O. Lidžiaus nuotr.

Nuo praeitos savaitės prie Šyšos upės senvagės ties miesto sporto aikštynu burzgia sunkioji technika – gilinama senoji upės vaga, formuojami jos šlaitai.

Tai tik pradžia visų darbų, numatytų Šyšos upės vagos ir senvagės valymo Šilutės mieste projekte, kuriam buvo gauta finansinė parama iš ES struktūrinių fondų. Projektą vykdo viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė “Šilutės polderiai”.

Pasak įmonės direktoriaus Rimanto Liatuko, artimiausiomis dienomis į Šilutę turėtų būti atgabenta žemsiurbė. Ja bus valomas ir gilinamas Šyšos upės dugnas nuo geltonojo tilto ties H. Šojaus dvaru iki geležinkelio tilto.

Projekte taip pat numatyta išvalyti Šyšos vagos priekrantes toje pat atkarpoje ir sutvirtinti krantus upės santakoje su senvage.

Visus darbus rangovai turėtų užbaigti iki kitų metų kovo. Tačiau “Šilutės polderiai” žada viską padirbti daug anksčiau. “Visus darbus įmanoma užbaigti ir per šiuos metus”, – telefonu “Šilutės ETA žinioms” sakė R. Liatukas.

Skaičiuojamoji projekto vertė siekia beveik 1,5 mln. litų (iš ES fondų – 1,118 mln. litų, Savivaldybės dalis – 357 tūkst. Lt). Tačiau “Šilutės polderiai” sutiko dirbti už maždaug 1,1 mln. Lt. Todėl ir Savivaldybės indėlis į projektą turėtų būti mažesnis.

Kelios mintys apie mokesčius, dviračių takus ir turizmą.

Prieš porą metų įvairios masinės informacijos priemonės paskelbė vieno tyrimo rezultatus, – kad danai esą laimingiausi žmonės pasaulyje.

Įdomu, kodėl jie tokie laimingi? Pagaliau, kas ir kaip tą laimę supranta?

Daugeliui lietuvaičių Danija asocijuojasi su turtingu, kupinu gėrybių gyvenimu, švaria aplinka, o žodis „skandinavas“ – su šviesiaplaukiu, mėlynakiu ir nežinančiu materialinio nepritekliaus žmogumi, kuriam pinigai vos ne ant medžių auga. Taigi, pažvelgę tokiu žvilgsniu, laimingiausius suradome…

Danija – tai ir dviratininkų šalis, jų rojus. Čia vyrauja tikras dviračių kultas. Aukštakulnius avinčios moterys ir kostiumuoti vyrai dviračiais skuba į darbą. Mums – lyg ir neįprastas vaizdas, nes Danija yra toje pačioje klimatinėje zonoje, kaip ir mūsų Lietuva. Bet danai keliauja dviračiais visada ir visur, nesvarbu ar yra vasara, ar žiema, ar šviečia saulė, ar krapnoja lietus.

Dviračių regime visokių: nuo prabangių iki prieškarinių ir visiškų griuvenų. Tačiau nėra taip, jog kuo geresnis dviratis, tuo turtingesnis žmogus juo važiuoja.

Danams tai nėra svarbu, į tai jie  nekreipia jokio dėmesio. Žmonės dviračiais važiuoja į darbus, į parkus, į kavines ir net – į klubus. Danijos miestuose yra specialios aikštelės, kuriose parkuojami šimtai tūkstančių dviračių. Beveik visi dviračius rakina, nes ir čia juos vagia.

Važiuoti dviračiu, pavyzdžiui, per lietų, minti pedalus vilkint kostiumą ar sijoną – menkas malonumas. Tai kaip ir kodėl Danijoje žmonės masiškai pradėjo važinėti dviračiais?

Kadaise danų valdžia taip nuskurdino žmones ir nustatė tokius aukštus mokesčius už daugelį dalykų (taip pat ir už automobilius), kad žmonės buvo priversti rinktis dviračius.

Mokesčiai šioje šalyje ir dabar, kaip ir visoje Skandinavijoje, yra bene patys didžiausi pasaulyje.

Dabar skaitytojui belieka surasti galimą paralelę su lietuviškais „naktiniais“ mokesčiais, su lietuvaičius nuskurdinusia krize, paieškoti  „raktelio“ į laimę, kurios mums taip trūksta ir kurios, tegul ir mažesnės negu danų, labai norime.

Daugelis iš mūsų dviračius lyg ir turime, tad ko gi trūksta iki daniškos „šventos trejybės“: mokesčių, dviračių ir laimės?

Apie 8 milijardai litų ES pinigų, skirtų Lietuvai įvairiems projektams finansuoti, guli neįsisavinti bankuose – nesugebame tų lėšų administruoti. Skaičiuojama, jog kasmet per įvairius ES finansuojamus projektus kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka vidutiniškai po 315 eurų. Tai kasmet sudarytų per 50 milijonų litų ir mūsų Šilutės rajonui.

