silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Be jau įprastų Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės tie Rusne, Kuršių marių ties Kintais ir Šyšos upės ties Darbininkų kvartalu Šilutės mieste maudyklų vandens tyrimų, nuo šių metų maudymosi sezono metu Šilutės rajone papildomai bus stebima dar 7 poilsiautojų pamėgtų vandens telkinių vandens kokybė.

Į stebimųjų sąrašą Šilutės rajono savivaldybė nusprendė papildomai įtraukti Vilkėnų, Ramučių, Šylių, Degučių, Vainuto ir Kriauleidiškės tvenkinius bei Šusties upelį Žemaičių Naumiestyje.

Skaityti toliau

Tiesa, šių vandens telkinių vanduo bus tiriamas tik du kartus: prieš maudymosi sezoną – gegužės 25 d. ir jam įpusėjus – liepos 7 d.

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialisto-sanitarijos inspektoriaus Jono Čeponio, pirmieji vandens mėginiai iš visų stebimų maudyklų paimti gegužės 25 d., jie išvežti į laboratoriją ištirti.

www.bef.lt nuotr.

Savaitgalį visuomenei buvo pristatytas Krokų Lankos ežero pašonėje įsikūręs Tulkiaragės pažintinis takas. Naujasis turistinis objektas žavi gamtos grožiu ir originalumu.

Takas, dedikuotas ūkininkui

Baltijos aplinkos forumo iniciatyva įkurtas takas pasakoja vietovės istoriją, supažindina su čia klegančiais paukščiais, atkreipia dėmesį į ūkininko svarbą palaikant bendrą gyvybės sistemą. „Šis takas – simbolinė padėka ūkininkams, kurie savo veiklą vykdo gamtai palankiu būdu, nepabūgę tam tikrų sunkumų ir nepatogumų,“ – teigia tako

Skaityti toliau

kūrimą koordinavusi Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė Rita Norvaišaitė. Ji taip pat priduria: „Tulkiaragės istorija unikali. Nė viena kita teritorija taip gerai neatskleidžia žmogaus ir gamtos ryšio, jų santykių būtinybės“.

Atgijo kadais apleista pumpavimo stotis

Jau kelis dešimtmečius neveikianti Tulkiaragės pumpavimo stotis virto tikru regiono traukos objektu. Gatvės meno stiliumi išpaišytas pastatas traukia akį, ant jo įkurtas paukščių stebėjimo bokštelis ir gyvoji gamtos mokykla ragina gamta gėrėtis iš aukščiau ir arčiau. Ant vienos pagrindinių siurblinės sienų pavaizduota meldinė nendrinukė – globaliai nykstanti rūšis, kuri vis dar peri Nemuno deltoje ir kuri, padedant ūkininkui, gali sugrįžti į Tulkiaragės pievas. Tako kūrėjai juokauja, kad tai greičiausiai yra didžiausia meldinė nendrinukė pasaulyje. Nuo upės pusės pažintiniu taku gyžtančius arba upe atplaukiančius lankytojus pasitinka ūkininko paveikslas. Apsuptas paukščių, jis keliauja prižiūrimomis pievomis. Ant pietinės, šilčiausios, atnaujintos siurblinės sienos naujų gyventojų laukia inkilai paukščiams, nameliai šikšnosparniams ir vabzdžiams.

Neįprasti statiniai

Originali ne tik stotis, bet ir kiti tako statiniai. Lygiagrečiai pylimo rikiuojasi neįprastos formos stendai – sukami, papildyti judančiomis detalėmis ar eksponatais. Siūloma pasikalbėti su didžiuoju baubliu pučiant stiklinį butelį, apžiūrėti bebrų apgraužtą medį, pasimatuoti pelkininkų durpynuose naudotas lentas, batus arkliams. Pasigėrėti atsiveriančiu Krokų Lankos ežero kraštovaizdžiu galima ne tik užlipus ant apžvalgos bokštelio, bet ir įsitaisius ant suolelio neįprastai aukštomis kojomis (pavadintu Svajokių suoleliu).

Geras pasiekiamumas

Vos už 8 km nuo Šilutės įsikūrusį taką patogu pasiekti vandeniu. Per Krokų Lanką, Kampupę čia nusidriekia pagrindiniai vandens keliai. „Jei būtų galimybė persikelti per Aukštumalos upę, idealu čia atvykti būtų dviračiais – pro Tulkiaragę tuomet suktų „Trejų vandenų“ dviračių trasa. Kol kas dviračiais, kaip ir automobiliais, reikia vykti iš Šilutės,“ – sako Rita Norvaišaitė.

Ateities vizijose – prekyba vietos produkcija

Užsukite į Tulkiaragę ir įvertinkite naują turizmo objektą patys. Viena galima garantuoti – jus pasitiks puikus gyvosios gamtos koncertas.

www.bef.lt inf.

Violetos Astrauskienės, www.sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

LR Seimas 2015-uosius paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių – regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei puoselėjimas. Etnografinių regionų metai skatina labiau pasidomėti regionų kultūra, papročiais, istorija, siekiant garsinti ne tik savo krašto savitumą, bet atkreipti dėmesį į visus – Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos – regionus.

