F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Penktadienį Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko žinomo architekto, humanitarinių mokslų daktaro, docento Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“ sutiktuvės.
Kartu su autoriumi atvyko jo žmona, architektė, kultūros paveldo tyrinėtoja Marija Purvinienė bei knygą išleidusio VšĮ „Vorutos“ fondo vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius.
Renginio atmosferą pagyvino Šilutės pirmosios gimnazijos folkloro ansamblis (vadovė Giedrė Pocienė), kuris atliko lietuvininkų ir kitų Lietuvos regionų gyventojų nuotaikingas liaudies dainas.
Kalbėdamas apie knygos autorių M. Purviną, J. Vercinkevičius jį apibūdino kaip daug atidavusią ir iki šiol Lietuvos kultūrai nemažai atiduodančią asmenybę. „Tokių žmonių, kurie būtų visiškai atsidavę savo veiklai, nėra daug,“ – pripažino VšĮ „Vorutos“ fondo vyr. redaktorius.
M. Purvinas Mažosios Lietuvos kultūros paveldą tiria nuo 1980 m. (sovietmečiu ir neoficialiai). Per tris dešimtmečius kartu su žmona, bendraminte ir bendražyge, surinko gausią medžiagą apie savitus to regiono kaimus.
Knygoje apibūdinami 39 senieji Mažosios Lietuvos kaimai dabartiniuose Klaipėdos, Šilutės, Tauragės ir Jurbarko rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje. Aprašoma jų istorinė raida, gyvenviečių bei jų sodybų pokyčiai, kaimų plėtra (kai kada ir sunykimas), tenykščių gyventojų verslai ir gyvenimo ypatybės, taip pat apibūdinami įvairaus pobūdžio kaimai buvusiame Klaipėdos krašte – nuo buvusio pajūrio žvejų kaimo Karklininkų / Karklės šiauriau Klaipėdos iki buvusio pasienio kaimo Antšvenčių tarp Smalininkų ir Jurbarko.
Knygos autorius prisiminė dienas, kai apie tikrąjį kaimą nenorėta nė kalbėti. Dar ir šiandien atsiranda tokių, kurie mano, kad kaimas yra nevertas dėmesio. Tie žmonės labai klysta. Jei žiūrėsime giliau, būtent kaime galima aptikti išlikusių tradicinių, istoriškai susiklosčiusių, tam tikram regionui būdingų etninės kultūros bruožų. Gaila, tačiau šiandien tradicinio lietuviško kaimo beveik nebeturime.
M. Purvinienė vaizdžiai papasakojo apie tuos laikus, kai kartu su vyru, tyrinėdami Mažosios Lietuvos etnografinius kaimus, rinkdami išleistoje knygoje pateiktą (ir ne tik) medžiagą, patyrė ne vien atradimo džiaugsmą, bet ir susidūrė su įvairiomis kliūtimis: kai kurių sodybų šeimininkai nesileisdavo į kalbas ir net nenorėdavo suprasti, kas tie žmonės, kurie kažkelintą kartą praeina pro jų namus. Būdavo, kad paleidžia šunis…
Tyrinėjimai, kuriuos paskatino noras geriau pažinti savitą Mažosios Lietuvos praeitį, pareikalavo ne tik dvasinės, bet ir fizinės ištvermės. Reikėjo eiti nepramintais keliais (ir tiesiogine, ir perkeltine prasme), pėsčiomis ar dviračiu įveikti nemažus atstumus, ištverti vasaros karščius, nešantis su savim nemažą kiekį vandens…
Visa tai šiandien galima prisiminti su šypsena, nors tuo metu viskas atrodė daug rimčiau.
Knygos sutiktuves vainikavo viltis, kad sulauksime šio vertingo leidinio tęsinio.
Į renginį atėję žmonės, iš kurių ne vienas jau buvo perskaitęs pristatytą knygą, dėkojo M. ir M. Purvinams už jų prasmingą veiklą, linkėjo sėkmės ir ryžto įgyvendinant kūrybinius sumanymus.
Loreta Liutkutė, F. Bajoraičio viešoji biblioteka
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.
