www.silutesetazinios.lt montažas greituoju būdu.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos opozicija, nuo metų pradžios nepailstamai kalanti rajono valdžios vyrus prie sienos dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo žaliojo valstiečio Virgilijaus Pozingio sukelto interesų konflikto, pagaliau pasiekė savo: meras „tvarkietis“ Vytautas Laurinaitis, jo paties žodžiais tariant, pasisodino ir išbarė V. Pozingį, o šis jam pažadėjo daugiau taip nesielgti.

Susijęs: “Žvirblių puota”

Taip ir įsivaizduoju: sėdi V. Pozingis susigūžęs ir klausosi mero moralo, sriūbaudamas iš gėdos ir pritariamai linksėdamas.
-Negražiai pasielgei.
-Negražiai. Atsiprašau.
-Ar būsi geras?
-Būsiu.
-Ar dar taip darysi?
-Nee, nedarysiu.
-Žiūrėk tu man!
-Garbės žodis…

Orestas Lidžius

P.S. Tai, kas pradžioje parašyta, šiandien tarybos posėdyje buvo pasakyta.
VIDEO: Štai kaip į tai reagavo Jonas Jatautas: https://www.youtube.com/watch?v=9Hfv6W3Jrqg

ve.lt nuotr.

Vakar Skuode įvykusiame Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdyje aistros virė dėl siūlymų keisti regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą.

Nors šalies aplinkosaugos specialistai viešai pripažįsta, kad tik Klaipėdos regione veikia išbaigta atliekų tvarkymo sistema ir atliekų sutvarkymo kaina yra mažiausia šalyje, Klaipėdos rajono savivaldybė siūlo griauti keliolika metų kurtą sistemą ir savo šiukšles pageidautų patys rūšiuoti ir patys vežti deginti į “Fortum”.

Tokiais pareiškimais susižavėjimą išreiškė dar kelios mažosios savivaldybės, tačiau keliolika metų bendromis jėgomis regiono atliekų tvarkymo sistemą kūrę Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), Klaipėdos miesto savivaldybė ir net Aplinkos ministerija kraipo galvomis: įgyvendinus tokius užmojus grėstų prarasti į atliekų tvarkymą investuotus ES pinigus, o susidariusius kaštus turėtų padengti pačios savivaldybės.

Pristatyme – kalėjimo žargonas

Su šiukšlių tvarkymo verslu susijęs minėtos Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas garbę pristatyti siūlomus pokyčius perdavė rajono Savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Karbauskui. Anot pastarojo, ruošiant ir vėliau visų savivaldybių pasirašytą regiono atliekų tvarkymo planą nebuvo pagalvota apie situacijas, kurių esą vėliau galėjo pasitaikyti praktikoje.

“Pagal galiojantį atliekų tvarkymo planą, šiandien į biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę gali vežti pakuotes ir kitas antrines žaliavas perdirbančios įmonės ir KRATC. Pagal mūsų pasiūlymą į “Fortum” šiukšles galėtų vežti ir komunalinių atliekų surinkimo įmonės”, – sako S. Karbauskas.

Esą pati Savivaldybė rūšiuotų savo šiukšles, tinkamas deginti vežtų į “Fortum” ir taip sutaupytų nemokėdama Dumpių sąvartyno vartų mokesčio.

“Šiandien mus įpareigojo visas atliekas vežti per KRATC. Aš tai vadinu “nalogo” pasiėmimu. Pasiimk “nalogą” ir vežk viską”, – žargono nevengė rajono valdininkas.

Tokius norus aktyviausiai palaikė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, kuris kaltino KRATC rinkos monopolizavimu.

Galima prarasti ES paramą

Emocingi savivaldybių atstovų pareiškimai nustebino Aplinkos ministerijos atstovus. Į Skuodą atvykęs ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistas Kastytis Gedminas diplomatiškai bandė paaiškinti, kad tokie galimi savivaldybių ėjimai, ministerijos supratimu, būtų žengimas atgal.

“Būtų labai gaila dėl tokių žingsnių, nes visos savivaldybės dalyvavo priimant pirminius sprendimus. Reikia turėti omeny, kad sukurta sistema buvo remiama Europos Sąjungos lėšomis. Konsultavausi su Aplinkos projektų valdymo agentūra. Ji tiksliai šiuo metu negali pasakyti, bet faktas tas, kad buvo suteikta parama, kuri apskaičiuota įvertinant tam tikrus atliekų srautus. Jei jie keistųsi, keistųsi ir projektų funkcionalumas. Panašu į tai, kad reikėtų perskaičiuoti paramą, tačiau prognozuoti, kuo tai galėtų baigtis, sunku”, – aiškino specialistas.

ES finansiniai fondai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo infrastruktūros projektams skyrė nuo 70 iki 80 procentų visos sumos, o likusią dalį skolinosi pats KRATC. Jei atskalūniškai besielgiančių savivaldybių norai būtų įgyvendinti, reikėtų atlikti mechaninio rūšiavimo įrenginio, atliekų surinkimo aikštelių ir kt. projektų finansinę korektūrą, o tai galėtų lemti ES lėšų praradimą. Pesimistiniais skaičiavimais, dabartinę sistemą išskyrusios savivaldybės turėtų sudėti kelias dešimtis milijonų eurų, kad būtų kompensuoti jau įgyvendinti projektai.

Beje, KRATC direktorius Šarūnas Reikalas posėdžio metu pabrėžė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės siūlymas prieštarauja valstybiniam atliekų tvarkymo planui.

