Oresto Lidžiaus nuotr.

“Lietuvininkų vilties” premijos įteikimo Šilutės šaulių kuopos vadui Donatui Jauniui renginys nuotraukose.

Šilutė, 2013-11-07.

Susijęs: “Šilutės “Lietuvininkų vilties” premija paskirta šaulių vadui Donatui Jauniui”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Policijos asociatyvi nuotr.

Šilutėje pričiupti šešėlinės prekybos rūkytos mėsos gaminiais organizatoriai: patikrinimo metu rasta apie 2 tonos parduoti ir rūkyti paruoštų mėsos gaminių. Produkcijai gaminti per kelerius metus vien žaliavos (mėsos ir jos subproduktų) įsigyta už beveik 400 tūkst. litų, praneša Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI).

Prisidengę verslo liudijimais rūkymo paslaugai teikti, šilutiškiai vykdė šešėlinę prekybą rūkytos mėsos produktais. Dėl galimai nusikalstamos veikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Klaipėdos apygardos valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Bendras Klaipėdos AVMI ir FNTT Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimas į Šilutėje veikiantį galimai nelegalų mėsos perdirbimo fabrikėlį, kuriame darbavosi vienos šilutiškių šeimos kelios kartos, surengtas tikrinant turimą kelių šaltinių informaciją. Verslas rėmėsi „šeimynine ranga“ – tėvai ir sūnus organizavo žaliavos (mėsos ir jos subproduktų) pirkimą, ruošė gaminius ir juos rūkė. Produkcija prekiavo ir užsakymus tiekti produktus didesniais kiekais priiminėjo vieno iš šeimos narių motina. Šeimos verslui papildomai talkino samdoma darbuotoja.

Gamyba ir prekyba rūkytais mėsos gaminiais vyko Šilutės pakraštyje esančios namų valdos teritorijoje, buvusiame ūkiniame pastate, pritaikytame mėsos perdirbimo cechui ir rūkykloms. Tose pačiose patalpose veikė ir parduotuvė. Patikrinimo metu gamybos ceche, sandėlyje, rūkyklose ir parduotuvėje iš viso rasta apie 2 tonas pardavimui paruoštų rūkytų gaminių ir žaliavos. Atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyta, kad neteisėta prekyba buvo vykdoma ir toliau.

„Siekiant nuslėpti tikrąjį veiklos pobūdį ir iš tokios neteisėtos komercinės veiklos gautas pajamas, veikla vykdyta prisidengiant atskirais laikotarpiais įsigyjamais verslo liudijimais žuvies ir mėsos rūkymo paslaugai, tačiau prekyba su šiuo verslo liudijimu negalima. Turimais duomenimis, per kelerius metus šešėlinės prekybos apyvarta galėjo siekti šešiaženklę sumą, nes vien žaliavos, kaip rodo dokumentai, per kelerius metus įsigyta už beveik 400 tūkst. litų. Tokiu būdu, vengiant steigti įmonę ar kitaip tinkamai registruoti veiklą, neapskaitant gautų pajamų ir jų nedeklaruojant, siekta išvengti mokesčių, tarp jų ir pridėtinės vertės mokesčio“, – sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Pasak G. Rimkienės, verslo liudijimus įsigiję minėti asmenys mokesčių inspekcijai pateiktose pajamų deklaracijose iš veikos pagal verslo liudijimą yra nurodę tik simbolines sumas: 2011 m. pajamas deklaravo tik vienas iš šeimos narių ir nurodė gavęs 4,4 tūkst. litų pajamų, 2012 m. asmenų pateiktose deklaracijose nurodytos nuo 15 iki 36 tūkst. litų siekiančios pajamos.

Klaipėdos AVMI primena, jog apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti trumpuoju VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.

Klaipėdos AVMI inf.

Prie projekto 'Ant bangos'. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo architektūrinės – urbanistinės idėjos konkursui pateiktų darbų vertinimo komisija atliko savo misiją: geriausiu projektu pripažintas darbas, kurio devizas „Ant bangos“.

Antroji vieta paskirta projektui „Vartai į deltą“, trečioji – „131016“.

Su konkursui pateiktais darbais dar galima susipažinti Šilutės kultūros ir pramogų centre – ten jie bus eksponuojami iki lapkričio 19 d., – taip pat Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos interneto tinklalapyje adresu http://www.architektams.lt/konkursai/silokarcemos-kvartalo-architekturines-urbanistines-idejos-konkursas/.

Oficialus konkurso laimėtojų paskelbimas ir apdovanojimas numatytas lapkričio 19 d.

Kitas etapas – Šilokarčemos senamiesčio pastatų ir viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos bei renovacijos darbų programos projekto parengimas. Tuo turės pasirūpinti Savivaldybės tarybos nario Arvydo Jako vadovaujama darbo grupė.

LR Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame nuo 2015 m. liepos 1 d. numatytas visiškas išorinės alkoholio reklamos bei reklamos visuomenės informavimo priemonėse draudimas. Ar jis turi šansą tikrai įsigalioti, kai vos prieš kelis metus buvo atšauktas jau priimtas draudimas prieš pat jam įsigaliojant 2012 m.?

