www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas kuras – per metus, palyginti šių metų liepą su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pabrango dvigubai – 50,4 proc.

Maistas ir nealkoholiniai gėrimai šią liepą kainavo 29,9 proc. brangiau nei prieš metus. Kai kurie ant kasdienio stalo esantys maisto produktai brango rekordiškai, pavyzdžiui, bulvės ir atšaldyti bulvių gaminiai per metus brango 73 proc., pienas ir jo produktai, sūris bei kiaušiniai – 44,1 proc., miltai ir kiti grūdų produktai – 62,7 proc., paukštiena – 34 proc., daržovės – 35,8 proc.

Gerokai plačiau dabar tenka atverti pinigines, mokant už prekes ir paslaugas susijusias su transportu – jos brango 30,4 proc.

Ekspertai gyventojams pataria jau dabar veržtis diržus ir per daug neišlaidauti, nes laukia rekordiškai brangus šildymo sezonas, o ir ženklų, kad artimiausiu metu kainos pradės kristi, nėra.

Policijos nuotr.

Pareigūnai prašo visuomenės atpažinti vaizdo kamera užfiksuotą vyrą, vairuojantį automobilį ,,Toyota Avensis’’ (universalas, pilkos spalvos).

Šis asmuo galimai turi ir gali suteikti papildomos informacijos apie eismo įvykį, kuris įvyko 2022 m. rugpjūčio 1 d. 11.55 val. Šilutėje, Jankaus g. 3.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atpažinus minėtą asmenį prašoma susisiekti su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Agne Vaitkiene, tel. 870064046 arba el.p. agne.vaitkiene@policija.lt

Rekomenduojamas vaško šildytuvas iš salonams.eu.

Plaukelių šalinimas – vis dažniau pasitaikanti kūno priežiūros forma. Moterys stengiasi šalinti plaukelius, nes tai joms suteikia daugiau komforto. Tačiau tam reikia tinkamų epiliacijos prietaisų. Vaško šildytuvus galite įsigyti ir kaip rinkinį, ir atskirai. Yra variantų, tinkamų vaško temperatūrai ritiniuose ir skardinėse padidinti – pasirinkti gali klientas. Visi šie produktai palengvins epiliaciją ir vaško naudojimą, o visas procesas bus greitesnis ir mažiau skausmingas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiti šalinimo būdai

Plaukelių šalinimas egzistuoja jau daugelį metų, nes lygus kūnas visada buvo pageidautinas. Laukiamų rezultatų galima pasiekti įvairiais būdais, taip pat ir skustuvu. Skutimosi peiliukai yra labai populiarūs, nes juos lengva įsigyti ir jie įperkami. Šiuo metu daugelis moterų taip pat renkasi depiliacijos priemones, kuriose naudojamos naujausios technologijos, tačiau tai nėra pigiausias būdas pašalinti plaukelius. Nepaisant daugybės sprendimų, daugiausiai gerbėjų turi vaško ir epiliacijos prietaisai. Jų patogios formos ir originalus dizainas įtikins net išrankiausius klientus, o išankstinis kūno paruošimas ir vėlesnis drėkinimas pasirūpins odos būkle, kuri ilgai išliks pamaitinta ir be plaukelių.

Vaško šildytuvai verslui

Pavyzdžiui, jei teikiate depiliacijos vašku paslaugas, jums prireiks kokybiško vaško šildytuvo su kūno vašku. Tačiau turint omenyje visas galimybes, koks tipas yra geriausias? Supaprastinkite įrangos ir reikmenų pirkimą savo salonui skaitydami šį straipsnį, kaip išsirinkti tinkamą vaško šildytuvą savo salonui.

Kas yra vaško šildytuvai?

Salonuose ir SPA centruose naudojami profesionalūs vaško šildytuvai, skirti įvairių rūšių vaškui ištirpdyti, kad būtų galima atlikti plaukų šalinimo paslaugas. Šiais elektriniais šildytuvais vaškas tirpinamas greitai ir efektyviai, o temperatūra palaikoma kontroliuojama. Jei vaškas atvėsta per greitai, jis sukietėja, tačiau nenorite, kad jis būtų per karštas, nes tai nudegintų klientus. Kūno vaškas turi išlikti tobulas, kad būtų galima veiksmingai šalinti plaukelius, o jūsų vaško šildytuvas leidžia tai padaryti.

Vaško šildytuvų tipai

Žinojimas, kaip išsirinkti tinkamą vaško šildytuvą savo salonui, priklauso nuo vaško rūšies, kurią naudojate, taip pat nuo to, kaip jį naudojate. Kad geriau suprastumėte, ką pirkti, ištirkite dažniausiai pasitaikančius variantus.

Kietojo vaško šildytuvai

Daugelis salonų plaukų šalinimui naudoja kietąjį vašką arba vaško rutuliukus; kai kurie juos dar vadina standartiniais vaško šildytuvais, nes būtent juos naudoja dauguma salonų ir SPA centrų. Šio tipo vaško šildytuvai išlydo kietojo vaško rutuliukus, tada palaiko patogią jų temperatūrą, kad galėtumėte sutelkti dėmesį į kliento aptarnavimą.

Šie vaško šildytuvai būna įvairių dydžių, kurie praverčia priklausomai nuo to, kokį vaško darbą turite atlikti. Pavyzdžiui, standartiniam bikinio vaškui gali prireikti ne tiek daug vaško, kiek viso kūno vaškui, kuriam reikia didesnio lydymo indo.

Ieškokite kokybiškų gaminių

Salonams.eu parduoda įvairių dydžių salonų vaško šildytuvus. Taigi, nesvarbu, ar jums reikia mažo rinkinio antakių depiliacijai vašku, ar dvigubos talpyklos, kad galėtumėte teikti depiliacijos vašku paslaugas, čia rasite geriausią įrangą!

Kombinuoti šildytuvai

Jei jūsų salone naudojamas ir minkštasis, ir kietasis vaškas, galbūt norėsite investuoti į kombinuotą šildytuvą. Paprastai jie turi indus, kuriuos galite naudoti ir kietajam, ir minkštajam vaškui, todėl lengviau naudoti. Be to, turėdami kombinuotą šildytuvą, mažiau vietos švaistysite įrangai, nes turėsite vieną vaško naudojimo įrankį, kuris gali atlikti visas funkcijas!

.

.

Užsakymo Nr. 220809

am.lrv.lt inf.

Lietuvoje šiemet suskaičiuota daugiau kaip 9 tūkst. didžiųjų kormoranų porų arba jų lizdų. Šie paukščiai įsikūrę 9 įvairaus dydžio kolonijose.

Didžiausia kolonija – Juodkrantės. Čia didieji kormoranai pradėjo perėti apie 1990 m. ir jų nuolat gausėjo. Šių paukščių gausai Juodkrantėje reguliuoti šaldomos jų dėtys. Tai vienintelė kolonija, kur taikomos kormoranų gausos reguliavimo priemonės. Kadangi kitose kolonijose jų porų skaičius yra stabilus,  ten atliekamas tik monitoringas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiemet Juodkrantėje perėjo apie 4 tūkst. didžiųjų kormoranų porų. Taikant specialias priemones lizduose atšaldyta per 1500 dėčių. Nenustatyta, kad dėl gausos reguliavimo darbų būtų kilusi grėsmė kartu su kormoranais perinčių pilkųjų garnių ar kitų paukščių lizdų saugumui.

Kita pagal gausą kolonija – Rusnės salyno. Šiemet čia suskaičiuota daugiau nei 3 tūkst. kormoranų porų. Trečia gausi šių paukščių kolonija yra Pajūrio regioninio parko Plazės rezervate, kur kasmet suskaičiuojama iki 1,2 tūkst. lizdų. Kitose, mažesnėse kolonijose peri nuo kelių iki 200 porų didžiųjų kormoranų.

