Per Vėlines, lapkričio 2 d., gyvieji lanko kapus, uždega žvakutes. Manoma, kad mirusieji taip pat ateina pas gyvuosius. Vėlines mūsų protėviai vadino Ilgėmis. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko.

Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais. Tai ypatingo susikaupimo, rimties, atsakymų į svarbius būties klausimus metas.

Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus atsisėdąs į „vėlių suolelį“, kad motinos mylimas sūnus tampąs „vėlių ženteliu“, o dukrelė – „vėlių martele“, kad jie išeiną pro „vėlių vartelius“. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo.

Lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu. Anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių. Vėlėms būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose ir kituose Europos kraštuose buvo paprotys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo mirusiuosius. Pavakarieniavus pačiose kapinėse, jose būdavo paliekama maisto vėlėms. Degami laužai. Kapai būdavo palaistomi medumi ir vynu.

Vėliau ypatinga reikšmė priskirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais. Tai ypatingo susikaupimo, rimties, atsakymų į svarbius būties klausimus metas.

Vėlinės – puiki proga lankant artimųjų kapus susitikti su giminėmis. Paklausinėti vyresniųjų apie prosenelius, artimuosius, sužinoti jų vardus, gyvenimo būdą, kilmę. Vėliau tai padaryti gali būti tikrai per vėlu. Rašykime savo istoriją – atsiminimus. Vėliau ją perduosime savo vaikaičiams.

Uždekime Vėlinių žvakeles ir tiems, kurių niekas nebelanko – ant apleistų kapų.

Ruošiasi ir policija

Lapkričio 1-2 d. visoje šalyje dirbs sustiprintos policijos pajėgos, pareigūnai vykdys viešąjį ir neviešąjį patruliavimą, užtikrins viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą, teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų prevenciją.

Keliuose dirbantys pareigūnai vairuotojus nukreips į aplinkkelius, transporto priemonių stovėjimo vietas šalia kapinių. Asmenims, vykstantiems lankyti artimųjų kapų, policija teiks visokeriopą pagalbą, informuos apie eismo sąlygų ypatumus, prašys kelius prižiūrinčių įmonių pagal galimybes apriboti vykdomus kelio darbus, kad vairuotojai išvengtų transporto priemonių spūsčių.

Policija kreipėsi į savivaldybių administracijas dėl gyvenviečių (miestų) kelių, vietovių, esančių prie kapinių, tinkamo apšvietimo.

Kartu nemaža tikimybė, kad gali padaugėti atvejų, kai apvagiami ilgesniam laikui be priežiūros palikti gyvenamieji namai, butai, transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, bus pakoreguoti patruliavimo laikas ir maršrutai, atkreipiant dėmesį į kriminogenines vietas.

Pareigūnai primena, kad žmonės, palikdami automobilį nors ir trumpam, visada patikrintų, ar įjungta, ar patikimai veikia apsaugos sistema. Išgirdę įsijungusią automobilio signalizaciją, atkreiptų į tai dėmesį, net jei tai ir ne jų automobilis. Niekada nepaliktų atrakintų automobilio durų, atidarytų langų, stoglangių bei matomoje vietoje rankinių, mobilių telefonų, dokumentų ar kitų vertingų daiktų. Rankines, automobilio dokumentus visada rekomenduojama pasiimti su savimi, nepalikti jų automobilyje.

Taip pat policija prašo pastebėjus prie kapinių, automobilių stovėjimo aikštelėse ar netoli jų įtartinus asmenis, įsidėmėti jų išvaizdą, užsirašyti įtarimą keliančių automobilių valstybinius numerius ir nedelsiant apie tai pranešti policijai bendruoju pagalbos telefonu 112.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos ir Policijos departamento inf.

Šilutės r. savivaldybės taryba persigalvojo: su Seimo nariu A. Endzinu susijusios įmonės pastatas Salos etnokultūros ir informacijos centro reikmėms nebus nuomojamas. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Merės Daivos Žebelienės vadovaujama Šilutės rajono savivaldybė antrą kadenciją Seime baigiančio liberalsąjūdiečio Audriaus Endzino šeimai neduos uždirbti: Taryba atsisakė sumanymo nuomoti beveik 900 kvadratinių metrų ploto administracines patalpas Rusnėje iš UAB „Energetinių objektų statyba“, kurios bendrasavininkė yra A. Endzino sutuoktinė Gražina Endzinienė, už daugiau kaip 5000 litų per mėnesį. Vietoj to nuspręsta prikelti iš griuvėsių prie šio pastato prisišliejusius miestelio kultūros namus.

