Oresto Lidžiaus nuotr.

Maždaug tokio ilgio stovinčių mašinų virtinė vakar vienu metu buvo nusidriekusi prie įvažiavimo į Švėkšną.

Ir aš ten buvau,
Bet nei alaus, nei midaus negėriau,
Ir nieks per barzdą nevarvėjo,
Ir burnoje nieko neturėjau,
Nes pats toje eilėje stovėjau…

Švėkšnos šventės “Mes už šviesą” nuotraukos: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.10156199233110228.1073742034.410916130227&type=3

Iš gyvenimo paraščių.

Kai moteris sako „mane išlaiko vyras“, niekas nesistebi – nuo seno lietuviai taip gyveno.
Įsivaizduoju, kaip dažnas sureaguotų, jeigu lygiai taip pat pareikštų koks gerai įmitęs vyriškis…
Nors, kai geriau pagalvoji, tai eurointegracija negali nepalikti pėdsakų ir šiuose veiklos baruose.

Kita vertus, sunku suskaičiuoti, kiek yra vyrų Seime, ministerijose, savivaldybių tarybose ir kitose valstybinėse tarnybose, kuriuos išlaiko mokesčių mokėtojai, tarp kurių – to nepaneigsi – esama ir vyrų.
Gal todėl prieš tai minėtieji ir pyksta, kai jiems dažnai klijuojama mokesčių mokėtojų išlaikytinių etiketė?
Visai kitokia situacija Vakaruose.
Ten vis daugiau garsių vyrų viešai deklaruoja mums vis dar neįprastą savo orientaciją.
Tačiau tikėtina, kad iki šio – 2014-2020 metų ES programinio laikotarpio pabaigos ir mes pakeisime savo požiūrį į seksualines ir kitokias mažumas.
Svarbiausia, kad per tą laiką patys neliktume mažuma savo tėvynėje Lietuvoje.
O tokios grėsmės prielaidų jau esama: savų emigracija, svetimų imigracija ir integracija…
Žinoma, viskas galėtų būti kitaip.
Kaip pasakytų mūsų meras Vytautas, reikia daugiau lankstumo.
Lankstumas yra gerai.
Ypač fizinis.
Tačiau viską reikia daryti su protu.
Neseniai specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad netinkamai atliekami lankstumo pratimai gali labai pakenkti stuburui.
Kad mūsų meras Vytautas moka šokio judesių, mes jau esame matę (nuotrauka dešinėje).
Bet situacija jau kitokia: dabar Vytautas pats bando mokyti kitus šokti pagal jo užsakytą muziką.
Ir panašu, kad vargas tam, kuriam stinga lankstumo.
Nepatvirtintais duomenimis, kitaip sakant, galimai (dėl visa ko dar kartą pabrėžiu – galimai) jau ir mūsų kraštuose žmonės iš savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų verčiami demonstruoti išskirtinį lankstumą, išsižadant savų, nesuderinamų su „tvarkiečių“, pažiūrų, kad išsaugotų darbą.
Panašu, kad dabar mūsų meras Vytautas imsis mokyti lankstumo Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) vadovą Liutaurą, dėl kurio vadovavimo nuolat skundžiasi kai kurie šios įstaigos darbuotojai.
-Tiems, kurie verčiasi individualiai ir yra patys sau vadovai, nepalyginamai geriau, – bandžiau raminti įsiaudrinusias medikes po vakarykščio mūsų mero Vytauto susitikimo su PSPC darbuotojais. – Tokiems, jeigu kas nepasiseka, jeigu mažai uždirba ar netenkina vadovavimo stilius, nereikia gaišti brangaus laiko skundų rašymui – dėl visko jie gali kaltinti tik save…
Tiesą sakant, nežinau, ar joms nuo to palengvėjo.
Tačiau pats tuo metu pasijutau žymiai geriau.
Ir jeigu ne ta Pagėgių kultūros darbuotoja, kuri vakar vakare, prieš „Lietuvos“ ansamblio koncertą, pažemino mane, pavadindama penktosios valdžios atstovu…
Laimė, šilutiškiai dar žino, kas yra kas.
Antai, vienas Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, prieš vakarykštį posėdį savivaldybės prieangyje sutikęs mane su kolega iš konkuruojančios firmos, kaip visada iškilmingai pasisveikino: „Sveika, ketvirtoji valdžia“.
-Na, nereikia taip, – susikuklinau.
-Tai didelė garbė, – nesutiko tas. – Jūs mūsų viltis.
-Galbūt, bet taip norisi susilieti su aplinka, – paaiškinau jam. – Laimei, yra penktadieniai, kada dar gali tai padaryti.
Tarybos narys ne iš karto suprato, ką aš jam noriu pasakyti.
Todėl aš jam paaiškinau: „Na, penktadienį, kai vyrai grįžta namo…“
-O kokie jie grįžta? – netikėtai paklausė tas.
-Na, – sakau, – juk visi vyrai kiaulės…
-O moterys meluoja geriau, – atsakė tas.
-Užtat, – reikšmingai pridūriau, ir visi drauge užlipome laiptais…
Užtat, kad šiandien penktadienis.
Su tuo visus ir sveikinu.

