Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Tradicijos

Etnologas L. Klimka. (LEU nuotr.)Etnologas L. Klimka. (LEU nuotr.)

Šiemet kovo mėnuo baigiasi, o balandis prasideda Didžiąja savaite, tradiciškai vadinama Šventąja arba Kančios. Bažnyčios liturgijoje šią savaitę prisimenama Jėzaus Kristaus kančios istorija: jo išdavimas, Pontijaus Piloto teismas, vainikavimas erškėčiais, nukryžiavimas ir palaidojimas. Tikinčiųjų jausmai Didžiosios savaitės metu ypatingi: tai rimties, susikaupimo, religinių išgyvenimų metas. Tačiau kartu tai yra ir paskutinės laukimo dienos prieš džiaugsmingąją Prisikėlimo šventę.

Skaityti toliau

Kaip šilutiškiai žiemą varė (nuotr.)0

Publikuota: 2015 vasario 17 Kategorija: Kultūra, Tradicijos

Oresto Lidžiaus nuotr.Oresto Lidžiaus nuotr.

Sinoptikai žada, kad šaltis trauksis.

Skaityti toliau

supermama.com nuotr.supermama.com nuotr.

Gražiausias metų šventes Kūčias ir Kalėdas lydi papročiai, kuriuose persipina mitologija ir krikščionybė. Kūčios – išskirtinė šventė, kurią švenčia nedaug tautų, tačiau lietuviams ji tampa vis labiau komercinė ar varginanti, nes nuo gruodžio pradžios persisotinama valgiais, kalėdiniais papuošimais, o trūksta vidinio susikaupimo.

„Dėl pasikeitusio gyvenimo būdo ir tempo šiandien Kalėdos nėra tokios džiaugsmingos, kokios būdavo senovėje, o Kūčios praranda savo prasmę“, – apgailestauja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūros studijų ir etnologijos katedros vedėja doc.

Skaityti toliau

Etnologas L. Klimka. (LEU nuotr.)Etnologas L. Klimka. (LEU nuotr.)

Kūčios Lietuvoje yra šeimos šventė, kurios metu dėkojama Dievui ir gamtai už metų malones ir dosnumą, o artimiesiems – už paramą ir meilę.

Pasak etnologo ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus Liberto Klimkos, tai šventė, kurios metu kartu lyg prisišliejame prie tautos tradicijų tūkstantmečio ąžuolo kamieno. „O šis turi ir žaliuojančių šakų, ir nudžiūvusių, ir kardu nukapotų“, – sako jis ir linki, kad žvakelė ant Kūčių stalo primintų, jog lietuvių tauta turi savo istorinę misiją išlaikyti gimtąją kalbą, etninę kultūrą, istorinę atmintį, liaudiškąsias tradicijas ir papročius, kad išliktų savimi laisvų tautų bendrijoje Europoje

Skaityti toliau

Etnologas L. Klimka. (LEU nuotr.)Etnologas L. Klimka. (LEU nuotr.)

Peržengus gruodžio slenkstį, gamtoje prasideda pats tamsiausias metas. Saulė tik retsykiais švysteli pažeme – nusidriekia ilgi pamėkliški šešėliai. „Senovėje šis mėnuo vadintas siekiu. Gal todėl, kad metai siekia pabaigą ar saulė tekėdama jau greit pasieks kraštinę padėtį horizonte. Po Lietuvos krikšto saulėgrįžos laukimo metas buvo sutapatintas su adventu. Šiuo susikaupimo, kūno ir dvasios apsivalymo periodu prasideda liturginiai – bažnytinių švenčių – metai“, – pasakoja etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius Libertas Klimka.

Skaityti toliau

Pirmosios Šilutės apskrities dainų šventės atidarymas: šventinė eisena centrine miesto gatve. 1949 m.Pirmosios Šilutės apskrities dainų šventės atidarymas: šventinė eisena centrine miesto gatve. 1949 m.

Birželio 26 d. sueina 65-eri metai, kai 1949 m. įvyko pirmoji Šilutės apskrities dainų šventė.

Pažymint šią datą F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje parengta virtuali paroda, kurioje pateikiamos pirmųjų Šilutės krašto dainų švenčių (1949-1955) akimirkos.