Šilutės r. savivaldybės taryba pastarajame posėdyje nusprendė pritarti projektui ,,Rusnės kultūros namų rekonstrukcija. Neringos g. 2, Rusnėje“. Jį planuojama įgyvendinti dviem etapais: pirmiausia ketinama sutvarkyti pastato sienas ir stogą, įstiklinti langus ir įrengti pirmąjį aukštą, panaudojant asociacijos „Lamatos žemė” įgyvendinamai vietos plėtros strategijai „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ skirtas lėšas (apie 835 000 litų). Po to pirmame aukšte būtų įrengta salė, pagalbinės, informacinio centro ir kitos patalpos. Antrame aukšte numatytos ekspozicijų ir parodų salės, darbo kabinetai, o mansardiniame aukšte – 150 kv. m konferencijų salė ir edukacinė studija bei higieninės – buitinės patalpos. Taip pat planuojama sutvarkyti privažiavimą, įrengti gatvės apšvietimą ir automobilių stovėjimo aikštelę. Šiems darbams tikimasi gauti finansinę paramą iš ES struktūrinių fondų (per 1,8 mln. Lt) ir Lietuvos biudžeto (beveik 136 tūkst. Lt). Savivaldybei taip pat gali tekti pridėti bemaž 136 tūkst. Lt.

Erdvesnių patalpų Rusnėje reikia priešais UAB „Energetinių objektų statyba“ valdomą triaukštį, Savivaldybei priklausančiose 242 kv.m ploto patalpose įsikūrusiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, taip pat Rusnės seniūnijos bendruomenei „Rusnės sala“, Rusnės kaimo turizmo draugijai ir asociacijai „Nemuno deltos namai“.

Susiję str.: “A. Endzino šeimos įmonei šviečiasi naujas uždarbis”

ve.lt nuotr.

Trečiadienio vakarą Švėkšnos parke sužibo gausybė moliūgų – žibintų. Paslaptingos jų šviesos nušviestas parkas sutraukė daugybę žmonių – pačių švėkšniškių bei smalsuolių iš aplinkinių rajonų. “Mes čia ne helovyną švenčiame, o siekiame naujo Lietuvos rekordo,” – sakė įspūdingo renginio organizatorius.

Didelės parko erdvės su atšlaitėmis, laipteliais, tilteliais ir tvenkiniu, kurio viduryje esančioje salelėje stovi medžioklės deivės Dianos skulptūra, buvo išpuoštos žibančiais moliūgais – žibintais. Jau nuo pat ryto parke veikusiose kūrybinėse dirbtuvėse virė darbas – tiek vaikai, tiek suaugusieji su užsidegimu skaptavo, dailino moliūgus, išmone pralenkdami vieni kitus. Žmonės nešė, vežė į parką moliūgus karučiais, dviračiais, mašinomis. Regis, šioje šventėje su užsidegimu dalyvavo visas Švėkšnos miestelis. Visų Šventųjų išvakarėse uždegti išskaptuotus moliūgus sumanė darbų mokytojas Vaidotas Didžiūnas.

“Esu pats nustebęs ir labai džiaugiuosi, kad visa bendruomenė taip nuoširdžiai priėmė šią idėją. Abi miestelio mokyklos, bendruomenė, seniūnija, neįgaliųjų draugija ir dar daug kitų žmonių prisidėjo prie šios akcijos. Ypač malonu matyti, kaip šia švente džiaugiasi vaikai, jaunimas. O idėja kilo prieš keletą metų, kai su dvyliktokais sumanėme išskaptuoti 38 moliūgus ir jų šviečiančių parodą surengėme prie miestelio vaistinės”, – pasakojo šios akcijos “Mes už šviesą” organizatorius V. Didžiūnas.

Anot jo, trečiadienį parke planuota išdėstyti bent 300 šviečiančių moliūgų, tačiau vakare jų jau buvo skaičiuojama apie 550. Tad švėkšniškiai tikisi patekti į Lietuvos rekordų knygą, vienoje vietoje surinkę tiek daug moliūgų – žibintų.

