Apžvalgos bokštas iškils Atmatos upės žiotyse. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Vyksta apžvalgos bokšto, iškilsiančio Atmatos upės žiotyse, projektavimo darbai.

Apžvalgos bokšto Nemuno deltos regioniniame parke techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo sutartis jau pasirašyta. Vyksta projektavimo darbai.

Projektuojamas 25-30 metrų aukščio bokštas (aukštis bus parinktas atsižvelgiant į gretimų medžių aukštį ir kitas matomumo galimybes). Iki jo ves apie 1 km ilgio ir apie 1,2 m pločio pakeltas nuo žemės paviršiaus takas, kuris turės būti pritaikytas ir neįgaliesiems.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Take numatyta įrengti 3 informacinius stendus ir vieną atokvėpio vietą.

Projektas turi būti parengtas iki rudens.

Daugiau – kitą savaitę, kai sulauksime Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsakymo į paklausimą.

Šilutiškiai, Nacionalinės dziudo asociacijos jaunimo (U-21) čempionato prizininkai. (R. Lukošiaus nuotr.)

Penktadienį Palangoje vykusiame Nacionalinės dziudo asociacijos U-21 čempionate Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo iš viso 4 prizines vietas.

Geriausiai sekėsi broliams Ernestui ir Edvardui Sagalec, kurie iškovojo čempionų vardus savo svorio kategorijose.
Rokas Sadževičius užėmė antrąją vietą, finale nusileidęs panevėžiečiui R. Šlyteriui.
Uosis Knapkis pelnė čempionato bronzą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

15min.lt nuotr.

Juodkrantės krantinėje vėl kyla smėlio skulptūros.

Juodkrantėje vyksta 3-asis tarptautinis smėlio skulptūrų simpoziumas „Kuršininkų sakmės“. Šiemet skulptorių ir poetų sintezėje skulptūros „prabils“ eilėmis.

Šilutės meno mokyklos dailės mokytojas Andrius Sirtautas Juodkrantėje iš smėlio kuria „Varnų gaudytoją“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau: 15min.lt: „Juodkrantės krantinėje vėl kyla smėlio skulptūros“

Tauragės AVPK nuotr.

Birželio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) pareigūnai dalyvavo šaudymo varžybose.

Dalyviams teko atlikti vieną pratimą, susidedantį iš kelių dalių: šovinių susidėjimas į dėtuves, šaudymas iš 20 metrų atsistojus dviem rankomis, šaudymas iš 15 metrų atsistojus iš už priedangos kairės ir dešinės pusės, šaudymas iš 10 metrų priklaupus iš už priedangos kairės ir dešinės pusės, šaudymas iš 7 metrų stipriąja ir silpnąja ranka.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmąją vietą moterų grupėje iškovojo Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Sonata Lukošienė. Ji atstovaus Tauragės AVPK Policijos departamento varžybose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Virš Lietuvos ir toliau telkiasi labai šilta oro masė, išplitusi Rytų Europoje. Iš pietų į Lietuvą jau pradėjo keliauti daugiau vandens garų sukaupęs oras, susidarė palankios sąlygos popietinėmis valandomis augti jau masyviems kamuoliniams debesims, kilti perkūnijai ar net škvalui.

Penktadienio bei šeštadienio dienomis bus dar palankesnės sąlygos kartu su kopiančia į dangaus skliautą saule augti ir telktis kamuoliniams debesims. Popietinėmis valandomis daug kur sulauksime trumpo lietaus, kai kur gali lyti gana intensyviai. Trankiai griaudės perkūnija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Penktadienį pūs stiprokas pietryčių vėjas, o kylant audros debesiui gali kilti net smarkūs trumpi vėjo gūsiai, siekiantys 15-20 m/s. Karščiausia diena numatoma šiaurės rytiniame šalies pakraštyje – ki 30-31 laipsnio karščio, čia lietaus debesys pasirodys vėliau bei lis menkiau. Didesnėje šalies dalyje aukščiausia dienos temperatūra svyruos apie 27-29 laipsnius šilumos. Užslinkus lietaus debesims temperatūra nukris bent 4-5 laipsniais.