Jau ne vienerius metus visuomenėje nėra sutarimo vertinant šiuos paukščius. Kormoranų priešininkai ragina mažinti jų populiaciją, nes jie niokoja mišką, išgaudo žuvį. Gamtininkų teigimu, didieji kormoranai kaltinami nepelnytai.

„Kasmet vykdomas kormoranų monitoringas, specialistai stebi, kaip kinta jų skaičius. Aš pats šiemet aplankiau visas didžiąsias jų kolonijas – kormoranų populiacija Lietuvoje stabilizavosi ir nebeauga. Gali pasirodyti, kad kormoranų keliskart padaugėjo, nes jaunikliai paliko lizdus, tačiau tik penktadalis jų grįš pas mus perėti. Kasmet keli tūkstančiai kormoranų paimami iš gamtos su specialiais leidimais žuvininkystės tvenkiniuose, daug jų pagauna plėšrūnai. Be to, kormoranai sugauna tas žuvis, kurių nežvejoja žvejai, puikiai mažina invazinių grundalų populiaciją ir patys yra maisto grandinės dalis. O miškų jie nenaikina, bet keičia kitais, su daug didesne bioįvairove“, – aiškina aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Kormoranai, kaip ir bet kuri kita laukinių paukščių rūšis, yra saugomi ES ir nacionaliniu lygiu. Jų populiacijos reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Apie šiuos reguliavimo atvejus Aplinkos ministerija kasmet informuoja Europos Komisiją.

www.vaikoteises.lt nuotr.

Norintys globoti vaikus žmonės prašymą dėl globos turėtų teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos Tarnybai, o ne savivaldybėms, kaip buvo iki šiol. Šis pokytis įneš daugiau aiškumo būsimiems globėjams ir supaprastins tapimo globėju procedūrą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, nauja tvarka padeda išvengti prieš tai vykdytos dokumentų persiuntimo procedūros iš vienos įstaigos į kitą bei sutrumpina gautų prašymų nagrinėjimo terminus. Taip pat tai suteikia realią galimybę atvykusiesiems rūpimais globos klausimais pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais.

„Šis pokytis – labai svarbus žingsnis, padėsiantis norintiems globoti vaikus greičiau susitvarkyti dokumentus, o vaikams – patekti į šeimą. Džiugu, kad tėvų globos netekusių vaikų kelias iki namų duris atveriančių globėjų bus trumpesnis ir sklandesnis“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak jos, neseniai priimti sprendimai leis žmonėms, norintiems tapti vaiko globėjais, lengviau įveikti administracinius iššūkius ir greičiau sulaukti specialistų išvadų dėl vaiko globos paskyrimo, taip pat bus skiriamas didesnis dėmesys pasirengimui vaiko globai bei atsakingesniam paties globėjo parinkimui – visa tai teigiamai atsilieps be tėvų globos likusiems vaikams.

Nauji pokyčiai – sklandesniam vaiko globos organizavimui

Dar keli atsakingi žingsniai globos srityje, leisiantys užtikrinti geriausius globojamų vaikų interesus – nuo šiol vertinami ne tik žmonės, ketinantys globoti vaikus, bet ir kartu su jais gyvenantys vyresni nei 16 m. asmenys. Jų prašoma pateikti rašytinį sutikimą dėl vaiko globos bei atitinkamos formos medicininę pažymą, kuri pagrįstų, jog asmuo neserga sunkiomis užkrečiamomis ar mirtinomis ligomis, dėl kurių vaiko globa nebūtų galima. Bus domimasi ir dėl šių žmonių teistumo.

Taip pat pagal naujus vaiko globos organizavimo nuostatus, vaiko globėjas bus parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju bei gebėjimą sukurti ryšį su tėvų globos netekusiu vaiku.

Parenkant globėją, ypatingas dėmesys bus skiriamas ir paties vaiko interesų įvertinimui.

Šiuo metu Lietuvoje yra 1249 vaikai, laukiantys globėjų ir 211 šeimų (asmenų), pasirengusių į šeimą priimti vaiką, netekusį tėvų globos: daugiausia net 32 pasiruošę globėjai Vilniaus m., Kauno m. – 14, Kauno r., Vilniaus r. po 9, Klaipėdos m., Jonavos r. po 7, o mažiausiai būsimų globėjų – Alytaus m., Birštono sav., Biržų r. (po 1 šeimą (asmenį)) ir atitinkamai kitose mažesnėse savivaldybėse po kelias šeimas (asmenis) pasirengusius globoti).

Policijos nuotr.

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeisti pareigūnus.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinus nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už šiuos pažeidimus numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų.

Atminkite, kad socialiniai tinklapiai yra vieša erdvė, kurią mato visi žmonės ir už padarytus nusižengimus kitų asmenų atžvilgiu reikia atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Dėkojame piliečiams, kurie nuolat praneša policijos pareigūnams apie jiems skirtus žeminančius komentarus.

Informuojame, kad Imuniteto valdybos pareigūnai imsis visų priemonių apginti ir apsaugoti kiekvieno pareigūno garbę ir orumą.

Prieš skelbdami informaciją, kuri gali turėti įtakos kitiems, pagalvokite apie galimas pasekmes sau.

Tauragės AVPK inf.

Policijos nuotr.

Rugpjūčio 2-5 dienomis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai fiksavo neatsakingus vairuotojus, kurie, vairuodami transporto priemones, naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Nors vairuotojai apie sugriežtintą kontrolę buvo įspėti iš anksto socialiniuose tinkluose, tačiau daugelis į šį policijos pareigūnų įspėjimą nesureagavo ir Kelių eismo taisyklių nesilaikė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pareigūnai užfiksavo iš viso 40 nedrausmingų vairuotojų, besinaudojančių mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant: Šilalės miesto ir rajono – 7, Šilutės r. – 11, Tauragės r. – 22.

Šiems pažeidėjams gresia baudos nuo 60 iki 90 eurų. Pakartotinai pažeidus taisykles gresia netekti vairuotojo pažymėjimo nuo 1 iki 3 mėnesių.

Mobilieji telefonai dažnai palengvina mūsų kasdienybę, tačiau jų naudojimas vairuojant gali būti pražūtingas, todėl vairuojant vertėtų jų atsisakyti. Šį įprotį prie vairo turite pamiršti!

Kalbėtis telefonu vairuojant leidžiama tik vienu būdu – naudojant laisvų rankų įrangą.

Pareigūnai taip pat nustatė ir 3 chuliganiško vairavimo atvejus, kai pavojingai lenkiant buvo sukeltos avarinės situacijos kelyje.

Tokius pažeidimus galima pamatyti kasdien, tačiau daugybė vairuotojų nesuvokia, kad toks lenkimas yra draudžiamas ir tampa skaudžia eismo įvykių priežastimi.

Tauragės AVPK inf.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalijami Tulpių g. 14, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2022 m. rugpjūčio 22, 23, 24 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalijami seniūnijose nuo 2022 m. rugpjūčio 22 dienos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

Gali būti aktualūs maisto papildai moterims ir vyrams.

O. Lidžiaus nuotr.

Artimiausią parą dar vietomis palis, o nuo trečiadienio įsivyraus sausi ir ramūs orai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugpjūčio 9-os naktį bus nepastoviai debesuota. Kai kur truputį palis. Vietomis suboluos rūkas. Vėjas pūs iš šiaurės vakarų, jis bus silpnas. Žemiausia temperatūra – 8–13, pajūryje – iki 16 laipsnių šilumos. Dieną bus nepastoviai debesuota. Vietomis trumpai palis. Vėjas pūs iš šiaurės vakarų, šiaurės, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra – 19–23 laipsniai šilumos.

Rugpjūčio 10 d. žymesnio lietaus nenumatoma. Naktį vietomis tvyros rūkas. Pūs šiaurinių krypčių vėjas, naktį – silpnas, dieną – 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, Kuršių nerijoje – iki 16, dieną – 21–25 laipsniai šilumos.

