Stop kadras.

Pastaruoju metu sergamumo koronavirusu statistika Šilutės rajone gerėja: kasdien nustatoma vos po keletą naujų ligos atvejų, mažėja ir sergančiųjų, ir gydomų ligoninėje. Teigiama atvejų dinamika leido Šilutės rajono savivaldybei epidemiologiniame šalies žemėlapyje pereiti iš juodosios į raudonąją zoną. Visgi situacijai gerėjant, atsipalaiduoti nereikėtų, nes Lietuvoje, kaip ir kitose užsienio valstybėse, plinta susirūpinimą kelianti omikron atmaina.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Artėjančių švenčių proga Šilutės ligoninės medikai primena pasirūpinti ne tik savo, bet ir artimųjų saugumu.

Nerimą kelią nauja atmaina

Praėjusią parą Šilutės rajone buvo diagnozuotas 1 naujas COVID-19 atvejis, šiuo metu rajone serga 84 gyventojai. Sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis Šilutės rajono savivaldybėje yra 323,6 naujo ligos atvejo, tenkančio 100 tūkstančių gyventojų (Lietuvoje – 781,8). Teigiama atvejų dinamika epidemiologiniame šalies žemėlapyje Šilutės rajono savivaldybei iš juodos zonos leido pereiti į raudonąją.

Gruodžio 21 dienos duomenimis, Šilutės ligoninės COVID-19 skyriuje gydoma 10 pacientų, iš kurių 1 paskiepytas. Ir nors yra užpildyta tik pusė kovidinių lovų, yra sunkių ligonių, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, papildomas deguonies tiekimas.

„Nepaisant situacijos gerėjimo Šilutės rajone, artimame užsienyje situacija įtempta, nauji koronaviruso atvejai registruojami šimtais, nerimą kelia sparčiai plintanti omikron atmaina. Laiko klausimas, kada ši atmaina pasieks mus, niekas negali pasakyti, koks bus jos poveikis žmogaus sveikatai“, – sakė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.

Gydytojas primena apie skiepų svarbą, kas yra ypač svarbu kovoje su koronavirusu. Ir nors skiepas neapsaugo nuo užsikrėtimo tikimybės, visgi tikėtina, kad paskiepytas žmogus sirgs lengviau, turės didesnį atsparumą. Statistika ir rodo, kad paskiepyti asmenys serga lengvai ir retai patenka į reanimaciją. Ypač svarbu skiepytis įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Šilutės rajone jau pasiskiepijo 23 212 gyventojai (62,6 proc.).

Linki šventes sutikti saugiai

„Noriu pasveikinti visus su artėjančiomis Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėmis ir palinkėti sveikatos, o tai reiškia labiau saugoti save – vengti didesnių sambūrių, ilgesnio laiko bendravimo be kaukių uždaroje aplinkoje“, – saugiai šilutiškiams praleisti gražiausias metų šventes linki Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas A. Starkus.

Šilutės ligoninės vadovas primena, kad Šilutės mobilus koronaviruso patikros punktas dirbs ir gruodžio 24 dieną iki 12 valandos.

Pajutus koronavirusui būdingus simptomus, visų pirma reikia konsultuotis su savo šeimos gydytoju, karščiuojant temperatūrą mušti tam skirtais vaistais. Jeigu pasijutote blogai, pradėjo trūkti oro, atsirado dusulys ar kiti ryškesni COVID-19 simptomai, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.

COVID-19 žemėlapis. (Statistikos departamento)

Per praėjusią parą nustatyti tik 2 nauji COVID-19 atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

vmvt.lt nuotr.

Už pakartotinius pažeidimus ūkininkui K. B. gresia per 2000 eurų bauda ir yra uždrausta, kol nebus pašalinti visi pažeidimai ir trūkumai, kergti bei didinti kiaulių skaičių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) inicijavo neplaninį pakartotinį patikrinimą Šilutės rajono kiaulininkystės ūkyje, kuriame ankstesnio tikrinimo metu buvo nustatyta daug pažeidimų. Veterinarijos inspektoriai, tikrindami, kaip K. B. priklausančiame kiaulių ūkyje šalinami anksčiau VMVT užfiksuoti trūkumai, nustatė, kad duoti privalomi nurodymai nėra vykdomi, o pažeidimai nepašalinti.

Š. m. rugpjūtį tikrindami įtarimus apie itin prastomis sąlygomis laikomas kiaules, VMVT inspektoriai tąkart nustatė biologinio saugumo ir gyvūnų gerovės teisės aktų reikalavimų pažeidimų, taip pat fiksavo, kad netinkamai yra tvarkomos veterinarinės atliekos, šalutiniai gyvūniniai produktai (ŠPG) ir naikinami veterinariniai vaistai („Patvirtinta: Šilutę smardina Grabupių kiaulininkai“).