Šilutės siekis įgyti kurorto statusą – ne naujiena. Realizuojami vandens turizmo projektai. Tačiau vien to nepakanka. Turi būti vystoma kompleksinė turizmo strategija. Laikrodis jau tiksi, bet ne mūsų naudai, nes sulig kiekvienais metais prie pabaigos artinasi ES skiriamas projektų finansavimas.

Dar 1982 m. grupė architektų entuziastų buvo parengę dviračių trasų Šilutėje schema, jungianti įvairiomis kryptimis aplink miestą išsidėsčiusius traukos objektus. Nereikėtų nė milijoninių lėšų asfaltuotų dviračių takų, jungiančių  Šilutės centrą su Pagryniais, Traksėdžiais, Grabupiais, Macikais atnaujinimui. Mintume tada sau dviratukus kaip danai…

Tačiau ką regime šiandien: statybos bendrovėms trūksta darbų, statybininkai emigruoja. ES skiria  pinigų turizmo projektams Lietuvoje, reikia tik juos ruošti. Didelių mokesčių spaudžiami, spauskime ir vietinę valdžią skubiau teikti dviračių takų projektus.

Žinoma, į skandinavišką laimę greitai nenuvažiuosime. Bet būsime laimingesni bent tiek, kad galėsime patogiai ir saugiai minti pedalus.

Edvardas VITKAUSKAS

Pagal šį projektą parengtos dvi kilnojamos parodos: “Šilutės Evangelikų – liuteronų bažnyčiai 80 metų” ir “Šv. Kryžiaus bažnyčios pastatų kompleksas – XIX a. vidurio architektūrinis paveldas”.

Abi parodos buvo eksponuojamos bažnyčiose, todėl parapijiečiai jau yra su jomis susipažinę. Artinantis Šilutės miesto 500 metų jubiliejui, muziejus šias parodas patalpins į virtualią erdvę.

Su Šilutės Katalikų bažnyčios kaip XIX a. architektūrinio paveldo objekto ir Katalikų bendruomenės Šilutėje istorija jau galima susipažinti internetinėje svetainėje, kurios adresas: www.silute.lt/baznycia.

Roza Šikšnienė, Šilutės muziejaus direktorė

Antradienį nuo Šilutės rajono policijos bandė pasprukti naminę vežęs asmuo.

14.10 val. Versmininkų kaime policijos pareigūnai sustabdė automobilį “Audi 100“, kurį vairavo G. V. (gim. 1958 m.). Policininkams paprašius atidaryti bagažinę, vairuotojas staiga įsėdo į automobilį ir nuvažiavo.

Persekiojant bėglį Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulis iš tarnybinio pistoleto “Glock“ iššovė du kartus į viršų ir vieną kartą į automobilį (peršautas galinis bamperis), tačiau “Audi” buvo sustabdyta tik panaudojus priverstinę stabdymo priemonę “Ežys”.

Mašinoje rasta ir paimta 305 l skysčio, skleidžiančio alkoholio kvapą.

G. V. uždarytas į areštinę.

Tai – ne vienintelis panašus radinys Šilutės rajone šį antradienį.

Apie 15 val. Juškaičių kaime, K. R. (gim. 1980 m.) ūkiniame pastate, rasta ir paimta įranga naminei degtinei gaminti, 92 l skysčio, skleidžiančio alkoholio kvapą bei sunaikinta 4 500 l brogos. K. R. apklaustas.

16.20 val. Katyčių kaime, 1956 m. gimusios N. V. sodyboje, ūkiniuose pastatuose, rasta 3 235 l skysčio, skleidžiančio alkoholio kvapą.

N. V. neapklausta, nes pablogėjus sveikatai buvo paguldyta į ligoninę.

“Vakarų ekspresas”

Oru plintanti mirtina plaučių liga – tuberkuliozė diagnozuota kas šeštam šį mėnesį medikų apžiūrėtam socialinės rizikos grupei priskiriamam Šilutės miesto apylinkių gyventojui.

Higienos instituto duomenimis, Šilutės rajone sergamumas tuberkulioze yra dvigubai aukštesnis už Lietuvos ir Klaipėdos apskrities vidurkius.

2006 metais Šilutės rajone ši liga buvo diagnozuota 60 gyventojų, iš jų 45 – vyrai, 20 ligonių mirė. Po metų sergančiųjų būta 4 mažiau (39 vyrai ir 17 moterų, mirė 11). Tačiau 2008 metais šių ligonių skaičius vėl išaugo – iki 63 (47 vyrai, 16 moterų, mirė 11).

Duomenų apie sergamumą tuberkulioze praeitais metais Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninė Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui (toliau Šilutės VSB) dar nepateikė.

Šių metų gegužę Šilutės VSB ėmė įgyvendinti prevencinį projektą “Pasitikrink, ar nesergi tuberkulioze”. Seniūnijose vykdoma šviečiamoji veikla, profilaktiškai tikrinama socialinės rizikos asmenų, tarp kurių greičiausiai plinta ši liga, sveikata.

