Iš ciklo „Valdžios langas“.

Šilutės Vytautas irgi žino: su pjūklu rankose prieš betoninį stulpą nepašokinėsi.
Nes stulpas – ne medis.
Todėl kartais nutinka taip, kad rekonstruojant gatves, kokia nors stulpo atrama ima ir atsiduria vidury važiuojamosios dalies.
Beveik viduryje, patikslina Vytautas, bet labiau į pakraštį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didelio čia daikto – betoninė atrama važiuojamojoje dalyje.
Padoriam vairuotojui nesunku ją apvažiuoti.
O nuo kelių gaidelių jos neapsaugosi, net ir perkėlęs ant šaligatvio.

Savivaldybė dėl tokių kliurkų, aišku, nekalta.
Nekalti ir projektuotojai su rangovais.
Kalti elektros stulpų savininkai.
Bet jie tokie nesukalbami…

Jeigu tai būtų ne betoninė atrama, o medis, tai ir Vytautas žinotų, ką daryti.
Matėme, skaitėme – jis tai moka.
Bet šiuo atveju ir Vytautas bejėgis.
Mat ir jis žino: su pjūklu rankose prieš betoninį stulpą nepašokinėsi.

15min.lt nuotr.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Raimundas Aukštakalnis baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje, manoma, 21-erių metų vaikino vairuojamas „Mercedes Benz“ automobilis mirtinai sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusią moterį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Avarija įvyko praėjusių metų spalio 9 dieną Šilutėje. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, siekusių išsamiai bei objektyviai ištirti eismo įvykio aplinkybes, duomenimis, vaikinas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Jis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, įtariama, nepasirinko saugaus važiavimo greičio. „Mercedes Benz“ vairuotojas nesulėtino automobilio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiųjų perėjoje iš dešinės pusės pagal jo važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, avariją sukėlęs vaikinas teigė, jog buvo apakintas ryškios saulės šviesos, todėl nepastebėjo per perėją einančios moters. Avarijos metu vairuotojas buvo blaivus. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai.

Vairuotojui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Byla perduota Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams. Bus sprendžiama dėl avariją sukėlusio vairuotojo kaltės ir kokias baudžiamosios atsakomybės taikymo priemones paskirti.

www.prokuraturos.lt inf.

Stop kadras.

Sausio 24 dieną minima Tarptautinė edukacijų diena.

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kviečia prisijungti prie virtualaus edukacinio užsiėmimo „Spalvų mūšis“.

Kam įdomu, spauskite „Skaityti toliau“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Liudo Mockaus nuotr.

Šeštadienio naktį vietomis numatomi nedideli krituliai, vyraus silpnas lietus. Daug kur susidarys plikledis, vietomis rūkas, silpna lijundra. Žemiausia temperatūra – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Antroje dienos pusėje Vakarų Lietuvoje daug kur prognozuojami krituliai, vyraus lietus. Vietomis tvyros rūkas. Stiprės pietų, pietryčių vėjas, vakare pajūryje gūsiai sieks 15 m/s. Aukščiausia temperatūra – 1–5 laipsniai šilumos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienio naktį vietomis, dieną daug kur numatomi krituliai. Naktį vietomis prognozuojama silpna lijundra, plikledis. Vėjas naktį – pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 8–13 m/s, vakariniame šalies pakraštyje gūsiai sieks 15–17 m/s, dieną – pietinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 šilumos, dieną – nuo 0 iki 4 laipsnių šilumos.

Pirmadienio naktį daug kur prognozuojami nedideli krituliai. Plikledis. Kai kur galima silpna lijundra. Temperatūra – 0–5 laipsniai šalčio. Dieną daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas. Vietomis plikledis. Temperatūra – nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Antradienį – krituliai, vyraus sniegas, naktį vakariniuose rajonuose vietomis snigs smarkiai. Kai kur kils pūga, bus plikledis. Temperatūra naktį – nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną – 0–3 laipsniai šilumos.

Trečiadienį daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas. Vietomis kils pūga. Naktį ir rytą formuosis plikledis. Temperatūra naktį – 0–5 laipsniai šalčio, dieną – 0–3 laipsniai šilumos.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ruošiamasi atnaujinti kai kurias paslaugas.

Pastaruoju metu Šilutės rajone registruojama vis mažiau naujų COVID-19 susirgimų. Koronaviruso situacija po truputį stabilizuojasi ir Šilutės ligoninėje. Šiuo metu COVID-19 skyriuose gydomi 26 pacientai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo gruodžio pabaigos iki sausio vidurio ligoninėje nuolat buvo gydoma apie 50 koronavirusu sergančių pacientų, tačiau pastaruoju metu ligoninėje šių pacientų skaičius sumažėjo perpus.

„Džiaugiamės matydami sveikstančius pacientus. Nors situacija gerėjanti, tačiau tikrai dar negalime atsipalaiduoti. Svarbu ir toliau laikytis karantino režimo ir visų būtiniausių priemonių, kurios padeda apsisaugoti nuo koronaviruso. Viliamės, kad ši situacija ir toliau bus tik gerėjanti“, – sako ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis.

Jei ir toliau situacija ligoninėje gerės, anot V. Šileikio, koronavirusu sergantys pacientai vėl bus gydomi viename COVID-19 skyriuje, adresu Tulpių g. 8. Šiuo metu gydymo įstaigoje veikia du COVID-19 skyriai.

„Tikimės, kad netrukus vėl liks tik vienas COVID-19 skyrius, ankstesniame Vaikų ligų skyriaus pastate. Tuomet situacija įstaigoje bus suvaldyta, tačiau tam dar reikia laiko. Be to, reikia sutvarkyti ir kitų skyrių darbą, kad ligoninė vėl taptų daugiafunkcine“, – informavo V. Šileikis.

Situacijai gerėjant, nuo vasario 1-osios Šilutės ligoninėje atnaujinama Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus veikla. Kartu bus teikiamos ir planinės operacijos, procedūros ir kitos paslaugos.

www.prokuraturos.lt nuotr.

Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtai iš pareiškėjos J. B. paimtų jai priklausančių 3 šunų yra pagrįstas. Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti šį Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Irenos Baguckienės nutarimą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tuo metu, kai visoje šalyje buvo masiškai pradėta atskleidinėti nelegalias gyvūnų veisyklas, Šilutėje gyvenanti pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 294 („Savivaldžiavimas“) ir 178 („Vagystė“) straipsnius patraukti gyvūnų gerove besirūpinančias įstaigas, nes jos, paimdamos pareiškėjos gyvūnus, nesilaikė jų paėmimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.

Prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorė L. I. Baguckienė nurodė, jog nors gyvūnų paėmimas ir nebuvo įvykdytas laikantis visų įstatymų reikalavimų, tačiau ne kiekvienas įstatymo pažeidimas laikytinas nusikalstama veika ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – baudžiamoji atsakomybė.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas konstatavo, kad Klaipėdoje ir Šilutėje registruotų įstaigų, kurios rūpinasi gyvūnų gerove, atstovai vykdė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Minėtų įstaigų atstovai, matydami, jog pareiškėjos J. B. gyvūnai – prancūzų buldogas ir du rusų ilgaplaukiai kurtai – nėra tinkamai prižiūrimi, organizavo gyvūnų paėmimą.

www.prokuraturos.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs. „Sodros“ nedarbo išmokų analizė rodo, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl Lietuvoje paskelbto karantino.

