Gegužės 21 d. 10 val. vyks antrą kartą organizuojama miškų tvarkymo talka „Miško kuopa“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vietos, kuriose vyks „Miško kuopa“ visoje Lietuvoje, skelbiamos https://registracija.vmu.lt/.

Daugiau – https://vmu.lt/miskininkai-kviecia-i-misku-tvarkymo-talka-geguzes-21-d-visoje-lietuvoje-antra-karta-vyks-misko-kuopa/.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad gyventojai, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą, tačiau iki šiol nepateikė pajamų deklaracijų, šiomis dienomis per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) sulauks priminimų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš viso individualios veiklos pajamų laiku nedeklaravo 498 Šilutės rajono savivaldybės gyventojų; 262 šilutiškiai turi pateikti deklaracijas dėl jiems pritaikyto per didelio metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (MNPD), o 238 gyventojai – dėl parduoto ir nuosavybėje 10 metų neišlaikyto nekilnojamojo turto.

„Deklaruoti ir, jei reikia, sumokėti pajamų mokestį kviečiame nelaukiant priminimų, kol dar nesusikaupė priskaičiuotų delspinigių sumos. Pajamas deklaravę, tačiau dėl finansinių sunkumų mokesčio iškart sumokėti negalintys gyventojai gali kreiptis į VMI, sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir mokėjimą išdėstyti dalimis“, – sako Klaipėdos AVMI viršininkas Audrius Morkūnas, atkreipęs dėmesį, kad pasibaigus deklaravimo terminui delspinigiai (0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną) pradeda kauptis iškart nuo kitos dienos.

Turto deklaracijų vis dar nepateikusiems asmenims VMI artimiausiu metu taip pat išsiųs pranešimus. Pažymėtina, kad už deklaracijų nepateikimą numatyta administracinė atsakomybė. Priminimo sulaukę gyventojai turės 10 dienų pateikti deklaraciją ir, jei reikia, sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Primename, kad visa informacija apie pajamų ir turto deklaravimą čia. Visas VMI paslaugas galima gauti ir nuotoliniu būdu paskambinus telefonu 8 5 2191 777, o konsultacijas – 1882. Atvykstant į aptarnavimo padalinį būtina išankstinė rezervacija. Išsamų gidą, kaip pildyti pajamų deklaraciją, rasite VMI Youtube kanale. Naujienos skelbiamos VMI Facebook ir LinkedIn paskyrose.

Policijos nuotr.

Gegužės 16 d. apie 12.00 val. iš sodybos, Šilutės rajone, Minijos kaime, išėjo Rimgaudas Juozas Strumyla, gim. 1949 m., ir iki šiol negrįžo.

Vyras yra apie 176 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų žilų plaukų, netaisyklinga laikysena – susikūprinęs.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vilkėjo juodos spalvos striukę, sportines tamsias kelnes, avėjo pilkos spalvos batus, dėvėjo tamsiai violetinės spalvos kepurę.

Policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – atsiliepti asmenis, mačiusius ar žinančius šio vyriškio buvimo vietą, ar turinčius kitos tyrimui vertingos informacijos.

Prašome susisiekti su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja Vaida Auškalniene, tel. 8 700 64054 arba el. paštu vaida.auskalniene@policija.lt

STT nuotr.

Temidei atvertus prieš ketverius metus Šilutės rajono savivaldybę sudrebinusią baudžiamąją bylą įvyko stebuklas. Arba teisėsaugininkai su aplinkosaugininkais išmoko skaičiuoti. Gamtai padaryta net daugiau nei 55 milijonais eurų įvertinta žala netikėtai susitraukė beveik 150 kartų.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose pradėta nagrinėti garsiai ne tik pamaryje nuskambėjusi baudžiamoji byla.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba ir aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu joje pareikšti keturiems asmenimis – buvusiam Šilutės rajono vicemerui Algiui Bekeriui, buvusiam rajono Savivaldybės direktoriui (dabartinis rajono mero pavaduotojas) Sigitui Šepučiui, iki šiol Savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo pareigas einančiam Remigijui Rimkui ir rajono Savivaldybės valdomos įmonės Šilutės autobusų parko direktoriui Artūrui Stonkui.

Klaipėdos apygardos prokuratūra tikino, kad jų veiksmais gamtai padaryta daugiau nei 55 milijonų eurų žala.

Tai rekordinė per visą šalies istoriją teisėsaugininkų ir aplinkosaugininkų įvardyta nusikalstamais veiksmais galimai gamtai padaryta žala.

Tačiau teisme ši suma virto tik 386 tūkstančių eurų civiliniu ieškiniu.

Daugiau – https://ve.lt/kriminalai/milijoninis-ieskinys-teisme-subliusko?utm_source=ve.lt&utm_medium=referer&utm_campaign=nblokas_karstos

Delfi koliažas.

Po pergalės didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje ukrainiečių grupė „Kalush Orchestra“ pranešė, jog jau birželio 16 dieną surengs pasirodymą „Aš esu Ukraina“ Lietuvoje. Bilietų prekyba jau prasidėjo.

