Anot A. Šepšto, dėl gamtai padarytos žalos AB 'Biofuture' gresia milijoninis ieškinys. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas žada panaikinti šių metų pradžioje “Biofuture” bendrovei atnaujintą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą, jeigu Šilutės bioetanolio gamintojai per nustatytą laiką nepateiks teisingų duomenų apie įmonėje naudojamo vandens balansą. Be šio leidimo įmonė negalėtų tęsti biodegalų gamybos.

Pirmadienį Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūroje iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti nariai susitiko su AB “Biofuture” kompleksiniam patikrinimui vadovaujančiu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – KRAAD) direktoriaus pavaduotoju Alfredu Šepštu. Susitikimo metu buvo kalbama apie rugsėjo pradžioje šios įmonės Šyšos upėje sukeltos ekologinės nelaimės tyrimą ir priemones, kurių prieš vieną didžiausių Šilutės aplinkos teršėjų imasi KRAAD.

Pirminiais skaičiavimais, anot A. Šepšto, rugsėjo pradžioje iš AB “Biofuture” į Šyšą kartu su gamybos įrenginiams aušinti panaudotu upės vandeniu per kelias dienas galėjo ištekėti apie 10 tonų antrinio spirito gamybos produkto – taip vadinamo fuzelio, kuriam skaidantis vandenyje buvo sunaudotas beveik visas jame ištirpęs deguonis. Todėl Šyšos upėje tūkstančiais gaišo žuvys ir kiti hidrobiontai.

Žala gamtai vis dar skaičiuojama. Tačiau, A. Šepšto teigimu, jau dabar aišku, kad ji gali siekti vieną milijoną litų.

Šilutės r. apylinkės prokuratūroje dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pastaruoju metu dažniau nei paprastai tikrinama, kokį vandenį AB “Biofuture” išleidžia į Šyšos upę. Rugsėjo pabaigoje prie išleistuvų paimtame vandenyje – mėginiai buvo tiriami Jūrinių tyrimų centro laboratorijoje – vėl buvo aptikta nežymiai padidėjusi biocheminė tarša.

A. Šepštas informavo, jog KRAAD pateikė AB “Biofuture” reikalavimą, kad visuose savo išleistuvuose įrengtų automatinius prietaisus, kurie nuolat tirs į upę išleidžiamą vandenį, fiksuodamas net menkiausią taršą.

KRAAD, anot departamento direktoriaus pavaduotojo, taip pat žada panaikinti šių metų pradžioje bioetanolio įmonei atnaujintą TIPK leidimą, jeigu per nustatytą laiką – per mėnesį nuo reikalavimo įteikimo – bendrovė nepateiks teisingų duomenų apie įmonėje naudojamo vandens balansą. Be šio leidimo bendrovė negalėtų tęsti gamybinės veiklos.

AB “Biofuture” valdybos pirmininkas Artūras Listavičius antradienį “Balticum” televizijai tvirtino, kad aplinkosaugininkų reikalavimai įmonei sunkiai pakeliami. Todėl esą bendrovei gali tekti stabdyti gamybą ir išleisti į gatvę per 90 darbuotojų.

AB “Biofuture” gamybos įrenginiams aušinti panaudotas Šyšos vanduo atgal į upę išleidžiamas pro du vamzdžius. Tiek pat išleistuvų skirta nevalytoms paviršinio vandens  nuotekoms iš įmonės teritorijos į upę ištekėti.

Nors pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius reglamentus paviršinio vandens valymo įrenginių ir uždaros gamybos įrenginių aušinimo sistemos “Biofuture” bendrovė neprivalo turėti, Šilutės iniciatyvinė grupė Šyšos upei ginti būtent to ir reikalauja.

Savo kreipimąsi dėl Šyšos upės teršimo gamybinėmis nuotekomis su reikalavimu nedelsiant imtis priemonių, kad AB “Biofuture” būtų iš viso uždrausta naudoti upės vandenį, o visi į Šyšą išvesti vamzdžiai būtų nukreipti į miesto magistralinius nuotekų tinklus, su gyventojų parašais (per 1620) iniciatyvinė grupė jau išsiuntė LR Prezidentei, Seimo Pirmininkei, Ministrui pirmininkui, kitiems aukštiems valstybės pareigūnams. Viena kreipimosi kopija įteikta Šilutės r. savivaldybės tarybos pirmininkui, merui Virgilijui Pozingiui.

Šiuo metu kalbant apie šalies energetinę perspektyvą, Lietuvos Vyriausybė koncentruojasi į naujos atominės elektrinės Visagine statybas. Mano nuomone, Lietuvos orientacija į atominę energetiką turi būti pagrįsta ekonomiškai – finansiškai, nes gali atsitikti taip, kad išleidę milžiniškas sumas pasiskolintų pinigų, mes taip ir nepasieksime išsikeltų konkurencingumo ir energetinės nepriklausomybės tikslų.

Šiuo metu Europos Sąjunga taip pat ir Lietuva siekia sukurti bendrą energetikos infrastruktūrą. Mūsų reversinė jungtis su Lenkija leis dujas pirkti Vakarų Europoje, jei matysime, kad ten jos pigesnės. Yra aiški vizija energetikoje pasiekti tokią pasirinkimo galimybę, kokia yra šiandieninėje mobiliųjų telefonų rinkoje: renkuosi operatorių, kurio kaina ir kokybė mane tenkina geriausiai. Ateityje ir energetikos sektoriuje funkcionuos bendra ir laisva rinka, ir nesvarbu, kad toje rinkoje cirkuliuos trečiųjų šalių ištekliai, nes jie bus priversti konkuruoti tarpusavyje.

Įvertinus bendros ES rinkos perspektyvą, kaip atrodo mūsų planai statyti naują atominę elektrinę? Kad atsakyti į šį klausimą, mažiausiai, kas turi padaryta tai ekonominis -finansinis vertinimas. Mes jo neturime, tačiau jau išleidome milijonus projektuodami naująją AE.

Lietuvos ambicija statyti modernią atominę elektrinę, nors yra grįsta gerais norais bei kilniais energetinės nepriklausomybės siekiais, gali būti neadekvati mūsų finansinėms galimybėms. Vien pasistatyti naują atominę jėgainę, mums reikia preliminariais vertinimais mažiausiai 17 mlrd. litų. Norėdami užsitikrinti tokią sumą, turėtume toliau skolintis ir tarptautiniams bankams ar fondams įkeisti didelę dalį valstybės turto.