Palyginus 2020 m. 3 ketvirtį su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, per metus registruotų bedarbių skaičius išaugo 106 tūkst., tačiau Lietuvoje apdraustųjų skaičius tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo tik 21 tūkst., o trečdalis bedarbių apskritai pastaruosius kelerius metus nebuvo samdomi Lietuvoje“, – pastebi „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Nedarbo išmokų skaičius – stabilus

„Sodros“ nedarbo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, antroje metų pusėje stabilizavosi ir pasiekė 90 tūkst. Palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, nedarbo išmokų gavėjų yra perpus arba maždaug 30 tūkst. daugiau.

Vidutinė nedarbo išmoka paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 350 eurų, o vidutinė išmokos mokėjimo trukmė – beveik 5 mėnesiai – panaši kaip buvo tuo pačiu laikotarpiu užpernai. Tai reiškia, kad žmogus išmoką gauna ne visą maksimalų 9 mėnesių laikotarpį, o vidutiniškai per 5 mėnesius susiranda darbą.

Praėjusių metų pabaigoje nuosekliai mažėjo ir gyventojų besikreipusių nedarbo išmokos. Spalį „Sodra“ gavo 39 tūkst., lapkritį – 32 tūkst., o gruodį – beveik 26 tūkst. naujų prašymų skirti nedarbo išmoką, kai, palyginti, piko metu – praėjusių metų liepą – gauta 61 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmoką.

Beje, gyventojams, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, atskirai kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokos nereikia. Užpildžius dokumentus Užimtumo tarnyboje, automatiškai pateikiamas ir prašymas „Sodrai“ dėl išmokos. Jeigu žmogui išmoka nepriklauso, „Sodra“ priima sprendimą jos neskirti.

Išmokos – iki devynių mėnesių

Nedarbo išmokas „Sodra“ skiria tiems gyventojams, kurie prarado samdomą darbą ir yra sukaupę bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą – atitinkamai sumokėję socialinio draudimo įmokų.

Beje, nedarbo socialiniu draudimu nedraudžiami savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą ar su verslo liudijimu dirbantys gyventojai – jie nemoka nedarbo socialinio draudimo įmokų, kitaip nei individualių įmonių savininkai ar mažųjų bendrijų nariai.

www.sodra.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Visi esam girdėję liaudiškų orų spėjimų. Dalis jų nukreipti į netolimą ateitį, tokie kaip šie, žiemiškieji: jei naktį šerkšnas, diena bus graži; varnos medžių viršūnėse pranašauja didelį šaltį; Saulė su „ausimis“– prieš šaltį; varnos rėkia prieš pūgą ir t.t.

Yra ir nukreiptų į tolimesnę ateitį, pavyzdžiui: per Martyną (lapkričio 11 d. ) teška, per Kalėdas braška arba Martynas kala, Kalėda ardo; per Kalėdas šalta, per Velykas balta; sausis šaltas, liepą bus karšta; jei vasarį nuolat laikosi šalčiai, bus karšta vasara ir t. t.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vienas iš plačiai žinomų spėjimų, paplitusių ne tik Lietuvoje, yra žiemos pabaigos „prognozavimas“ pagal viduržiemio (sausio 25 d.) orus, tiksliau – pagal barsuko elgesį šią dieną. Ir čia kyla klausimas net apie patį spėjimą. Štai etnologas dr. Libertas Klimka sako: „Savo oloje prabunda barsukas. Miegalius iškiša galvą apsidairyti. Jeigu švies saulė, jis gali savo šešėlio išsigąsti, tada smunka atgal į olą. Tačiau ant nugulėto šono miegas bus visai prastas – ir sniegas tada greit susmegs, o pavasaris bus ankstyvas. Jei bus apniukę, barsukas gerai pasimankština miške, pakvėpuoja grynu oru ir visur lieka jo pripėduota. Grįžęs jis kietai įminga – pavasario tada negreit sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas“. Tačiau Suvalkijoje tikima, kad jei tą dieną šviečia Saulė, išlenda barsukas iš urvo, pamato savo šešėlį, išsigąsta ir neria atgal į urvą miegoti – bus ilga žiema. Na, o jei apsiniaukę, išeina pasivaikščioti, miegai išsilaksto ir nebegrįžta į guolį– greitai ateis pavasaris.

Analogiškas prietaras gajus JAV ir Kanadoje, tik čia pasikliaunama švilpiku – barsukai šiame žemyne negyvena. Beje, švilpikas iš urvelio išlenda ne sausio 25 d., bet vasario 2 d. ir ši diena JAV vadinama Švilpiko diena. Švilpikui suteiktas Philo vardas, o pats spėjimas artimesnis suvalkietiškajam: jei vasario 2 dieną iš urvo išlindęs švilpikas pamato savo paties šešėlį, grįžta snausti toliau – tai reiškia, kad žiema truks dar šešias savaites. Jei gyvūnas nemato savo šešėlio, negrįžta į urvą – tuomet laukia šiltesni, tarsi ankstyvą pavasarį, orai. Pensilvanijoje ceremonija vyksta ankstyvą vasario antrosios rytą, tik pakilus Saulei, apie pusę aštuonių. Frakais ir cilindrinėmis skrybėlėmis pasipuošę vyrai švilpiko prognozuojamus orus stebi nuo 1886-ųjų. Tiesa, amerikiečių švilpiko prognozės tikslumas siekia tik 45 proc.

Ką gi, grįžkime į Lietuvą, ir tegul kalba faktai – pažiūrėkime, kuris spėjimas arčiau teisybės. Sąlyginai juos pavadinkim Etnologo (E) ir Suvalkietiškuoju (S). Priminsime, kad žiema prasideda, kai pastovi vidutinė paros oro temperatūra nukrnta žemiau 0°C, o baigiasi, kai oro temperatūra pakyla ir laikosi virš 0 ºC. Sutarsim, kad oro temperatūrai pakilus virš nulio iki vasario 20 d. laikysime, kad žiema baigėsi anksti.

Pradžiai paimkime paskutinę „tikrą“ žiemą, 1995/96 m., kai žiema prasidėjo lapkričio viduryje (pajūryje gruodžio pradžioje), nebuvo atlydžių, buvo daug sniego, nutirpusio tik balandžio mėnesį, ir žiema pasibaigė kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Paėmėme tris meteorologijos stotis, kuriose matuojama Saulės spindėjimo trukmė ir kurios reprezentuoja Lietuvos rytinę ir centrinę dalis bei pajūrį: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Štai kiek laiko švietė Saulė 1996 m. sausio 25 d. ir kada tais metais baigėsi žiema:

Taigi 1996 m. viduržiemis buvo saulėtas visoje Lietuvoje, o žiema tęsėsi gana ilgai – pasitvirtino Suvalkietiškasis spėjimas.

Kitą įsimintiną – pernykštę žiemą (2019/20 m.) įvertinti sudėtingiau, o tiksliau – neįmanoma, nes žiema taip ir neprasidėjo. O kas neprasideda, tas negali ir pasibaigti. Tiesa, 2020 m. sausio 25-ąją didžiojoje šalies dalyje buvo apsiniaukę.

Pabandykime peržvelgti XXI a. viduržiemius vienoje vidurio Lietuvos dalį atspindinčioje Kauno meteorologijos stotyje. Darome prielaidą, kad jei Saulė švietė ilgiau nei 1 valandą, barsukas išlindo būtent jai šviečiant ir pamatė savo šešėlį.