Šilutės VSB direktorė Virginija Vaivadaitė telefonu informavo “Šilutės ETA žinias”, kad per šį mėnesį buvo patikrinti 36 gyventojai iš Šilutės miesto apylinkių. Iš jų 6 – iems buvo diagnozuota tuberkuliozė. Šiuo metu visi jie gydomi Klaipėdos tuberkuliozės ligoninėje.

Siekiant užkirsti kelią šios mirtinos ligos plitimui rajone, socialiai rizikingų gyventojų sveikata ir toliau bus profilaktiškai tikrinama. Šilutės r. savivaldybė šiam projektui skyrė per 30 tūkst. litų. Paramos iš Sveikatos apsaugos ministerijos Šilutė nesulaukė.

Auga nauja nusikalstamų organizuotų grupuočių karta, kurios veiklos sritys ir modeliai tampa vis intelektualesniais ir sunkiau įveikiamais, pažymėjo laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, antradienį Seime pateikdamas praėjusių metų prokuratūros veiklos ataskaitą.

“Lietuvoje veikia organizuotos nusikalstamos grupės. Jų skaičius sumažėjo, tačiau jų veika darosi pavojingesnė, todėl mes manome, kad reikalingas dar didesnis dėmesys organizuotam nusikalstamumui. Auga nauja karta, todėl būtina laiku pastebėti, fiksuoti augančias nusikalstamas veikas ir imtis priemonių joms neutralizuoti”, – sakė R. Petrauskas.

Laikinasis generalinis prokuroras išskyrė naujas organizuoto nusikalstamumo veiklos sritis, atsiradusias sunkmečiu, – tai finansiniai nusikaltimai, Europos Sąjungos lėšų neteisėtas panaudojimas.

“Tai yra kur kas intelektualesnės veikos, su kuriomis kovoti gerokai sunkiau. Manome, kad prokuratūra, matydama nusikalstamumo tendencijas, turėtų dėti dar daugiau pastangų nustatant bendrus sau ir teisėsaugos institucijoms prioritetus, orientuoti teisėsaugos institucijos pajėgas į svarbiausių šalies įstatymų saugomų vertybių apsaugą”, – sakė R. Petrauskas.

Bendrai, pasak laikinojo generalinio prokuroro, pernai nusikalstamumas Lietuvoje augo 6,4 proc.: nuo 78 tūkst. 60 veikų 2008 metais iki 83 tūkst. 273 nusikalstamų veikų 2009 metais.

Nors nusikalstamumas augo, stipriai sumažėjo nužudymų. “Yra pasiektas mažiausias nepriklausomos Lietuvos lygis, koks buvo 1991 metais. Iki šiol nužudymų skaičius buvo ženkliai didesnis”, – sakė R. Petrauskas.

Laikinojo generalinio prokuroro pristatytoje prokuratūros veiklos ataskaitoje minima, kad 2009 metais prokurorai teismui perdavė 16 tūkst. 158 baudžiamąsias bylas dėl padarytų 33 tūkst. 778 nusikalstamų veikų.

Prokurorai, organizuodami ir vadovaudami ikiteisminiam tyrimui, patikrino 57 tūkst. 791 atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, iš jų panaikino 1326 neteisėtus ar nepagrįstus nutarimus. Jie 4109 kartus kreipėsi į teisėją dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo įtariamiesiems, 24 tūkst. 597 kartus su pareiškimais kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kitų procesinių prievartos priemonių taikymo.

Prokurorai pernai priėmė sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą 73 tūkst. 307 ikiteisminiuose tyrimuose. Vykdydami valstybės kaltinimo funkciją jie palaikė valstybinį kaltinimą 14 tūkst. 490 baudžiamųjų bylų. Nuteisti 16 tūkst. 229 asmenys. Prokurorai padavė 572 apeliacinius ir 103 kasacinius skundus.

Prokurorai užsienio valstybėms išsiuntė 803 teisinės pagalbos prašymus ir įvykdė 683 užsienio valstybės teisinius pagalbos prašymus. Jie kreipėsi dėl 217 Europos arešto orderių išdavimo, prokuratūros gavo 34 tūkst. 941 skundą ir prašymą, priėmė 14 tūkst. 11 asmenų jais rūpimais klausimais. Gindami viešąjį interesą prokurorai teismams pateikė 1462 ieškinius arba pareiškimus 75 mln. 65 tūkst. 979 litų sumai.

“Vakarų ekspresas”

O. Lidžiaus nuotr.

Šiemet Šilutės miesto gimtadienį švęsime kukliau, kad nepristigtume parako 500 metų jubiliejui kitais metais.

Maždaug taip būtų galima apibendrinti Šilutės r. savivaldybės politinių vadovų mintis apie pasirengimą Pamario krašto sostinės jubiliejui 2011 – siais, kuriomis jie pasidalijo specialioje spaudos konferencijoje šio antradienio popietę.

Įžanginį žodį tarė rajono meras Virgilijus Pozingis. Jis trumpai pristatė šio šeštadienio renginius mieste – Šilutė švęs 499 metų sukaktį, – išskirdamas, jo manymu, du pagrindinius šventės akcentus – akciją “Paukščiai” ir Šilutės jubiliejinės šventės ambasadorių paskelbimą per šventės atidarymą prie Savivaldybės.