Žinoma, be pykčio,
Orestas

P.S. Plačiau apie PSPC reikalus – kitą kartą. Nes šiandien penktadienis.

Policijos nuotr.

Vakar, spalio 29-ąją, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnams įkliuvo vaikinas, kuris ne tik augino, bet ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų − kanapių.

Pareigūnai, gavę pranešimą, kad Šiaulių kaime (Švėkšnos sen., Šilutės r.) yra auginamos kanapės, nedelsdami išvyko tikrinti gautos informacijos. Įtarimai pasitvirtino.

Sodybos kieme pareigūnai aptiko šiltnamį su jame auginamomis, kaip įtariama, kanapėms. Šiltnamyje buvo įrengta speciali ventiliacija, skleidžiančios šilumą lempos ir kita speciali įranga, skirta tinkamai ir greitai užauginti kanapes.

Tęsiant tyrimą, namuose taip pat buvo aptiktas didelis kiekis jau nuskintų kanapių. Narkotinės medžiagos, skirtos platinimui, buvo išslapstytos po visą namą. Dalis kanapių buvo sudėtos į pakuotes, paslėptos krosnyje, kitos kanapės džiuvo maišuose. Iš viso rasta 14 kanapių stiebų.

Pareigūnus kiek nustebino vyro originalumas mėginant paslėpti taip vadinamą „žolę“ traškučių dėžutėje. 25 metų vyras, išėmęs dalį bulvių traškučių iš dėžutės, į ją įdėjo 100 g kanapių pakuotę, o ant viršaus uždėjo likusius bulvių traškučius tam, kad net atidarius dėžutę narkotinės medžiagos nesimatytų. Dėžutė buvo užklijuota ir uždaryta taip, lyg būtų nepraimta. Iš viso rastos 2 tokios dėžutės.

Vyruko namuose taip pat buvo aptiktos svarstyklės, užspaudžiami maišiukai, vandens pypkė, geriau žinoma kaip „bongas“, skirtas „žolei“ rūkyti, kanapių sėklos bei specialios džiovyklos.

Pareigūnams įkliuvęs 25 metų vyras teisėsaugai žinomas. Jis jau buvo teistas už tai, kad platino narkotines medžiagas, tačiau nepasimokęs iš savo klaidų ir šį sykį gaus atsakyti už savo veiksmus.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyrui už tai, kad neteisėtai augino ir laikė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų.

Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=wZC2fS2exBY&feature=youtu.be

Tauragės AVPK inf.

Policijos nuotr.

Policijos pareigūnai, siekdami išaiškinti ir užkardyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kartu ir drausminti eismo dalyvius, lapkričio mėnesį visoje šalyje organizuoja šias prevencines policines saugaus eismo užtikrinimo priemones:

iki lapkričio 1 d. (nuo spalio 26 d.) – transporto priemonių važiavimo greičio kontrolė;

lapkričio 1-22 d. - atšvaitų, kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimo tamsiuoju paros metu kontrolė;

lapkričio 9 d. - transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai;

lapkričio 16-22 d. - pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė;

lapkričio 23-29 d. - saugos diržų (šalmų) naudojimo, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių laikymosi kontrolė; naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant kontrolė;

lapkričio 30-gruodžio 6 d. - transporto priemonių važiavimo greičio kontrolė.

Nuo metų pradžios policijos pareigūnai šalies keliuose išaiškino:
103 642 nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejus;
18 528 naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant atvejus;
17 811 pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų;
582 pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejus;
9 577 neblaivius vairuotojus, tarp kurių – 73 neblaivūs mopedų vairuotojai;
8 628 neblaivius dviračių vairuotojus.

Sėkmės kelyje!

Parengta pagal www.policija.lt inf.

Lapkričio mėnesį Šilutės rajono savivaldybės viešo aukciono būdu parduodamo nekilnojamojo turto sąrašas: http://www.silute.lt/publ/Privat/11/Default11.htm

Šilutės tarybos narių dauguma (V. Pozingis, pirmas iš dešinės, nesiskaito) nusprendė, kad jie jau nusipelnė gyventi geriau. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Savivaldybės tarybos opozicionierių atsargus bandymas nuslopinti rajono išrinktųjų – tarybos narių didėjantį apetitą „valdiškiems“ pinigams subliūško.