Siekiant paremti Ukrainą, koncertą organizuojantis naujienų portalas „Delfi“ net pusė visos už bilietus surinktos sumos skirs fondui „Aš esu Ukraina“, kurį įkūrė Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ukrainiečiai atlikėjai šiuo metu turi misiją skleisti informaciją apie karo niokojamą savo šalį ir padėti jai itin sudėtingu metu. Kiekvieno iš lietuvių ne tik moralinis, bet ir finansinis palaikymas yra labai svarbus, o prisidėti nusipirkus bilietą – labai paprasta.

Palaikyti Ukrainą koncerte su „Kalush Orchestra“ galėsite birželio 16 d. Koncertas vyks
„Avia Solutions Group“ arenoje. Bilietus platina Bilietai.lt.

Delfi primena, kad vos tik prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje grupės „Kalush Orchestra“ nariai liko padėti savo šaliai bei buvo abejojama, ar karo siaubiama šalis apskritai šiemet galės organizuoti balsavimą, o atlikėjai, kurie yra šaukiamo tarnauti amžiaus, vykti į Italiją. Tačiau ukrainiečiai užtikrino, kad jų šalies atlikėjai galėtų išvykti į konkursą ir garbingai atstovauti šaliai.

Galiausiai Turine šeštadienį sėkmingai finale pasirodžiusi ukrainiečių hiphopo grupė, kuri atlikdama dainą „Stefania“ derino etninius motyvus su šiuolaikiniais garsais, naudojant skirtingus liaudies instrumentus, pavergė visos Europos širdis. Kalbama, kad sėkmę atnešusi daina buvo sukurta grupės lyderio mamai ir galiausiai virto visos Ukrainos simboliu.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Seimo posėdyje tvirtino, kad šiomis pataisomis „mes skatiname žmones dirbti, dalinai amortizuojame infliacijos padarinius, mažiname socialinę atskirtį, didiname mokesčių progresyvumą iš apačios, mažiname naštą verslui ir sudarome galimybę žmonėms pasirinkti, kur jie norėtų išleisti šias papildomas pajamas“.

Kaip anksčiau yra minėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė, šis sprendimas suteiks papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą lyginant su praėjusiais metais. „Iki 1 vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 73 proc. visų dirbančiųjų, todėl poveikis tikrai apimtų didelę dalį Lietuvos dirbančiųjų“, − sakė finansų ministrė.

Įstatymo pataisos taip pat leis proporcingai didinti neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 870 eurų ir 810 eurų.

Skaičiuojama, kad dėl šio sprendimo biudžetas per metus neteks apie 103 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.

Padidintas NPD bus taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. NPD buvo didinamas 60 eurų ir jis iki šiol siekė 460 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD siekė 740 eurų arba 690 eurų, priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio.

Asmenims, kurių pajamos viršija vieną VDU, būtų išlaikytas šiuo metu taikomo NPD lygis – jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu įstatyme nustatytą formulę.

Organizatorių.

Muzika kaip niekad tampa reikalinga mums visiems šiek tiek atitrūkti nuo to, kas vyksta visai šalia mūsų.

GATVĖS MUZIKOS DIENA vyks gegužės 21 d. (šeštadienį) nuo 12 iki 20 val.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Organizatoriai šiais metais šventę skiria Ukrainai ir jos palaikymui. Muzika visuomet buvo ir yra labai svarbus laisvės simbolis, todėl nepaisant to, kaip išsirutulios dabartinė situacija, kviečiame Lietuvos muzikos bendruomenę palaikyti Ukrainą, muzikos pagalba išreikšti solidarumą ir tvirtai stovėti už Ukrainos laisvę.

Dalyvių registracija: norimą pasirodymo vietą ir laiką registruokite svetainėje www.gmd.lt.

Pasirodymų vietos: visus pasirodymus ir žemėlapį galite rasti svetainėje www.gmd.lt.

Detalesnė informacija: el. paštu projektuvadovas@silutekpc.lt arba skambinti: 8 441 77 113.

Nuoroda į renginį: https://www.facebook.com/events/1666755710366911.

Mažieji dziudoistai su treneriu R. Lukošiumi.

Šeštadienį Plungėje vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre „Pavasaris 2022“ šilutiškiai dziudoistai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo 7 medalius.

Geriausiai sekėsi Deividui Jokuliui, kuris puikiai pasirodė vaikų grupėje ir iškovojo čempiono vardą savo svorio kategorijoje. Trečiąsias vietas toje pačioje amžiaus grupėje užėmė Danas Liutkus, Benas Burba ir Matas Ališkevičius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aukštų rezultatų pasiekė ir jaunių amžiaus grupėje kovoję šilutiškiai: Ignas Klimanskis užėmė antrąją vietą, o Juozas Leškys ir Kajus Juknius pasidabino bronzos medaliais.

Turnyre Plungėje dalyvavo daugiau kaip 400 jaunųjų sportininkų iš Latvijos ir Lietuvos.

Šilutiškių treneris dėkingas auklėtinių tėveliams už palaikymą ir pagalbą.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ I ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidžia ir iššūkius, su kuriais susiduria vaikus auginančios šeimos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1 666 eurus (1051 euras į rankas).