“Vakarų ekspresas”

Daugiau nuotr. “lrytas.lt: Šimtai žibintų iš moliūgų mistiškai nušvietė Švėkšnos parką”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės – Pagėgių vienmandatėje rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas socialdemokratas Artūras Skardžius patenka į naujojo Lietuvos parlamento narių milijonierių klubą – jo privalomo registruoti turto, vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių, taip pat piniginių lėšų bei suteiktų paskolų bendra vertė – daugiau kaip 1,2 mln. litų.

Iki išrinkimo į Seimą A. Skardžius vadovavo UAB “AS Double Invest” Vilniaus padaliniui.

Savo turto ir pajamų deklaracijoje jis nurodo, kad per praeitus metus uždirbo 74 455,22 Lt, sumokėjo 10 993,00 Lt mokesčių.

Kovą dėl Seimo nario mandato Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje A. Skardžiui pralaimėjusio „tvarkiečio“ Kęsto Komskio deklaruoti turtai dar didesni – 1,42 mln. Lt. Praeitais metais jo pajamos siekė daugiau kaip 94 tūkst. Lt, sumokėjo 13465 Lt mokesčių.

Daugiau vrk.lt

Youtube.com stop kadras.

Bylos dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo Šilutėje viena po kitos keliauja į teismą.

Penktadienį, lapkričio 2 d., Šilutės rajono apylinkės teismas turėtų priimti sprendimą pagreitinto proceso tvarka baigtoje byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise Šilutės – Pagėgių rinkiminėje apygardoje per išankstinį balsavimą antrajame rinkimų į LR Seimą ture, praneša Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Kaltinimai dėl galimo rinkėjų papirkimo (pagal LR BK 172 str. ) pareikšti 43 m. Rusnės gyventojui Viktorui Mertinsui.

Pastarasis spalio 25 d., vykstant išankstiniam balsavimui antrajame rinkimų į Seimą ture, trim rinkėjams pažadėjo sumokėti po 10 – 15 litų arba, jų pageidavimu, atsiskaityti degtine už tai, kad jie balsuotų už konkretų jo nurodytą vienos partijos kandidatą. Portalo lrytas.lt teigimu, V. Mertins savo pakeleivius „agitavo“ balsuoti už „tvarkietį“ Kęstą Komskį.

Šis ikiteisminis tyrimas Šilutės rajono policijos komisariate buvo baigtas per vieną dieną, o Šilutės rajono prokurorei surašius pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, jau kitą dieną byla buvo išnagrinėta teisme.

Valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi prokurorė Jurgita Ališauskaitė įtariamajam už minėtą nusikalstamą veiką pasiūlė skirti pusę metų viešųjų darbų, atidirbant kas mėnesį po 40 val.

Trečiasis ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teisme antrajame rinkimų į Seimą ture Šilutės – Pagėgių rinkiminėje apygardoje irgi jau artinasi prie pabaigos. Prokurorė J. Ališauskaitė planuoja jį baigti artimiausiu metu, surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Įtarimai šioje byloje pareikšti dviem moterims.

Susiję str.: „Rinkėjų papirkimo byloje Šilutėje – „tvarkiečių“ ausys“

Į temą

“You Tube” tinklapyje patalpintas mėgėjiškas filmukas, kuriame užfiksuotas galimas rinkėjų balsų pirkimas Šilutės priemiestyje.

Žiūrėti: “Rinkimai – šventė ne tik politikams”

Politikai ir vystyklai turi būti keičiami dažnai ir dėl tos pačios priežasties. (Agatha Christie)

Aukšto posto praradimas dažną lietuvį ne tik išlaisvina iš priklausomybės nuo išskirtinai siaurų (asmeninių, politinių) interesų, bet ir į mus supantį pasaulį jie ima žiūrėti tartum visai kitomis akimis.

Antai Rolandas Paksas savo laiku yra prisipažinęs (spaudos konferencijoje Šilutėje), kad praradęs šalies vadovo postą jis pamatė, jog gyvenime yra daugiau gražių dalykų…

Panašiai nutiko ir Vigilijui Pozingiui. Nors būdamas žymiai mažesnio politinio kalibro už prieš tai minėtąjį, tačiau ir jis po to, kai buvo nušalintas nuo Šilutės rajono savivaldybės mero pareigų, pastebimai pasikeitė: pradėjo ieškoti racionalumo vietos valdžios sprendimuose, ėmė prieštarauti Savivaldybės aparato išlaikymo išlaidų didinimui ir kita.