Gruodžio mėnesį atlikę dar vieną neplaninį patikrinimą, VMVT inspektoriai nustatė, kad ūkininkas K. B. toliau nevykdo privalomų reikalavimų ir nurodymų. Jis nesiėmė reikiamų priemonių ir veiksmų, užtikrinant gyvūnų sveikatingumo ir biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą. Pakartotinai užfiksuota, kad visuose tvartuose iki šiol nėra vykdoma tinkama graužikų, kurie platina užkrečiamąsias ligas, kontrolė (pastebėta pelinių šeimos graužikų pašarų loviuose ir takuose, taip pat prie gaišenų, rasta graužikų išmatų).

Ūkyje atliekant patikrinimą nustatyta ŠGP tvarkymo pažeidimų, rasta garduose nesurinktų pavienių gyvūnų gaišenų, kurios šiurkščiai pažeidžiant reikalavimus buvo netvarkingai sumestos ant grindų.

Tikrinant kiaulių laikytoją, rasta ir kitų biosaugos pažeidimų – neužtikrinta, kad darbuotojai ir lankytojai į kiaulių laikymo patalpas įeitų tik persirengę darbiniais ar specialiais drabužiais. Nebuvo sudarytų galimybių darbuotojams nusiprausti duše, persirengti švariais darbiniais rūbais, reguliariai valyti ir dezinfekuoti savo avalynės. Prie kai kurių įėjimų į kiaulių laikymo vietas nebuvo dezinfekcinių kilimėlių, kurie turi būti pripildyti dezinfekcinėmis priemonėmis. Daugumos nerekonstruotų tvartų durų būklė toliau yra kritiška, jos pasidengę pelėsiu, nesandarios, todėl į tvartus bet kada gali patekti peliniai graužikai ir kiti laukiniai gyvūnai.

Taip pat pakartotinai nustatyti ir gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai: kiaulių laikymo patalpose grindų grotelės išlūžusios, daugelio tvartų garduose tarpai neužtaisyti, netinkamos kanalizacijos grotelių angų plotas nujunkitiems paršeliams ir kt.

Analogiška situacija dėl pasikartojančių gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimų yra ir kitame K. B. kiaulininkystės ūkyje Kelmės rajone, kuriame šį mėnesį pakartotinį tikrinimą vykdę inspektoriai taip pat nustatė, kad į ankstenius nurodymus nereaguojama ir pažeidimai netaisomi (kenksminga kiaulėms amoniako koncentracija, neįrengta ventiliavimo sistema, netvarkinga kiaulių laikymo įranga, pertvaros su aštriais kampais, keliančios pavojų gyvūnų sveikatai ir gyvybei), be to, pastebėta kiaulių kanibalizmo atvejų, nesilaikoma biologinio saugumo reikalavimų.

„Toks kiaulių augintojo elgesys ir piktybiškas teisės aktų reikalavimų nepaisymas tikrai kelia nuostabą ir glumina. Noriu pabrėžti, kad šiam laikytojui buvo sudarytos visos galimybės ištaisyti pažeidimus, buvo pratęstas trūkumų šalinimo terminas, tačiau tai situacijos nepakeitė, kiaulės ir toliau laikomos labai blogomis sąlygomis, nesilaikant privalomų reikalavimų. Toliau daromi pakartotiniai tokio paties pobūdžio biosaugos ir gyvūnų sveikatingumo pažeidimai kelią žalą ne tik laikomiems ūkiniams gyvūnams, bet ir sudaro visas sąlygas gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkiui, kuris atneštų labai skaudžių pasekmių ne tik šiems dviems ūkiams, bet ir aplinkiniams bei visai Lietuvai. Gyvūnų sveikata ir jų gerovė tiesiogiai lemia ir gyvūninio maisto kokybę“, – komentuoja VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

VMVT vadovo teigimu, valstybinę kontrolę atliekančių veterinarijos inspektorių teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymas užtrauks ir atitinkamas sankcijas. Už pakartotinius pažeidimus šiam laikytojui gresia per 2000 eurų bauda ir yra uždrausta, kol nebus pašalinti visi pažeidimai ir trūkumai, kergti bei didinti kiaulių skaičių ūkiuose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas turėtų būti sujungtas su Kuršių mariomis, jis galėtų ir turėtų būti naudojamas ne tik pramoginiams ar keleiviniams laivams, bet ir kroviniams gabenti. Šioje vietoje esančios vienos iš Klaipėdos vandenviečių iškėlimas ir naujos įrengimas kitoje vietoje pasitarnautų ne tik kanalo laivybos plėtrai, bet ir užtikrintų klaipėdiečiams švaraus geriamojo vandens tiekimą.

Tokią poziciją ministras išsakė šiandien vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Karaliaus Vilhelmo kanalą būtina sujungti su mariomis ir jis turi būti panaudojamas visapusiškai, sudarant galimybes kanalu plaukti ne tik pramoginiams, keleiviniams laivams, bet ir gabenti krovinius, ir drauge atsakingai naudojant kultūros paveldo objektą pagal paskirtį. Bet prieš imantis laivybos šiame kanale būtina išspręsti dabar ten esančios Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės iškėlimą ir naujos įrengimą. Tai pasitarnautų ne tik kanalo laivybos plėtrai, bet svarbiausia – užtikrintų švaraus geriamojo vandens tiekimą klaipėdiečiams“, – sako susisiekimo ministras.