„Darbo pajamos augo sparčiau nei pernai, kai tokiu pat metu fiksuotas metinis augimas siekė 10,7 proc. Vis dėlto didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti pajamų augimą. Kovo mėnesį vidutinių darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o metinė infliacija – 15,7 proc.“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Vidutinės darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc. ir siekė 1 677 eurus (per 1057 į rankas). Biudžetiniame sektoriuje pajamos padidėjo 9,7 proc. ir pasiekė 1 611 eurų ( beveik 1021 į rankas).

„Sparčiau nebiudžetiniame sektoriuje augantys atlyginimai – natūrali tendencija. Čia darbo pajamos priklauso nuo ekonomikos rodiklių, rinkos tendencijų. Biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo pajamų augimas reguliuojamas įstatymų, susijęs su bazinės algos dydžio pokyčiais“ – primena Kristina Zitikytė.

Daugėjo uždirbančių mažiau nei minimumą

Palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų mėnesio atlyginimą, kuris nuo šių metų pradžios – 530 eurų į rankas. Pernai kovą tokių darbuotojų buvo 93 tūkstančiai, šių metų kovą – 113 tūkstančių.

„Šio rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su rekordiniu išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičiumi, fiksuotu šių metu pirmą ketvirtį. Žmogus, turintis laikiną nedarbingumą, statistikoje matomas kaip dirbantis visą mėnesį, tačiau jo pajamos tuo laikotarpiu gali sumažėti“ – daro prielaidą „Sodros“ analitikė K. Zitikytė.

Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo sparčiau ūgtelėjo mažiausiai uždirbančių darbo pajamos. Tačiau mažiausių ir didžiausių pajamų atotrūkis vis dar skiriasi daugiau nei 6,5 karto.

Tarp mažiausiai uždirbančiųjų – valytojai ir parduotuvių pardavėjai, kurių didesnė dalis, tikėtina, dirba ne visu etatu. Daugiausiai uždirba įmonių vadovai (5 314 eurų), gydytojai specialistai (5020 eurų), reklamos ir rinkodaros specialistai (3 853 eurai).

Kai kurie veiklos sektoriai traukėsi

Darbuotojų labiausiai padaugėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 30 proc., bei informacijos ir ryšių veikloje – 22 proc.

„Pastarasis veiklos sektorius sparčiai auga trečius metus iš eilės. Didėja ir apdraustųjų skaičius, ir vidutinės darbo pajamos. Pastarąjį ketvirtį jos padidėjo 17 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir pasiekė 2 855 eurus prieš mokesčius. Informacijos ir ryšių sektorius yra vienas jauniausių – amžiaus vidurkis čia – 37 metai“ – pasakoja K. Zitikytė.

Tuo tarpu transporto veikloje pastebėtas apdraustųjų skaičiaus mažėjimas – ši veikla susitraukė 3,4 proc., tai yra dirbančiųjų sumažėjo daugiau nei 5 tūkstančiais. „Šis mažėjimas gali būti susijęs su geopolitine padėtimi ir iššūkiais, kuriuos šiuo metu patiria šis sektorius. Visgi bendras šalyje dirbančių sunkiasvorių automobilių vairuotojų skaičius nesumažėjo“ – paaiškina K. Zitikytė.

Moterys gimdo vėliau ir dažniau gauna motinystės išmoką

Nors pastaraisiais metais gimstamumas Lietuvoje mažėja, motinystės išmokos gavėjų skaičius išlieka panašus. Taip yra dėl to, kad daugiau pagimdžiusių moterų gauna motinystės socialinio draudimo išmoką. 2010 m. motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2021 m. šis rodiklis pasiekė 86 proc..

Kaip pastebi K. Zitikytė, šiandien moterys gimdo ir gauna motinystės išmoką vėlesniame amžiuje, kai jau būna įgijusios motinystės socialinio draudimo stažą.

„2005 m. motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiais metais – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna labiau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti“ – sako „Sodros“ ekspertė.

Vos 5 procentai vaiko priežiūros išmokos gavėjų pasirenka ją gauti vienerius metus

Pernai išmoką gavo 24,8 tūkst. žmonių. Beveik visi, 95 procentai, vaiko priežiūros išmokos gavėjų rinkosi išmoką gauti dvejus metus. 23,5 tūkst. pasirinko gauti išmoką dvejus metus, o 1,3 tūkst. – vienus metus.

Dirba beveik visi vaiko priežiūros išmoką gaunantys vyrai

Prieš 12 metų vaiko priežiūros išmokas gavo 7 proc. vyrų, pernai – 24 proc. Vis dėlto gilesnė analizė rodo, kad jokio proveržio, prižiūrint vaikus pirmaisiais gyvenimo metais, tarp lyčių neįvyko. Kovo mėnesį tarp dvejus vaiko priežiūros metus pasirinkusiųjų pirmaisiais metais buvo vos 4 proc. vyrų.