Rugpjūčio 11 d. Lietaus nenumatoma. Pūs besikeičiančios krypties, 3–8 m/s vėjas. Temperatūra naktį – 8–13, Kuršių nerijoje – iki 16, dieną – 22–27 laipsniai šilumos.

Rugpjūčio 12 d. – be lietaus. Pūs nepastovios krypties, 3–8 m/s vėjas. Temperatūra naktį – 10–15, Kuršių nerijoje – iki 17, dieną – 24–29 laipsniai.

Rugpjūčio 13 d. lietaus tikimybė bus nedidelė. Pūs rytinių krypčių vėjas, naktį – silpnas, dieną – 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, dieną – 25–30 laipsnių.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), atsižvelgdama į UAB „Perlas energija“ pateiktus vienašališkus siūlymus vartotojams keisti sudarytas sutartis ir pereiti nuo fiksuoto tarifo į tiesiogiai su birža susietą planą, pabrėžtinai akcentuoja, kad šie UAB „Perlas energija“ veiksmai neteisėti ir pažeidžia vartotojų interesus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VERT primena, kad elektros energijos vartotojai turi teisę per 30 dienų nuo UAB „Perlas energija“ pranešimo gavimo dienos raštu ar elektroniniu paštu išreikšti nepritarimą pasiūlytam sutarties pakeitimui. Jeigu vartotojas nesutinka su pasiūlytais sutarties pakeitimais ir nepageidauja nutraukti sudarytos sutarties, lieka galioti tokios sutarties sąlygos, dėl kurių šalys jau yra sutarusios.

VERT atkreipia dėmesį, kad UAB „Perlas energija“ išplatinta informacija elektros energijos vartotojams dėl jau sudarytų sutarčių sąlygų pakeitimo yra neišsami, nesąžininga bei klaidinanti. Elektros energijos vartotojai, gavę UAB „Perlas energija“ pranešimą apie siūlomus jau sudarytų sutarčių pakeitimus, nebuvo informuoti apie tai, kad elektros energijos vartotojai turi galimybę nesutikti su siūlomais sutarties pakeitimais ir reikalauti, kad jau sudarytos sutartys būtų vykdomos pagal tokias sutarties sąlygas, dėl kurių šalys jau yra sutarusios. VERT nurodo, kad UAB „Perlas energija“ siunčiami pranešimai elektros energijos vartotojams privalo būti papildyti aukščiau nurodyta informacija apie tai, kad jau sudarytos sutartys ir toliau lieka galioti, vartotojams nesutikus su UAB „Perlas energija“ siūlomais sutarties pakeitimais ar neišreiškus noro nutraukti sudarytą sutartį.

VERT atkreipia dėmesį, kad UAB „Perlas energija“ už vienašališką sutarčių pakeitimą ar nutraukimą, kas yra reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimas arba jų nevykdymas, gali skirti baudą iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, ir stabdyti (naikinti) nepriklausomą elektros energijos leidimą.

V. Ščiavinsko nuotr.

„Metų šienpjovės“ titulą pelnė ukrainietė.

Vakar, rugpjūčio 6 dieną, Rupkalvių kaime, Šilutės rajone vykusiame Šienpjovių čempionate išrinkti Metų šienpjoviai, dalgiu šienaujantys greičiausiai ir kokybiškiausiai. „Metų šienpjoviu“ antrus metus iš eilės tapo Kozmas Auškalnis, „Metų šienpjove“ – Jekaterina Jevkova iš Charkivo regiono Ukrainoje, o „Dalgio debiuto“ prizą laimėjo Andrius Matulis. Čempionate užfiksuotas Lietuvos rekordas – masiškiausia šienapjūtė, kurioje dalgiu darbavosi 32 šienpjoviai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Čempionate varžėsi 33 vyrai ir 14 moterų

Su dalgiais į Rupkalvių kaimą susirinko 47 čempionato dalyviai iš Šilutės, Plungės, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių, Vilniaus, Druskininkų ir Biržų rajonų, juos atlydėjo palaikymo komandos. Ypač gausus būrys atvyko iš Kėdainių – beveik pilnas autobusas šienpjovių ir juos palaikančiųjų. Renginyje taip pat dalyvavo ir šienauti mokėsi JAV ambasadorius Lietuvoje Robert Gilchrist.

„Labai džiaugiamės, kad Šienpjovių čempionatas subūrė tokį didžiulį gerbėjų ratą. Jame buvo ir tikrų šio amato profesionalų, ir visiškai „žalių“ naujokų. Abejose kategorijose vyko garbinga ir atkakli kova dėl geriausiųjų titulo. Visgi, čempionato dalyvius suvienijo galutinis renginio akcentas – draugiška šienpjovių pradalgė, kurioje ir buvo užfiksuotas masiškiausios šienapjūtės rekordas Lietuvoje“, – teigia Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

„Metų šienpjovio“ titulas – vietiniam šilutiškiui, „Metų šienpjovės“ – ukrainietei

Dėl „Metų šienpjovio“ titulo varžėsi 10 vyrų, tarp kurių buvo ne vienas patyręs dalgio entuziastas. Net pusė jų čempionate dalyvavo antrą kartą, dauguma jų žolę dalgiu pjauna nuo vaikystės. Greičiausiojo šienpjovio titulą pelnė vietinis šilutiškis Kozmas Auškalnis, jis greičiausiu šienpjoviu buvo pripažintas ir praėjusiais metais.

„Nors atvyko nemažai dalyvių iš kitų Lietuvos kraštų, pavyko apginti Pamario pievininkų garbę ir trofėjų išsaugoti Šilutės rajone. Gal žolė padėjo laimėt – juk mano pievos irgi yra Šilutės rajone, viskas sava ir pažįstama, jas taip pat užlieja Nemuno vandenys. Pats šienauju nuo dvylikos metų, turiu sūnų ir ketinu jį išmokyti to paties amato“, – dalijasi „Metų šienpjoviu“ tapęs Kozmas Auškalnis, greičiausiai tarp vyrų nušienavęs 1,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio ruožą.

Dėl „Metų šienpjovės“ titulo varžėsi 2 moterys: lietuvė ir ukrainietė. Greičiausios šienpjovės titulas atiteko Jekaterinai Jevkovai iš Charkivo, į Lietuvą atvykusiai balandžio viduryje. Ji pasakoja apsistojusi Kėdainiuose, apie čempionatą jai papasakojo viena iš Lietuvos savanorių, padedančių Ukrainos karo pabėgėliams.

„Dalgiu šienaudavau vaikystėje, esu kilusi iš kaimo, turėjome ūkį, kuriame tėvams tekdavo po truputį padėti. Pastaruoju metu neturėjau dalgio rankose daugiau nei 10 metų, atvykau čia, ir štai, netikėta pergalė“, – šypsosi „Metų šienpjovės“ titulą peniusi ukrainietė J. Jevkova, greičiausiai tarp moterų nušienavusi 1,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio ruožą.

Pasiektas Lietuvos rekordas

Rugpjūčio 6 dieną Šienpjovių čempionate buvo pasiektas naujas Lietuvos rekordas – masiškiausia šienapjūtė, kurioje dalyvavo net 32 šienpjoviai – vyrai ir moterys, vienu metu ir vienu ritmu šienavę tą pačią pievą. Šis pasiekimas bus įtrauktas į įdomiausių Lietuvos rekordų knygą.

Praėjusių metų „Metų šienpjovių“ (moters ir vyro) rekordai nebuvo pagerinti. „Metų šienpjoviu“ vėl tapusiam Kozmui Auškalniui nepavyko pagerinti praėjusiais metais pasiekto rekordo. Šiemet vyras šienavo kone minute lėčiau (pernai 02min 54,1 s, šiemet 03 min 54 s).

