Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Gausiai “žydinti” Baltija verčia susirūpinti

Publikuota: 2010 liepos 27 Kategorija: Aktualijos, Lietuvoje

ESA nuotr.ESA nuotr.

Baltijos jūroje susiformavo dumblių sankaupa, užimanti didžiąją dalį jūros ploto. Tai didžiausias užfiksuotas vandens žydėjimas Baltijos jūroje nuo 2005 metų, teigia Lietuvos gamtos fondas.

Nors dumblių augimas yra natūralus reiškinys vasaros metu, tačiau taip intensyviai dumbliai suvešėjo dėl azoto ir fosforo junginiais “pertręšto” vandens.

Karšti orai, menkas vėjas ir maistinėmis medžiagomis persotintas vanduo sukuria ypač palankias sąlygas dumbliams intensyviai daugintis. Dabar Baltijos jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, lyginant su 1900 metais, tad ir jūros vandenys žydi 30 – 40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje.

Į krantą vėjo suplaktos dumblių sankaupos sukelia blogą kvapą, kuris atgraso poilsiautojus. Pūvant dumbliams susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms, sumažėja deguonies. Intensyviai besidauginančios melsvabakterės padengia vandens paviršių žalia plėvele. Masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvariomis ligomis.

Ypač daug deguonies sunaudojama dumbliams mirus – jų liekanos grimzta į dugną, jas ardo bakterijos, kurios sunaudoja itin didelius deguonies kiekius. Dėl to gilesnėse vietose prie dugno įsivyrauja deguonies badas, o tuose sluoksniuose, kur deguonies visai nelieka, yrant organizmų liekanoms išsiskiria toksiškas vandenilio sulfidas. Į deguonies bado vietas patekę gyvi organizamai žūva, dėl to jos vadinamos mirusiomis zonomis.

Helsinkio komisijos (HELCOM) paskaičiavimais, mirusios zonos dengia apie 70 000 kv. km Baltijos jūros plotą. Tai yra šeštadalis visos jūros ploto, arba šiek tiek daugiau nei mūsų šalies plotas.

“Karštų orų pakeisti negalime, tačiau azoto ir fosforo kiekius sumažinti galime, naudodami skalbiklius be fosfatų ir skatindami ūkininkus atsakingai naudoti trąšas, kurios išsifiltravusios iš dirvų, laukų, fermų “patręšia” vandenis”, – sako Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.

Apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka dėl žemės ūkio veiklos Baltijos jūrą supančiose šalyse. Gyvulių mėšlas, srutos ir augalų trąšos turi daug tirpių azoto ir fosforo junginių, kuriuos vanduo išplauna iš dirvų ar mėšlo laikymo vietų. Anksčiau ar vėliau dalis šių medžiagų upeliais ir upėmis pasiekia Kuršių marias ir jūrą.

Didelė dalis fosforo – nuo 20 iki 40 proc. į Baltiją patenkančio kiekio – į jūrą atplaukia iš buityje naudojamų cheminių preparatų, kurių didžiąją dalį sudaro skalbimo milteliai. Į upes, o paskui į jūrą, šie junginiai patenka kartu su buitiniais nutekamaisiais vandenimis, nes toli gražu ne visi valymo įrenginiai iš nuotekų pašalina fosforą.

Helsinkio komisijos HELCOM duomenimis, atsisakius fosfatus naudoti plovimo priemonėse, eutrofikacija Baltijos jūroje sumažėtų 24 procentais. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Švedija, jau uždraudė arba apribojo prekybą skalbimo priemonėmis, turinčiomis fosfatų.

Nors Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis įsipareigojo mažinti jūros taršą maistinėmis medžiagomis, realių veiksmų trūksta. Šalyje iki šiol be apribojimų prekiaujama skalbimo milteliais, kurių sudėtyje yra fosfatų. Parduotuvėse yra ir skalbimo priemonių be fosfatų, tik dar retas pirkėjas rinkdamasis priemonę paskaito jos sudėtį.

Lietuvos gamtos fondas kviečia pirkėjus rinktis skalbimo priemones be fosfatų, valdžios institucijas – uždrausti prekybą skalbimo milteliais su fosfatais.

Ūkininkai kviečiami dalyvauti konkurse “Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2010″. Šis konkursas vyksta visose Baltijos jūros šalyse, siekiant paskatinti ūkininkus būti atsakingais ir aktyviai prisidėti mažinant Baltijos jūros ir vidaus vandenų eutrofikaciją.

Rašyti komentarą