Taip jau istoriškai nutiko, kad Švėkšna ir Šilutė, priklausančios tam pačiam rajonui, skiriasi savo

Skaityti toliau

regionu, o ta takoskyra – buvusi Prūsijos muitinė Žagatpurvių kaime, su iki šiol išlikusiu pastatų kompleksu Saugų – Švėkšnos kelyje. Švėkšniškių gyslomis tekėjo ir tebeteka žemaitiškas kraujas, o šilutiškiai – kitoje „rubežiaus“ pusėje, didžiuojasi esą šišioniškių – Mažosios Lietuvos paveldo puoselėtojai.

Pasaulinės kultūrų puoselėjimo dienos išvakarėse Švėkšnos bibliotekos bibliotekininkė Danutė Litvinienė pakvietė švėkšniškius į susitikimą su Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansambliu „Ramytė“. Renginys vyko Švėkšnos TAC salėje. Prigimtimi esanti žemaite, ansamblietė Vaida Galinskienė visą renginį-koncertą vedė beveik išnykusia šišioniškių tarme. Nuotaikingas pasibuvimas kartu, beklausant mažlietuvių dainų apie „sunkius ir lėngvus darbėlius“, porinamų pasakojimų, stebinusių kerų ir burtų žinojimu, šokiai bei žaidimai leido kiekvienam pajusti, kokie mes – žemaičiai ir šišioniškiai – skirtingi, o tuo pačiu ir kažkiek panašūs.

Koncertinė programa užbaigta palinkėjimu: „Vėlyju giliukį didėlį stukį!“. Ačiū renginio organizatorei D. Litvinienei, „Ramytės“ ansamblio vadovei Giedrei Pocienei, koncertinės programos vedėjai V. Galinskienei ir visiems ansambliečiams už pažintinę galimybę pažvelgti į Mažosios Lietuvos papročius, dainas, aprangą ir darbus.

Violeta Astrauskienė, www.facebook.com/Sveksnos.naujienos

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė yra pasirengusi padėti Šilutės rajono savivaldybei išspręsti gyventojų socialinės globos problemą. Sėkmingai sutvarkius formalumus, šios paslaugos galėtų būti teikiamos Švėkšnos psichiatrijos departamente, kur dirba žmonės, sukaupę nemenką tokio pobūdžio darbo patirtį.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje lankėsi Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, savivaldybės gydytojas Marius Bartkus. Sunerimę dėl nepakankamų socialinės globos paslaugų Šilutės rajone, jie ieško partnerių šiai problemai įveikti.

Skaityti toliau

V. Laurinaitis teigė, jog pastaruoju metu ryškėja didžiulė problema dėl senyvo amžiaus žmonių, įskaitant ir turinčių psichikos negalią, apgyvendinimo socialinės globos namuose.

Įgyvendinant ES direktyvą, tokiose įstaigose įkurdinamiems asmenims turi būti užtikrinamas tam tikras plotas, todėl beveik visose šalies globos įstaigose tenka mažinti apgyvendinamų asmenų skaičių.

A.Šimelionis sakė, kad Šilutės rajono savivaldybė neatidėliotinai turi spręsti tokių asmenų apgyvendinimo klausimą, tačiau savo jėgomis to padaryti nelabai gali. M. Bartkus, paantrindamas A. Šimelioniui, sakė, kad Šilutės ligoninė, pasikeitus įstatyminei bazei, socialinės globos paslaugų teikti nebegali. Todėl Šilutės meras kreipėsi į Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovą, su prašymu rasti galimybę išspręsti problemą.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga sakė, jog Šilutės rajono vadovų susirūpinimas jam suprantamas. Jis pasiūlė galimą problemos sprendimą – socialinės globos paslaugas teikti dalyje šiuo metu esančių laisvų patalpų Psichiatrijos departamente Švėkšnoje.

„Tačiau paslaugų teikimą turėtų užtikrinti savivaldybė, nes tai jiems deleguota funkcija. Prieš tai su Sveikatos apsaugos ministerija reiktų išspręsti patalpų valdymo ir administravimo klausimą, kadangi būtent ji yra Psichiatrijos departamento pastatų savininkė“, – sakė J.Sąlyga.

Jis įsitikinęs, kad tai būtų daugeliui naudingas sprendimas.

Šilutės meras V. Laurinaitis itin palankiai vertino tokias galimybes. Pirmiausia jas žadama apsvarstyti Šilutės savivaldybės tarybos posėdyje. Sulaukus tarybos narių pritarimo, Šilutės savivaldybė kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl patalpų nuomos.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės inf.

Ta pačia tema: www.silute.lt: “Diskusijos dėl ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugų Psichiatrijos departamento patalpose”

www.sveksnosnauijienos.lt nuotr.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko tyrimą dėl vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo Švėkšnos specialiojo ugdymo centre.

Tyrimas buvo pradėtas, atsižvelgiant į gautą informaciją apie vaikų teisių pažeidimus mokykloje (darbuotojų smurtas ir kitas netinkamas elgesys su vaikais, saugios aplinkos vaikams neužtikrinimas ir pan.), siekiant išsiaiškinti vaikų priėmimo į Švėkšnos specialųjį ugdymo centrą tvarką, pagalbos, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų teikimo galimybes, vaikų situaciją bei jos pokyčius, po vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2012 metais atlikto tyrimo.

