www.aukstumala.lt nuotr.Birželio 1-2 d. vykęs baigiamasis projekto seminaras ir vėl pritraukė nemažą būrį pelkėmis ir gamtos apsauga besidominčių svečių. Tarp 63 į renginį atvykusių dalyvių buvo ir svečių iš Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Estijos bei Danijos, atstovaujančių įvairias nevyriausybines, verslo , mokslines bei valstybines įstaigas.
Pelkių atkūrimo technologijų, apleistų durpynų rekultivavimo bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo praktiniai ir teisiniai klausimai gana išsamiai aptarti prieš tai šio projekto komandos organizuotų seminarų metu.
Šį kartą renginys buvo skirtas projekto metu įgyvendintų gamtotvarkos darbų rezultatų aptarimui ir demonstravimui, todėl ir žodinių pranešimų buvo mažiau.
Atidarymo žodį tardamas Aukštumalos atkūrimo darbų iniciatorius dr. Romas Pakalnis prasitarė, kad šios pelkės tvarkymas nebūtų įmanomas be glaudaus įvairių organizacijų bendradarbiavimo. Ilgametę pelkių atkūrimo patirtį turintis gamtosaugininkas pabrėžė, kad tam, jog projekte numatyti darbai būtų įgyvendinti, prireikė ne tik oficialių projekto partnerių pastangų, bet ir durpių kasybos įmonės Klassmann-Deilmann bei Šilutės miškų urėdijos indėlio ir finansinės paramos.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Projekto vadovas Nerijus Zableckis seminaro dalyvius trumpai supažindino su projekto tikslais ir uždaviniais bei rodydamas gausybę nuotraukų, schemų ir žemėlapių papasakojo, kaip šiuos siekius pavyko įgyvendinti. Svarbu ir tai, kad atkūrimo darbai Aukštumalos pelkėje sulauks tęstinumo. Pradedamas įgyvendinti naujas Europos komisijos dalinai finansuojamas projektas, kurio metu bus atkuriamos net 5 stipriai sausinimo pažeistos pelkės, o tarp jų ir išeksploatuota Aukštumalos durpyno dalis.
Norint įsitikinti projekte įgyvendinamų gamtotvarkos darbų efektyvumu, būtina atlikti hidrologinius ir biologinės įvairovės tyrimus. Pristatydami šių tyrimų rezultatus Lietuvos gamtos fondo bei danų nevyriausybinės organizacijos Amphi Consult darbuotojai pateikė išvadas liudijančias projekto sėkmę. Dėl pagerėjusių hidrologinių sąlygų ir padidėjusių atvirų pelkių ploto Aukštumaloje padaugėjo kai kurių retų sėjikinių paukščių. Gerąja atkūrimo praktika ir teigiamais rezultatais pasidalino ir Lietuvos ornitologų draugijos atstovai, tais pačiais 2013 metais pradėję LIFE+ finansuojamą Tyrulių pelkės atkūrimo projektą.
Programai LIFE + šiais metais sukako 25 metai. Šia proga Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovė Sigita Alčauskienė pasidalino statistiniais duomenimis, kaip ši programa įgyvendinama Europos valstybėse, kokie nauji iššūkiai laukia paraiškas rengiančių organizacijų.
Gausiai susirinkusių svečių po trumpos diskusijos ir pietų laukė išvyką į Aukštumalos pelkę, kurioje seminaro dalyviai turėjo progą išvysti skirtingų tipų užtūras, medžių ir beržų atžalų šalinimo plotus bei Aukštumalos skauduliu neseniai tapusį gaisro pažeistą atnaujintą pažintinį taką. Ekskursiją pradėję šiaurinėje pelkės dalyje, renginio dalyviai netruko išvysti gausybę durpinių užtūrų, kurios puikiai patvenkė sovietmečių kasybai paruoštą lauką. Ko gero nė viena kita atkurta Lietuvos pelkė neaplenktų Aukštumalos šių užtūrų gausa. Eidami gilyn į pelkę ekskursijos dalyviai įsitikino, kad hidrologinio režimo atkūrimui pravartu naudoti ir kitas technologijas. Vietose, kurias sunku pasiekti sunkiąja technika puikiai veikė ir plastikinių sprauslenčių užtūros. Tvenkiant pelkės pakraščius, sausinančius didžiuosius griovius, kuriems būdingi dideli vandens lygio svyravimai, reikalingos tvirtos mišraus tipo užtūros su vamzdžiais vandens pertekliui nutekėti.
www.aukstumala.lt inf.
