Svencelės pelkė apaugusi sumedėjusia augalija. (Leono Jarašiaus, www.birdlife.lt, nuotr.)

Siekiant išsaugoti likusias gamtines vertybes bei, kiek įmanoma, atkurti pažeistą pelkės hidrologinį režimą, tuo pačiu sumažinant joje sukaupto anglies dvideginio bei organinių medžiagų patekimą į aplinką, Lietuvos ornitologų draugija pradėjo vykdyti projektą „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“, kurio tikslas – atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių paukščių ir augalų buveines.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Klaipėdos ir Šilutės rajonų sandūroje plytinti Svencelės pelkė – viena iš nedaugelio lagūninės kilmės pelkių Lietuvoje. XX amžiuje jos hidrologinis režimas buvo pažeistas, ją apjuosus sausinimo grioviais, dėl ko sutriko natūrali pelkės pusiausvyra ir jos gyvavimo procesai, atviruose pelkės plotuose įsitvirtino ir suvešėjo anksčiau jiems nebūdinga sumedėjusi augalija, keitėsi jos struktūra, dėl to išnyko retos paukščių rūšys. Dalis pokyčių lieka nežinomi, nes trūksta duomenų apie ankstesniu laikotarpiu čia buvusias gamtines vertybes. Galiausiai sausėjant pelkei padidėjo gaisrų pavojus, sausinimo kanalais organiniai nešmenys patenka į Kuršių marias (tiesiogiai arba per Vilhelmo kanalą), didindami marių eutrofikaciją. Tačiau galima pasidžiaugti, kad Svencelės pelkės nespėta ‚įsisavinti‘ durpių gavybai, todėl ji nėra taip stipriai pažeista kaip Aukštumalos ar Tyrų pelkės. Nors nedidele apimtimi durpių kasyba buvo pradėta ir Svencelės pietinėje dalyje. Tačiau, nors ir apsausinta, pelkė išsaugojo savo ypatybes su atvirais aukštapelkės plynės bei jose telkšančių ežerokšnių plotais. Todėl jai suteiktas valstybinio telmologinio, o vėliau ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusas.

Ornitologiniu požiūriu yra ypač svarbu išsaugoti (o gal jau ir atkurti, nes paskutinių metų situacija nežinoma) dirvinio sėjiko perinčią populiaciją. Šio siekio svarbą parodo ir 2017 m. Aplinkos ministro patvirtintas Svencelės pelkės dirvinio sėjiko apsaugos veiksmų planas. Projekto veiklos tęsis iki 2021 m. balandžio mėnesio, o finansavimą skyrė tarptautinis Baltijos jūros apsaugos fondas (angl. Baltic Sea Conservation Foundation).

Numatytos veiklos apima pelkės hidrologinio režimo atkūrimo techninio-inžinerinio projekto parengimą bei praktinį jo įgyvendinimą, pažeistų buveinių tvarkymo darbus (sumedėjusios augalijos pašalinimą), teritorijos gamtotvarkos plano atnaujinimą bei jo patvirtinimą, hidrologinio ir saugomų gamtinių vertybių monitoringo schemos parengimą, kartu pateikiant dabartinius stebimų pelkės parametrų rodiklius.

Projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistais, atsakingais už Svencelės būklės stebėjimą, kartu į projekto veiklas įtraukiant ir vietos bendruomenę. Įgyvendinus projektą tikimasi, kad bus atkurta natūrali pelkės pusiausvyra, kuri užtikrins gamtinių vertybių išlikimą ilgalaikėje perspektyvoje.

Vizualizacija.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, „Kauno tiltams“ pergalę galėjo nutiesti pati Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – LAKD).

Esą statybas atliekanti bendrovė „Kauno tiltai“ kartu su LAKD akivaizdžiai žinojo, kad estakados statybai ir kelio į Rusnę rekonstravimui skirtų 10 mln. eurų neužteks dar iki premjerui Sauliui Skverneliui įkasant statybų darbų pradžią žyminčią kapsulę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Teigiama, kad „Kauno tiltai“ turėjo išskirtinės informacijos, kuri suteikė šiai bendrovei pranašumą prieš kitas LAKD skelbtame konkurse dalyvavusias įmones.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 25 d., nuo 20 val. 30 min. iki 23 val., laužai degs ir Kintuose bei Rusnėje.

