nvsc.lrv.lt nuotr.

Trumpinamas COVID-19 ligonio izoliacijos laikotarpis.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir stebint mažėjančią sveikatos sektoriaus apkrovą, nuo pirmadienio, balandžio 4 d., keičiama kaukių dėvėjimo ir izoliavimo tvarka. Operacijų vadovo sprendimu atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors kaukių dėvėjimas nebus privalomas, jis išlieka rekomenduojamas uždarose erdvėse, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo, bloga ventiliacija ar didesnis žmonių susibūrimas. Sveikatos, slaugos ir globos įstaigose bei viešajame transporte kaukių dėvėjimas ir toliau išlieka privalomas.

Kitose šalyse reikalavimai kaukių dėvėjimui taip pat keičiasi. Tokia pati kaukių dėvėjimo tvarka, kai viešose vietose kaukės rekomenduojamos, tačiau tam tikruose sektoriuose jos išlieka privalomos, jau taikoma Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje, o nuo balandžio 1 d. bus taikoma ir Latvijoje. Privalomas kaukių dėvėjimas išlieka Estijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitose šalyse, o kaukių dėvėjimo reikalavimų nėra arba jis tik rekomenduojamas Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Airijoje, Islandijoje.

Pažymėtina, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijose kaukių dėvėjimas yra minimas kaip viena iš priemonių (kartu su saugaus atstumo išlaikymu, vėdinimu), ribojančių viruso plitimą visuomenėje. Siūlomas kaukių dėvėjimas uždarose viešose vietose (parduotuvėse, stotyse ir pan.) bei naudojantis viešuoju transportu. Papildomai rekomenduojamos kaukės tam tikrose vietose, siekiant apsaugoti pažeidžiamus asmenis (slauga ir globa, sveikatos priežiūros įstaigos).

ECDC pažymi, kad tinkamas kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse žymiai sumažina užsikrėtimo koronavirusu riziką, jei kartu taikomos kitos nemedicininės visuomenės sveikatos priemonės – rankų higiena, fizinis atstumas, vengimas liesti veidą, kvėpavimo etiketas, tinkamas vėdinimas patalpose ir kt.

Nuo pirmadienio iki penkių dienų trumpinama COVID-19 liga sergančių asmenų izoliacija – šis pakeitimas daromas atsižvelgiant į vyraujančios koronaviruso atmainos savybes, t. y. trumpesnį inkubacinį laikotarpį. Dėl ilgesnės izoliacijos poreikio spręs gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę.

Nors šalis pamažu grįžta į priešpandeminį gyvenimą, kviečiame gyventojus atsakingai vertinti Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamas rekomendacijas, išlaikyti įgytus vertingus įgūdžius, saugant savo ir kitų sveikatą.

www.svplastic.com nuotr.

Kai užsimezga nauja gyvybė, moters kūnas su kiekviena diena vis labiau keičiasi. Nėštumo metu pilvo raumenys, oda ir kiti audiniai „tempiasi“ tam, kad saugiai apgaubtų vis augantį kūdikį. Praėjus nėštumo laikotarpiui, po gimdymo, gali būti sunku susigrąžinti buvusias kūno formas. Siekiant, kad kūnas kuo greičiau atsistatytų, reikia juo rūpintis tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo. Tad trumpai supažindinsime su priemonėmis, kurios gali sumažinti nepageidaujamus kūno pokyčius ir greičiau grįžti į norimas formas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kūno priežiūra prasidėjus nėštumui

Kiekviena moteris savo kūnu bei sveikata intensyviau turėtų rūpintis vos tik užsimezgus vaisiui. Ypač daug klausimų specialistai sulaukia dėl odos priežiūros. Vienas pagrindinių odos pokyčių nėštumo metu – strijos. Statistiškai net 90 % moterų nėštumo metu odos įtrūkimai atsiranda ne tik pilvo srityje, bet ir ant kojų, sėdmenų, juosmens, krūtinės. Taip atsitinka dėl to, jog, tempiantis odai, silpnėja elastinės skaidulos. Norint sumažinti strijų atsiradimo tikimybę, patariama nuo pirmų nėštumo dienų maitinti odą kremais su vitaminu E.

Kūno priežiūra po gimdymo

Kiekvienos moters kūno reakcija į nėštumą – individuali. Viskas priklauso nuo genetikos ir gyvenimo būdo veiksnių. Dažniausiai, didėjant liemens apimčiai, išsibalansuoja tiesieji raumenys, o dėl priaugto svorio išsitempia oda ir atsiranda odos įtrūkimų. Tam, kad pavyktų greičiau įveikti po gimdymo atsiradusius pokyčius, rekomenduojama:

• nešioti specialų ortopedinį diržą;
• pasikonsultuoti su kineziterapeutu dėl raumenų susitraukimui reikalingų pratimų;
• atsistačius pasirūpinti efektyviais masažais;
• naudoti atitinkamas kosmetikos priemones, kremus;
• laikytis sveikos, subalansuotos mitybos.

Žinoma, visavertė kūno priežiūra pareikalauja nemažai laiko, kurio gimus vaikui dažniausiai stokojama. Vis dėlto, uždelsus tam tikrų klausimų sprendimą, šie gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, dideli pilvo raumenų pakitimai gali lemti išvaržos formavimąsi. Nė nereikia sakyti, kad nerimaujama ne tik dėl sveikatos, bet ir išvaizdos pokyčių. Tokiais atvejais neretai patariama atlikti abdominoplastiką.

Abdominoplastika, kitaip dar vadinama pilvo plastika – operacija, kuri leidžia koreguoti prasiskyrusius raumenis, pašalinti perteklinę apatinės pilvo dalies odą ir poodinį sluoksnį. Galutinis operacijos rezultatas matomas praėjus maždaug 4 mėnesiams. Kokybiškas fizinis aktyvumas ir sveiki mitybos įpročiai leis džiaugtis šios operacijos efektu ilgą laiką.

Kokybiška kūno priežiūra nėštumo metu gali sumažinti nepageidaujamų pokyčių tikimybę, o efektyvi priežiūra po gimdymo – pagreitinti atsistatymą. Tačiau tam tikrais atvejais gali prireikti ir profesionalių chirurgų pagalbos. Daugiau apie pilvo plastikos procedūrą galite sužinoti paspaudę ant šios nuorodos: https://www.svplastic.com/paslaugos/plastine-ir-estetine-chirurgija/kuno-konturo-operacijos/pilvo-sienos-plastika.

.

.

Užsakymo Nr. 220331

ozoklinika.com nuotr.

Dantų netekimas pakenkia ne tik išvaizdai, bet ir sveikatai. Ilgainiui gali sutrikti kalba, kramtymo funkcijos, virškinimo sistema ar net pakisti veido formos. Norint išvengti šių nemalonių pasekmių, specialistai pataria atlikti protezavimo procedūrą. Modernios technologijos ir patikimos medžiagos leidžia atstatyti visavertę dantų struktūrą ir išvaizdą. Šiandien protezų pasirinkimas yra itin platus. Tad šiame straipsnyje trumpai aptarsime dvi pagrindines protezų rūšis bei kada jas rekomenduojama rinktis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Fiksuotų protezų pasirinkimas

Fiksuoti protezai yra tvirtinami prie likusių sveikų audinių arba sukami ant įgręžtų implantų. Fiksuotų protezų privalumas – priežiūra, kuri mažai kuo skiriasi nuo natūralių dantų higienos. Reikalingos įprastos higienos priemonės: pasta su šepetėliu, tarpdančių siūlas ar šepetėlis ir liežuvio grandiklis. Specialistai rekomenduoja naudoti higieninę arba gydomąją pastą, kurios dentino abrazyvumas (dažnai žymimas RDA trumpiniu) būtų 50–70 ribose.

Šie dantų protezai gali būti skirtingų tipų, pavyzdžiui:

• užklotai;
• vainikėliai (karūnėlės);
• laminatės;
• bemetalė arba metalo keramika ant implantų.