„Šilutės ETA Žiniose“ buvo rašyta apie rajono savivaldybės tarybos ketinimus pasididinti sau didžiausias leistinas su tarybos nario veikla susijusias kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidas, susiejant jas su minimalia mėnesio alga (toliau – MMA) („Savivaldybės taryba – ne koks ten Seimas…“). Vakar, ketvirtadienį, tai įvyko.

Nors konservatorė Sandra Tamašauskienė ir kreipėsi į tarybą, visos opozicijos vardu pareikšdama, kad jie nepritaria tokiam išmokų didinimui, tačiau kolegų palaikymo nesulaukė. Anaiptol, Vydūno gimnazijos pedagogei pačiai teko išklausyti tarybos „tvarkiečių“ pamokėlės apie tai, kad tarybos nariai neprivalo imti visą sumą.

Bet ima. Paties Stepono Kazlausko žodžiais tariant, ima „tropniai“.

Ko gero, ir toliau ims, nes kam gi būtų reikėję nusistatyti sau didesnį ir dar prie turinčio tendenciją didėti MMA „pririštą“ išmokos maksimumą.

Tačiau savivaldybė dėl to neturėtų nuskursti, mat kitu sprendimu tarybos dauguma nurėžė mokestines lengvatas dirbantiesiems su verslo liudijimais („Bedarbiams-verslininkams: gana piktnaudžiauti valstybės gerumu!“). Todėl kitąmet į savivaldybės biudžetą gali būti surinkta nemažai papildomų pajamų. Pavyzdžiui, per praeitus metus rajono „patentininkams“ buvo suteikta lengvatų 117 tūkst. litų sumai…

Stop kadras.

Du metrai trisdešimt centimetrų – štai toks žvakės rekordininkės aukštis. Plotis apie dešimt centimetrų, ir sveria ji per septynis kilogramus.

Žvakės autorė tautinio paveldo – senojo žvakininkystės amato – puoselėtoja Aurelija Jakštaitė. Ji prisipažįsta bene labiausiai norėjusi pakliūti į rekordų knygą dėl edukacinio tikslo – kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie senąją žvakių liejimo techniką. Žinoma, kaip priduriama, technologijos patobulintos. Anksčiau skystas vaškas būdavo laikomas ant verdančių bulvių katilo. Dabartiniais laikais jį atstoja kaitlentė.

Lietuvos rekordų knygoje, kaip sako žvakės kūrėja, tai pirmasis toks rekordas. Ilgiausios žvakės dar nebuvo. O štai ši gražuolė, kaip tikisi jos autorė, per Kalėdas papildys Žibintų alėją Šilutėje.

TV3 televizijos vaizdo reportažas:http://play.tv3.lt/programos/lietuva/670513

www.tv3.lt inf.

Reklama: sojų vaškas

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuviai yra labai ekologiškos sąmonės žmonės, bet pirmosiomis lapkričio dienomis tai pamiršta ir netausoja gamtos. Taip teigia asociacijos „Lapkričio 2-osios draugija“ pirmininkas Valdas Kaminskas. Savo artimuosius, išėjusius anapilin, per Vėlines jis siūlo pagerbti kukliai – viena žvakute, nes vėliau visos stiklinės žvakutės atsiduria sąvartynuose ir teršia gamtą.

Daugiau: lrt.lt: “Žvakučių jūra kapinėse virs stiklo duženų kalnais sąvartynuose”

Šilutės rajono savivaldybė skelbia „Lietuvininkų vilties“ premijos konkursą ir kviečia teikti siūlymus dėl premijos kandidatų (motyvuotą medžiagą, kurioje būtų nurodytas kandidato vardas, pavardė ar organizacijos pavadinimas, adresas, išsamus veiklos aprašymas, rekomendacijos ar vaizdinė medžiaga) iki 2015 m. spalio 30 d. Savivaldybės administracijai, 329 kab. (Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutė).

Premija teikiama asmeniui ar organizacijai (jaunimo organizacija, su jaunimu dirbanti organizacija), kurie buria jaunus žmones, skatina jų iniciatyvas ir bendruomeniškumą.

Premiją sudaro laureato diplomas, piniginė premija – 850 Eur ir premijos statulėlė.

Nuostatai ir anketa

Liudo Mockaus nuotr.

Šį savaitgalį dar galėsime pasidžiaugti gražiu ir saulėtu rudeniu, LRT radijui teigė sinoptikė Edita Gečaitė.

Pasak sinoptikės, ketvirtadienio orus lems anticiklonas, tad debesų bus nedaug, didžiojoje šalies dalyje bus saulėta ir šils iki 4–9 laipsnių, be lietaus.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daugelyje šalies rajonų vėl sulauksime neigiamos temperatūros – iki 5 laipsnių šalčio.

Penktadienį oras įšils iki 5–10 laipsnių šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Savaitgalį sulauksime saulės ir šilumos“

Nojaus, 15min.lt, nuotr.