Pridūręs, kad šiemet miesto šventė bus kuklesnė nei paprastai, meras žodį perleido administracijos direktoriui Šarūnui Laužikui.

Pastarasis kalbėjo apie pasirengimo Šilutės miesto 500 metų jubiliejui programą, kuri, anot jo, jau baigiama rengti ir birželį bus teikiama rajono tarybai tvirtinti.

Bene pagrindiniu jubiliejinės šventės akcentu gali tapti pilnai restauruotų miesto mecenato H. Šojaus dvaro rūmų, o jeigu pasiseks, tai ir viso dvaro komplekso pristatymas visuomenei. Šiam projektui jau skirta daugiau kaip 6,5 mln. litų finansinė parama iš ES fondų.

Šilutės r. savivaldybė dar žada sutvarkyti skverą Tilžės gatvėje, “Rotary” klubas ruošiasi papuošti jį nauju meniniu akcentu. F. Bajoraičio viešoji biblioteka pradeda rinkti “Penkių šimtmečių kolekciją”, kuri bus sudaryta iš ypatingai retų ir dažniausiai vartotojų ieškomų informacinių, pažintinių mokslo ir enciklopedinio pobūdžio leidinių.

Pasirengimo miesto jubiliejui programoje numatyta daugiau darbų, jų sąrašas dar gali būti papildytas.

Gerąją žinią apie Šilutę ir besiartinantį miesto jubiliejų Lietuvoje ir užsienyje, anot mero pavaduotojos Stasės Skutulienės, bus patikėta skleisti jubiliejaus ambasadoriams – plačiai žinomiems, bet pastaruoju metu svetur gyvenantiems šilutiškiams. Šio šeštadienio šventės metu jiems bus įteikti skiriamieji ženkliukai ir diplomai.

L. Mockaus nuotr.

Savaitgalį ten kažkas nulaužė du vos prieš pusantro mėnesio pasodintus medelius.

Pirmosios raudonžiedės gudobelės istorinėje miesto alėjoje, vedančioje iš centrinės Lietuvininkų gatvės į Šilutės pirmąją gimnaziją (anksčiau ten buvo Herderio mokykla), buvo pasodintos maždaug 1930 metais.

Tačiau per ilgą laiką alėja natūraliai išretėjo.

Prieš keletą metų buvo imtasi iniciatyvos alėją atkurti ir sutvarkyti pagal kraštovaizdžio architekto, aktyvaus Šilutės gražinimo draugijos nario Egidijaus Vidrinsko parengtą projektą. Tačiau ne visiems tuometinės UAB “Telesat” lėšomis pasodintiems medeliams buvo lemta prigyti, – daugumą jų kažkas išlaužė.

Šių metų balandžio 12 d. Šilutės seniūnijos rūpesčiu Gudobelių alėjoje buvo pasodinti 8 nauji medeliai (vieno kaina – apie 100 litų), iš jų 7 buvo atvežti iš Lenkijos. Deja, jie ir vėl kažkam užkliuvo…

Pirmadienio naktį nuo vandalų nukentėjo ir dvi dekoratyvinės tujos Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse centrinėje miesto dalyje, netoli Gudobelių alėjos.

Estakados projektavimo darbus sustabdė teismas. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šį pirmadienį Klaipėdos apygardos teisme įvyko civilinės bylos dėl Šilutės r. savivaldybės viešojo pirkimo komisijos sprendimų ir estakados kelyje iš Šilutės į Rusnę projektavimo sutarties su UAB „Tiltų ekspertų centras“ pripažinimo negaliojančiais parengiamasis posėdis.

Šiame posėdyje proceso dalyviai buvo supažindinti su bylos medžiaga, paskirta naujo posėdžio data.

Gindama viešąjį interesą, į Klaipėdos apygardos teismą su civiliniu ieškiniu kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Maždaug prieš mėnesį estakados projektavimo darbus teismas sustabdė.

Maždaug tuo pat metu pasirodė informacija, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pareigas laikinai einantis Daivis Zabulionis nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl anksčiau tos pačios tarnybos nustatytų viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo rengiant estakados techninio projekto parengimo paslaugų viešąjį pirkimą („Estakados byloje – naujas posūkis“).

Nepaisant to, prokuratūros ieškinys teisme bus toliau nagrinėjamas. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, kitas teismo posėdis planuojamas rugpjūčio 30 d.

Atsakovais šioje byloje yra Šilutės r. savivaldybės administracija ir UAB „Tiltų ekspertų centras“. Trečiaisiais asmenimis – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

ES skiria milijonus Minijos kaimo krantams užbetonuoti. (miestai.net. nuotr.)

Gamtos prieglobstyje užauginta, su gamta lig šiol darnoje gyvenusi Lietuvos Venecija prievarta kišama į cementinį rūbą.

Abu Minijos (Mingės) kaimo krantus, kurie lig šiol visus taip žavėjo savo natūralia žaluma, Šilutės r. savivaldybė užsimojo užbetonuoti.