Šeštadienio naktį debesys sklaidysis, tik nakties pradžioje dar kur ne kur užsitęs perkūnija. Naktį temperatūra nenukris žemiau 15-19 laipsnių šilumos. Įdienojus vėl kils perkūnijos debesys su trumpomis liūtimis, kai kur įsisuks stiprūs vėjo gūsiai. Temperatūra kils iki 25-30 laipsnių, bet jau antroje dienos pusėje vakariniame šalies pakraštyje atsisuks vėsesnis pietvakarių, vakarų vėjas.

www.meteo.lt inf.

am.lrv.lt nuotr.

Per iškilmingą Pasaulinės aplinkos dienos minėjimą vakar buvo pagerbti ir apdovanoti geriausi Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai ir aplinkosaugai itin nusipelnę žmonės.

Vienu garbingiausių apdovanojimų aplinkosaugininkų bendruomenėje – Viktoro Bergo premija –įvertintas Vytautas Jusys, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Viktoro Bergo premija skiriama kas dveji metai Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojams už reikšmingus darbus arba ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje.

Stop kadras.

Karjerą nuo indų plovėjos darbo Airijoje pradėjusi Dovilė Butkevičiūtė dabar gyvena Norvegijoje. Čia ji pagaliau įsigijo nuosavus namus ir atrado save – tapo veterinaro sesele. Šilutiškės darbo vieta – viena moderniausių visoje Europoje gyvūnėlių ligoninė. Šunys, katės, papūgėlės, naminiai graužikai ir ropliai čia gydomi tokiomis sąlygomis, kokios kitose šalyse neprieinamos net žmonėms.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Birželio 6 dieną daugelyje šalių minima Tarptautinė saugaus elgesio pervažose diena (angl. The International Level Crossing Awareness Day). Šią dieną propaguojamas saugus elgesys geležinkelio pervažose, organizuojamos įvairios saugos akcijos, įgyvendinamos šviečiamojo-mokomojo pobūdžio priemonės.

Prasidėjusi kalendorinė vasara kol kas lepina savo karščiais, tačiau dalyvaudami viešajame eisme, atsipalaiduoti negalime. Dėmesys, atsargumas, budrumas, aplinkos stebėjimas ir sugebėjimas prognozuoti – svarbūs kiekvienam eismo dalyviui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai ypač aktualu kertant geležinkelio pervažas ir prarasti budrumo nevalia – traukinys gali būti gerokai arčiau nei atrodo. Neatsargaus ir neapgalvoto elgesio (žingsnio) padariniai, susidūrus su bėgine transporto priemone, dažniausiai labai skaudūs. Tiek pėstieji, tiek vairuotojai, kiti eismo dalyviai, kirsdami geležinkelio pervažą, turime elgtis ypač atsakingai, vadovautis kelio ženklais (ženklinimu), užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.

Policijos pareigūnai, siekdami užtikrinti eismo saugumą ir atsižvelgdami į tai, kad eismo dalyviai vis dar neretai nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir neatsakingai elgiasi kirsdami geležinkelio pervažas, šiandien, birželio 6 d., vykdo reidus, skirtus šiurkštiems ir pavojingiems pažeidimams užkardyti bei jiems išaiškinti geležinkelio pervažose ir prie jų. Prevencinės priemonės organizuojamos bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“ Prevencijos departamentu ir Lietuvos transporto saugos administracija.

Statistika

lkpt.policija.lrv.lt inf.

www.silutekpc.lt nuotr.

Birželio 5 dieną Šilutės evangelikų bažnyčioje įvyko pirmasis šių metų vasaros festivalio „Muzikinė verdenė“ koncertas. Jį drauge su Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia rengia Šilutės kultūros ir pramogų centras.