Užklotai yra puiki alternatyva plomboms. Šie mikroprotezai nekeičia savo spalvos, formos ir žymiai mažiau dėvisi bei padeda išvengti mikroplyšių. Vainikėliai naudojami sutrupėjusio ar nuskilusio danties atstatymui ir gali būti gaminami iš plastiko, metalo ar cirkonio keramikos. Laminatės tvirtinamos prie kiekvieno danties individualiai. Tai itin plonos plokštelės, kurios yra itin vertinamos dėl ypatingos estetikos bei audinius tausojančio fiksavimo būdo.

Išimamų protezų variantai

Išimami protezai – tai dirbtinių dantų plokštelės arba lankai, kuriuos nakties metu reikia išsiimti. Išimamos restauracijos priežiūra reikalauja papildomų veiksmų. Protezus rekomenduojama valyti ryte, vakare bei po valgio. Valyti juos reikėtų tiesiog pasta, o tuomet nuplauti šiltu vandeniu. Dezinfekcijai naudokite specialias tabletes, skirtas protezams prižiūrėti. Vadovaukitės tablečių gamintojo ir, žinoma, profesionalaus odontologo nurodymais.

Ši restauracijos rūšis skirstoma į smulkesnius tipus:

• dalinės konstrukcijos protezus;
• pilnos konstrukcijos protezus;
• atraminius lanko protezus.

Dalinės ir pilnos konstrukcijos protezų laikymąsi burnoje užtikrina apkabėlės. Tačiau ilgainiui šios gali atsilaisvinti, todėl rekomenduojami atraminiai lanko protezai su užraktais. Jie patogūs, patikimi, nes vietoje apkabėlių naudojami specialūs, nepastebimi užraktai.

Įprastai išimamos restauracijos pasirenkamos kaip laikinas sprendimo būdas. Tačiau individualiai įvertinę kiekvieno paciento būklę ir poreikius, patyrę specialistai parinks tinkamiausią gydymo metodą ir protezus. Technikų laboratorijoje dirbantys profesionalai kokybiškai atliks savo darbą, todėl galėsite mėgautis natūraliai atrodančia šypsena.

Audinių trūkumas burnos ertmėje sukelia fizinį diskomfortą, o ilgainiui – rimtas sveikatos problemas. Norint laiku pastebėti burnos ertmės problemas ir ilgiau džiaugtis sveika šypsena, rekomenduojama reguliariai lankytis profesionalioje odontologijos klinikoje. Kvalifikuoti specialistai, individualiai atsižvelgę į kiekvieno paciento būklę, parinks tinkamiausią protezavimo būdą.

.

.

Užsakymo Nr. 220331

sam.lrv.lt nuotr.

Trumpinamas COVID-19 ligonio izoliacijos laikotarpis.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir stebint mažėjančią sveikatos sektoriaus apkrovą, nuo pirmadienio, balandžio 4 d., keičiama kaukių dėvėjimo ir izoliavimo tvarka. Operacijų vadovo sprendimu atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors kaukių dėvėjimas nebus privalomas, jis išlieka rekomenduojamas uždarose erdvėse, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo, bloga ventiliacija ar didesnis žmonių susibūrimas. Sveikatos, slaugos ir globos įstaigose bei viešajame transporte kaukių dėvėjimas ir toliau išlieka privalomas.

Kitose šalyse reikalavimai kaukių dėvėjimui taip pat keičiasi. Tokia pati kaukių dėvėjimo tvarka, kai viešose vietose kaukės rekomenduojamos, tačiau tam tikruose sektoriuose jos išlieka privalomos, jau taikoma Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje, o nuo balandžio 1 d. bus taikoma ir Latvijoje. Privalomas kaukių dėvėjimas išlieka Estijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitose šalyse, o kaukių dėvėjimo reikalavimų nėra arba jis tik rekomenduojamas Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Airijoje, Islandijoje.

Pažymėtina, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijose kaukių dėvėjimas yra minimas kaip viena iš priemonių (kartu su saugaus atstumo išlaikymu, vėdinimu), ribojančių viruso plitimą visuomenėje. Siūlomas kaukių dėvėjimas uždarose viešose vietose (parduotuvėse, stotyse ir pan.) bei naudojantis viešuoju transportu. Papildomai rekomenduojamos kaukės tam tikrose vietose, siekiant apsaugoti pažeidžiamus asmenis (slauga ir globa, sveikatos priežiūros įstaigos).

ECDC pažymi, kad tinkamas kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse žymiai sumažina užsikrėtimo koronavirusu riziką, jei kartu taikomos kitos nemedicininės visuomenės sveikatos priemonės – rankų higiena, fizinis atstumas, vengimas liesti veidą, kvėpavimo etiketas, tinkamas vėdinimas patalpose ir kt.

Nuo pirmadienio iki penkių dienų trumpinama COVID-19 liga sergančių asmenų izoliacija – šis pakeitimas daromas atsižvelgiant į vyraujančios koronaviruso atmainos savybes, t. y. trumpesnį inkubacinį laikotarpį. Dėl ilgesnės izoliacijos poreikio spręs gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę.

Nors šalis pamažu grįžta į priešpandeminį gyvenimą, kviečiame gyventojus atsakingai vertinti Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamas rekomendacijas, išlaikyti įgytus vertingus įgūdžius, saugant savo ir kitų sveikatą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos tematiką. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – požeminis vanduo, o šūkis – „Požeminis vanduo yra nematomas, bet jo poveikis matomas visur“ (angl. „Groundwater – making the invisible visible“).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2022 metų kampanija atkreipia dėmesį į požeminius vandens išteklius, paaiškina gyvybiškai svarbią jų įtaką žmonių sveikatai, vandens ir sanitarijos sistemoms, žemės ūkiui, pramonei, ekosistemoms ir prisitaikymui prie klimato kaitos. Kampanija siekiama didinti visuomenės, politikos ir mokslo informuotumą apie požeminio vandens rizikas ir problemų sprendimo galimybes siekiant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų įgyvendinimo. Nesuvokdami visapusiškos tikrosios daugiamatės požeminio vandens vertės, negalėsime apsaugoti šio ištekliaus. Nematomas, po mūsų kojomis esantis požeminis vanduo yra paslėptas lobis, kuris praturtina mūsų gyvenimą. Požeminis vanduo gali būti nepastebimas, bet tai nereiškia, kad neturime apie jį galvoti.

2022 m. Pasaulinės vandens dienos proga organizuojama žmonių apklausa apie tai, ką požeminis vanduo reiškia žmonėms, kokią įtaką jis daro mūsų gyvenimui ir kaip galime geriau apsaugoti šį gyvybiškai svarbų šaltinį. Apklausa yra viešas socialinės žiniasklaidos pokalbis, kurio tikslas yra didinti supratimą apie tai, kaip vandenį vertina skirtingi žmonės skirtingose vietovėse. Iš pokalbių su žmonėmis paaiškės, koks svarbus vanduo yra namų ūkiui, šeimai, kultūrai, gerovei, saugumui, vietinei aplinkai ir kokia yra jo nauda kiekvieno iš mūsų gyvenimui. Namų ūkiuose, mokyklose ir darbo vietose vanduo gali reikšti sveikatą, higieną, orumą ir produktyvumą. Natūraliose erdvėse vanduo – tai ramybė, harmonija ir gamtos saugumas. Kadangi buvo pastebėta, kad vanduo žmonėms reiškia skirtingus dalykus, pasakojimai yra skirti skatinti žmones pasidalinti savo istorijomis, mintimis ir patirtimis, susijusiomis su vandeniu. Nuo 2022 m. kovo 22 d. istorijos, nuomonės, mintys, jausmai, susiję su požeminio vandens įtaka žmonių gyvenimui, bus pateikti Pasaulinės vandens dienos tinklalapyje.

Vanduo – labai plati sąvoka, apimanti jūras ir vandenynus, upes ir ežerus. Tai matomoji hidrosferos dalis. Požeminis vanduo – daug mažesnė mūsų planetos vandens dalis, kuri susikaupusi Žemės plutą sudarančių uolienų porose ir plyšiuose. Požeminis vanduo būna skysto, kieto ir dujinio pavidalo. Didžioji pasaulio vandens dalis yra vandenynų ir jūrų sūrus vanduo. Tik apie 2,5 proc. viso pasaulio vandens yra gėlas.