“Sistemos išsklaidymas nieko daugiau nepadarytų, kaip tik išprovokuotų projekto finansavimo korekciją ir finansinę atsakomybę. Ypač dėl rūšiavimo linijos finansavimo iš ES ir mūsų lėšų”, – pažymėjo Š. Reikalas.

Ir tai gali būti tik ledkalnio viršūnė. Pagal KRATC ir “Fortum” sutartį atliekų degintojams yra įsipareigota kasmet pateikti 100 tūkst. tonų deginimui tinkamų atliekų – vien tik Klaipėdos miestas tiek negali sugeneruoti, o tada kiltų dar viena grėsmė dėl finansinių sankcijų už sutarties nesilaikymą.

Susitikime dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas pažymėjo, kad savo sistemas norinčios kurti savivaldybės save gali įstumti į dar didesnę duobę. Esą “Fortum” mažoms įmonėms nežada teikti tokių pat gerų sąlygų, kokias gauna didžiulius kiekius atliekų sistemingai gebantis patiekti KRATC.

“Iš “Fortum Klaipėda” gavau oficialų atsakymą, kad kaina KRATC’ui yra mažesnė nei bet kam kitam”, – pažymėjo jis. Be to, uostamiesčio atstovas stebėjosi, jog ministerijų atstovai nesilaiko itin tvirtos pozicijos dėl sistemos stabilumo. Pavyzdžiui, kyla klausimas, kaip bus tvarkomasi ir kas kontroliuos šiukšlių srautus, kurie nepateks per Dumpių sąvartyno vartus. Jis pažymėjo, jog miestas net nežada blokuoti Klaipėdos rajono pasiūlymų, tačiau reikia aiškiai suprasti, kad papildomus kaštus reiks padengti visiems bendrai.

Pamiršta formalumus

Norą savarankiškai šiukšles vežti į jų deginimo gamyklą “Fortum” pareiškę politikai aiškina, jog taip bus pigiau. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitku, Klaipėdos rajono atstovų paklausęs, ar jie bent bandė skaičiuoti, kiek tokiu būdu būtų sutaupoma, konkretaus atsakymo iš idėjos autorių nesulaukė.

Dėl nekonkretumo pyktelėjo ir Neringos meras Darius Jasaitis, kurio manymu, Klaipėdos rajono pateikiama pozicija skamba labai gražiai, tačiau nėra jokių konkrečių skaičių.

“Turime galimybę pasikviesti atliekų vežėjus, “Fortum” atstovus ir bandyti pamodeliuoti situaciją. Reikia specialistų nuomonės, kaip tai atrodytų realybėje ir kaip veiktų tokia sistema”, – aiškino D. Jasaitis.

Diskusiją dėl minėtų pokyčių nuspręsta atidėti savaitei – kol bus surinkti specialistai, kurie galėtų konkrečiai įvardyti galimybes, galimas naudas ar nuostolius.

Rytis Savickis, VE.lt

Kaip aš pasakiau “ne” paslaptingai nepažįstamajai.

Tai nutiko didžiosios Kremliaus trolių medžioklės laikais.
Tiesą sakant, ne taip jau ir seniai.
Mat ta medžioklė vis dar vyksta.
Regis, tai nutiko šią žiemą.
Taigi, vieną dieną tyliai sučirškė, suvibravo mano mobilusis.
Atsiliepiau.
-Laba diena, – išgirdau malonų moterišką balsą.

Ir ko čia pykti,
Orestas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artėjant Saugaus eismo dienai „Regitros“ egzaminų metodikos specialistai parengė ir teikia diskusijai pageidautino lengvųjų automobilių vairuotojo elgesio aprašą „Vairuotojo kompetencijos“. Tai išsami bei koncentruota patarimų, koks vairuotojo elgesys saugo jį ir kitus eismo dalyvius kelyje, knyga.

Atmintinė – bandymas pirmą kartą būsimų vairuotojų dėmesį atkreipti ne į transporto priemonės valdymo įgūdžius ar perduoti žinias, kokie pavojai gresia keliuose ir kaip jų išvengti, bet tiesiog papasakoti, koks elgesys už vairo laikytinas sektinu standartu bei siekiama vertybe.

„Eismas yra kintantis, o tam tikros situacijos unikalios, todėl vien kelių eismo taisyklių žinojimas negarantuoja saugaus vairavimo, mes gi siūlome savo elgesiu išbandyti sprendimą, kuris leistų visiems pasijusti saugesniems kelyje“, – sako Saulius Šuminas, „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Pasak valstybės įmonės atstovo, patirčių siekiančiam jaunimui svarbu parodyti elgsenos įtaką vairavimo įgūdžiams, nes iš tiesų tik pavieniai jauni žmonės vertina riziką. Dauguma jaunimo siekia maloniai ir patogiai dalyvauti eisme, mat vairuoti jiems tas pats, kas smagiai praleisti laiką – pažiūrėti gerą filmą, pabendrauti su draugais, skaniai pavalgyti, klausytis mėgstamos muzikos, smagiai apsipirkti, pašokti, sportuoti.

S.Šuminas atkreipia dėmesį į mokslo studijas apie narkotikų, alkoholio, greito vairavimo grėsmes, nesveiko maisto vartojimo žalą, prieinančias išvados, jog mokymai apie rizikas, kaip ir dažnas malonumą teikiančių veiklų, įskaitant ir rizikingo vairavimo vaizdavimas sukuria įspūdį, kad toks elgesys yra socialinė norma, t. y. suteiktos žinios paskatina priešingą jaunimo elgesį.

Knyga apie tinkamą vairuotojo elgesį aprašo įvairius pageidaujamus vairuotojo veiksmus ir taip moko priimti tvirtus sprendimus. Ji padrąsins ir tuos, kurie eina laikyti egzamino, ir kitu aspektu paragins pažiūrėti į savo veiklą tuos, kurie vairavimo moko.