Dauguma vyrų renkasi antruosius vaiko priežiūros metus, kai leidžiama turėti darbo pajamų ir dėl to nesumažėja išmoka. Antraisiais metais tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų – beveik 40 proc. vyrų (arti 8 tūkst.). Vis dėlto net 90 proc. šių vyrų dirba. Tai reiškia, kad vaikus, bent jų darbo valandomis, prižiūri ne jie.

Šių tėčių vidutinės darbo pajamos – per 1700 eurų į rankas. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka antraisiais vaiko auginimo metais kovo mėnesį buvo beveik 500 eurų ant popieriaus.

„Vyrų sprendimas išeiti vaiko priežiūros „atostogų“ yra finansinis, o ne susijęs su noru daugiau įsitraukti į auginimą. Jie paprasčiausiai tampa išmokos gavėjais, o vaikus toliau prižiūri kiti: mamos, kiti artimieji, auklės“ – sako K. Zitikytė.

Dauguma senelių, gaunančių anūko priežiūros išmoką, taip pat dirba

Tokia pati situacija ir su seneliais vaiko priežiūros atostogose: 92 procentai renkasi vaiko priežiūros atostogas antraisiais anūko metais ir 95 procentai šių senelių dirba. Jų vidutinės pajamos – per 1 300 eurų į rankas. Senelių vidutinė anūko priežiūros išmoka – beveik 548 eurų į rankas. Senelių tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų po truputį daugėja: 2019-aisiais jų buvo beveik 670, o šiemet – per 1100.

Statistika rodo, kad ir tėčiai, ir seneliai gaudami vaiko priežiūros išmoką dažniausiai dirba. Tokia situacija nesudaro sąlygų mamai grįžti anksčiau į darbo rinką.

Moterų darbo pajamų augimas lėtėja ir net krenta 27–38 metais

Didžiausias vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų atotrūkis yra fiksuojamas 27–38 metais. Tai yra amžius, kai daugumai gimsta ir auginami vaikai. Didžiausias atotrūkis trunka daugiau nei dešimtmetį. Pikas pasiekiamas 32 metais, kai vyrų darbo pajamos 34 proc. didesnės nei moterų. Darbo pajamos tarp lyčių susilygina tik apie 50-uosius metus.

Sudėtinga mamoms ir grįžus į darbą: besitęsiantis atotrūkis patvirtina prielaidą, kad dėl vaiko priežiūros atostogų atlyginimai dažnai įsišaldo. Pradėję lankyti darželius vaikai neretai serga, o beveik 80 procentų sergančių vaikų slaugos atvejų tenka moterims. Dėl to vėl sumažėja mamų pajamos.

Mažesnės darbo pajamos, ilgos pertraukos darbe – mažesnė senatvės pensija

„Moterys augindamos vaikus daro ilgesnes pertraukas profesiniame gyvenime, vėliau slaugo mažamečius vaikus. Tai lemia mažesnes pajamas jauname ir darbingame amžiuje bei mažesnę senatvės pensiją. Moterų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 20 proc. arba 88 eurais“ – sako Kristina Zitikytė.

Dabartinė vaiko priežiūros sistema tik pagilina mažų pensijų problemą. 2 neperleidžiami mėnesiai motinai ir tėvui, kurie siūlomi įstatymų pakeitimuose, turėtų paskatinti moteris truputį anksčiau grįžti į darbo rinką, o vyrus – daugiau prisidėti prie vaikų auginimo.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Šilutės teismo rūmuose darbą pradeda teisėja Rita Renkytė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

R. Renkytė teisinį išsilavinimą įgijo Vilniaus universitete, turi 8 metų teisinio darbo patirtį, kurį įgijo pradėdama dirbti 2014 m. Klaipėdos apylinkės teisme teisėjo padėjėja, o nuo 2021 m. – dirbo teisėjo padėjėja Klaipėdos apygardos teisme.

Šilutės teismo rūmų teisėja ji paskirta LR Prezidento dekretu.

M. Jankaus m-los nuotr.

2022 metų kovo 29 dieną Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos 13 žmonių komanda savaitei išvyko į Graikiją, Trikalos miestą. Tai pirmoji mokinių ir mokytojų kelionė pagal Erasmus+ KA122 projektą „Sveiki atvykę į STEAM“. Mokymosi veiklose dalyvavo 10 šeštų–septintų klasių mokiniai: Regimantas L., Augustė S., Brigita S., Elinga Š., Gabija V., Goda Č., Kristupas S., Goda M., Viltė M., Evelina P., ir trys pedagogai: Aida Skarbalienė, Rita Barkauskienė, Sandra Montvilė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į projekto veiklas buvo įtrauktas vienas specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys, kurį visos kelionės metu lydėjo specialistė Sandra. Pirmą kartą mokykloje vyksta tarptautinis projektas, į kurį įtraukiami didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ir kartu su kitais mokiniais vyksta į tolimą kelionę. Mūsų mokyklos bendruomenė siekia kuo didesnės įvairių gabumų mokinių integracijos: įtraukia šiuos mokinius į mokykloje organizuojamas įvairias veiklas, užsiėmimus, projektus. Tokiu būdu mokiniai mokosi vienas iš kito, rūpinasi, veikia kartu, priimdami sprendimus, ugdoma tolerancija ir socialinės kompetencijos.