Jau šį šeštadienį visų trijų Baltijos valstybių pajūrį nušvies liepsnojančių šimtmečio laužų grandinė. Iki Baltijos kelio 30-mečio likus lygiai metams, tokiu išskirtiniu ir simboliniu būdu bus paminėta gilias šaknis turinti Baltijos šalių draugystė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šimtmečio laužų grandinė – tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“, kuris vyksta jau nuo 2009-ųjų, dalis. Šiemet, likus metams iki Baltijos kelio 30-mečio ir visoms trims Baltijos valstybėms švenčiant savo valstybingumo atkūrimo 100-mečius, Lietuva pirmą kartą dalyvaus šiame projekte.

Organizatorių teigimu, daugiau nei 30 Lietuvos pakrantėje įsižiebsiančių laužų bus skirti atkurtos Lietuvos šimtmečio sėkmės istoriją kūrusiems herojams – tiems, kurie kūrė, gynė ir išsaugojo Lietuvos valstybingumo tradiciją. Laužų įžiebimo vietose numatytos kultūrinės ir edukacinės veiklos – koncertuos Palangos, Klaipėdos, Neringos, Šventosios vietos bendruomenių meno kolektyvai, vyks edukaciniai ir pažintiniai užsiėmimai.

„1989 metų rugpjūčio 23 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibo rankomis, kad nutiestų gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Ši grandinė simbolizavo vienybę ir išreiškė norą būti laisvais. Šiandien šią laisvę turime. Nutiesdami laužų grandinę trijų Baltijos šalių pakrantėse, mes ne tik pagerbsime tuos drąsius žmones, kurie dėl laisvės kovojo, tačiau prisiminsime ir visus šimtmečio herojus, kurie kūrė mūsų šalies sėkmės istoriją“, – sako Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato atstovas Marius Gurskas.

Tikimasi, jog šis projektas taps simboliniu į ateitį kviečiančiu atsigręžti įvykiu. Baltijos pakrantė visuomet buvo ne tik lietuvių tapatybės dalis, tačiau politinės, ekonominės ir asmeninės laisvės simbolis – Lietuvos vartai į pasaulį. Projektu tikimasi atkreipti dėmesį į pakrantės bei Baltijos jūros reikšmę šaliai bei jos išsaugojimą ateities kartoms.

Tarptautinio projekto metu skirtingose Baltijos pajūrio vietose – Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje bei Švedijoje – bus įžiebti net 492 laužai.

Šimtmečio laužai Lietuvoje bus uždegami: Šventosios uosto teritorijoje ant kopos, Monciškėse, prie Palangos gelbėjimo stoties, tarp Palangos tilto ir Palangos gelbėjimo stoties, prie Palangos tilto, tarp Palangos tilto ir Birutės paplūdimio, prie Birutės kalno – Birutės paplūdimyje, Nemirsetoje, ties Šaipių kaimu, Karklės kaime, prie Olandų kepurės skardžio, Kukuliškiuose, prie Girulių gelbėjimo stoties, prie Melnragės gelbėjimo stoties, paplūdimyje ties Pervalka, paplūdimyje ties Preila, centriniame Nidos paplūdimyje, Rusnėje – iškyšulyje, kur Nemunas išsiskiria į Atmatą ir Skirvytę, Kintuose – prie Marių, prie Kapstato ežero (Endriejavas), prie Girkalių kultūros centro, Būtingės geomorfologiniame draustinyje.

Organizatoriai įspėja, kad Baltijos jūros pakrantėje laužai gali būti degami tik gavus visus būtinus leidimus iš savivaldybių administracijų.

Tikslias renginių vietas Lietuvos pajūryje galima rasti – www.lietuva.lt.

Iniciatyvos organizatoriai ir partneriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos ir Klaipėdos rajono, Palangos, Neringos, Šilutės savivaldybių, Rusnės ir Kintų miestelių vietos bendruomenės, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“.

Organizatorių nuotr.

Kintų evangelikų liuteronų bažnyčios kiemelyje praėjusį sekmadienį Lietuvos valstybės šimtmečio proga buvo sulaukta net 106 šeimų, kurios kartu nutapė 100 metrų piešinį Lietuvai – tėvai su vaikais, seneliai su anūkais drauge tapė Lietuvos pajūrį. Pasak organizatorių, realybė viršijo lūkesčius.

Renginį kartu su Kintų bendruomene ir Kintų seniūno pagalba inicijavo Kintų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Žilinskis. Jis sako, kad ši iniciatyva yra renginių ciklo „Šeima – didžiausia vertybė“ dalis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šio renginio tikslas – suburti kuo daugiau laimingų, stiprių, sveikų šeimų, nes pastebėjome, kad tapo įprasta renginius organizuoti dažniausiai tik asocialioms, gyvenimo negandų paliestoms šeimoms. Kur semtis stiprybės, palaikymo šeimos, kurios jaunos ir gražios, kaip joms stiprinti, puoselėti savo šeimas? Kol dar laikas, kol nekyla sunkumų, kviečiame susirinkti, pabendrauti, praleisti laiką kartu“, – sako kunigas M. Žilinskis.

