Švėkšnos „Jaunystės klubas“ tęsia savo tradicijas

Tolimais 1989 metais į Rugsėjo pirmosios šventę Švėkšnos mokytojai ėjo su jaunatviška nuotaika ir gėlėmis. Tačiau jų laikas dirbti mokykloje jau buvo pasibaigęs, ir jie rinkosi ne pas mokinius…

Metai vijo vienas kitą ir tik pavadinimas, kurį davė lietuvių kalbos mokytoja Angelė Račkauskienė – „Jaunystės klubas“ , rodė šių žmonių optimizmą.

Jie rinkosi į mokytojų Stasės ir Jono Vaitkų namus, paskui persikėlė pas Jovitą Tamoševičienę bei Zitą ir Medardą Urmulevičius.

Tradicija tęsiasi, kol kas laiko ir vietos keisti nebūtina…

Kaip visada, po skambučio prasidėjo pirmoji pamoka – tylos minute pagerbėme atminimą tų mokytojų, kurie jau niekada neateis. Ir „Ilgiausių metų“ nuskambėjo puikiai. Ir šventinis stalas žydėjo. Antrojoje pamokoje dalyvavo per 30, 40 ar 50 metų mokyti mokiniai, nes mokytojai prisiminė gražiausius savo laikus mokykloje, o netradiciniai sprendimo būdai ir geri darbai išlieka ilgiausiai.

Pats didžiausias netikėtumas – Petro Lengvenio dovaną – deklamuojamus eilėraščius ir Elenos Dekaminavičienės išleistą knygą „Tylos upė“ apie mūsų mokyklos auklėtinės rašytojos Birutės Lengvenienės kūrybą gavo visi 15 susitikimo dalyvių. Integruotą muzikos-anekdotų pamoką vedė Juozas Andriekus ir Petras Čeliauskas, buities darbuose dalyvavo visos šeimininkės, o per kūno kultūrą išėjome aviečių rinkti…Mokytojus pasveikino jų buvę mokiniai.

Padarėme ir tradicinę nuotrauką, kurią įdėsime į albumą. O mums visiems tinka eilėraštis iš B. Lengvenienės kūrybos :
„Gyvenimas albumas, jo lapai-mūsų metai,
Pranykstantys, kaip dūmai, spindėję kaip kometos.
Dažni likimo vėjai nugairina mums plaukus,
O laimėn nesuspėjam, nes vis sutrukdo klaidos.“

Visi „Jaunystės klubo“ nariai (kiti į susitikimą nesuspėjo…) sveikina visus Lietuvos mokytojus, mokinius, jų tėvelius, senelius ir globėjus su naujų darbų pradžia.

Z. Urmulevičienė, www.sveksnosnaujienos.lt