Ką gi, XXI amžiuje dažniau pasitvirtino etnologo dr. L. Klimkos variantas (60 proc).

Gali būti, kad tokį rezultatą lemia sparti klimato kaita – iš senų žmonių girdime, kad žiemos būdavusios gilios ir šaltos, o žiemą šaltos dienos dažniau būna saulėtos – didesnė tikimybė, kad ir viduržiemį dažniau šviesdavo Saulė nei būdavo apsiniaukę.

O gal turėtume visai kitokius rezultatus, jei būtų tiksliau apibrėžtas pats barsuko stebėjimo procesas – neturime ne tik vieno barsuko „sinoptiko“ ir kompetentingos stebėjimo komisijos (kaip yra Pensilvanijoje), bet ir tikslaus laiko, kada barsukas atsibunda ir išlenda iš savo urvo. Gali būti, kad 2000, 2002, 2004 ar kitais metais, kai Saulės spindėjimo trukmė buvo trumpesnė, barsukas išlindo tada, kai dangus buvo apsiniaukęs… Pažiūrėsime, kaipgi bus šiais metais.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo ankstaus trečiadienio ryto Šilutės ligoninėje pradėta medicinos darbuotojų revakcinacija COVID-19 vakcina. Antrąja COVID-19 vakcina šiandien paskiepyti 78 įstaigos darbuotojai, kuriems po pirmojo skiepo praėjo trys savaitės. Iš viso sausio 20-ąją paskiepyti 23 gydytojai, 38 slaugytojai, kitų darbuotojų – 17.

Revakcinacijos procesas kontroliuojamas laikinai sudarytos komandos, kuri užtikrina sklandų medicinos darbuotojų skiepijimą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot slaugos administratorės Birutės Jurjonienės, skiepijimas vyksta sėkmingai, darbuotojai registruojasi ir jiems paskirtų laiku skiepijasi.

Pirmasis skiepijimas truko dvi dienas, tačiau, anot ligoninės vyriausiojo gydytojo Viktoro Šileikio, šįkart visi darbuotojai bus paskiepyti per vieną dieną. Be to, revakcinacijos procesą kontroliuoja didesnė komanda, o kiekvienam darbuotojui yra nustatytas tikslus laikas, kada reikia atvykti skiepui.

Anot slaugos administratorės, pirmiausia skiepijami tie darbuotojai, kurie ir buvo paskiepyti pirmieji. „Visi darbuotojai, kurie buvo paskiepyti gruodžio pabaigoje, šiandien skiepijami antrą kartą. Darbuotojams yra pamatuojama temperatūra, jie užsiregistruoja, užpildo sutikimus ir skiepijasi“, – paaiškino B. Jurjonienė. Žinoma, prieš tai yra išsiaiškinama, ar darbuotojai neserga COVID-19 liga.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas džiaugiasi įstaigos darbuotojų nusiteikimu ir supratingumu, jog vienintelė priemonė kovoje su koronavirusu – skiepas. „Vos tik prasidėjus medikų skiepijimui buvo stebimas jų nusiteikimas. Tai įnešė bendruomenei vidinės ramybės. Darbuotojai patenkinti ir tai džiugina, nes visi, kurie teikia pagalbą koronavirusu sergantiems pacientams, galiausiai bus apsaugoti“, – sakė V. Šileikis.

Šilutės ligoninėje revakcinacija organizuojama pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką. Pirmiausiai skiepyti darbuotojai, kurie susiduria su didžiausia COVID-19 grėsme. Tai dirbantys COVID-19 ligos skyriuose, Priėmimo ir skubios pagalbos, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Taip pat specialistai, kurie dirba Mobiliajame patikros punkte.

www.silutesligonine.lt inf.

Iš ciklo „Valdžios langas“.

Kas ieško, visada randa, sako Šilutės Vytautas.
Ieškojo ir jis.
Ir rado.
Rado naują kelią pas gyventojus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės Vytautas pradeda naują susitikimų su gyventojais etapą.
Susitikimai vyks virtualioje erdvėje.
Tiksliau, feisbuke.
Bet ne tiesiogiai.
Bendravimo formatas labai paprastas: gyventojai rašo klausimus, o Vytautas pateikia atsakymus.
Tačiau yra viena sąlyga: savo klausimus gyventojai turi rašyti tik antradieniais.
Tai šioks toks apribojimas.
Užtat galima klausti.
Juolab kad bus atsakyta.
Bet tik antradieniais.
Užtat galima.
Nors ir tik antradieniais.
Bet galima.
Juolab kad bus atsakyta.
Deja, tik antradieniais.
Trečiadieniai netinka.
Ketvirtadieniai ir penktadieniai – taip pat.
Kaip ir pirmadieniai su visais antradieniais.
Savaitgaliais atsakymų į savo klausimus taip pat ieškokite patys.
Užtat galima klausti.
Bet tik antradieniais.
Užtat galima.
Juolab kad bus atsakyta.
Ne bet kaip, o specialiame video.
Taigi, junkitės prie feisbuko ir klauskite.
Kol dar antradienis.
Mat kito reikės laukti visą savaitę.
Nes kitomis savaitės dienomis klausti negalima.
Tik antradieniais.
Užtat galima.
Šiuo metu, kai daug ko negalima – tai vis šis tas.
Tad junkitės ir klauskite.
Kol dar antradienis.
Kol dar galima.

Ir nesirkite.
Dėl visa ko, nesirkite.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naktį eismo sąlygas sunkins snygis ir pustymas.

Pagrindiniai valstybinės reikšmės keliai daugiau šlapi arba drėgni, Anykščių, Kėdainių, Tauragės, Šilutės ir Klaipėdos rajonuose vietomis su pažliugusio sniego provėžomis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai visoje šalyje išlieka išlieka provėžoti ir vietomis slidūs. Slidžius ir apsnigtus kelių ruožus valo ir barsto AB „Kelių priežiūra“, tačiau vairuotojų prašoma rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį ir atkreipti dėmesį į pavojingus kelių ruožus bei sumažinti greitį prieš sankryžas, miško proskynas, taip pat būti atidžius važiuojant per tiltus ir viadukus.

Naktį eismo sąlygas sunkins snygis ir pustymas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį pietvakarinėje šalies dalyje pasnigs. Daug kur pustys, kils trumpa pūga. Pūs pietryčių vėjas, 7–12 m/s, pajūryje – iki 14 m/s. Žemiausia oro temperatūra – nuo 9 iki 14, vietomis pragiedrėjus – iki 18 laipsnių šalčio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausybei teikiami pasiūlymai leisti daliai mokinių mokytis nuotoliniu būdu mokyklose, o vienišiems žmonėms bendrauti su vienu pasirinktu namų ūkiu.

Šiandien Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje išklausyta ekspertų pozicija dėl epidemiologinės situacijos šalyje ir karantino ribojimų veiksmingumo. Taip pat vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai parengti etapinį atlaisvinimų planą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikė pasiūlymą, kaip palengvinti ugdymą moksleiviams, susiduriantiems su sunkumais mokantis nuotoliniu būdu iš namų. Siūloma sudaryti galimybę šiems vaikams mokytis nuotoliniu būdu mokyklose, gauti būtinas priemones, o tiems, kuriems priklauso, ir nemokamą maitinimą. Visa tai organizuotų savivaldybių administracijos. Toks pasiūlymas bus svarstomas trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu, jeigu jam bus pritarta, dalis vaikų grįš į ugdymo įstaigas.