Rašydamas apie siūlymą uždrausti alkoholio reklamą, lygiagrečiai kalbėsiu ir apie Sveikatingumo fondo įkūrimą, kuris jau skinasi kelią Seime. Suprantama, uždraudus alkoholio reklamą, žiniasklaidos pajamos sumažėtų kol jos persiorientuotų prie kitų reklamos užsakovų. Sveikatingumo fonde numatoma ženklią lėšų dalį skirti socialinei sveikatingumo reklamai, žiniasklaidai. Tokį fondą įkurti ragina 300 organizacijų, pasirašiusių memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“.

Žmonės taptų sveikesni – ženkliai sumažėtų valstybės ekonominės naštos klausimas gydant ligas, sprendžiant apsvaigusių žmonių kriminogeninę situaciją, daugėtų darbingų žmonių. Fondas pasitarnautų žiniasklaidos finansinei padėčiai. Paskaičiavus alkoholizmo nuostolius, susidaro milijardinės sumos. Kodėl to detaliai neskaičiuoja Ūkio, Finansų ministerijos? Seimo komisijos ir komitetai pritaria Sveikatingumo fondo įkūrimui. Įstatymo projekte siūloma, kad jis pradėtų veikti nuo 2015 m. pradžios, o reklamos draudimas įsigaliotų 2015 m. liepos 15 d.

Šiame kontekste tenka atkreipti dėmesį, kad per du dešimtmečius drastiškai krito žmonių pasitikėjimas žiniasklaida. Apžvalgininkai komentuoja, kad normalu, panašus procentas yra ir kitose šalyse. Aš manau, kad liūdna dėl sumenkusio pasitikėjimo, dar labiau gaila dėl priežasčių, kodėl jis krito. Žmonės mato, kad dalis žiniasklaidos priemonių nebeatlieka savo misijos ginti viešąjį interesą, o tampa tik finansinių užsakovų ruporais. Tai tapo akivaizdu prieš kelis metus, kai vyko diskusija dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo: garbės klausimas diskusijoje dalyvauti nešališkai, nors, suprantama, tai nėra lengva, jei tai tiesiogiai susiję su žiniasklaidos pajamomis. Bet žiniasklaida norėdama atgauti bent dalinai buvusį visuomenės pasitikėjimą – privalo išlikti garbinga, sąžininga bei laisva.

Prieš du metus pasirodė, kas realybėje valdo valstybę

Į šią SAM iniciatyvą drausti kvaišalų propagandą reikia žiūrėti prieš du metus įvykusio alkoholio reklamos draudimo atšaukimo kontekste. Tai buvo vienas iš nedemokratiškiausių ir korupciškiausių procesų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tad 2012 m. memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“ pasirašiusios organizacijos (pasirašė 300 organizacijų) reikalavo ir suprantama reikalauja: „Ištirti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo korupcines ištakas ir neskaidrią eigą, o Seimo narius raginame kreiptis į LR Konstitucinį teismą bei kitas teisėsaugos institucijas, kurios pagal kompetenciją padėtų ištaisyti šiurkščius LR Seimo statuto pažeidimus“. Kaip reagavo visuomenės tarnai (valdžia), teisėsaugos institucijos?

Vienas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl dokumentų klastojimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje, bet jis buvo nutrauktas net formaliai neapklausus pirminės medžiagos pateikėjų. NVO kreipėsi į teismą matydami akivaizdų faktą, kad „plika akimi“ matomas duomenų neatitikimas, kas buvo nutarta Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (EPK) ir surašytose išvadose. Etikos komisijoje svarstytas klausimas tiesiogiai siejosi su Seimo statuto pažeidimais svarstant alkoholio reklamos draudimo atšaukimą. Buvo iškelta byla dėl dokumentų klastojimo. Apklaustieji pateikė savo versiją, kad čia toks neatitikimas atsirado netyčia, tyrėjai tuo patikėjo ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tokiame kontekste reikia kalbėti ir apie teisėsaugos lygį, kodėl žmonės ja nepasitiki? Kai gavo medžiagą iš NVO (garso įrašus, protokolus) tyrėjai tik nusistebėjo: iš kur jūs ją gavote? Jei paprasti piliečiai, NVO sugebėjo išsireikalauti iš Seimo kanceliarijos garso įrašus, protokolus – tai kokios yra galimybės teisėsaugos institucijų tirti ir išaiškinti nusikaltimus? Bet to paprasčiausiai nenori. Tai kodėl ji išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų?

Pradžioje „kieti“ pagėrėjai – galiausiai choniukai

Baisius alkoholio vartojimo padarinius matome kasdien. Ir taip jau metų metais. Siūlomos mokslininkų pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės, bet jos dažniausiai atmetamos, nes neva geriau švieskime, o ne drauskime, tai reiškia: skatinkime kultūringai gerti alkoholį. Nesakau, kad turime tapti abstinentais, bet šiandieninio vartojimo lygis yra akivaizdžiai pražūtingas.

Be abejo, kad bet kokios prekės gamintojas nori sukurti prekės įvaizdį ir jį parduoti už kuo didesnę kainą, bet jei apsimoka parduoti pigiau, taip turint rezultatą – kuo didesnę apyvartą, logiška, taip ir darys.