Minijos kaimo nekaltybės praradimo kaina – 5,6 mln. litų, – maždaug tiek gali kainuoti 1,7 km bendro ilgio krantinių su tilteliais laivams tvirtinti ir elektros stotelėmis abipus Minijos upės įrengimas ir pylimo dešiniajame krante viršaus užbetonavimas, esą kad pėstiesiems būtų patogiau vaikščioti.

Pagal šį iš ES fondų finansuojamą projektą Minijos kaime bus atlikta daugiau visokių darbų – bus išlieta daugiau betono, – kurie tik dar labiau sumenkins šio architektūrinio draustinio vertę.

Užtat, sako, po metų Minijos kaime vienu metu galės apsistoti apie 300 laivų, – kaip tikrame uoste. Esą tai turėtų pritraukti į kraštą daugiau vandens turistų.

Prieštaraujančių tokioms permainoms – nedaug. Greičiausiai todėl, kad tikrų čiabuvių Minijos kaime ne kažin kiek bėra likę, daugiau atvykėlių iš įvairių Lietuvos miestų, kurie nuo mažų dienų pripratę prie betono ir triukšmo…

Orestas Lidžius

L. Mockaus nuotr.

Per pavasario potvynį valstybės ir savivaldybių įmonės ir įstaigos bei ūkio subjektai patyrė per 7,3 mln. litų nuostolį, jiems nuostoliai bus grąžinti pirmiausia.

Gyventojai, pagal pateiktas kompensavimo paraiškas, galimai patyrė 2,57 mln. litų nuostolių, tačiau deklaruotos sumos dar turės būti pagrįstos.

Be to, vidaus reikalų ministras įsitikinęs, kad jie turėjo būti apsidraudę.

Tai pažymėta pirmadienį vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje aptariant potvynio padarytų nuostolių kompensavimą.

VESK nutarė siūlyti Vyriausybei pirmiausia kompensuoti nuostolius (daugiau nei 192 tūkst. litų) ūkio subjektams, kurie buvo pasitelkti padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms šalinti potvynio padarinius, skyrusiems savo techniką ar kitus materialinius išteklius. Pirmumo teisę kompensuoti nuostolius – per 335 tūkst. litų – nutarta siūlyti suteikti gelbėjimo ir potvynio padarinių likvidavimo darbus atlikusioms civilinės saugos sistemos pajėgoms – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Policijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Lietuvos kariuomenei.

Pasak VESK pirmininko vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, Palaičio, dėl kompensacijų gyventojams apsispręsti turės Vyriausybė, atsižvelgdama į turimus finansinius resursus, nukentėjusiųjų socialinę padėti bei kitas aplinkybes.

“Nuostolių kompensavimo gyventojams klausimu dar bus diskutuojama. Tarkime, Kaune, kur Nemunas užliejo individualių namų kvartalą, yra susidariusi sudėtinga situacija. Aplinkos ministerijos teigimu, ši teritorija yra pažymėta kaip galima potvynio zona ir leidimai statyboms neturėjo būti išduoti. Šiuo atveju, manau, savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę. O mano įsitikinimu, patys žmonės turėtų apsidrausti savo turtą”, – sakė ministras R. Palaitis.

Tikimasi, kad Vyriausybė sprendimą dėl nuostolių kompensavimo tvarkos priims per 2 – 3 savaites.

Tirpstant gausiam sniegui šių metų pavasarį potvynis kilo ne tik Nemuno žemupyje, bet ir Nemuno ir Neries aukštupiuose, patvino Lėvens ir Sanžilės upių baseino zonos. Potvynio ir polaidžio metu buvo užlietos Šilutės rajono, Pagėgių, Kauno rajono, Panevėžio rajono, Jonavos rajono, Joniškio savivaldybių teritorijos – iš viso beveik 40 tūkst. hektarų. Didžiausios teritorijos – beveik 24 tūkst. hektarų – buvo užlietos Šilutės ir – 16 tūkst. hektarų – Pagėgių savivaldybėse. Iš viso nukentėjo 32 kaimai, per 300 namų ir sodybų, 2780 sodo namelių. Iš viso užlietose teritorijose gyvena arti tūkstančio žmonių, potvynio metu evakuota buvo beveik pusė jų.

“Vakarų ekspresas”

Šilutės rajone potvynis nuplovė daugiau kaip 3,5 mln. litų.

Skirvytės upės farvateriu eina valstybės siena. Bet rusams meškeriotojams į tai nusispjaut. (picasaweb.google.com nuotr.)

Pagėgių rinktinės pasieniečiai sulaikė du žvejus iš Rusijos, kurie Lietuvos krante nusprendė patykoti gausesnio laimikio, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Sekmadienio vakare VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasieniečiai Skirvytės upėje, Briedžių saloje, pastebėjo du įtartinus asmenis. Šalia plūduriavo guminė valtis su pakabinamu varikliu.

VSAT pareigūnai nedelsdami greitaeigiu kateriu “Texas” nuvyko į salą. Ten buvę asmenys juos pastebėjo ir jau ruošėsi sprukti valtimi. Tačiau pasieniečiai užkirto jiems kelią per valstybės sieną.