Skaityti toliau

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, įvykę ir tebevykstantys pokyčiai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre (mokyklos pavadinimas, veikla ir pavaldumas, nuo veiklos pradžios 1967 metais, keitėsi ne vieną kartą: Švėkšnos sanatorinė mokykla–internatas – Švėkšnos sanatorinė internatinė mokykla – Švėkšnos sanatorinė mokykla – Švėkšnos specialioji mokykla – Švėkšnos specialiojo ugdymo centras) nėra pakankami. Mokykla tebėra išlaikiusi daugiau neigiama prasme „išskirtinės“ mokyklos statusą. Daugumoje atvejų, tai mokykla, kuria galima pasinaudoti, ne tiek siekiant padėti didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turinčiam vaikui, gauti kompleksinę kvalifikuotą pagalbą, kad vaikas galėtų ugdytis savo gyvenamojoje vietoje, augti ir būti auklėjamu bei prižiūrimu savo tėvų (globėjų, rūpintojų), tačiau siekiant nors laikinai išspręsti „nepatogaus“, „nevaldomo“ ar pan., problemas keliančio vaiko klausimą.

Tyrimo metu nustatyti vaikų teisių ir interesų pažeidimai Centre, kurie yra susiję su švietimo pagalbos bei sveikatos priežiūros paslaugų vaikams teikimu; saugios ir sveikos aplinkos, privatumo užtikrinimu; vaikų apsauga nuo smurto, neigiamos socialinės aplinkos įtakos; teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos saugos reikalavimus mokykloje ir bendrabutyje, vaikų maitinimo organizavimą, vaikų atstovavimą ir jų teisių gynimą baudžiamajame procese ir kt. nuostatų vykdymu ir kt. Taip pat tyrimo metu nustatyti ir kiti pažeidimai bei praktikoje kylančios problemos dėl vaikų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisių užtikrinimo. Pažymėtina, kad dauguma nustatytų vaikų teisių pažeidimų ir praktinės veiklos trūkumų, gali būti pašalinti tik esant geranoriškam ir aktyviam kompetentingų institucijų bendradarbiavimui.

Atlikusi tyrimą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė įspėjo Švėkšnos specialiojo ugdymo centro direktorę L. Navickienę dėl nustatytų vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų bei pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai, įgyvendinančiai Švėkšnos specialiojo ugdymo centro savininko teises ir pareigas, spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės Centro direktorei taikymo, atsižvelgiant į tyrimo metu Centro veikloje nustatytus trūkumus bei vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus (apie priimtą sprendimą kontrolierė turi būti informuota iki 2015 m. birželio 15 d.).

Atsižvelgiant į tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, vaiko teisių apsaugos kontrolierė pateikė kompetentingoms institucijoms eilę pasiūlymų (Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijoms, teisėsaugos institucijoms (prokuratūrai, policijai), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ir kt.) susijusių su tiek su Švėkšnos specialiojo ugdymo centro ugdytinių, tiek visumoje vaikų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, padėties gerinimu bei praktikoje kylančių problemų sprendimu.

Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlyta įvertinti Švėkšnos specialiojo ugdymo centro galimybę tinkamai įgyvendinti Centro veiklos tikslą, uždavinius ir vykdyti funkcijas, atsižvelgiant į esamą (nustatytą) vaikų ir darbuotojų skaičių bei svarstyti galimybę maksimaliai mažinti vaikų skaičių Centre. Taip pat pateiktas siūlymas peržiūrėti vaikų priėmimo ir ugdymo Švėkšnos specialiojo ugdymo centre reglamentavimą, užtikrinant, kad į Centrą būtų priimami didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turintys vaikai, atsidūrę krizinėse, sudėtingose situacijose bei, kad vaikų ugdymo Centre terminas būtų siejamas su objektyviais kriterijais ir grindžiamas nešališku kompetentingų specialistų vertinimu; spręsti ugdymo paslaugų didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams prieinamumo arčiausiai jų gyvenamosios vietos užtikrinimo, pedagogų kompetencijos dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, ypatingai – turinčių elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų, didinimo ir kvalifikacijos kėlimo, taip pat aktyvesnio pedagogų, mokyklų vaiko gerovės komisijų, ugdymo įstaigų administracijų ir pagalbą vaikams teikiančių specialistų tarpusavio bei su vaiko atstovais pagal įstatymą bendradarbiavimo problemas ir kt.

Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlyta informuoti gydytojus (šeimos gydytojus, gydytojus psichiatrus, vaikų ir paauglių gydytojus psichiatrus) apie Švėkšnos specialiojo ugdymo centro vykdomos veiklos pobūdį, tikslą, vaikams ir jų atstovams teikiamą pagalbą ir kt., nes tyrimo duomenys leidžia manyti, kad gydytojai nežino ir galimai aktyviai nesidomi, nesiaiškina ir (ar) nevertina, į kokio tipo ugdymosi įstaigą pagal jų rekomendaciją („siuntimą“) vaikas turėtų vykti, kokioje aplinkoje vaikas ugdysis ir gyvens, kokias paslaugas ir pagalbą gaus ir kt. (pavyzdžiui, medicininiuose dokumentuose vis dar nurodoma „sanatorinė“, „internatinė“ mokykla, „gali būti taikomas sanatorinis gydymas“). Taip pat ministerijai pasiūlyta reglamentuoti gydytojų psichiatrų įvertinimo ir rekomendacijų dėl vaiko ugdymosi atitinkamo tipo mokykloje rengimą. Pasiūlyta peržiūrėti galiojantį teisinį reglamentavimą dėl periodinės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės bendrabučiuose, kuriuose gyvena vaikai, įtvirtinimo ir vykdymo (šiuo metu periodinė kontrolė nėra vykdoma, nors vaikai mokyklų bendrabučiuose gyvena visus mokslo metus).

Teisingumo ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikti siūlymai dėl vaiko atstovavimo, jo teisių ir interesų apsaugos baudžiamajame procese gerinimo, atsižvelgiant į tyrimo metu paaiškėjusias naujas ir pasitvirtinusias anksčiau nustatytas problemas dėl nukentėjusių vaikų teisių apsaugos, gynimo ir atstovavimo.

Atsakingos institucijos apie vaiko teisių apsaugos kontrolierės sprendimo nagrinėjimo rezultatus ir sprendimo vykdymą turi informuoti iki 2015 m. liepos 31 d.

VTAKĮ inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis pasirašė įsakymą dėl šildymo sezono pabaigos rajone nuo šio ketvirtadienio, balandžio 23 d.

Skaityti toliau

Algirdo Poteliūno nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis savo įsakymu patvirtino seniūnaičių rinkimų grafiką ir komisijų sudėtis.

Skaityti toliau

Naujoji skulptūra stovės kažkur čia, prie buvusios Rusnės sinagogos. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Sulaukusi Indijos tautinio išsivadavimo lyderio Mahatmos Gandžio (Mahatma Gandhi) ir iš Rusnės kilusio žydų architekto Hermano Kalenbacho (Hermann Kallenbach) bičiulystės įamžinimo Rusnėje fundatorių pritarimo rusniškių pasiūlytai vietai skulptūrai statyti, Šilutės rajono valdžia suskubo organizuoti infrastruktūros – paminklui numatytos vietos ir pro ją vedančio pėsčiųjų tako – promenados tvarkymo darbus.

Šiandien ryte Šilutės rajono savivaldybėje įvyko susirinkimas, kuriame svarstyta, kokius darbus būtina atlikti ir kokiomis lėšomis jie turėtų būti finansuojami.

Skaityti toliau

Anot Komunikacijos skyriaus pranešimo, techninis projektas bus rengiamas kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, o patys darbai galėtų būti finansuojami iš Rusnės miesteliui, kaip tikslinei teritorijai, numatytų skirti lėšų.

Tokiam sprendimui dar turės pritarti Rusnės bendruomenė. Jos susirinkimą planuojama surengti artimiausiu metu.

Problemų dėl aplinkos prie buvusios sinagogos sutvarkymo neturėtų iškilti, mat vienas iš rusniškių norų ir yra, panaudojant tikslinės teritorijos lėšas, sutvarkyti visą taip vadinamą promenadą ant pylimo, nuo baltojo tilto per Pakalnės upę iki senojo tilto per Atmatą liekanų.

Susijęs: „Būti ar nebūti M. Gandžio ir H. Kalenbacho skulptūrai Rusnėje?“

www.silute.lt ir www.silutesetazinios.lt inf.

www.lrp.lt nuotr.

Ketvirtadienį, balandžio 16 d., visokių skandalų krečiamame Švėkšnos specialiojo ugdymo centre lankysis LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Švėkšnoje Prezidentės laukiama apie 11 val.

Skaityti toliau

Parengta pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos inf.

Susijęs: “Spaudos dėmesio centre: Švėkšna”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Juzefa Tamavičienė nuo praeito penktadienio, balandžio 10 d., atleista iš Katyčių seniūnijos seniūno pareigų jos pačios prašymu dėl šeimyninių aplinkybių ir sveikatos būklės.

Bent jau taip teigiama Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus atsakyme į „Šilutės ETA Žinių“ paklausimą.

Skaityti toliau

Rusniškiai M. Gandžio ir H. Kalenbacho skulptūrą siūlo statyti kažkur čia, prie buvusios Rusnės sinagogos. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Rusniškiams pavyko įtikinti VšĮ „Kiškių garbė“ atstovus, kad geriausia vieta Indijos tautinio išsivadavimo lyderio Mahatmos Gandžio (Mahatma Gandhi) ir jo bičiulio, iš Rusnės kilusio žydų architekto Hermano Kalenbacho (Hermann Kallenbach) skulptūrai – šalia buvusios Rusnės sinagogos, ant Atmatos upės kranto.

„Šilutės ETA Žinioms“ šią naujieną pranešė bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys, kuris ketvirtadienį dalyvavo susitikime su žmonėmis, besirūpinančiais M. Gandžio ir H. Kalenbacho draugystės įamžinimu Rusnėje.