Pasak renginio „100–100–100 Lietuvai“ organizatorių, ilgai buvo galvota tema, kuri sujungtų 100 šeimų Lietuvai piešiamus piešinius į visumą. Dailininko Kęstučio Balčikonio padedami organizatoriai nutarė, kad renginių metu bus piešiamas Lietuvos pajūris, kuris yra 99 kilometrų ilgio.

Renginio atidaryme koncertavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solisto Viačeslavo Tarasovo šeima: sūnus meistriškai grojo vargonais, dukra griežė smuiku, vaikams akompanavo mama, tėtis Vladimiras dainavo. Renginį „100–100–100 Lietuvai“ vainikavo operos solisto Liudo Mikalausko šiltas pasirodymas. Su visa šeima atvykęs į šventę solistas atsiprašė susirinkusiųjų, kad nedėvi koncertinės aprangos.

„Atvykau į šventę ir dalinuosi su jumis tuo, ką turiu – muzika“, – nuoširdžiai kalbėjo L. Mikalauskas, prie kurio nedrąsiai glaudėsi trejų metų dukrelė Gintarė.

Pasak kunigo M. Žilinskio, iki paskutinės minutės nebuvo žinoma, kiek šeimų atvyks į šventę. Simboliška, kad 100-ąja užsiregistravusia šeima tapo operos solisto Liudo Mikalausko šeima. L. Mikalauskas kartu su žmona Sigita augina dukrą trejų metukų Gintarę ir liepos 3-ąją gimusį sūnų Joną.

Prie renginio prisidėjo įvairūs rėmėjai, dovanoję savo produkcijos, atributikos, vaikus linksmino VšĮ „Meno artelė“ personažai, renginį organizuoti kun. M. Žilinskiui padėjo jo žmona Laura Šakurskytė–Žilinskienė. „Šeima didžiausia vertybė“ – renginių ciklas, skirtas šeimų puoselėjimui, tarpusavio santykių stiprinimui. 2017 metų rugsėjį prasidėjęs projektas „Kintų evangelikų liuteronų parapijos narių bendrystės ir savitumo puoselėjimas” kiekvieną mėnesį kviečia šeimas stiprinti bendravimo įgūdžius, susirasti bendraminčių ir praplėsti savo akiratį.

.

————————————————————————————————————————————————————-

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šeštadienį Nemuno deltoje įvyko septintasis baidarių maratonas, kuriame dalyvavo gausus būrys sporto ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjų, panorusių išbandyti pamario upių sraunumo ir Kuršių marių bangų rūstumo.

Maratono dalyviams teko irkluoti Rusnaitės, Pakalnės, Vorusnės, Skatulės upėmis ir Kuršių mariomis – iš viso apie 16 km. Nors oras iš pradžių ir buvo geras, tačiau vėliau pakilęs vėjas ir marių bangos metė dalyviams tikrą iššūkį. Tačiau pastarieji teigė, kad nuo to buvo tik įdomiau. 

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl geriausiųjų titulo šiemet varžėsi 18 komandų. Dalyviai buvo suskirstyti į penkias kategorijas – sportinių baidarių, vienviečių turistinių baidarių, dviviečių turistinių baidarių (vyrų, moterų, mišri komanda).

Sportinių baidarių kategorijoje nugalėtojo titulą iškovojo vienviete baidare plaukęs A. Pelešinas, kuris trasą įveikė per 1 val. ir 36 minutes. Po kiek daugiau nei pusvalandžio finišą pasiekė antros vietos laimėtojai A. Daniusevičius ir B. Norkūnaitė (komanda „Žvelsiniai 1“). Bronzos medalį iškovojo komandos „4-ios stichijos“ atstovai D. Didžbalis ir G. Kilbauskas.
Vienviečių baidarių kategorijoje greičiausias buvo J. Gurevičius, sidabro medalį spėjo pagriebti „Žvelsinių“ narys M. Norvaišas, o trečioji vieta atiteko E. Lukošiui iš Šilutės sporto klubo „Leitė“.
Moterų dviviečių turistinių baidarių kategorijoje dalyvavo dvi komandos: aukso medaliais pasidabino „RIO 3000“ komandos draugės L. Rimkutė ir P. Timoščenko; antroji vieta atiteko „Pusseserėms“ I. Budvytienei ir J. Žutautei.
Vyrų kategorijoje pirmąją vietą iškovojo S. Tachtarovas ir E. Tachtarovas iš komandos „Žvelsiniai 5“, antri liko „Žvelsinių 7“ komandos nariai K. Vinčiauskas ir G. Žiogas, o bronzą iškovojo M. Palekas su R. Valiumi iš komandos „Nieko asmeniško“.
Mišrių komandų kategorijoje geriausiai pasirodė D. Janušonis su R. Šniukiene (komanda „Judri“), antrąją vietą užėmė D. Maciūnienė ir A. Maciūnas iš komandos „Žvelsiniai 2“, trečioji vieta atiteko komandai „Bangelė“ ir jos atstovams R. Viederytei bei N. Blinkevičiui.