Ministerijos duomenimis, 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba dėl papildomo konsultavimo, aprūpinimo kompiuterine įranga, interneto ryšio užtikrinimo, motyvacijos stiprinimo. Maždaug pusei šių mokinių skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos gauna socialinę paramą. Svarstoma galimybė atnaujinti kontaktinį mokymąsi paskutiniųjų klasių moksleiviams. Pradinį ir vidurinį ugdymą svarstoma tęsti mišriu būdu, profesinis ir aukštasis mokslas turėtų vykti nuotoliniu būdu, išskyrus praktinius mokymus.

Nuspręsta Vyriausybei teikti pasiūlymą ir dėl galimybės leisti bendrauti dviem šeimoms ir (ar) dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas asmuo arba neįgalus nepilnametis, arba nuolatinės priežiūros dėl neįgalumo reikalaujantis suaugęs asmuo. Tokiems artimus kontaktus turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams būtų draudžiama turėti artimus kontaktus su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose. Tai būtų savotiškas palengvinimas žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, bei vienišiems asmenims.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina iš anksto parengti galimų būsimų karantino atlaisvinimų strategiją, atsižvelgiant į planuojamą profilaktinį testavimą bei gyventojų vakcinavimą. Toks Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas planas turėtų būti svarstomas artimiausiuose VESK posėdžiuose. „Šiuo metu turime gerėjančią situaciją, tačiau suprantame, kad šiuos skaičius pasiekėme laikydamiesi griežtų ribojimų. Esame dėkingi žmonėms, kad jie laikėsi reikalavimų, o dabar artėjame prie to laiko, kai galime svarstyti apie preliminarius ribojimų atlaisvinimus“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Ekspertai ir epidemiologai pasidžiaugė gerėjančia situacija ir mažėjančiais susirgimų skaičiais. Lietuvoje artėjama prie 2 procentų paskiepytų asmenų nuo visų šalies gyventojų. Lietuva išlieka penkta pagal skiepijimo intensyvumą Europos Sąjungoje.

,,Gruodžio viduryje, kai ėmėmės priemonių, žinojome, kad tam, kad matytume rezultatus, reikia 4–6 savaičių. Šiuo metu yra penkta savaitė: padėtis gerėja, stebimos geros tendencijos ligoninėse. Tačiau neužtenka pirmųjų signalų, reikia užtikrinti, kad šitie geri skaičiai būtų tvarūs. Tikriausiai iki sausio 31 dienos nereikėtų tikėtis atlaisvinimų“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pabrėžė, kad judėjimo ribojimas tarp savivaldybių ir toliau išlieka efektyvia priemone. Eismas šalies keliuose yra sumenkęs 73 proc. – tai yra 10 dienų vidurkis. Per sausio mėnesį apgręžta 16 200 transporto priemonių, patikrinta daugiau nei 900 asmenų, kurie turi izoliuotis. Anot jo, gerėja ir situacija, susijusi su sergamumu COVID-19 liga ir Policijos departamente, vis daugiau pareigūnų pasveiksta arba grįžta į tarnybą po izoliacijos.

vrm.lrv.lt inf.

15min.lt nuotr.

Pataria medicinos psichologė Diana Ereminienė.

Karantino laikotarpis turi neigiamos įtakos psichologinei žmonių sveikatai. Koronaviruso ligos nenuspėjamumas, nežinomybė dėl ateities sukelia žmonėms stresą ir nerimą. Šilutės ligoninės medicinos psichologė Diana Ereminienė pataria, kaip įveikti dėl karantino kylančias psichologines problemas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pakilusio nerimo ir streso būsena gali lydėti nuolatos, tapti kasdiene būsena. Žmogus atsiduria nežinomybėje ir negali planuoti bei kontroliuoti pačios situacijos, iškyla ligos ar net gyvybės grėsmė“,– tvirtina medicinos psichologė.

Kiekvienas žmogus karantino ribojimus išgyvena nevienodai. Pasak D. Ereminienės, vieni žmonės įvairiose situacijose pyksta, verkia, liūdi, priešinasi, išgyvena neviltį, kiti priešingai – stengiasi įveikti situaciją. Tačiau pandemijos metu, kai iškyla grėsmė žmonių sveikatai, tai padaryti sudėtingiau. „Apsauga priklauso ne tik nuo pačio asmens sąmoningumo ir savisaugos, bet ir aplinkinių solidarumo, kultūros. Tad jau vien dėl to, jog pats negali kontroliuoti, žmogus jaučiasi nesaugiai, kyla įtampa, nerimo būsena“,– pažymi medicinos psichologė.

Ji priduria, kad karantino metu gana stipriai keičiasi kasdienė žmonių rutina, veiklos įpročiai, gyvenimo stilius, bendravimo aplinka, sprendimų pobūdis. „Pakankamai daug pokyčių vienu metu žmogaus sąmonėje natūraliai provokuoja savidestrukciją. Ne tik po karantino, bet ir po pandemijos skraiste patenka ne vien ligos grėsmė, tačiau ir keliantis įtampą prisitaikomumas prie situacijos, keliantis nerimą situacijos nežinomumas, nesaugumas dėl negalėjimo kontroliuoti situacijos“, – aiškina D. Ereminienė.

Streso metu silpsta žmogaus imuninė sistema

Karantino metu išryškėja ir vienišumo problema. Vieniši žmonės dar labiau atsiriboja nuo aplinkos, neliek bendravimo su pačiais artimiausiais žmonėmis. „Tai reiškia, kad jis negali ,,gyvai“ padiskutuoti dėl situacijos, palyginti savo supratimą, išgirsti kito nuomonę ar tiesiog pakalbėti apie pozityvius dalykus, nukreipti dėmesį į džiugesnę informaciją ar pakilesnius dalykus“, – sako medicinos psichologė.

Maža to, menkai susivokiant situacijose žmogaus nerimo ar streso lygis gali pakilti labai stipriai, o streso metu dar labiau nusilpti imuninė sistema.

Anot D. Ereminienės, svarbu išskirti skirtingas amžiaus grupes ir specialiuosius poreikius turinčius žmones. Mat vienaip į situaciją gali reaguoti suaugęs žmogus, kitaip paauglys, dar kitaip vaikas. Psichologė teigia, kad vaikų elgesys gali keistis, pasireiškia nuotaikų svyravimai, perdėta baimė, baikštumas įprastoms situacijoms, išsiblaškymas, pykčio reakcijos, agresijos atvejai, tampa labiau prieraišūs, gali keistis apetitas, miegas, išryškėti psichosomatinė reakcija. Kyla sunkumų ir su asmenimis, turinčiais suvokimo (psichikos) problemų ar žmonėms, kuriems reikia aplinkinių pagalbos kasdieniniame gyvenime.

COVID-19 pandemijos metu sveikatos priežiūros įstaigoms griežtinamos ir nuolat kintančios, dažnai neįprastos darbo sąlygos bei personalo trūkumas padidina medicinos personalo perdegimo sindromo riziką bei nerimą. Darbe patiriamas stresas veikia tiek medicinos personalo, tiek jų artimųjų sveikatą. „Medicinos darbuotojams dažnai įprasta patirti įtampą, spaudimą. Daugeliui medikų dabartinis scenarijus yra pernelyg neįprastas ir nepatirtas. Normalu, kad dabartinėje situacijoje ypač padidėjęs darbuotojų jautrumas. Stresas, įtampa, padidėjusios grėsmės pojūtis, baimės išgyvenimai visiškai nereiškia, jog medikas negali dirbti savo darbo ar yra emociškai silpnas. Šiuo metu labai svarbu rūpintis savo emocine gerove bei fizine sveikata“, – akcentuoja D. Ereminienė. Ji medicinos darbuotojams rekomenduoja labiau tausoti save ir savo išgyvenimais dalintis su kolegomis.