Apdovanota geriausiai šienavusi komanda ir dailiojo šienavimo čempionas

Visus laurus pagrindinėse komandinėse varžybose (3 m pločio ir 100 m ilgio ruože) susišlavė ir praėjusiais metais triumfavę „Dalgio broliai”. Sportiškieji Kozmas Auškalnis ir Arūnas Kakta pelnė titulą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausią šianapjūtę ir „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai atliktą rungtį.

Pirmą kartą vykusiose individualiose Dailiojo šienavimo varžybose teisėjų simpatijas pelnė Liudvikas Kaunas. Šios rungties tikslas buvo per paskirtą laiką kuo gražiau apšienauti plotą ir jame esančias penkias kliūtis, kurių keturios buvo matomos, o penktoji – paslėpta. L. Kaunas itin kruopščiai apšienavo visas kliūtis, nesužalojo net ir organizatorių paliktos „paukščių lizdelio” imitacijos – žolėje paslėptų trijų kiaušinių.

Apdovanoti jauniausiasis šienpjovys 19 metų Lukas Kavaliauskas ir vyriausiasis Alfonsas Maniokas 80 metų iš Platelių. Specialų titulą „Stilius ir mada“ pelnė Ignas Radžvilas.

Dėmesio sulaukė naujokų varžytuvės

Nors čempionatas vyksta antrą kartą, naujokai jame gali varžytis tik šįmet. Jiems renginio metu pirmiausiai buvo pasiūlyta sudalyvauti Šienavimo mokykloje arba Dalgių varlinyke, po kurių jie galėjo išbandyti laimę dalgiu naujokų varžytuvėse. Naujokų laukė individuali 1,5 pločio ir 50 m ilgio atkarpa. Šioje rungtyje buvo vertinamas šienavimo laikas bei kokybė.

„Ši pergalė visiškai netikėta, net nežinau, kaip laimėtą prizą – austrišką dalgį teks parsivežti namo motociklu“, – šypsosi „Dalgio debiuto“ titulą iškovojęs Andrius Matulis.

Dalgio naujoko titulą ir „Dalgio debiuto“ prizą įsteigė čempionato remianti įmonė „SBA Urban“, kurios nekilnojamojo turto plėtros vadovas Arnas Bušmanas taip pat išbandė dalgį pradedančiųjų rungtyje.

„Savo kasdienėje veikloje kuriame pažangius sprendimus ir gerai žinome, jog jie būtų neįmanomi be tradicijų nešamos vertės, todėl mums ypač svarbi dermė tarp naujų, išskirtinių technologijų ir tradicijų. Šienpjovių čempionatas tapo galimybe ir komandai dar kartą prisiminti, kaip svarbu yra į aplinką darniai įsilieti ir ją tik papildyti, o ne kardinaliai pakeisti – tokį principą taikome ir vystant nekilnojamąįj turtą. Miesto ir kaimo įpročių bei tradicijų derinimas, tvarios idėjos – visa tai skatina šio čempionato rengėjai ir gera būti viso to dalimi“, – teigia A. Bušmanas.

Čempionatas vyko meldinės nendrinukės perimvietėse

Kaip teigia čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas, šis unikalus ir rekordus mušantis renginys vyksta Nemuno deltoje dėl dviejų priežasčių. Pirma, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, susiformavusi dėl gamtinių sąlygų – reguliarių potvynių ir Nemuno užliejamų pievų. Dėl potvynio atnešamų natūralių trąšų pievos buvo itin derlingos: šieno derlius buvo nuimamas 3 kartus per metus, ir šienpjoviai čia pasižymėjo ypatingu šio amato meistriškumu.

„Antra, šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuotos šienavimo dalgiu tradicijos, padėjusios išsaugoti paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.

Jo teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę.

zum.lrv.lt nuotr.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 25 proc., o vidutinis metinis maisto kainų pokytis 2022 m. birželį siekė 13,4 proc. Prognozuojama, kad maisto kainos ir toliau augs, tačiau lėčiau.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai reiškia, kad norėdami įsigyti įprastą maisto prekių „krepšelį“, gyventojai pastaruosius 12 mėnesių už tuos pačius produktus turėjo išleisti 13,4 proc. daugiau negu per 2020 m. liepos – 2021 m. birželio laikotarpį. Didžiausią įtaką maisto kainų augimui turėjo brangęs pienas ir jo gaminiai, daržovės bei mėsa.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus duomenimis, maisto kainos sparčiai augo visose ES valstybėse narėse, tarp jų kaimyninėse valstybėse: Latvijoje – 19,7 proc., Estijoje – 17,3 proc., Lenkijoje – 12,9 proc., o vidutiniškai ES – 10,4 proc. Spartesnį nei kitur kainų augimą Lietuvoje nulėmė tai, kad mūsų šalyje maisto kainos vis dar yra mažesnės negu vidutiniškai ES. 2020 m. maisto kainų lygis Lietuvoje sudarė 81,8 proc. ES vidurkio, skelbia Eurostat. Tad Lietuvoje stebimos artėjimo prie ES maisto kainų vidurkio tendencijos.

Brango ne tik Lietuvos maisto gamintojų produkcija, bet ir importuoti gaminiai. Gamintojų kainų augimas (29,6 proc.) nedaug skyrėsi nuo importuotų maisto produktų didmeninių kainų didėjimo (26,6 proc.)

Nors Lietuvoje vidutinės gyventojų pajamos augo itin sparčiai, maisto pardavimai (palyginamosiomis kainomis) per metus nuosaikiai sumažėjo. 2022 m. birželį, palyginti su 2021 m. birželio mėnesiu, maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo 5 proc. Tai galėjo lemti dėl ypač didelio kainų padidėjimo mažėjantis ne būtiniausiųjų maisto prekių vartojimas, pasirenkamos pigesnės, prastesnės kokybės prekės.

Kaip keitėsi maisto produktų kainos

Maisto kainų augimui įtakos taip pat turėjo ženkliai padidėjusios gamybos sąnaudos – brango žaliavos, trąšos, pašarai ir ypač energijos ištekliai, didėjo darbo užmokestis.

Pieno ir pieno gaminiai brango dėl išaugusių žalio pieno supirkimo kainų Lietuvoje ir užsienio rinkose, taip pat padidėjusios pieno ir pieno gaminių paklausos.

Daržovių kainų augimą lėmė sezoniškumas, mažesnis ir prastesnės kokybės derlius bei išaugusi paklausa palyginti su praėjusiais pandeminiais metais. Praėjusių metų viduryje dėl epideminės situacijos vis dar taikant viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, dalis su šiomis įstaigomis tiekimo sutartis sudariusių daržovių augintojų susidūrė su perprodukcijos problema – savo produkciją kartais parduodavo ypač žema kaina. Dėl šios priežasties metinis kainų augimas atrodo labai didelis.

Mėsos kainų augimą galimai lėmė išaugusios pašarų ir energijos išteklių kainos, taip pat, nelikus su pandemija susijusių ekonominių apribojimų, padidėjusi paklausa viešojo maitinimo įstaigose.

Šių metų II ketvirtį, palyginti su I ketvirčiu, Lietuvos mažmeninėje rinkoje bulvių kaina nepakito, tačiau išliko maždaug du kartus didesnė nei buvo prieš metus. Morkų kaina padidėjo 31,8 proc., burokėlių – 25,5 proc., kopūstų – 18,8 proc., svogūnų – 2,1 proc. Agurkų ir pomidorų mažmeninės kainos, palyginti su 2021 m. II ketvirčiu, buvo didesnės atitinkamai 21,6 proc. ir 12,3 proc.

Lauko daržovių kainų pokytį lėmė sezoniškumo įtaka, nes baigiantis seno derliaus atsargoms ir mažėjant pasiūlai, kainos visada padidėja. Naujo derliaus kainos taip pat būna didesnės. Bulvių ir daugelio daržovių mažmeninės prekybos dalis kainų grandinėse išliko gana didelė. Kuo didesnės išlieka kainos, tuo didesnę dalį sudaro ir mažmeninės prekybos dalis.