Vadovą „Vairuotojo kompetencijos“ rasite čia: http://www.regitra.lt/uploads/documents/files/Vairuotojo%20elgsenos%20vadovas%2020160

Ateityje knygą ketinama praturtinti vairavimo situacijų viešajame eisme vaizdo siužetais.

www.regitra.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Šilutės skyrius savo kandidatu į LR Seimą Šilutės vienmandatėje apygardoje rudenį vyksiančiuose rinkimuose norėtų matyti Šilutės rajono savivaldybės tarybos narį, pedagogą Algirdą Gečą.

Sprendimas siūlyti partijos tarybai A. Gečo kandidatūrą priimtas trečiadienį, kovo 30 d., įvykusiame Šilutės liberalsąjūdiečių susirinkime.

Dėl galimybės kandidatuoti į Seimą Šilutės vienmandatėje rinkimų apygardoje taip pat varžėsi parlamentaro duonos jau ragavęs verslininkas Audrius Endzinas. Tačiau kandidato rinkimuose jis pralaimėjo A. Gečui, surinkęs 8 balsais mažiau.

Vis dėlto A. Endzinui dar gali būti suteikta galimybė siekti Seimo nario mandato daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Kartu su juo į Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašą bus siūloma įtraukti ir A. Gečą.

Savo kandidatus į Seimą Šilutės rinkimų apygardoje jau yra paskelbę socialdemokratai – Seimo narys Artūras Skardžius, partija “Tvarka ir teisingumas” –  parlamentaras Kęstas Komskis ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė.

Policijos nuotr.

Policijos pareigūnai, siekdami išaiškinti ir užkardyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat mažinti eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, skaičių, balandžio mėnesį visoje šalyje vykdys policines saugaus eismo užtikrinimo priemones.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad bus organizuotos šios respublikinės prevencinės priemonės:

iki balandžio 3 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų, vadeliotojų kontrolė;

balandžio 1-10 d. - pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė;

balandžio 15-17 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai;

balandžio 1-10 d. ir balandžio 18-24 d. – aktyvi leidžiamo važiavimo greičio kontrolė;

balandžio 21-22 d. daugelyje Europos šalių vyks 24 valandas truksianti prevencinė priemonė „Greitis” (Speed Marathon) (inicijuota Europos kelių policijos tinklo TISPOL);

balandžio 4-10 d. ir balandžio 18-24 d. - privalomų saugos priemonių naudojimo kontrolė (saugos diržai, vaikų vežimas; naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant).

Šių metų kovo mėnesį (iki kovo 29 d.) šalies keliuose policijos pareigūnai išaiškino 2 234 neblaivius transporto priemonių vairuotojus, 1 482 dviračių vairuotojus ir 35 vadeliotojus. Taip pat, išaiškinti 78 266 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, 5 510 saugos diržų nenaudojimo ir 4 620 naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant atvejai, 183 pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejai. Be to, nustatyti 5 139 pėsčiųjų padaryti pažeidimai.

Praėjusiais metais Lietuvoje iš viso užfiksuoti 396 662 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, daugiau nei 3 000 eismo įvykių žuvo 241 žmogus, 3 777 buvo sužeisti.

Sėkmės kelyje!

www.policija.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams balandžio mėnesį kainuos tiek pat, kaip dabar – 4,96 euro ct (su 9 proc. PVM).

Nesikeičia ir karšto vandens kaina – 5,48 Eur/m3 (su 9 proc. PVM).

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 5,36 euro ct (su 21 proc. PVM), karšto vandens kubinis metras – 5,83 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: praeitų metų balandį šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainavo 5,19 euro ct, o karšto vandens kubinis metras – 5,60 Eur.

Parengta pagal silutesst.lt inf.

www.silutesetazinios.lt montažas

Informacija – mūsų, išvados – jūsų.

Prieššventinį penktadienį Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriui išsiuntėme paklausimą dėl savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Šepučiui ir jo pavaduotojui Virgilijui Pozingiui mokamų priemokų. Norėjome sužinoti, kokią konkrečiai veiklą, viršijančią įprastą darbo krūvį, vykdo šie politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

Susijęs: „Veiklos skaidrumas ir viešumas – ne tas pats, kas skaidriosios vartojimas viešoje vietoje“

Šiandien sulaukėme tokio turinio atsakymo:
„Savivaldybės vadovams (Administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui) Taryba savo sprendimais patvirtino priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą dėl padidėjusio darbų masto, t.y. už Mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais sudarytų komisijų, darbo grupių veikloje, atstovavimą Savivaldybei įvairiuose renginiuose, Administracijos direktoriui ar jo pavaduotojui negalint eiti pareigų (dėl komandiruotės, ligos, atostogų ir pan.)“.

Spręsti jums.

Ernestas Sagalec su treneriu Rimvydu Lukošiumi. (R. Lukošiaus asmeninio archyvo nuotr.)

Atvirajame jaunimo (iki 23 m.) dziudo imtynių čempionate Kaune Šilutės sporto mokyklos auklėtiniams (treneris Rimvydas Lukošius) buvo sunku kovoti su vyresniais ir labiau patyrusiais varžovais iš Lietuvos ir Latvijos. Todėl ir savo apdovanojimų kraitę jie šį kartą papildė tik vienu medaliu.