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo nuomone, Drevernos šliuzą tikslinga demontuoti ir atstatyti buvusią vagą, taip pat svarstytinas tikslingumas išbraukti Lankupių šliuzą iš kultūros paveldo objektų sąrašo ir jį rekonstruoti.

„Karaliaus Vilhelmo kanalą būtina naudoti pagal paskirtį – atstatyti pagrindinę jungtį su Kuršių mariomis Klaipėdos mieste, toliau tiesti jungtį per Drevernos upę, siekiant plėtoti pramoginę-keleivinę laivybą, o perspektyvoje ir krovininę laivybą, tai būtų labai aktualu didinant krašto ekonominį potencialą. Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės iškėlimas yra būtina sąlyga laivybą plėtoti visu Karaliaus Vilhelmo kanalu iki Klaipėdos“, – teigia V. Vinokurovas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra parengusi galimybių studiją dėl Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės iškėlimo iš esamos vietos. Studija numato vandenvietės iškėlimo alternatyvias vietas, vandenį išgaunant ir iš požeminių šaltinių.

„Vandenvietės iškėlimas sudarytų galimybę atkurti vidaus vandenų kelią Karaliaus Vilhelmo kanalu ne tik ekonominiams tikslams, bet ir turizmo plėtrai. Iškelti vandenvietę būtina ir dėl to, kad nustatytos jos sanitarinės zonos ateityje nedarytų kliūčių plėtojant Klaipėdos jūrų uostą ir panaudojant uostui priklausančias rezervines teritorijas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Karaliaus Vilhelmo kanalas yra valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelias nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto iki Minijos upės.

Laivai įplaukti į Kuršių marias Klaipėdoje negali dėl virš kanalo įrengtos sausumos transporto infrastruktūros – automobilių ir geležinkelio kelių ir tiltų mazgo. Dalyje kanalo ties Klaipėda laivybą riboja ir Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės apsaugos zonos reikalavimai.

Šiuo metu Karaliaus Vilhelmo kanalas jungtį su Kuršių mariomis turi tik per Drevernos upę, tačiau dėl mažo Drevernos šliuzo pločio labai ribojamos laivybos galimybės. Tiek šio šliuzo, tiek Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančio Lankupių šliuzo darinėjimas neužtikrina nepertraukiamos laivybos, todėl būtina spręsti, ar yra tolesnio jų naudojimo poreikis.

LR Seimo narys Zigmantas Balčytis.

Jūsų patikėtas Seimo nario mandatas man – neatsiejamas nuo įsipareigojimų Šilutės krašto žmonėms. Prisiimta atsakomybė ir siekis įvykdyti savo, kaip Seimo nario, pareigą, paskatino mane jungtis prie turinčios ateitį naujai kuriamos politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujai steigiama partija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – yra pasirengusi imtis atsakomybės ir tęsti praėjusios kadencijos Vyriausybės ir Seimo pozityvius pokyčius socialinėje, ekonominėje, visuomenės saugumo ir kitose srityse pradėtus darbus dėl darnios, ekonomiškai stiprios Lietuvos, Pamario krašto ir čia gyvenančių žmonių.

Tarp svarbiausių steigiamos partijos siekių – stiprinti šalies ekonomiką, ypatingą dėmesį skiriant darbo vietų kūrimui regionuose, skirti realią paramą šeimoms, mažinti socialinę atskirtį, suteikti daugiau teisių savivaldai ir sprendžiant šalyje esančias krizes, mažinti korupciją ir įgyvendinti žaliojo kurso politiką, kuri užtikrintų kiekvieno teisę į švarią ir saugią aplinką.

„Sulaukiame daug kreipimųsi iš miestuose ir regionuose gyvenančių žmonių, pritariančių mūsų siekiams ir raginančių apie naujos sąjungos kūrimąsi plačiau informuoti Lietuvos žmones, kad visi norintys galėtų susitelkti į aktyvių bendraminčių ratą“, – teigia Seimo narys Saulius Skvernelis.

Kvietimą tapti steigėjais be manęs pasirašė Seimo nariai: Saulius Skvernelis, Vytautas Bakas, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius, Linas Kukuraitis, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus ir Tomas Tomilinas. Viso 14.

Norinčius drauge kurti geresnę ir teisingesnę Lietuvą ir tapti sąjungos steigėjais kviečiu registruotis interneto tinklapyje www.demokratai.lt. Daugiau informacijos galima pasiteirauti telefonu: 8 608 84299.

.

Politinė reklama, publikacija apmokėta asmeninėmis lėšomis,
užsakymo Nr. 211108

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Šilutės vandenys“ 2020‒2021 metų investicijas, kurių vertė yra 2 mln. 61 tūkst. eurų. Bendrovės teikiamos derinti investicijos finansuojamos nuosavomis lėšomis (įskaitant paskolos lėšas) bei ES struktūrinių fondų lėšomis.

