silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Šilutės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijoje (toliau – ESK, pirmininkas administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis) šį antradienį svarstyta apie galimybę, esant reikalui, į pagalbą potvynio zonoje pasitelkti ne tik Lietuvos kariuomenės inžinierių vikšrinę amfibiją, bet ir Nemirsetoje nuolat budintį Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnį.
Ieškoti pagalbos iš oro Šilutės rajono savivaldybės vadovus paskatino iš kariuomenės praeitą savaitę gautas pranešimas, kad amfibija PTS-M negali būti eksploatuojama naktį, taip pat kai vandens srovės greitis didesnis nei 2,5 m/s, kai ledo storis didesnis nei 10 cm (o vandens gylis po juo didesnis kaip 1,4 metro), bet mažesnis nei 40 cm ir kita. Kitaip sakant, jeigu iškiltų grėsmė užšalusio vandens apsuptyje gyvenantiems žmonėms, sulaukti skubios pagalbos iš karo inžinierių šiandien, kai ledo storis potvynio zonoje siekia nuo 10 iki 20 cm, būtų beveik neįmanoma. Juolab kad, prireikus pagalbos, kariuomenės amfibija iš dislokacijos vietos Vileikiuose pajudėtų ne anksčiau kaip po dviejų valandų. Tam tikrais atvejais tai būtų jau per vėlu.
Oresto Lidžiaus nuotr.
Ne gana to, šiandien sužinota apie kariuomenės vadovybės ketinimus atšaukti savo karius iš potvynio zonos, čia paliekant tik abi amfibijas – Vileikiuose (Šilutės r.) ir Pagėgiuose. Tokiu atveju, anot ESK posėdyje dalyvavusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono Civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus viršininko kapitono Roko Joniko, amfibija į gelbėjimo operaciją potvynio zonoje pajudėtų ne anksčiau kaip po 5 val. nuo pranešimo apie ypatingą atvejį.
Todėl Šilutės r. savivaldybės ESK posėdyje buvo nuspręsta raštu kreiptis į kariuomenės vadovybę su prašymu palikti budėti potvynio zonoje bent vieną karių komandą – vis greičiau sureaguotų į pagalbos šauksmą. Kariuomenės vado taip pat bus prašoma suteikti pagalbą iš oro, jeigu pas nelaimės ištiktus žmones potvynio zonoje nebus galimybės patekti kitokiu būdu.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rimanto Mačijausko teigimu, situacija potvynio zonoje Šilutės rajone šiuo metu yra normali, jeigu galima taip sakyti: žmonės laisvai vaikšto ledu ir patys apsirūpina maistu. Tačiau, anot pareigūno, jeigu kurioje nors atokesnėje sodyboje kiltų gaisras ar gyventojams skubiai prireiktų medikų pagalbos, iškiltų didelių problemų…
Kitą savaitę ir iš gamtos galima sulaukti staigmenų, mat paskutinėmis sausio dienomis prognozuojamas atšilimas – dieną net iki 5 laipsnių šilumos – su lietumi, o vasarį vėl gali paspausti šaltis.Todėl manoma, kad potvynis pamario krašte gali užsilaikyti galbūt net ir iki balandžio mėnesio.
Lietuvos kariuomenės amfibijos į pamarį buvo atgabentos sausio 11 d. Per visą tą laiką jos tik porą kartų vyko į potvynio zoną. Kol buvo plonas ledas…
Susiję str.: “Potvynis pamaryje: šaltis paralyžiuoja gelbėtojų darbą”,
“Potvynis įdarbino ir karius”,
“Karo inžinieriai jau pamaryje”
Taip pat susijęs: “Potvynis pamaryje: kelyje į Rusnę – 55 cm vandens”