Nuo pat festivalio rengimo pradžios 2011 m. festivalio parteriais yra ir Šilutės meno mokykla. Buvo sumanyta, kad jos mokiniai pradėdavo profesionalių muzikantų koncertus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau prieš porą metų buvo nutarta jaunųjų muzikantų koncertu ir pradėti „Muzikinės verdenės“ festivalį. Kaip tik šį trečiadienį ir buvo surengtas toks koncertas.

Jį Šilutės meno mokykla surengė drauge su savo draugais ir bičiuliais, Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos tautinių instrumentų orkestru „Šaltinis“ bei folkloro ansambliu „Šaltinėlis“. Koncerte grojo ne tik moksleiviai, bet ir jų mokytojai. Karščiu alsuojančioje Šilutėje miestiečiai labai jaukiai ir maloniai pasidavė nešami jaunųjų atlikėjų atliekamų muzikos garsų.

Lietuva pelnytai gali didžiuoti esanti viena iš tų šalių, kuriose surenkama daugiausia pakuočių. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Lietuva pelnytai gali didžiuoti esanti viena iš tų šalių, kuriose surenkama daugiausia pakuočių. Tačiau, kur patenka stiklas, plastikas bei metalas iš taromatų? Kokias ekonomines bei aplinkosaugines problemas mes sprendžiame grąžindami kiekvieną tuščia gėrimo butelį?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Stiklas perdirbamas Lietuvoje

Gintaras Varnas, VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ direktorius, pasakoja, jog iš visų parduotuvių Lietuvoje surinktos pakuotės vežamos į Vilnių, į skaičiavimo centrą. Čia jos paruošiamos perdirbimui.

„Praėjusiais metais surinkta 340 mln PET pakuočių, 210 mln metalinių pakuočių ir apie 30 mln stiklinių pakuočių“, – įspūdingus skaičius vardija pašnekovas.

„Visos stiklinės pakuotės perdirbamos Lietuvoje. Todėl skaičiavimo centre surinkti stikliniai buteliai ne tik suskaičiuojami, bet ir išrūšiuojami pagal spalvas: rudas, žalias ar skaidrus stiklas. Tada jie susmulkinami ir perduodami perdirbėjams, kurie parenkami konkurso būdu. Skaidrus stiklas šiuo metu keliauja į „Panevėžio stiklą“, o rudas ir žalias – į „Kauno stiklą“. Šie du fabrikai ir vėl pagamina stiklinius

Visos metalinės pakuotės keliauja į Vokietiją, jos parduodamos didžiausiam pasaulyje aliuminio perdirbėjui, kuris taip pat specializuojasi surinktų skardinių perdirbimu į naujas skardines.

„Tai labai efektyvus ir nebrangus būdas, nes nereikia naudoti pirminių resursų. Kaip žinia, aliuminio gavyba labai brangi, lydyti aliuminio rūdą reikia daug energijos. Pagaminti naują aliuminio skardinę iš senos sunaudojama dešimtis kartų mažiau energijos nei gaminant iš pirminės žaliavos. Tai reiškia, kad reikia mažiau kasti aliuminio rūdų, bet ir mažiau eikvojama kitų išteklių, kurių reikia energijai gauti,“ – sako VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ direktorius.

Ką galima pagaminti iš vieno gramo PET pakuotės?

G.Varnas aiškina, kad plastikinės pakuotės taip pat labai paklausi bei vertinga antrinė žaliava: „Užstato sistemoje dalyvaujančių PET butelių anaudojimas labai įvairus: galima ir vėl gaminti butelius, galima gaminti sintetinį pluoštą. Visos mūsų visos surinktos PET pakuotės perdirbamos į sintetinį siūlą. Iš vieno gramo PET pakuotės pagaminamas 10 km ilgio siūlas, o iš vieno PET butelio pagaminamas siūlas, kurio ilgis nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Iš tokio siūlo gaminami drabužiai, naudojami automobilių pramonėje sėdynių apmušalams ir t.t“

Nors šiuo metu Lietuvoje surinktas plastikas vežamas perdirbti į Rumuniją, tačiau artimiausiu laiku jis bus pradėtas perdirbti irgi mūsų šalyje.

