L. Mockaus nuotr.Per pavasario potvynį valstybės ir savivaldybių įmonės ir įstaigos bei ūkio subjektai patyrė per 7,3 mln. litų nuostolį, jiems nuostoliai bus grąžinti pirmiausia.
Gyventojai, pagal pateiktas kompensavimo paraiškas, galimai patyrė 2,57 mln. litų nuostolių, tačiau deklaruotos sumos dar turės būti pagrįstos.
Be to, vidaus reikalų ministras įsitikinęs, kad jie turėjo būti apsidraudę.
Tai pažymėta pirmadienį vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje aptariant potvynio padarytų nuostolių kompensavimą.
VESK nutarė siūlyti Vyriausybei pirmiausia kompensuoti nuostolius (daugiau nei 192 tūkst. litų) ūkio subjektams, kurie buvo pasitelkti padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms šalinti potvynio padarinius, skyrusiems savo techniką ar kitus materialinius išteklius. Pirmumo teisę kompensuoti nuostolius – per 335 tūkst. litų – nutarta siūlyti suteikti gelbėjimo ir potvynio padarinių likvidavimo darbus atlikusioms civilinės saugos sistemos pajėgoms – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Policijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Lietuvos kariuomenei.
Pasak VESK pirmininko vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, Palaičio, dėl kompensacijų gyventojams apsispręsti turės Vyriausybė, atsižvelgdama į turimus finansinius resursus, nukentėjusiųjų socialinę padėti bei kitas aplinkybes.
“Nuostolių kompensavimo gyventojams klausimu dar bus diskutuojama. Tarkime, Kaune, kur Nemunas užliejo individualių namų kvartalą, yra susidariusi sudėtinga situacija. Aplinkos ministerijos teigimu, ši teritorija yra pažymėta kaip galima potvynio zona ir leidimai statyboms neturėjo būti išduoti. Šiuo atveju, manau, savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę. O mano įsitikinimu, patys žmonės turėtų apsidrausti savo turtą”, – sakė ministras R. Palaitis.
Tikimasi, kad Vyriausybė sprendimą dėl nuostolių kompensavimo tvarkos priims per 2 – 3 savaites.
Tirpstant gausiam sniegui šių metų pavasarį potvynis kilo ne tik Nemuno žemupyje, bet ir Nemuno ir Neries aukštupiuose, patvino Lėvens ir Sanžilės upių baseino zonos. Potvynio ir polaidžio metu buvo užlietos Šilutės rajono, Pagėgių, Kauno rajono, Panevėžio rajono, Jonavos rajono, Joniškio savivaldybių teritorijos – iš viso beveik 40 tūkst. hektarų. Didžiausios teritorijos – beveik 24 tūkst. hektarų – buvo užlietos Šilutės ir – 16 tūkst. hektarų – Pagėgių savivaldybėse. Iš viso nukentėjo 32 kaimai, per 300 namų ir sodybų, 2780 sodo namelių. Iš viso užlietose teritorijose gyvena arti tūkstančio žmonių, potvynio metu evakuota buvo beveik pusė jų.