Žodžiu, mūsų valdžiažmogiams – valdžią mėgstantiems ir jos siekiantiems bet kokia kaina žmonėms – postų praradimas – tik į gera.

Visada be pykčio,
Orestas

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rusnėje iki šiol stipinėjantys rudai nusidažę laibakojai gandrai gali būti išsitepę riebalais, spėja Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Jos nuomonei pritaria Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – LOD) nariai.

Portale „lrytas.lt“ spalio 23 d. rašyta apie rudai išsitepusius gandrus, o korespondentas šį reiškinį sieja su paukščių parazitais ir siūlo naikinti senus šių paukščių lizdus.

LOD narių, turinčių veterinarinį išsilavinimą, nuomone tai ne parazitų veiklos rezultatas, todėl apie gandralizdžių naikinimą negali būti nė kalbos – seni lizdai patrauklesni paukščiams, todėl vietoje jų iškeltos dirbtinės platformos gali likti neužimtos.

Rusnės seniūnė D. Drobnienė gandrų purvinumą sieja su rūkymui skrodžiamų žuvų atliekų išmetimu į aplinką: esą kai tėvai jas atneša į lizdą, jaunikliai plunksnas išsitepa žuvų riebalais.

LOD tarybos narys Julius Morkūnas neatmeta galimybės, kad gandrai gali išsitepti ir kitokiais riebalais (taip pat ir techniniais), o jo kolega Modestas Ružauskas mano, kad gerai būtų pagauti bent vieną tokį paukštį ir patiems patikrinti, ar pavyks nuplauti jų plunksnas bei kokias priemones tam naudoti.

Rusnės bendruomenė šią problemą ėmėsi spręsti savarankiškai: vietos gyventojai buvo raginami neišmesti žuvų atliekų, o kartą per savaitę Rusnės seniūnija organizuodavo jų išvežimą.

Rusnės seniūnė džiaugiasi pasiektais rezultatais, mat po šviečiamojo darbo dauguma žuvų rūkytojų nustojo žuvies atliekas mesti į aplinką. „Šiuo metu liko tik dvi šeimos, kurios nepaiso mūsų iniciatyvos, tačiau su jais dar kalbėsimės,“ – sakė Rusnės seniūnė D. Drobnienė.

Neišskridusių (jaunų ar susižeidusių) paukščių globa dažniausiai rūpinasi pavieniai gyventojai. Todėl LOD kviečia neatsisakyti šios gražios iniciatyvos ir nepamiršti į žiemavietes neišskridusių gandrų. Jeigų paukščius pavyktų sugauti, LOD nariai norėtų dalyvauti valant jų plunksnas.

Parengta pagal LOD inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ventės ragas. Galima pamanyti, kad Kūrėjo planuose šis unikalus Lietuvos kampelis jau iš anksto buvo skirtas ne žmonėms, bet paukščiams – visais metų laikais jų čia daugiau negu žmonių. Net iš padangių darytose nuotraukose šio nedidelio pusiasalio smaigalys primena neregėto paukščio galvą su ilgu smailiu snapu.

Tiesa, pavasarį ir rudenį žmonių Ventės rage pastebimai pagausėja. Kaip į didžiuosius atlaidus į Ventę keliaujama palydėti išskrendančių paukščių arba pasitikti sugrįžtančių, pasidžiaugti marių platybėmis, paganyti vėjo stumdomų debesų ar įkopti į senojo švyturio bokštą. Bet labiausiai, žinoma, traukia paukščiai.

Ventės ragas – viena geriausių vietų Europoje stebėti migruojančius paukščius. Baltijos jūros rytine pakrante eina vienas didžiausių paukščių migravimo kelių – Via Baltica, dar vadinamas Baltosios arba Baltijos jūrų keliu. Rugsėjį ir spalį būna dienų, kai Lietuvos pajūriu praskrenda 2–3 mln. paukščių. 70–80 proc. jų patraukia per Kuršių neriją, o kiti 20–30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, daug smulkesnių paukščių grįžta, tupia į medžius, krūmus ir vėl bando skristi per marias. Taip pasakoja Vytautas Jusys, Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiasis ornitologas. Ir priduria, kad nemažai sparnuočių pakliūva į iškeltus tinklus, iš kurių nedelsiant išvaduojami ir „papuošiami“ žiedais. Taip jie ne savo noru užverbuojami ir tampa mokslinių tyrinėjimų dalyviais. Ventės rage paukščiai stebimi ir žieduojami nuo 1929 metų.