Geriausiai sekėsi Ernestui Sagalec, iškovojusiam turnyro bronzą.
Jo brolis Edvardas po dviejų laimėtų ir tiek pat pralaimėtų kovų užėmė 7-ąją vietą
Kitiems šilutiškiams sekėsi dar prasčiau.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

V. Laurinaitis nepagailėjo kritikos opozicionieriams. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Penktadienį Šilutės seniūnijos salėje įvykusiame susirinkime rajono savivaldybės vadovai ir taip vadinamas savo 2015 metų veiklos ataskaitas pristatė, ir tarybos opozicionierius bei su jais susijusius vietos bendruomenės atstovus į vietą statė.

Pamokymų kitiems, kaip visada tokiais atvejais, negailėjo ir verslininkas Rimantas Jaruškevičius. Pirmiausia nuo jo kliuvo žiniasklaidos barų artojams už tai, kad savivaldybės tarnautojus lig šiol nevengia vadinti valdininkais. Po to savo atsiėmė ir kiti.

Kitaip sakant, R. Jaruškevičiaus buvo labai daug. Ir labai garsiai. Žodžiu, nieko naujo.

Ne kažin ką naujo penktadienio susirinkime iš rajono savivaldybės vadovų išgirdo ir seniūnijos salėje susirinkę gyventojai. Kai kas suskaičiavo, kad pastarųjų, atmetus savivaldybės ir seniūnijos atstovus, taip pat savivaldybei pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojus, policijos pareigūnus ir žiniasklaidos barų artojus, tiek ir tebuvo – maždaug apie 10. Kitaip sakant, kaip visada.

O praeiti metai, anot mero „tvarkiečio“ Vytauto Laurinaičio, buvo išskirtiniai – mat vyko savivaldos rinkimai. Šilutėje jie užsitęsė. Tas tai tiesa. Ir visi besidomintys vietinės reikšmės politiniu gyvenimu gerai žino, kodėl: rinkimų rezultatai buvo panaikinti dėl rinkėjų papirkimo ir galimo rinkimų dokumentų klastojimo, todėl rinkimus Šilutėje teko organizuoti iš naujo.

Tos dėmės, kurios per rinkimus krito ant mero ir administracijos direktoriaus socialdemokrato Sigito Šepučio mundurų, – ne medaliai už nuopelnus Lietuvai, todėl ir pasitikėjimo jais jos neprideda. Užtat, kaip penktadienio susirinkime teigė V. Laurinaitis, savivaldybė per pastaruosius pusantrų metų gerokai sumažino savo įsiskolinimus ir jau atgavo bankų pasitikėjimą, esą todėl, esant reikalui, bus galima lengviau ir pigiau skolintis.

O reikalų nusimato ne taip jau ir mažai. Europinių projektų, kuriuos planuojama įgyvendinti, sąrašas gana ilgas. O kur dar mokyklų tinklo optimizavimas ir teismuose stringanti Šilutės sveikatos įstaigų reforma. Trumpai tariant, darbo per akis, o pirmi kadencijos metai jau beveik baigėsi.

Liutauras Indriuška labai blogas. Laikosi, matai, įsikibęs šiltos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) vadovo kėdės ir savo skundais teismams trukdo rajono valdžiai užbaigti pradėtą PSPC prijungimo prie ligoninės procesą. Savivaldybės tarybos opozicija irgi nė kiek negeresnė, mat savo populistiniais išsišokimais klaidina visuomenę ir trukdo tam, kas neišvengiama – rajono mokyklų tinklo optimizavimui. Bent jau taip (ar panašiai) teigia meras V. Laurinaitis.

Audrius Endzinas – dar vienas liberalsąjūdietis, prisiprašęs rajono valdžios vyrų kritikos. Jis nėra savivaldybės tarybos narys. Matyt, todėl dar nežino, kad nedera kelti neapgalvotų klausimų. Nenuostabu, kad už bandymą žnybtelėti į savivaldybės vadovų sėdimąsias jam buvo su kaupu atlyginta, primenant jam jo neįvykdytus pažadus, atstovaujant kraštui Lietuvos Respublikos Seime.

Mero dėmesio sulaukė ir savivaldybės tarybos konservatorė Sandra Tamašauskienė. Nors pastaroji nieko nesakė, nieko neklausė, bet vis tiek buvo viešai ir labai garsiai „pagarbinta“ kaip skleidžianti melą, esą jo, mero, patarėja Inesa Murauskienė pati brangiausia Klaipėdos apskrityje.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Luko Balandžio, 15min.lt, nuotr.

Pagal jau nuo šio penktadienio (balandžio 1 d.) įsigaliosiančią tvarką slaptažodžių kodų kortelėmis ir toliau bus galima naudotis, jei kartu naudojamos papildomos saugumo priemonės. Dauguma bankų įdiegė sprendimą – atliekant kai kurias operacijas klientams bus siunčiamos nemokamos SMS žinutės su papildomu saugumo kodu.

Bankų, kurie siųs nemokamas SMS žinutes su kodais, klientams būtina pateikti ar patikslinti (atnaujinti, jeigu keitėsi) savo mobilaus telefono numerį prisijungus prie el. bankininkystės.

Klientai, nepateikę savo telefono numerio iki kovo 31 d. (imtinai), nuo balandžio 1 d. jį galės pateikti tik apsilankę banko padalinyje. Taip pat kai kurie bankai sudarys galimybę savo kontaktus pateikti paskambinus į banko padalinį ir atlikus nuotolinio tapatybės patvirtinimo veiksmus, kurių paprašys banko specialistas.