Užstato sistema išmokė ir rūšiuoti

Tačiau ne visos pakuotės dalyvauja užstato sistemoje. Yra žmonių, kurie nerūšiuoja, bet meta visas atliekas į bendrųjų atliekų konteinerį. Ar turi šansą tos atliekos būti panaudotos?

„Galiu tik pasidžiaugti, kad absoliuti dauguma užstato pakuočių surenkama. Pernai surinkome net 92 procentus pakuočių. Labai tikėtina, kad tokia pakuotė net ir atsidūrusi gatvėje ar lauke, bus nunešta į taromatą, nes atsiras žmogus, kuris ją pakels ir už tai gaus 10 cnt.“, – sako G.Varnas.

Jis įsitikinęs, kad užstatinės pakuotės jau nėra aplinkosauginė problema, nes net ir ta nežymi dalis, kuri negrįžta į užstato surinkimo sistemą, nebūtinai atsiduria gamtoje: „Nepamirškime, kad visoje grandinėje yra likę butelių ir pas gyventojus, ir parduotuvėse, ne visi jie jau atidaryti ar parduoti. Taigi, jei jie negrįžo į sistemą, nebūtinai teršia aplinką, galbūt jie grįš vėliau ar bus išrūšiuoti su kitu plastiku.“

Akivaizdu, kad dabar taršos mastai daug mažesni nei buvo iki užstato sistemos įdiegimo.

„Prieš pradedant veikti užstato sistemai būdavo surenkama tik apie trečdalis butelių, tai reiškia, kad kasmet apie 400 mln butelių kažkur „nusėsdavo“, teršdavo gamtą. Dabar jau labai reta pamatyti gamtoje ar gatvėje numestą butelį ar skardinę“, – sako G.Varnas ir pastebi, kad užstato sistema pakeitė daugelio gyventojų požiūrį į rūšiavimą bei aplinkosaugą.

„Pernai atlikome gyventojų apklausą, klausdami, kaip jie vertina užstato sistemą, ar pastebėjo pasikeitusią aplinką? Atsakymai buvo vienareikšmiški. Net 95 proc apklaustųjų teigė pastebėję, kad gamtoje daug mažiau šiukšlių atsakė, 97 proc mano, kad užstato sistemos įdiegimas buvo teisingas sprendimas. 88 proc prisipažino, kad užstato sistema juos paskatino būti atsakingais, jie ėmė rūšiuoti ir kitas pakuotes, net ir tas, kurios nedalyvauja užstato sistemoje“, – džiaugiasi G.Varnas.

Taigi, žmonės suprato svarbiausią dalyką, kad gamtos tarša didelė, bet kiekvienas galime prisidėti prie jos mažinimo. Ir tai tampa didelių pokyčių pradžia.

Turbūt šiandien jau visi supranta, koks neigiamas šiukšlino poveikis. Pavyzdžiui, šiukšlės miške pavojingos ir žmonėms, ir gyvūnams. Stiklas sudūžta, gyvūnai susižeidžia, būna, kad kai kurie plastiką suryja ir neišgyvena.

Taigi, rūšiuoti turi kiekvienas. „Žinoma, mesti pakuotes į mišrias atliekas mažesnė blogybė, nei palikti šiukšlę bet kur. Tačiau mišrios atliekos augina sąvartynų kalnus, mažesnė tikimybė, kad ten patekusios žaliavos bus perdirbtos. Taigi, reikės daugiau resursų naujoms medžiagoms“, – sako G.Varnas.

Užstato sistema yra ir daugiau galimybių

Nors užstato sistema Lietuvoje veikia ir labai sėkmingai, tačiau nemažai pakuočių joje nedalyvauja, pavyzdžiui, stipriųjų gėrimų buteliai arba vienkartiniai kavos puodeliai. Ar galima tikėtis ateityje pokyčių?