Antrą kartą per 8 dienas kažkas mėgina padegti namą, į kurį neseniai atsikėlė nuomininkai – šeima su mažamete dukrele.

Trečiadienį apie 21 val. šeimos nariai jau buvo lovose, kai pradėjo springti nuo dūmų. Prabudęs vyras paknopstomis nubėgo į kitą kambarį, iš kur veržėsi dūmai, ir pamatė degančią spintą. Griebęs kibirą jis spėjo liepsnas užgesinti joms neišplitus. Paaiškėjo, kad ugnis buvo įžiebta prie sienos iš lauko pusės – prarijusi patrešusias lentas ji įsimetė į namo vidų ir prie sienos stovėjusią spintą.

Vos gavus pranešimą apie gaisrą, į Šylius buvo išsiųstos gausios ugniagesių ir medikų pajėgos. Kadangi žmonėms pavyko patiems užgesinti ugnį, dalis jų buvo atšauktos pakeliui. Medikų pagalbos niekam neprireikė.

Policijos pareigūnai pradėjo antrąjį tyrimą. Tyrimas dėl spalio 20 d. gaisro kol kas be rezultatų.

15min.lt inf.

Rusnės seniūnijos nuotr.

Rusnės sala jau metus traukia gyventojų ir turistų dėmesį kūrybiška iniciatyva – pernai įrengtoje vardinių suoliukų alėjoje šiuo metu jų skaičiuojama beveik 50. Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės teigimu, tikimasi, kad rusniškių ir visų miestelį mėgstančių poilsiautojų dėka po kelerių metų žmonės galės rinktis, ant kurio iš šimto, o gal ir kelių šimtų Rusnės suoliukų prisėsti pailsėti.

Vieninteliame Lietuvoje saloje įsikūrusiame miestelyje šiuo metu stovi 44 vardiniai suoliukai, simbolizuojantys skirtingas istorijas ir taip neįprastai rodomą žmonių meilę Rusnei.

„Suoliukus įrengti nori ne tik rusniškiai, bet ir Rusnę pamėgę poilsiautojai bei turistai. Pavyzdžiui, Aleksoto bendruomenės Kaune gyventojai, jau 10 metų saloje rengiantys savo rudeninę šventę, Rusnėje įrengė suoliuką su dedikacija „Aleksoto bendruomenė svetingajai Rusnei“, – sako seniūnė.

D. Drobnienės teigimu, istorijų, kurias įamžina suoleliai, esama pačių įvairiausių.

„Pavyzdžiui, prie senojo Rusnės tilto dabar stovi suoliukas, ant kurio užrašyta „Už tai, kad galime būti vieni kitiems geri“. Prieš 53 metus potvynio metu, per ledonešį, trys kareiviai rizikavo ir itin sunkiomis sąlygomis perkėlė gimdyvę per upę, taip išgelbėdami jos ir vaiko gyvybę. Šiam įvykiui atminti įrengtas suoliukas. Kiekvienas iš keliasdešimties suolelių atspindi ne mažiau svarbias istorijas“, – sako seniūnė.

„Norime, kad suoliukų gamybai skiriamos lėšos liktų pamaryje ir niekur neiškeliautų. Juk žmogus, kuris gamina suoliukus, įdarbina žmones, moka jiems atlyginimus. Ir visa tai neša naudą apylinkei. Esame tikri, kad suoliukų skaičius ateityje tik augs ir sudomins bei paskatins Rusnę aplankyti dar daugiau pamario mylėtojų“, – teigia Rusnės seniūnė.

ve.lt inf.

Kasmet spalio 29-oji minima kaip Pasaulinė insulto diena. Ji pradėta minėti 2006 m. Pasaulinės insulto organizacijos (angl. World stroke organization) iniciatyva. Šios dienos tikslas – priminti, kad insultas yra dažnai pasitaikantis ir sunkus susirgimas, sukeliantis ilgalaikius sveikatos sutrikimus, padidinti gyventojų supratimą apie insultą, garantuoti geresnę šio susirgimo profilaktiką, diagnostiką ir gydymą bei ilgalaikę paramą sergantiesiems.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad šią Pasaulinę insulto dieną visų rasių, valstybių, amžių ir kultūrų žmonės yra kviečiami gerai išstudijuoti pirmuosius insulto simptomus, vadovaujantis šios dienos devizu – F.A.S.T. (iš angl. greitai, skubiai). Šūkį F.A.S.T. reiktų iššifruoti kaip: VEIDAS – RANKA – KALBA – LAIKAS (angl. Face – Arm – Speech – Time).