Netgi pavykus įgyvendinti šį projektą, mes negalime būti tikri, ar jis kada nors turi galimybių atsipirkti. Kaip įvairiais tarpininkais apaugusi Ignalinos AE turėjo eksportuoti perteklinę elektros energiją pigiau nei savikaina, taip pat ir pasistatę naują atominę elektrinę, galime susidurti su ta pačia problema.

Nereikia pamiršti, kad taip pat kaip dujos ir nafta, atominės elektrinės kuras taip pat yra gamtos resursas, kuris neatsinaujina, jo atsargos ribotos ir yra valdomos vos kelių valstybių pasaulyje. Beje, didžiausios urano atsargos priklauso Rusijai. Kas žino, kiek kainuos uranas, kada mes 2020 metais pagaliau baigsime atominio reaktoriaus statybas? Atsakymo į šį klausimą nėra.

Kita problema, kurią Lietuva priversta spręsti jau šiandien yra radioaktyviosios atliekos. Matant, kaip sunkiai sekasi susitvarkyti su ką tik uždarytos elektrinės kuru, kyla klausimas, kaip su radioaktyviomis atliekomis mes tvarkysimės ateityje? Deja, ir modernioje atominėje energetikoje nėra išrastas kitas būdas tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, kaip laidoti jas betono sarkofaguose. Iš esmės tai yra problemos atidėjimas ilgam laikui, tikintis, kad ateities kartos ras naujų būdų kaip nukenksminti pavojingas atliekas.

Ateityje išaugs alternatyviosios atsinaujinančių šaltinių energetikos panaudojimo galimybės. Ir nors mums šiandien atrodo, kad energija pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių yra brangesnė, neįvertiname, kad naudodami iškastinį kurą, kuriame ekologines problemas (kaip klimato kaita), kurios gali ateityje kainuoti nepalyginamai brangiau. Ar mums nevertėtų, siekiant energetinės nepriklausomybės, rimčiau žiūrėti būtent į šią atsinaujinančių šaltinių energetiką?

Vyriausybė ir Energetikos ministerija teigia, kad naujos AE statybos bus galimybė užsidirbti privačiam verslui. O ar bus apgintas visuomenės interesas, kada ir galimybės šalies verslui yra labai miglotos. Statyti betoninio sarkofago atvažiavo užsieniečiai, statyti atominės elektrinės mes patys taip pat nemokame. Tad liūto dalis iš tų milijardų reikalingų atominio reaktoriaus statyboms iškeliaus užsienio kompanijoms, o skola ant Lietuvos gyventojų pečių ir gali tapti našta kelioms ateities kartoms.

Net jeigu pavyktų pritraukti rimtą privatų investuotoją, natūralu, kad jis norės būsimos jėgainės kontrolės ir pirmiausia žiūrės savo įmonės pelno, o ne visuomenės naudos. Patyrę „Mažeikių naftos“ privatizavimo pamoką žinome, kad tai, jog įmonė yra vakarietiška dar nereiškia, kad ji galvoja apie mūsų visuomenės ir valstybės interesą. Todėl nesinorėtų galvoti, kad ir naujos atominės elektrinės statybos įdėja tėra valdžios priedanga privatizuoti didelę dalį šalies energetikos…

Esant tokioms grėsmėms ir abejonėms, reikia kad Lietuvos Vyriausybė pateiktų vadinamąjį ekonominį -finansinį naujos atominės elektrinės statybos Visagine vertinimą. Jeigu to nepadarysime, bus rizikuojama ilgalaike visos šalies ekonomikos, visuomenės ir valstybės perspektyva.

balcytis.lt

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

VšĮ Dienos paslaugų centro lankytojai Alina Stonytė, Ramūnas Obrikis, Raimonda Lebeckytė, Egidijus Rimkus, turintys skirtingas negalias, juos lydėjusios centro darbuotojos Birutė Obrikienė ir Aistė Gaidauskaitė bei lietuvių grupės vadovė, Savivaldybės atstovė Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vaitiekutė grįžo iš Turkijos Konakli miesto, kur vyko pagal tarptautinį ES jaunimo demokratijos projektą „Mes taip pat esame čia!“.

Su šilutiškių grupe kartu vyko ir trys atstovai iš Panevėžio miesto: Irma Zabulionytė, turinti fizinę negalią, taip pat Gintaras Zabulionis ir Diana Valentinovic.

Projektą koordinavo ir paraišką Europos Sąjungos paramai gauti teikė Šilutės rajono savivaldybės partnerė Konakli savivaldybė Turkijoje, kuri ir pakvietė šilutiškius prisijungti prie įdomaus projekto. Projekto koordinatorė – Turkijos Konakli savivaldybėje atstovė – Hilal Isik.

Projektas „Mes taip pat esme čia!“, finansuojamas iš ES programos Jaunimo demokratijos projekto 1.3 priemonės. Jame dalyvavo trys šalys, siekiančios plėtoti bendras Europos idėjas, – Lietuva, Slovakija, Turkija. Lietuvai atstovavo ir Europos idėjomis dalijosi nemaţas būrys šilutiškių.

Numatyta, jog projekto įgyvendinimas vyks trimis etapais. I įžanginis susitikimas jau įvyko Lietuvoje (2010 m. kovo 4 – 6 d. mėn.), kuriame susitiko projekto partnerių atstovai. II ir pagrindinis etapas įvyko (2010 m. rugsėjo 27 d. – spalio 5 d.) Turkijoje, jame dalyvavo po 10 atstovų iš kiekvienos šalies. III ir jau baigiamasis etapas vyks Slovakijoje – kur susitiks po atstovą iš kiekvienos projekte dalyvaujančios įstaigos, apibendrins nuveiktus darbus, nutars, kaip savo patirtį perduoti visai Europai.

Prieš pradedant vykdyti veiklas, kiekvienoje šalyje buvo atlikta anketinė neįgaliųjų apklausa, kuri padėjo įvertinti jaunimo su negalia įtaką demokratiškam sprendimų priėmimo procesui, nustatyti, ar yra kas šiuos piliečius atstovauja ar atsižvelgiama į juos ir kaip priimti sprendimai atsiliepia jų gyvenimui. Taip pat atsižvelgus į apklausos rezultatus, buvo organizuojama specialiai neįgaliesiems pritaikyta darbotvarkė, užsiėmimai, diskusijos, darbo grupių veikla bei laisvalaikis.

Pirmojo susitikimo metu buvo aptarta tikslinė projekto dalyvių grupė, neįgaliųjų atrankos būdai, apklausos įgyvendinimas. Atkreiptas dėmesys į pasirengimą bei atitinkamų priemonių užtikrinimą, jaunuolių su negalia, tiesiogiai dalyvaujančių projekte, saugumą.

