Edvardo Jurjono nuotr.Naujo teršalų nuotekio iš pramonės įmonių į Šyšos upę lig šiol neužfiksuota, deguonies stygiaus vandenyje taip pat nenustatyta, tačiau žuvys šioje į Atmatą įtekančioje upėje ir toliau nežinia kodėl gaišta.
Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai per šią savaitę iš Šyšos upės jau išgriebė apie 120 kilogramų kritusios žuvies – beveik 10 kartų daugiau nei po praeitų metų liepą šioje upėje sukeltos ekologinės nelaimės. Tačiau kol kas niekas negali paaiškinti, kodėl žuvys gaišta.
Daugiausiai kritusios žuvies aptinkama ties polderio siurbline Šyšos kaimo prieigose, maždaug 500 metrų iki upės žiočių. Ten lig šiol fiksuojamas mažesnis nei kitose vietose deguonies kiekis vandenyje – apie 4,7 miligramų vandens litre. Polderio kanale kritusių žuvų neaptikta.
Kitose upės vagos vietose, pradedant bioetanolio įmone Verdainėje, baigiant nuotekų valymo įrenginiais ir žemiau upe, deguonies koncentracija svyruoja nuo 9,87 iki 8,49 mg/l.
Šyšos upė priskiriama lašišiniams vandens telkiniams, kuriuose deguonies koncentracija neturėtų būti mažesnė už 6 mg/l. Kritinė riba, kai žuvims ima stigti deguonies ir kyla grėsmė joms uždusti, – 3 mg/l.
Nuo šeštadienio, kai Šyšos upės žemupyje buvo pastebėtos pirmosios kritusios žuvys (”Šilutės ETA žinios” apie tai rašė str. “Šyšos upėje gaišta žuvys”), kuriamos įvairios sąmokslo teorijos. Tačiau atsakymo, kas iš tikrųjų galėjo sukelti tokią anomaliją ties Šyšos kaimu, kol kas nėra. Greičiausiai jo ir nebus, kol Jūrinių tyrimų centro laboratorijoje nebus ištirta upės vandens cheminė sudėtis. Pirminių tyrimo rezultatų tikimasi sulaukti kitą savaitę.
Šį ketvirtadienį Šilutės r. savivaldybėje buvo surengtas rajono ekstremalių situacijų valdymo centro posėdis, kuriame buvo svarstoma, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad ekologinė padėtis rajone vieną kartą pagerėtų.
Buvo nutarta sustiprinti Šyšos upės ir jos pakrančių stebėseną. Nuo ateinančio savaitgalio (ekologinės nelaimės Šyšoje paprastai kyla savaitgaliais) bus rengiami bendri Nemuno deltos regioninio parko direkcijos, aplinkos apsaugos agentūros ir policijos reidai.
Savivaldybė taip pat žada kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad jai pavaldžias aplinkos apsaugos inspekcijas aprūpintų priemonėmis, kuriomis būtų galima iš karto nustatyti tiriamo vandens cheminę sudėtį. Tai leistų ne tik greičiau išaiškinti taršos šaltinius, bet ir apsaugotų žmones ir gyvūnus nuo galimo apsinuodijimo teršalais.
Gyventojų prašoma apie pastebėtus vandens telkinių teršimo atvejus nedelsiant pranešti Savivaldybės administracijai arba Aplinkos apsaugos agentūrai.