Amerikos insulto asociacija ir Tarptautinė insulto organizacija siūlo visiems prisiminti formulę VEIDAS – RANKA – KALBA – LAIKAS ir jos trumpą paaiškinimą. Jeigu viena veido pusė staiga tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių, nusmunka žemyn – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus nusišypsoti ir iš karto pamatysite skirtumą. Jeigu viena ranka tampa silpnesnė ir blogiau valdoma – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus pakelti abi rankas ir iškart pamatysite skirtumą. Jeigu kalba tampa neaiški, nerišli ir žmogui sunku kalbėti – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus pakartoti patį paprasčiausią sakinį ir pamatysite skirtumą. Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus reikia skubiai skambinti į greitąją medicinos pagalbą (112), nes pirmosios minutės ir valandos po simptomų atsiradimo yra ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Bėgant laikui galvos smegenys pažeidžiamos vis labiau.

Insultas daugiausia paveikia pagyvenusius asmenis, tačiau neaiškios kilmės insultas gali būti ženkliai dažnesnis tarp jaunų (jaunesnių nei 50 metų) žmonių . O 20–40 proc. insultų priežastis nėra nustatoma.

Daugelyje pasaulio valstybių daugėja gyventojų, vyresnių nei 60 metų, ir tai artimoje ateityje lems milžiniškus visuomenės demografinės struktūros pokyčius. Per metus pasaulyje gyventojų, turinčių daugiau kaip 65 metus, padaugėja apie 9 milijonus ir iki 2025 metų jų bus daugiau kaip 800 milijonų. Todėl daugelis lėtinių ar „senatvės“ ligų, įskaitant ir insultą, turi būti laiku diagnozuotos ir sėkmingai gydomos, būtina vykdyti ilgalaikę kryptingą profilaktiką ir taip mažinti sergamumą šia liga. Prisiminkite, vienas iš šešių žmonių per gyvenimą patiria bent vieną insultą. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad 2005 metais insultas (priklausantis cerebrovaskulinių ligų grupei) nulėmė apie 5,7 milijono mirčių visame pasaulyje ir tai sudarė apie 9,9 proc. visų mirčių. Daugiau kaip 85 proc. šių mirčių įvyko šalyse, turinčiose žemas ir vidutines pajamas, ir maždaug vienas trečdalis mirusių žmonių buvo jaunesni kaip 70 metų amžiaus.

Standartizuotas mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų rodiklis iki 2006 m. Europos Sąjungoje buvo didesnis nei Lietuvoje. Vyrų mirtingumas Lietuvoje 2010 m. buvo 2 kartus, Europos Sąjungoje – 2,2 karto didesnis nei moterų. 2001–2010 m. mirtingumas nuo šių ligų Lietuvoje sumažėjo 10,7 proc., Europos Sąjungoje – 33,9 proc., vyrų mirtingumas Lietuvoje sumažėjo 11,5 proc., moterų – 9,9 proc., Europos Sąjungoje atitinkamai 30,7 proc. ir 39,8 proc. Tačiau pagal mirtį sukėlusias priežastis kraujotakos sistemos ligos, kurioms priskiriami infarktai ir insultai, Lietuvoje tvirtai išlieka pirmoje vietoje.

Siekiant globaliu mastu sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios sunkios ligos, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai siūlo naudotis standartizuotu insulto sekimo modeliu STEPS, kuris skirtas įvairių šalių sveikatos priežiūros darbuotojams:
tiksliai įvertinti insulto paplitimą,
apibrėžti gyventojų rizikos grupes,
identifikuoti galimus rizikos veiksnius,
vykdyti ilgalaikę stebėseną,
pagrįsti ir parengti ilgalaikius projektus ir ilgalaikes prevencines programas,
kontroliuoti ir vertinti vykdomų projektų ir programų efektyvumą.

Taigi, insultas yra neurologinė patologija, priskiriama ūmiems centrinės nervų sistemos pažeidimams, kurios priežastis dažniausiai yra kraujagyslių patologija ir kuri visame pasaulyje yra pagrindinė neįgalumo ir mirties priežastis. Tačiau „insulto“ terminu vadinamas ne vienas atskiras susirgimas, o visa gausi susirgimų grupė, kuriuos trumpai apibūdinsime.

1. Išeminis insultas – tai ūmus, židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais židininiais neurologiniais simptomais (simptomai priklauso nuo to, kokia smegenų sritis pakenkta), išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas nuo simptomų pradžios. Kaip rašoma mokslinėje literatūroje, išeminiai insultai sudaro apie 75–85 proc. visų insultų.

2. Hemoraginis insultas – tai smegenų audinio arba smegenų dangalo kraujosruva, susidariusi plyšus galvos smegenų kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenų audinį arba į smegenų dangalus (yra subarachnoidinis, epidūrinis ir subduralinis dangalai).

3. Galvos smegenų infarktas yra galvos smegenų nekrozė, pasireiškianti dėl smegenų išemijos, su objektyviai matoma patologija galvos smegenyse ir klinikiniais simptomais, kurie pasireiškia maždaug po 24 valandų. Taip pat yra ir daugiau panašių neurologinių būklių, bendrai vadinamų insultais.