Skaityti toliau

Susijęs: „Būti ar nebūti M. Gandžio ir H. Kalenbacho skulptūrai Rusnėje?“

M. Gandžio ir H. Kalenbacho skulptūros šioje vietoje rusniškiai nenori matyti. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Rusniškiai – paprasti žmonės. Todėl ir paminklus savo saloje jie mieliau statytų saviems didvyriams, o ne pasaulinio garso asmenybėms. Vis dėlto jie nesikrato ir Rusnei peršamos skulptūros Indijos tautinio išsivadavimo lyderiui Mahatmai Gandžiui (Mahatma Gandhi) ir jo bičiuliui, iš Rusnės kilusiam žydų architektui Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach). Tik jau tai skulptūrai primygtinai siūlomą vietą – Atmatos upės pakrantėje išlikusią senojo tilto atramą rusniškiai kategoriškai atmeta.

Skaityti toliau

Trečiadienį po pietų rusniškiai rinkosi Salos etnokultūros ir informacijos centre. Ten turėjo įvykti vietos bendruomenės susitikimas su M. Gandžio ir H. Kalenbacho draugystės įamžinimu Rusnėje besirūpinančios VšĮ „Kiškų garbė“ atstovais Edita Mildažyte ir Gintautu Vyšniausku. Tačiau pastarieji Rusnėje taip ir nepasirodė, nes, kaip netrukus paaiškėjo, kažkas sumaišė dienas, ir E. Mildažytė su G. Vyšniausku į Rusnę atvyks tik šiandien po pietų.

Nepaisant to, rusniškiai nusprendė neišsiskirstyti, bet, kad jau susirinko, pasitarti, kur būtų galima statyti skulptūrą M. Gandžiui ir H. Kalenbachui.

Iš visų susirinkusių, ko gero, vienintelis Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis palaikė VšĮ „Kiškių garbė“ pageidavimą skulptūrą statyti ant senojo tilto per Atmatos upę liekanų.

Visi kiti pritarė seniūnės Dalios Drobnienės, leidėjo, kultūros paveldo eksperto Kęstučio Demerecko ir Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės Birutės Servienės nuomonei, kad ant architektūros paveldo paminklo (tilto liekanų – red.) nederėtų statyti naujų paminklų, o geriausia vieta M. Gandžio ir H. Kalenbacho skulptūrai esą būtų šalia buvusios sinagogos, Atmatos upės pakrantėje, į dešinę nuo prieplaukos.

Rusnės kultūros namų statyba (oficialiai - rekonstrukcija) ir aplinkos sutvarkymas gali atsieiti beveik 1,5 mln. Eur. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Ne viskas, kas teisėta, būtinai yra teisinga.

Kodėl projekto “Rusnės viešosios infrastruktūros plėtra” antrojo etapo rangos darbai pabrango daugiau kaip 100 tūkst. eurų?

O buvo taip…

Šilutės rajono savivaldybės administracijos skelbtame viešajame pirkime „Projekto “Rusnės viešosios infrastruktūros plėtra” rangos darbai“ (II etapas) dalyvavo iš viso 4 įmonės. Mažiausią kainą – 518 419,68 pasiūlė UAB „Stamela“. Tačiau šios įmonės pasiūlymas buvo atmestas, nes, kaip teigiama viešojo pirkimo ataskaitoje, ši

Skaityti toliau

bendrovė „per perkančiosios organizacijos (Šilutės r. savivaldybės administracijos – red. pastaba) nurodytą terminą neištaisė aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškino pasiūlymo“.

Antroji mažiausią rangos darbų kainą pasiūliusi įmonė buvo UAB „Statybų valdymo sprendimai“ – 525 903,35 Eur. Toliau rikiavosi UAB „Žibai“ – 631 371,63 Eur ir AB “Kauno dujotiekio statyba” – 637 774,99 Eur.

Šio viešojo pirkimo nugalėtoja buvo paskelbta UAB „Statybų valdymo sprendimai“, ir su šia įmone turėjo būti pasirašyta rangos darbų sutartis. Tačiau nutiko taip, kad sutartis buvo pasirašyta su UAB „Žibai“. Todėl rangos darbai pabrango daugiau kaip 105 tūkst. Eur (per 360 tūkst. Lt).

Sprendžiant iš šio viešojo pirkimo ataskaitos, rangos darbų sutartis su UAB „Žibai“ buvo pasirašyta šių metų kovo 27 d., tai yra prieš dvi savaites.

Laimėtojas pats pasitraukė

Mėgindami išsiaiškinti, kodėl taip nutiko, praeitą antradienį, kovo 31 d., elektroniniu paštu kreipėmės į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, o kitą dieną, balandžio 1-ąją, – ir į daugiau kaip pusės milijono eurų vertės sandorio atsisakiusią UAB „Statybų valdymo sprendimai“.

Šilutės rajono savivaldybės administracija į paklausimą atsakė jau kitą dieną, tai yra praeitą trečiadienį. Tuo tarpu atsakymo iš UAB „Statybų valdymo sprendimai“ teko palaukti gerokai ilgiau – iki šio antradienio, balandžio 7 d. Ir tai jo sulaukėme tik po to, kai šios įmonės direktoriui Gintarui Pužui telefonu priminėme apie save.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytame atsakyme teigiama, kad viešojo pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Statybų valdymo sprendimai“ neatvyko pasirašyti sutarties iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino pabaigos, todėl, vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymu, pasirašyti sutartį buvo pasiūlyta kitai, pasiūlymų eilėje po UAB „Statybų valdymo sprendimai“ esančiai įmonei – tai yra UAB „Žibai“.