Bendrovė investavo į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstrukciją ir plėtrą bei valymo įrenginių atnaujinimą Šilutės rajone. Taip pat įsigijo priemonių, reikalingų užtikrinti sklandų paslaugos teikimą gyventojams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bendrovė įrengė naujus nuotekų valymo įrenginius Degučiuose. Iki šiol jų nebuvo, o tai labai didino aplinkos ir gruntinio vandens taršą. Siekiant gerinti nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, Degučiuose taip pat buvo nutiesta 6,69 km nuotekų surinkimo tinklų. Įrengus nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ja gali naudotis 381 gyventojas.

Siekiant išvengti netinkamo nuotekų valymo, išleidimo ir neigiamo poveikio aplinkai, bendrovė investavo ir į Laučių bei Gardamo nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją. Įgyvendinus investiciją pastatyti biologiniai valymo įrenginiai: 4 vnt. bioreaktorių, dumblo tankintuvai, orapūčių talpos su varikliais, išleistuvai, mėginių paėmimo šuliniai, sutvarkyta infrastruktūra.

Numatoma nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Vilkyčiuose. Rekonstravus nuotekų valyklą, naudą pajus beveik visi kaimo gyventojai: pagerės nuotekų surinkimo patikimumas, sumažės nuotekų nuotėkis, pagerės išleidžiamų nuotekų kokybė. Taip pat Vilkyčių gyvenvietėje bus rekonstruota apie 150 m nuotekų surinkimo tinklų.

Bendrovė investuoja į nuotekų surinkimo tinklų plėtrą ir Pavasario sodų bendrijoje, kurioje nuotekų tinklų iki šiol nebuvo. Numatoma nutiesti apie 3359 m naujų nuotekų surinkimo tinklų, kurie pagerins Šilutės miesto gyventojų gyvenimo kokybę: užkirs kelią požeminių ir paviršinių vandenų taršai, apsaugos gamtinę aplinką bei vietos gyventojų sveikatą.

Bendrovė taip pat teikė derinti jau anksčiau suderintas 2019‒2020 metais faktiškai įgyvendintas papildomas investicijos dėl padidėjusių darbų apimties.

am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministerija atmetė Lietuvos ir Danijos įmonės „Minijos nafta“ prašymą išduoti leidimą be konkurso naudoti angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Žaliojo kurso tikslais, Lietuvos Respublikos bendruoju planu, vietinės Šilutės krašto bendruomenės susirūpinimu ir aplinkybėmis, kad beveik visą prašomą naftai naudoti plotą sudaro saugomos ir turizmui skirtos teritorijos. Be to, tame plote dar registruotos kultūros paveldo vertybės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad angliavandenilių gavybos skatinimas nedera su dabartinėje Vyriausybės programoje įvardytu Žaliojo kurso prioritetu ir siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. „Naftos gavyba saugomų teritorijų prieigose sukelia gerokai daugiau rizikos nei potencialios naudos valstybei. Be to, tai natūraliai nykstantis sektorius, todėl judėdami Žaliuoju kursu turėtume visas jėgas nukreipti atsinaujinančiai energetikai vystyti“, – sako Simonas Gentvilas.

Net 95 proc. „Minijos naftos“ interesų ploto sudaro saugomos teritorijos: Nemuno deltos regioninis parkas, Kuršių marių biosferos poligonas, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Praktiškai visą naftos gavybai prašomą sausumos plotą (išskyrus Kintų miestelį) sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, kuriame įsteigti Ventės kraštovaizdžio ir Kniaupo botaninis draustiniai. Valstybė įstatymu saugo šias buveines ir teritorijas nuo galimos žalos.

Be to, bendrovės prašyme nurodytas plotas patenka į Nemuno deltos regioninio parko ir Kuršių marių biosferos poligono teritoriją.

Gavybos leidimui numatytame plote yra registruotos kultūros vertybės, o rugsėjo pabaigoje priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas šioje teritorijoje, kaip turinčioje vertingiausius pajūrio ir pamario rekreacinius išteklius, numato vystyti turizmą.

Galiausiai plėsti naftos gavybą ypač priešinosi vietiniai gyventojai – Kintų bendruomenė, nematė projekto perspektyvos ir Šilutės rajono savivaldybė.

Aplinkos ministras kartu pabrėžia, kad šią savaitę prasidėsiančioje Klimato kaitos konferencijoje tikimasi pasauliniu mastu susitarti, kaip kuo skubiau sumažinti iškastinio kuro naudojimą.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslininkų išvados patvirtino, kad pasaulio klimatas itin sparčiai šyla daugiausia dėl sudeginamo iškastinio kuro, o siekdami sustabdyti globalinį atšilimą ties 1,5 laipsnių per artimiausią dešimtmetį turime sparčiai sumažinti iškastinio kuro naudojimą.

Lietuvoje vis dar eksploatuojama apie 36 naftos gręžiniai trylikoje detaliai išžvalgytų naftos telkinių – daugiausia Gargždų, Šilutės rajonuose, taip pat Girkaliuose šalia Palangos. Lietuvoje naftos gavybos apimtys kasmet mažėja: 2020 m. išgauta 38 tūkst. kub. m naftos – 21 proc. mažiau nei 2019 metais, tai sudaro apie 1 tūkst. užpildytų naftovežių.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A1-1624 nuo spalio 11 dienos pradedamas 2021 – 2022 metų šildymo sezonas.