Projekto metu Turkijoje dalyviai galėjo palyginti žmonių su negalia, gyvenančių skirtingose šalyse, gyvenimo būdą, kokybę, sunkumus. Turėjo galimybę pasikeisti savo patirtimi, išmokti naujų dalykų, kuriuos galbūt galės pritaikyti ir savo šalyje.

Konakli mieste susitiko 30 jaunuolių (nuo 13 – 30 m.) iš trijų šalių, pusė jų buvo su fizine arba lengva protine negalia. Visus dalyvius pasveikino Konakli meras Abdullah Sonmez ir pakvietė į savo kabinetą išgerti arbatos. Nors Mero kabinetas gana nemažas, tačiau sugūžėjus svečiams jis buvo sausakimšas, bet kiekvienas rado sau vietelę pritūpti, išgerti turkiškos arbatos, pabendrauti bei užduoti klausimų. Meras visai komandai parodė tos dienos vietinį laikraštį, kurio pirmajame puslapyje jau buvo rašoma apie projektą, kiekvienas galėjo surasti save bendroje nuotraukoje. Viso projekto metu Meras nestokojo dėmesio dalyviams, mielai su jais bendravo, lankė užsiėmimų bei laisvalaikio metu. Net išpildė lietuvės Irmos Zabulionytės norą pamatyti delfinus, jau kitą dieną visus pakvietė į delfinariumą.

Projekto metu dalyviai aktyviai leido laiką, vadovaujami šaunios profesionalių trenerių komandos, turėjo labai daug teorinių bei praktinių užsiėmimų – kiekvieną rytą sportavo, žaidė interaktyvius žaidimus, užsiėmimų metu atliko įvairias praktines užduotis, analizavo kultūrinius skirtumus, aiškinosi sąvokų „demokratija“, „socialinė atskirtis“, „įtraukimas“, „atstūmimas“ terminus, muzikavo.

Viena įdomesnių užduočių buvo anketinės apklausos atlikimas viešbučio teritorijoje, kada keletas grupelių turėjo apklausti poilsiautojus apie žmonių su negalia gyvenimą skirtingose šalyse. Apdorotą informaciją kiekviena grupelė turėjo pristatyti skirtingais būdais – vieni filmavo ir ėmė interviu, kiti turėjo surengti pasirodymą, dar kiti parengti televizijos laidą. Visi dalyviai buvo kūrybingi, sumanūs, net šmaikštūs, kartais koją pakišdavo tik kalbos barjeras, bet dalyviai stengėsi susikalbėti visais įmanomais būdais: gestais, kitomis užsienio kalbomis, akimis, kūno kalba.

Pati šauniausia užduotis, sulaukusi visų dalyvių ir net viešbučio turistų susižavėjimo, buvo muzikinė. Šią užduotį vykdė keturios grupės: vieni kūrė žodžius, kiti tapo atlikėjais, treti dainavo, dar kiti buvo režisieriai ir kūrė būsimo filmo scenarijų. Muzikiniu akcentu tapo žinomos atlikėjos Shakiros daina „Waka waka“. Ši užduotis labai suvienijo ir suartino visus dalyvius, nes teko daug repetuoti, o prieš filmavimą ir pademonstruoti. Pasirodymas viešbučio scenoje sulaukė poilsiautojų susidomėjimo ir ovacijų. Muzikinio filmo pagrindinė mintis, – tiek žmonės su negalia, tiek sveikieji yra visiškai vienodi: jie keliauja, jie poilsiauja, jie dirba, jie verkia, jie džiaugiasi, nori bendrauti, draugauti.

Pagrindinis projekto šūkis, tapęs net skanduote: „We are special! We are also here!“ (liet. „Mes esame ypatingi! Mes taip pat esame čia!“). Muzikinis filmas buvo pristatytas Konakli savivaldybės merui Abdullah Sonmez bei jo svečiams, atvykusiems iš Vokietijos. Kūrinio pristatymas sulaukė didelio vietinės žiniasklaidos dėmesio, jiems buvo įdomu išgirsti partnerių nuomonę apie projektą. Lietuvių grupės vadovė Gintarė Vaitiekutė davė interviu Turkijos vietinei televizijai apie įgyvendinamą projektą, jo naudą neįgaliesiems, socialiniams darbuotojams, Konakli ir Šilutės rajono savivaldybių partnerystę.

Žybsint foto aparatams bei kameroms Konakli meras kiekvienam dalyviui iškilmingai paspausdamas ranką įteikė dalyvio sertifikatą.

Socialiniai darbuotojai, lydėję neįgaliuosius, taip pat pasisėmė patirties: aplankė socialinės paramos centrą Turkijoje, galėjo palyginti, kokios paslaugos suteikiamos jų centruose, ko galėtų pasimokyti, o gal ir patys pasidalinti savo patirtimi.

Turkai žavėjo ir kultūrine programa. Parodė nuostabią Alanijos pilį, kuri yra ant didžiulės uolos ir beveik iš visų pusių ją supa Viduržemio jūra, įkopus atsiveria įspūdingas vaizdas į miestą, kalnai ir paplūdimiai. Turkai lietuvius bei slovakus pakvietė ir į turkų kultūros vakarą, kur skambėjo turkiška muzika, buvo šokami turkų nacionaliniai šokiai, pristatomi tautiniai rūbai.

Tiek šiuo, tiek kitais panašiais demokratiniais projektais siekiama padidinti jaunuolių su negalia sąmoningumo lygį – skatinti juos aktyviai dalyvauti demokratiškų sprendimų priėmimo procese, daryti įtaką įstaigoms ar asmenims, kurie priima svarbius sprendimus tiek jiems, tiek valstybei ir net visai Europai. Taip pat skatinti siekti tikslų, kurti savo ateitį, ugdyti pilietiškumą bei aktyvumą politiniame gyvenime.

Šilutės rajono savivaldybės taryba, atsižvelgusi į 2009 m. rugsėjo 26 d. bendradarbiavimo sutartį su Turkijos Konakli savivaldybe, pritarė Savivaldybės administracijos dalyvavimui ES jaunimo projekte „Mes taip pat esame čia!“. Tokiu būdu sudarė sąlygas Šilutės jaunimui pamatyti įdomią šalį Turkiją, pažinti jos kultūrą, net pirmą kartą gyvenime skristi lėktuvu. Džiaugsmo kibirkštėlės buvo matyti ne vieno dalyvio akyse. Sutikti panašaus likimo draugai bei užsimezgusi nuoširdi draugystė buvo svarbiausia projekto nauda. Tiek Savivaldybės taryba, tiek Administracija prisidėjo prie demokratinių įsitikinimų sužadinimo, prie galimų diskriminacijos apraiškų mažinimo. Tai buvo paskata ir toliau aktyviai dalyvauti vietos bendruomenės ar net tarptautiniame gyvenime, suvokti europiečio misiją.

