Palinkėkime šilutiškiui ugniagesiui gelbėtojui Rokui Radzvilavičiui saugios ugnies, laisvės kurti ir… palankaus vėjo!
Tiesą sakant, juk retas ryžtųsi statyti laivą, o Rokas to ėmėsi. Ir jam pavyko! Jo laivas dabar smagiai sau plazdena savo rėjine bure, praneša Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba savo feisbuko paskyroje.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Iš tiesų, ugniagesiai gelbėtojai – išradingi ir kūrybingi žmonės. Ir ne tik darbe, kuriame kartais per sekundę kitą tenka priimti lemtingą sprendimą, gelbstint gyvybes, bet ir kasdieniame gyvenime. Gaisrus Rokas gesina jau dešimtį metų.
„Nesigailiu, kad pasirinkau šį darbą. Jis išmokė visada siekti tikslo ir ieškoti išeities“, – sako Rokas.
Trumpai tariant, dirbti ugniagesiu jam – tai gyventi su ugnele. Bet ne ta, kuri naikina, o ta, kuri teikia laisvę kurti.
Optimizmo ir ryžto Rokui skolintis nereikia. Ir ne tik ugnį jis moka tramdyti ar gelbėjimo darbus atlikti. Pasikinkęs palankų vėją, jis dažnai leidžiasi valtimi ar laivu, kurį neseniai pats pasidarė, vandens keliais, tai upe, tai per Kuršių marias.
Suręsti žvejybinę valtį ar laivą nėra paprasta. Beje, meistrauti išmoko dirbdamas laisvu nuo darbo metu statybose. Bedengiant stogus, sako, kad ir medis prie rankų lipte prilipo. Taip iš pradžių radosi pirmoji valtis, paskui vadinamasis barkasas, po to dar viena valtis, o tada, talkinamas jaunesnio brolio Gyčio, ėmėsi ir laivo. Ne bet kokio, o tokio, kuris buvo rastas Merkinėje. Statė jį žiūrėdamas į brėžinį. Prisipažįsta, kad ręsdamas laivą buvo priverstas mokytis net matematikos, kurios manė, kad gal ir niekada neprireiks. Pasirodo, prireikė. Ir ne tik jos, bet ir daug darbo.
Statyti laivą su broliu juodu pradėjo pernai gegužės 20-ąją, o į vandenį nuleido liepos 18-ąją.
Prie laivo pralėkdavo visas laisvalaikis. Valandų neskaičiavo, dirbdavo iki išnaktų. Teko skubėti, nes turėjo tikslą dalyvauti su juo Jūros šventėje ir Dangės flotilijoje.
Darbo buvo į valias, bet 12 metrų ilgio, 3 metrų pločio, 8 metrų stiebą turintis laivas jau smagiai plazdena savo rėjine bure.
Laivą Rokas pavadino Jūratės vardu. Beje, tai dovana kūdikio besilaukiančiai jo žmonai Jūratei.
Turi Rokas ir daugiau planų. Labai norėtų dalyvauti Lenkijoje vykstančiame Vyslos laivų festivalyje. Jau nekalbant apie Šilutėje tradiciškai rugsėjo mėnesį rengiamą žuvienės virimo čempionatą. Be to, norėtų kada nors ir su pirmosios pamainos ugniagesiais gelbėtojais leistis į kelionę, tik vis su tuo laiku striuka.
Rizikuoti Rokas nelinkęs. Jei bangos didelės, suka atgal. Pasak jo, nėra ko stačia galva į nelaimę nerti. Paklaustas, kas gyvenime svarbiausia, sako, jog sveikata ir laisvė kurti.Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf.