Oresto Lidžiaus nuotr.Sovietmečiu statyti tokio tipo hidrotechniniai įrenginiai, bent jau Šilutės rajone, jau kaip reikiant susidėvėję, todėl ir kitas užtvankas bet kada gali ištikti visą kraštą sukrėtusios nelaimės Degučiuose likimas.
Prie tokios išvados galima prieiti po pokalbio su Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoju, atsakingu už melioracijos reikalus rajone, komisijos, tyrusios Degučių užtvankos avarijos priežastis, nariu Povilu Budvyčiu.
Nelaimė Degučiuose įvyko lygiai prieš dvi savaites, gegužės 31 d. Prakiurus prieš 37 metus (1976 m.) statytos užtvankos šachtos betoninei sienai, iš tvenkinio išbėgo visas vanduo, žuvo tūkstančiai žuvų.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vyganto Kamarausko vadovaujama komisija nustatė, kad avarija galėjo įvykti dėl blogai sutankinto užtvankos konstrukcijų betono, kuris esą neatitinka tokiems hidrotechniniams įrenginiams keliamų reikalavimų. Todėl lieka tik stebėtis, kad ši užtvanka taip ilgai tarnavo. Juolab kad per 37 metus ji nė karto nebuvo kapitaliai remontuota.
Galbūt tai P. Budvyčio nuojauta, o gal tik sutapimas, tačiau praėjus kelioms dienoms po Degučių užtvankos avarijos jis, vartydamas visų Šilutės rajono užtvankų (tokių rajone yra iš viso aštuonios) bylas, juokais mestelėjo, kad kita eilėje turėtų būti tų pačių metų statybos Žemaičių Naumiesčio užtvanka. Ši pranašystė, jeigu tik galima taip pavadinti P. Budvyčio pajuokavimą, netrukus ėmė pildytis: praeitą ketvirtadienį, praėjus šešioms dienoms po avarijos Degučiuose, kai Savivaldybės merė Daiva Žebelienė su pavaduotoju Algirdu Balčyčiu prisiruošė apžiūrėti nelaimės vietos, Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas pranešė, kad problemų jau esama ir su Žemaičių Naumiesčio užtvanka: po žiemos pradėjo byrėti tiltelio atramų betonas…
Dauguma Šilutė rajono užtvankų įrengtos 1973 – 1984 m. laikotarpiu ir iki šiol buvo vienodai prižiūrimos, išskyrus Ramučių užtvanką, kuri prieš kelis metus buvo perdaryta į mažąją hidroelektrinę, todėl pamario kraštą gali sudrebinti dar ne viena tokia degučių nelaimė.
„Būtina atlikti visų užtvankų konstrukcijų ekspertizę,“ – įsitikinęs Šilutės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas P. Budvytis. Jis tai žada akcentuoti ir Žemės ūkio ministerijai adresuotame rašte dėl pinigų Degučių užtvankai atnaujinti.
P. Budvyčio manymu, kadangi hidrotechniniai statiniai – užtvankos priklauso valstybei, o Savivaldybė jas naudoja patikėjimo teise, tai valstybė ir turėtų finansuoti jų būklės tyrimą.
Pieš kreipimąsi į Žemė sūkio ministerija Šilutės r. savivaldybė ketina nusamdyti nepriklausomus ekspertus – laboratoriją tiksliai Degučių užtvankoms avarijos priežasčiai ištirti ir betoninių konstrukcijų būklei įvertinti. Po to bus prašoma pinigų, bus rengiamas užtvankos rekonstrukcijos projektas, skelbiamas rangos darbų konkursas.
Beje, Degučių kaimo gyventojai užtvankos avariją ketina išnaudoti savo naudai: vietos bendruomenė norėtų iškabinti tvenkinio dumblą, atvežti smėlio ir įsirengti sau paplūdimį. Jie netgi sutinka savo darbu ir sunkiąja technika prisidėti prie tvenkinio dugno išvalymo ir paplūdimio įrengimo. Tereikia, kad būtų užtaisyta skylė betoninėje užtvankos šachtos sienoje ir ji vėl pradėtų normaliai funkcionuoti.
Susiję str.: “Degučiai: šešios dienos po užtvankos avarijos (nuotr.)”,
“Nelaimė Degučiuose: prairus užtvankai išdžiūvo tvenkinys (nuotr.)”