Gėlas vanduo egzistuoja ledynuose, ežeruose ir upėse, o apie 30 proc. – po žeme. Tam, kad surastume požeminį vandenį, reikia kasti šulinius, gręžti gręžinius, atlikti geofizinius matavimus. Kartais tam tikrų augalų buvimas pateikia užuominų, kad po žeme gali būti vandens. Dėl klimato pokyčių didėja susirūpinimas gėlo vandens ištekliais. Ilgalaikė atmosferinė sausra gali sukelti hidrogeologinę. Pastaroji pasireiškia ilgalaikiu gruntinio vandens lygio svyravimu ir kartais visišku išsekimu. Procesas pavojingas ne tik gruntinio vandens ištekliams, kurie nusenka, bet ir didina ekologinę grėsmę, gaisrų pavojų. Požeminio vandens šaltinis yra krituliai. Maždaug 10–20 proc. kritulių maitina vandeninguosius sluoksnius. Vandeningasis sluoksnis yra uolienų sluoksnis, kuris sulaiko vandenį. Prisotinimas paprastai vyksta arba žiemą, arba lietaus sezono metu. Požeminis vanduo gali tekėti į žemės paviršių, jei atmosferos slėgis virš žemės yra mažesnis už požeminio vandens slėgį. Nepaisant to, kad Žemėje vanduo užima daugiau ploto nei sausuma, geriamojo vandens pasaulyje jau dabar ima trūkti. Europos Parlamento duomenimis, pasaulyje dėl vandens ir sanitarijos trūkumo kasmet miršta 8 milijonai žmonių, daugiau kaip milijardas negali lengvai ir prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens. Vandens trūkumo problema ateina ir į Europą.
Europos Komisijos duomenimis, mažiausiai 11 proc. Europos gyventojų ir 17 proc. Europos teritorijos jau dabar yra paveikti vandens trūkumo. Lietuva – viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, turinti dideles gėlo požeminio vandens atsargas, kurios beveik septynis kartus didesnės nei suvartojame.

Jungtinės Tautos skelbia, jog pasaulyje lygiagrečiai su požeminio vandens trukumu egzistuoja ir jo užterštumo problema. Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės. Pramonės, žemės ūkio, kitų žmogaus veiklos sričių bei buitinės atliekos, patenkančios į aplinką, gali pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Todėl jo telkinių apsauga, ypač gerai išvystytos pramonės rajonuose, yra nepaprastai svarbi. Filtruodamasis užterštas paviršinis vanduo taršą iš viršutinių dirvos sluoksnių nuneša į apatinius bei požeminį vandenį. Požeminių vandenų tarša yra daug pavojingesnė nei atvirų telkinių, nes jie negali savaime regeneruotis. Aplinkos apsaugos teisiniai dokumentai atskirai reglamentuoja oro, vandens, dirvožemio taršą, tačiau teršalai gali migruoti per visus aplinkos komponentus. Teršalai retai lieka taršos vietoje, jie juda ore, dirvožemyje, gali migruoti su vandeniu, užteršti maistą, patekti į žmogaus organizmą. Paprastai tarša yra didesnė arčiau taršos šaltinio, bet teršalai migruoja ir jų poveikis gali pasireikšti ir toli nuo šaltinio. Visame pasaulyje septinės sistemos yra pagrindinė požeminio vandens taršos priežastis. Netinkamai suprojektuotos ir nesandarios septinės sistemos į požeminį vandenį išskiria teršalus, tokius kaip nitratai, aliejai, bakterijos, chemikalai, plovikliai ir virusai. Milijonai tonų žemės ūkio chemikalų, tokių kaip trąšos ir pesticidai, yra naudojami visame pasaulyje, siekiant didinti žemės ūkio efektyvumą. Per didelis šių cheminių medžiagų naudojimas gali užteršti požeminį vandenį. Yra žinoma, kad chemikalai, tokie kaip pesticidai, išlieka žemėje daugelį metų, o praskiesti lietaus vandeniu jie prasiskverbia giliau į požeminį vandenį. Dar viena dirvožemio taršos priežastis yra apleisti šuliniai, kurie gali tapti teršalų keliu į vandeningąjį sluoksnį. Be to, gruntinius vandenis gali užteršti prastai įrengti šuliniai, turintys netinkamus apvalkalus ir dangas. Šiuo metu stebima nauja pasaulio problema – vandens užterštumas vaistiniais preparatais (antibiotikais, hormoniniais vaistais ir t. t.). Užterštas požeminis vanduo turi žalingą poveikį sveikatai, todėl vandens telkinių apsauga yra nepaprastai svarbi.

Pagal vandenyje ištirpusių druskų kiekį požeminis vanduo skirstomas į gėlą ir mineralinį. Lietuvos natūralaus mineralinio vandens telkiniai yra tikrai gausūs, o suvartojamas kiekis labai nedidelis. Aprobuoto mineralinio vandens kiekis yra apie 2,7 mln. kubinių metrų per metus, o gavyba sudaro tik 4–5 proc. visų Lietuvos mineralinio vandens išteklių. Mineralinis vanduo naudojamas gydymo tikslams ir žmonių sveikatai stiprinti: gėrimui ir vonioms. Parduodamas šių rūšių šalies mineralinis vanduo: „Vytautas“, „Birutė“, „Druskininkai“ ir kt. Pagal temperatūrą požeminis vanduo gali būti šaltas, šiltas ir karštas (terminiai vandenys).

Pagal slūgsojimo gylį požeminis vanduo skirstomas į dirvožemio (podirvio), gruntinį ir tarpsluoksninį. Lietuvoje požeminis tarpsluoksninis vanduo yra prisotintas naudingais žmogaus organizmui mineralais, jo kokybę lemia ištirpusių elementų kiekis. Žmogui yra būtinas tam tikras mineralinių medžiagų kiekis, kurį jis privalo gauti su maistu ir gerdamas vandenį. Su geriamuoju vandeniu į žmogaus organizmą patenka nuo 1 iki 10 proc. per parą reikalingo mikroelementų kiekio. Nepakankamas mikroelementų kiekis arba jų perteklius vandenyje gali turėti įtakos įvairiems organizmo funkcijų pakitimams ir ligoms. Lietuvoje nėra požeminio vandens, kuris mineralinių medžiagų turėtų mažiau kaip 50 mg/l, o geriamąjį vandenį tiekiančiose vandenvietėse nėra vandens, kuriame tų medžiagų būtų daugiau kaip 1500 mg/l. Todėl galima teigti, jog iš čiaupo bėgančiame vandenyje yra daug žmogui reikalingų mineralų. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto vandenvietėje išgaunamame vandenyje yra apie 450 mg/l mineralinių medžiagų. Visi mikroelementai pasižymi dideliu biologiniu aktyvumu: jie užtikrina normalią fiziologinių reakcijų ir apykaitos procesų eigą, dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje ir kaip įvairių biocheminių reakcijų katalizatoriai turi įtakos bendrai organizmo medžiagų apykaitai.

Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra nuolat kontroliuojama ir iš čiaupo bėgantis geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas, jeigu jis atitinka Lietuvos higienos normos HN24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus. Miestuose arba didesnėse gyvenvietėse žmonės vartoja požeminį vandenį, o mažose gyvenvietėse ir vienkiemiuose dažniausiai naudojamasi šachtiniais šuliniais. Vartojant šachtinių šulinių vandenį didžiausia problema – nitratai. Šachtinių šulinių vanduo, kuriame nitratų kiekis padidėjęs, kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.

Šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Saugiausia vandenį išgauti gręžiniais iš giliau esančių vandeningųjų horizontų, kadangi pirmasis žemės paviršiaus vandeningasis sluoksnis, dar vadinamas gruntiniu, daug kur yra užterštas dėl vykdomos netvarkingos ūkinės veiklos. Kastiniai šuliniai dažniausiai maitinami gruntiniais mažai apsaugotais nuo paviršinės taršos vandenimis. Gruntinis vanduo – požeminis vanduo, susikaupęs vandeningose uolienose virš pirmo vandeniui nelaidaus uolienų sluoksnio (vandensparos).