Suprantama, kad alkoholio pramonė nesiekia žmonių padaryti alkoholikais. Taip pat ji nenori kitų dėl alkoholio vartojimo atsirandančių baisių pasekmių asmens ir visuomenės sveikatai. Alkoholio pramonė norėtų sveiko, turtingo, ilgalaikio vartotojo. Tačiau realybė tokia: sveikata prarandama, finansinis pajėgumas pirkti šiuos produktus galiausiai visiškai išsenka, kai dėl išsivysčiusios priklausomybės netenkama darbo ir pan. Tada belieka kontrabandinė, naminė ar batų tepalą laižyti. Toks rezultatas yra neišvengiamas. Paaugliai tikrai neperka kontrabandinių gėralų. Visi pradeda „solidžiai“, „kultūringai“ nuo sidriukų, alaus, o kai jau tampa chroniukais, kai jau praranda darbus ir panašiai – tada belieka tenkintis taip keikiamais kontrabandiniais produktais. Vytautas Šapranauskas gėrė pigų „rašalą“ ar nelegalią naminę? Pinigų turėjo ir pirko „solidžią“. Ar ne todėl Seimo narys Egidijus Vareikis tapo alkoholiku, kad dažnai vartodavo „solidžiuosius“, išreklamuotus produktus?

Narkotinės medžiagos propagandistus graužia sąžinė

Aludarių gildijos prezidentui Sauliui Galadauskui jau pradeda griaužti sąžinę dėl tokio niekingo darbo. Tik taip galiu suprasti jo pasakymą Seime šią vasarą, kad tabako pramonės lobinti tikrai negalėtų, o jei bus reikalas, tai ieškosis kito darbo. Te ,,galadauskai“, ,,apulskiai“ ir visi šios srities lobistai turi sąžinės graužatį dėl girtų, žuvusių keliuose, ir užmuštų, nužudytų, visai niekuo dėtų, daugybės buitinių konfliktų sukeltų apgirtus bei praradusių tiek fizinę, o ypač psichinę sveikatą. Mirties valandos akistatoje ,,apulskiams“ ir ,,galadauskams“ tikrai vaidensis košmarai dėl tokios veiklos. Nemanau, kad įmanoma vien pasiteisinti tuo, kad už tai gerai mokėjo, čia tik eilinis darbas.
Paskutiniu metu aktyviai į alkoholio pramonės produkcijos lobistinę veiklą įsijungė Baltijos šalių gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidentas Romas Apulskis. Šios milijardines metines apyvartas pramonės strategai manipuliavimo meną yra įvaldę labai gerai. Kai kurias citatas iš jų pranešimo spaudai verta pacituoti:

„Žinoma, Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys, nuo seno yra degtinės gamybos kraštas. Tačiau mes ir kaimynai sau, kaip degtinės regionui, galėtume atstovauti geriau. Šiuo metu klasteryje kartu su skandinavais ir Baltijos kaimynais brandiname planus apie save, kaip degtindarius, pasauliui pranešti garsiau. Istoriškai turime visas teises į gimtojo degtinės regiono vardą, nes protėviai mūsų degtinę ėmė varyti dar XIV–XV amžiuje“, – sakė R. Apulskis.

Alkoholio pramonė, kurios apyvarta ekspertų skaičiavimu siekia vos ne 5 mlrd. Lt per metus, propagandai, reklamai, subtiliems viešiesiems ryšiams skiria daug pinigų. Vienas iš pagrindinių arkliukų, kad tai senovinių tradicijų puoselėjimas. Šiuo arkliuku joja Aludarių gildija, tuo pačiu ir šis naujas klasteris. O kas tą, vis gausesnio alkoholio vartojimo kultūrą, trukdo puoselėti? Savaime aišku – reguliuojantys įstatymai: „Kelti alkoholio vartojimo kultūrą, tiesą sakant, dažnai trukdo griežti alkoholio reklamos ribojimai. Kaip dažnai, taip ir šiuo atveju, draudimai nieko neišsprendžia, o sukelia priešingą, neigiamą efektą“, – įsitikinęs R. Apulskis. Tik narkotinių medžiagų propagandisto reikia paklausti – kada didžiuosimės, kad pagal tradiciją tapome ir savižudžių kraštu? Gal tai irgi istorinė vertybė? O kas rezultatyviai problemas sprendžia – ne gamintojams spręsti. Apie tai kalba nepriklausomi ekspertai.

Psichiatras doc. Aurelijus Veryga teigia: „Kaip Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiaujančio centro ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos vadovas labai atsakingai tvirtinu, kad alkoholis (nesvarbu ar jis yra kelis šimtus litų kainuojančiame viskyje ar pigiame spirituotame vyne) yra oficialiai pripažintas kancerogenu (medžiaga sukeliančia vėžį), oficialiai pripažintas teratogenu (sukeliančiu apsigimimus) bei yra klasikinė psichoaktyvi medžiaga, sukelianti priklausomybę.“

Labiausiai alkoholio gamintojų klasteris nori išspręsti alkoholizmo problemas, sumažinti vartojimą? Nereikia visuomenės durnais laikyti arba pačiam jos prezidentui R. Apulskiui tokiu apsimesti. Suprask, kaip dabartinė reklama mokina tik saikingai pauostyti alkoholį, tik degustuoti. Reklamos tikslas: vartokite kuo daugiau – toks yra verslo užsakymas, kad jiems plauktų dar didesni pinigai. Pinigai investuojami į reklamą tam, kad grįžtų su kaupu. O ar toks viešasis interesas? O jis privalo būti svarbiausias politikams. Toks turi būti ir žiniasklaidos priemonėms.