„Bankų klientai dar turi kelias dienas greitai ir patogiai pateikti ar patikslinti savo telefono numerį – tereikia prisijungti prie savo el. bankininkystės. Po kovo 31 d. telefono numerio pateikimas sukels daugiau nepatogumų ir laiko: reikės apsilankyti padalinyje ar patiems skambinti į banką. Tad klientus, tik dėl jų pačių patogumo, labai skatiname nedelsti ir pasinaudoti šiomis keliomis dienomis“, – komentuoja LBA prezidentas Stasys Kropas.

Nespėjusieji laiku užregistruoti telefono numerio nuo balandžio 1 d. negalės interneto banke atlikti tam tikrų veiksmų ir mokėjimų.

Bankai gali taikyti limitus, kokius mokėjimus galima bus atlikti naudojant slaptažodžių kodų korteles be papildomų saugumo priemonių. Apie tai bankai klientus informuoja atskirai.

Atkreiptinas klientų dėmesys, kad bankų atstovai patys savo klientams neskambins ir neklaus jokios kontaktinės informacijos ar kitų asmeninių duomenų.

Jeigu klientai sulauks tokių skambučių, prašoma jokių duomenų nepateikti – greičiausiai skambina sukčiai. Taip pat jokių asmeninių duomenų negalima pateikti neaiškiose interneto svetainėse (pavyzdžiui, paspaudus gautas nuorodas).

15min.lt inf.

vmvt.lt nuotr.

Prasideda pavasarinis laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT).

Kovo 29 d. pradedamas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasarinis etapas. Vakcinacija bus vykdoma tik buferinėse (pasienio) teritorijose, besiribojančiose su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija.

Kaip ir kasmet, iš lėktuvų bus mėtomi jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio, lėktuvai kils iš Klaipėdos oro uosto.

Priklausomai nuo oro sąlygų, šį vakcinavimo etapą planuojama baigti gegužės pabaigoje.

„Laukinių gyvūnų vakcinacija mūsų šalyje sistemingai vykdoma nuo 2006 m. Turėjome dvejų metų pertrauką, kai nebuvo nustatytas nė vienas pasiutligės atvejis, tačiau pernai lapkričio mėnesį Ignalinos rajone, pasienio ruože su Baltarusija (iki sienos 350 m), buvo užfiksuoti 2 šios ligos atvejai, todėl vakcinacija pasienio ruožuose vykdoma toliau“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė Petrauskienė.

vmvt.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šią savaitę orai šiek tiek subjurs, sulauksime lietaus, o naktimis paspaus šaltukas. Tiesa, savaitgalį vėl lepins šiluma. Taip LRT radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė.

Antradienį oras bus kiek vėsesnis ir drėgnesnis. Į kai kuriuos rajonus jau atkeliaus lietus. Dieną temperatūra kils iki 10–14 laipsnių. Pūs gana stiprus vėjas.

Trečiadienis bus lietingas. Pūs stiprokas vėjas. Temperatūra naktį svyruos tarp 2–5 laipsnių, dieną sušils iki 6–11 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį temperatūra sieks 1–4 laipsnius, dieną – 7–10 laipsnių šilumos. Pūs gana stiprus vėjas.

Penktadienis bus dar žvarbesnis. Dienos temperatūra numatoma nuo 4 iki 9 laipsnių šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Sinoptikė: orai subjurs“

Prieššventiniai, bet ne šventiniai, pamintijimai vis dar neprarastosios, tikiuosi, Pamario žemės kronikos motyvais.

Vakar man paskambino kolegė iš konkuruojančios firmos ir paklausė, ar aš žinau, ką savivaldybėje veikia mero patarėja Inesa Murauskienė.
-Tai kad tiksliai nežinau, – sakau. – Pastarąjį kartą mačiau ją fotografuojančią Šilutės miesto garbės piliečio Algirdo Červinsko pagerbimo renginyje.

-O tave ar lengvai įleidžia į savivaldybę? – toliau klausinėja kolegė iš konkuruojančios firmos.
-Savivaldybėje retai lankausi – kam dažnai gadinti sau kraują, – sakau, – bet dar nepasitaikė, kad neįleistų.
Ir taip toliau, ir panašiai.
Šiandien skaitau kolegės iš konkuruojančios firmos kolegos straipsnį: kolegos iš konkuruojančios firmos, išsiruošę stebėti viešai neskelbtų posėdžių, jau bent du kartus buvo atsitrenkę į savivaldybės „vieną langelį“ ir nebuvo įleisti į vidų.
Siaubas!
Košmaras!
Anot kolegų iš konkuruojančios firmos, tuo pasirūpino mero institucijos darbo viešumu, skaidrumu ir teigiamu įvaizdžio formavimu besirūpinanti mero patarėja I. Murauskienė.
Toliau skaitau mero patarėjos pareigybės aprašymą.
Ir štai ką atrandu: su žiniasklaidos atstovų veikla savivaldybėje ji susijusi tik tiek, kad turi analizuoti ir sisteminti straipsnius bei kitą informaciją apie savivaldybės tarybą ir mero instituciją.
Analizavo, sistemino ir nusprendė?
Bet, sprendžiant iš mero potvarkiu patvirtinto mero patarėjos pareigybės aprašymo, su „vieno langelio“ darbo organizavimu ji išvis niekuo nesusijusi.
Ar ta ponia, nurodydama, kaip teigia kolegos iš konkuruojančios firmos, „vieno langelio“ priėmimo specialistėms, kaip bendrauti su žiniasklaida, kartais neviršijo savo įgaliojimų? – štai kur klausimas.
Bausti negalima pasigailėti – kur dėti kablelį?
Spręsti merui.
Merui?
Žmogui, kuris irgi nevengia spręsti už kitus?
„Jei meras teiktų siūlomą sprendimo projektą, Vyriausybės atstovas neteisėtą savivaldybės administravimo subjekto teisės aktą siūlytų panaikinti“, – be kita ko, teigiama mero Vytauto Laurinaičio pasirašytame rašte savivaldybės tarybos nariui Arvydui Jakui, paaiškinančiame, kodėl į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę atsisakoma įtraukti sprendimo projektą dėl priemokos panaikinimo administracijos direktoriaus pavaduotojui Virgilijui Pozingiui.
Ir vėl „bausti negalima pasigailėti“?
Spręsti tarybai.
O man įdomu, kokią konkrečiai veiklą, viršijančią įprastą darbo krūvį, vykdo tas V. Pozingis, kad nusipelnė kas mėnesį gauti 60 proc. pareiginės algos dydžio priemoką.
Jums irgi įdomu?
Turėkite kantrybės.
Paklausimas jau išsiųstas, tikiuosi, kad greitai sulauksiu ir atsakymo.
Vardan skaidrumo ir viešumo.
Nes tai ne tas pats, kas vartoti skaidriąją viešoje vietoje.