Bulvių ir daržovių kainų padidėjimą lėmė šiemet anksčiau pasibaigęs dėl nepalankių gamtinių sąlygų 2021 m. gautas mažesnis ir prastesnės kokybės derlius. Kasmet mažėjantys deklaruoti bulvių ir daržovių plotai, didėjantis darbo užmokestis, dėl susiklosčiusios nepalankios geopolitinės situacijos labai pabrangę energijos ištekliai.

Išaugus žalio pieno supirkimo kainai, mažmeninė pieno kaina per ketvirtį padidėjo beveik 15 proc., taip pat didėjo pieno gaminių ir kiaušinių kainos. Analizuojamą ketvirtį, palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, vidutinė mažmeninė geriamojo pieno kaina Lietuvos rinkoje padidėjo 14,6 proc., vidutinė mažmeninė sviesto kaina didėjo 13 proc., vidutinė mažmeninė narvuose laikomų vištų kaina analizuojamu laikotarpiu padidėjo 24,8 proc.

Pieno gaminių paklausai nemažėjant, o Europoje dar ir dėl sezoniškumo mažėjant žalio pieno gamybai, artimiausiu laikotarpiu ES žalio pieno supirkimo kainos turėtų išlikti aukštos.

Tamsios duonos mažmeninė vidutinė kaina 2022 m. II ketvirtį, palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, padidėjo 12,6 proc., o batono augo 11,6 proc.

Išaugus energijos išteklių ir pašarų kainoms, Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse padidėjo kiaulienos, galvijienos bei vištienos gamintojų ir mažmeninės kainos. 2022 m. II ketvirtį, palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, Lietuvoje kiaulienos kumpis be kaulo brango 15,3 proc., o kiaulienos nugarinė be kaulo – 3 proc.

Galvijienos kumpis be kaulo per metus pabrango beveik 26 proc. o nugarinės be kaulo kaina išliko bemaž tokia pati.

Viščiukų broilerių kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, pašoko 32 proc.

Kainos priklausys nuo geopolitinių veiksnių

Šiuo metu rinkoje jau stebimi mažmeninių kainų augimo lėtėjimo požymiai. Remiantis išankstiniu infliacijos įverčiu, apskaičiuotu pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), liepą, palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos galėjo didėti 0,7 proc. Tai lėtesnis augimas, palyginti, kai visus pirmojo šių metų pusmečio mėnesius kainų augimas siekė po 2 proc.

Vis daugiau vartotojų mano, kad Lietuvos ekonominė padėtis per artimiausius metus truputį prastės. Lėtėjant ekonominiam aktyvumui šalyje mažės ir vartotojų išlaidos bei paklausa, o tai darys „spaudimą“ kainoms.

ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyrius sudarė trumpojo laikotarpio metinio maisto kainų pokyčio ir vidutinio metinio maisto kainų pokyčio trumpojo laikotarpio prognozes.

Pagal optimistinį scenarijų, atslūgus geopolitinei įtampai, sulėtėjus žaliavų kainų augimui ir nenutikus kitiems neprognozuojamiems veiksniams, metinis maisto kainų pokytis rugsėjį turėtų siekti 24,2 proc., o pesimistiniu scenarijumi – 28,5 proc. Vidutinis metinis (12 pastarųjų mėn. palyginti su ankstesniais 12 mėn.) kainų pokytis optimistiniu scenarijumi turėtų būti – 19,2 proc., o vertinant pesimistiškai – 19,9 proc.

Pesimistinis scenarijus paremtas prielaidomis, kad išliekanti geopolitinė įtampa, Rusijai taikomos ekonominės sankcijos ir Rusijos sprendimai riboti dujų eksportą į ES lems tebesitęsiantį žaliavų kainų didėjimą.

zum.lrv.lt inf.

Iš‘spaudos.

Trumpai: rusijoje laukia gražios moterys, pigios dujos ir tradicinės vertybės…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Plačiau: gardūs patiekalai, gražios moterys, pigios dujos, turtinga istorija, pasaulinio garso literatūra, unikali architektūra, derlinga žemė, pigi elektra ir vanduo, tradicinės vertybės, krikščionybė, draugiškumas, svetingumas, degtinė…

Žodžiu, rusijoje dabar tikras rojus.
Bet man ne vieta ten, nes esu nusidėjęs.
Kitaip sakant, esu labai kaltas.
Todėl man teks likti čia, Lietuvoje, ir toliau vargti savo vargelį.
Be pigių – tfu! – rusiškų moterų, pigios degtinės…

Norėjau parašyti daugiau, bet mano mintį nutraukė liūdesio ir nevilties riksmas, ištrūkęs iš pačių širdies gelmių.
Jis taip sukrėtė mane…
Jei tik būtumėte girdėję…
Labai atsiprašau.

Susijęs: „Kraustykitės į Rusiją. Neatidėliokite – artėja žiema“: Rusija kviečiasi užsieniečius pas save“

Aleliuja! – dėl visa ko, tskant.

O jūs saugokite savo sveikatą.

Kaip visada…
Orestas

NIKO. (D. Morozovos nuotr.)

Šį savaitgalį Kintų muzikos festivalyje koncertus surengs du plačiai pripažinti šiuolaikinės muzikos kolektyvai. Penktadienį, rugpjūčio 5 d., gros Šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“, o sekmadienį, rugpjūčio 7 d., pasirodymą surengs Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO. Abiejų renginių publika klausysis Didžiojoje Kintų bažnyčioje, kurios puikią akustiką spėjo pamilti ne vienas festivalyje koncertavęs atlikėjas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau eilę metų į Kintus vis sugrįžtantis „Synaesthesis“ šiemet festivaliui paruošė ypatingą programą. Penktadienį ansamblis atliks vieno įtakingiausių XX a. kompozitorių, prancūzo Gérardo Grisey’aus kūrinį „Vortex Temporum“, besirikiuojantį tarp sudėtingiausių XX a. opusų. „Išgirsti Grisey’aus muziką reiškia leistis į garsinius nuotykius, kurie jūsų ausis pakeis amžiams“, – kadaise apie kompozitoriaus muziką rašė „The Guardian“. Tuo pačiu metu neapdirbtas ir ištobulintas, griežtai struktūruotas, tačiau pilnas laukinės energijos – toks yra G. Grisey‘aus opus magnum, trijų dalių jaudinanti kelionė garsu fortepijonui, styginiams ir pučiamiesiems.

„Synaesthesis“ ansamblio pagrindinė misija – pristatyti Lietuvos ir užsienio kūrėjų šiuolaikinės muzikos kūrinius. Atlikėjams svarbu ne tik garsas, bet ir erdvė, šviesa, judesys ar naratyvas – visa tai, kas atliekamai muzikai suteikia daugiamatę perspektyvą ir naikina žanrų ribas. „Synaesthesis“ bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais, siekia išbandyti kuo platesnius meno kontekstus.

Sekmadienį Kintuose koncertuos dar vienas šiuolaikinės muzikos kolektyvas – Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO. Daugiausiai minimalistinės krypties muziką atliekantis ansamblis Kintų muzikos festivalyje groja kone kasmet, yra puikiai pažįstamas bei mylimas festivalio publikos. Koncerte „Muzikos galia“ NIKO atliks programą, kurioje skambės paties G. Gelgoto kūriniai, taip pat amerikiečių minimalisto Philipo Glasso, bene žymiausio ukrainiečių kompozitoriaus Valentino Silvestrovo ir Justinos Dvarionaitės muzika.