Oficialus šildymo sezonas Šilutės rajone šiemet prasideda 3 dienomis anksčiau nei prieš metus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams spalio mėnesį kainuos 5.26 ct (su PVM). Praėjusių metų spalį kainavo 4.15 ct.

Lapkričio mėnesį centralizuotai tiekiama šiluma gali kainuoti dar brangiau („Šildymas Šilutėje gali brangti visu ketvirtadaliu“).

www.lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį pagerbė totalitarinių XX a. režimų aukų atminimą apsilankę Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerio objektų komplekse.

Macikų lageriai – tai simboliška ir unikali vieta, kurioje net 15 metų veikė abiejų žiauriausių Europos totalitarinių režimų – nacistinio ir stalinistinio – lageriai. Abu naudojo tuos pačius pastatus ir infrastruktūrą žmonėms kalinti ir kankinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Macikų lagerio simbolizmas priverčia susimąstyti apie totalitarinių režimų brutalią prigimtį, jų represinį aparatą ir nusikaltimus žmoniškumui, nusikaltimus, įvykdytus ir Lietuvos žemėje. Macikuose galėtų iškilti istorinės atminties centras, svarbus tiek Lietuvos, tiek Europos istorinei atminčiai“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovo nuomone, totalitarinių režimų – ir nacizmo, ir komunizmo – nusikaltimų žmonijai tyrimai ir skleidžiama istorinė tiesa yra būtinas atsakas šių dienų tironams, kurie kėsinasi ir į praeitį, siekdami perrašyti istoriją ir įtikinti, kad agresorius – tai auka, o auka – tai agresorius.

Macikų lageriuose kalėjo, buvo kankinami ir nacių bei sovietų režimų aukomis tapo daugiau nei 20-ies šalių piliečiai: lietuviai, latviai, estai, lenkai, baltarusiai, rusai, ukrainiečiai, britai, prancūzai, belgai, amerikiečiai, kanadiečiai, olandai, danai, vokiečiai, austrai, čekai, vengrai, rumunai, armėnai ir netgi Naujosios Zelandijos piliečiai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą Šilutės rajone nustatyti 83 nauji COVID-19 atvejai – 10 daugiau nei prieš dvi dienas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga mažiausiai 387 gyventojai.
Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 4348 susirgimo COVID-19 atvejai, 83 žmonės mirė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą Šilutės rajone nustatyti 73 nauji COVID-19 atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga mažiausiai 343 gyventojai.
Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 4246 susirgimo COVID-19 atvejai, 76 žmonės mirė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą Šilutės rajone nustatytas 51 naujas COVID-19 atvejis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugsėjo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 308 gyventojai.

Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 3 702 susirgimo COVID-19 atvejai, 70 žmonių mirė.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ūkininko Kazimiero Baginsko kiaulių kompleksui nurodyta parengti kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų planą ir jį įgyvendinti. Priešingu atveju jam grėstų netekti leidimo verstis šia ūkine veikla.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Buvo sudaryta kvapų kontrolės komisija, į kurios sudėtį buvo įtraukti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) Šilutės skyriaus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos, Aplinkos apsaugos agentūros Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šilutės skyriaus atstovai.

Šių metų liepos 7 ir 13 d. operatyviosios kontrolės metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko mėginių paėmimą iš taršos kvapais šaltinių.

Iš NVSC pranešimo: „Vadovaujantis Laboratorijos atlikto kvapo sklaidos modeliavimo rezultatais, nustatytas didžiausiosios leidžiamosios kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore viršijimas (Lietuvos higienos normos HN 121:2010 5 punkto reikalavimo pažeidimas), kvapų tarša viršijama už sanitarinės apsaugos zonos ribų.“

Ūkininko Kazimiero Baginsko kiaulių kompleksui pateiktas nurodymas per 90 kalendorinių dienų pateikti kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų planą, kuriame būtų nurodytos kvapą mažinančios priemonės. Jos turės būti įvykdytos ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai pateikiami dokumentai, pagrindžiantys, kad kvapų skleidimą mažinančioms priemonėms įgyvendinti reikia daugiau laiko dėl didelių kapitalinių sąnaudų ir (ar) kitų objektyvių aplinkybių. Priešingu atveju jam grėstų netekti leidimo verstis šia ūkine veikla.

Be to, pradėta administracinė teisena dėl Lietuvos higienos normos reikalavimų pažeidimo.

vmvt.lt nuotr.

Ūkininkui K. B. priklausančiuose kiaulininkystės ūkiuose Šilutės ir Kelmės rajonuose nustatyta biologinio saugumo ir gyvūnų gerovės teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) informuoja, kad kilus įtarimų dėl galimų teisės aktų pažeidimų Kelmės rajone esančiame kiaulininkystės ūkyje buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas.

Patikrinimo metu VMVT inspektoriai nustatė, kad ūkininko K. B. ūkis neatitinka kiaulių biologinio saugumo ir gerovės teisės aktų reikalavimų. Ūkyje gyvūnai laikomi jų rūšies, amžiaus, fiziologijos neatitinkančių teisės aktuose nustatytų sąlygų, nesilaikoma kiekvienai kiaulei skiriamo laisvo grindų ploto normų, kiaulės negali nevaržomai atsigulti, laisvai patekti vienu metu į kitas joms skirtas vietas. Ūkyje rasta sužeistų, sergančių kiaulių, netvarkinga įranga, atlūžę gardų strypai, pertvaros atsikišusios, sulūžusios, su aštriais kampais, keliančios pavojų kiaulių sveikatai ir gyvybei.

Tvartuose ir aplink juos nesilaikoma graužikų kontrolės ir biologinio saugumo reikalavimų, sudarant sąlygas gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo rizikai. Pastebėta pelinių graužikų, vylių dėžutės neužpildytos graužikų kontrolės preparatais, aplink tvartus nenušienauta žolė, ne visi lankytojai registruojami lankytojų žurnale, neužtikrinamas reguliarus mėšlo šalinimas iš gardų, tvora ir vartai nesandarūs ir netvarkingi, tad atsiranda galimybė į ūkį patekti bešeimininkiams ir laukiniams gyvūnams. Atlikus patikras nustatyta, kad netinkamai tvarkomos veterinarinės atliekos, šalutiniai gyvūniniai produktai ir naikinami veterinariniai vaistai.

VMVT inspektoriai taip pat inicijavo ir minėto ūkininko kiaulininkytės ūkio, esančio Šilutės rajone, neplaninį patikrinimą, kurio metu taip pat nustatyta biologinio saugumo ir gyvūnų gerovės teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Be ankstesniame ūkyje nustatytų pažeidimų patikrinimo metu nustatyta, kad dezinfekciniai barjerai neužpildyti dezinfekciniu skysčiu, kilimėliai sausi, darbuotojai patenka į kiaulių laikymo zoną ne per tam skirta įėjimą. Ūkyje fiksuota ir šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) tvarkymo pažeidimų, kai transporto priemonė, išvežusi ŠGP už teritorijos tvoros, grįžta į teritoriją nedezinfekuota, plaunama kiaulių auginimo zonoje. Ūkyje nepildomas veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų žurnalas, vaistai laikomi ne pagal vaistų informaciniuose lapeliuose nurodyta informacija, gyvūnų gydymui naudojami švirkštai nešvarūs, neužtikrinama aseptikos ir antiseptikos principų.

Atsižvelgus į tai, kad yra minėto ūkininko vardu yra registruoti skerdykla, mėsos cechas ir prekybos subjektai, VMVT inspektoriai atliko ir jų neplaninius patikrinimus, kurių metu taip pat nustatyta pažeidimų: nesuremontuotos, prastos būklės maisto tvarkymo subjekto patalpos, neužtikrinama kenkėjų kontrolė, netvarkinga nuotekų surinkimo sistema, nėra apšvietimo tikrinimo prieš skerdimą patalpoje, neužtikrinamas skerdžiamų gyvulių, parduodamų kiaulienos produktų atsekamumas.

Patikrinimų metu nustačius, kad kiaulių laikytojas ne tik nevykdė ankstesnių VMVT reikalavimų ir nepašalino kai kurių trūkumų, bet ir toliau piktybiškai nesilaikė biologinio saugumo ir kitų reikalavimų, dėl nustatytų pažeidimų jam bus skirtos administracinio poveikio priemonės. Taip pat ūkininkui laikinai uždrausta išvežti iš ūkio laikomas kiaules.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai rugpjūčio 16 d., kai buvo paimti bandiniai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimo rezultatai

M. Mikulėno nuotr.

Klaipėdietis Seimo narys Audrius Petrošius imsis priemonių vienyti Klaipėdos regioną, kad visi kartu pasiektume geriausių rezultatų regiono gyventojams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmuosius žingsnius, peržengiant Klaipėdos miesto ribas, klaipėdietis žengia Šilutės krašte, kur jau prasidėjo intensyvus bendradarbiavimas su Šilutės r. savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių komanda ir jos pirmininke Sandra Tamašauskiene, įvyko pirmieji susitikimai su savivaldybę sudarančiomis seniūnijomis, galima pasidžiaugti ir pirmaisiais rezultatais – perskirstant nacionalinį biudžetą Šilutės rajono savivaldybei skirti papildomi daugiau kaip 1.9 mln. eurų.

Dažnas esame girdėję politikų kalbų ir pažadų apie vis stiprėsiančius rajonus, tvirtėsiančias mažesnių gyvenviečių bendruomenes ir dėmesį, kurio sulauks kiekvienas rajono gyventojas. Deja, konkretaus proveržio iki šiol pasiekti nepavyko. Toliau susiduriame su mažėjančiais turistų srautais, prastėjančia kelių būkle, ne visuomet darbo vietos pasirinkimą savo gyvenamame rajone turinčiais žmonėmis.

Tačiau lapkričio mėnesį priesaiką davęs Seimo narys konservatorius Audrius Petrošius, nors ir išrinktas Klaipėdos m. vienmandatėje Baltijos rinkimų apygardoje, į darbą Seime žiūri itin rimtai ir neketina apsiriboti vien tik atstovavimu Klaipėdos miestui ar žvelgti į darbą plačiai ir „tiesiog atstovauti visai Lietuvai“: „Nuo pirmosios dienos Seime keliu sau tikslą, kad Klaipėdos ir Klaipėdos regiono balsas taptų ir girdimas, ir vertinamas. Dažnai stokojame dėmesio labiausiai nutolusioms savivaldybėms, pernelyg daug dėmesio skirdami sostinei Vilniui ir užmiršdami visą likusią Lietuvą. Manau, kad pats svarbiausias principas, kurio turėtume siekti norėdami kokybiško pokyčio – tai stiprus regionas – stipri savivalda. Siekdamas geriausio žmonėms, esu pasiruošęs peržengti partinius barjerus, nusistovėjusius stereotipus ir siekti, kad bendrystėje visas Klaipėdos regionas – nuo Šilutės iki Skuodo – taptų tvirtesne, bendradarbiaujančia, vienų tikslų siekiančia komanda.“

Šilutės r. savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė, atstovaujanti TS-LKD frakcijai, džiaugiasi prasidėjusiu beprecedenčiu bendradarbiavimu bei pirmaisiais pasiektais rezultatais: „Su Seimo nariu Audriumi Petrošiumi jau pradėjome kalbėtis apie tai, kokiose srityse susitelkimo reiktų labiausiai, organizavome ir pirmuosius nuotolinius susitikimus su seniūnijų gyventojais, identifikavome spręstinų problemų grupes nuo infrastruktūros tvarkymo iki turizmo plėtojimo ar bendruomenių ir aktyvių gyventojų įtraukimo į sprendimų paieškas.

Ypač aktuali Šilutės-Klaipėdos kelio problema, kuri, panašu, jau šioje kadencijoje pajudės iš mirties taško – tikimasi pradėti rekonstruoti pirmąją dalį nuo Jakų žiedo pusės iki vadinamojo Lypkių aplinkkelio. Išties stebina Seimo nario gebėjimas neskirstyti nei gyventojų, nei politikų pagal partines linijas, vertinti ir girdėti visas puses, todėl, galime tikėtis kur kas geresnių rezultatų kraštui ir gyventojams.“

Šilutės r. savivaldybei – papildomi 1.9 mln. eurų

Apie kintantį požiūrį į politiką byloja ir faktas, kad šių metų birželį, perskirstant nacionalinį biudžetą, Šilutės r. savivaldybei papildomai atseikėta daugiau kaip 1.9 mln. eurų, kuriuos rajono valdžia galės išleisti savivaldybės gyventojų poreikiams ir opiausioms problemoms spręsti.
„Visuomet keliu sau klausimą, ką galime padaryti šiandien, kad galėtume ne tik nuolat spręsti iškylančias problemas, gesinti „gaisrus“, tačiau ir tvirtai žengti į priekį. Matyt, turime laužyti nusistovėjusius stereotipus, pvz. visuomenėje gajus mitas, kad konservatoriai vėl verš diržus. Noriu patikinti, kad tikrai neverš. Maža to, žvelgiame į visus vienodai, neskirstome savivaldybių į „savas“ ir „svetimas“ ir geriausias to įrodymas, kad, nepaisant to, jog Šilutės r. savivaldybę valdo ne konservatoriškos politinės jėgos, šiai savivaldybei teko papildomi 1.9 mln. eurų“, – teigė A. Petrošius.

Ar savivaldybės gyventojų gyvenimas pagerės, priklausys nuo Šilutės r. savivaldybės tarybos ir administracijos darbo bei pasirinktų krypčių, kur bus investuotos papildomos lėšos.

„Bendraudamas su seniūnijų gyventojais ir seniūnais išgirdau nemažai įvairiausių poreikių, dažniausiai tie poreikiai susiję su blogais vietiniais keliukais, kultūros paveldo problemomis, tad noriu pasakyti, kad nacionalinė valdžia apie juos išgirdo, yra skirti papildomi pinigai ir kamuolys dabar jau Jūsų vietos politikų rankose, kur ir turėtumėte nukreipti savo energiją bei pastangas, siekdami gauti finansavimo dalį sau aktualių problemų sprendimui“, – gyventojus ir jų atstovus būti aktyvius pakvietė A. Petrošius.

Pandemijos situacija diktuoja sąlygas ir darbo pobūdžiui, dėl ko vis dar vengiama intensyvių gyvų susitikimų, tačiau, Seimo nario A. Petrošiaus teigimu, visi turime būti vieningi ir neabejingi tam, kas vyksta aplinkoje, domėtis savo rajone priimamais sprendimais: „Nelikite sprendimų paraštėse, aktyviai dalyvaukite rajono politiniame gyvenime, siekite, kad jūsų balsas būtų girdimas ne tik vietos savivaldoje, bet ir visoje Lietuvoje. Kviečiu kreiptis, rašyti, ateiti į susitikimus su manimi bei Šilutės TS-LKD komanda. Veikdami išvien įrodysime, kad kartu mes tikrai esame stipresni.“

.