Regis, šioje situacijoje viskas teisėta. Tačiau…

Nejau niekam neįdomu?

Nejau niekam savivaldybės administracijoje neiškilo jokių klausimų dėl to, kad konkursą laimėjusi įmonė lengva ranka atsisakė rangos sutarties kitos įmonės naudai? Juolab kad dėl to rangos darbai pabrango daugiau kaip 100 tūkst. Eur.

Ar savivaldybės administracija bent pasidomėjo, kodėl konkursą laimėjusi įmonė atsisakė rangos sutarties?

Ar savivaldybės administracija šioje situacijoje neįžvelgia galimo susitarimo tarp įmonių “įsisavinti” kuo daugiau viešųjų pinigų?

Manydami, kad savivaldybės administracija, būdama viešųjų lėšų valdytoja, turėtų rūpintis, kad viešieji pinigai, įskaitant ES fondų lėšas, būtų naudojami taupiai ir racionaliai, visus šiuos klausimus surašėme į naują kreipimąsi, kurį praeitą penktadienį elektroniniu paštu išsiuntėme savivaldybės administracijai.

Atsakymo dar nesulaukėme.

Sąmatoje įsivėlė klaidų?

Užtat, kaip jau buvo minėta, sulaukėme atsakymo iš UAB „Statybų valdymo sprendimai“.

Štai ką rašo šios bendrovės direktorius G. Pužas: „Pasiūlymo pateikimui dalyvaujant viešajame pirkime “Projekto “Rusnės viešosios infrastruktūros plėtra” rangos darbai (II etapas)” turėjome ganėtinai mažai laiko. Iki rangos sutarties pasirašymo dienos dar kartą peržiūrėję pateiktą kainą sąmatinėse skaičiuotėse radome klaidų, kurios labai būtų įtakojusios objekto pelningumui. Praktiškai darbai būtų tapę nuostolingi. Todėl nusprendėme sutarties nepasirašyti“.

Štai taip.

„Žibai“ Rusnėje jau pasižymėjo

Negalime nepriminti, kad UAB „Žibai“ buvo laimėję ir projekto “Rusnės viešosios infrastruktūros plėtra” rangos darbų pirmojo etapo konkursą. Ir tai, kad šiai įmonei ten ne per geriausiai sekėsi: statant Rusnės kultūros namus buvo pažeistas greta esantis pastatas, kuris priklauso UAB „Energetikos objektų statyba“. Padarytą žalą – beveik 58 tūkst. Eur (200 tūkst. Lt) šiai bendrovei atlygino Šilutės rajono savivaldybė.

Buvo teigiama, kad dėl šios nesėkmės kalta ne UAB „Žibai“, bet Rusnės kultūros namų rekonstrukcijos projektą rengusi įmonė, iš kurios savivaldybės administracija turėtų – bent jau taip praeitų metų rugsėjį nusprendė savivaldybės taryba – regreso tvarka išieškoti „Energetikos objektų statybos“ bendrovei sumokėtą pinigų sumą.

Kaip savivaldybės administracijai tai sekasi, kol kas nežinome. Tačiau tikimės, kad bus atsakyta ir į šį klausimą.

Lygiai taip pat dabar negalime pasakyti, kiek iš viso atsieis Rusnės kultūros namų rekonstrukcija ir aplinkos sutvarkymas (kiek skirta iš ES fondų ir LR valstybės biudžeto, kiek turės pridėti Šilutės r. savivaldybė). Šios informacijos taip pat laukiame iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos.

Kai kurių šaltinių teigimu, ši suma (per abu projekto etapus) gali siekti beveik 1,5 mln. Eur.

Pabaigai

Tačiau jokių sąmokslo teorijų mes nekursime. Išvadas darykite patys.

Bet nepamirškite, kad mūsų politikai šiuo metu labai įsitempę ir dėl kiekvieno jų garbę bei orumą galimai žeminančio komentaro greiti kreiptis į policiją.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Krašto bendruomenės kviečiamos dalyvauti Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse“ ir laimėti piniginius bei kitokius prizus.

Nors konkursas „Eismo saugumas bendruomenėse“ organizuojamas jau šeštą kartą, tačiau, kaip susitikime su Šilutės rajono bendruomenių vadovais teigė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Ramanauskas, nė viena bendruomenė iš Klaipėdos regiono savivaldybių dar nė karto jame nedalyvavo. O visai be reikalo, mat konkurso sąlygos pakankamai

Skaityti toliau

paprastos: tereikia užsiregistruoti konkurso dalyvių, surengti eismo saugumą skatinančią akciją, ją nufilmuoti ir filmuotą medžiagą nusiųsti organizatoriams.

Visų dalyvių laukia dovanos, o konkurso nugalėtojai ir prizininkai dar bus apdovanoti ir piniginiais prizais.