Kaip visada, be pykčio,
Orestas

15min.lt skaitytojo nuotr.

Pernai gruodį dviejų visiškai girtų vyrų kelionė per Šilutės rajono Vilkų kampo kaimą baigėsi griovyje. Nors visiškai girtą šio kaimo gyventoją tiek policija, tiek įvykio liudininkai matė vairuotojo kėdėje, prieš kelias dienas Šilutės rajono apylinkės teismas nusprendė, kad vairavo ne jis, o šiek tiek blaivesnis keleivis, rašo Lauryna Vireliūnaitė str. „Stebuklas Šilutės rajono apylinkės teisme: kaip girtas BMW vairuotojas tapo tik keleiviu“ portale 15min.lt.

Pernai gruodžio 5 dieną įvykusią avariją aprašė 15min. Apie į griovį įlėkusį „BMW 525“ policijai pranešė pro šalį vykęs vaikinas.

Baimindamosi, kad automobilyje gali būti prispaustų žmonių, į įvykio vietą sulėkė gausios gelbėtojų pajėgos.

Gelbėtojai rado du nesužalotus, tačiau visiškai girtus jaunuolius.

24-erių vairuotojui, gyvenančiam tame pačiame kaime, netrukus pareigūnai nustatė sunkų – 3,32 promilių – girtumą. Mašinoje rasta alaus skardinių.

Netrukus nelaimės vietoje pasirodė ir vairuotojo tėvas. Vyras pareigūnams pasakojo matęs neblaivų sūnų, bet nė įtarti negalėjo, kad šis sės prie vairo ir ryšis kelionei.

Teismo sprendimas išvertė iš koto

Nuo įvykio prabėgus keliems mėnesiams tiek policiją, tiek avarijos liudininkus pritrenkė Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjos Nijolės Bagdonienės sprendimas: vairuotojo kėdėje buvęs vyras niekuo dėtas, teismas nusprendė, kad jis BMW nevairavo.

Kaip 15min papasakojo vaikinas, pirmas pamatęs į griovį įlėkusius jaunuolius ir iškvietęs jiems pagalbą, vairuotojas buvo be sąmonės požymių.

„Patikrinau pulsą, jis buvo. Iškvietėme greitąją pagalbą, tarnybas, prisirinko liudininkų. Buvau kviečiamas liudyti į teismą, papasakojau, ką mačiau. Bet teisme vairuotoju tapo tas, kuris sėdėjo šalia. Teisėja priėmė palankų sprendimą žmogui, kuris, mano nuomone, negalėtų važinėti su 3,32 promilėmis ir žudyti žmonių. Gerai, kad jis nieko nenužudė“, – 15min teigė pašnekovas, nepanoręs viešinti savo pavardės.

„Nesu susijęs nei su viena puse – tik važiavau pro šalį. Bet mane piktina, kad juokiamasi iš Vladimiro Putino Rusijos, kur neteisingi teismai, o kas vyksta pas mus?“, – piktinosi jis.

Vaikinas pasakojo, kad pasišnekėjo su keleivio vietoje sėdėjusiu vaikinu, kuris nors ir buvo smarkiai girtas, šnekėti dar pajėgė: „Paklausėme jo vardo ir pavardės, klausėme, ar žino, kas jam gresia, už tai, kad girtas važinėja. Jis sakė: ne aš vairavau ir parodęs į vairuotojo kėdėje gulėjusį vaikiną pasakė, kad visos bėdos teks jam. O teisme jis prisiėmė atsakomybę.“

15min pašnekovas piktinosi, kad teisme teisėja jam aiškino, kad jis negalėjo matyti, kas vairavo automobilį, nes priėjo prie automobilio tik tuo metu, kai jis buvo griovyje.

„Girtais tiki, o manimi ir tuo, ką mačiau – ne. Mano draugų, važiavusių kartu, net nefiksavo kaip liudininkų. Girtų vaikinų naudai greičiausiai paliudijo iš kaimo į įvykio vietą sulėkę draugai ir pažįstami“, – svarstė jis.

Šilutės policija sprendimą skųs

Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnioji specialistė Agnė Auksorienė 15min patvirtino, kad Šilutės rajono apylinkės teismas iš tiesų priėmė tokią nutartį – pareigūnų aptiktas vairuotojas tapo keleiviu.

Nutartis kol kas neįsigaliojusi, ją galima apskųsti.

A.Auksorienė pabrėžė, kad policija tą ir ketina padaryti.

„Eismo įvykio metu atvykę pareigūnai buvo surašę protokolą tuo metu nurodytam vairuotojui. Gautas teismo sprendimas mūsų netenkina – be abejonės, mes jį apskųsime Klaipėdos apygardos teismui“, – sakė ji.