Paaiškėjo, kad krantu vaikščiojo du 46 metų žvejai iš Rusijos. Nors iš pradžių abu vyrai aiškino pasieniečiams, jog nusprendė Lietuvos krante išmėginti laimę, nes esą čia plaukioja gausesni žuvų tuntai, tačiau vėliau tikino, kad valstybės sieną pažeidė dėl neatsargumo.

Abu rusus, žvejybos Lietuvoje mėgėjus, pasieniečiai dviem paroms uždarė į areštinę už netyčinį valstybės sienos pažeidimą. Juos ketinama bausti administracine tvarka.

S. Stankevičius. (O. Lidžiaus nuotr.)

Šilutės r. savivaldybės tarybos nario darbiečio Sauliaus Stankevičiaus rūpesčiu pirmadienio naktį  Šilutės Naujakurių kvartalo Vėtrungių gatvėje mašinos partrenkas ir sunkiai sužalotas šuo šį rytą buvo nugabentas į Klaipėdos gyvūnų globos namus “Nuaras”.

Klaipėdos gyvūnų globėjai informavo “Šilutės ETA žinias”, kad keturkojui buvo sulaužytas stuburas, jis kentė didelius skausmus. Todėl veterinarijos gydytojas suleido jam mirtiną vaistų dozę.

Pranešama, kad Vėtrungių gatvėje gyvenantis rajono tarybos narys S. Stankevičius sužalotą šunį pastebėjo pirmadienio rytą. Bet nepraėjo pro šalį, o atnešė  jam vandens ir pasirūpino iškviesti į Šilutę gyvūnų globėjus.

S. Ramonienės nuotr.

Prieš savaitę į Inkaklių mokyklos kiemelį rinkosi mokiniai, pedagogai, tėveliai, kiti bendruomenės nariai. Pradėjome įgyvendinti savo sumanymą – kurti “Draugystės juostą”, kaip mokyklos bendruomenės draugiškumo ir tolerancijos simbolį.

Kiekviena grupelė turėjo savo užduotis: mokiniai skynė pienes; pedagogai ir bendruomenės nariai tvirtino vieną prie kitos lentutes, klijavo ant jų mėlynos spalvos popierių ir puošė pienių puokštėmis;tėveliai kartu su vaikais iš pienių žiedų dėliojo didelę saulę. Tai skatino mokinių draugiškumą, toleranciją, bendravimą ir bendradarbiavimą.

Visi kartu – mokyklos ir kaimo bendruomenės nariai – piešėme tarp saulės spindulių paukščius, kaip taikos palaikymo simbolius. Taip buvo patenkinti ugdytinių saviraiškos poreikiai ir kūrybiniai sugebėjimai.

Akcijos pabaigoje apjuosėm saulę sukurta draugystės juosta ir savo rankų grandine.

Džiaugėmės, kad ši akcija, skirta plėtoti mokinių pozityvios socializacijos galimybes, buvo puikiai įgyvendinta.

Vyr. mokytoja S. Ramonienė

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės r. savivaldybės administracija raštu kreipėsi į LR finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir žemės ūkio ministrą Kazimierą Starkevičių su prašymu skirti 3 545 400 litų paramą pavasarinio Nemuno potvynio padariniams krašte likviduoti.

Paskaičiuota, kad vien tik potvynio paplautų ir pralaužtų pylimų, kurie saugo nuo vandens gyventojų sodybas, remontas gali atsieiti beveik 2,9 mln. litų.

Dar bemaž 590 tūkst. litų gali kainuoti potvynio sugadintų vietinės reikšmės kelių Juknaičių, Šilutės, Rusnės, Saugų ir Kintų seniūnijose remontas.

Potvynis žalos pridarė ir 11 užliejamos teritorijos gyventojų. Jų patirti nuostoliai įvertinti 27 500 litų. 40 tūkst. litų “suvalgė” Šilutės autobusų parko specialusis sunkvežimis, kuriuo potvynio metu keleiviai buvo gabenami apsemtu keliu į Rusnę.

Dar 31 tūkst. litų prašoma 31 potvynio užterštam šachtiniam geriamojo vandens šuliniui Šilutės, Juknaičių ir Rusnės seniūnijose išvalyti ir dezinfekuoti.

Šį prašymą ministrams Savivaldybės administracija išsiuntė ketvirtadienį, gegužės 20 d. Kiek anksčiau išsamios lentelės su potvynio padarytos žalos paskaičiavimais buvo išsiųstos į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, kuris savo ruožtu turėtų kreiptis į LR Vyriausybę dėl pinigų skyrimo iš rezervo ekstremalaus įvykio – potvynio padariniams likviduoti.

Š. Laužikas vėl gauna 60 proc. atlyginimo priedą. (O. Lidžiaus nuotr.)

Nuo šių metų sausio 1 d. Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriui Šarūnui Laužikui vėl mokamas visas – 60 proc. dydžio pareiginio darbo užmokesčio priedas.