Šilutės ligoninės medicinos psichologė akcentuoja, kad koronavirusu persirgę žmonės dažnai išgyvena liekamuosius fizinius ir somatinius simptomus. Kartu pašnekovė pažymi, kad pandemija prilyginama emociškai trauminiam patyrimui, kai išgyvenama dėl savo gyvybės.

„Persirgus gali būti psichologinės reakcijos – nuolatiniai mąstymai, mintys su kaltinimais kitiems ir pačiam sau; pyktis, liūdesys ar net gėda. Padidėja dirglumas, impulsyvumas“, – aiškina D. Ereminienė, raginanti žmones ,,neužsibūti“ savyje ir kreiptis pagalbos į psichologą.

Medicinos psichologės patarimai

Išlaikykite kontrolės jausmą (tai, ką dar galite kontroliuoti); susitaikykite su tuo, ko negalite pakeisti, ir susitelkite ties tuo, ką galite nuveikti. Pavyzdžiui, įvertinkite kokią asmeninę riziką patiriate, kaip galite užsikrėsti Jūs, galbūt dirbate dideliame kolektyve, turite daug kontaktų; apsirūpinkite vaistais dviem savaitėms, jei susirgtumėte; turėkite planą ką darytumėte, jei susirgtumėte. Pasiruošimas nuo įvairių jausmų neapsaugos, tačiau jie bus mažiau intensyvūs. Ateities projektavimas savaime mažina įtampa ir nerimą.

Jei tenka izoliuotis (taikoma saviizoliacija), susikurkite kitą veiklos rutiną, nei buvo prieš saviizoliaciją. Galėdami dirbti susidarykite kitą dienotvarkę, kurios stengsitės laikytis. Rutina ir pastovumas savaime mažina įtampą ir nerimą.

Kuo mažiau žiūrėkite, klausykite ar skaitykite stresą keliančių žinių. Susipažinkite tik su esmine karantino ar pandemijos eigos situacija. Juk ūmus ar beveik nenutrūkstamas žinių srautas apie ligos protrūkius bet kam natūraliai kelia nerimą.

Atraskite ir garsinkite teigiamas ir viltingas istorijas apie pasveikusius nuo ligos, sėkmingus gydymo atvejus.

Jei tenka dirbti namuose, įžvelkite darbo namuose privalumus – daugiau laiko matysite namiškius ar savo augintinius, galbūt patirsite mažiau išlaidų ir kt. Laikykitės darbui įprastos rutinos (panašiu ar tuo pat metu kelkitės, pusryčiaukite ir pietaukite, kaip ir dirbdami). Kuo tiksliau laikysitės įprastos darbo rutinos, tuo jūsų darbingumas bus aukštesnis, emocinė savijauta bus geresnė.

Norėdami sumažinti neigiamą poveikį savo vaikams, nedemonstruokite savo paties susijaudinimo, tačiau jei nerimaujate, neneikite to, juk vaikas pats mato, o bet kokia prieštaringa informacija dar labiau gali jam kelti stresą. Būkite nuoseklus: nesakykite vaikui, jog ,,viskas gerai“, jei su aplinkiniais kalbate, kaip bijote ir nerimaujate. Pasakykite, jog kažko bijoti yra normalu. Pamokykite vaiką kaip saugotis. Stenkitės, jog vaikas laikytųsi įprasto gyvenimo ritmo, režimo. Dažniau tiesiog žaiskite su vaiku ir patirkite malonių emocijų.

Vyresniems žmonėms arba turintiems suvokimo (psichikos) problemų reikia pranešti paprastus faktus kas vyksta, paprastais jiems suprantamais žodžiais, pakartoti informaciją tiek, kiek reikalinga – aiškiai, glaustai, kantriai.

Atraskite, kokie individualūs būdai padeda jaustis ramiau. Nepamirškite, jog be pandemijos yra ir gera knyga, įdomus filmas, skambutis draugams, senų nuotraukų albumai, asmeniniai malonūs atsiminimai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Didėja UAB „Šilutės šilumos tinklai“ aptarnaujama teritorija – papildomai šiluma aprūpinami Žemaičių Naumiesčio ir Vainuto miestelių, taip pat Inkaklių ir Vilkėnų I kaimų gyventojai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertino bendrovės technologinį, finansinį, vadybinį pajėgumą ir pritarė išduotos šilumos tiekimo licencijos pakeitimui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iki licencijos pakeitimo UAB „Šilutės šilumos tinklai“ aptarnavo vartotojus Šilutės mieste, Kintų, Rusnės ir Švėkšnos miestelių, Juknaičių ir Traksėdžių kaimų teritorijose.

Parengta pagal www.vert.lt inf.

Pamario žemės kronikos motyvais.

Šilutė – ne Vilnius.
Ir „Langas į valdžią“ jai nereikalingas.
Juolab kad Šilutė turi savo – valdžios langą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praeitą ketvirtadienį įvyko naujos žiedinės sankryžos centrinėje Šilutės miesto dalyje projektinių pasiūlymų pristatymas.
Jau kitą dieną vietos valdžia savo FB draugams (ir ne tik) pateikė vaizdo įrašą – to virtualaus susitikimo ištrauką (ją rasite čia).
Iš jos matyti (ir girdėti), kaip Pozingis sutramdo viskuo nepatenkintą aktyvistą „pajacą“.
Į miltus jo gal ir nesumalė, bet tikrai parodė, iš kur Šilutėje sklinda šviesa.
Žinoma, pro valdžios langą.
Juk taip ir turi būti, tiesa?

Saugokite savo (žinoma, ir mano) sveikatą.

Be pykčio,
Orestas

Per pirmojo karantino piką pavasarį – kovo-balandžio mėnesiais gatvėse buvo žymiai mažiau praeivių ir transporto. Pravėrę langą galėjome džiaugtis tyla ir švaresniu oru. Šiuo metu miestų gatvėse vėl garsiai riaumoja automobiliai ir girdimas triukšmas skatina susimąstyti: ar įmanoma patogiai keliauti kur kas tylesnėmis ir aplinkai draugiškesnėmis transporto priemonėmis?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasirodo, ant dviračio sėsti nebūtina. Alternatyva įprastiems yra hibridiniai automobiliai, kurie dirba tyliai, yra itin ekonomiški, o norintiems juos įsigyti netgi taikoma valstybės parama.

Hibridas – ne naujiena ir lietuviams

Manantiems, kad hibridiniai automobiliai yra tik pastarųjų metų naujovė – reiktų pasidomėti istorija. Pasirodo, tokios transporto priemonės pradėtos kurti dar XIX a. pabaigoje. Jos itin išpopuliarėjo prieš kelis dešimtmečius, kuomet vienas populiariausių Japonijos automobilių gamintojų – „Toyota“ – sukūrė pirmąjį pasaulyje masinės gamybos, kiekvienam prieinamą hibridinį modelį „Toyota Prius“. Šiuo metu jis yra tapęs hibridinio automobilio sinonimu.