Aktyvi veikla dar labiau sustiprino partnerystės ryšius su Konakli savivaldybe Turkijoje, užsimezgus draugiškiems ryšiams planuojama ir toliau bendradarbiauti kuriant panašius projektus. Konakli savivaldybės meras Abdullah Sonmez kalbėjo, jog tikisi, kad šis projektas su Šilutės rajono savivaldybe nėra paskutinis.

Tokie socialiniai projektai leidžia įgyvendinti Šilutės rajono 2005-2014 metų strateginio plėtros plano uždavinius – mažinti socialinę atskirtį sukuriant socialinės integracijos galimybes neįgaliam jaunimui.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

Daugiau nuotraukų.

Vyginto Skaraičio, ve.lt, nuotr.

Teismui perduota byla, kurioje du jauni Šilutės gyventojai kaltinami sukėlę muštynes prie vieno Klaipėdos naktinio klubo, taip pat įtariami įvykdę kitus nusikaltimus gimtajame savo mieste.

1989 metais gimusius šilutiškius policija šių metų pradžioje oficialiai įspėjo pagal Nusikalstamumo užkardymo įstatymą, tačiau šios prevencinės priemonės nepaisė.

Vasario mėnesį jaunuoliai nakties metu Klaipėdoje, prie naktinio klubo, nemotyvuotai ir įžūliai sumušė du klaipėdiečius.

Taip pat įtariama, kad rugpjūtį Šilutėje, kazino patalpose, vienas iš kaltininkų smurtavo reikalaudamas pinigų už apgadintą automobilį.

Šiuo metu vienas iš įtariamųjų suimtas, kitam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė ir teismo įpareigojimai.

Jeigu bus įrodyta jų kaltė, jiems teks atsakyti už viešosios tvarkos pažeidimą bei savavaldžiavimą panaudojant fizinę prievartą. Už šiuos nusikaltimus gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų.

Abu jaunuoliai niekur nedirba, jie ir anksčiau yra prasilenkę su įstatymu. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjami šių įtariamųjų apeliaciniai skundai dėl Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jie ir dar 2 su ta pačia organizuota nusikalstama grupuote siejami asmenys pripažinti kaltais 2008-ųjų balandį prie Atmatos upės, sumušę ir apiplėšę ten poilsiauti atvykusius asmenis.

“Vakarų ekspresas”

Macikų globos namuose tvyro ne kokios nuotaikos - nuo kitų metų pradžios darbo šioje įstaigoje neteks net 56 darbuotojai. (Liudo Mockaus nuotr.)

Per pusšimtis Macikų (Šilutės r.) socialinės globos namų darbuotojų gavo pranešimus, kad nuo kitų metų pradžios jie bus atleisti iš darbo.

Darbuotojai atleidžiami iš darbo vykdant Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko įsakymą “Dėl planinio vietų skaičiaus socialinės globos įstaigose patvirtinimo ir personalo struktūros”.

Šiuo metu Macikų socialinės globos namai turi 296 darbuotojus, kurie rūpinasi 495 globotiniais.

56 darbuotojams jau įteikti pranešimai apie atleidimą iš darbo. Po reformos įstaigoje sumažės ir globotinių –  iki 480.

Per ateinančius 2 – 3 metus šios įstaigos globotinių skaičius bus sumažintas iki 300 – 350, kaip reikalauja ES direktyvos. Todėl iš darbo bus atleista ir daugiau darbuotojų.

Iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti nariai (iš karės): A. Narbutas, R. Paulius, R. Jaruškevičius, E. Jurjonas, V. Pavilonis. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės miestelėnų iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti parengtą kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus su reikalavimu uždrausti bioetanolio įmonei “Biofuture” naudoti upės vandenį savo gamybos įrenginiams aušinti, kad būtų išvengta naujų ekologinių nelaimių, pasirašė apie 1500 miesto gyventojų ir krašto svečių.

Pirmadienį Šilutės seniūnijos posėdžių salėje iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti nariai surengė spaudos konferenciją. Jos metu buvo aptarta per miestą vingiuojančios upės ekologinė būklė, kovos su jos teršėjais problemos, žurnalistams pristatytas kreipimasis į LR Prezidentę, Seimo pirmininkę, Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, Vyriausybės pirmininką ir Aplinkos ministrą dėl Šyšos upės teršimo gamybinėmis nuotekomis.

Kreipimęsi primenama, kad 2009 metų liepos mėnesį ekologinė nelaimė Šyšos upėje kilo dėl avarijos Šilutės miesto nuotekų valymo įrenginiuose, kurią sukėlė AB “Biofuture” ir AB “Šilutės Rambynas” gamybinės nuotekos su viršnormine tarša.

Po avarijos miesto nuotekų valykloje šioms įmonėms buvo uždrausta leisti savo gamybines nuotekas į miesto kanalizacijos tinklus.

AB “Šilutės Rambynas” teršalų kiekį savo išleidžiamose nuotekose sugebėjo sumažinti iki nuotekų tvarkymo reglamente numatytų reikalavimų ir įdiegė jų kontrolės sistemą. Todėl nuo 2010 metų birželio 4 d. šios įmonės nuotekos vėl priimamos į miesto kanalizacijos tinklus. Labiau užterštus kanalizuojamus vandenis bendrovė gabena į Klaipėdos nuotekų valyklą.

Tuo tarpu AB “Biofuture”, pabrėžia iniciatyvinė grupė,  rūpinasi tik savo verslo plėtra. Lig šiol ji neturi tarpinių nuotekų valymo įrenginių, o didindama bioetanolio gamybą, nesugeba jos suvaldyti, todėl į aplinką ir liejasi teršalai.

2009 – ųjų liepą iš AB “Biofuture” į miesto kanalizacijos tinklus pateko nežinia koks raugo kiekis. 2010 – ųjų rugsėjį teršalai – įmonės vadovų tvirtinimu, tai būta itin nuodingo antrinio spirito gamybos produkto – fuzelio, – kelias dienas tekėjo į Šyšos upę kartu su bioetanolio gamybos įrenginiams aušinti naudojamu Šyšos upės vandeniu.

