Oresto Lidžiaus nuotr.Karštą vasaros dieną nėra nieko geriau už pasiirstymą Nemuno deltos upėse ir Kuršių mariose. Ypač kai ta diena – sekmadienis.
Startavome iš Daivos ir Raimondo Plikšnių kaimo turizmo sodybos „Pakalnės vingis“, įsikūrusios ant Pakalnės upės kranto. Planavome tiesiog nusiirti iki Kuršių marių, ten susirasti patogią išlipti salą ir pasimėgauti vandens teikiamais malonumais. O paskui – tuo pačiu keliu atgal.
Tačiau vos išplaukus į marias mūsų planai pasikeitė. Išsimaudę seklumoje, nusprendėme kiek pasiirti prieš vėją pietų kryptimi, – kad paskui būtų lengviau grįžti atgal. Bet ir šiam mūsų planui nebuvo lemta išsipildyti, mat lengvai banguojančios Kuršmarės taip viliojo plaukti tolyn, kad net nepajutome, kaip atsidūrėme Skatulės upės žiotyse.
Pastebėjome patogią išlipti pakrantę. Pasistiprinę ir atvėsinę kūnus gaiviame Skatulės vandenyje, patraukėme aukštyn upe, gėrėdamiesi įspūdingu gamtovaizdžiu.
Iš Skatulės – Į Vorusnę, kuria irdamiesi prieš srovę nesunkiai pasiekėme Pakalnės upę pačioje Rusnėje.
Pakalnės vandenys saugiai nešė Kuršių marių link, tad liko tik mėgautis plaukimu pasroviui.
„Pakalnės vingyje“ dar sykį sušokome į vandenį, ir mūsų žygis trise dviem baidarėm (neskaitant šuns) buvo baigtas.
Sako, kad nuplaukėme bemaž 20 kilometrų.
Nuovargis rankose ir nuo ilgo sėdėjimo baidarėje įskaudusi sėdimoji tai tarsi patvirtino. Bet visa tai nublanko prieš įspūdžius, kurių patyrėme per beveik 5 valandas, praleistas ant vandens.
Orestas
nieko///
Įvertink komentarą:
0 
0