Pirmųjų vietų nugalėtojams buvo įteiktos autorinės stiklo taurės, o kitų vietų laimėtojai pasidabino medaliais ir gavo diplomus. Po finišo visi stiprinosi žirnių koše, ir, nusifotografavę bendrai nuotraukai, pažadėjo sugrįžti ir kitais metais.

Parengta pagal www.nemunodelta.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rusnės seniūnės D. Drobnienės kandidatūrą siūloma teikti Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimui „Auksinės krivūlės riteris“.

Šis apdovanojimas teikiamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui.
D. Drobnienės nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui surašyti Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekte.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sprendimo projektą rasite čia: https://drive.google.com…
Šis sprendimo projektas jau kitą savaitę bus svarstomas savivaldybės tarybos komitetuose.
Galutinį žodį dėl D. Drobienės kandidatūros teikimo priims savivaldybės taryba.

O ką manote jūs?

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Galimas valstybės turto grobstymo atvejis užfiksuotas ir Šilutės regioninio padalinio teritorijoje.

Valstybinių miškų urėdija ketvirtadienį pranešė dėl dviejų nustatytų nusikalstamų veikų – beržų vagystės iš Būdos girininkijos ir sudegusio automobilio, priklausančio tai pačiai girininkijai – kreipusis į policiją. Dar du tyrimai dėl galimo valstybės turto grobimo inicijuoti Šilutės ir Jonavos valstybinės įmonės regioniniuose padaliniuose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugpjūčio 12-ąją apie 12 val. Kaišiadorių rajone Pašulių kaime degė Valstybinių miškų urėdijos Kaišiadorių regioninio padalinio Būdos girininkijos tarnybinis automobilis „Toyota Hilux“.

„Sprendžiant iš to, kad užsiliepsnojo ir visiškai išdegė automobilio salonas, labiausiai tikėtina padegimo versija. Dėl šio įvykio buvo kreiptasi į policiją, kuri turi priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Jame taip pat priduriama, kad Kaišiadorių regioninio padalinio miškininkams į policiją teko kreiptis ir kiek anksčiau: „Rugpjūčio pradžioje buvo gautas pranešimas dėl galimo miško grobstymo Būdos girininkijos teritorijoje. Patikrinę nurodytą vietovę, miškininkai užfiksavo 5 beržų vagystę. Visa surinkta medžiaga buvo perduota policijos tyrėjams.“

Į teisėsaugos institucijas valstybinė įmonė praneša kreipusis ir dėl galimo valstybės turto grobimo Valstybinių miškų urėdijos Šilutės ir Jonavos regioninių padalinių teritorijose.

„Yra duomenų, kad Jonavos regioninio padalinio valdomuose miškuose nelegaliai buvo nukirsta 30 brandžių ąžuolų ir uosių – geriausiai vertinamos medienos. Tuo tarpu iš Šilutės regioninio padalinio Kintų girininkijos teritorijos galimai buvo pasisavinta daugiau nei 16 kubinių metrų brandžios pušies rąstų“, – dėsto Valstybinių miškų urėdija.

Tyrimas, kaip teigiama pranešime, tęsiamas ir Valstybinių miškų urėdijos Alytaus regioniniame padalinyje, kuriame vidinio patikrinimo metu nustatyta daug pažeidimų.

J. Girksio, www.sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

Inkakliuose suskambėjo liaudiškos muzikos kapelų garsai.

Gali būti, kad Švėkšnos krašte gimė dar viena tradicija – liaudiškos muzikos kapelų šventė. Šį kartą pasistengė inkakliškiai, tiksliau, kapela „Ašvelė” ir jos vadovė Virginija Rukšnaitienė. Moteris, paraginta susirinkusių žiūrovų, pažadėjo, kad šventė, pavadinta „Suskambėkim”, vyks ir kitais metais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio popietę į senąją ir kiek primirštą Inkaklių kultūros namų salę rinkosi liaudiškos muzikos dozės ir linksmų lietuviškų ritmų išsiilgę žiūrovai. Susirinkusiųjų susidomėjimą sukėlė ne tik atvykusios pamuzikuoti kapelos, bet ir vietinių moterų rankdarbių paroda.