Nuo 2006 metų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas užfiksavo iš viso 8 atvejus, kai iš AB “Biofuture” į Šyšos upę pateko teršalų. Todėl, anot iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti, Šilutės gyventojai nuogąstauja, kad ekologinės nelaimės gali pasikartoti ir ateityje, juolab kad esama įtarimų, jog AB “Biofuture” savo teršalus į aplinką leidžia nuolat arba reguliariai kartu su įrenginių aušinimui naudojamu upės vandeniu arba per lietaus kanalizaciją, bet mažesniais kiekiais. Todėl ne visi įmonės nusikaltimai prieš gamtą būna pastebėti.

Pastaruoju metu Šilutėje vykdomi Šyšos upės vagos ir senvagės valymo darbai, primena kovotojai už švarią aplinką, kuriuos iš dalies finansuoja Lietuvos Respublika ir ES fondai. Šios investicijos nueis perniek, jeigu vienam iš Šilutės pramonės gigantų AB “Biofuture” ir toliau bus leidžiama taip elgtis su mūsų gamta.

Siekdami apsaugoti Šyšos upę nuo tolimesnio teršimo spirito gamybos produktais, iniciatyvinės grupės nariai reikalauja nedelsiant imtis priemonių, kad AB “Biofuture” būtų iš viso uždrausta naudoti Šyšos upės vandenį, o lietaus kanalizacija ir kiti iš šios įmonės teritorijos į Šyšos upę išeinantys vamzdžiai būtų nukreipti į Šilutės miesto magistralinius nuotekų tinklus, kad Šilutė iš tikrųjų taptų kraštu, kur vanduo ir žmonės ne naikina, bet kuria gyvenimą.

“Negalime leisti tokių gamybos procesų, kai viena yra kuriama, o kita griaunama, – spaudos konferencijoje kalbėjo vienas iš inicityvinės grupės narių, šilutiškis verslininkas Rimantas Jaruškevičius. – Todėl dirbsime tol, kol Šyša nebebus teršiama”.

“Jeigu reikalai nejudės, tai kreipsimės ir į Europos žaliuosius, kad ten organizuotų Šilutėje pagamintų biodegalų boikotą, – kolegą papildė bendramintis Ringaudas Paulius. – Manome, kad Europos šalių žalieji tikrai mums pritars, kad gaminant ekologiškus degalus gamta neturi būti naikinama. Juolab kad iš Šyšos teršalai patenka į Nemuną ir Kuršių marias, o iš ten – ir į Baltijos jūrą.”

Kreipimąsi dėl Šyšos upės teršimo gamybinėmis nuotekomis su gyventojų parašais aukščiausiems šalies vadovams iniciatyvinė grupė planuoja išsiųsti šį antradienį. Viena kreipimosi kopija bus įteikta ir Šilutės r. savivaldybės tarybos pirmininkui, merui Virgilijui Pozingiui.

'Vakarų ekspreso' nuotr.

Vakar rytą Palangos oro uoste artimieji, atėję pasitikti parskraidintų pirmųjų iš degančio kelto “LISCO Gloria” išgelbėtų keleivių, verkė džiaugsmo ašaromis. Keltu plaukę žmonės neteko savo daiktų, automobilių, dokumentų, patyrė stresą, pasijuto tarsi “Titanike”. Nelaimės nuostoliai skaičiuojami milijonais, tačiau po šios didžiulės katastrofos nebuvo nė vieno žuvusiojo, nė vieno dingusio be žinios, o tai – pati tikriausia laimė.

Sekmadienį ryte Palangos oro uoste nusileidęs lėktuvas parskraidino apie 70 pirmųjų keleivių, tarp kurių 24 Šilutės Vydūno gimnazijos moksleiviai, prieš dvi savaites išplaukę į Vokietiją keltu. Keleivius pasitiko “Krantas Travel” agentūros darbuotojai, kurie rūpinosi, kad kiekvienas atsidurtų ten, kur jam reikia.

Vakar po pietų antruoju lėktuvo reisu turėjo parskristi ir kiti keleiviai, tarp jų ir tie, kurie buvo atsidūrę ligoninėje ir išleisti iš jos tik sekmadienį. Ligoninėje buvo paliktas ir 8 mėnesių kūdikis, kuris buvo plukdomas į Lietuvą krikštyti.

Tikslaus skaičiaus, kiek ligoninėje buvo atsidūrę keleivių, kompanija “DFDS Seaways”, kuriai priklauso keltas “LISCO Gloria”, vakar dar neturėjo. Manyta, kad apie 18 žmonių. Dauguma jų buvo apsinuodiję smalkėmis.

“Keleiviams, be jokių abejonių, visa patirta žala bus atlyginta”, – teigė AB “DFDS Seaways” Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.

Pasak jo, kompanija sudarė sąlygas keleiviams rinktis, kaip jie nori vykti į Lietuvą – ar lėktuvu, ar laivu. Su keltu “LISCO Maxima” sekmadienį 22 val. turėjo parplaukti 30 “LISCO Gloria” įgulos narių, 67 vairuotojai ir 16 keleivių.

Kompanijos duomenimis, laive buvo 236 žmonės, tiek jų pargabenama į Lietuvą. Vokietijos policija iš pradžių buvo priskaičiavusi, jog išgelbėta 13 žmonių daugiau nei kad buvo laivo sąrašuose, tačiau vakar vakare paaiškėjo, jog tiek laivo, tiek policijos sąrašai jau sutampa.

Gaisras truko ilgai

Keltas “LISCO Gloria” praėjusį penktadienį išplaukė iš Vokietijos Kylio uosto apie 24 val. Lietuvos laiku. Jame buvo 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai, jis plukdė 180 krovininio transporto vienetų ir apie 40 lengvųjų automobilių. 1.30 val. jau buvo gauti pirmi pranešimai, kad laive kilo gaisras, pradėjo skambinti laive buvusių žmonių artimieji.

Kai prasidėjo gelbėjimo operacija, “LISCO Gloria” buvo nuplaukusi apie 26 jūrmyles (apie 48 km) nuo Kylio. Operacijai vadovavo Vokietijos Brėmeno jūrų gelbėjimo koordinacinis centras. Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pranešimo, operaciją koordinuoti padėjo ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras, palaikęs ryšį su Brėmeno centru ir Lietuvos institucijomis.

Žmonės buvo susodinti į gelbėjimosi valtis ir plaustus, o paskui sulaipinti į Vokietijos keltą “Deutschland”, kuris juos parplukdė atgal į Kylį. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo 10 laivų.