Pirmąją viešnagės dieną projekto dalyviai praleido Trikalos miesto mokykloje (7th Experimental High School of Trikala). Ten juos kartu su kitais projekto partneriais, italais ir ispanais, pasitiko mokyklos direktorė Georgia Kourokou ir visa mokyklos bendruomenė. Sutikimui mokyklos mokiniai buvo paruošę tradicinių šokių ir muzikinių pasirodymų. Vizito metu kiekviena partnerė pristatė savo šalį, tradicijas, mokiniai artimiau susipažino su sau paskirtais globoti mokiniais. Vėliau mokiniai su mokytojais vyko į ekskursiją mieste: aplankė Trikalos miesto savivaldybę, sporto muziejų, pasigrožėjo miestu, istoriniais objektais.

Antrąją dieną laukė įsimintina kelionė į miesto šiukšlių perdirbimo centrą, kuriame mokiniai turėjo galimybę savo akimis pamatyti visą rūšiavimo, perdirbimo procesą, pasidalinti savo patirtimi, apžiūrėti rūšiavimo patalpas, supresuotas atliekas, paruoštas perdirbimui. Buvo aplankytas miesto sąvartynas kalnuose, geriamojo vandens perdirbimo įmonė, apsilankyta viename iš didžiausių Graikijoje sausainių, sausų pusryčių fabrikų „Violanta“.

Trečioji diena buvo aktyvesnė, vyko artimesnis susipažinimas su Graikijos gamta, ypač miškais. Aplankytas Pili Gate – akmeninis tiltas, jungiantis du upės krantus, Pertouli miestelis. Labai įdomi pažintinė kelionė su gidu – miškininku į universiteto miškus (Uniforest), susipažinta su vyraujančia augmenija, gyvūnija, atliekamais Aristotelio universiteto tyrimais. Dalyvauta nuotolinėje paskaitoje su universiteto dėstytoju, paragauta tradicinių graikų patiekalų.

Ketvirtąją dieną ekskursija vyko prie įspūdingo Plastira ežero, prie kurio yra įkurtas botanikos sodas. Ten mokiniai turėjo galimybę pasigrožėti įspūdingais gamtos vaizdais ir sudalyvauti STEAM edukacijoje „Natūralių eterinių aliejų gamyba iš vietinių augalų“. Grįžtant aplankyta užtvanka, pasigrožėta įspūdingais kalnais.

Paskutinę viešnagės dieną Trikaloje laukė įspūdinga kelionė į Kalampaką, Meteora. Aplankytas miestas, kuriame gyvena apie 12 tūkstančių gyventojų, o jis yra nepaprasto geologinio reiškinio – milžiniškų Meteorų uolų papėdėje. Visiems patiko ekskursija su gidu po Meteorą – unikalų geologinį reiškinį, kuris įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Aplankyti keli įspūdingi vienuolynai, pastatyti ant uolų viršūnių, pasigrožėta kvapą gniaužiančia kalnų didybe. Vėliau Kalampakos miesto skaitmeninių projekcijų centre, žiūrint 3D kiną, susipažinta su Meteoros uolų atsiradimo istorija. Aplankytas mieste įkurtas miško gamtos ir grybų muziejus. Vakare vyko atsisveikinimo ir diplomų įteikimo šventė.

Prieš vykstant namo į Lietuvą, mokiniai vieną dieną praleido Graikijos sostinėje Atėnuose, ten turėjo galimybę aplankyti įžymiausias istorines vietas, objektus. Aplankytas Graikijos Akropolis, Adriano vartai, Akropolio viršūnė su Partenonu, Parlamento rūmai.

Visa komanda labai džiaugiamės svetingu graikų priėmimu, sėkminga mokinių integracija į šeimas, projekto veiklas, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinio puikia integracija. Savaitė buvo kupina įspūdžių, nuoširdžių emocijų, šokių ritmo, dainų, kelionių klegesio.

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba balandį gavo pranešimą apie Šilutėje, garažų masyve Aukštumalos g., aptiktą buitinių atliekų krūvą. Informaciją pateikęs žmogus nurodė, kad tarp atliekų yra daiktų su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai reagavo nedelsdami, kad oro sąlygos nesugadintų įkalčių. Tarp plastiko maišų ir įvairių šiukšlių aptikta pakuotė su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris). Turimi duomenys leidžia Šilutės aplinkosaugininkams pradėti administracinį tyrimą ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už atliekų tvarkymo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą.

„Aplinka besirūpinančių žmonių pagalba mums labai svarbi. Todėl nuoširdžiai dėkojame šiam žmogui. Kadangi jis nedelsė ir apie pažeidimą pranešė iškart, mums pavyko teršėją nustatyti“, – sakė Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Galina Misevičienė.

Už šį pažeidimą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų. Be to, jei atliekų krūva nebus geranoriškai sutvarkyta ir atliekos nebus priduotos atliekų tvarkytojams, reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos departamentas dėkoja asmenims už pilietiškumą saugant aplinką ir primena, kad apie aplinkosauginius pažeidimus galite pranešti telefonu 112.

Iš gyvenimo paraščių.