Tokie automobiliai ne naujiena ir lietuviams. Remiantis „Regitros“ duomenimis, registruotų hibridinių lengvųjų automobilių Lietuvoje jau yra 28 tūkst. Ir šis skaičius sparčiai didėja – per dvejus metus jis išaugo beveik dvigubai: nuo 13 tūkst. 2019 m. sausio 1 d. iki 28 251 šių metų sausio 1 d.

Hibrido ypatybė – 2 varikliai

Didžiausia intriga – hibridiniuose modeliuose nepriekaištingai veikia nebe vienas, kaip įprasta, o du – benzininis ir elektrinis varikliai. Tai leidžia itin efektyviai išnaudoti tiek elektros, tiek vidaus degimo variklio generuojamą energiją.

Nedidelius atstumus mieste su hibridiniu automobiliu galima keliauti išvis be degalų – veikiant tik elektros varikliui. Jis ypač pasitarnauja ten, kur benzininio variklio sąnaudos įprastai būna labai didelės: judant atbuline eiga, pajudant iš vietos, parkuojantis ir pan. Važiuojant ilgesnius atstumus, automatiškai įsijungia įprastas benzininis variklis.

Važiuoja pigiau, teršia mažiau

Hibridiniai automobiliai patrauklūs ir dėl ekonomiškumo – tikrai neplonina juos vairuojančiųjų piniginės. Pavyzdžiui, naujajam „Toyota Yaris Hybrid“ 100 km tereikia vos nuo 3,8–4,0 l degalų.

Neįkraunamų hibridinių automobilių vairuotojams išvis nereikia rūpintis elektros energijos papildymu: priešingai nei elektromobiliams, „Toyota“ hibridiniams modeliams įkrovimas nereikalingas.

Žinoma, aukumuliatoriaus gyvybę palaikyti būtina, – tačiau jis kraunasi pats, naudodamas perteklinę kinetinę energiją ir keliaujant, kaip įprasta, tereikia prisipildyti degalų baką įprastoje degalinėje.

Jokių taršos mokesčių ir piniginės lengvatos

Hibridiniai automobiliai taupyti padeda ne tik degalų sąskaita – šiais metais liepą įvestas taršos mokestis netuštins tokius automobilius vairuojančiųjų kišenės.

Mokestis taikomas tik transporto priemonėms, kurių išskiriamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, – o tai gali būti ir naujutėlaitis tik benzinu varomas automobilis. Štai nauji hibridiniai – taršos ribos neperžengia.

Be to, įsigyjant hibridinį automobilį, galima pasinaudoti valstybės parama. Nuo 2019 m. pab. Aplinkos ministerija gali skirti iki 1 000 Eur kompensaciją, jei savo senąjį automobilį atiduodate utilizavimui ir perkate hibridinį, – nesvarbu naują, ar naudotą.

Su taršiu automobiliu į miestą nebeįvažiuosite?

Pasidomėti hibridais ypač verta, jei keliaujate savo transportu ar gyvenate svetur, lankote užsienyje esančius giminaičius. Europoje hibridinių automobilių pranašumai prieš, pavyzdžiui, benzininius yra itin aktualūs. Jau kurį laiką didžiuosiuose Švedijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Vokietijos ir kitų šalių miestuose galioja Mažos taršos zonos. Tai reiškia, kad į miestą ar į tam tikras jo teritorijas su benzininiu ar kitokiu taršiu transportu įvažiuoti draudžiama.

Mažos taršos politika seka ir Lietuva – šiais metais patvirtintame Alternatyvių degalų įstatyme numatoma tokias zonas įrengti ir Lietuvos teritorijose. Štai dar vienas atsakymas, kodėl ruošiantis ateičiai, verta persėsti už hibridinio automobilio vairo.

5 klausimai, dažniausiai užduodami hibridinių automobilių savininkams

Ar hibridinis automobilis gali išsikrauti kelionės metu?

Kadangi yra varomas dviejų skirtingų variklių – benzininio ir elektros, tokių nemalonių staigmenų nebus, mat hibridinis akumuliatorius įkraunamas savaime, panaudojant automobilio kinetinę energiją. Pavyzdžiui, stabdymo metu Elektros stotyse tokio automobilio krauti nereikia, tik, kaip ir įprastai, pripildyti degalų baką bet kurioje degalinėje.

Ar mokėsiu vairuoti hibridą?

Žinoma, jei turite vairuotojo pažymėjimą. Hibridinių automobilių valdymas niekuo nesiskiria nuo įprastų, turinčių automatinę pavarų dėžę. „Toyotos“ hibridiniuose modeliuose iš elektros į benziną persijungiama automatiškai. Pats automobilis parenka ekonomiškiausią, labiausiai energiją ir degalus taupantį važiavimo režimą – rankiniu būdu nieko perjungti kelionės metu ar prieš ją nereikia. Viskas, ką jums teks padaryti – užvesti variklį ir mėgautis įprastu vairavimu.

Ar hibridiniai automobiliai yra ilgaamžiai?

„Toyota“ savo hibridinius automobilius gamina ir tobulina jau daugiau nei 20 metų – tokios transporto priemonės yra itin patikimos ir tarnauja ne vieną dešimtmetį. Šis japonų gamintojas patikimumą liudija suteikdamas garantiją – „Toyota“ hibridiniams automobiliams taikoma 5 metų arba 150 000 km garantija, o jų hibridiniams akumuliatoriams – 10 metų garantija.

Ar pasibaigus degalams, galiu važiuoti vien tik elektros energija?

Pajudėti iš vietos ar įvažiuoti į stovėjimo vietą galima naudojant vien tik elektros energiją, tačiau degalų automobilyje būtinai turi būti. Gamintojas nerekomenduoja pasibaigus degalams naudoti vien tik elektros energiją, taip galima iš esmės pažeisti automobilio veikimo sistemą.

Ar hibridinis automobilis geriau nei benzininis?

Esminiai hibrido pranašumai – ilgaamžiškumas, ekonomiškumas, ekologija ir kaina. Skaičiuojama, kad hibridinis automobilis sunaudoja net 30 proc. mažiau degalų, o jo eksploatavimas ir išlaikymas vidutiniškai kainuoja 30 proc. mažiau. Dėl hibridinės sistemos ypatybių, rekomenduojamas tolygesnis stabdymas ar pajudėjimas iš vietos – taip natūraliai lėčiau dėvisi ir ilgiau tarnauja stabdžių diskai ir padangos.

Tiek naujų, tiek naudotų hibridinių automobilių kaina rinkoje yra panaši kaip ir benzininių, tačiau hibridas – tai ne tik automobilis, bet ir investicija į ateitį. Atsižvelgiant į taršos ribojimo politiką, su hibridiniu nuvažiuosite ten, kur taršūs benzininiai ilgainiui gali būti nebeįleidžiami..

.

.

.Užsakymo Nr. 210115

Liudo Mockaus nuotr.

Į Lietuvą sugrįžta šiltai žiemai būdingi orai.