Vakar apie 17 val. kompanijos atstovai teigė, kad laivo “LISCO Gloria” būklė stabili – liepsnos nebėra, bet dūmai dar veržiasi. Ketinta, jeigu bus gautas atitinkamų Vokietijos tarnybų leidimas, kelte išlaipinti specialiąją vokiečių komandą. Kadangi keltą ilgą laiką buvo bandoma gesinti, jame prisirinko daug vandens. Vakar vakare gelbėtojai bandė išpumpuoti vandenį, kad laivas nenuskęstų. Kelte buvo 200 tonų degalų, tačiau į jūrą, nepaisant sprogimų, jie neišsiliejo.

Tikslios gaisro priežastys iki šiol nėra žinomos. Vokiečiai paneigė, kad tai galėjęs būti teroro aktas. V. Klumbys vakar teigė, kad kompanija dar nėra gavusi oficialių pranešimų.

“Tikslių priežasčių negaliu pasakyti. Kiek man žinoma, Vokietijos tyrėjai įtaria, kad gaisras kilo dėl neva netvarkingos vienos iš viršutiniame krovinių denyje buvusios krovininių automobilių techninės būklės. Duomenys dar tikslinami. Mes negalėtume 100 procentų teigti, kad gaisro priežastis yra ta mašina”, – sakė jis.

Paklaustas, ar tiesa, kad nebuvo galima užgesinti gaisro pačioje jo pradžioje, nes neveikė gaisrinės žarnos siurblys, kad vienos gelbėjimo valties nebuvo galima nuleisti, kompanijos atstovas atsakė: “Spekuliacijų esant streso situacijai gali būti įvairių. Tyrimą atlieka visos oficialiosios Vokietijos tarnybos – ir pasieniečiai, ir gelbėtojai, ir policininkai. Be abejo, tyrimo duomenys bus pateikti kompanijai. Pastaroji irgi savo ruožtu tirs, analizuos, kaip ir kodėl vyko toks procesas, kol kas nieko daugiau negaliu pasakyti.”

Milijoniniai nuostoliai

Apie tai, kokių nuostolių patyrė kompanija, pasak V. Klumbio, dar anksti kalbėti. Paklaustas, ar iš laivo “LISCO Gloria” dar kas nors liko, ar jis dar bus remontuojamas, V. Klumbys sekmadienį dar negalėjo atsakyti.

“Vakarų ekspresas”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2010 – 2011 metų šildymo sezonas Šilutėje pradedamas nuo šio pirmadienio, spalio 11 d.

Tokį įsakymą šiandien išleido Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas.

Šį mėnesį centralizuotai tiekiama šiluma šilutiškiams dar kainuos 23,52 cento (su PVM) už kilovatvalandę.

Nuo lapkričio pradžios šilumos energijos kilovatvalandę UAB “Šilutės šilumos tinklai” žada atpiginti daugiau kaip 2 centais.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į naujai įsteigto Macikų koncentracijos stovyklos vietos ir kapų sutvarkymo fondo tarybą Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas delegavo Kultūros skyriaus vedėją Vilmą Griškevičienę ir… save.

Prieš dvejus metus Šilutės r. savivaldybės ir Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva buvo paskelbtas konkursas Macikų koncentracijos stovyklos vietos ir kapų bei aplinkos prie šių objektų  sutvarkymo techniniam projektui parengti. Konkursą laimėjo UAB “Ramboll Lietuva”, kuri sutiko parengti projektą už 413 000 litų.

Buvo parengta būsimo memorialo koncepcija – “Laisvės” siena, jungianti išlikusio karcerio pastatą ir Macikų kapines. Koncepcija buvo pristatyta visuomenei, žiniasklaidai bei užsienio šalių ambasadoriams Vilniuje, Užsienio reikalų ministerijoje.

Trūkstant pinigų projektui užbaigti – projektuotojams sumokėtas tik (?) 75 000 litų avansas, pinigų skyrė Užsienio reikalų ministerija, – buvo nuspręsta įsteigti specialų fondą.

Fondą įsteigė ir jo nuostatus šių metų rugsėjo 30 d. patvirtino Šilutės r. savivaldybės taryba.

Vietos politikai į šio fondo tarybą delegavo mero pavaduotoją Stasę Skutulienę, Vytautą Laurinaitį ir Algirdą Gečą. Pastarasis tuo pačiu sprendimu buvo išrinktas fondo tarybos pirmininku.

Š. Laužikas save ir V. Griškevičienę į fondo tarybą delegavo spalio 5 d. (įsakymo Nr. A1-1141).

Į Macikų memorialo teritorijos sutvarkymo darbus įeina paminklinio akcento – “sienos” sukūrimas, Šyšos kranto ties kapinėmis sutvarkymas, tikslių palaidojimų ribų nustatymas ir nužymėjimas, medžių praretinimas, belaisvių stovyklos istorijos ekspozicijos atnaujinimas, erdvės aplink karcerio pastatą sutvarkymas ir kiti darbai. Visa tai kainuos ne vieną milijoną litų.

Tai liečia ne tik asmeninį – šeimyninį  gyvenimą, bet ir politiką.

Šilutėje tai akivaizdžiai įrodė rajono savivaldybės tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas, kuris po beveik 4 metus trukusios bičiulystės su Šilutės socialdemokratais nutarė grįžti pas buvusius bendražygius centristus.

Trečiadienį Lietuvos liberalų ir centro sąjungos Šilutės rajono skyrius patvirtino savo kandidatų į savivaldybės tarybą per kitų metų vasarį įvyksiančius rinkimus abėcėlinį sąrašą. ŽYNIŲ šaltiniai praneša, kad į jį eksmero Arvydo Jako bendražygiai įtraukė ir savo buvusį partietį A. Gečą.

2004 metais A. Gečas ėjo į rinkimus su tuometine Lietuvos centro sąjunga ir buvo išrinktas į 5 – ojo šaukimo Šilutės r. savivaldybės tarybą. Tačiau baigiantis kadencijai jis išstojo iš partijos ir pasuko “į kairę”. Į dabartinę – 6- ojo šaukimo Tarybą nepartinis A. Gečas atėjo kartu su mero pavaduotojos Stasės Skutulienės vadovaujamais Šilutės socialdemokratais. O dabar (vėl baigiantis Tarybos kadencijai) nutarė pasukti atgal, centro link. Matyt, vieną kartą suprato, kur jam vieta…

Šilutės kultūros ir pramogų centro vokalinis ansamblis “Vaivora” (vad. G. Liaudanskienė) pateko tarp geriausių Lietuvos vokalinių ansamblių.