Visuomenė (ypač sąmoninga ir organizuota) aiškiai pasisako prieš alkoholio reklamą. Tai parodo 250 NVO organizacijų kreipimasis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad būtų uždraustą alkoholio reklama. Bet Prezidentė, šiaip vaizduojanti labai kietą moterį, kapojančia pagal nuotaiką pareigūnams galvas ir kitiems nurodinėjančią, kam ką atleisti iš pareigų, povyzoje geležinė ledi, bijojo net viešai pakomentuoti, kodėl pasirašė akivaizdžiai korupcinį alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą.

Pabaigai galiu sakyti, mano manymu, kad šiandien alkoholio reklamos draudimo atšaukimas negalioja, nes šis procesas buvo itin neskaidrus ir prieštaraujantis LR Konstitucijai, kurios 53 straipsnis teigia: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“. Šiandien alkoholio reklama yra nelegali, nes anot Konstitucijos, įstatymai prieštaraujantys Konstitucijai yra paprasčiausiai negaliojantys.

Juozas Dapšauskas yra memorandumo „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“ ir 2013-ųjų – Sveikatingumo metų iniciatorius.

sveikuoliai.lt inf.

J. Dapšausko asmeninio archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės mokinio krepšeliui papildomai skirta 36 tūkst. litų. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Glaustai pateikta informacija kartais ne juokais iškraipo tiesą, arba kodėl 5 kartais būna daugiau už 6.

Ištrauka iš internetinėje žiniasklaidoje vakar išplatinto pranešimo: „Kaip… informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), mokinių skaičius pagal 2013 metų rugsėjo 1 dienos duomenis padidėjo Birštono, Vilniaus miesto ir rajono, Kaišiadorių rajono, Klaipėdos miesto, Kauno miesto, Šilutės rajono, Kazlų rūdos ir Elektrėnų savivaldybėse.“

Išeitų, kad ir Šilutės rajone padaugėjo mokinių. Oho!

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės teigimu, šių metų rugsėjo 1 d. duomenimis, rajono bendrojo lavinimo mokyklose buvo 5829 mokiniai – apie 300 mažiau nei prieš metus. Kaip tai?…

Kodėl tuomet Vyriausybė papildomų lėšų taip vadinamam mokinio krepšeliui finansuoti skyrė ir Šilutės r. savivaldybei?

Anot Savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterijos vyr. specialistės Danutės Kuznecovos, prieš mokslo metus mokinio krepšelis Šilutei buvo nepagrįstai sumažintas 228 tūkst. litų. Bet esą buvo pažadėta, kad į Savivaldybės pastabą dėl to bus atsižvelgta, kai bus peržiūrimi rugsėjo 1 d. duomenys apie mokinių skaičių savivaldybėse. Matyt, todėl dabar Vyriausybė nusprendė kompensuoti Šilutei dalį anksčiau sumažintos tikslinės dotacijos.

Minėtoms devynioms savivaldybėms mokinio krepšeliui finansuoti nuo rugsėjo 1 d. iki metų pabaigos papildomai skirta iš viso apie 5 mln. litų. Šilutei atiteko 36 000 Lt.

Kitur mokinio krepšelio finansavimas sumažintas.

Šilutės valdininkai irgi bando prisiteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Tiek Šilutės rajono savivaldybės administracijos tarnautojų jau kreipėsi į teismą dėl ekonominiu sunkmečiu (nuo 2009 m.) jiems neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Jų skaičius, anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio, didėja kasdien.

Atsakovais šiose administracinėse bylose yra Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Šilutės rajono savivaldybės administracijos, ir pati Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Jeigu valdininkų skundai bus patenkinti, kiekvienam iš jų turės būti išmokėtos tūkstantinės kompensacijos.

Šilutės r. savivaldybės administracijos paprašyta pateikti teismui informaciją, kiek darbo užmokesčio per tuos metus buvo neišmokėta kiekvienam ieškovui.

Teismų slenksčius valstybės tarnautojai mina visoje Lietuvoje.

Konstitucinis Teismas šį rudenį priėmė nutarimą, kuriuo pripažinta, kad darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais mažinant pareiginės algos koeficientus buvo sumažintas neteisėtai.

Susijęs: „Yla lenda iš maišo“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad atėjo laikas įteisinti naminės degtinės gamybą. Jis įsitikinęs, kad legalizavus „naminukę“ nebeliks girdyklomis vadinamų „taškų“, kuriuose parduodami surogatiniai gėrimai, rašo Lauryna Vireliūnaitė str. „Remigijus Žemaitaitis apie „naminukę“: nėra švenčių, kuriose nepavaišintų kultūriniu paveldu“ portale 15 min.lt.

Trečiadienį parlamente surengtoje konferencijoje parlamentaras pabrėžė, jog dabar mėgstama sakyti, kad lietuviai prasigėrę, tačiau, R.Žemaitaičio teigimu, populiariausi gėrimai tarp alkoholikų – spirituotas vynas ir įvairūs alkoholio kokteiliai.

