Dėl verslinės žvejybos Kuršių mariose

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žvejybos amatas Kuršių mariose turi gilias tradicijas, žvejybos būdai nepasikeitė mažiausiai 50 metų, ko negalėtume pasakyti apie žvejų mėgėjų įmantrius būdus, masalus, žvalgybą ir kt.

Žvejybos įrankių skaičius iki 2008 metų buvo apie 1350 vnt., pasitraukus 19 įmonių iš verslo, šiuo metu yra 979 vnt. Kiekviena įrankių rūšis turi tam tikrą leidžiamą terminą ir žvejybos vietas. Pridedamas kalendorius, kuris atspindi žvejybos galimybes žvejoti tam tikrais įrankiais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kadangi asociacija „Lašišos dienoraštis“ viešai skelbia daug duomenų, kurie dažnai iškreipti, todėl asociacijos “Lampetra” įmonės ne kartą ketino duoti į teismą dėl neteisingų duomenų viešinimo arba jų interpretavimo.

ŽĮA „Lampetra“ asociacija yra pripažinta gamintojų organizacija, registruota Europos Sąjungos gamintojų organizacijų sąraše, todėl disponuoja patvirtintais pirminiais žuvų sugavimo ir gautų pajamų duomenimis, todėl norėtųsi, kad būtų pateikiami teisingi duomenys visuomenei. Analizę apie išteklius turi daryti mokslo ir ministerijų atstovai. Kalbant apie žuvų išteklių būklę, reiktų įvertinti visus žuvų bendrijos indeksus, kurie apsprendžia Kuršių marių išteklių būklę kaip vidutinę, o ne išsitraukti vienintelį indeksą, t.y. dydžio indeksą. Kaip pavyzdys apie deklaruojamas lašišines žuvis, pateikiamoje Lašišos dienoraščio informacijoje, sakoma, kad tik vienas žvejas verslininkas deklaravo šias žuvis 2018 metais, kai Aplinkos ministerijos ir mūsų statistikoje – aštuoniolika įmonių, 2019 metais – 24 įmonės. Neturime ko slėpti, kreipėmės į Aplinkos komitetą dėl didėjančių lašišinių žuvų išteklių ir apsunkintų verslo sąlygų, nes kasmet įvedami aplinkosauginiai apribojimai žvejams verslininkams, didėja sąnaudos, žvejai negali sužvejoti leistinų žuvų, žlugdomas verslas, laukiame Vyriausybės sprendimo.

Išsakant nuomonę apie žuvų sukuriamąją vertę, norėtųsi, kad žvejai mėgėjai plačiau pasidomėtų visa žuvies produktų sukuriama grandine, t.y. žuvies perdirbėjų, ind. veikloje fizinių asmenų, visuomeninio maitinimo įstaigų bei kiek pridėtinės vertės sukuriama švenčių organizavimo metu (žuvienės čempionato Šilutėje, Palangoje – „Stintų“, Jurbarke – žiobrinės, Nidoje – „Stinta pūkis“ ir „Žiobrine“ ir kt.), arba siūlytume naudoti Europos Sąjungos reglamentuose numatytą iš šviežios žuvies sukuriamos vertės išraišką, kuri, kaip skelbiama, sudaro tik dešimtąją dalį nuo visos galutinės sukuriamos vertės. Todėl pajamos, mokesčiai turėtų būti dauginami iš dešimties.

Kalbant apie verslinę žvejybą, reikėtų nepamiršti visų šio telkinio naudotojų, ypač atkreipiant dėmesį į dešimt kartų padidėjusią mėgėjų žvejų bendruomenę, lyginant su dešimtmečiu atgal, kuriai atiduotos visos Lietuvos upės (išskyrus sezoninę stintų žvejybą ), ežerai, kurių yra apie 300 vnt. (išskyrus keletą, kuriuose dar vykdoma sezoninė stintelių, seliavų žvejyba), ir Kauno marios nuo 2013 metų. Žvejų mėgėjų sugavimai jau du kartus viršija žvejų verslininkų žuvų sugavimus. Pagrindinis Lietuvos žmonių aprūpinimas šviežia gėlavandene žuvimi vykdomas iš vienintelio telkinio, t.y. Kuršių marių, kuriose žvejai verslininkai sužvejoja ir pateikia į rinką apie 1000 tonų žuvų. Kadangi šio telkinio naudotojai esame ne vieni, prie mūsų šliejasi žvejai mėgėjai, kormoranai, Rusijos Federacijos žvejai, todėl vertinant Kuršių marių GYVYBĘ, sąžininga būtų įvertinti visų naudotojų sužvejojamus ir išgaudomus kiekius.

Taip pat norėtųsi, kad „Lašišos dienoraščio“ atstovai, garsiai šaukdami ir kviesdami visuomenę į akcijas, nepamirštų ir kitų su Kuršių mariomis susijusių problemų, tokių kaip Grigeo taršos įtaka žuvų jaunikliams, Kuršių marių išgilinimo ties Kiaulės nugara srovių atsiradimo ir druskingo vandens išplitimo į Kuršių marias įtakos žuvų rūšims bei žuvų migracijos keliams, kurie nuo 2015 metų suka link Rusijos Federacijos, kormoranų kolonijų išplitimo nuo Juodkrantės iki Rusnės, žemupio upių (Vytinės, Skatulės, Skirvytės, Šakutės, Pakalnės) atšakų užseklėjimo ir žuvų nepatekimo į nerštavietes problemų ir kt. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad Kuršių marios yra ne tik tarpiniai vandenys, bet ir tarptautiniai, todėl žinant, kad pasienyje sienų nėra, tikėtis, kad žuvis telksis ir stovės kasmet sūrėjančiose mariose būtent Lietuvos pusėje, yra mažiausiai naivu. Asociacija vykdo projektą „Aplinkos sąlygų pokyčių įtaka Kuršių marių žuvininkystei“, kuris atsakys į daugelį klausimų.

Tikimės Seimo narių ir Vyriausybės teisingo požiūrio šiuo klausimu, kad artėjant rinkimams neužkibs ant mėgėjų žvejų kabliuko, nes laisvalaikio pomėgis turėtų likti pomėgiu, bet ne verslu, nes daugeliui žvejų mėgėjų jis tampa verslu, o žvejybos amatas paveldėtas ir perduotas mums iš senolių, pamario krašte neišnyks ir neteks šio kultūrinio paveldo amato demonstruoti jaunoms kartoms, kaip tai daro praradusios žvejus Europos Sąjungos šalys.

Susijęs: „Žvejybos mėgėjai kelia bangą: verslininkų tinklams ne vieta Kuršių mariose“