.

Užsakymo Nr. 210812

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamentas dėl Rusnės saloje, Atmatos upės pakrantėje, šių metų pradžioje iškirstų medžių kreipėsi į prokuratūrą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, - pranešė Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Jurgita Jasiūnienė, atsakydama į „Šilutės ETA Žinių“ paklausimą, - ir šiuo metu laukiame prokuratūros sprendimo“.

Anksčiau buvo pranešta, kad aplinkosaugininkai Atmatos upės pakrantėje, kur šių metų pradžioje darbavosi medkirčiai, suskaičiavo ir išmatavo 5168 įvairaus skersmens ir rūšies kelmus.

sumin.lrv.lt nuotr.

Šiandien, lankydamasis Kaune, susisiekimo ministras Marius Skuodis, aptardamas laivybos upių keliu gaivinimo klausimus su Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovais, išreiškė siekį, kad ilgiausia šalies upė dar iki 2024 m. būtų pritaikyta turistams ir krovininėms baržoms. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Nemuno pritaikymas laivybai – tiek kroviniams vežti, tiek pramoginei laivybai ir turizmui – vienas iš pagrindinių prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Augantis laivybos potencialas pastebimas ne tik Kaune ir uostamiestyje, Nemuno upės aukštupyje, bet ir visoje Lietuvoje, tad ir toliau dėsime pastangas, kad būtų kuriama efektyvi vidaus vandens kelių transporto infrastruktūra, plėtojami uostai bei prieplaukos“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Pasak ministro, šiuo metu vykdomas vandens kelio modernizavimo projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje. Įgyvendinus projektą, apie 225 km ilgio upės tėkmę ir vandens gylį reguliuos ne mažiau kaip 500 naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Vidaus vandens kelių direkcija stato 1800 tonų keliamosios galios baržą, galėsiančią gabenti 80–90 vilkikų atitinkantį krovinį.

Ministro teigimu, per dvejus metus Nemune iki Kuršių marių galės patogiai plaukioti krovininiai, keleiviniai, pramoginiai laivai, laivyba bus galima visus metus. Upe galėtų būti gabenami bet kokios rūšies didžiagabaričiai ir sunkiasvoriai kroviniai: konteineriai, mediena, gelžbetoniniai gaminiai, skalda, grūdai.

Pasak ministro, vandens transportas – ekologiška alternatyva sausumos transportui, patraukli tiek aplinkosaugos ir saugumo, tiek ekonominiu atžvilgiu. Krovinių gabenimas laivais yra keliskart pigesnis nei kelių transportu. Standartinis sunkvežimis perveža maždaug 25 t krovinių, o 1000 t talpos barža perplukdo 40 kartų daugiau krovinių.

„Vandens kelias Nemuno upe turi dideles plėtros perspektyvas. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu iki 2024 m. gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus“, – pažymėjo M. Skuodis.

Siekiant sujungti visą beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą, rengiama ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa.

.

https://baltictransline.lt/naujienos/kroviniu-gabenimas-budai-ir-skirtumai/ – išsirinkite Jums patogų krovinių gabenimo metodą!

Z. Sirtauto nuotr.

Prieš keletą dienų Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotojai vienam iš pagrindinių miestelio akcentų suteikė naujų spalvų – apšvietė paminklą Nepriklausomybės kovų savanoriams. Iki tol sutemus jis skendėjo tamsoje.

Tai labai svarbi ir naumiestiškių gerbiama vieta. Prieš daugiau kaip šimtą metų, artėjant 1918 metais atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės dešimtmečiui, miestelio bei jo apylinkių gyventojai surinko pinigus ir pastatytu paminklu pagerbė iš šių vietų kilusius savanorius, kurių nemaža žuvo gindami Lietuvos laisvę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

1951 metais, norėdama ištrinti Lietuvos valstybės simbolius, sovietinė valdžia paminklą nugriovė, tačiau 1988 metų pabaigoje naumiestiškiai šį laisvės simbolį atstatė. Labai simboliška, kad šio paminklo viršūnėje – bokštas, labai panašus į Vilniaus Gedimino pilies bokštą, o jo viršūnėje – Lietuvos trispalvė.

Tad nuo šiol, vakarais įsižiebus gatvių apšvietimui, garbingas atminties liudijimas bus apšviestas ir iš toli matomas. Tamsoje sužibusio paminklo nuotrauką padarė naumiestiškis Zigmas Sirtautas. Jis taip pat buvo 1988 metais atstatomo šio paminklo liudininkas, kuris fotografavo ir taip dokumentavo tų darbų eigą. Prisiminęs prieš 33 metus įvykius, jis Žemaičių Naumiesčio muziejui perdavė anų laikų jo darytų nuotraukų bei keletos minučių tuomet susuktą kino filmuką. Istoriniais eksponatais tapusios nuotraukos, jas sutvarkius bei skaitmenizavus filmuką, visiems bus matomos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai rugpjūčio 2 d., kai buvo paimti bandiniai, neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų privalomų verčių.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimo rezultatai