„Nėra švenčių, kuriose nepavaišintų kultūriniu paveldu – visi tai daro. Laikas jį legalizuoti, kad šis gėrimas ateitų į rinką. Esu įsitikinęs, kad jeigu šis verslas taps legalus, jis išnaikins girdyklas, nelegalius alkoholio taškus“, – konferencijoje kalbėjo Seimo narys.

Jeigu šis verslas taps legalus, jis išnaikins girdyklas, nelegalius alkoholio taškus, – sakė R. Žemaitaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad dalyje šių nelegalių prekybos vietų prekiaujama sveikatai pavojingais surogatiniais gėrimais.

Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas Bronius Markauskas pabrėžė, kad ūkininkai legalizuoti naminės degtinės gamybą prašo nebe pirmus metus.

„Mes norime išsaugoti kultūrinį paveldą. Širdyje tam prieštaraujančio Lietuvoje tikriausiai nėra nei vieno, galbūt tik verslas bijo prarasti pozicijas“, – samprotavo jis.

Pataisoms pritarė po pateikimo

Seimas birželį po pateikimo priėmė svarstyti atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurias parengė R.Žemaitaitis.

Pataisomis siūlo leisti gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus ūkininkams, kurių ūkis būtų įregistruotas Lietuvos ūkininkų ūkių registre, jie teiktų kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir pagal reikalavimus būtų sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.

Tokiems ūkininkams būtų leidžiama gaminti ne didesnio kaip 65 laipsnių stiprumo alkoholinius gėrimus. Per metus būtų galima pagaminti ne daugiau kaip 1 tūkst. litrų alkoholinių gėrimų, kurie būtų vartojami ir parduodami tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje.

Dabar Lietuvoje draudžiama gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, išskyrus natūralios fermentacijos silpnuosius alkoholinius gėrimus, skirtus asmeniniam naudojimui, o ne pardavimui.

Anksčiau pataisas dėl naminės degtinės legalizavimo Seimas kelis kartus yra atmetęs.

15 min.lt

Susijęs:„Pagaminta Šilutėje: naminės degtinės legalizavimas vėl skinasi kelią Seime“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Konstitucinis teismas, ant kurio politikai sukrauna atsakomybę, visai neliepė Vyriausybei atstatyti ikikrizinių atlyginimų teisėjams ir valdininkams, teigia Ignas Krasauskas str. “Atlyginimų valdininkams ir teisėjams galėjo ir neatstatyti: kodėl atstatė?” portale lrt.lt.

Atstatyti atlyginimus daugiausiai uždirbantiems teisėjams ir valdininkams buvo valdančiųjų politinis pasirinkimas, kadangi jie turėjo ir kitą galimybę. Konstitucinio teismo (KT) teisėjas Dainius Žalimas sako, kad politikai galėjo atlyginimus palikti sumažintus. „Tik su sąlyga, kad proporcingai. Mažiau negu iki krizės, bet proporcingai“, – aiškina jis. Finansų ministras Rimantas Šadžius LRT.lt paaiškino, kodėl to nepadarė.

Valdantieji socialdemokratai, kurių atstovai užima visus esminius su valstybės finansais susijusius postus, nuolat tvirtina, kad sprendimas, papiktinęs visuomenę ir ypač pensininkus, kuriems valstybė skolinga neteisėtai sumažintas pensijas, yra KT sprendimas – Vyriausybė ir Seimas jį tik įgyvendino.

„Pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, visiems tarnautojams bus atstatytas atlyginimas“, – yra sakęs premjeras Algirdas Butkevičius. Tai daugybę kartų pakartojo ir jis pats, ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, ir finansų ministras R. Šadžius. Be to, socialdemokratai dar kritikavo KT, kad jo sprendimas yra socialiai neteisingas.

Tačiau KT, ant kurio politikai sukrauna atsakomybę, visai neliepė Vyriausybei atstatyti ikikrizinių atlyginimų teisėjams ir valdininkams.

Daugiau: lrt.lt: “Atlyginimų valdininkams ir teisėjams galėjo ir neatstatyti: kodėl atstatė?”

Martyno ir Marijos Purvinų triūsas įvertintas valstybine premija. (silaine.lt nuotr.)

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui valstybinę Jono Basanavičiaus premiją už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą skirti Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei.

Pasak tyrėjus premijai pristačiusios Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, M. Purvinas ir M. Purvinienė savo darbais daug prisidėjo, kad Mažosios Lietuvos kultūros paveldo rekonstravimas būtų paremtas faktais, o gaivinama ir tęsiama tradicija būtų autentiška.

M. Purvinas visą gyvenimą vykdė lauko tyrimus, 2010 m. išleista tyrėjų parengta monografija „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai. I knyga”. 2011 m. pasirodė M. Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“, parengta Mažosios Lietuvos enciklopedija. Martynas ir Marija Purvinai daug prisidėjo ir prie simbolinio Mažosios Lietuvos panteono kūrimo – 1990 metais M. Purvinienė sumanė pastatyti simbolinį paminklą iškiliausiems Mažosios Lietuvos žmonėms ir kartu su vyru bei kitais bendraminčiais ėmė kurti Bitėnų-Rambyno kapinaičių panteoną.