Spalio 16 d. šilutiškės dainininkės varžysis baigiamajame respublikinio konkurso “Sidabriniai balsai” ture Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Linkime “Vaivorai” sėkmės!

Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvas

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Trečiadienio vakare, apie 19.20 val., Žemaičių Naumiestyje įvyko sprogimas automobilyje “Audi 100″. Mašina stovėjo vieno Vytauto gatvės namo kieme. Sprogimas įvyko, kai Antanas V. (gim. 1963 m.) pabandė prisidegti cigaretę.

Sprogimas gaisro nesukėlė, bet išdaužė automobilio langus ir apdegino mašinos savininką bei dvi 20 – metes merginas(sprendžiant iš pavardžių, jos gali būti automobilio savininko dukros).

Nukentėjusieji dėl veido ir plaštakų pirmo laipsnio nudegimų gydomi ambulatoriškai.

Nustatyta, kad sprogimas įvyko dėl automobilio salone susikaupusių dujų.

Sektoriuje Gytis Pakalniškis. (Broniaus Mulskio nuotr.)

Lietuvos mokinių ilgų metimų  taurės varžybose “Palanga  2010″ vilkytiškiai sportininkai iškovojo du bronzos medalius.

Dešimtokas Martynas Baltrukonis 700 gramų ietį nusviedė 61,21 m ir daugiau kaip 3 metrais pagerino Šilutės rajono rekordą. Antras bronzos medalis laimėtas 5 kg rutulio stūmimo sektoriuje, ten pasižymėjo Gytis Pakalniškis – 13,55 m.

Kitiems Šilutės rajono bendrojo lavinimo mokyklų auklėtiniams Palangoje sekėsi kiek prasčiau.

“Palanga 2010″ taurės varžybomis jaunieji metikai baigė šių metų lengvosios atletikos varžybų sezoną.

Nuo spalio 11 d. Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (toliau – PGT) pradeda naują gaisrų prevencijos akciją “Kūrenkime saugiai”.

Akcijos metu PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai lankys socialiai remtinus vienišius bei šeimas ir patars jiems, kaip saugiai naudoti patalpų šildymo įrenginius.

Šilutės PGT pastebi, kad gyvenamieji namai dega dažniau, kai atvėsta orai ir prasideda šildymo sezonas. Dažniausiai gaisrai kyla dėl prastos šildymo sistemos būklės ir/arba netinkamo jų eksploatavimo.

Tokių gaisrų padariniai dažnai būna ypač skaudūs, – sudega gyvenamosios patalpos, jose esantis turtas, apsinuodiję smalkėmis žūsta žmonės, savo pranešime pažymi Šilutės PGT.

Susirūpinti dėl šildymo sistemų būklės ugniagesius verčia ir gyvenamuose namuose kilusių gaisrų priežasčių analizė: per devynis š. m. mėnesius dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų Šilutės rajone kilo 13 gaisrų – 6 daugiau nei pernai per tokį pat laikotarpį.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos narių ir Viešųjų pirkimų tarnybos valstybės tarnautojų galimai padarytų nusikalstamų veikų vykdant 200 mln. litų vertės viešąjį Dumblo apdorojimo įrenginių Vilniaus nuotekų valykloje projektavimo ir statybos darbų pirkimą.

Tarp asmenų, patekusių į prokurorų akiratį, minimas ir šilutiškis Seimo narys “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis, kuris 2007 – 2008 metais, kai buvo vykdomas minėtasis viešasis pirkimas, buvo Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos narys.

Dumblo apdorojimo įrenginių projektavimui ir statybai Vilniaus miesto savivaldybė buvo numačiusi skirti 125 milijonus litų. Tačiau paskelbus konkursą atsirado tik vienas dalyvis – bendrovių “Wassertechnik” ir “CAMBI” konsorciumas, kuris pasiūlė 61 mln. Lt didesnę kainą. Savivaldybės komisijai tokia suma pasirodė nepriimtina, todėl buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl konkurso sustabdymo.

Tarnyba sutiko, kad “Vilniaus vandenys” konsorciumo pasiūlymą atmestų ir pateikė dvyliką pastabų dėl konkurso organizavimo. Tačiau net ir gavusi šias išvadas Savivaldybės pirkimų komisija nusprendė su vieninteliu konkurso dalyviu pradėti neskelbiamas derybas, o netrukus “Wassertechnik ir CAMBI” pasiūlymą pripažino laimėjusiu.

Tokia stambi suma, išleidžiama neskelbiamų derybų būdu, sukėlė įtarimų Europos pinigus skirstančiai Aplinkos projektų agentūrai ir ji kreipėsi vėl į tą pačią Viešųjų pirkimų tarnybą klausdama, ar nepadaryta pažeidimų. Tačiau šį kartą Viešųjų pirkimų tarnyba nutarė, kad neskelbiamos derybos buvo vykdomos pagal įstatymus ir neprieštaravo. Tad sutartis buvo pasirašyta.

Negana to, pasirašant sutartį dumblo įrenginių statybos kaina dar išaugo – iki 202 milijonų litų, – buvo priskaičiuotas 10 proc. užsakovo rezervas.

Ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas) pavesta atlikti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Už šį nusikaltimą gresia nelaisvė iki 4 metų.

VSAT nuotr.

Antradienio rytą visureigį “Mitsubishi Pajero” vairuojantis 48 metų Vilkaviškio rajono gyventojas neišsiteko Rusnės saloje ir įlėkė į Skirvytės upę. Mirkstantį vandenyje suvalkietį apie 7 val. aptiko Lietuvos pasieniečiai.

Prie vienos iš Skirvytės krantinių atvykę pasieniečiai išvydo retą vaizdą – upėje, už kelių metrų nuo kranto stovėjo pusiau paniręs visureigis “Mitsubishi Pajero”, o netoli jo po vandenį šlitinėjo vyras…

Paaiškėjo, kad tą 48 metų Vilkaviškio rajono gyventoją pasieniečių patruliai Skirvytės pakrantėje buvo sustabdę patikrinti dar pirmadienio vakare. Tuomet tvarkingus asmens ir automobilio dokumentus turėjęs suvalkietis dar buvo blaivus, draugiškai šnekučiavosi su vietiniais žvejais.

Visai kitaip jis atrodė antradienio rytą – upėje jis svirduliavo, visiškai, kaip pasirodė pasieniečiams, nesiorientuodamas aplinkoje. Įtariama, kad Rusnės salos svečias buvo neblaivus.

Visureigį į krantą išvilko Šilutės ugniagesiai gelbėtojai. Jo vairuotojas perduotas policijos pareigūnams.