Skaityti toliau

“Tyliosios muzikos vakaras” nuotraukose0

Publikuota: 2014 gegužės 30 Kategorija: Kultūra, Tradicijos

Oresto Lidžiaus nuotr.Oresto Lidžiaus nuotr.

Koncertas Švėkšnoje, Ant Kalės tvenkinio kranto, Vaidoto Didžiūno kieme.

Skaityti toliau

Šilutės muziejaus nuotr.Šilutės muziejaus nuotr.

Renginio Šilutės muziejuje nuotraukos.

Skaityti toliau

Velykos. Ką apie jas žinome?0

Publikuota: 2014 balandžio 18 Kategorija: Kultūra, Tradicijos

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tai pati džiugiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė. Šiemet ją švęsime balandžio dvidešimtą dieną.

VELYKOS – gamtos atbudimo, džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių šventų Velykų laiką. Kristaus prisikėlimo po nukryžiavimo šventė. Švenčiama visada pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Todėl ir vadinama kilnojama švente. Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“.

Skaityti toliau

Kūčių tradicijos0

Publikuota: 2013 gruodžio 20 Kategorija: Kultūra, Tradicijos

Etnologas Libertas Klimka. (LEU nuotr.)Etnologas Libertas Klimka. (LEU nuotr.)

Prieš Kūčias įprasta nurimti, susimąstyti ir atsigręžti į praeitį. Juk tai šventė, kuri bene labiausiai apipinta įvairiomis paslaptimis ir tradicijomis. Daugelis esame girdėję apie Kūčių naktį prabylančius gyvulius ar šulinyje vynu virstantį vandenį, o merginos žino ne vieną burtą, kuris padeda sužinoti, ar jos ištekės ateinančiais metais.

Pasak profesoriaus, etnologo, Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU) dėstytojo Liberto Klimkos, šiais laikais Kūčių vakarienė – viena iš nedaugelio tautinių tradicijų, kurių laikosi kiekviena lietuvių

Skaityti toliau

Oresto Lidžiaus nuotr.Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės muziejus, 2013-12-05.

Užsiėmimą vedė dailininkė Elena Matulionienė.

Skaityti toliau

Šv. Cecilijai… (nuotr.)0

Publikuota: 2013 lapkričio 23 Kategorija: Kultūra, Tradicijos

Oresto Lidžiaus nuotr.Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės rajono vaikų meno mokyklos koncertas Naujojoje apaštalų bažnyčioje.

Skaityti toliau

Oresto Lidžiaus nuotr.Oresto Lidžiaus nuotr.

Iš Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblio „Ramytė“ (vad. Giedrė Pocienė) jubiliejinio renginio Pirmojoje gimnazijoje.

Skaityti toliau

Etnologas Libertas Klimka: apie bulves ir bulviakasį0

Publikuota: 2013 rugpjūčio 28 Kategorija: Kultūra, Tradicijos

Sunku įsivaizduoti šiandien lietuvio stalą be bulvių. Mėgstame didžkukulius, dažniau cepelinais vadinamus, žemaičių blynus, plokštainius arba kugelį, bulvinius vėdarus. Ir svečius iš tolimų šalių uoliai vaišiname lietuviškais bulviniais valgiais.

Bulviakasis – bene didžiausias ankstyvojo rudens darbas kaime. Kasamos bulvės su talka: juk atartų negalima palikti šalnoms. O kur talka – ten juokai, pasižodžiavimai.

Skaityti toliau

Mažosios Velykėlės Bikavėnuose (nuotr.)0

Publikuota: 2013 balandžio 08 Kategorija: Kultūra, Tradicijos

Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro nuotr.Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro nuotr.

Velykos – pirmoji, didžioji pavasario šventė. Tai lietuvių senovinė gamtos atgimimo, augmenijos prisikėlimo iš žiemos gniaužtų šventė. Balandžio 5 d. į Senųjų kaimo tradicijų kultūros centrą sugūžėjo patys mažiausieji Velykų mylėtojai, vedini savo mokytojų, mamyčių ir močiučių. Svečius maloniai sutiko Bikavėnų kaimo muzikantai.

Išgirdusi gražią muziką, su pilna pintinėle dovanėlių atvyko Velykų Bobutė. Tuomet ir prasidėjo ilgai lauktoji šventė.