2012-2013 m. tyrėjai rengia antrąsias „Mažosios Lietuvos kapinių ir antkapinių paminklų” bei ciklo „Lietuvos kaimų istorinė raida“ knygas.

Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais. Ji skiriama už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Šiais metais premija bus įteikta lapkričio 22 d., jos dydis – 65 tūkst. litų.

lrv.lt inf.

Rimvydo Lukošiaus nuotr.

Savaitgalį Jelgavos mieste (Latvija) vykusiame tarptautiniame dziudo imtynių turnyre šilutiškis Ernestas Sagalec (treneris Rimvydas Lukošius) svorio grupėje iki 46 kg iškovojo trečiąją vietą.

Ernesto brolis Edvardas šiose pirmenybėse debiutavo jaunių amžiaus grupėje. Iki medalio jam pritrūko visai nedaug – užimta 5 vieta.

Kiti šilutiškiai dziudoistai iš turnyro pasitraukė po pirmų pralaimėtų kovų.

Turnyre dalyvavo sportininkai iš Lietuvos, Baltarusijos, Estijos, Rusijos ir Latvijos.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Norėjo kaip geriau, bet išėjo kaip… Lietuvoje: aliuziją į gėjų naudojamą spalvų gamą lietuviai linkę įžvelgti net ir ES projektų viešinimo stenduose naudojamuose simboliuose.

Keturi vertikaliai išdėstyti kvadratėliai – geltonas, žalias, raudonas ir mėlynas – dešinėje (žiūrovo akimis) Europos projektų viešinimo stendų pusėje simbolizuoja ES struktūrinės paramos finansavimo sritis: geltona – tai mokslas, žalia – sanglauda, raudona – ekonomika, mėlyna – techninė parama. Tačiau tūlam lietuviui pasirodė, kad tai Lietuvos trispalvės fragmentas su pridėta papildoma – mėlyna spalva. Todėl jam iškilo trys klausimai:
Kieno tai vėliava ?
Kas kuria Lietuvos ateitį?
Kieno iniciatyva yra išniekinta mūsų Valstybės vėliava?

Panašių klausimų iškilo ir keletui šilutiškių. Vienas iš jų prieš dvi dienas dėl to kreipėsi į „Šilutės ETA Žinias“.

Tačiau rimto tyrimo neprireikė: pagrindinę informaciją be vargo aptikome interneto tinklalapiuose www.zemesvardu.lt („Kas kuria Lietuvos ateitį?“) ir www.esparama.lt („Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos grafinio stiliaus gairės“), o oficialus finansų ministerijos komentaras nuskambėjo vakarykščiame televizijos TV3 žinių reportaže.

Taigi, aiškintis šios „niekšybės“ ėmėsi kai kurie Seimo konservatoriai, jie kreipėsi į Lietuvos heraldikos komisiją (toliau – komisija), vadovaujamą LR Prezidentūros vyr. specialisto Edmundo Antano Rimšos.

Komisija, išnagrinėjusi parlamentarų kreipimąsi, priėjo prie tokios išvados: „Spalvų išdėstymas rodo, kad stendo autoriai ar autorius per geltoną, žalią ir raudoną norėjo parodyti Lietuvą, o per apatinę mėlyną – Europos Sąjungą. Kam dar kartą reikėjo akcentuoti Europos Sąjungą, kai jos visa vėliava vaizduojama stende, heraldiškai paaiškinti neįmanoma (sviestas sviestuotas). Be to, taip nevykusiai prie trijų spalvų pridėjus ketvirtą, buvo sukurtas naujadaras, kuris aiškiai iškraipė dar 1918 m. įteisintas Lietuvos valstybės spalvas, jų gamą priartino prie gėjų naudojamų spalvų gamos. Heraldikos komisija mano, kad stenduose „Kuriame Lietuvos ateitį“ pavaizduota keturspalvė juosta iškraipo ne tik istoriškai susiklėsčiusias valstybės spalvas, bet ir menkina Lietuvos prestižą…“

Komisijos manymu, šį nesusipratimą būtina kuo greičiau ištaisyti, pavyzdžiui, uždažant mėlynąjį kvadratėlį.

Užuominų į seksualinių mažumų „vaivorykštę“ buvo galima įžvelgti ir Seimo nario Vytauto Juozapaičio pasisakyme televizijos TV3 reportaže.

Tame pačiame televizijos reportaže Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba aiškino, kad tokia spalvų gama ES projektų viešinimo stenduose buvo pasirinkta bandant priartinti struktūrinę paramą prie Lietuvos konteksto, prie tų spalvų, kurios yra artimos ir pažįstamos lietuviui.

Tačiau ministerijos funkcionieriai, matyt, primiršo, kad gyvename Marijos žemėje…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tiek iš viso Šilutės r. savivaldybės tarybos narių (iš 27) pasirašė beveik nieko neįpareigojantį, bet šį tą pasakantį atsakymą krašto visuomenininkams, kuriuo reiškiamas nepritarimas skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai rajone.

Sąrašas (su visu atsakymo tekstu) pridedamas:

……………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Susijęs: „Skalūnai Vakarų Lietuvoje: Šilutės valdžia drąsinasi prieš lemiamą sprendimą“

Linos Noreikienės nuotr.