G.Varnas sako, kad užstato sistemos administratorius pats negali turėti tikslo plėsti užstato sistemą: „Mūsų funkcija kiek kita. Mes esame gamintojų ir pardavėjų sukurtas įrankis, kuris leidžia jiems vykdyti įstatyme numatytas pareigas. Šiuo metu užstato sistemoje dalyvauja tos pakuotės, kurios įvardintos įstatymu. Mes galime pasakyti, ar techniškai įmanoma įtraukti kažkurias naujas pakuotes ir kiek tai gali kainuoti. Pavyzdžiui, nemažai stipraus alkoholio butelių techniškai šiandien galėtų būti įtraukti į užstato sistemą. Tačiau sprendimą dėl sistemos plėtros turėtų priimti Aplinkos ministerija, pasitarusi su verslu ir įvertinusi aplinkosauginį bei ekonominį tokio sprendimo poveikį.“

Pašnekovas sako, kad šiuo metu kaip tik ir vyksta diskusija dėl užstato sistemos plėtros įtraukiant į ją stipriųjų alkoholinių gėrimų butelius.

Tačiau vienkartinių kavos puodelių taromatai priimti negalėtų, nes tam nėra pritaikyti. „Kol kas tokiems pokyčiams nėra pasiruošę net taromatų gamintojai“, – sako G.Varnas.

Visos atliekos pasiekia perdirbėjus

Kartais žmonės piktinasi matydami, kaip ta pati šiukšliavežė paima kelių konteinerių turinį ir net nutaria nerūšiuoti, neva, vis tiek viskas atsiduria bendroje atliekų krūvoje, tai kam vargintis.

G.Varnas sklaido tokius įsitikinimus: „Visos išrūšiuotos, ne tik užstato sistemoje dalyvaujančios, atliekos yra perdirbamos. Visos antrinės žaliavos turi finansinę vertę. Jų sumaišyti ir užkasti tiesiog neapsimoka“.

Pašnekovas sako, kad siekiant, jog pakuočių tvarkymas būtų kuo efektyvesnis ir pigesnis, atliekų vežėjai taupo kaštus ir siunčia atliekų paimti vieną automobilį, kuriame įrengtos trys, kartais net keturios sekcijos: „ Į mano kiemą, pavyzdžiui, atvažiuoja sunkvežimis, kuris paima visas atliekas, tiek išrūšiuotas, tiek mišrias. Bet visoms yra atskiros sekcijos. Būtų neracionalu ir brangu, jei vietoje vieno sunkvežimio atliekoms paimti atavažiuotų 3 ar 4 sunkvežimai.“

Itin skrupulingai rūšiuojantys kartais susiduria su klausimu, ką daryti, jei ant pakuočių lieka maisto likučių, ant stiklinių butelių – metalinių kamštelių žiedai.

G.Varnas ramina: „Perdirbėjai turi rūšiavimo linijas, kurios padeda viską išrūšiuoti. Žinoma, nėra gerai, kad į stiklo lydimo krosnį patektų metalai. Todėl gamintojai turi technologijas, kurios atskiria medžiagas, jie tikrai negali pasitikėti tik vartotojo sąmoningumu. Beje, net PET pakuotės yra iš įvairių rūšių plastiko. Pavyzdžiui, kamšteliai ir etiketės paprastai būna jau iš kitos plastiko rūšies pagaminti nei pats butelis. Perdirbant viską pavyksta atskirti: smulkinami, plaunami PET buteliai, rūšiuojami susmulkinti gabalėliai pagal skirtingas plastikų frakcijas.“

Iš ciklo „Gyvenimas po šlepete“.