Muzikos puokštę padovanoti atvyko penki kolektyvai: Telšių raj. Rainių kaimo kapela „Svaja” (vad. Janina Fabijonavičienė), :Kamana” iš Sartininkų (vad. Zigmas Jašinskas), Gargždų „Sodo bernai” (vad. Alfonsas Rauktys), Bikavėnų kaimo kapela „Lolytėlė” (vad. Kazimieras Budrys) ir „Vaivorykštė” iš Natkiškių (vad. Valdas Armonas). Žinoma, savo muzikinę dovaną buvo paruošusi ir inkakliškių „Ašvelė”.

Belaukiant visų svečių, laikas susirinkusiems neprailgo. Čia pat buvo galima apžiūrėti vietinių moterų rankdarbių parodą, pakalbinti pačias autores ir įsigyti jų darbus. Parodoje buvo eksponuojami D. Nausėdienės dekupažo dirbiniai, R. Pakutinksienės veltiniai ir sodai, R. Žiogaitės tapyba ir skulptūrėlės, V. Rukšnaitienės karpiniai ir kvilingo darbai.

Aktyvieji inkakliškiai buvo labiau žinomi kaip folkloro ansamblis „Dainoriai”, tačiau, kaip patys teigė, kad nenusentų ir anūkams patiktų, nusprendė suburti kapelą „Ašvelė”. O pradėję koncertuoti, daug kur sutiko bendraminčių draugų, kuriems rūpėjo populiarinti liaudišką muziką. Tuomet ir nusprendė sukviesti savo naujuosius draugus pas save, į kapelų šventę „Suskambėkim”. „Ne, ne pinigų, o gerų draugų reikia turėti, norint surengti tokią šventę”,- sakė „Ašvelės“ vadovė V. Rukšnaitienė.

zum.lrv.lt nuotr.

Tęsiasi „Tautos šimtamečių ąžuolų“ apdovanojimai. Šįkart buvo pagerbtos geriausios Alytaus ir Klaipėdos apskričių bendruomenės, jų nariai bei iniciatyvos.

Žemės ūkio ministerija, minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, kaimo šviesuolius bei iniciatyvas pagerbia neeiline dovana – Stelmužės ąžuolo palikuonimis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo metu stelmužiukai dar auga laboratorijoje, todėl Alytaus ir Klaipėdos apskričių laureatams įteikti ąžuoliukų pasai, o jau ateinantį pavasarį ąžuoliukai pasieks laimėtojus ir įleis savo šaknis šiuose regionuose.

Laureatų sąraše yra nemažai Šilutės rajono atstovų: Vilija Eičienė (Buikiškės kaimas) tapo šimtmečio atradimu, Juknaičių bendruomenė pelnė laurus nominacijoje „Šimtmečio linksmiausieji”, šimtmečio amatų puoselėtojo titulas atiteko Ramutei Šveikauskienei iš Juodžių kaimo, Degučių folkloro kolektyvas „Pilutė” išrinktas tautiškiausia bendruomene, o degutiškis Dovydas Lengvinas tapo jauniausiu šimtmečio lyderiu. Stelmužės ąžuoliuko sulauks ir Vanagių piliakalnis, pelnęs regiono šimtmečio palikimo titulą.

Daugiau apie Klaipėdos apskrities laureatus – https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Naujiena/Klaipedos%20apskrities%20laureatai.pdf

www.nemunodelta.lt nuotr.

Aukštumalos pažintinis takas jau sutvarkytas, praneša Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

2017 metų gegužės 4 dieną įvykusio gaisro metu, greičiausiai dėl neatsakingo žmonių elgesio, dalis tako ir pusė hektaro pelkės ploto nudegė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Dėkojame parko lankytojams, kurie kantriai laukė, kada bus atstatyta sudegusi tako dalis ir skelbiame, kad tako rekonstrukcija yra baigta, ir vėl pilnai galėsime džiaugtis pažintiniu taku bei grožėtis mūsų nuostabiąja aukštapelke. Tikimės, jog daugiau toks scenarijus nepasikartos, ir norime visiems priminti, kad miške, take, pelkėje reikia elgtis atsakingai, o rūkyti lankantis pažintiniame take yra griežtai draudžiama!“ – primena parko direkcija.

Anot parko direkcijos, aukštumalos pažintinio tako remonto darbai nebūtų pavykę be pelkės draugų pagalbos. Direkcija dėkoja visiems žmonėms ir įmonėms, prisidėjusioms piniginėmis aukomis, darbu ar medžiagomis prie nudegusios tako dalies atstatymo.