Savaitę prieš Vėlines, spalio 26-31 dienomis, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras suteikė galimybę kiekvienam norinčiam pajusti žemaičių dvasią ir suorganizavo puikų pėsčiųjų žygį „Žemaitija“. Žygis skirtas istorinei Žemaitijos 600 metų bei legendinių lakūnų Dariaus ir Girėno skrydžio 80 metų sukakčiai pažymėti. Šiame žygyje startavo 108 dalyviai iš visos Lietuvos, tarp jų ir 9 vaikai iš Saugų vaikų globos namų.

Per 5 žygio dienas įveikta 115,46 km. Patyrę ir profesionalūs vedliai Rolandas Ažubalis ir Vydas Verbilis parinko ekstremalių išbandymų maršrutą, kurio dėka pajautėme žemaitišką dvasią ir užsispyrimą.

Žygis prasidėjo Šilalės rajone, Bijotų kaime, tad pirmieji žygeivių žingsniai pasiekė rašytojo Dionizo Poškos kraštotyros muziejų. Įspūdį paliko ąžuolo kamienuose įrengti kambarėliai, pavadinti baubliais. Iš Bijotų keliavome į mažą kaimelį Girdiškes, garsėjantį ypatinga Švenčiausios Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia. Bažnyčia pasižymi vieninteliais originaliais altoriais iš ąžuolo šakų ir nepaprastais Snieginės atlaidais. Nukeliavę apie 13 km., apsilankėme Upynos liaudies amatų muziejuje. Galiausiai dienos nuotykius baigėme apsistoję Upynos Stasio Girėno mokykloje. Nuoširdus mokyklos direktoriaus Rimanto Užumecko priėmimas sušildė mūsų širdis ir paragino siekti kelionės tikslo.

Iš Upynos miestelio pajudėjome Šilalės link, į lakūno Stasio Girėno gimtąją kaimelį Vytogalą. Žinojome, jog iki Šilalės mūsų laukia apie 24 km. Klausydamiesi savo entuziastingų vedlių Rolando ir Vydo, atžygiavome į Vytogalą. Ten, Stasio Girėno sodyboje, akimis prisilietėme prie lakūno gyvenimo, jo buities ir nepaprastos istorijos. Ilgai neužsibuvome ir išskubėjome į Šilalę, nes ant kulnų lipo tamsa, šaltas vėjas ir lietus. Klampodami miško takais, pelkėmis, jausdami nenuvaldomą ryžtą, pasiekėme Šilalės Dariaus ir Girėno progimnaziją. Mus šiltai pasitiko mokyklos direktorius Arūnas Aleksandravičius, kuriam esame dėkingi už svetingumą. Mokykloje laukė susitikimas su gerbiamu Šilalės meru Jonu Gudausku.

Ryte palikome Šilalę ir patraukėme Pagramančio link, ten aplankėme Indijos piliakalnį, didžiąją Akmenos upės rėvą, kol galiausiai pasiekėme Lakštingalų slėnį. Lakštingalų slėnyje patyrę turistautojo krikštą, išskubėjome į Pagramantį. Tuomet paskaičiavome, jog nuėjome apie 24,4 km, buvome pavargę ir paskutinius kilometrus teko eiti tamsoje. Pernakvoję Pagramančio pagrindinėje mokykloje, ryte sparčiai patraukėme į Tauragę, nes ten norėjome aplankyti pilies muziejų. Nužygiavome apie 22 km ir Tauragę pasiekėme vakarop, tad spėjome pamatyti pilies muziejų bei išgirsti to krašto istoriją. Naktį praleidome Šaltinio progimnazijoje. Esame dėkingi gerbiamai direktorei Jūratei Lazdauskienei už šiltą priėmimą.

Ryte iš Tauragės patraukėme Viešvilės link. Keliavome per Viešvilės rezervatą, nužygiavome apie 33,20 km. Susitikome su vietiniais gyventojais, kurie papasakojo istorijų apie valstybės sienos ruožą, Nemuno pakrančių paslaptis. Tai buvo paskutinis mūsų kelionės taškas.

Žodžiais neįmanoma apsakyti patyrimo – tai lyg mažas stebuklas, pakeitęs ir palietęs mūsų visų širdis. Grįžome namo įkvėpti žemaičių dvasios, palytėję gamtą, pažinę miško tylą, medžio ir piliakalnio stiprybę, jaučiantys pasitikėjimą savimi ir atradę daug gerų bendraminčių.

Įspūdžius iš žygio „Žemaitija“ užrašė žygio dalyvė, Saugų vaikų globos namų psichologė Lina Noreikienė

E. Rimkė (dešinėje) prieš išeidama vaiko priežiūros atostogų vietoj savęs 'Pasienio žuvyse' paliko brolį. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Buvęs Šilutės policijos kriminalistas laikiną užuovėją rado sesers vadovaujamoje viešojoje įstaigoje.

Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės viešosios įstaigos „Pasienio žuvys” direktorė ir projekto vadovė Edita Rimkė prieš išeidama vaiko priežiūros atostogų iš ES fondų finansuojamo projekto „Šilutės rajono ir Neringos savivaldybių tvarios žuvininkystės plėtros strategija“ vadovo pareigose laikinai, kol pati grįš į darbą, įdarbino savo brolį Egidijų Narevičių.