Vilkaviškiečiui gresia atsakomybė ne tik už tai, kad girtas sėdo prie vairo, bet ir už aplinkos teršimą – iš jo automobilio į upę ištekėjo tepalų.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Iš LR Vyriausybės rezervo šalies savivaldybėms skirtų daugiau kaip 3,4 mln. litų škvalo ir potvynio nuostoliams iš dalies kompensuoti Šilutei atiteko vos 12 tūkst. Lt.

Šie pinigai bus skirti 8 Žalgirių kaimo šeimoms, kurių namus apgadino šiųmetis Nemuno potvynis.

Spalio 4 d. Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus Šarūno Laužiko įsakymu buvo sudaryta komisija (pirmininkas administracijos direktoriaus pavaduotojas Domas Merliūnas), kuriai pavesta iš Vyriausybės rezervo gautuosius tūkstančius paskirstyti labiausai nuo potvynio nukentėjusiems gyventojams.

Pasak Šilutės r. savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo Romualdo Renčeliausko, potvynio žala Žalgirių kaimo gyventojų namams buvo įvertinta iš viso 12 250 litų, tuo tarpu Vyriausybė skyrė Šilutei lygiai 12 tūkst. Lt. Todėl trūkstamus šimtukus greičiausiai turės sukrapštyti Savivaldybė.

Šį pavasarį Nemuno potvynis pamario kraštui ir jo gyventojams pridarė nuostolių iš viso už daugiau kaip 3,5 mln. litų. Tačiau Vyriausybė skyrė lėšų tik toms išlaidoms kompensuoti, kurios buvo būtinos tinkamoms žmonėms gyventi sąlygoms jų namuose atkurti.

Didžioji dalis iš Vyriausybės rezervo skirtų milijonų atiteko savivaldybėms, kurias šią vasarą “ištrypė” škvalas.

Viliaus Mačiulaičio, ve.lt, nuotr.

Septintus metus besitęsiančiame UAB “Minijos nafta” kelyje į Kuršių marių pakrantę siurbti juodojo aukso Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija surentė naują užtvarą – spalio 1 d. teismas atmetė naftininkų skundą ir neleido atnaujinti Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) jų planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

UAB “Minijos nafta” kreipėsi į teismą šių metų kovo 25 d. Akstinu žengti šį žingsnį naftininkams tapo vasario 25 d. Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimas nepritarti jų parengtai naftos gavybos Kuršių marių pakrantėje poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) programai ir kovo pradžioje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente priimtas nutarimas iš viso sustabdyti PAV procedūrą.

Taip iš naftininkų buvo atimta galimybė žengti kitą žingsnį juodojo aukso verslovės įkūrimo pamaryje link.

Naftos gavybos Kintuose PAV procedūros nebus atnaujintos, kol galios šių metų vasario 25 d. Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimas.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos sprendimas dar neįsiteisėjo. UAB “Minijos nafta” gali jį apskųsti.

Šilutės r. savivaldybės tarybai apsispręsti, kaip vertinti naftininkų parengtą PAV programą, padėjo Kintų bendruomenė, kuri šių metų vasario 3 d. visuotiniame vietos gyventojų susirinkime – dalyvavo 183 žmonės – vienbalsiai pasakė “ne” naftos verslovės įkūrimui jų kaimynystėje, ant Kuršių marių kranto.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas, laikinasis šio skyriaus vadovas Artūras Juočas spalio 1 d. laimėjo Nacionalinėje žemės tarnyboje (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos įvykusį konkursą ir grįžo į jam įprastas žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas.

Į vyriausiuosius Šilutės rajono žemėtvarkininkus taip pat predentavo Nijolė Auškalnienė, buvusi Pagėgių savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vedėja.

Šilutės r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas A. Juočas ėjo ir iki šių metų liepos 1 d. Panaikinus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, Šilutės teritorinis žemėtvarkos padalinys buvo perduotas NŽT, o A. Juočas buvo paskirtas laikinai vadovauti šiam skyriui.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ūkininkams, nepaisantiems pagrindinių aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti, gresia tiesioginių išmokų sumažinimas arba visiškas jų netekimas.

Tokių pat sankcijų gali sulaukti ir tie žemės ūkio subjektai, kurie į duomenis apie savo valdas neįtraukė visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, leisdami popieriuje susidaryti gyvulių ir jų išskiriamo mėšlo, tenkančio vienam valdų hektarui, pertekliui.

Pastarosiomis dienomis šalies savivaldybės gauna iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau ŽŪIKVC) pranešimus su sąrašais žemės ūkio subjektų – ūkininkų, bendrovių, – kurie savo žemes galimai “maitina” didesniu už leidžiamą azoto kiekiu. Vien tik Šilutės rajone tokių ūkių priskaičiuota daugiau kaip 330.

Anot ŽŪIKVC Žemės ūkio subjektų registrų skyriaus vadovo pavaduotojos Jelenos Karoblienės, per metus į dirvą patenkančio azoto kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į duomenis apie registruotas žemės ūkio valdas (ne į deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą) ir turimą gyvūnų skaičių pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką.

Pagal 2005 metų liepos 14 d. aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu patvirtintus aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti, per metus į dirvą patenkančio azoto kiekis (tręšiant žemę mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) neturi būti didesnis kaip 170 kilogramų vienam hektarui. Laikoma, kad vieno sąlyginio gyvulio per metus išskiriamame mėšle susidaro 100 kilogramų bendrojo azoto.

Pasak J. Karoblienės, į juoduosius sąrašus pateko daugiausiai tie žemdirbiai, kurių ūkiai pagal deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus lyg ir atitiktų visiems gamtosaugos reikalavimams, tačiau jie lig šiol neprisiruošė atnaujinti duomenų apie savo valdas, arba atnaujino jas atmestinai, pamiršę įtraukti į jas visus naudmenų ir pasėlių plotus.

“Todėl mes ir siunčiame pranešimus, kad žmonės spėtų laiku susitvarkyti, – telefonu sakė J. Karoblienė. – Priešingu atveju jie gali netekti dalies ar net visų išmokų”.

Tiems ūkio subjektams, kurie neturi pakankamai žemės nei popieriuje, nei natūroje, derėtų dokumentais įrodyti, kad mėšlo perteklių kažkam perleido.

Duomenų apie savo žemės ūkio valdas lig šiol dar nėra atnaujinę apie 50 tūkst. Lietuvos žemės ūkio subjektų. Tam jie turi laiko iki metų galo. Tačiau nesuskubusieji atnaujinti šių duomenų iki spalio 15 d. gali prarasti teisę į avansu mokamas tiesiogines išmokas.