Parenkant vietą naujai kasamam šuliniui svarbu atminti, kad vanduo visada bus blogas, jei jis suteka iš tręšiamų daržų ir laukų, ūkinių pastatų ar teršiamo kiemo. Didžiausia rizika šulinio vandens kokybei atsiranda pavasarį, kai tirpstant sniegui paviršinė tarša intensyviai skverbiasi į gruntą ir taip užteršiamas negilių šulinių vanduo. Todėl tirpstant sniegui bei prasidėjus pavasariniams potvyniams būtina ištirti šulinių vandenį, o sulaukus nepalankių tyrimų rezultatų – išvalyti ir tinkamai paruošti šachtinį šulinį naudojimui. Gerti ir naudoti maisto gaminimui šulinio vandenį galima tik patikrinus, ar jame esančių komponentų, veikiančių žmonių sveikatą, kiekiai neviršija higienos normų. Rekomenduojama kiekvieną pavasarį, nutirpus sniegui, nepamiršti ištirti šulinio vandens kokybės laboratorijoje.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kur centralizuotam vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo. Požeminis vanduo yra daug saugesnis nuo mikrobiologinės bei žmogaus veiklos cheminės taršos. Lietuvoje išgaunamo vandens gręžinio gylis paprastai siekia 30–50 metrų, o Klaipėdos krašte vanduo imamas ir iš 250 metrų gylio. Aukštą vandens kokybę lemia tai, kad geriamasis vanduo gaunamas iš giliųjų sluoksnių, kurie yra apsaugoti nuo paviršinės taršos ir tokio vandens paruošimas yra daug paprastesnis, palyginti su vandeniu, kuris ruošiamas iš paviršinių vandenų ar net iš sūraus jūros vandens.

Vanduo – itin vertingas ir nepakeičiamas gamtos turtas. Be jo nebūtų gyvybės mūsų planetoje. Didžioji dalis pasaulio vandens išteklių priklauso bendriems tarpvalstybiniams vandeningiesiems sluoksniams, kurie aprūpina požeminiu vandeniu skirtingų šalių gyventojus, todėl jų apsauga yra visų valstybių pareiga. Požeminis vanduo yra darnaus vystymosi pagrindas ir yra labai svarbus socialinei ir ekonominei plėtrai, sveikoms ekosistemoms ir pačiam žmogaus išlikimui.

sam.lrv.lt nuotr.

Nuo penktadienio, kovo 18 d., žmonių srautų valdymas renginiuose išlieka rekomendacinio pobūdžio, o kino teatruose galės lankytis daugiau gerbėjų – atsisakoma reikalavimo išlaikyti laisvos kėdės atstumą tarp ne kartu atėjusių žiūrovų, jei valgoma ar geriama.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Primename, kad iki šiol renginių organizatoriai privalėjo užtikrinti srautų valdymą, o kai žiūrovų ir dalyvių skaičius viršijo pusė tūkstančio asmenų – juos skirstyti į atskirus sektorius po 500 žiūrovų ar dalyvių. Nuo ryt atsisakoma pandemijos metu srautų valdymui naudotų tvorelių ir rodyklių, o personalui nebereikia kontroliuoti žmonių srautų, nors srautų valdymas vis dar išlieka rekomendacinio pobūdžio.

Pažymėtina, kad viešojo maitinimo vietoms taip pat nebelieka reikalavimų aptarnauti tik tam tikro srauto žmones.

Uždarose patalpose esančiuose kino teatruose ir kino klubuose nuo penktadienio ne kartu atėjusiems žmonėms, jei salėje vartojamas maistas ir gėrimai, nebereikės išlaikyti atstumo per vieną laisvą kėdę.

Svarbu pažymėti, kad visuose renginiuose privaloma dėvėti nosį ir burna glaudžiai dengiančius respiratorius arba medicinines veido kaukes, išskyrus laiką, kai kino teatre valgoma ar geriama.

Išimtis nedėvėti kaukės taip pat galioja negalią turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti jų sveikatai. Kaukių taip pat gali nedėvėti atlikėjai, pranešėjai, renginių vedėjai renginių metu, kai užtikrinamas saugus atstumas nuo žiūrovų, taip pat sportininkai varžybų metu ar sportuojantys dalyviai renginio metu, žmonės fotosesijų, vykdomų atskiroje patalpoje ar nuo kitų asmenų atitvertoje atskiroje erdvėje, metu.

Šalies epidemiologai ragina nepamiršti ir kitų svarbių rekomendacijų: kur įmanoma – laikytis saugaus atstumo, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, atsakingai įvertinti savo sveikatos būklę, renkantis viešas pramogas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą nustatyti 63 nauji COVID-19 atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga mažiausiai 659 gyventojai. Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 11 701 susirgimo COVID-19 atvejis, 133 žmonės mirė.

Saugokite savo sveikatą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Koronaviruso prevencinės priemonės turi būti mūsų kasdienybė, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tebesitęsiant COVID-19 pandemijai, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad profilaktinių priemonių laikymasis ir toliau turėtų būti mūsų kasdienis įprotis. Nors pastaruoju metu atšaukta daugelis ribojimų – nebereikia izoliuotis sužinojus apie kontaktą su sergančiu žmogumi, izoliacija netaikoma ir grįžus iš užsienio valstybės, neribojamas lankytojų skaičius parduotuvėse, visgi kitos infekcijų plitimą mažinančios priemonės neturėtų būti pamirštos.

Primename, kad šiuo metu vis dar yra privaloma dėvėti respiratorius arba medicinines kaukes uždarose viešosiose vietose, be to, rekomenduojama laikytis saugaus atstumo nuo kitų asmenų, dažnai plauti rankas vandeniu ir muilu arba jas dezinfekuoti, pajutus peršalimo simptomus, kurie gali būti ir pirmieji COVID-19 simptomai, nesilankyti viešose vietose, jeigu įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu, atlikti tyrimus.

Sužinojus apie turėtą sąlytį su sergančiu asmeniu, taip pat rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu, testuotis savikontrolės testais, o gavus teigiamą atsakymą – registruotis PGR tyrimui ar greitajam antigeno testui, kuris atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar mobiliajame punkte. 7 dienas po sąlyčio rekomenduojama nedalyvauti renginiuose, masinio susibūrimo vietose, bendraujant su žmonėmis, dėvėti respiratorių arba medicininę kaukę, laikytis rankų, čiaudėjimo ir kosėjimo higienos ir stebėti savo sveikatos būklę.

„COVID-19 tema šiuo metu yra pasitraukusi iš pagrindinių puslapių. Tai suprantama. Tačiau norime priminti, kad virusas niekur nedingo, todėl privalome ir toliau saugotis bei naudoti visas prevencijos priemones, kurių jau esame išmokę per pandemijos metus. Juk nesunku dėvėti kaukę, laikytis atstumų, atsakingai elgtis pajutus peršalimo simptomus. Visa tai turėtų būti mūsų kasdieniai įgūdžiai, kurių net nebūtina apibrėžti teisės aktais“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Giedrė Aleksienė.

NVSC primena, kad šiuo metu izoliuotis turi tik asmenys, kuriems patvirtinta COVID-19 liga. Susirgus būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris ir paskirs izoliacijos terminą ir reikalingą gydymą. Išsamią informaciją apie izoliacijos sąlygas irt taisykles galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Išsamesnė informacija apie taikomus ribojimus ir prevencines priemones, padedančias saugotis viruso kasdieniame socialiniame gyvenime, pateikta čia.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Atgimstant gamtai, iš žiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės. Nors didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas vasarą ir rudenį, tačiau turime išlikti budrūs, nes erkės būna aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 °C laipsnius šilumos, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Erkių sukeliamos ligos yra ne tik pavojingos, bet ir klastingos

Erkinis encefalitas yra centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Žmogus pirmuosius ligos simptomus dažniausiai pajaučia po 7–14 d., bet gali pasireikšti ir vėliau. Ligos požymiai panašūs į gripo: pakilusi temperatūra, galvos ir raumenų skausmai, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, kartais viduriavimas. Pakilusi temperatūra gali laikytis apie 7 dienas, po to ji tampa normali arba šiek tiek aukštesnė, bendra būklė gali pagerėti, tačiau po kelių dienų pradedama karščiuoti, ligos požymiai kartojasi, prasideda stiprūs galvos skausmai, kartais sutrinka sąmonė. Šiai ligai būdingi liekamieji reiškiniai, dėl kurių ilgam sutrinka žmogaus darbingumas, gali atsirasti neįgalumas. Liga gali baigtis ir mirtimi. Tuo tarpu Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Šios ligos atveju pacientai skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, gali būti pažeidžiama centrinė nervų sistema, atsirasti miego sutrikimai, atminties susilpnėjimas, galvos svaigimas ir kt.

Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito ir Laimo ligos?

Efektyvi priemonė, galinti padėti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra.

Kada geriausia skiepytis?

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Norintiems pasiskiepyti pirmą kartą ir įgauti imunitetą reikės trijų erkinio encefalito vakcinos dozių, įskiepytų nustatyta tvarka. Vėliau derėtų nepamiršti imunitetą sustiprinti – priklausomai nuo amžiaus, pakartotinai įskiepijant vieną erkinio encefalito vakcinos dozę kas 3–5 metus. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Poilsis gamtoje: kaip elgtis?

Būnant gamtoje reikėtų vengti pamiškių ir aukštų žolių pievų, o jei tai neišvengiama, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Drabužius geriausia apdoroti cheminiais repelentais, skirtais atbaidyti erkes. Grįžus būtina nedelsiant apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose. Taip pat patartina nusiprausti po dušu ir persirengti kitais rūbais, o vilkėtus drabužius iš karto išskalbti ar pakabinti saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena trumpai.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

Įsisiurbusią erkę reikia ištraukti kaip galima greičiau, suimti kuo arčiau odos, nespausti kūnelio, nesukioti ir prieš tai netepti riebalais ir staigiu judesiu traukti į viršų. Jeigu nepavyko visiškai pašalinti erkės ir liko galvutė, nieko daryti nereikia, organizmas ją pašalins pats kaip svetimkūnį. Po erkės ištraukimo, įsisiurbimo vietą rekomenduojama nuplauti vandeniu ir muilu arba dezinfekuoti.

www.silute.lt nuotr.

Nuo kovo 14 d. uždaromas vakcinacijos centras, esantis Lietuvininkų g. 10, Šilutėje, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Vakcinacijos paslaugos bus teikiamos Pirminiame sveikatos priežiūros centre, Rusnės g.

Registruotis telefonu 8 642 65960.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje nuo koronaviruso bent viena doze paskiepyta beveik 70 proc. gyventojų, Šilutės rajone – 61,3 proc.

Per praėjusią parą Šilutės rajone nustatyti 149 nauji COVID-19 atvejai. Koronavirusine infekcija serga mažiausiai 849 gyventojai. Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 11 382 susirgimo COVID-19 atvejai, 131 žmogus mirė.

sam.lrv.lt nuotr.

Nuo šiandien, kovo 8 d., renginių uždarose erdvėse žiūrovai, dalyviai ir aptarnaujantis personalas viso renginio metu gali dėvėti ne tik FFP2 lygio respiratorius, bet ir medicinines kaukes. Tiek medicininės kaukės, tiek respiratoriai turi būti dėvimi tinkamai – jie turi visiškai priglusti prie veido ir dengti nosį ir burną.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

FFP2 lygio respiratoriai arba medicininės kaukės yra privalomos kino teatruose, komerciniuose ir nekomerciniuose kultūros, pramogų, sporto renginiuose, šventėse, mugėse, festivaliuose ar kituose tam tikrą laiką trunkančiuose organizuotuose žmonių susibūrimuose viešosiose vietose iš anksto numatytu laiku (išskyrus asmenines šventes).

Respiratorių ir kaukių dėvėjimas neprivalomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės jų dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama dėvėti veido skydelį.

Renginio organizatoriai privalo užtikrinti kaukių dėvėjimo kontrolę viso renginio uždaroje erdvėje metu ir neaptarnauti kaukių nedėvinčių asmenų. Renginio vietoje organizatoriams rekomenduojama pasirūpinti, jog žiūrovams būtų dalinamos medicininės kaukės ar respiratoriai.

Prie įėjimo į renginio vietą organizatoriai privalo pateikti informaciją (ne mažesnio nei A4 formato matomą užrašą) paslaugų gavėjui apie tai, kad renginio metu privaloma dėvėti kaukes, jei renginys organizuojamas uždaroje erdvėje. Taip pat, rekomenduojama iki renginio ir per pertraukas leisti vaizdo ar garso įrašą apie privalomą kaukių dėvėjimą, saugaus atstumo laikymąsi, rankų dezinfekcijos būtinybę bei draudimą valgyti ir gerti salėje.

Respiratorius arba medicinines kaukes dėvėti rekomenduojama ir atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose, jei nėra išlaikomas saugus, ne mažesnis kaip 2 metrų, atstumas nuo kitų asmenų, išskyrus šeimos narius.

Esant erekcijos sutrikimams – reikia kuo skubiau ieškoti priemonių, kurios gali jas ne tik sumažinti, tačiau tai pat ir visiškai panaikinti. Šiuo metu erekcijai gerinti yra labai daug vitaminų, specialių gelių, žinoma, reikalingas konkretus miestas, didesnis fizinis aktyvumas ir kiti metodai, kurie gali sugrąžinti vyrui gerą gyvenimo kokybę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apie tai kalbamės su seksologu, kuris teigia, kad erekcijos sutrikimai yra išgydomi, tik reikia imtis kompleksinių priemonių.

Pokalbis – labai svarbus

Pats pirmas žingsnis, kurį reikia atlikti, yra pokalbis su partnere, kuri turėtų Jums padėti kovoje su šia problema. Daugeliui vyrui paprasčiausiai tereikia palaikymo bei supratimo, kad erekcijos sutrikimai išnyktų be jokių papildomų priemonių.

„Labai blogai, kai vyrai neišsako savo minčių, kai jie bijo, kad iš jų bus pasijuokta“,- pasakoja seksologas. „Tai rodo, kad žmogus, kuris yra šalia – nėra tinkamas, kadangi artimasis turi suprasti, jog tai yra liga, o bet kokias ligas reikia gydyti“,- priduria.

Svarbiausia artimam žmogui pasakyti, kad sekso problemos nėra susijusios su tuo žmogumi, tai yra, jis nesukelia erekcijos sutrikimų. Tai yra vyro problema, kuri labai dažnai yra jo galvoje, tad svarbu tai paaiškinti moteriai, kurios gana dažnai linkusios šią problemą priskirti sau.

Taip pat reikia artimam žmogui padėti suprasti – kaip Jūs jaučiatės, kartu ieškoti gydymo metodų. Kai kuriems vyrams paprasčiausiai pakanka išbandyti naujus dalykus, kurie sugrąžins ne tik aistrą, tačiau ir didesnį pasitikėjimą savimi. Viskas prasideda nuo pokalbio, tad kad ir kaip baisu jį pradėti – tai daryti reikia.

Vitaminų gausa

Erekcijai gerinti taip pat galima rasti labai daug vitaminų, kurie ne tik padeda panaikinti šią disfunkciją, tačiau taip pat ir papildo vyro organizmą reikalingais vitaminais bei mineralais. Geriausia tokius papildus yra pirkti sekso prekių parduotuvėse, kadangi jose siūlomi – būtent ir skirti šiais problemai šalinti.

Jeigu nežinote, kurie Jums labiausiai tinka – siūlome tartis su vadybininkais, kurie konsultuoja sekso prekių parduotuvėse. Jie dažniausiai puikiai išmano sudėtis bei tiksliai žinodami vyro problemą – gali padėti, patarti, rasti labiausiai tinkamus papildus geram seksualinio gyvenimo grąžinimas.