Atranka į projekto vadovus vyko šią vasarą. Anot E. Rimkės, dalyvauti joje buvo pakviesti penki asmenys, bet atvyko tik du. Laikinai nedirbančios „Pasienio žuvų“ direktorės teigimu, E. Narevičiaus paskyrimą į šias pareigas lėmė ne artima giminystė, bet jo kvalifikacijos pranašumai. Esą jos brolis atitiko visus pretendentui į šias pareigas keliamus reikalavimus, tuo tarpu jo konkurentei pristigę „kodų“ – ji nebuvo išklausiusi visų privalomų su žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių veiklos organizavimu susijusių kursų.

Anot E. Rimkės, E. Narevičių į atranką darbui siuntė Darbo birža, todėl dabar ji jam šešis mėnesius mokėsianti pusę atlyginimo, o VšĮ „Pasienio žuvys“ galėsianti daugiau pinigų skirti žuvininkystės projektams.

„Man pačiai labai nepatogu, kai Šilutėje kalbama, jog įdarbinau savo brolį, – teigė telefonu E. Rimkė. – Tačiau nėra žmonių…“

VšĮ „Pasienio žuvys“ valdybos narys, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas neslepia, kad žinia apie E. Rimkės sprendimą paskirti brolį į vienas iš savo pareigų šokiravo tiek Šilutės r. savivaldybę, tiek kitus šios viešosios įstaigos dalininkus.

„Panašių dalykų būna visur. Juk negali nepriimti į darbą žmogaus vien todėl, kad jis yra kieno nors giminaitis. Galbūt jis (E. Narevičius – red. pastaba) iš tikrųjų yra kompetentingas. Tačiau mums ir kitiems dalininkams buvo lengvas šokas dėl jo paskyrimo tvarkos – galbūt jai pačiai (E. Rimkei – red. pastaba) reikėjo nusišalinti nuo galutinio sprendimo priėmimo, – svarstė V. Kamarauskas. – Kriminalo kaip ir nėra. Darbai vyksta. Bet kaip į tai pažiūrėtų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija?“

Klausimas geras ir vietoje. Tačiau, kaip buvo galima suprasti iš tolesnio pokalbio su V. Kamarausku, dar nesirado tokių, kurie norėtų kreiptis į etikos sargus. Bent jau kol kas.

Primename, kad VšĮ „Pasienio žuvys“ turi 5 dalininkus (iš šios VšĮ interneto svetainės):
Šilutės rajono savivaldybė,
Neringos savivaldybė,
Žuvininkystės įmonių asociacija “Lampetra”,
Žuvininkų sąjunga,
Gintautas Čepas.

E. Narevičius, jo paties teigimu, iš policijos buvo išprašytas praeitų metų gruodžio mėnesį, dabar bando teisme įrodyti, kad iš tarnybos buvo atleistas neteisėtai (oficialaus paaiškinimo iš policijos, kodėl E. Narevičius buvo atleistas iš tarnybos, dar laukiame – red. pastaba).

Ir vis dėlto įdomu, ką pasakytų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija?

Liudo Mockaus nuotr.

Savaitės orai bus lietingi, vėjuoti ir vėsūs. „Oras primins pasaką be galo“, – taip LRT radijui teigė sinoptikė Ieva Nariūnaitė.

Pirmadienį lietus pamažu trauksis, bet vis dar lis beveik visoje šalyje. Daugiausiai palyti turėtų Lietuvos šiaurėje. Pūs pietvakarių ir pietų vėjas, vietomis jo gūsiai sieks 15–20 m/s. Dieną vyraus 7–10 laipsnių šiluma.

Antradienio naktį vėl stiprės vėjas, tačiau šį kartą jis bus gūsingesnis tik prie jūros. Temperatūra bus panaši į pirmadienio – 7–10 laipsniai šilumos.

Trečiadienio naktį trumpai palis tik vietomis, bet dieną lietus intensyvės. Vėjas stipriau pūs nakties metu.

Antra savaitės pusė gerų orų taip pat nežada. Per Lietuvą viena po kitos slinks tirštų debesų juostos. Vėjas pūs gūsingas. Dienomis vyraus 6–10 laipsnių šiluma.

Savaitgalį lietaus klius beveik visai šaliai. Anot sinoptikės, sausesnis gali būti tik šeštadienis. Sekmadienį vėl sulauksime daugiau lietaus.

lrt.lt inf.

sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Vykstantieji į garsiąją akciją “Mes už šviesą” Švėkšnos parke nuo Žemaičių Naumiesčio pusės turbūt pastebėjo Vilkėno gatvėje ant elektros skydinių išdėliotus šviečiančius moliūgus. Šios gatvės gyventojai taip siekė atkreipti valdininkų dėmesį į jų problemas, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.

Vilkėno gatvė yra pati judriausia miestelyje, čia nuolatos zuja transporto priemonės. Tad gyventojų nerimas dėl to, kad gatvė neapšviesta, visiškai suprantamas.

Tuo tarpu valdžia tik žada, kad ši transporto arterija bus visiškai rekonstruota.

Daugiau: www.sveksnosnaujienos.lt: „Vilkėno gatvė surengė savo akciją už šviesą – reikalauja įrengti apšvietimą“