Naujausios insulto klasifikacijos, be galvos smegenų pažeidimų, priskiria ir stuburo smegenų pažeidimus ir išskiria net 62 insulto tipus ir potipius bei 18 skirtingų klasifikacijų. Paskutiniu metu mokslinėje literatūroje ypač dažnai akcentuojama praeinančio (trunkančio iki 24 valandų) smegenų išemijos priepuolio svarba (kai kurie šaltiniai šią būklę priskiria prie insulto tipų), nes ji yra patikimas insultų pranašas – iki 50 proc. insultų po šio priepuolio ištinka per pirmąsias 2 paras. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) – tai trumpalaikis lokalus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis insulto požymiais, bet greitai praeinantis ir nesukeliantis ilgalaikės negalios ir, kartais, vadinamas mikroinsultu ar iki insultine būkle.

Patologinis-fiziologinis ligos mechanizmas paprastas: insultas įvyksta, kai kraujagyslė, kuri maitina (perneša deguonį ir maistingas medžiagas) tam tikrą smegenų sritį yra užblokuojama ar įvyksta jos plyšimas. Arteriją gali blokuoti krešulys, susiformavęs tam tikroje vietoje (šiame procese tiesiogiai dalyvauja cholesterolio plokštelių sankaupos), embolas, atkeliavęs su kraujo tėkme iš kitų organų, ar koks kitas objektas (riebalų lašai prie riebalinės embolijos, deguonies ar kitų dujų burbuliukai ir kt.). Smegenų dalis, kuri negauna kraujo, pradeda nykti ir mirti. Blokuotos kraujagyslės spindžio dydis ir pakenkimo vieta bei jos plotas lemia insulto sunkumą ir jo klinikinius simptomus.

Insultų diagnostika yra gana sudėtinga dėl labai didelės simptomų įvairovės, kurią lemia skirtingi smegenų audinių pakenkimo mechanizmai ir lokalizacija. Panašius į insulto simptomus gali sukelti daugelis neurologinių būklių, kurioms patvirtinti ar atmesti reikia visai kitų diagnostikos priemonių nei insultui. Pagrindiniai matomi simptomai yra šie: vienos kūno pusės ar abipusis judesių valdymo pablogėjimas; koordinacijos sutrikimas; vienos kūno pusės ar abipusis (rečiau) sensorinis (jutimų) pablogėjimas ar visiškas išnykimas; neaiški, nesklandi kalba ar visiškas nesugebėjimas kalbėti; reikšmingas regėjimo lauko susiaurėjimas; viena kryptimi fiksuotas žvilgsnis; ūmiai prasidėjusi ataksija (tai nestabili eisena, kojas keliant aukštai ir statant plačiai); ūmiai prasidėjęs suvokimo sutrikimas; ūmiai prasidėjusi apraksija (netenkama gebėjimo atlikti tikslingus sudėtingus judesius, nepaisant noro ir fizinio pajėgumo juos atlikti) ir kt.

Gali pasireikšti ir kiti simptomai, kurie nėra tipiniai insultui: svaigulys; stiprus, lokalizuotas galvos skausmas; pykinimas; neaiškus matymas abiem arba viena akimi; vaizdo dvejinimasis; sutrikusi pažintinė funkcija; pritemusi sąmonė; nesugebėjimas nuryti ir kt.

Pasireiškus klinikai, išeminio insulto atveju svarbiausiu veiksniu tampa laikas, nes reikia kuo anksčiau paskirti tikslinį gydymą – trombolizę, kad būtų išvengta galimų komplikacijų dėl užsitęsusios centrinės nervų sistemos dalies išemijos. Todėl dažniausiai diagnozei patikslinti skubiai atliekama angiografija, tyrimas ultragarsu, kompiuterinė tomografija arba branduolių magnetinė rezonanso tomografija.

Pagrindiniai insulto rizikos veiksniai yra gerai žinomi ir ištyrinėti: arterinė hipertenzija, rūkymas, nutukimas, nesveika ir nesaikinga mityba (mažas vaisių ir daržovių kiekis maiste), mažas fizinis aktyvumas, gausus alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, ilgalaikis psichosocialinis stresas, dislipidemija, širdies ligos (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas), kai kurios inkstų ligos ir kt. Nuo žmogaus nepriklausomi rizikos veiksniai – amžius, lytis, šeimos istorija ir paveldimumas.

Daugiau informacijos apie įvairius renginius, organizuojamus Pasaulinės insulto dienos proga, rasite Tarptautinės insulto organizacijos interneto svetainėje http://www.worldstrokecampaign.org/.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Geologijos tarnyba atšaukė balandį patvirtinto skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Tauragės ir Šilutės rajonuose konkurso sąlygas, tad joms nebegaliojant, konkursas stabdomas, praneša LRT TV naujienų tarnyba.