Naujovės miegamajame – geras pasirinkimas

Taip pat erekcijos problemoms panaikinti labai dažnai reikia kažko naujo, kažko kitokio, kuo nėra mėgaujamasi kasdien. Tokiu atveju dažniausiai miegamojo malonumai vėl sukelia jaudulį. Žinoma, naujovės miegamajame geras pasirinkimas tokiu atveju, kai vyrą kankina būtent negebėjimas susijaudinti. Jeigu problema yra priešlaikinė ejakuliacija – dažniausiai nauji potyriai nebus geras pasirinkimas. Jie kaip tik gali sukelti vyrui dar daugiau streso, tad reikia labai atsakingai rinktis gydymo metodus.

„Kiekvienas vyras yra unikalus, tad ir nors juos dažniausiai vienija gana panašios problemos priežastys, tačiau su jomis kovoti reikia visai kitais būdais. Kol vieniems padeda kažko naujo bei ekstremalaus išbandymas, tuo tarpu kitiems kaip tik geriausia labai lėtas, ramus, net švelnus seksas, kuris suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, galiausiai, padeda paprasčiau valdyti situaciją“,- pasakoja seksologas.

Kelios idėjos miegamojo paįvairinimui:
• Naujos pozos.
• Sekso žaisliukai.
• Vaidybiniai žaidimai.

Išbandyti kažką naujo – visada geras pasirinkimas!

Tinkamas maistas

Greta pozų bei tinkamų vitaminų – kasdienę mitybą taip pat reikia aprūpinti ir tam tikru maistu, kuris pagerins Jūsų organizmo funkcionavimą, o tuo pačiu sumažins ir erekcijos sutrikimus.

• Siūlome rinktis vaisius, kuriuose yra kuo daugiau antioksidantų.
• Puikiai padeda mėlynės, kurios mažina širdies ligų riziką.
• Lapiniai augalai, kuriuose yra daug Folio rūgšties.
• Špinatai – geras pagalbininkas ištvermei.
• Rinkitės maistą, kuriame yra daugiau vitamino B12.
• Fermentuotus sojos gaminius.
• Maisto produktus, kuriuos yra L-arginino.
• Ir t.t.

Kuo daugiau sveiko maisto bus kasdieninėje Jūsų lėkštėje – tuo mažiau ir rečiau kankins sveikatos problemos, kurios galiausiai leis Jums mėgautis ne tik geru seksu, tačiau ir puikia savijauta apskritai.

Blogi įpročiai – blogesniam seksualiniam gyvenimui

Taip pat reikia nepamiršti, kad žalingi įpročiai taip pat daro neigiamą įtaką ir žmogaus seksualiniam gyvenimui. „Rūkymas ir alkoholis daugeliui vyrų neatrodo labai blogas įprotis. Tačiau iki tol, kol galiausiai tenka pergyventi dėl atsiradusios seksualinės disfunkcijos. Žinoma, atsisakius žalingų įpročių dažniausiai sumažėja ir problema, tačiau tam reikia laiko. Taigi, geriau išvis stengtis gyventi kuo sveikiau“,- patarimus dalija seksologas.

Žalingi įpročiai apsunkina visą organizmą, tad dažnai sutrinka ne tik erekcija, tačiau taip pat ir kitos organizmo veiklos. Viena nuo kitos galiausiai priveda link seksualinių problemų, kurios ir tampa lūžio tašku, kuris skatina rinktis visokeriopai sveikesnį gyvenimą.

Miego ir laimingos savijautos schema

Galiausiai, erekcijai gerinti taip pat reikalingas ir tinkamas miego kiekis, žinoma, geros mintys, kurios dažniausiai nelydimos streso. Tyrimai rodo, kad vyrai, kurie dažnai stresuoja, deja, kur kas dažniau skundžiasi ir erekcijos sutrikimais. Žinoma, kovoti su jais galima, tačiau tai dažniausiai pareikalauja kardinalaus gyvenimo keitimo ir tuo pačiu laiko reikalaujančios terapijos. Kur kas paprasčiau yra iškart stengtis kurti kasdienybę tokią, kuri sveika žmogaus kūnui. Galiausiai tai džiugins ir ilgai trunkančiu bei aktyviu seksu.

.

.

Užsakymo Nr. 220304

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors pandeminė COVID-19 situacija tęsiasi, Šilutės ligoninėje teikiamos visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, visi pacientai laukiami. Tačiau, ką svarbu žinoti prieš pasilankant gydymo įstaigoje? Kada reikia atsilikti PGR testą? Kokias apsaugos priemones dėvėti? Ar galima lankyti pacientus?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

STACIONARINĖS PASLAUGOS

Pacientai, atvykstantys į Šilutės ligoninę planiniam stacionariniam gydymui, privalo turėti COVID-19 testą, atliktą PGR metodu ir ne anksčiau, kaip prieš 72 val. iki planinės hospitalizacijos. Testas gali būti atliekamas savo savivaldybės mobiliajame punkte, į mobilųjį punktą pacientas registruojasi pats elektroniniu būdu adresu www.1808.lt užpildydamas elektroninę registracijos formą (gali užregistruoti ir kitas asmuo).

BŪTINOJI PAGALBA

Atvykus į Šilutės ligoninę dėl būtinosios pagalbos, COVID-19 testas, atliktas PGR metodu yra nebūtinas. Jeigu bus poreikis, medicinos personalas jums atliks greitąjį antigenų testą. Vaikai dėl būtinosios pagalbos konsultuojami Vaikų ligų skyriaus priėmimo kambaryje (trečiojo korpuso II-ajame aukšte). Patekimas į Vaikų ligų skyrių pro Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus įėjimą. Atvykus prie įėjimo ir paskambinus nurodytu Vaikų ligų skyriaus skambučiu, pacientus pasitiks skyriaus darbuotojai. Iškilus klausimams skambinkite telefonu 8 441 610 42.

Suaugusieji dėl būtinosios pagalbos konsultuojami II-ojo korpuso pirmajame aukšte.

AMBULATORINĖS PASLAUGOS

Endoskopijos, spirometrijos (planinės invazinės ir (ar) intervencinės diagnostinės procedūros), atliekamos tik tiems pacientams, kurie iki procedūros likus ne daugiau kaip 72 val. yra pasidarę COVID-19 testą, atliktą PGR metodu ir yra gavę neigiamą tyrimo atsakymą.

Lankantis pas kitus gydytojus specialistus Konsultacinėje poliklinikoje, COVID-19 testai yra nebūtini, tačiau gydymo įstaigoje nerekomenduojama lankytis, jaučiant peršalimo simptomus (slogą, gerklės skausmą, pakilusią kūno temperatūra ir kt.).

Lankantis Konsultacinėje poliklinikoje patartiną dėvėti respiratorių be vožtuvo.

PAGALBA DĖL COVID-19

Jeigu jums patvirtinta COVID-19 liga, visų pirma reikia konsultuotis su savo šeimos gydytoju, karščiuojant temperatūrą mušti tam skirtais vaistais. Jeigu pasijutote blogai, pradėjo trūkti oro, atsirado dusulys ar kiti ryškesni COVID-19 simptomai, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai, kurie specialiai tam pasiruošę, jūsų būklę įvertins objektyviai ir jeigu bus poreikis, atveš į COVID-19 skyrių.

PACIENTŲ LANKYMAS

Tęsiantis nepalankiai epidemiologinei situacijai, su gydančio gydytojo leidimu leidžiama lankyti tik terminalinės sveikatos būklės (kraštutinai sunkios) pacientus ir pacientus iki 14 metų.

Asmuo, atvykęs lankyti pacientų turi pateikti (atspausdintą arba išsaugotą skaitmeniniu formatu, arba tiesiogiai prisijungęs prie esveikata.lt) vieną iš šių dokumentų:
vakcinacijos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) vakcina pagal pilną skiepijimo schemą faktą patvirtinantį įrašą;
teigiamo laboratorinio tyrimo IgG antikūnų rezultatų (duomenų) protokolą (galioja 60 dienų);
neigiamo SARS-CoV-2 PGR tyrimo arba greitojo SARS-CoV-2 antigeno testo rezultatų (duomenų) protokolą (galioja 72 val.);
kartu su vienu iš minėtų dokumentų pateikti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Ligoninėje besigydantį pacientą vienu metu gali lankyti tik vienas žmogus.

sam.lrv.lt nuotr.

Nuo trečiadienio, vasario 23 d., izoliuotis turės tik tie asmenys, kurie gaus teigiamą PGR tyrimo arba antigeno testo atsakymą ar asmenys, įtariami, kad serga COVID-19 liga, kol laukiama patvirtinamojo COVID tyrimo rezultato.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žmonėms, turėjusiems sąlytį su COVID-19 sergančiu asmeniu izoliuotis nebereikės, tačiau ir toliau išlieka rekomendacijos, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu, stebėti savo sveikatos būklę, atlikti savikontrolės greituosius antigeno testus, vengti fizinio kontakto su kitais asmenimis ir dėvėti respiratorius ar medicinines kaukes.

Sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga turėjusiems asmenims, kuriems izoliavimas buvo paskirtas iki įsakymo įsigaliojimo dienos, izoliavimo terminas gali būti nutrauktas, jiems kreipiantis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

Visais atvejais, kai asmuo pajaučia COVID-19 ligai būdingus simptomus – kosulį, karščiavimą, galvos skausmą, dusulį, gerklės skausmą, slogą, rekomenduojama izoliuotis ir registruotis PGR tyrimui arba laboratorijoje atliekamam antigeno testui internetu www.1808.lt arba telefono numeriu 1808.

Asmenims, gavusiems teigiamą PGR tyrimo arba antigeno testo atsakymą, svarbu nedelsiant izoliuotis ir kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, esant poreikiui, paskirs tinkamiausią gydymą, nustatys izoliacijos trukmę ir, jei reikės, išrašys nedarbingumo pažymėjimą.

Turėjusiems sąlytį su COVID-19 sergančiu asmeniu, izoliuotis nebeprivaloma. Šiems asmenims griežtai rekomenduojama laikytis šių reikalavimų:
• jei yra galimybė – dirbti nuotoliniu būdu;
• stebėti savo sveikatos būklę. Pasireiškus koronavirusui būdingiems simptomams, nedelsiant izoliuotis ir registruotis PGR tyrimui arba laboratorijoje atliekamam antigeno testui internetu www.1808.lt arba telefono numeriu 1808;
• rekomenduojama atlikti savikontrolės greituosius antigeno testus iškart sužinojus apie turėtą kontaktą, po 48 / 72 val. po pirmo testo ir dar po 48 val. Gavus teigiamą rezultatą, nedelsiant izoliuotis ir registruotis PGR tyrimui arba laboratorijoje atliekamam antigeno testui internetu www.1808.lt arba telefono numeriu 1808;
• vengti kontaktų su kitais asmenimis mažiausiai 7 dienas po paskutinės kontakto su sergančiuoju dienos
• bendraujant su kitais asmenimis, mažiausiai 7 dienas po paskutinės kontakto su sergančiuoju dienos, dėvėti respiratorių (rekomenduotina) arba medicininę kaukę, laikytis fizinio atstumo.
Iki šiol privaloma izoliacija buvo taikoma ne tik teigiamą PGR tyrimo arba antigeno testo atsakymą gavusiems asmenims, bet ir gyventojams, turėjusiems sąlytį su COVID-19 sergančiu šeimos nariu. Išimtis taikyta 90 dienų laikotarpiu koronavirusu persirgusiems gyventojams. Atskiri izoliacijos algoritmai taikyti kritinėms tarnyboms, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, socialinės globos ir ugdymo įstaigoms.

Sprendimas atšaukti privalomą izoliaciją sąlytį turėjusiems asmenims priimtas dėl stebimos situacijos, kai asmenys, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, dažnai nenurodo kartu gyvenančių asmenų, kaip sąlytį turėjusių, todėl jie faktiškai nėra izoliuojami. Sprendimas atsisakyti privalomos izoliacijos taip pat susijęs su stebima gerėjančia epidemiologine situacija: stebimas sergamumo COVID-19 mažėjimas, mažėjantis pandemijos pagreitis, naujausiais duomenimis siekiantis 1,4 proc. Per paskutines 7 dienas užfiksuota ir sąlyginai mažesnė teigiamų tyrimų dalis – 51,3 proc. Naujų COVID-19 atvejų pokytis, lyginant su praėjusia savaite, siekė 29,8 proc.

Vis daugiau Europos valstybių taip pat priima sprendimus dėl keičiamos COVID-19 valdymo strategijos.

Norvegijoje nuo 2022 m. vasario 11 d. jau atsisakyta daugumos COVID-19 priemonių, įskaitant reikalavimus laikytis 1 m atstumo, dėvėti kaukes. Užsikrėtusiems suaugusiems asmenims nebereikia laikytis karantino, bet išlieka rekomendacija likti namuose 4 dienas nuo teigiamo COVID-19 tyrimo rezultato gavimo.

Šveicarijoje sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduojama griežtai laikytis fizinio atstumo ir higienos reikalavimų, stebėti savo sveikatos būklę, bendraujant su kitais asmenimis dėvėti veido kaukę, vengti kontaktų, vengti viešų vietų.

Švedija sustabdė plataus masto testavimą (mobiliose palapinių aikštelėse, įvažiuojamuose testų ėmimo centruose, į namus atgabenamus testus) dėl COVID-19 net tiems žmonėms, kuriems pasireiškė infekcijos simptomai.

Danijoje sąlytį turėję asmenys neturi izoliuotis, jiems rekomenduojama atlikti greitąjį antigeno testą arba PGR tyrimą po 3 dienų, kai patvirtintas atvejis gavo teigiamą tyrimo rezultatą. Jei sąlytį turėjusiems pasireiškia simptomai, tokiu atveju rekomenduojama izoliuotis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą nustatyti 76 nauji COVID-19 atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga mažiausiai 1 174 gyventojai. Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 10 124 susirgimo COVID-19 atvejai, 124 žmonės mirė.

Saugokite savo sveikatą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą nustatyti 66 nauji COVID-19 atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga mažiausiai 1 288 gyventojai. Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 10 043 susirgimo COVID-19 atvejai, 124 žmonės mirė.

Saugokite savo sveikatą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą nustatyti 94 nauji COVID-19 atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga mažiausiai 1 258 gyventojai. Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 9 803 susirgimo COVID-19 atvejai, 124 žmonės mirė.

Saugokite savo sveikatą.

Kasdien vis atviriau kalbama apie grožio operacijas. Krūtų didinimas implantais bei pilvo plastika taip pat nėra išimtis. Šios operacijos gelbsti tuos, kurie nori padailinti dėl svorio svyravimų pakitusią figūrą bei susigrąžinti iki nėštumo ir gimdymo buvusias kūno formas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kada galima planuot krūtų didinimo implantais operaciją?

Krūtų didinimo operacijos implantais yra atliekamos tik toms moterims, kurių krūtys jau yra pilnai susiformavusios (nuo 18 m.). Kitas itin svarbus kriterijus yra sveikatos būklė. Operacija yra atliekama moterims, kurios tuo metu neturi tokių sveikatos sutrikimų, kurie galėtų daryti įtaką operacijos rezultatui ir pačios moters sveikatai. Žinoma, besilaukiančioms ar krūtine maitinančioms moterims krūtų didinimas implantais taip pat nėra atliekamas.

Ką žinote apie krūtų implantus?

Pagrindinės krūtų implantų formos yra trys – tai apvalaus profilio, anatominio profilio ir ergonominio profilio implantai. Apvalūs implantai yra tinkami moterims, kurių krūtys stangrios, nepasmukusios, tačiau norisi, kad viršutinė krūtinės dalis būtų pilnesnė bei iškilesnė. Anatominio profilio krūtų implantai puikiai tinka moterims, kurių natūrali krūtinė taip pat primena lašo formą, ir norisi pilnesnės apatinės krūties dalies bei aukščiau „įtaisyto“ spenelio. Ergonominio profilio implantai yra itin prisitaikantys prie kūno padėties, todėl gerai atkartoja natūraliai krūtinei būdingas savybes. Jeigu planuojate krūtų didinimo implantais operaciją, tikrai girdėjote ir pavadinimą “B-lite implantai“: apvalios ir anatominės formos implantai, kurie yra net 30 proc. lengvesni už įprastus implantus. Krūtų implantų dydis taip pat yra įvairus – nuo 225 iki 700+ ml.