Švėkšnos 'Saulės' gimnazijos nuotr.

„Saulės“ gimnazijos aktų salei suteiktas prelato, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, profesoriaus, visuomenės ir valstybės veikėjo Kazimiero Stepono Šaulio vardas.

Šventėje dalyvavo signataro giminaitis, gimnazijos šalpos fondo įkūrėjas Vacys Šaulys.

Mokytojos Jūratės Leonienės puokštėmis ir mokinių dailės darbais papuoštoje salėje iškilmių proga mokyklos ir miestelio bendruomenei literatūrinę pilietinę pamoką „Kuo tautos praeitis svarbi dabarčiai?“ vedė lietuvių kalbos mokytoja Rasvita Kundrotaitė. Jai padėjo gimnazistai Agnė Dirgėlaitė ir Tadas Chockevičius.

Pamokoje užduotis atliko ne tik mokiniai, bet ir svečiai: seniūnas Alfonsas Šeputis, klebonas Saulius Katkus, direktorė Ona Pintverienė turėjo perskaityti Maironio posmą ir pakomentuoti, kuo poeto mintys siejasi su dabartimi. Panašią užduotį (perskaityti Maironio posmą ir pasamprotauti, kas jame svarbiausia) atliko ir gimnazistė Monika Jasinskaitė. Mokiniai Aistė Kurlianskaitė ir Benas Kakta (mokyt. Gitana Žygaitytė) pristatė pateiktis apie signatarą Kazimierą Šaulį; apie jo gyvenimą, kelią į mokslą, pažiūras ir gerus darbus papasakojo svečias Vacys Šaulys. Poeziją skaitė abiturientė Gintarė Rusteikaitė, jai gitara pritarė mokytojas Vaidotas Didžiūnas, dainą „Kur bėga Šešupė“ dainavo 5a klasės mokinė Darija Freitikaitė, gimnazijos direktorės pavaduotoja Ona Jurjonienė bei Šilutės meno mokyklos mokytoja Žibutė Sukackienė.

„Saulės“ gimnazijos inf. ir nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Buvusi Šilutės rajono vietos veiklos grupės asociacijos „Lamatos žemė“ valdybos pirmininkė Edita Grinčinaitienė praeitą savaitę atleista ir iš šios asociacijos vykdomos vietos plėtros strategijos ”Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse” projekto vadovo pareigų.

E. Grinčinaitienės, stovėjusios dar prie asociacijos „Lamatos žemė“ ištakų, saulė ėmė leistis šių metų pradžioje, kai viena iš asociacijos steigėjų bei partnerių – Šilutės r. savivaldybės administracija, rajono VVG pirmininkės veikloje įžvelgusi galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, LR Žemės ūkio ministerijoje užsakė “Lamatos žemės” veiklos ir finansinį auditą: auditoriai nustatė pažeidimų, dėl kurių, jų manymu, buvo rizikos, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto milijonai šioje asociacijoje galėjo būti naudojami neefektyviai.

Balandžio 3 d. asociacijos visuotiniame narių susirinkime E. Grinčinaitienė buvo nušalinta nuo pirmininko pareigų ir atšaukta iš valdybos.

Vietoj jos į šias pareigas buvo paskirtas Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, Vainuto seniūnijos bendruomenės vadovas Vytautas Laurinaitis.

Susiję str.: ““Lamatos žemėje” įvyko perversmas”,
“Virš Editos Grinčinaitienės galvos tvenkiasi juodi debesys”,
“Etikos sargai: E. Grinčinaitienė galėjo sukelti interesų konfliktą”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilalės – Šilutės rinkimų apygardoje užtikrintai laimėjo “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis.

Išankstiniais duomenimis, rinkimus į LR Seimą vienmandatėje Šilutės – Pagėgių apygardoje laimėjo socialdemokratas Artūras Skardžius, antrajame balsavimo ture surinkęs 170 balsų daugiau už „tvarkietį“ Kęstą Komskį.

Už K. Komskį balsavo iš viso 6169 rinkėjai, A. Skardžiaus sąskaitoje – 6339 balsai.

Pastarajam pergalę lėmė šilutiškių balsai.

Šilalės – Šilutės rinkimų apygardoje “tvarkietis” R. Žemaitaitis surinko beveik 70 proc. balsavime dalyvavusių rinkėjų balsų – 9649. Už jo konkurentą Joną Gudauską (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) balsavo 3958 apygardos rinkėjai.