NIKO – styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 m. įkūrė lietuvių kompozitorius Gediminas Gelgotas. Šalia puikiai žinomų užsienio kūrėjų minimalistinės krypties muzikos, nemažą dalį kolektyvo repertuaro sudaro būtent G. Gelgoto kūryba. NIKO savo pasirodymuose sujungia klasikinės ir populiariosios muzikos stilius, atlieka muziką mintinai, naudoja netradicines styginių instrumentų technikas, dainavimą. Orkestras taip pat integruoja kitas menų formas – minimalistinę choreografiją, vizualizacijas ir dizainą, taip sukurdamas unikalią atlikimo koncepciją.

Bilietus į renginius platina kakava.lt

Rugpjūčio 5 d. 19:30
Kintų Didžioji bažnyčia
VORTEX TEMPORUM
Šiuolaikinės muzikos ansamblis SYNAESTHESIS
PROGRAMA: Gérard Grisey | Vortex Temporum I, II, III

Rugpjūčio 7 d. 20:00
Kintų Didžioji bažnyčia
MUZIKOS GALIA
Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO (meno vadovas Gediminas Gelgotas)
PROGRAMA: G. Gelgotas, Ph. Glass, V. Silvestrov, J. Dvarionaitė

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Pastatai su turtinga istorija dažnai slepia savyje paslaptis, kurios gali slypėti sienose, grindyse, rūsiuose dešimtis, o kartais ir šimtus metų. Ir tik ėmus juos remontuoti atrandama įdomių dalykų. Taip šių metų pradžioje Šilutės Hugo Šojaus muziejų pasiekė visas pluoštas suglamžytų dokumentų, atsitiktinai rastų stogdengiams 2021 metais pradėjus keisti Lietuvininkų g. 20 namo šlaitinį stogą. Iš jų galima manyti, kad dokumentai bei spaudiniai vokiečių kalba paslėpti Antrojo pasaulinio karo metu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šie radiniai yra svarbus istorijos šaltinis, atspindinantis tam tikrą laikotarpį. Prieš pradedant tyrinėti rastus dokumentus, manau, kad vertėtų prisiminti pačio pastato atsiradimo ir jo gyvavimo istoriją.

Remiantis 1991 m. atliktais Klaipėdos valstybinio akcinio restauravimo projektavimo instituto Šilutės miesto centrinės dalies istoriniais tyrimais nustatyta, kad sklypas XVIII – XX a. priklausė Šilokarčemos dvarui. 1893 metais Šilokarčemos dvaro valdytojo Hugo Scheu rūpesčiu čia pastatyta ir atidaryta jo įkurta Žemės ūkio mokykla. Mokslas joje truko du metus: žiemą mokiniai eidavo teorinius mokslus, o vasarą atlikdavo praktiką pavyzdiniuose ūkiuose. Mokiniai į ją atvykdavo iš Labguvos, Pakalnės, Ragainės, Tilžės, Klaipėdos ir Šilokarčemos apskričių.

Pirmojo pasaulinio karo metu mokykla neveikė dėl mokinių stokos, o vėliau išvis sudegė. 1919 – 1920 metais vietoje jos iškilo naujas mūrinis dviejų aukštų, su centre iškelta mansarda ir priestatu iš rytų pusės namas. Tuo metu tai buvo labai puošnus Lietuvininkų gatvės namo fasadas: dekoratyvūs langų apvadai, ažūrinės balkono tvorelės. Nuo 1918 m. balandžio 16 d. Šilutėje veikusi aukštesnioji berniukų žiemos žemės ūkio mokykla, kuri buvo įsikūrusi (tuometinės Princo Joachimo (dabar Lietuvininkų) ir Liepų gatvių kampe stovinčiame pastate vadinta Šeimynine (Familiemchule) buvo reorganizuota į klasikinę gimnaziją, kuri buvo pavadinta Herderio vardu (Herderschule). Šiai mokyklai 1930 m. buvo pastatydintas naujas pastatas. 1930 m. spalio 11 d. įvyko naujųjų Herderio gimnazijos rūmų atidarymas (dab. K. Kalinausko g. 2). O į minimą dabartinį Lietuvininkų g. 20 pastatą vėl sugrąžinta Berniukų žiemos žemės ūkio mokykla. Mokyklos kieme buvo mokomoji bazė – mokiniai ten augino vištas, turėjo bandymų daržą. Kieme buvo mergaičių namų ruošos mokykla, bet ji turėjo atskirą programą, savo direktorę ir mokytojus. Šios mokyklos rengdavo ūkininkus ir namų šeimininkes. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas nacionalizuotas. Čia įkurdinta rajoninio laikraščio redakcija ir spaustuvė.

Rastieji dokumentai buvo perduoti į Šilutės Hugo Šojaus muziejaus popieriaus restauratorės rankas. Tai įvairūs Klaipėdos, Šilutės įstaigų dokumentai bei blankai, spaudiniai vokiečių kalba, datuoti 1910 – 1918 bei 1941 – 1942 metais: Šilutės žemės ūkio bei mergaičių namų ruošos mokyklos blankai, Klaipėdos ekonomikos konsultacinio centro, Rytų Prūsijos ūkininkų sąjungos administracinės tarnybos raštai, Klaipėdos valsčiaus teismo dokumentai, Šilutės krašto mokyklų statybos, planuojamų specialiųjų tyrimų Šilokarčemos apskrityje dokumentai, Rytprūsių ūkininkų sąjungos savaitraščio „Wochenblatt der Landesbauernschaft Ostpreussen“, leisto 1942 metais Karaliaučiuje, numeriai ir kt. Kai kuriuose dokumentuose išlikę 1918 m. Šilokarčemos rajono administratoriaus, 1931 metų Šilutės bei Klaipėdos valsčiaus teismų, pašto antspaudai. Paminėsiu vieną Rytų Prūsijos ūkininkų sąjungos Administracinės tarnybos raštą Krašto moterų mokyklai dėl uogienės paruošimo. Jame mokyklos prašoma pateikti įvairių uogienių receptų, nes karo metu žmonės priversti ruošti uogienių atsargas, juolab, kad tuo laiku buvo pakankamai vaisių. Prašoma rekomenduoti tokių receptų, kuriose būtų naudojama mažiau cukraus, kur jį iš vis būtų galima pakeisti daržovėmis (morkomis, burokėliais, moliūgais). Informuojama, kad šiuos receptus norėtų išbandyti ir išspausdinti spaudoje.

Rasti dokumentai buvo stipriai pažeisti drėgmės, padengti purvu ir nešvarumais, su daugybe įvairios kilmės dėmių, dideliais patakų plotais, kuriuose popierius labai sunykęs, trapus. Kai kurie dokumentai buvo sulipę, dalis rašalu darytų įrašų išblukę, išsilieję. Dokumentų lapai skirtingos spalvos, storio ir formato. Pakraščiai aptrupėję, yra daug įvairaus dydžio įplyšimų, trūksta fragmentų.

Dėl didelės rastų dokumentų apimties bei darbo proceso sudėtingumo, jų restauravimas gali užsitęsti. Prieš imantis šio darbo, dokumentai nuodugniai tyrinėti: patikrintas popieriaus pluošto rūgštingumas, geležies jonų buvimas rašale, dėmėse ir pačiame popieriuje, rašalo atsparumas vandeniui bei etilo spiritui. Nuo šių rezultatų priklausys dokumento restauravimo pasirinkimo metodas. Popierius, kaip ir žmones, irgi „suserga“. Dokumentų pagrindą sudarančios organinės kilmės medžiagos dėl nuolat juose vykstančių fizinių ir cheminių procesų sensta. Šis procesas yra nesustabdomas, ypač kai dokumentai saugomi netinkamose sąlygose. Todėl restauratorių užduotys – išgelbėti nuo ligų ir „pastatyti ant kojų“.