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko teigimu, šiuo metu aplinkybės skalūnų, naftos ir dujų rinkose yra pasikeitusios ir neatrodo, kad bent jau artimiausiu metu toks konkursas būtų tikslingas.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artėjant lapkričio 1-ajai daugelis žmonių vyksta lankyti artimųjų kapų. Besiruošdami didesniam automobilių antplūdžiui ir siekdami užkirsti kelią galimiems vagysčių atvejams, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai vykdys sustiprintą patruliavimą prie kapinių ir judresnių sankryžų.

Pareigūnai ragina gyventojus vykstant lankyti artimųjų kapų laikytis kelių eismo taisyklių. Svarbu pasirinkti saugų važiavimo greitį, įvertinti eismo ir oro sąlygas, praleisti pėsčiuosius ir būti ypač budriems tamsiuoju paros metu.

Pėstieji ir dviratininkai turėtų nepamiršti tamsiu paros metu su savimi turėti šviesą atspindinčius atšvaitus ar liemenes.

Pareigūnai įspėja, kad Vėlinių savaitgalis ypač palankus ilgapirščiams. Išvykdami iš namų gyventojai turėtų įsitikinti, kad užrakino namų duris, nepaliko pravirų orlaidžių, balkono ar rūsio langų. Išvykstant ilgesniam laikui pravartu apie tai pranešti savo kaimynams ir paprašyti, kad pastebėjus ką nors įtartino apie tai jus informuotų.

Taip pat ilgapirščiams lengvu grobiu tampa prie kapinių pastatytuose automobiliuose palikti brangūs daiktai. Pareigūnai ragina nepalikti jokių vertingų daiktų: rankinių, piniginių, automagnetolų ir kitų daiktų be priežiūros ir juos neštis kartu su savimi. Įsitikinkite, ar uždaryti automobilio langai, užrakintos durys ir bagažinė, ar įjungta signalizacija.

Tauragės AVPK inf.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Spalio 22 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje ir Žemaičių Naumiesčio filiale vyko susitikimai su jaunaisiais kūrėjais, kuriuose derėjo poezijos, fotografijos ir muzikos sąskambiai.

Renginyje „Salvete, juvenes“ dalyvavo poetas Vainius Bakas, jau išleidęs tris poezijos knygas, fotomenininkė Milda Kiaušaitė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, surengusi septynias autorines parodas, ir dainų autorė bei atlikėja Raminta Naujenytė-Bjelle, kuri muzikiniame šou „Lietuvos talentai“ visus pakerėjo savo patriotine daina „Brolužis”.

Susirinkusieji pajuto, kad šiuos jaunuosius menininkus sieja noras dalintis kūryba, nes, anot V. Bako: „Gera dalintis! Manau, jog tai – vienas pagrindinių dalykų kuriant… “

Žemaičių Naumiestyje, pristatydama savo parodą „Odė žmogiškumui“, Milda Kiaušaitė teigė: „Pavadinimas gali sudaryti klaidingą nuomonę, kad mes esame dideli ir gražūs, bet į šią seriją reikia žiūrėti su ironija ir net su sarkazmu. Šis fotografijų ciklas verčia abejoti, ar tikrai, ką mes matome, yra tikra, ar tikrovė visada būna tokia, kokią matome. Nepasitikėjimas ir aklas netikėjimas verčia mus eiti toliau.“ Apibūdindama Šilutės viešojoje bibliotekoje eksponuojamą parodą „Keistame laike“ fotomenininkė pasakojo, jog dėliodama fotografijas kartais pastebi, kad kai kuriose jų laikas kitoks, iškrintantis iš bendro naratyvo, tarsi perkeliantis kitur – į kitus laikmečius ir epochas. Ilgainiui ji pradėjo sąmoningai „medžioti“ tą kitokį laiką, o šios „medžioklės“ rezultatas – paroda.

Poezijos, meno ir muzikos valandoje dalyviai klausėsi Bjelle atliekamų dainų, kurias keitė V. Bako skaitomi eilėraščių posmai iš naujausios jo poezijos knygos „Kas vėjo – vėjui“. „Rašau tik pagautas įkvėpimo, impulso, po to kitomis akimis apžiūriu tekstą, apgludinu, o kartais palieku tokį, koks šovė į galvą – kampuotą ir nevalyvą, bet tikrą, nesumeluotą. Gimsta idėja, ją turi savyje, neužrašinėji, po to ji perauga į kitą idėją, kažkokį tęsinį, o būna, kad eilėraščiai gimsta netikėtose vietose,“ – dalijosi savo įžvalgomis jaunasis poetas.