„Tariame didelį AČIŪ – R.Gartikui, V.Dambrauskaitei, K.Kazkalauskaitei, J.Sendžikaitei, J.Balniui, M.Macikui, I.Melikian, N.Mulerovai, N.Vaitkienei, R.Jovaišai, M.Šimkūnui, V.Paviloniui, G.Seselskiui, M.Karlonui, R.Pakalniui, N.Zableckiui, S.Sprainaitei, U.Zwirner, UAB „Mingės egzotikai“, ŽŪB „Sala“, Spanguolių žygio dalyviams bei organizatoriams, Kintų seniūnui A.Kliženčiui, Rusnės seniūnei D.Drobnienei, Šilutės seniūnijai, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos darbuotojams. Ypatingai norime padėkoti įmonėms UAB „Klasmann Deilmann“ ir UAB „Šilutės polderiai“, be kurių savanoriško indėlio tako atstatymas būtų užtrukęs dar ilgiau, bei E. Raukčio individualiai įmonei, kuri padovanojo naują dangą takui“, – rašoma Nemuno deltos regioninio parko direkcijos pranešime.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 27 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų, todėl šiuose vandens telkiniuose galima maudytis.

Tyrimo rezultatai

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitas maudyklų vandens tyrimas bus atliekamas rugpjūčio 10 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pagiriamasis žodis rusniškiams.

Rugpjūčio 7 d. 18.00 val. Salos etnokultūros centre startuoja mini projektas už saugesnę Rusnę.
„Pakalbėsim apie pirmąją pagalbą skęstančiajam, pasimokysim gaivinti, paaukosim gelbėjimo priemonėms maudymosi vietose“, – tokio turinio pranešimas šiandien paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.youtube.com stop kadras.

32 seniūnijos varžysis dėl geriausiųjų vardo Nacionalinio seniūnijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ finale.

Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą konkursą inicijavo Kultūros ministerija, siekdama skatinti bendruomeniškumą, stiprinti vietos savivaldą.

Iš viso konkurse buvo sulaukta per 60 paraiškų, kuriuose konkurso dalyviai pristatė per pastaruosius penkerius metus nuveiktus darbus, padėjusius suvienyti bendruomenę, įtraukti jos gyventojus į įvairias veiklas ir atnešusius lauktų pokyčių seniūnijos gyvenime.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Konkurso dalyviai teikė paraiškas keturiose nominacijose: „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui”, „Už tautinės savimonės puoselėjimą”, „Už kūrybiškumo ugdymą”, „Už saugią Lietuvą”.

Rusnė dėl geriausios seniūnijos vardo varžosi kategorijoje „Už kūrybiškumo ugdymą”.

Konkursui pateikti projektai atskleidžia, kaip bendromis pastangomis buvo gerinama gyvenamoji aplinka, saugomas tradicinis kraštovaizdis, tvarkomi kultūros paveldo objektai. Nemažai projektų susiję su vaikų ir jaunimo kūrybiškumo ugdymu bei įvairių užimtumo veiklų organizavimu. Seniūnijos nemažai dėmesio skyrė ir saugios kaimynystės iniciatyvų skatinimui, socialinės atskirties grupių įtraukimui į bendruomenės veiklas. Dalis konkurso dalyvių pristatė ilgus metus puoselėjamas krašto istorijos, kultūros ir tautinio paveldo iniciatyvas, gimtosios kalbos, tarmių išsaugojimo tradicijas.

Trečiame baigiamajame konkurso etape komisija aplankys atrinktus 32 nominantus ir išrinks geriausias seniūnijas kiekvienoje nominacijoje. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio mėnesį.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Iš naktinės „Mingės flotilės“ renginio sugrįžus.