Tokiu būdu Š. Laužikas vėl tapo brangiausiai apmokamu valstybės tarnautoju Šilutės r. savivaldybėje, – pirmą šių metų ketvirtį jam priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis (su priedais ir priemokomis) siekė 6050 litų per mėnesį.

Praeitų metų gale Š. Laužikas per mėnesį uždirbdavo vidutiniškai apie 1500 litų mažiau (neatskaičius mokesčių). Mat Tarybos sprendimu antrą praeitų metų pusmetį pareiginio atlyginimo priedas jam buvo sumažintas perpus – nuo 60 iki 30 proc.

2009 m. gruodžio 31 d. šis Tarybos sprendimas nustojo galioti, bet niekas nepasirūpino jo pratęsti.

Savivaldybės mero Virgilijaus Pozingio, jo dviejų pavaduotojų ir kitų politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokestis, lyginant su praeitų metų pabaiga, nepakito: priskaičiuotas mero atlyginimas ir toliau siekia 4887 litus, jo pavaduotojų Stasės Skutulienės ir Jono Jauniaus darbo užmokesčio vidurkis – 3433 Lt, Tarybos sekretoriaus Juozo Sauspreškio – 2844 Lt.

Pastaruoju metu itin dažnai sergančios administracijos direktoriaus pavaduotojos Reginos Kondratavičienės pareiginis darbo užmokestis – 3935 Lt per mėnesį.

Vidutinės Tarybos narių pajamos už darbą Taryboje, tarybos komitetuose ir komisijose, lyginant su praeitų metų ketvirtuoju ketvirčiu, irgi nepakito – buvo 428 Lt, dabar 427 Lt. Pasikeitė tik jų apskaičiavimas: pernai visa išmoka buvo skiriama vien tik politikų kanceliarinėms išlaidoms kompensuoti, tuo tarpu šiemet išmoka išskaidyta į dvi dalis: kanceliarinėms išlaidoms – vidutiniškai 347 Lt per mėnesį, 80 Lt (vidutiniškai) – už darbą Taryboje, tarybos komitetuose ir komisijose – apie 11 litų už vieną darbo valandą.

Inkaklių m - los nuotr.

“Žmogaus prigimtis ir noras pažinti pasaulį vertė jį keliauti ir kurti. Žmogus sukonstravo dviratį, garo mašiną, automobilį. Pastarasis ne tik pakeitė žmogaus buitį, bet ir atnešė gausybę nelaimių. Jau 19 a. pabaigoje autoavarijoje žuvo pirmasis pėstysis.

Dabar kasmet šalies keliuose žūva daugybė žmonių. Beveik pusėje avarijų nukenčia pėstieji. Skaudžios jaunų žmonių netektys, ypač vaikų. Kiekviena gyvybė – neįkainuojamas turtas.

Visi esame eismo dalyviai, todėl visi drauge pabandykime išvengti nelaimių keliuoise, o savo žinias patikrinkime šiame konkurse”, – tokia informacija renginį pradėjo mokytoja P. Freitakienė.

Šeimų viktorinoje “Būk Saugus”, tarpusavyje varžėsi penkios šeimos: Tarvydų, Svižinos, Pilitauskų, Budiukinų, Milkerių. Kiekviena komanda turėjo pristatyti savo namų darbą. Tėveliai ir vaikai atsakinėjo į teorinius ir praktinius klausimus apie saugų eismą.

Reikėjo atpažinti kelio ženklus, spręsti kryžiažodį saugaus eismo tema. Komandos piešė piešinį – mįslę, atsakinėjo į “Žaibo” klausimus, tarpusavyje varžėsi estafetėse.
Kol komisija sumavo rezultatus, visos penkios komandos iš turimų skrituliukų statė draugystės šviesoforą.

Komisijos nariai: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos prevencijos poskyrio vyr. specialistaės J. Juozapavičienė ir J. Kaktienė bei Inkaklių kaimo slaugytoja I. Jančauskienė susumavo ir paskelbė viktorinos nugalėtojus.

Geriausiai saugaus eismo taisykles išmano Tarvydų šeima, kuri ir tapo nugalėtoja.

J. Juozapavičienė šeimoms įteikė prisiminim dovanėles ir padėkos raštus.

Su policijos vyr. specialiste J. Juozapavičiene vedame nebe pirmą renginį. Jos laimėtų projektų dėka mūsų mokiniai nemokamai pabuvojo Klaipėdos Akropolio ledo arenoje, spektaklyje.

Mūsų pedagogų kolektyvas ir mokyklos bendruomenė dėkingi šiai darbuotojai. Tikimės ir ateityje nuoširdaus ir šilto bendradarbiavimo su viešosios tvarkos specialiste J. Juozapavičiene.

Renginio organizatoriai

V. Pozingis. (L. Mockaus nuotr.)

Gegužės 27 d. 11 val. kviečiamas neeilinis Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus svarstoma dėl nepasitikėjimo rajono meru Virgilijum Pozingiu.

Nepasitikėjimą Šilutės r. savivaldybės meru prieš kurį laiką pareiškė Tarybos opozicija, surinkusi tam reikalingus 9 rajono išrinktųjų parašus iš 27.