Atėjo Vytauto, Virgio, Sigito.
Kartu išsivedė pusę tarybos.
Tas vaizdas nuteikė taip viltingai.
Kad net Pamario žemėje tapo šviesiau.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bet viską sugadino tas „gaidys“ žadintuvas…

Šviesaus savaitgalio.

Skelbiamas priėmimas naujiems mokslo metams.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

am.lrv.lt nuotr.

Pavasaris yra žuvų neršto metas, todėl žvejus mėgėjus raginame būti ypač atidžius – šiuo metu galioja nemažai konkrečių žuvų rūšių žvejybos draudimų, taikomų tam tikrą laikotarpį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad neršto laikas gali šiek tiek pasislinkti priklausomai nuo klimato sąlygų. Todėl draudimui vos pasibaigus dar ne visos žuvys gali būti išneršusios. Jas sugavus reikėtų paleisti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekiant sudaryti palankesnes žvejybos sąlygas, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse yra išimtis, numatanti, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną. Draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

Aplikosaugininkai ragina būti sąmoningiems ir šia išimtimi naudotis atsakingai – jei kyla abejonių, kad sugauta žuvis gali būti dar neišneršusi, draugiškas gamtai elgesys būtų tokią žuvį paleisti, nepaisant, kad žvejybos draudimas tuo metu jau negalioja.

Gegužės 15 d. baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius. Kadangi gegužės 15 d. yra sekmadienis, šia dieną draudimas jau nebegalios ir bus galima nurodytas žuvis žvejoti.

Tuo tarpu žiobriai jau pasiekė nerštavietes ir jų žvejybos draudimas netrukus prasidės. Įprastai žiobrius draudžiama žvejoti nuo gegužės 15 d., tačiau šįmet žiobrius bus draudžiama žvejoti nuo gegužės 16 d., draudimas tęsis iki birželio 15 d.

Vis dar tęsiasi sterkų žvejybos draudimas, kuris baigsis gegužės 31 d.

Siekiant apsaugoti neršiančius karšius, iki gegužės 20 d. galioja draudimas juos žvejoti Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, išskyrus žvejybą polderiuose.

Taip pat iki gegužės 20 d. draudžiama žvejoti 400 m atstumu aplink Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Ketvirtadienį, gegužės 12 dieną, Šilutės ligoninės bendruomenė paminėjo dvi šventes – Medicinos darbuotojų ir Tarptautinę slaugytojų dienas. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko smagus ir nuotaikingas protų mūšis, kuriame varžėsi 10 komandų. Nugalėtojų titulas atiteko „Blezdingėlių“, „X-ray and Co“ bei „Nematomos grandies komandoms“. Bet svarbiausia buvo ne nugalėti, o dalyvauti ir dalintis gera nuotaika, kurią sukurti padėjo šaunūs bibliotekininkai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasveikino slaugytojas

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus pasveikino visas slaugytojas, kurių profesija labai svarbi medicinoje.

„Jūsų profesija reikalauja visiško pasiaukojimo žmogui, todėl sprendimas eiti šiuo sunkiu keliu vertas visokeriopos pagarbos. Sveikindamas Jūsų profesinės šventės proga, reiškiu nuoširdžią padėką už Jūsų sunkų kasdieninį darbą, bemieges naktis, nuoširdų rūpinimąsi pacientais, kolegiškumą.

Linkiu, kad niekad nepristigtų sveikatos ir sėkmės, ryžto ir noro visada suteikti geriausią paslaugą, kad užtektų gerumo ir žmogiškos šilumos, savitarpio supratimo, geranoriškumo ir geros nuotaikos”, – sveikinimo žodį tarė vyr. gydytojas.

Tarptautinės slaugytojų dienos proga buvo puiki proga dar kartą pasidžiaugti garbingu operacinės vyr. slaugytojos apdovanojimu. Priminsime, kad Medicinos darbuotojų dieną Sveikatos apsaugos ministerija organizavo Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimus. Daugiau kaip 50 metų Šilutės ligoninėje išdirbusiai Z. Lakštinienei skirtas Lietuvos nusipelniusios slaugytojos vardas.

Dėmesys jauniems darbuotojams

Vyriausiasis gydytojas A. Starkus priminė, kad viešojoje bibliotekoje įvykęs protų mūšis buvo vienas iš renginių ciklo, skirto Šilutės ligoninės 130 metų jubiliejui paminėti. Šio renginio metu buvo apdovanoti darbuotojai, prie įstaigos kolektyvo prisijungę 2021 ir 2022 metais. Ilgamečiai darbuotojai, jau įdėję savo indėlį į ligoninė istoriją, bus pagerbti ir įvertinti spalio mėnesį, minint dieną, kai prieš 130 metų buvo atidaryta Šilutės ligoninė.

Simboliška, kad jauni darbuotojai, perimdami iš vyresniųjų patirtį ir žinias, pratęs įstaigos istoriją.

Pernai ir šiemet gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojos, slaugytojo padėjėjos papildė Priėmimo- skubios pagalbos, Chirurgijos ir traumatologijos, Palaikomojo gydymo ir slaugos, Reanimacijos skyrius. Nauji darbuotojai prisijungė ir prie kitų ligoninės padalinių. Darbas skirtinguose skyriuose reikalauja skirtingų žinių, pasiruošimo.