15min.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo 25-oji – Gandrinės, gandrų parskridimo diena.

Manoma, kad būtent šią dieną sugrįžę gandrai ant sparnų, uodegos ar pasparnėje parneša ir baltąsias kieles, kurios kai kur liaudiškai vadinamos „ledspiromis“. Tikėta, kad būtent nuo šios dienos pavasario žingsniai gerokai paspartėja, o iki šiol gandro dar nepamatę žmonės šį paukštį norėdavo pamatyti tik skrendantį.

Šiais metais pirmieji gandrai grįžo anksti – pirmosiomis kovo dienomis. Tačiau kol kas tai tik pirmieji pavieniai paukščiai, o masinio atskridimo dar laukiame.

Prie savo namų pamatę lizde stovinti ar laukuose braidžiojanti gandrą galime būti tikri, jog pavasaris tikrai atėjo!

Baltasis gandras yra laikomas Lietuvos nacionaliniu paukščiu, ir ne veltui, nes mūsų šalyje gandrų tankumas yra didžiausias visame jų perėjimo areale. Todėl mums tenka ir didelė atsakomybė rūpintis šios paukščių rūšies apsauga, nes daugelyje Europos valstybių baltieji gandrai yra gerokai retesni. ar net nyksta. Baltasis gandras įrašytas į ES Paukščių direktyvos I priedo rūšių sąrašą, kuriame esančių rūšių apsaugai šalyse narėse turi būti steigiamos specialios paskirties saugomos teritorijos. Lietuvoje tokių teritorijų kol kas nėra įsteigta, nes pas mus tai plačiai paplitusi ir kol kas įprasta paukščių rūšis. Tačiau tiek šalies, tiek ES gamtos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja nuolat stebėti baltųjų gandrų populiacijos būklę, saugoti ne tik šiuos paukščius, bet ir jų lizdus. Deja, bet lizdų apsaugos problema šiuo metu mūsų šalyje yra bene aktualiausia baltųjų gandrų apsaugos problema, galinti turėti neigiamos įtakos ilgalaikiams gandrų populiacijos pokyčiams.

Lietuvos ornitologų draugija nuolat gauna informacijos apie tai, kad artėjant pavasariui elektros linijas prižiūrintys specialistai ant stulpų sukrautus gandralizdžius tiesiog numeta, taip pažeisdami saugomų rūšių apsaugos įstatymą. Suprantame, kad elektros tiekimą gyventojams užtikrinančios organizacijos stengiasi pašalinti tai trukdančias priežastis. Tačiau gandralizdis yra saugomas objektas ir lizdų, kuriuose jau perėjo gandrai, nuvertimas yra lizdo sunaikinimas, kuris užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Kviečiame visus, kurie pastebės naikinamų gandralizdžių atvejus, apie tai informuoti regioninius aplinkos apsaugos agentūros padalinius, arba kreiptis bendruoju pagalbos telefonu. Visi gandralizdžiai turi būti perkeliami ant specialių metalinių platformų, kurias gali įrengti tik elektros perdavimo linijų priežiūrą vykdančios organizacijos. Pagal galiojančias elektros linijų eksploatacijos taisykles, jokia kita institucija to padaryti negali.

Paukščiai, o juo labiau gandrai, yra puikūs biologinės įvairovės bei ekologiškai darnios aplinkos indikatoriai, todėl šių paukščių kaimynyste turėtų džiaugtis kiekvienas lietuvis. Turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvos baltųjų gandrų populiacija siekia 19 000-20 000 perinčių porų. Ir tai parodo, jog mus supančioje aplinkoje dar išlaikoma žmogaus veiklos ir gamtos pusiausvyra.

2013-2017 metais visoje Europoje yra atnaujinamas Europos perinčių paukščių atlasas. Lietuvos ornitologai taip pat dalyvauja šiame projekte – savanoriai ornitologai ir paukščių stebėtojai visoje šalyje renka duomenis apie perinčius paukščius. Ir nors baltųjų gandrų situacija mūsų šalyje yra gana gerai ištirta, yra įdomu, kokie gandrų paplitimo bei perėjimo pokyčiai bus konstatuoti atnaujintame atlase.

Daugelyje Europos valstybių baltieji gandrai taip pat buvo įprastas paukštis, tačiau daugiau kaip prieš 30 metų jų populiacijos drastiškai sumažėjo. Kai kuriose šalyse šis paukštis visai išnyko, todėl šiuo metu jose įgyvendinamos rūšies sugrąžinimo programos. Ypač daug pastangų baltųjų gandrų populiacijų atstatymo programoms deda Vokietija, Olandija, Šveicarija, Danija, Prancūzija, Italija ir kitos šalys.

Ar žinojote?

Baltojo gandro kelionė nepaprastai ilga – net 11 000 km kelionę paukščiai įveikia tam, kad pavasarį grįžtų į gimtuosius namus, ar rudenį pasiektų žiemavietes.
Baltojo gandro patinas žiemoja atskirai nuo patelės ir būtent jis pirmasis grįžta užimti lizdą.
Sugrįžęs atnaujina lizdą – neša šakeles, žabarus, velėną, sausą žolę ir kitas statybines medžiagas. Kartais lizdą „papuošia“ plastikinėmis plėvelėmis, skudurais ar virvėmis. Per daug metų lizdas padidėja ir gali sverti ne vieną šimtą kilogramų.
Vasarą gandro racione net 80 proc. sudaro žiogai!
Baltasis gandras gali išgyventi daugiau nei 30 metų.
Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu.