Daugiau vrk.lt

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors sinoptikai pirmadienį žada gana šiltus orus, savaitės viduryje, ypač naktimis, vėl gali atšalti. Visų Šventųjų diena, tikėtina, bus gana šilta, bet pūs stiprokas pietryčių vėjas.

Sinoptikė Alva Nagelytė prognozuoja, kad šią savaitę pradėsime gana saulėtais, giedrais orais. Vis dėlto bus vėsu: rytinėje šalies dalyje temperatūra tesieks 1–2 laipsnius šilumos, vidurio ir vakarų Lietuvoje bus 4–5 laipsniai šilumos, prie jūros sulauksime iki 7 laipsnių šilumos.

Pirmadienio diena turėtų būti ne tik saulėta, bet ir rami – tik antroje dienos pusėje vakariniame šalies pakraštyje truputį sustiprės pietryčių vėjas.

Antradienį orai keisis – dangų vėl uždengs debesys. Daugelyje pietinių bei rytinių šalies rajonų gali truputį pasnigti. Kiek daugiau snigs Dzūkijoje. Naktį bus šaltoka – apie 2–7 laipsnius šalčio. Šalčiausia bus rytiniuose šalies rajonuose. Dieną rytiniuose rajonuose temperatūra svyruos apie 0, vakariniuose rajonuose šils iki 1–3 laipsnių šilumos.

Visų šventųjų dieną kritulių nenumatoma. Naktis nebebus tokia šalta. Temperatūra naktį svyruos apie 1–3 laipsnius šalčio, o dieną kils nuo 3 iki 8 laipsnių šilumos. Smarkiai stiprės pietryčių vėjas.

„Vakarų ekspresas“

ve.lt nuotr.

Sekmadienio naktį persuksime laikrodžius valanda atgal.

Naktį iš spalio 27-osios į 28-ąją pereisime prie žiemos laiko ir 4 valandą laikrodžio rodykles suksime viena valanda atgal. Tai darome jau devynerius metus. Laikrodžius suks ir kitos Europos Sąjungos valstybės, nes Europos Komisija yra pratęsusi direktyvos dėl vasaros laiko galiojimą iki 2016 m.

Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą. Vieni sako, kad laiko pokyčiai jų organizmui jokios reikšmės neturi, kitiems – sunkus adaptacijos laikotarpis ir organizmas prie pokyčių niekaip nepripranta.

Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės apylinkės teisme penktadienį pradėta nagrinėti byla dėl galimo rinkėjų papirkimo – į teisiamųjų suolą sėdo Tvarkos ir teisingumo partijos narys, Rusnės gyventojas, bedarbis dviejų mokyklinio amžiaus vaikų tėvas 43 – ejų Viktoras Mertins, praneša portalas lrytas.lt.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo rinkėjų papirkimo Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo vakar, spalio 25-ąją. Antrąją išankstinio balsavimo rinkimuose į Seimą dieną jie sulaikė grupę asmenų, kuriems galimai buvo pažadėtas atlygis, jeigu šie balsuosią už nurodytą kandidatą.

Automobilį „Opel Vectra“, kurį vairavo V. Mertins ir kuriuo iš balsavimo vietos Šilutėje buvo vežami galimai papirkti du vyrai ir moteris, pareigūnai sustabdė apie 14 val. Gaidelių kaime. Apklausų policijoje metu automobilio keleiviai prisipažino, kad V. Mertins jiems pažadėjo po 10-15 litų arba po degtinės butelį, jeigu jie balsuos už Kęstą Komskį.

Susiję str.: „Balsų pirkimas Šilutėje: pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas“

Liudo Mockaus nuotr.

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ suteikta galimybė gauti per 3 mln. litų finansinę paramą iš ES fondų naujam 10 megavatų galios biokuro katilui miesto katilinėje įrengti.

Ūkio ministro Rimanto Žyliaus įsakymu ši bendrovė įtraukta į patvirtintą valstybės planuojamų projektų sąrašą ir jau gali teikti paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai finansavimui gauti.

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vadovas Algis Šaulys tikisi, kad visas viešojo pirkimo procedūras pavyks užbaigti iki kitų metų vasario, ir liks užtektinai laiko iki kito šildymo sezono naujam biokuro katilui įrengti.

