Į kovą su nuodingais Sosnovskio barščiais – nedelsiant

Sosnovskio barštis.

Sosnovskio barštis – žmogui itin pavojingas augalas. Šis augalas sėklas pradės mėtyti jau po savaitės, todėl Žemės ūkio ministerija rekomenduoja naikinti jį jau šią savaitę.

Sosnovskio barštis yra vienintelė augalų rūšis Lietuvoje, nuo 2001 m. įtraukta į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Todėl gyventojai, žemės savininkai, suinteresuotos žinybos, žinodami šio augalo kenksmingumą, turėtų nepamiršti, kad būtina jį naikinti.

Sosnovskio barščius šiuo metų laiku patariama naikinti mechaniniu būdu. Augalus galima nupjauti, tačiau vieno pjovimo neužteks, nes atžėlę jie vėl gali sužydėti. Augalams išaugus iki 50 cm, juos teks pjauti dar kartą. Sosnovskio barščių negalima pjauti su benzininiu pjūklu ne tik dėl techninių priežasčių, bet ir dėl šio augalo išskiriamo didelio nuodingo skysčio kiekio. Augalus galima naikinti kapojant jų šaknis kastuvu. To geriausia imtis ankstyvą pavasarį, kai pradeda augti pirmieji lapai, tačiau tinka pakartoti ir vasaros viduryje. Šaknis reikia nukirsti 10 cm gylyje. Kaip veiksminga naikinimo priemonė tinka gilusis arimas (iki 24 cm gylio), nes tokiame gylyje sėklos negali sudygti. Iškirstas šaknis reikia sunaikinti.

Naikinant Sosnovskio barščius, reikia vilkėti neperšlampamus drabužius, dėvėti pirštines, akinius. Patekusias ant odos augalo sultis būtina nedelsiant nuplauti vandeniu su muilu, o esant reikalui, kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Žemdirbystės instituto darbuotojų duomenimis, kovoti su Sosnovskio barščiais, panaudojant herbicidus, reikia pradėti pavasarį, kol augalai dar maži (lapai – 20–30 cm aukščio). Barščius veiksmingai naikina herbicidai, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas (glyfos 360, glyfos Bio 360, glyfos Bio 450 ir kt.), rekomenduojama norma 4,0 – 6,0 l/ha. Jeigu dalis augalų išlieka, maždaug po 30 d. purškimą herbicidais būtina pakartoti. Herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse ir kitose teisės aktais saugomose ir draudžiamose zonose. Jeigu augalai jau išaugę apie 50 cm aukščio, herbicidai gali būti neveiksmingi.

Lietuvoje auga keletas barščio rūšių, vienas iš jų yra Sosnovskio barštis (lot. Heracleum sosnovskyi). Šis augalas yra monokarpinis, t.y. po žydėjimo nunykstantis, tačiau iki žydėjimo gali praeiti keletas metų. Sosnovskio barštis užauga iki 3 ir daugiau metrų aukščio. Šis augalas pavojingas žmonių sveikatai, nes sukelia alergiją. Visose augalo dalyse susikaupia daug medžiagos – furanokumarino. Augalus skinant, šienaujant ar per arti prisiartinus, jie gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti itin stiprią alerginę organizmo reakciją – paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšta ir virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis.

Sosnovskio barštis plinta labai sparčiai, sunkiai išnaikinamas, nes išaugina ir subrandina daug sėklų. Vienas individas vidutiniškai jų subrandina nuo 20 000 iki 100 000. Barštis atželia iš gyvų šaknų, tačiau dauginasi ir plinta sėklomis. Šis augalas, priklausomai nuo augimo sąlygų, pasiekia brandą ir sužydi po 4 ir daugiau metų. Žydi nuo birželio iki liepos pabaigos, o augalai, kurie buvo pavasarį nupjauti, gali žydėti ir rugsėjo mėnesį. Sėklos subręsta ir išbarstomos rugpjūčio pabaigoje – spalio mėnesį arba dar vėliau. Pavasarį paprastai sudygsta tik dalis sėklų.