O. Lidžiaus nuotr.Nors kai kam ir atrodo, kad sovietmečiu išplėstos ir sutvarkytos Juknaičių gyvenvietės nederėjo pripažinti Lietuvos kultūros vertybe, patys juknaitiškiai mano, kad šis statusas padės jiems išsaugoti išskirtinę miestelio aplinką.
Parką kūrė tarybinis ūkis
Pirmoji Lietuvoje gyvenvietė – parkas užima per 800 tūkst. kvadratinių metrų plotą – beveik visą Juknaičių miestelį, kuris jau daugiau kaip 30 metų garsėja savo želdiniais – medžiais ir dekoratyviniais krūmais, taip pat vejomis su gėlynais ir dekoratyvinėmis skulptūromis.
Šiaurinėje gyvenvietės dalyje tyvuliuoja 2 tvenkiniai. O žiedinis gatvių ir takų tinklas tik dar labiau išryškina centrinę Juknaičių dalį su visuomeninės paskirties pastatais ir skverais.
Beveik visa tai buvo sukurta tarybinio ūkio laikais. Todėl yra manančių, kad kultūros paveldo sergėtojai šiek tiek persistengė.
Šilutės r. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas – kaip tik vienas iš tokių. Jo nuomone, sovietmečio palikimas Juknaičių gyventojams, kurių priskaičiuojama per 1000, neturėtų tapti nauja našta.
Savo žodžius V. Bičkauskas pagrindė teiginiu, kad nuo šiol juknaitiškių galimybės tvarkytis savo kieme kaip nori, bus ribojamos. Esą jie negalės nieko daryti, prieš tai nesuderinę su Kultūros paveldo departamentu (toliau KPD).
Siekia išsaugoti kraštovaizdį
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis paneigė V. Bičkausko gąsdinimus. Anot jo, juknaitiškiams nebus taikoma jokių papildomų buitinės – ūkinės veiklos apribojimų.
“Mūsų tikslas – išsaugoti gyvenvietės kraštovaizdį su gyventojais ir jų gyvenimo būdu, – telefonu aiškino N. Puteikis. – Jeigu žmonės imsis ką nors tvarkyti, tai mes tik sveikinsim tokias jų iniciatyvas. Mūsų pritarimo reikės tik tais atvejais, kai gyventojai sumanys imtis esminių pertvarkymų savo sodybose. Tada, kaip paprastai tokiais atvejais, jie turės kreiptis su projektu į savo Savivaldybės nuolatinę statybos komisiją”.
Gyvenvietės – parko statusas juknaitiškiams suteikia ir šiokių tokių garantijų, kad ju miestelyje staiga neišdygs, tarkim, kokia vėjo jėgainė…
Didelis pasiekimas
Juknaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Vladislovas Sabaliauskas, iš žurnalisto sužinojęs apie jų miesteliui suteiktą gyvenvietės – parko statusą, neslėpė džiaugsmo. “Tai labai maloni žinia, – sakė V. Sabaliauskas. – Mums tai didžiulis pasiekimas, už kurį turime būti dėkingi buvusiam ūkio vadovui Zigmantui Dokšui ir kraštovaizdžio architektams Rūtai ir Alfonsui Kiškiams”.
Dabar, pasak V. Sabaliausko svarbiausia išsaugoti tai, kas Juknaičiuose buvo anksčiau sukurta, – kad teiktų malonumo tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykėliams.
Gyvenvietei suteiktą kultūros vertybės statusą palankiai vertina ir Juknaičių seniūnas Valentinas Dylertas. Jam šis įvertinimas – ne vien tik priemonė išsaugoti miestelio autentiškumą ar dar labiau išgarsinti jį kaip vienintelę Lietuvoje gyvenvietę – parką, bet ir galimybė gauti daugiau finansinės paramos įvairiems projektams įgyvendinti.
Sveikiname! Saugoti įpareigoja Konstitucijos 42 str.: “Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.” Argi Šilutės raj. savivaldybės administracijoje negalioja LR įstatymai?
Įvertink komentarą:
1 
0
Realias lengvatas nustato galiojantis 1993 08 03 Vyriausybės nutarimas Nr. 603 “Dėl žemės mokesčio”:
“1.1. žemės mokestis neimamas už:
1.1.2. nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kraštovaizdžio-kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę, išskyrus žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę;
1.1.4. gamtos paminklų žemę, išskyrus pastatų, kiemų ir kelių užimtą žemę;
1.1.5. archeologijos paminklų (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) bei istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę.
Žemės mokestis imamas už archeologijos ir istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijoje ir jų apsaugos zonoje esančių namų valdų, kitų pastatų, kiemų, tvenkinių, kelių užimtą žemę;
1.1.6. istorijos, architektūros ir dailės paminklų ir jų teritorijų žemę kaimo vietovėse;”
“2. Rekomenduoti vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms, atsižvelgiant į Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 “Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” (Žin., 1992, Nr. 22-652), ir kitus normatyvinius aktus, ribojančius ūkinę veiklą, spręsti klausimus dėl žemės mokesčio lengvatų:
2.1. už žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę, esančią 1.1.2 ir 1.1.5 punktuose nurodytose teritorijose;
2.2. už istorijos, architektūros, dailės, urbanistikos paminklų teritorijų ir jų apsaugos zonų, reguliuojamo užstatymo ir saugomo landšafto zonų žemę miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse (mokestį mažinant ne daugiau kaip 30 procentų);
2.3. už istorijos ir kultūros paminklų reguliuojamo užstatymo ir saugomo landšafto zonų žemę kaimo vietovėse, senamiesčių kultūrinių sluoksnių teritorijų žemę (mokestį mažinant ne daugiau kaip 50 procentų).”
Įvertink komentarą:
0 
1
Pritariu p. Nagliui Puteikiui, kad saugomo kraštovaizdžio statusas gal būt neleis Šilutės sav. AU skyriaus vedėjui prastūminėti Tarybos sprendimų, tvirtinant detaliuosius planus sumažintais želdynų plotais.
Įvertink komentarą:
3 
0