Buvo šeštadienis, liepos 21-oji.
Metų ratas jau sukosi rudens link.
Saulė tądien leidosi 21 val. 41 min.
Dar pusvalandis, ir laivai, kurie visą vakarą kantriai laukė parado pradžios, smagiai atsispyrė nuo krantinių ir leidosi Minijos upės aukštupio link.
Netikėtai kilusio šurmulio išgąsdinta, ančių šeimyna, kuri glaudėsi ant farvaterį žyminčio plūduro, suskubo ieškoti ramesnės vietos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Po lankas abipus Minijos upės jau tyliai braidė migla.
Kol laivai apsigręžė ir išsirikiavo paradui, atėjo ir naktinės Mingės laivų flotilės pradžiai skirtas laikas – 22:30.
Laivų vilkstinės priekyje plaukė 25 metų sukaktį šiemet minintis kurėnas „Kuršis“.
Jam iš paskos sekė „Vytautas Didysis“, vytinės tipo upių laivas, kuris neseniai grįžo iš „Nacionalinės ekspedicijos“ Ukrainoje (kapitonas – rusniškis laivadirbys Simas Knapkis), kiti atkurti istoriniai burlaiviai ir ne tokią tolimą praeitį menantys buriniai bei motoriniai laivai.
Kai „Vytautas Didysis“ iškėlė priekinę burę, voras, tarsi tik to jis būtų laukęs, suskubo austi naują tinklą – tarp burės ir stiebo.
Maža mergaitė Nemuno deltos vandenų dievams paaukojo į laivą priklydusį žiogą…
Bet štai ir Atmatos upė.
Uostadvario žiburiai.
Pakrantėse įsitaisiusių žvejų laužai.
Ir laivai.
Daug laivų.
Organizatoriai suskaičiavo iš viso 52.
Visų nuotaika pakili.
Bet laikas sukti atgal.
Tylus variklių darbas ir laivuose iškeltų žibintų šviesos.
Daugiau, regis, nieko…
Tik staiga prieš akis iš tamsos išniro motorinis laivas.
Tik per plauką pavyko išvengti kaktomušos.
Linksma kompanija pasitaikė.
Bet žiogo auka nenuėjo veltui.
Labai tikiuosi, kad ir jie saugiai pasiekė krantą.

Ačiū Minijos kaimo bendruomenei už šaunią šventę.

Orestas

27 kadrai

www.aukstumala.lt nuotr.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija (toliau – NDRPD) praneša, kad ekstremali situacija Šilutės rajone atšaukta ir vėl galima lankytis Aukštumalos pažintiniame take.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

NDRPD primena

Telmologiniuose draustiniuose draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus pažintinius takus).
Pelkėje negalima rūkyti (prisiminkite praėjusių metų gaisrą, kai išdegė dalis pelkės ir pažintinio tako).
Lankydamiesi Aukštumalos aukštapelkėje vadovaukitės principu „ką atsinešiau – tą ir išsinešiu“ – nešiukšlinkite.

Susijęs: „Dėl sausros uždarytas Aukštumalos pažintinis takas“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žarninių lazdelių kiekis Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudyklos vandenyje 2,5 karto viršija nustatytą higienos normą, todėl maudytis ten draudžiama, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu vanduo liepos 13 d., kai buvo paimti mėginiai, buvo pakankamai švarus – žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekis vandenyje neviršijo leistinų normų.

. . . . .Liepos 13 d. tyrimų rezultatai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje“ pripažintas netekusiu galios (įsakymas).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ekstremali situacija dėl sausros Šilutės rajone buvo paskelbta 2018 m. birželio 19 d.

Liudo Mockaus nuotr.

Pamario žvejai, kuriems nurodyta laikinai nutraukti žvejybą gaudyklėmis tyrimus vykdančios bendrovės nurodytuose Kuršmarių plotuose, įsitikinę, kad geofiziniai tyrimai vykdomi naftininkų (UAB „Minijos nafta“), ieškančių vis naujų kelių savo verslovei įkurti marių pakrantėje, užsakymu.

Geofiziniai tyrimai vykdomi specialiu laivu.
Teigiama, kad leidimą vykdyti tyrimus Kuršių mariose Vilniuje registruotai UAB „GeoBaltic“suteikė Aplinkos ministerija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybė apie šį mėnesį planuojamus vykdyti tyrimus nebuvo iš anksto informuota.
Bent jau taip teigia meras Vytautas Laurinaitis.
Pasak pastarojo, UAB „GeoBaltic“ rašto, kad tyrimai bus vykdomi nuo liepos 7 d., savivaldybės administracija sulaukė tik liepos 9 d.
Vakar, liepos 11 d., Šilutės rajono savivaldybė raštu pranešė LR Vyriausybės kancleriui, Aplinkos ministerijai ir Lietuvos geologijos tarnybai, kad nepritaria vykdomiems tyrimams, nes šie darbai nebuvo suderinti su savivaldybės administracija, o šiandien, anot mero, jau ruošiamas raštas ir tyrimus vykdančiai bendrovei: jeigu ši nenutrauks savo darbų Kuršių mariose, savivaldybės vadovybė kreipsis į teismą.

Papildyta 2018 m. liepos 16 d.

UAB „GeoBaltic“ generalinis direktorius Dainius Michelevičius, priešingai nei tvirtina meras, teigia, kad Šilutės rajono savivaldybė apie planuojamus tyrimus Kuršių mariose buvo informuota iš anksto – esą informacija buvo išsiųsta liepos 5 d. po pietų. Be to, anot jo, LR įstatymai nenumato derinimo darbų su savivaldybe, o tiktai reikalauja informuoti ją apie vykdomus darbus.