Nesu nei kieno nors sekėjas, anei labai pasiduodantis kitų įtakai, tačiau pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje sklandanti informacija apie aukštosios politikos aukštuosiuose sluoksniuose netikėtai išpopuliarėjusį vidinių laiškų rašymą ir mane įkvėpė ką nors parašyti savo šeimai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors nesu valstietis, tačiau, kaip pasakytų gyvasis klasikas Juozapas, žagrės rankena vis dar kyšo ir iš mano kišenės.
Be to, šiek tiek esu žaliasias.
Kai tik tai supratau, atleidau sau dėl staiga užplūdusio silpnumo ir ėmiausi drožti plunksną, tuo pat metu mintyse dėliodamas būsimo laiško tekstą.
„Rašiau“ apie lygias galimybes, nepriklausomai nuo rasės, amžiaus, lyties, įsitikinimų ir turtinės padėties, taip pat apie sprendimų laisvę ir teisę turėti savo balsą.
Citavau Konstituciją, nepamiršdamas paminėti ir pagrindinių demokratijos principų, ir velniaižin, ko dar būčiau „prirašęs“, bet pasirodė pati ir parodė man mano vietą.

Šviesios visiems likusios savaitės.
Ir saugokite sveikatą.

Kaip visada…
Orestas

Ne į temą
Iš mano pastebėjimų: katinas ant lentynos – lauk karščio bangos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

100 proc. Šilutės rajone vėjų jėgainių parką valdančios bendrovės „Vėjų Spektras“ akcijų įsigijo Šveicarijos „Quaero Capital“ valdomas investicijų fondas „Quaero European Infrastructure Fund“, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Sandorio vertės šalys neatskleidžia.

Tai pirmoji šio fondo investicija Baltijos šalyse.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

vmvt.lt nuotr.

Žinome, kad tvyrant karščiams apsisaugoti galime gerdami daug vėsaus vandens, apsišlakstydami juo, maudydamiesi vandens telkiniuose, slėpdamiesi pavėsyje ir kt. Lygiai taip pat nuo varginančių karščių privalome apsaugoti ir savo auginamus gyvūnus.

Pažymėtina, kad nuo karščių dažniausiai nukenčia šunys, ganyklose laikomi galvijai, avys, arkliai bei pastatuose laikomi paukščiai ir kiaulės. Gyvūnus nuo karščių gelbsti tos pačios priemonės, kaip ir rekomenduojamos žmonėms.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Esant karščiams, reikia stengtis augintinius laikyti kuo vėsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje, duoti gerti daug vėsaus vandens, leisti gulėti ant vėsių paviršių, pvz., betono, pripilti vandens ir padaryti „maudyklę“, kurioje gyvūnai galėtų voliotis, apšlakstyti, apipilti gyvūnus vandeniu ar tiesiog uždėti ant jų sudrėkintą audeklą ir pan. Mat džiūdamas kailis gerai vėsina visą organizmą. Lauke laikomiems gyvūnams vasarą būtinas pavėsis. Reikėtų prisiminti, kad sunkiau karštį pakelia vyresnio amžiaus, antsvorio turintys, sergantys, trumpasnukiai gyvūnai.

Karštomis vasaros dienomis patartina sumažinti pašaro kiekį, gyvūnus šerti lengvai virškinamu maistu. Kai kurių gyvūnų apetitas karštu laiku sumažėja savaime, pvz., šunų, kačių, tad jei gyvūnas ėda mažiau, iš karto nerimauti dėl to nereikėtų, tačiau jeigu tai trunka ilgiau, būtina stebėti gyvūną ir aiškintis sumažėjusio apetito priežastis – jos gali būti susijusios ir su kraujasiurbių vabzdžių platinamomis ligomis.

Karštu oru gyvūnai turi turėti galimybę gauti vandens. Svarbu sekti, ar augintiniai (tiek šunys, tiek katės) jo išgeria pakankamai. Tam, kad gyvūnai gautų daugiau skysčių, vanduo visuomet turi būti šviežias, švarus ir vėsus, o dubenėlį vandens reikia statyti pavėsyje. Jei gyvūnas šeriamas sausu ėdalu, vandens jam reikia daugiau. Karštu oru gyvūnai turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio ir tik ryte arba vakare.