Dainininkė Bjelle save realizuoja ne tik dainuodama, bet ir kurdama muziką, rašydama poeziją. Ji džiugino klausytojus skambiomis dainomis, perskaitė auditorijai keletą savos kūrybos eilėraščių. Kūrėja akcentavo, kad kurti muziką kitiems atlikėjams, įvairiems instrumentams ar skirtingoms jų sudėtims – jai vienas didžiausių malonumų.

Renginys organizuotas bendradarbiaujant su VšĮ „Rašytojų sąjunga“, vykdant projektą „Kūrybiniai blyksniai iš arti“, finansuotą Šilutės rajono savivaldybės.

Danutė Bružienė, Ignė Zarambaitė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šį ketvirtadienį, spalio 29 d., nuo 13 val. Salos etnokultūros ir informacijos centre vyks edukacinė pamoka Rusnės vaikams, kurios metu bus liejama ilgiausia žvakė.

Naujojo rekordo sieks sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo žvakininkystės amato puoselėtoja Aurelija Jakštaitė.

Anot A. Jakštaitės, nuo 15 val. 15 min. ilgiausios žvakės liejimo procesą planuoja tiesiogiai transliuoti LRT televizija.

Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.

Spalio 20–21 dienomis Šilutės Hugo Šojaus muziejuje lankėsi projekto „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“ vykdytojai – iš Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro darbuotojų suformuota mobili grupė.

Atvykimo tikslas – išmokyti šilutiškius muziejininkus skaitmeninti turimus eksponatus ir visą informaciją apie juos sukelti į kompiuterinę LIMIS sistemą.

Inovatyvi sistema sukuria galimybę norintiems aplankyti muziejų tai padaryti labai greitai ir net neiškeliant kojos iš namų. Apžiūrėti muziejų eksponatus ar veikiančias parodas bet kuriame Lietuvos mieste galima apsilankius Lietuvos integralioje muziejų sistemoje tiesiog savo išmaniajame telefone ar planšetėje.

Sistema įdiegta 4 nacionaliniuose ir 17 respublikinių muziejų. Šilutės Hugo Šojaus muziejus prie LIMIS sistemos prisijungė prieš dvejus metus ir į sistemą įvedė per 100 pačių vertingiausių muziejaus eksponatų. Pasak Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istoriko Igno Giniočio, tai eksponatai iš ginklų, istorinės raštijos bei gamtos rinkinių. „Mūsų tikslas – suskaitmeninti kuo daugiau turimų vertingų eksponatų, kad jais galėtų grožėtis visi prisijungę prie LIMIS“, – kalbėjo I. Giniotis.

Tęsdami projektą „Mobilios skaitmeninimo grupės – pagalba regionų muziejams“ LIMIS atstovai surengė dviejų dienų seminarą šilutiškiams muziejininkams. Susitikimo metu Lietuvos dailės muziejaus Skaitmeninimo skyriaus vedėja, projekto vadovė Skirmantė Kvietkauskienė bei fotografas Vaidotas Aukštaitis profesionalia fotografavimo įranga skaitmenino muziejuje saugomus eksponatus, supažindino muziejininkus su eksponatų fotografavimo aktualijomis. Lietuvos dailės muziejaus Metodinio skyriaus vedėja Dalia Sirgedaitė mokė dirbti LIMIS sistemoje, kaip teisingai įvesti turimus duomenis.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiausiai paramos iš gyventojų, skiriant iki 2 proc. nuo sumokėto pajamų mokesčio (skaičiuojant litais), šiemet sulaukė rajono evangelikų liuteronų labdaros organizacija “Šilutės sandora” – beveik 16 tūkst. litų.

Į didžiausių paramos gavėjų trejetuką taip pat pateko bokso klubas „Kovotojas“ – daugiau kaip 15 tūkst. Lt ir Šilutės ligoninė – beveik 15 tūkst. Lt.

Iš politinių partijų didžiausios paramos sulaukė Šilutės socialdemokratai – per 12 tūkst. Lt. Antroje vietoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – beveik 9 tūkst. Lt, trečioje – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – daugiau kaip 3700 Lt.

Nojaus, 15min.lt, nuotr.

Antradienio vakarą Šilutės policijos pareigūnai vyko tramdyti prieš sutuoktinę smurtavusio Pagelaičių kaimo gyventojo, tačiau atvykę į įvykio vietą aptiko ir naminės degtinės varyklą su 3 tonomis raugo.

Pareigūnai suėmė smurtaujantį vyrą. Pasak jo sutuoktinės, vyriškis dažnai prieš ją kelia ranką, yra kelis kartus teistas. Moteris pareigūnams rodė rankas, ant kurių buvo matomos smurto žymės.

Įvykio vietoje pareigūnų akis patraukė šalia sodybos esantys krūmynas, kurį patikrinus buvo rastas naminukės fabrikėlis.

Aiškinamasi, ar ši degtinės varykla priklauso anksčiau minėtam vyrui, ar jis tik prižiūrėdavo įrangą.

15min.lt inf.