„Nėra iškilę problemų, nusiskundimų. Aš neturiu nei vieno priekaišto slaugytojoms, kurios dirba sunkiai. Prie priėmimo skyriaus komandos prisijungę gydytojai yra mandagūs, paslaugūs pacientams“, – taip apie naujus kolegas atsiliepia Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugytoja Virginija Mikalauskienė.

Pernai Šilutės ligoninėje pradėjęs dirbti medicinos gydytojas Mantas Viliušis sakė, kad jam čia dirbti patinka, nes medikų bendruomenė mažesnė nei didžiuosiuose miestuose, personalas vieni kitus geriau pažįsta, galima artimiau pabendrauti. Slaugytojos labai šaunios. Mažesnėse ligoninėse galimybės gydytojams rezidentams dirbti tiesiogiai su pacientais yra didesnės, žinoma, ir atsakomybė didesnė.

Nemažai naujų darbuotojų – bendrosios praktikos slaugytojų, slaugytojo padėjėjų – pernai ir šiemet prisijungė prie Palaikomojo gydymo bei slaugos skyriaus komandos. Skyriaus vedėja gydytoja Violeta Giedraitienė sakė, kad dirbti šiame skyriuje yra nelengvas darbas, reikalaujantis atsakomybės ir specifinių žinių, nuovokos apie žmogaus psichologiją. Ji pasidžiaugė, kad visos skyriuje dirbančios slaugytojos yra sumanios, mandagios su pacientais.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Iki šiol tebesvarstomas verslinės žvejybos Kuršių mariose uždraudimo klausimas. Tad jų žvejai, iš esmės vieninteliai Lietuvoje tiekiantys šviežias žuvis, jau ne pirmus metus gyvena nežinioje. Ir jiems šiuo metu ne infliacija galvoje. Pasirodo, dėl to, kad nebeliko mariose sterkų, kalti ne žvejai verslininkai, o tikrosios priežasties niekas nenori girdėti.

Daugiau – https://ve.lt/jura/kursiu-mariu-zvejai-vis-dar-nezinioje…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per tris mėnesius trukusią akciją „Lydeka“ Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai surengė 782 reidus ir patikrino 7991 žvejį. Per šį laikotarpį nustatyti 499 mėgėjų žvejybos pažeidimai ir vienas verslinės žvejybos pažeidimas, iš jų šiurkštūs – 122. Iš pažeidėjų paimti 491 įrankiai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vienas pagrindinių akcijos „Lydeka“ tikslų buvo pažeidimų prevencija ir siekis išsaugoti kuo daugiau reproduktorių, kad lydekų ištekliai nesumažėtų. Tačiau akcijos metu aplinkosaugininkai nustatė ir neteisėtų lydekų žvejybos atvejų, kai lydekos buvo sugautos arba buvo naudojami draudžiami šiuo laikotarpiu naudoti žvejybos įrankiai. Per akcijos laikotarpį padaryta žala aplinkai – 57 857,75 Eur.

Daugiausia nustatytų pažeidimų buvo naudojant tinklus. Taip pat nemažai neteisėtų įrankių buvo aptikta ir asmenų sodybose. Kiek mažiau buvo žvejojama skrituliais, vėliavėlėmis ar masalui naudojant žuveles.

Šiais metais draudimas gaudyti lydekas buvo pailgintas dešimt dienų ir truko nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. Kadangi akcijos metu orai buvo permainingi, tiek pavasario tirpsmas, tiek lydekų nerštas prasidėjo vėliau. Taigi lydekos turėjo pakankamai laiko saugiai išneršti.

Daugiausiai reidų – 141 – atliko AAD Panevėžio valdybos pareigūnai, patikrinę 977 žvejus mėgėjus ir nustatę 39 pažeidimus. Klaipėdos valdybos aplinkosaugininkai patikrino daugiausiai žvejų – net 2399. Jie atliko 124 reidus ir nustatė 116 mėgėjų žvejybos pažeidimų ir 1 verslinės žvejybos pažeidimą. Daugiausiai mėgėjų žvejybos pažeidimų – 138 – buvo nustatyta Utenos valdyboje, iš jų 15 šiurkštūs.

Aplinkosaugininkai primena, kad šiurkštūs pažeidimai – tai pažeidimai, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, šiurkščiai pažeidžiant verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarką.

www.lrs.lt nuotr.

Seimas priėmė Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta valstybės biudžeto lėšomis iš dalies kompensuoti elektros energijos ir gamtinių dujų kainų augimą buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Tai yra antrasis su infliacijos pasekmių švelninimu susijęs paketas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seimo priimtos pataisos sudarys galimybes sumažinti elektros ir dujų kainas visiems elektros energijos vartotojams, tai yra ir tiems, kurie gauna reguliuojamą tarifą, ir tiems, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ir vartotojams, kurie yra pasirinkę šiandien garantinį tiekimą. Pakeitimai taip pat leis sumažinti gamtinių dujų kainas visiems buitiniams vartotojams, be to, jais įtvirtinta procedūra, kaip bus kompensuojamos aukštos elektros ir gamtinių dujų kainos verslui. Detalią administravimo ir kompensavimo tvarką turės patvirtinti Vyriausybė.