Skaityti toliau

sveksna.com nuotr.sveksna.com nuotr.

Švėkšniškiai tikrai pasistengė – žiema išsigando kaip reikiant. Jei ji dar nepasitrauks, tai prišauktas pavasaris neleis ilgai spyriotis. Juk Užgavėnės tai ir yra žiemos palydos, žiemos išvarymo, žemės žadinimo pavasariui šventė, kurią šiais metais švėkšniškiams surengė Švėkšnos neįgaliųjų draugija jau šeštąjį kartą, talkinant seniūnijai.

Pilnas arklio tempiamas vežimas persirengėlių, atskubėjo į Švėkšnos turgaus aikštę. Kumpanosės, kuprotos, raguotos, barzdotos, keisčiausiai apsirėdžiusios būtybės rinkosi iš visų pakampių į centrinę miestelio aikštę.

Skaityti toliau

ve.lt nuotr.ve.lt nuotr.

Žiemos metą tradiciniame kalendoriuje švenčių nedaug tebūta. Tačiau pasibaigus vilkų mėnesiui, švente būdavo pagerbiama duonelė kasdieninė. Toji reikšminga data – Duonos diena – tai vasario 5-oji.

Bažnyčioje šventinama ruginė riekutė, tada ji tampa šventosios Agotos duonele. Sudžiuvusi jos kriaukšlelė saugoma kaimo troboje ant lentynėlės šalia šventųjų paveikslų. Tikima, kad padedanti numalšinti gaisrą, žmogų sauganti nuo gyvatės kirčio, kulkos ir vagių kėslų, pastatus gi – nuo perkūno įtrenkimo, pasėlius – nuo deginančios sausros. Gimusi

Skaityti toliau

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Turbūt daugelis sutiktų, jog šiandien vienas svarbiausių ir ryškiausių kalėdinio ciklo švenčių simbolių – puošni eglutė. Lietuvoje kalėdinės eglutės puošimas – palyginti nesenas reiškinys, nesiekiantis nė šimtmečio, teigia etnologė Gintarė Dusevičiūtė.

Greičiausiai ir dabar niekas negalėtų tiksliai pasakyti, kaip ir kur gimė paprotys puošti Kalėdų eglutę, tačiau manoma, jog tai tolimų pagoniškų papročių atspindys. Senovės Egipte, dar prieš Kristaus gimimą, trumpiausią metų dieną namus puošdavo žaliomis palmių šakelėmis, simbolizuojančiomis gyvybės

Skaityti toliau

Adventinis vakaras Švėkšnos lopšelyje – darželyje0

Publikuota: 2012 gruodžio 10 Kategorija: Tradicijos

Organizatorių nuotr.Organizatorių nuotr.

Penktadienį, gruodžio 7 d., visa Švėkšnos lopšelio – darželio bendruomenė buvo pakviesta į Advento vakarą.

Adventas – susikaupimo ir laukimo metas, kuomet krikščionys ruošiasi didžiausiai metų šventei – kūdikėlio Jėzaus gimimui – Kalėdoms. Mažiesiems ši šventė labiau asocijuojasi su Kalėdų Senelio laukimu, eglutės puošimu bei dovanomis.

Darželio kolektyvas kasmet kviečia savo ugdytinių tėvelius bei artimuosius į jau tradicija tapusį adventinių vainikėlių pynimą.

Skaityti toliau

Edvardo Jurjono nuotr.Edvardo Jurjono nuotr.

Gardamo seniūnijos Pempiškių kaimo bendruomenė „Želvesys“ (pirmininkas Edvardas Jurjonas) Advento pradžią paminėjo nuotaikingu renginiu savo bendruomenės namuose, buvusioje kaimo mokykloje.

„Susirinkome aptarti bendrų reikalų ir pasilinksminti: paminėjome Advento pradžią, aptarėme būsimus darbus – gruodį mūsų laukia langų keitimas bendruomenės namuose, klausėmės „Dainorių“ koncerto, šokome, – pirmadienį telefonu pasakojo adventinės vakaronės organizatorė, kaimo bendruomenės „Želvesys“ narė Liuda Katkienė. – Kaimo

Skaityti toliau

← Senesni įrašai

Naujesni įrašai →