www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Akivaizdu, jog šiemet pavasaris pasižymėjo kontrastingais orais. Nors data kalendoriuje skelbė apie prasidėjusį pavasarį, žiema iš Lietuvos trauktis neskubėjo. Kovas, lyginant su standartine klimato norma (SKN – 1981–2010 metų vidurkis), buvo 2,4 ºC šaltesnis nei įprastai ir beveik perpus sausesnis – iškrito 54 % mažiau kritulių nei SKN. O pastovi sniego danga laikėsi iki kovo mėnesio vidurio.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Pirmos trys balandžio dienos priminė kovo mėnesio pabaigą, kuomet vidutinė paros temperatūra svyravo apie 0 ºC. Užtat šiais metais aiškiai galima išskirti pirmą pavasario dieną – balandžio 4-ąją, tąkart vidutinė paros oro temperatūra buvo 6,4–11,8 ºC, o dieną maksimali oro temperatūra pietvakarinėje Lietuvos dalyje pakilo iki 20 °C. Įdomus faktas – Druskininkuose tąkart užfiksuota ir aukščiausia šios dienos temperatūra – 21,5 ºC.
Vidutinė paros oro temperatūra 2018 m. ir 1981–2010 m. kovo 1–gegužės 20 d. Lietuvoje.
Gegužės mėnesio pirmas dešimtadienis buvo sausas (65 % kritulių mažiau nei įprastai) ir šiltas. Dalyje Lietuvos vietų (Lazdijai, Raseiniai, Ukmergė, Utena, Varėna, Vilnius, Alytus, Marijampolė, Anykščiai) iki gegužės 14 dienos kritulių beveik nebuvo, nors dažniausiai iškrenta apie 11–18 mm. Tokia sausa ir šilta (vidutinė temperatūra 12–16 ºC, apie 4 ºC aukščiau SKN) gegužės pirmoji pusė turėjo įtakos sausų sąlygų formavimuisi.
Antras gegužės dešimtadienis buvo dar šiltesnis (15–17 ºC, 2–5 ºC aukščiau SKN), didesnėje Lietuvos dalyje, išskyrus Klaipėdą, Palangą, N. Akmenę ir Karteną, negausiai palijo.
Per 20 gegužės mėnesio dienų kritulių kiekis pasiskirstė netolygiai (2 pav.). Didesnio nei įprastai kritulių kiekio teritorijos (Šilutės, Šiaulių, Panevėžio, Utenos apskrityse) pasiskirstė fragmentiškai, tačiau daugumoje šalies teritorijų vyrauja neigiamos anomalijos. Mažiausiai kritulių teko pietinei Lietuvai (iki 60 % mažiau nei įprastai).
2018 gegužės 1–20 d. kritulių kiekio nuokrypis nuo 1981–2010 m. vidurkio.
Pavasario sąlygas vertinti galime ne tik pagal oro temperatūros ir kritulių kiekio nuokrypius nuo įprastų sąlygų, tačiau ir pagal pavasario ir vasaros pradžios datas. Natūralūs gamtiniai ir meteorologiniai sezonai skiriasi nuo kalendorinių. Meteorologinius sezonus galima nustatyti pagal vidutinės oro temperatūros pereigos per 0, 5, 10 ir 15 ºC datas, kurios svarbios vertinant augalų vegetacijos sąlygas. Oro temperatūros pereigos datos nėra pastovios, todėl terminių sezonų trukmė kiekvienais metais yra skirtinga. Taip pat priklauso nuo vietovės ir skirtingose Lietuvos dalyse gali skirtis keliomis savaitėmis, tačiau dėl paprastumo lentelėje pateikiame datas, kai daugumoje Lietuvos vietų jau buvo perėjimai.
Įprastai pereiga per 0 ºC įvyksta kovo viduryje, šiais metais tai įvyko dviem savaitėmis vėliau. Nors žiema vėlavo trauktis iš Lietuvos, tačiau pavasaris greitai vijosi įprastas sąlygas ir jau po 5 dienų oro temperatūra perkopė 5 ºC (įprastai šis laikotarpis trunka apie mėnesį). Vegetacijos sezonui prasidėjus, balandžio pradžioje, dar po kelių savaičių įvyko pereiga per 10 ºC ir prasidėjo svarbus augalijai aktyvios vegetacijos sezonas (beveik tuo pat metu kaip ir įprastai).
Šiuo metu jau turime šiltų dienų, kurių vidutinė paros oro temperatūra viršija 15 ºC. Tačiau pastovi pereiga per 15 ºC dar nėra užfiksuota. Dažniausiai ji įvyksta birželio pradžioje. Atsižvelgiant į artimiausios savaitės prognozę, skelbiamą „Meteo.lt“, tikėtina, kad meteorologinės vasaros pradžia ir pastovi pereiga per 15 ºC gali įvykti per artimiausias vieną ar dvi savaites, ir ta data bus artima ar šiek tiek ankstesnė nei SKN.
Orai: kitą savaitę gali įkaisti iki 30 laipsnių