Prieš parskrendant baltiesiems gandrams, verta pamatyti filmą “Gandrai visada grįžta namo”. Šis filmas buvo nominuotas geriausiu 2011 m. dokumentiniu filmu apie Lietuvos gamtą.

VIDEO: “Gandrai visada grįžta namo”

www.birdlife.lt inf.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Jau tapo tradicija, kad gyventojai, norintys išmokti kompiuterinio ir informacinio raštingumo, kreipiasi į Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojus. Šiais metais šilutiškiams mokymai rengti pagal atnaujintą programą, vykdant projektą „Inovatyvūs pramogadieniai kartu su biblioteka“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė).

Projekto metu sukurtos inovatyvios paslaugos, sudarančios sąlygas palankiam ir aktyviam mokymuisi bei pažinimui, turiningam laisvalaikiui praleisti.

Vasario ir kovo mėnesiais įvyko pirmieji interaktyvių pamokų ciklo užsiėmimai. Šių pamokų metu bibliotekos Informacijos skyriaus specialistai, vyresniojo amžiaus žmonių mokytojai (andragogai), Dalia Vasiliauskytė bei Donatas Dobilinskas, dalyvius mokė naudotis kompiuteriu, įvairiomis elektroninėmis paslaugomis, elektroniniu paštu, vykdyti paiešką internete. Gyventojai išmoko naudotis internetine bankininkyste, užsiregistruoti pas gydytoją, prisijungti prie elektroninių valdžios vartų. Mokytasi naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis: interaktyviu ekranu, interaktyviomis edukacinėmis pamokomis, 3D spausdintuvu, robotika, planšetiniais kompiuteriais, elektroninėmis skaityklėmis.

Vykdant minėtą projektą kovo mėnesį bibliotekoje pradėta teikti nauja paslauga – interaktyvių žaidimų popietės. Pasitelkus vienas iš populiariausių ir pažangiausių šiuolaikiškų technologijų, žaidimų konsoles, rengiamos interaktyvios boulingo varžytuvės. Pirmosios interaktyvų boulingą išbandė Šilutės klubo „Moterų seklyčia“ narės. Vėliau prisijungs ir kitos Šilutės rajono nevyriausybinės organizacijos bei Šilutės socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centro auklėtiniai. Įgiję interaktyvaus žaidimo įgūdžių projekto dalyviai dalyvaus boulingo čempionatuose.

Dalia Vasiliauskytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artėja didžioji pavasario šventė – šv. Velykos. Gyventojai neturėtų pamiršti, kad jų metu padaugėja gaisrų ir kitų nelaimių. Kaip teigia ugniagesiai, dažnas švęsdamas, linksmindamasis dėl neatsargumo ar neatidumo pats prisišaukia nelaimę.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais gaisruose jau žuvo 45 gyventojai. Be to, atšilus orams visada padidėja gaisrų tikimybė ir atvirosiose teritorijose, kurių metu pleška ne tik pernykštė žolė, krūmai, miškai, bet ir gyventojų sodybos.

Pavyzdžiui, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai jau 344 kartus vyko gesinti gaisrų atvirosiose teritorijose, vien kovo mėnesį – per 200 kartų. Ugnis jau nusiaubė daugiau kaip 200 hektarų.Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus, kad jie atsargiai elgtųsi su ugnimi, nerūkytų lovose, nepaliktų be priežiūros mažamečių vaikų, o išvykdami iš namų, nepamirštų išjungti iš elektros tinklo šildymo prietaisų, nepaliktų besikūrenančios krosnies, patikrintų, ar išjungtos dujos.

Ugniagesiai dar kartą prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, vandeniu arba smėliu, o jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks susidoroti, tuojau pat kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais kovo 14-21 dienomis surengė 12 reidų, kurių metu tikrino žvejus mėgėjus Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. Patikrinta beveik 700 žvejų mėgėjų žvejyba.

Buvo tikrinama, ar žvejojama turint žvejo mėgėjo kortelę, įrankių skaičius, sugautas laimikis bei švara aplink žvejybos vietą.

Neapsieita be pažeidimų: surašyti 29 administracinio teisės pažeidimo protokolai: 14 žvejų neturėjo žvejo kortelės (bauda iki 57 eurų), šešiems žvejams surašyti protokolai už šiukšlinimą žvejybos vietoje (bauda iki 57 eurų), 7 žvejai pažeidė saugomų teritorijų režimą (14 eurų bauda), vienas žvejybai naudojo statomą tinklą, tačiau, jo laimei, žuvies nebuvo sugavęs (bauda iki 289 eurų), jo tinklas konfiskuotas.

Taip pat išaiškintas šiurkštus medžioklės pažeidimas – medžiotojas nelegaliai sumedžiojo stirnos patelę. Už tai gresia bauda nuo 868 iki 1737 eurų su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų ir pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimu. Šilutės apylinkės teismas spręs dėl pažeidimo metu panaudotos transporto priemonės konfiskavimo.

klrd.am.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Bandymas paprotinti nederamai besielgiančius bendrapiliečius gali baigtis pastarųjų agresijos protrūkiu.

Tai nutiko šiandien.
Išsiruošiau apžiūrėti už muziejaus vakar pradėto genėti seno gluosnio.
Iš centrinės gatvės pasukau į taip vadinamą šeimos skverą.
Žiūriu, sėdi ant suoliuko porelė su šunimi.
„Ponia“ rūko.
Sustojau ir rodau į patvoryje iškeltą ženką su užrašu „Nerūkymo zona“.
-Ir aš ką tik aš apie tai kalbėjau, – sako man „ponia“.