Tokiu atveju Šilutės miesto vartotojams tiekiama šiluma kitą žiemą jau būtų gaminama naudojant vien tik biokurą.

UAB 'Žibai' vadovo teigimu, už buvusios Verdainės mokyklos pastato (nuotraukoje) remonto darbus Savivaldybė jo įmonei vis dar skolinga apie 1,8 mln. litų. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Kam mokėti senas skolas, kai galima pamėginti rasti naujų kreditorių, – maždaug taip būtų galima apibūdinti Šilutės r. savivaldybės pastangas užbaigti remontuoti miesto Žibų pradinės mokyklos (buvusi Verdainės m-la) pastato trečio ir ketvirto aukštų patalpas, į kurias jau seniai numatyta perkelti visą rajono vaikų meno mokyklą.

Šilutės rajono vaikų meno mokyklos Muzikos ir Dailės skyriai jau daug metų veikia atskiruose pastatuose skirtingose miesto gatvėse, jų būklė – apverktina. Todėl prieš kurį laiką rajono savivaldybėje buvo priimtas sprendimas perkelti abu Meno mokyklos skyrius į buvusią Verdainės pagrindinę, virš pirmus du aukštus anksčiau užėmusios Žibų pradinės mokyklos.

Vaikų meno mokyklą į naujas patalpas buvo planuota perkelti dar iki praeitų mokslo metų pradžios. Tačiau viso buvusios Verdainės mokyklos pastato rekonstrukciją vykdžiusi Šilutės UAB „Žbai“, nesulaukusi uždirbtų milijonų už ten jau atliktus darbus, pernai vasarą sustabdė mokyklos remonto darbus.

Pozingio valdančioji dauguma buvo priėmusi sprendimą privatizuoti abu Meno mokyklos pastatus, o gautais pinigais atsiskaityti su „Žibų“ bendrove. Deja, tų dviejų senų mūrinukų niekas iki šiol nepanoro pirkti.

Todėl dabartinė Savivaldybės valdančioji dauguma įsisenėjusią Meno mokyklos perkėlimo problemą nusprendė išspręsti, brisdama dar giliau į skolas: bus skelbiamas naujas konkursas vidaus remonto darbams užbaigti Žibų mokyklos trečiame ir ketvirtame aukštuose, tikintis, kad atsiras nors viena rangovinė įmonė, kuri sutiks palaukti pinigų už darbą (preliminari darbų vertė – 319 tūkst. litų), kol pasipildys Privatizavimo fondas. Ketvirtadienį tam pritarė Savivaldybės taryba, balsų dauguma priėmusi sprendimą „leisti Šilutės rajono savivaldybės administracijai atlikti III, IV aukštų patalpų vidaus remonto darbus pastate, esančiame Kalinausko g. 10, Šilutėje“.

Ten darbo telikę mėnesiui ar pusantro. Todėl Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis turi vilties, kad jaunųjų menininkų kalvė į naujas patalpas galės persikelti dar šią žiemą, ir Savivaldybei atkris rūpestis šildyti Meno mokyklos pastatus. Žinoma, jeigu atsiras norinčių padirbėti į skolą.

Savivaldybės administracija suskaičiavo, kad perkėlus Meno mokyklą į patalpas virš Žibų pradinės, vien tik šildymo išlaidų žiemą sumažėtų maždaug 36 tūkst. litų. Tikimasi, kad atlaisvinus Meno mokyklos pastatus Atgimimo alėjoje ir Liepų gatvėje, pavyks greičiau juos privatizuoti.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Antrąją išankstinio balsavimo dieną antrajame Lietuvos parlamento rinkimų ture, šį ketvirtadienį, policija Šilutėje sulaikė pilietį, įtariamą rinkėjų balsų pirkimu, kartu su trimis žmogeliais, galimai sutikusiais balsuoti už vieną iš kandidatų į Seimą Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje už tam tikrą atlygį.

Anot Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Simonos Šniaukštaitės, ši asmenų grupė balsuoti vyko vienu automobiliu, tačiau apie 14 val. juos sulaikė policijos pareigūnai. Tą pačią dieną policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 172 str. dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise.

Galimi savo pilietinės valios – rinkėjo balso pardavėjai po apklausos policijos komisariate buvo paleisti, rinkėjų balsų pirkėjui pareikšti oficialūs įtarimai dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Tačiau, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, S. Šniaukštaitė teigia negalinti atskleisti, kuriam iš kandidatų į Seimą Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje buvo perkami balsai.