Kaip atliekama krūtų didinimo implantais operacija?

Atsižvelgdamas į moters kūno sudėjimą bei jos lūkesčius, chirurgas parinks tinkamą pjūvio vietą. Pjūviai gali būti atliekami po krūtimis arba po spenelių areolėmis. Siekiant kuo natūralesnio rezultato, dažnai implantai dedami pagal dviejų plokštumų („dual plane“) metodiką, kai viršutinė implanto dalis „įsitaiso“ po raumeniu, o apatinė – po liauka. Daugiau informacijos apie krūtų didinimo implantais eigą, kainas, pooperacinį laikotarpį ir kt. rasite sekdami šią nuorodą: https://grozioakademija.lt/paslauga/krutu-didinimas-implantais/.

Kas yra pilvo plastika?

Pilvo plastika – tai operacija, kurios metu gali būti susiuvami prasiskyrę pilvo raumenys, pašalinamas pilvo apatinėje dalyje kabantis išsitampiusios odos bei riebalinio audinio perteklius, atkuriama estetinė pilvo išvaizda bei panaikinamas psichologinis diskomfortas dėl netenkinančios pilvo srities išvaizdos.

Kada galima planuoti pilvo plastikos operaciją?

Pilvo plastika, kaip ir bet kuri kita operaciją, jums bus atliekama tuo atveju, jeigu jūsų sveikatos būklė bus gera. Pažymėtina, kad pilvo plastikos operacijos nėra atliekamos didelį viršsvorį turintiems žmonėms bei moterims, kuri artimiausiu metu planuoja nėštumą.

Kaip atliekama pilvo plastikos operacija?

Taikant bendrinę nejautrą, operacija gali trukti nuo 2 iki 5 val. Šios operacijos metu gali būti atliekama standartinė arba mini pilvo plastika. Pjūviai įprastai tvirtinami siūlėmis, odos klijais, arba sankabėlėmis. Daugiau informacijos apie operacijos eigą, kainas, pooperacinį laikotarpį ir kt. rasite sekdami šią nuorodą: https://grozioakademija.lt/paslauga/pilvo-plastika/.

.

.

Užsakymo Nr. 220214

www.silutesligonine.lt nuotr.

Registruojantis pas gydytojus specialistus gyventojams nereikės stovėti gyvose eilėse.

Atsižvelgiant į gyventojų nusiskundimus, jog sudėtinga užsiregistruoti pas Šilutės ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytojus specialistus, keičiasi pacientų registravimo tvarka. Nuo vasario 14 dienos nebelieka vadinamųjų talonų dienų, o visi norintys užsiregistruoti pas specialistus gyventojai įrašomi į laukiančiųjų eilę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės ligoninės administracija primena, kad gyventojai konsultacijai pas gydytojus specialistus gali užsiregistruoti trimis būdais: per išankstinę pacientų registravimo sistemą internetu, paskambinę telefonu arba atėję į Konsultacinę polikliniką. Jeigu registruojantis šiais būdais nėra laisvų vietų vizitui, pacientas turi paskambinti į registratūrą telefonu ir bus įrašytas į laukiančiųjų eilę. Registruojantis pas gydytojus specialistus būtina turėti galiojantį šeimos gydytojo siuntimą.

Nebeliks talonų dienų

Iki šiol Šilutės ligoninėje, kaip ir daugelyje kitų gydymo įstaigų, buvo vadinamos talonų dienos, kada gyventojai būdavo registruojami pas gydytojus specialistus tik tam tikromis mėnesio dienomis. Vadinamosiomis talonų dienomis prie Šilutės ligoninės Konsultacinės poliklinikos nusidriekdavo žmonių eilė, daugiau skambučių nei įprastai sulaukdavo ir registratorės.

„Nuo vasario 14 dienos keičiasi pacientų registravimo tvarka pas gydytojus specialistus. Pagrindinė naujovė yra ta, kad pacientams gyvose eilėse stovėti nereikės. Negavus pas specialistą talono čia ir dabar, pacientas bus įrašomas į laukimo eilę. Atsiradus talonui pas gydytoją specialistą, medicinos registratorės paskambins artimiausiam eilėje esančiam pacientui ir suderins vizito laiką“, – sako Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.

Kaip to reikalauja Sveikatos apsaugos ministerija, pacientai bus registruojami nuolat, įstaigos darbo laiku, neribojant registravimosi terminų. Pacientui bus pasiūloma anksčiausia galima paslaugos suteikimo data. Pacientui atsisakius gauti paslaugą anksčiausią galimą jos suteikimo dieną, pacientas bus registruojamas pagal jo pasirinktą vėlesnę datą. Apie laisvą registravimosi datą, eilėje esantiems pacientams medicinos registratorės paskambins ir praneš telefonu.

Registracija internetu

Per mėnesį registratorės sulaukia apie 8000 skambučių, tik nedidelė dalis gyventojų – vos keliolika per mėnesį registruojasi internetu. Priminsime, kad išankstinė registracija internetu vyksta greičiau nei kitomis veikiančiomis priemonėmis, tokiomis kaip telefonu ar atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą. Ieškoti laisvų vietų ir registruotis pas gydytojus specialistus galima http://ipr.silutesligonine.lt/

Registracija internetu nėra sudėtinga, tačiau būtina patvirtini asmens tapatybę per elektroninius valdžios vartus. Registracijos sistema leidžia pacientams nuotoliniu būdu rezervuoti priėmimo laiką, gauti pranešimus ir priminimus apie numatytą apsilankymą pas gydytoją, atšaukti apsilankymą, internete stebėti visų savo planuojamų bei įvykusių apsilankymų istoriją.

Sistema pati primena pacientui apie artėjantį apsilankymą pas gydytoją, tad jei pacientai laiku atvyksta pas gydytoją jiems paskirtu metu, gydymo įstaigos gali aptarnauti daugiau pacientų, o pacientai išvengia laukimo eilių.

Vyr. gydytojas pripažįsta, kad ir registruojantis internetu pas kai kuriuos gydytojus specialistus, ne visada galima surasti laisvą laiką vizitui. Tuomet reikėtų skambinti išankstinės registracijos telefonu ir pacientas bus įrašytas į laukiančiųjų eilę. Kaip greitai pacientui, laukiančiam eilėje, bus paskambinta ir pasiūlytas talonas vizitui, priklauso nuo specialistų skaičiaus, jų užimtumo.

Šiuo metu didžiausios eilės yra pas gydytojus gastroenterologą, kardiologą, pas šiuos specialistus konsultacijos reikės laukti iki 31 dienos. Nuo 15 iki 30 dienų pacientai laukia konsultacijos pas šio profilio gydytojus: chirurgą, endoskopuotoją, fizinės medicinos reabilitacijos gydytoją, neurologą, urologą, otorinolaringologą. Registruojantis pas kitus gydytojus specialistus, laukimo eilės yra mažesnės, iki 14 dienų. Tą pačią dieną galite atsilikti ir rentgenodiagnostinius bei kompiuterinės tomografijos (be kontrasto) tyrimus.

Apie savo neatvykimą būtina pranešti

Šilutės ligoninės administracija primena, kad vadovaujantis 2015 m. lapkričio 17 d. LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, pacientai, užsiregistravę planinei asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti, tačiau negalintys atvykti nustatytu laiku, privalo apie tai informuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas iki numatomo paslaugos gavimo laiko pradžios.

„Parnešdami apie savo neatvykimą jūs pagerbsite ir save ir kitus, nes neatvykus pas gydytoją specialistą taip laukiamos paslaugos negauna kitas pacientas, eikvojamas gydytojo laikas“, – sako vyr. gydytojas A. Starkus.

Prašome Jūsų apie savo neatvykimą pas gydytoją konsultacijai pranešti elektroniniu paštu – registratura@silutesligonine.lt pateikiant šią informaciją: paciento vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, vizito data ir laika. Taip pat išankstinės registracijos telefonu 8 441 61 040.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą nustatyti 163 nauji COVID-19 atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga mažiausiai 1 255 gyventojai. Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 9 235 susirgimo COVID-19 atvejai, 121 žmogus mirė.

Saugokite savo sveikatą.