Beje, konkursiniams eismo saugumo renginiams reikalingomis priemonėmis – šviesą atspindinčiomis liemenėmis, atšvaitais ir kt., esant reikalui, gali aprūpinti konkurso organizatoriai ir jų partneriai regionuose, Klaipėdos regione – VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. Atsakingo darbuotojo telefono numeris ir elektroninio pašto adresas – konkurso „Eismo saugumas bendruomenėse 2015“ nuostatuose, kurie publikuojami Lietuvos automobilių kelių direkcijos interneto svetainėje, nukreipimo nuorodą į juos rasite ir šios publikacijos gale.

Konkurso nuostatai

www.lakd.lt: „Eismo saugumas bendruomenėse“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lėbauti ir krėsti eibes savo vaikus jau išmokėme, dabar su vaizdo kamerų pagalba stebėsime, ką jie išdarinėja gatvėje.

Antradienį priešpiet į Šilutės rajono policijos komisariatą rinkosi rajono bendruomenių lyderiai. Susitikime daugiausia kalbėta apie būtinybę stiprinti visuomenės bendradarbiavimą su policija, siekiant sukurti rajone saugią aplinką.

Rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius pasidžiaugė, kad Šilutėje dar šią vasarą bus įrengta 12 stebėjimo kamerų, kurios ne tik padės užtikrinti mieste viešąją tvarką, bet ir palengvins pareigūnams darbą išaiškinant

Skaityti toliau

nusikaltimus ir kitus teisėtvarkos pažeidimus.

Bendruomenės pareigūnė Nerija Ropienė pabrėžė, kad pastaruoju metu kone 100 proc. nusikalstamų veikų padaroma apsvaigus nuo alkoholio, ir viena policija šios problemos neišpręsianti. Reikia, kad patys žmonės kurtų sau saugią aplinką.

Kaip pavyzdį ji pateikė Naisių kaimą Šiaulių rajone, kur jau ne pirmus metus rengiamos tūkstančius žmonių sutraukiančios šventės be alkoholio. Ir problemų dėl viešosios tvarkos ten mažiau, ir jaunimui nėra iš ko imti blogą pavyzdį. Bent jau viešoje aplinkoje.

O kaip pas mus, Šilutės rajone?..

„Bet be prekybos alkoholiu nebus ir renginių rėmėjų,“ – viešai pasiguodė Bikavėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Marytė Matevičienė, tuo pačiu atverdama įsisenėjusį skaudulį.

Bendruomenės pareigūnė N. Ropienė jai atsakė, jog tereikia, kad kas nors vienas, kaip Ramūnas Karbauskis Naisiuose, imtųsi iniciatyvos, ir esą visko galima pasiekti.

O kas Šilutėje imsis tokios iniciatyvos? Gal R. Karbauskio bendrapartietis Virgilijus Pozingis? Bet juk jis tokią galimybę jau turėjo. Kaip ir visi kiti ligšioliniai rajono savivaldybės vadovai. O tokių paraginimų tikrai būta.

Matyt, todėl dabar taip ir turime: lėbauti ir krėsti eibes savo vaikus jau išmokėme, dabar su vaizdo kamerų pagalba stebėsime, ką jie išdarinėja gatvėje…

Žinoma, negalima pamiršti ir tėvų atsakomybės už jų vaikų auklėjimą.

Susiję: “Į sveikatą, šilutiškiai ir miesto šventės svečiai!..”,
“Šilutės valdžia neranda vaistų prieš paauglių girtuokliavimą”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį, kovo 28 d., Šilutės Afganistano karo dalyvių draugijos nariai su šeimomis ir kitais bendraminčiais rinkosi į medelių sodinimo talką Kalkiškės miške, Švėkšnos sen.

Sumanymas 1979-1989 metų Afganistano kare žuvusių lietuvių atminimą įamžinti sodinant medelius miške kilo dar praeitų metų rudenį. Šią Afganistano karo veteranų iniciatyvą palaikė Šilutės urėdijos miškininkai. Padedant Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio vadovui, Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariui Sauliui Vytuviui, Šilutės miškų urėdijos vyriausiajam miškininkui Viktorui Aužbikavičiui ir

Skaityti toliau

Švėkšnos girininkui Algirdui Tamašauskui, netrukus buvo parinkta ir vieta medeliams sodinti. Tad liko tik sulaukti pavasario.

Toji diena išaušo praėjusį šeštadienį, kovo 28 d. Nors Afganistano karo veteranų gretos prieš pat medelių sodinimo akciją ir išretėjo (dėl ligų ir kitų svarbių priežasčių), tačiau talkininkų trūkumą su kaupu kompensavo gausus būrys švėkšniškių su savo seniūnu Alfonsu Šepučiu priešakyje, kiti bendraminčiai. Kastuvą į rankas paėmė ir Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio vadovas S. Vytuvis.

Tiek kartų girdėta daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, kurią po medelių sodinimo sudainavo švėkšniškės moterys, tądien irgi skambėjo kažkaip ypatingai…

Šilutės Afganistano karo dalyvių draugijos nariai dar kartą nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie palaikė jų iniciatyvą ir savo darbu prisidėjo prie jos įgyvendinimo.