Pradžioje dokumentai, spaudiniai buvo išvalyti, dezinfekuoti. Vieni popieriaus lapai išvalyti drėgnais vatos tamponais, neliečiant rašalu rašytų įrašų, kiti išplauti. Trūkstamos dalys bus atstatytos tinkančiu pagal spalvą ir storį liejimo mašinoje pagamintu popieriumi, o įplyšimai sutvirtinti plonu „voratinkliniu“ popieriumi. Kiekvienam dokumentui bus padarytas aplankalas tolimesniam jo saugiam saugojimui muziejaus saugykloje. Po restauravimo dokumentai bus perduoti tyrinėjimui muziejininkams, kuriems teks nuodugniai juos ištirti ir pristatyti visuomenei.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie rugpjūčio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugpjūčio 2–5 d.:
pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė;
vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pan.), kontrolė.

Rugpjūčio 8–14 d. – transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė (angl. Operation Speed), vykdoma daugelyje Europos šalių (inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network).

Rugpjūčio 13–16 d. – transporto priemonių (įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų), vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Rugpjūčio 18–20 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Rugpjūčio 22–25 d. – vairuotojų nenustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Rugpjūčio 26–28 d. – dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojų kontrolė (kaip šie eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių VIII skyriaus (Reikalavimai dviračių vairuotojams) nuostatų).

Atkreiptinas dėmesys, kad apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones.

Kviečiame nelikti abejingiems mūsų visų saugumui – būti saugiam kelyje kiekvieno teisė, pareiga, atsakomybė.

Saugaus kelio!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jeigu manote kitaip, užpildykite anoniminę anketą - https://apklausa.lt/f/silutes-ligonines-pacientu-apklausa…

Juk ligoninės vadovybė turi žinoti, kokių sunkumų patiria pacientai, registruodamiesi pas gydytojus specialistus konsultacinėje poliklinikoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kur geriausia poilsiauti vienišiams?

Būna, kai žmogui tiesiog norisi pabūti vienam su savimi ne tik įprastinėje aplinkoje, bet ir per atostogas ar savaitgalį. Tada ir reikalingas poilsis vienam asmeniui, kas jį galėtų pasiūlyti? Ogi yra daugybė viešbučių ir poilsio namų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kurie siūlo kokybišką poilsį po vieną atvykusiems žmonėms.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kokią naudą žmogui duoda poilsis, atsiskyrus nuo kitų?

Anot psichologų, kiekvienam žmogui norisi pabūti vienatvėje. Ir tai yra suprantama. Pavyzdžiui, jeigu visus metus praleidžiame gausiame bendradarbių kolektyve, kur esate nuo jų kažkiek priklausomas, tad tikrai nepageidautumėte kartu su jais praleisti dar ir atostogas ar savaitgalį. Poilsio vienatvėje gali prireikti ir tada, kai poros santykiai šeimoje ima paaštrėti, darytis nervingi. Kartais pabuvimas atskirai irstančius santykius vėl sutvirtina, juk tik vienatvė padeda suvokti, kiek mums yra svarbus antroji širdies pusė. Todėl sugrįžus po poilsio vienumoje dažniausiai ne tik būna pagerėjusi psichologinė savijauta, bet ir pasiilgstama draugų arba šeimos narių.

Kokių paslaugų galima tikėtis pasirinkusiems poilsį vienatvėje?

Ne tik šeimoms, romantiškoms porelėms, bet ir panorusiems atsiriboti nuo kasdienybės šurmulio ar namų rutinos, puikias pailsėjimo sąlygas teikia daugybė viešbučių, sanatorijų ir poilsio namų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, tik reikia apie juos ieškoti informacijos internete, kurios tenai tikrai netrūksta. Pasirinkimo spektras tikrai yra labai platus. Galite rinktis išsinuomoti privačias patalpas kur nors natūralios gamtos prieglobstyje arba kaimo turizmo sodyboje. O jeigu nenorite savarankiškai rūpintis, kaip numalšinti skrandžio poreikius, tada ieškokite tokios poilsio įstaigos, kuri teikia ne tik SPA, bet ir maitinimo paslaugas.

Kur yra geriausios sąlygos tinkamai pailsėti vienišiams?

Idealus variantas vienišiui atsipalaiduoti ir visapusiškai pailsėti, tai apsistojimas kuriame nors žinomame viešbutyje ar sanatorijoje, kurie savo svečiams teikia išskirtines kūno ir sielos atpalaidavimo paslaugas, padedančias atsikratyti ne tik fizinio, nervinio, bet ir dvasinio išsekimo. Tokioje vietoje galėsite idealiai pailsėti ir atgauti prarastas jėgas bei vidinę pusiausvyrą. O kur rasti tokias įstaigas ir užsakyti jose individualų poilsį padės tie, kurie tuo profesionaliai užsiima ne vienus metus ir yra puikūs savo darbo žinovai.

.

.

Užsakymo Nr. 220802

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sergamumas COVID-19 didėja ne tik Lietuvoje, bet ir Šilutės rajone. Jeigu prieš savaitę numanomas sergančiųjų skaičius buvo 79, tai antradienio ryto duomenimis – 143. Rugpjūčio 1-osios parą mūsų rajone patvirtinti 26 nauji koronaviruso atvejai, iš kurių pirmą kartą užsikrėtė 22, antrą – 4 žmonės. Tuo tarpu Lietuvoje paros užsikrėtimų skaičius viršijo 2000 ribą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją, jau praėjusią savaitę Šilutės ligoninė ėmėsi griežtesnių apsaugos priemonių – grąžino privalomą kaukių dėvėjimą tek Konsultacinėje poliklinikoje, tiek stacionaro skyriuose.

Siekiant dar labiau apsaugoti darbuotojus, pacientus, lankytojus pacientų nelankymo metu ligoninės skyrių durys bus rakinamos, visiems į ligoninę atvykusiems lankytojams bus matuojama kūno temperatūra, skyriuose gydomų pacientų judėjimas įstaigoje ribojamas.

Šilutės ligoninės administracija primena, kad pacientai (nuo 6 m. amžiaus), juos lydintys asmenys (tik 1 lydintis asmuo), atvykę į Šilutės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, Konsultacinę polikliniką, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių, Vaikų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą privalo dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius visą buvimo įstaigoje laiką.

Pacientai, nesilaikantys nustatytos medicininių veido kaukių dėvėjimo tvarkos bus neaptarnaujami. Siekiant išvengti nesusipratimų, kviečiame būti sąmoningais ir ligoninėje laikytis nustatytų reikalavimų.

Pacientų lankymo tvarka

Pacientus leidžiama lankyti kiekvieną dieną nustatytu laiku (11-13 val. ir 17-19 val.) išskirtinais atvejais kitu laiku tik su gydančio ar budinčio gydytojo leidimu. Kitu laiku, skyriaus durys privalo būti užrakintos.

Lankytojai privalo dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius, atlikti rankų dezinfekciją. Lankytojams pamatuojama kūno temperatūra, jei lankytojas turi temperatūros, jis į skyrių neįleidžiamas;

Vieną kartą per dieną pacientą gali lankyti vienas asmuo. Maksimali lankymo trukmė – 15 min.;

Lankytojams, turintiems kvėpavimo takų infekcijos požymių, lankyti pacientus draudžiama;

Pacientus, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija, ir pacientus, kurie turėjo kontaktą su pacientais, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija lankyti draudžiama.

Tulkiaragėje.