Antradienio naktį vietomis pasnigs. Temperatūra kris iki 13–18, rytinuose ir pietiniuose rajonuose vietomis iki 19–22, vakariniuose rajonuose vietomis iki 10–12 laipsnių šalčio. Dieną kai kur truputį pasnigs. Šiek tiek sustiprės pietų, pietryčių vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 8–12, rytiniuose rajonuose vietomis 13–15, vakariniuose kai kur bus apie 7 laipsnius šalčio.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečiadienio naktį pietvakariniuose rajonuose pasnigs, dieną daug kur numatomi krituliai: sniegą, pradedant vakariniais rajonais, keis šlapdriba, lietus. Naktį kai kur pustys, dieną vietomis formuosis lijundra. Pūs stiprokas pietryčių, pietų vėjas. Temperatūra naktį – 13–18, šalies vakaruose – 6–11 laipsnių šalčio, dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, šiaurės rytiniuose rajonuose – 3–8 laipsniai šalčio.

Ketvirtadienio naktį prognozuojami krituliai, vyraus šlapdriba, lietus, rytiniuose rajonuose kai kur formuosis lijundra, dieną žymesnio lietaus nelaukiama. Naktį vietomis susidarys plikledis. Temperatūra naktį – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, šiaurės rytiniuose rajonuose – 3–8 laipsniai šalčio, dieną – 1–5 laipsniai šilumos.

Penktadienį žymesnių kritulių neprognozuojama. Naktį ir rytą daug kur formuosis plikledis. Temperatūra naktį – nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną – 1–4 laipsniai šilumos.

www.meteo.lt inf.

Aukštumalos aukštapelkė. (vstt.lrv.lt nuotr.)

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose neseniai nuskambėjo chuliganizmo atvejis, kai visureigiais buvo suniokota ypač vertinga pelkė Viešvilės gamtiniame rezervate. Tačiau pasigirdo ir balsų, kad pelkės tėra nenaudingas žemės plotas ir kad nėra ko piktintis, jei po kažkieno pramogų buvo pažeista pelkės augalinė danga. Ar tikrai pelkės yra nenaudingos?

Veikiau tai atvejis, kai kažkieno reikšmę suvokiame tik tą dalyką praradę, kai ima griūti buvę įprasti dalykai ir reiškiniai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pamodeliuokime, kas būtų, jei pelkių nebūtų.

Retų rūšių namai ir gamtos gėrybių šaltinis

Šiuo metu natūralios pelkės užima vos apie 2,73 proc. Lietuvos teritorijos, o pažeistos – dar beveik 7 procentus. Dauguma jų nedidelės – iki 50 hektarų ploto ir netolygiai išsibarsčiusios šalies viduje. Didžioji dalis jų yra Baltijos ir Žemaitijos aukštumų daubuotame reljefe, Vidurio žemumoje, Pietryčių lygumos upių slėniuose. Pelkės nuo seno buvo neatsiejama žmonių gyvenimo dalis – pelkės, ypač liūnai ir raistai, kaip paslaptingos vietos minimi lietuvių mitologijoje ir tautosakoje, su jomis susiję daug vietovardžių, čia kaimo gyventojai vesdavo ganytis gyvulius, rinko vaistažoles, dėl antiseptinių savybių kiminus naudojo žaizdoms tvarstyti, drėgnais kiminais perdengtos daržovės gerai išsilaikydavo per žiemą – nei pūdavo, nei džiūdavo. Dėl jų termoizoliacinių savybių kiminai būdavo klojami tarp rąstų statant namus.

Išnykus pelkėms nebebūtų spanguolių, taigi ir kisieliaus per šventes, ir spanguolių uogienės bei vaistažolių arbatos, kurios stiprina imunitetą. Nebūtų ir daugybės kitų augalų bei gyvūnų rūšių, kurioms pelkė – vienintelė buveinė. Kai kurios Lietuvoje dar sutinkamos augalų rūšys – dvilapis purvuolis, pelkinė uolaskėlė, žvilgančioji riestūnė – yra retos ir nykstančios visoje Europoje. O kur dar rasi tokių paslaptingų augalų kaip vabzdžiaėdžiai – paprastoji tuklė, saulašarės ar pelkių duburiuose bei jų ežerėliuose grobio tykantys skendeniai? Mėgstantys pasivaikščioti papelkiais ar pelkėse įrengtais pažintiniais takais, prarastų galimybę tuo mėgautis, kai kurie fotografai ir dailininkai prarastų įkvėpimo šaltinį ir vaizdavimo objektą. Pasakysite, kad ne visi mėgsta spanguoles, o tos žolės ir gyviai nedomina? O ir grožį suvokiame skirtingai. Vis dėlto, pelkės ir kitais būdais dalyvauja mūsų visų, net ir skeptikų, gyvenimuose.

Mums įprasto kraštovaizdžio saugotojos

Daugybė upelių išteka iš pelkynų. Jei nebūtų pelkių, upeliai gerokai sutrumpėtų, nes nebebūtų jų aukštupių, kuriuos maitina pelkių vandenys. O ir tie sutrumpėję upeliai ir upės, į kurias jie suteka, nebūtų tokie vandeningi. Per sausras dalis upelių tiesiog išnyktų, o nusekusiose didžiosiose upėse įprastu reiškiniu taptų pilvais į viršų plaukiančios žuvys. Žemesnis vandens lygis būtų ir ežeruose, dėl ko jie greičiau dumblėtų, juos sparčiau užkariautų nendrės ir vandens augalija. O dalies seklesnių ir mažesnių ežerų iš viso neliktų. Galbūt ir būtent to, kuriame mėgstate maudytis, žvejoti ar kitaip prie jo leisti laiką.

Išnykus pelkėms, pasikeistų visa aplinka. Tikriausiai ne vienas yra pastebėjęs, kad pelkė dalijasi gyvybiškai būtina drėgme su aplinkiniais plotais – sausringais metais tik papelkiuose galima rasti kokį baravyką ar uogą, kai visur kitur miškai tušti. Pelkės turi įtakos augalijai ne tik prie jų besišliejančiuose plotuose. Garindamos jose sukauptą vandenį tiesiogiai ir per jose augančių augalų žioteles, pelkės drėkina orą. Pelkių išskiriama drėgmė labai prisideda prie to, kad naktį iškrinta rasa, atgaivinanti augalus ir sudaranti jiems galimybę išgyventi laikotarpį be lietaus. Tai ypač aktualu kintant klimatui – mat yra ne tik prognozuojamas, bet jau ir stebimas kritulių kiekio sumažėjimas šiltuoju laikotarpiu – būtent tada, kai augalijos vandens poreikiai yra didžiausi. Tai reiškia, kad vidurvasarį nurudavusių vejų ir pievų bei gelstančių medžių lapų vaizdas būtų dažnesnis, o ilgainiui taptų įprastu, jei prarastume pelkes.

Potencialios sąjungininkės, stabdant klimato kaitą

Pelkės nepelnytai užmirštamos kalbant apie klimato kaitą ir jos švelninimo būdus. Iš visų sausumos ekosistemų pelkės yra pati efektyviausia anglies saugykla – ploto vienete pelkės sukaupia iki septynių kartų daugiau anglies nei kitos sausumos ekosistemos, pralenkdamos ir miškus. Jos pasižymi savybe kaupti augalų iš oro paimtą ir organiniais junginiais paverstą anglies dioksidą nevisiškai suskaidytose augalų liekanose – durpėse. Nors durpynai pasaulyje sudaro tik apie 3 proc. sausumos ploto, jų durpėse per tūkstančius metų sukaupta dvigubai daugiau anglies dioksido nei visuose pasaulio miškuose kartu sudėjus.