Dėl Seimo nario mandato šioje rinkimų apygardoje varžosi „tvarkietis“ Kęstas Komskis ir socialdemokratas Artūras Skardžius.

Pirmajame Seimo rinkimų ture Šilutėje buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Viena byla perduota teismui.

Antrojo rinkimų į Seimą turo išankstiniame balsavime Šilutės – Pagėgių apygardoje savo pilietinę valią jau atliko 930 rinkėjų. Palyginimui, pirmajame ture, kai dėl Seimo nario mandato šioje vienmandatėje apygardoje dar varžėsi 10 kandidatų, per pirmas dvi išankstinio balsavimo dienas balsavo 1473 piliečiai.

Susije str.: “Balsų pirkimas Šilutėje: šešėlis krenta ant dviejų partijų”

Mokinių skaičius Šilutės rajono mokyklose per du mėnesius sumažėjo net 34 klasių komplektais. (ve.lt nuotr.)

Šilutės rajono švietimo įstaigų vadovai ketvirtadienio pasitarime Savivaldybėje sužinojo, kad geresnių laikų jiems dar teks palaukti.

Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė pranešė, kad Seimui svarstyti pateiktame kitų metų biudžete Šilutės r. savivaldybei daugiau pinigų nei šiemet nenumatyta, todėl ir rajono švietimo įstaigoms nereikėtų tikėtis didesnio finansavimo – teks toliau gyventi su nesibaigiančiomis skolomis už komunalines paslaugas, kruopščiai skaičiuojant kiekvieną centą.

Pinigų užbaigti pradėtas švietimo įstaigų renovacijas – anot Ūkio skyriaus vedėjo Sigito Šepučio, beveik visos rajono mokyklos pusiau suremontuotos, pusiau apšiltintos, – Savivaldybės biudžete nėra ir artimiausiu metu vargu ar atsiras. Net ir sveikatai pavojingo asbestinio šiferio stogų dangoms senose mokyklose pakeisti nėra iš ko. Todėl, anot S. Šepučio, greičiausiai teks laukti 2014 – 2020 metų finansinio laikotarpio, kai ES paleis naujas finansavimo programas, arba galima kreiptis į Savivaldybės kitų metų biudžetą formuojančią darbo grupę ir pamėginti įtikinti ją, kad numatytų skirti pinigų mokyklų ar vaikų darželių pastatams tvarkyti kitų investicijų sąskaitą.

Žodžiu, nieko gero…

R. Ambrozaičiui skirta 50 proc. pareiginės algos dydžio priemoka. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui Raimundui Ambrozaičiui ir abiem jo pavaduotojams – Vygantui Kamarauskui bei Alvidui Šimelioniui skirtos nemenkos priemokos prie jų pareiginių algų: direktoriui – 50, o jo pavaduotojams – po 40 proc.

Administracijos vadovams priemokos skirtos „už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ Savivaldybės tarybos sprendimu.

Už priemokos skyrimą A. Ambrozaičiui balsavo 17 Tarybos narių (balsvo iš viso 23), tuo tarpu siūlymas primokėti už darbą V. Kamarauskui ir A. Šimelioniui tesulaukė 14 Tarybos narių pritarimo (balsavo 22).

ve.lt nuotr.

Ventės rage, kur žieduojami praskrendantys paukščiai ir taip pat stebima jų migracija, Kuršių marių pakrantę apgulė tūkstančiai boružėlių. Iš kur tokiu metu jų atsirado tokia gausybė, paaiškinti negali ir specialistai.

Kelių šimtų metrų Kuršių marių pakrantė Ventės rage raudonuoja nuo boružėlių. Vabzdžiai nutūpė akmenis, žolę.

Ornitologas Vytautas Jusys sako, kad per trisdešimt jo darbo metų tiek boružių mato tik trečią kartą. Tačiau anksčiau jos susiburdavo vasaros pabaigoje. Spalį tokios gausybės regėti dar netekę, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“.

„Čia gal net dešimtys tūkstančių ant akmenų šildosi. Aš manau, visą tai lėmė labai šilti, galima sakyti, net vasariški pamario orai savaitgalį. Ir atgijo visos, kurios jau buvo pasiruošusios žiemot“, – sako ornitologas Vytautas Jusys.

“Vakarų ekspresas”