Tarybos opozicija kaltina merą nesugebėjimu kontroliuoti padėties Savivaldybėje ir galimai ne visai skaidrios administracijos direktoriaus Šarūno Laužiko veiklos toleravimu.

Dėl nepasitikėjimo meru bus balsuojama slapta.

Kad V. Pozingis būtų prieš laiką nušalintas nuo rajono savivaldybės vadovo pareigų, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 14 tarybos narių. Opozicijai šiuo metu priklauso 10 politikų.

Ietį meta G. Šiaulinskas. (B. Mulskio nuotr.)

Ypač aukštų rezultatų ieties ir disko metimo bei rutulio stumimo rungtyse yra pasiekę vyrai.

Juknaitiškis B. Pašer dar 1928 m. du kartus gerino rutulio stumimo ir disko metimo krašto rekordus. Diską jis buvo numetęs 35,35 m – toliau už tuometinį Lietuvos rekordą. O buvęs Švėkšnos mokyklos auklėtinis A. Šertvytis 1963 m. senos konstrukcijos ietį numetė 70,83m.

Tačiau labiau už visus mūsų rajoną išgarsino Juknaičiuose augęs olimpinis čempionas R. Ubartas, kuris ne kartą gerino disko metimo rekordus – 65,62 m ir 67,88 m. O 1988 m. Smalininkuose jo mestas diskas nuskriejo net už didmeistriškos ribos – 70,06 m.  Šis rezultatas buvo rimta paraiška siekiant aukso medalio Seulo olimpiadoje.

Neblogai rutulį savo laiku stumdė Romas Gumuliauskas – 15,14 m. Diską gerai mėtė Rolandas Šapalas – 48,34m.

Gerų rezultatų yra pasiekę ir jaunosios kartos metikai. Sporto meistrais tapo rutulio stumikas R. Morozka (Švėkšna) – 18m, ieties metikas Ramūnas Butkus (Vilkyčiai) – 72,24 m. Kandidato į sporto meistrus normatyvą – 67,35 m yra viršijęs A. Pakalniškis (Vilkyčiai).
 
Trečius metus metimo varžybas Švėkšnoje organizuoja mokytojai Zita ir Medardas Urmulevičiai. Varžybos yra gerai pravedamos, jose gausu rėmėjų įsteigtų prizų. Kiekvienais metais jose pamatome naujų gabių metikų.

Šiais metais taip pat buvo pasiekta gana neblogų rezultatų. Jaunučių grupėje gerai diską metė šilutiškis M. Drungilas. Švėkšnos mokinys P. Marcinkevičius gerai stūmė 5 kg rutulį – 15,40 m, o 1,5 kg svorio diską jis nusviedė už 45 m linijos.

Vilkyčių pagrindinės mokyklos moksleiviai taip pat gerino savo asmeninius pasiekimus: S. Fabijanavičiūtė 600 g ietį nusviedė 30,15 m. G. Šiaulinskas laimėjo varžybas su 46,90 m rezultatu.

     Ietį meta Svaja Fabijanavičiūtė.

     Alvydo Žiliaus prizai – geriausiems ietiems metikams.

     Ant nugalėtojų pakilos – geriausieji rutulio stumikai.

Broniaus Mulskio inf. ir nuotr.

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Šilutės sporto stadione gegužės 19 – 20 dienomis vyko Šilutės rajono savivaldybės trečiosios mokinių sporto žaidynės.

Iškilmingo žaidynių atidarymo metu sportininkus sveikino Savivaldybės meras Virgilijus Pozingis ir Mero pavaduotojas Jonas Jaunius, aerobikos sporto klubo “Atėnė” šokėjos.

Giedant Lietuvos tautinę giesmę, praėjusių metų čempionato nugalėtojai (tarp vyresnių mokinių) Vydūno gimnazijos bei Vilkyčių pagrindinės mokyklos (tarp jaunesnių mokinių) mokiniai iškėlė Lietuvos tautinę vėliavą, žaidynių organizatorius, Šilutės sporto mokyklos direktorius Aivaras Lileikis pakvietė visus sąžiningai kovoti sporto rungtyse.

Dvi dienas vykusiose sportinėse varžybose (krepšinio, tinklinio, futbolo, virvės traukimo, smiginio, lengvosios atletikos, galiūnų) dalyvavo iš viso daugiau kaip 300 jaunųjų sportininkų.

Tarp gimnazijų ir vidurinių mokyklų pirmąją komandinę vietą laimėjo Šilutės pirmoji gimnazija, antrąją – Švėkšnos “Saulės” gimnazija, trečiąją – Šilutės Vydūno gimnazija.

Tarp pagrindinių mokyklų komandinėje įskaitoje pirmąją vietą iškovojo Vilkyčių, antrąją – Šilutės Martyno Jankaus, trečiąją – Šilutės Pamario pag. m- los sportininkai.

Komandoms nugalėtojoms įteiktos didžiosios taurės, prizininkėms – taurės, o sportininkams – medaliai.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Komunikacijos sk. inf. ir nuotr.