Tačiau šią, klimato kaitos sąlygomis ypač svarbią funkciją, pelkės gali atlikti tik tada, kai yra nepažeistos – nesutrikdytos jų hidrologinės sąlygos ir nesunaikinta pelkinė augalija. Kitu atveju prasideda pavojingas atvirkštinis procesas. Deja, didžioji dalis mūsų pelkių yra apsausintos arba visiškai nusausintos. Vandens lygiui pažemėjus maždaug puse metro žemiau pelkės paviršiaus, į durpių klodą prasiskverbęs deguonis paskatina jo mineralizaciją. Durpėms mineralizuojantis išsiskiria didžiuliai anglies dioksido kiekiai, kurie didina šiltnamio efektą. Pasauliniu mastu anglies dioksido emisijos iš nusausintų ar sudegintų durpynų prilygsta dešimtadaliui metinių iškastinio kuro sukeltų emisijų

Lietuvoje iš nusausintų durpynų kasmet vidutiniškai išsiskiria apie 10,81 mln. tonų anglies dioksido (CO2) ekvivalento. Tai beveik prilygsta metinėms emisijoms iš energetikos sektoriaus, kurios, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2018 metais siekė 11,9 mln. tonų ir sudarė beveik 60 proc. visų šalyje išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kodėl nematome pelkių ir durpynų oficialiojoje statistikoje? Todėl, kad žemės paskirties keitimo sukeltos šiltnamio dujų emisijos kol kas į ją nėra įtraukiamos. Atkūrus reikiamą vandens lygį pažeistuose durpynuose, galėtume beveik dviem trečdaliais sumažinti anglies dioksido emisijas.

Taigi, klimato kaitos klausimu pelkės nelieka abejingos: arba galime paversti jas mūsų sąjungininkėmis, arba jos atsisuks prieš mus. Dėl to labai svarbu atkurti ir išsaugoti gerą pelkių būklę, kad jos švelnintų klimato kaitos procesą bei pasekmes ir neatpalaiduotų per tūkstantmečius durpėse sukauptos anglies.

Ž. Gedvilos, 15min.lt, nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija kol kas nesulaukė nė vieno raštiško kreipimosi dėl uždraudimo rūkyti daugiabučių balkonuose.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti daugiabučių namų balkonuose. Tačiau kad šis draudimas pradėtų veikti, turi būti pateiktas bent vieno iš namo gyventojų prieštaravimas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vidaus reikalų ministerija yra parengusi aprašą, kaip ir kokia tvarka bus draudžiama rūkyti balkonuose. Nustatyta, kad kai bent vienas daugiabučio namo gyventojas prieštarauja dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, savivaldybės administracijos direktorius įformina sprendimą paskelbti, kad to daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, draudžiama rūkyti.

Daugiabučio namo gyventojo prieštaravimas dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, pareiškiamas, pateikiant pranešimą savivaldybės administracijai.

Visą aprašą rasite čia: https://e-seimas.lrs.lt…

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savarankiškai dirbantys gyventojai nuo šiol gali greičiau sulaukti socialinio draudimo išmokų, o jų dydis nepriklausys nuo to, ar jie gauna savarankiškos veiklos pajamų, tačiau įmokas „Sodrai“ jie turėtų mokėti kiekvieną mėnesį, nelaukiant pajamų deklaracijos pateikimo termino.

Iki šiol savarankiškai dirbantiems gyventojams ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų neretai tekdavo laukti kelis mėnesius ar net iki metų – „Sodra“ šias išmokas galėdavo skirti tuomet, kai gyventojai deklaruodavo pajamas ir sumokėdavo socialinio draudimo įmokas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sumokėjus įmokas – greitesnės išmokos

Įprastai savarankiška veikla užsiimantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą ir paskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Be to, pavyzdžiui, jeigu asmuo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu arba pirmais vaiko priežiūros atostogų metais dar ir dirbo su individualios veiklos pažyma, jo išmoka būdavo mažinama dėl iš individualios veiklos gautų ir deklaruotų pajamų.

„Gyventojų pajamų deklaravimo tvarka nesikeičia, tačiau atsiranda galimybė ligos išmokas gauti iškart pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, jeigu savarankiškai dirbantis gyventojas bus sumokėjęs socialinio draudimo įmokas už praėjusį arba tam tikrais atvejais ir už einamąjį mėnesį.

Be to, išmokos dydis nuo šiol nebepriklausys nuo to, ar savarankiškai dirbantis gyventojas turi draudžiamųjų pajamų iš savarankiškos veiklos“, – paaiškina „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Kad galėtų pasinaudoti šia naujove, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų mokėti įmokas kiekvieną mėnesį.

Nelauks pajamų deklaravimo

Pavyzdžiui, jeigu gyventojas sausį dirba su individualios veiklos pažyma ir iki paskutinės sausio mėnesio dienos „Sodrai“ per draudėjų informacinę sistemą www.sodra.lt/draudejui pateikia SAV pranešimą bei sumoka socialinio draudimo įmokas, jis tiek sausio, tiek vasario mėnesiais laikomas apdraustu, todėl karantino metu likęs namuose prižiūrėti mažametį vaiką, kuris mokosi nuotoliniu būdu, ligos išmoką galės gauti per nustatytą terminą, jeigu yra įgijęs reikalingą ligos socialinio draudimo stažą.

Išmokos dydis, kaip ir anksčiau, priklausys nuo ankstesniu laikotarpiu gautų pajamų ir nuo jų sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Jeigu šios pajamos dar nedeklaruotos, tačiau žmogus turi teisę į išmoką, skiriama minimalaus dydžio išmoka, kuri perskaičiuojama deklaravus pajamas ir sumokėjus įmokas. Be to, būdamas vaiko priežiūros atostogose pirmus metus gyventojas toliau galės vykdyti savarankišką veiklą – savarankiškos veiklos pajamos išmokų mokėjimo laikotarpiu nebebus vertinamos, kaip anksčiau.

Ligos išmoka paskiriama per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (prašymo, kitų duomenų ir kt.) gavimo dienos ir išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau nei 14 dienų, tuomet sprendimai skirti ir mokėti išmoką priimami pasibaigus šiam laikotarpiui ir vėliau kartojami.

Pavyzdžiui, jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas pradinuko, kuris ugdomas nuotoliniu būdu, priežiūrai išduodamas sausio 4 d., pirmoji ligos išmoka jį pasieks pirmoje vasario pusėje, o vėliau – maždaug kas dvi-tris savaites.

Kokios išmokos priklauso dirbantiems savarankiškai

Nauja išmokų tvarka iškart gali pasinaudoti tie savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie įmokas už sausį sumokės iki šio mėnesio pabaigos. Vėlesniais mėnesiais savarankiškai dirbantys gyventojai bus laikomi draustais, jeigu bus sumokėję socialinio draudimo įmokas už prieš tai buvusį mėnesį arba tam tikrais atvejais už einamąjį mėnesį ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“.

„Sodra“ primena, kad visi savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus verslo liudijimų turėtojus, yra draudžiami ligos, motinystės socialiniu draudimu, o mažųjų bendrijų nariai ir individualių įmonių savininkai – dar ir nedarbo socialiniu draudimu, tad atitinkamai gali gauti šias socialinio draudimo išmokas.

Daugiau informacijos apie ligos išmokas rasite „Sodros“ puslapyje www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/susirgau-arba-slaugau-seimos-nari/ka-daryti-jei-susirgau?el_id=2429, pasirinkę skiltį „Ligos išmokos dirbantiems savarankiškai“.