D. Michelevičius taip pat praneša, kad geofiziniai tyrimai Kuršių mariose bus vykdomi unikalia seismine įranga, atvežta iš JAV. Esamu metu atliekami aparatūros derinimo bei bandomieji darbai. Esą Trukmę prognozuoti sudėtinga, nes ją įtakoti gali ir oro sąlygos, tačiau planuojama, kad jie truks ne ilgiau nei porą savaičių.

„Geofizinių tyrimų tikslas yra ištirti giluminę geologinę sąrangą iki 2 km gylio. Tyrimai bus vykdomi dviejuose Kuršių marių plotuose. Pirmajame plote darbai vykdomi UAB “Minijos Nafta” užsakymu. Antrajame plote, pasinaudojus galimybe, kad laivas su unikalia seismine įranga atgabentas į Lietuvą, vykdomi moksliniai geologiniai tyrimai kartu su Klaipėdos universitetu. Laivas su minėta seismine įranga, kuria vykdomi tyrimai, pirmą kartą yra Lietuvoje. Jo atgabenimas yra labai brangus, todėl dabar pasitaikė reta galimybė moksliškai ištirti Kuršių marių dugno geologinę sandarą ir gautus duomenis panaudoti įgyvendinant aplinkosauginius, rekreacinius ir kt. tikslus.

Tokiems tyrimams atlikti nėra išduodamas vienas leidimas, o atliekamos tam tikros registravimo ir derinimo procedūros. Jų metu atsakingos institucijos, pagal savo kompetenciją, įvertina galimybę atlikti tyrimus, esant poreikiui išduoda sąlygas darbams. Vadovaujantis šiais suderinimais ir registravimo dokumentais ir yra vykdomi tyrimai. UAB “Geobaltic” LR įstatymais reglamentuojamas registravimo ir derinimo procedūras atliko pastarųjų metų laikotarpiu ir darbus atlieka turėdama visus reikiamus dokumentus

Tyrimų vykdymo laiką nulėmė aplinkosauginės priežastys – būtent šiuo metu yra saugu vykdyti tyrimus apsaugant gyvūnijos išteklius ir nesutrikdant žuvų neršto. Beja šie tyrimai netrukdo laivybai, judėjimas vandens keliais Kuršių mariose vyks kaip įprasta. Su verslinę žvejybą vykdančiais žvejais sudarytos sutartys, kuriose numatytos kompensacijos už patirtus nuostolius“, – rašo D. Michelevičius, atsakydamas į mūsų paklausimą.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

16 140 tuščiavidurių margučių ant medžio – tai naujas Lietuvos rekordas, praneša agentūra „Factum“.

Margučiai puošė specialiai prie Švėkšnos bažnyčios pastatytą Velykų medį. Juos sukabino Švėkšnos neįgaliųjų draugijos padalinys ir pagalbininkai 2018 m. kovo 27 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos vėliavos spalvomis nudažytais, apnertais, apvyniotais popieriumi, raižytais ir kitaip margintais kiaušiniais švėkšniškiai pažymėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Susijęs: „Švėkšna prieš Šeduvą: kova dėl didžiausio Velykų medžio tęsiasi“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ketvirtadienio pavakarę Kintuose į Kuršių marias nuleistas naujas istorinis burlaivis.

Laivui suteiktas „Germanikos“, baldų įmonės, kurioje jis buvo pastatytas, vardas.
Istorinę žuvų supirkėjo burvaltę Sakūtėlių baldininkams padėjo atkurti rusniškis laivadirbys Simas Knapkis, šiuo metu dalyvaujantis Nacionalinėje ekspedicijoje Ukrainoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot šios baldų įmonės direktoriaus Rolando Baltuonio, burlaivį „Germanika“ statė apie 300 bendrovės darbuotojų ir jų šeimų narių.
Susijęs: „VE.lt: Sakūtėliuose atgimsta istorinis Kuršių marių laivas“
Penktadienio pavakarę laivas buvo pašventintas pagal senuosius papročius ir nuleistas į Kuršių marių vandenį.
Tiesa, kuršmarių įlanka tądien buvo kiek per sekli, tad burlaivio įgulai ir jos talkininkams teko gerokai paplušėti, kol valtis pasiekė gilesnius vandenis, kur jos jau laukė keli kiti istoriniai burlaiviai.
„Germanika“ savo kapitono dar neturi, tad vadovauti pirmajam laivo plaukimui buvo pakviestas kintiškis Laurynas Juodeška.
Taip prasidėjo didžioji „Germanikos“ įmonės vasaros šventė „Gervasara 2018“…

26 kadrai