Jau šį savaitgalį šienavimo dalgiu entuziastai kviečia prisiminti senąjį amatą Rupkalvių kaime, Šilutės rajone vykstančiame Nacionaliniame šienpjovių čempionate. Į jį kviečiami ne tik šienpjoviai, bet ir kelionių po Lietuvą entuziastai. Patirties neturintieji galės prisijungti prie šienavimo mokyklos ar pradedančiųjų varžybų, o juos palaikantys – prie senųjų Nemuno deltos pievininkų žaidimų. Pakeliui į čempionatą ar iš jo bus galima aplankyti išskirtinius Mažosios Lietuvos maršruto objektus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Unikali patirtis šienavimo mėgėjams ir keliaujantiems po Lietuvą

„Nesvarbu, ar dalgiu mosuojate nuolat, ar jį buvote paėmę tik vaikystėje, o gal dar tik apie tai svajojate, čempionate rasite jums smagių veiklų. Registruokite draugų, kolegų komandą arba tik save, rinkitės varžybas pagal savo galimybes ir interesus. Jei varžytis nenorite, atvykite pasigrožėti žolę meistriškai guldančiais šienpjoviais bekraštėse Nemuno deltos pievose. Ketiname registruoti net du Lietuvos rekordus! Prie vieno iš jų – masiškiausios šienapjūtės gali prisidėti kiekvienas. Bet kokiu atveju užtikriname unikalią ir egzotišką patirtį Mažosios Lietuvos pievose, turtingose gamtos ir kultūros paveldu“, – šypsosi Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

Pats dalgiu dažnai mosuojantis Žymantas sako, kad čempionato programa sudaryta taip, jog joje naujų, įdomių ir unikalių veiklų būtų visiems – patyrusiems čempionato dalyviams, amato naujokams, juos palaikantiems artimiesiems ir tiesiog keliaujantiems po Lietuvą.

„Čempionatą atidarysime senovinėmis šienapjūtės dainomis. Gera ir gražu girdėti dainomis skambančias pievas, juk kada paskutinį kartą galėjome tai išvysti gyvai, o ne dokumentiniame filme? Po šios įžangos čempionato dalyviai rinksis į savo varžybas, o naujokai – į šienpjovių mokyklą ir dirbtuves dalgio plakimui. Apsimokę įgūdžių, naujokai galės išbandyti savo jėgas pradedančių varžybose „Dalgio debiutas“. Po jų – pietų metas, o popietinėje programoje lauks senieji pievininkų žaidimai, skirti tiems, kurie renginyje nenori mosuoti dalgiu“, – programą apibendrina Ž. Morkvėnas.

Naujokai varžysis dėl „Dalgio debiuto“ prizo

Nors Šienpjovių čempionatas organizuojamas antrą kartą, pradedantieji turės galimybę varžytis dėl „Dalgio debiuto“ prizo pirmą sykį. Šią nominaciją įsteigė čempionato rėmėja „SBA Urban“.

„Mūsų komandos iniciatyva pradedančiųjų rungtis čempionate atsirado ne veltui – mums svarbios jungtys tarp tradicijos ir modernumo, tarp technologijų ir tvarumo bei ekologijos. Visa tai gali eiti koja kojon saugant ir tokius amatus, pasakojant jaunesnei kartai, kodėl kartais turime rinktis mūsų senelių metodus, o ne robotus-žoliapjoves prižiūrėti pievoms. Pavyzdžiui, konkrečiai Šilutės ir apylinkių pievose peri vienas rečiausių Europos giesmininkų – meldinė nendrinukė, todėl tiek tylesnis darbas su dalgiais, tiek perimviečių paruošimas tampa svarbiu čempionato akcentu“, – sako „SBA Urban“ NT plėtros vadovas Arnas Bušmanas.

Tiek senojo amato entuziastų vienoje vietoje galima pamatyti tik kartą metuose būtent šiose varžybose. Tai reta proga sugrįžti prie mūsų protėvių kultūros išskirtinėje vietoje: visoje Lietuvoje nėra tokių pievų, kokios yra Mažosios Lietuvos teritorijoje.

Mažosios Lietuvos maršrutas atskleidžia senąsias pelkininkų ir pievininkų tradicijas

Kaip teigia Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius Ž. Morkvėnas, savaitgaliui pasirinkus šią istorinę vietovę – Rupkalvių kaimą Šilutės rajone – galima atrasti mažai žinomų ir nykstančių Mažosios Lietuvos atributų.

Dėl Nemuno deltos lokacijos ir formuojamų gamtinių sąlygų čia pievos itin derlingos, jos mena senąją Nemuno deltos pelkininkų ir pievininkų kultūrą. Šios pievos išskirtinės yra gamtiniu požiūriu: jos yra paukščių migravimo koridoriuje, todėl jose galima sutikti rečiausius Europos paukščius.

Istoriniu požiūriu Nemuno deltos regioninis parkas pirmiausiai pasižymi mažai žinoma Pamario pelkininkų kultūra. Tai naujakuriai, XIX amžiuje įsikūrę pelkėtuose durpynuose, išmokę juose gyventi: statyti namus, mokyklas, įdirbti durpių žemę ir net dukart per metus iš šios žemės išgauti bulvių derlių.

Tuo tarpu pievininkais yra vadinami gyventojai, gyvenę ir dirbę kasmet Nemuno užliejamų pievų teritorijoje. Nors potvyniai sukeldavo rūpesčių, jų metų pievos būdavo natūraliai patręšiamos, todėl jas gyventojai šienaudavo tris kartus per metus. Tiek šieno būdavo galima išgauti tik šioje Lietuvos vietovėje, o jos gyventojai pasižymėjo šienavimo dalgiu meistryste.

Keletą pelkininkų kultūros atributų – pelkininkų kaimą Žalgiriai – galima apžiūrėti netoliese Rupkalvių kaimo, kurio pievose ir vyks Nacionalinis šienpjovių čempionatas.

Vos už keliolikos kilometrų nuo Žalgirių kaimo yra Aukštumalos pelkė, per kurią veda pažintinis takas, supažindinantis su pelke, jos formavimusi, aukštapelkei būdingais augalais ir gyvūnais. Buvusia kūlgrinda – skersai pelkės vingiuojančiu taku – vedantį kelią sudaro 11 stotelių maršrutas. Keliaujantieji šiuo taku patiria, jog pelkė – ne žliugsintis purvynas, bet prieglobstis itin retiems pelkių augalams ir gyvūnams.

Kitame – Tulkiaragės pažintiniame take – lankytojai gali sutikti didžiausią meldinę nendrinukę pasaulyje, išgirsti gyvosios gamtos koncertą ir sužinoti apie ūkininko svarbą palaikant bendrą gyvybės sistemą. Vos už 8 km nuo Šilutės įsikūrusį taką patogu pasiekti vandeniu: per Krokų Lanką, Kampupę čia nusidriekia pagrindiniai vandens keliai.

Vandens kelius teks išbandyti ir trečiajame Mažosios Lietuvos maršruto objekte – Mingės kaime, vadinamame „Lietuvos Venecija“. Tai vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė, tačiau tilto per upę greta nėra. Laivais galima išvykti į ekskursiją po Nemuno deltą, pasiekiant Kuršių marias ir Ventės ragą.

Sugrįžus į Šilutę, verta apsilankyti Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, kuriame dabar vyksta vaškinių figūrų paroda. Kitoje Šilutės vietoje – rekonstruotame Lietuvininkų gatvės šaligatvyje – yra įrengta 20 „Šilutės sekretų“. „Sekretai“ suteikia progą pasmalsauti, ką savo namuose veikė sviestininkas, statybininkas, kaip atrodė dantų gydytojos kabinetas, kokių skanėstų buvo cukrainėje, koks gyvenimas virė siauruko ir autobusų stotyse ar karietų pašte. „Sekretai“ dar įspūdingiau atrodo naktį, nes apšviečiami iš vidaus.

Šiam savaitgaliui yra dar viena pramoga – rugpjūčio 4 – 6 dieną vykstantis Rusnės festivalis, žadantis pramogų ir muzikos.

Nacionalinis šienpjovių čempionatas vyks rugpjūčio 6 dieną nuo 9 iki 19 val. Galima atvykti tik specialiems programos etapams. Į čempionatą registruotis ir su jo programa susipažinti galite čia: https://bef.lt/2022/07/27/nacionalinio-sienpjoviu-cempionato-programa/

Išsamų Mažosios Lietuvos maršrutą galite rasti čia: https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?ll=55.29864799999997%2C21.372321999999986&z=11&mid=1N_cqFTGnZt6spGFftZqyTj0BVRTOOhc