1979-1989 metų Afganistano kare priverstinai dalyvavo beveik 5 000 vaikinų iš Lietuvos. Iš jų 96 žuvo, 98 tapo invalidais.

Žuvusiųjų Afganistane atminimui, visų gyvųjų vardan…

Oresto Lidžiaus nuotr.

A. Aleksėjūnienės nuotr.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD) aiškinasi, kuri žvejybos įmonė per patį stintmetį su savo traktoriumi malėsi Skirvytės upėje.

Tyrimas buvo pradėtas po to, kai portale grynas.lt buvo paskelbtas Birutės Davidonytės str. „Baisi neteisybė: mašinos prie vandens negali nė privažiuoti, o traktoriai akėja upės dugną“ ir stintų žvejybos ypatumais Nemuno deltoje susidomėjo Aplinkos ministerija.

Nors jau praėjo nemažai laiko, tačiau, kaip šiandien teigė telefonu Klaipėdos RAAD direktorius Andrius Kairys, šis įvykis vis dar tiriamas.

Skaityti toliau

Esą portale grynas. lt publikuojamose nuotraukose nesimato Skirvytės upės vandenis savo ratais maišančio traktoriaus valstybinių numerių, taip pat neaišku, kurioje tiksliai vietoje visa tai užfiksuota, todėl sunku nustatyti, kuri konkrečiai įmonė taip žvejojo, o kol tai neišaiškinta, nėra iš ko pareikalauti paaiškinimo.

A. Kairys taip pat teigė vis dar laukiantis informacijos iš Nemuno deltos regioninio parko direkcijos, kuri, jo žiniomis, irgi atlieka tyrimą (apie tai, beje, rašoma ir pradžioje minėtoje publikacijoje).

Galutinį sprendimą dėl šio įvykio Klaipėdos RAAD priims galbūt jau kitą savaitę.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos nuotr.

Prieš kurį laiką užgimęs sumanymas pastatyti Rusnėje skulptūrą Indijos tautinio išsivadavimo lyderiui Mahatmai Gandžiui ir jo bičiuliui, iš Rusnės kilusiam žydų architektui Hermanui Kalenbachui įgauna pagreitį.

Šiandien Šilutėje lankėsi vieni iš M. Gandžio ir H. Kalenbacho draugystės įamžinimo Rusnėje sumanytojų Edita Mildažytė ir Gintautas Vyšniauskas. Kartu su Šilutės rajono savivaldybės vadovais jie apsilankė Rusnėje, ten apžiūrėjo visas tokiai skulptūrai tinkamas vietas.

Skaityti toliau

Parengta pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

Susijęs: 15min.lt: „Rusnėje iškils skulptūra Mahatmai Gandhi ir architektui Hermannui Kallenbachui“

Algirdo Poteliūno nuotr.

Šilutės rajono vietos bendruomenių projektams šiais metais skirta iš viso 32330 eurų. Kaip šios lėšos bus panaudotos, spręs rajono seniūnijų vietos bendruomenių tarybos. Jos jau įsteigtos beveik visose seniūnijose.

Šilutės seniūnijos vietos bendruomenės taryba bus renkama šį ketvirtadienį. Susirinkimas vyks seniūnijos salėje. Pradžia 16 val.

Skaityti toliau

Vietos bendruomenių savivaldos programos lėšos seniūnijoms paskirstytos, atsižvelgus į gyventojų skaičių jose. Daugiausia pinigų skirta Šilutės seniūnijos vietos bendruomenių projektams – 10 791 Eur.

Šios programos lėšomis gali būti finansuojama kultūrinė ir švietėjiška veikla, viešųjų erdvių tvarkymas, aplinkos kokybės gerinimas ir kt. (“Vietos bendruomenių savivaldos programos lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašas”).

silaine.lt nuotr.

Vietos gyventojų apklausos dėl seniūnijos steigimo Vilkyčiuose rezultatus tvirtinsiančiai Šilutės rajono savivaldybės tarybai siūloma pirma sulaukti naujos seniūnijos steigimo ekonominio-finansinio pagrindimo, o tik po to svarstyti, ar jos reikia. Juolab kad šių metų biudžete nenumatyta lėšų naujam administraciniam padaliniui išlaikyti.

Savivaldybės administracijos manymu, Vilkyčių seniūnijos steigimo ekonominis-finansinis pagrindimas turėtų būti parengtas iki šių metų liepos 1 d., o pati seniūnija, jeigu vis dėlto būtų nuspręsta, kad jos reikia, galėtų būti steigiama

Skaityti toliau

nebent tik nuo kitų metų pradžios.

Savivaldybės administracijos duomenimis, vienos seniūnijos išlaikymas rajono biudžetui atsieina vidutiniškai iki 38 tūkst. eurų (apie 130 tūkst. Lt) per metus.

Apklausoje dėl naujos seniūnijos steigimo savo valią pareiškė iš viso 431 (33,7 proc.) rinkimų teisę turintis apklausos teritorijos gyventojas. Iš jų 340 (beveik 79 proc.) pritarė naujos seniūnijos steigimui, 91 (apie 21 proc.) pasisakė „prieš“. Daugiau - “Būti ar nebūti seniūnijai Vilkyčiuose?”