Vyriausybė dujų ir elektros kainos dalies kompensavimui buitiniams vartotojams suplanavo skirti virš 570 mln. eurų, nebuitiniams – 120 mln. eurų.

Pasak Seimo nario Romualdo Vaitkaus, nuo liepos mėn. numatoma subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis negu 23 ct už kilovatvalandę. „Nesiimant jokių veiksmų pagal dabartines rinkos tendencijas elektros kaina nuo liepos augtų apie 80–90 proc. iki 31–32 ct už kilovatvalandę. Tuo metu gamtinių dujų kaina augtų 2 arba 2,5 karto. Pagal vertę paskaičiavus reguliuojamojo tarifo visas būtinas sąnaudas tarifas būtų 49 centai už kilovatvalandę, tai yra tris kartus didesnis tarifas, negu šiandien yra galiojantis“, − svarstymo metu yra sakęs parlamentaras.

Kompensacinių lėšų administratorius bus Energijos skirstymo operatorius. „Jis turi visą informaciją apie kiekvieno vartotojo suvartotą kiekį, taip pat žino, kokį nepriklausomą tiekėją yra pasirinkęs vartotojas, − Seimo posėdyje yra pažymėjusi energetikos viceministrė Inga Žilienė. − Esame numatę, kad kiekvienas nepriklausomas tiekėjas privalės siūlyti vartotojams visą savo kainą be subsidijos ir tik vėliau sąskaitoje gyventojas pamatys subsidijos dydį, nes, mūsų manymu, turi būti viešai vartotojui atskleista sąskaitose, kiek vis dėlto valstybė prisideda prie kainų mažinimo. Tokiu būdu jie galėtų kontroliuoti nepriklausomų tiekėjų taikomą kainodarą.“

Priimtais pakeitimais nutarta nustatyti, kad kompensacijos mechanizmas gyventojams įsijungtų, jei elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų kainos didėja daugiau kaip 40 proc. ir tokiam kompensavimui yra numatytos lėšos atitinkamų metų valstybės biudžete. Taip pat nuspręsta, kad kompensacija negalės būti didesnė kaip 60 proc. galutinės elektros energijos kainos ir (ar) 80 proc. galutinės gamtinių dujų kainos, taikomos elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų buitiniams vartotojams.

Priimtos naujos nuostatos įpareigos Vyriausybę nustatyti minimalią 1 kWh elektros energijos kainą, žemiau kurios kompensacija nebebus taikoma, konkrečius kompensacijos dydžius už 1 kWh elektros energijos ir (ar) 1 m3 gamtinių dujų buitiniams vartotojams, kompensacijos mokėjimo laikotarpį, kuris negalės būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Planuojama, kad kompensacijos bus taikomos nuo 2022 m. liepos 1 d. ir bus nustatomos ne ilgiau kaip pusmečiui.

Kartu teisės aktuose įtvirtinti papildomi saugikliai. Tiekėjams bus draudžiama atlikti buitinių vartotojų sudarytų sutarčių pakeitimus (išskyrus, kai tai objektyviai pateisinama) siekiant padidinti tiekimo veiklos dedamąją ar tiekimo veiklos maržą bei sumažinti vartotojui suteikiamą naudą. Tiekėjams taip pat bus draudžiama savo rinkodarą ir kainodarą tiesiogiai ar netiesiogiai sieti su valstybės biudžeto lėšomis skiriamu daliniu kompensavimu; tiekėjai, teikdami savo pasiūlymus, kaip pagrindinę informaciją, privalės nurodyti savo siūlomą elektros energijos tiekimo kainą ir tik papildomai nurodyti elektros energijos kainą po pritaikyto dalinio kompensavimo. Už įstatymo nesilaikymą tiekėjams grės griežtos sankcijos – bauda iki 10 proc. įmonės metinių pajamų.

Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 105 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 10 parlamentarų.

Iš gyvenimo paraščių.

Kai tik kur ima girgždėti kokio valdžiažmogio kėdė, kaip mat pasklinda kalbos, kad užvirė kova dėl valdžios lovio.
Kovomis dėl vietos prie lovio dažnai vadinami ir valdžios rinkimai.
Bet kas iš jūsų, sakykite, nors kartą savo akimis yra regėjęs tą mistinį indą kiaulėms šerti, dėl kurio taip varžosi mūsų geriausieji?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aišku, pasitaiko, kad suėję krūvon jie ir pakriuksi, ir pažviegia.
Kitą kartą, žiūrėk, ir šonais pasistumdo arba pasikandžioja.
Be to, ir atjunkyti juos nuo papo dažnai būna sudėtinga.
Ir po savęs ne vienas palieka tik mėšlo krūvą.
Viskas lyg ir sueina, bet to lovio, kad ir kiek ieškotum, vis tiek neina rasti.
Kaži, ar man vienam taip?

Nepraraskite vilties.