Nevalia augintinį net ir trumpam laikui palikti automobilyje – net ir praverti automobilio langai dažnai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūną gali ištikti šilumos smūgis. Perkaitęs gyvūnas tampa vangus, mieguistas, lėtas, jo liežuvis ir dantenos stipriai parausta, akių vyzdžiai išsiplečia, gyvūnas smarkiai lekuoja, gali pradėti seilėtis, vemti, netekti sąmonės. Gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu.

Atėjus karščiams labiau pasirūpinti reikėtų ir ūkiniais gyvūnais – tiek laikomais ganyklose, tiek ir pastatuose. Ganyklose gyvūnus vargina ne tik karštis, bet ir kraujasiurbiai vabzdžiai, o pastatuose, jeigu nepakankama ventiliacija, – padidėjęs kenksmingų dujų (pvz., amoniako) kiekis. Pažymėtina, kad dažnai karštus orus lydi žaibai ir gausus lietus. Buvo atvejų, kai dėl žaibų iškrovų sutriko gyvūnų laikymo pastatų ventiliacijos sistemos. Tad ūkinių gyvūnų laikytojai turėtų reguliariai atlikti su ūkinių gyvūnų gerove susijusios įrangos (patalpų vėdinimo, oro, vandens tiekimo) bei apie tokios įrangos gedimus perspėjančios įrangos patikrinimus, kad ištikus nelaimei nenukentėtų laikomi gyvūnai.

Prižiūrėti augintino sveikatą ir kailį Jums padės Vetke.lt.
Įsigykite šampūną šunims bei kitas prekes.

Gyvūnų maistas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija vykdo anoniminę apklausą „Piliečių dalyvavimas viešųjų sprendimų priėmime Šilutės rajono savivaldybėje“, kuria, kaip teigiama pranešime, siekiama išsiaiškinti piliečių dalyvavimą viešųjų sprendimų priėmime.

Kam įdomu – prašom:
https://apklausa.lt/f/pilieciu-dalyvavimas…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kam ji priklausys ir kaip atkeliaus iki šeimos.

Seimas yra nusprendęs, kad gausios ir neįgalų vaiką, nepaisant jo amžiaus, prižiūrinčios šeimos šiais metais įgis galimybę pasinaudoti Šeimos kortele, kuri garantuos specialias lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas prekėms bei renginiams. Planuojama, kad kortelė šeimas pasieks paštu rugsėjo mėnesį, naudotis ja galės visi šeimos nariai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos su Šeimos kortele įgis galimybę naudotis vienkartinėmis ar daugkartinėmis mūsų partnerių nuolaidomis tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Nuolaidų krepšelis bus kintantis, nes sudarome galimybę partneriams teikti vienkartines nuolaidas, taip pat sudaryti 3 ar 6 mėnesių bei ilgesnės trukmės sutartis“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Šių metų liepos 1 d. įsigaliojus Šeimos kortelės įstatymui, prasidės kortelės gavėjų duomenų tikslinimas ir vardinių kortelių gamyba, o rugsėjo mėnesį kortelės turėtų pasiekti gausias ir neįgalius vaikus prižiūrinčias šeimas.

www.tv3.lt: “Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kad daugiau 70 tūkst. šeimų galėtų naudotis tokia kortele. Pasak ministro, kortelė teiktų nuolaidas ir paslaugas tiek privačiame sektoriuje, tiek viešajame. Šeimos kortelės turėtojai turėtų gauti 50 proc. nuolaidą keliauti tarpmiestiniais autobusais, traukiniais, keltais, o Kultūros ministerija yra pažadėjusi, kad kortelių turėtojai galėtų nemokamai lankytis muziejuose kiekvieną sekmadienį. Liepos mėnesį turėtų startuoti Šeimos kortelės interneto svetainė ir mobilioji programėlė, kuriose bus galima matyti, kokiose vietose bus galima panaudoti. Šiuo metu ieškoma partnerių, deramasi ir su privačiomis įmonėmis, ir su ministerijomis.”

Numatoma, kad Šeimos kortelė bus gaminama pagal Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) nurodytus duomenis ir išsiųsta į faktinę ar deklaruotą gyvenamąją vietą. Prioritetas bus teikiamas faktinei gyvenamajai vietai. Tačiau dar prieš tai šeimos gaus elektroninius laiškus, kuriais bus prašomos išreikšti sutikimą gauti Šeimos kortelę. Neišsakius tokio sutikimo Šeimos kortelė negalės būti gaminama ir atsiunčiama dėl sustiprintos asmens duomenų apsaugos.

Jeigu šeimos duomenų nėra SPIS sistemoje (taip gali nutikti, jei šeima nepildė prašymo vaiko pinigams), tuomet šeima kortelę galės gauti užpildžiusi prašymą Socialinių paslaugų priežiūros departamentui (SPPD). Prašymą bus galima pildyti internetu www.spis.lt.

Šeimai bus išduodama viena nemokama kortelė – ja galės naudotis visi asmenys šeimoje, kurių vardai ir pavardės bus nurodyti ant kortelės. Jeigu šeimos nariai norės naudotis kortelėmis atskirai, reikės užsakyti papildomus egzempliorius ir kompensuoti nustatytas gamybos bei personalizavimo išlaidas. Šeimos kortelė turės būti naudojama kartu su asmens dokumentu.

Kas yra gausi šeima?

Remiantis įstatymu, Šeimos kortelėmis galės naudotis gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos.

Gausi šeima – tai tokia šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų, įvaikių ar globotinių iki 18 metų amžiaus. Į gausios šeimos gretas patenka ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jei jie nedirba, neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokykloje pagal formaliojo ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Gausios šeimos nariu pilnametis vaikas išlieka pabaigęs bendrojo ugdymo mokyklą iki tų metų rugsėjo, kai tradiciškai prasideda studijos universitetuose ar profesinėse mokyklose.

Gausioje šeimoje gali būti du tėvai ar vienas iš tėvų. Jei pora išsiskiria, gausios šeimos statusas lieka tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu lieka gyventi 3 ir daugiau vaikų.

Jeigu išsiskyręs asmuo su vaikais sukuria naują šeimą su asmeniu, kuris taip pat turi vaikų, vaikų skaičius šeimoje yra vertinamas bendrai.

Kas yra šeima, kuri slaugo ar prižiūrį neįgalųjį?

Neįgalųjį slauganti ar prižiūrinti šeima – tokia šeima, kurioje tėvai globoja teismo neveiksniu pripažintą vaiką ar prižiūri, slaugo neįgalų ar 55 proc. ir mažesnį darbingumą turintį vaiką. Vaikas gali būti pilnametis, bet jis turi gyventi su tėvais ar globėjais.

Šeimos kortelės partneriai

Šeimos kortelės turėtojams specialias lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas suteiks privataus ir viešojo sektoriaus partneriai. Visos naujienas apie nuolaidas bus publikuojamos Šeimos kortelės tinklapyje.

Partnerystė galės būti 3 lygmenų:

Kortelės svečias suteiks vienkartines nuolaidos Šeimos kortelės turėtojams.
Kortelės draugas užtikrins nuolaidas sutartoms prekėms ar paslaugoms ne trumpiau nei 3 mėnesius.
Kortelės partneris sudarys sąlygas nuolaidomis ir lengvatomis naudotis ne trumpiau nei 6 mėnesius.

Įmonės ir įstaigos, kurios nori tapti partneriais, gali kreiptis elektroniniu paštu seimoskortele@sppd.lt arba telefonu 8 706 68271.

Šeimos kortelę administruos Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (SPPD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

socmin.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Pasirašyta pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Gluosnių g. iki Šilojų g. statybos darbų sutartis.

Anot pranešimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, naująjį taką už beveik 400 tūkst. eurų įrengs konkursą laimėjusi UAB „Šilutės automobilių keliai“.
Jis bus platesnis už dabartinį, šalia jo bus įrengti šviestuvai, suoliukai ir šiukšliadėžės.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvą užplūdus karščiams, visuomenės sveikatos specialistai įspėja apie gresiančius pavojus žmonių sveikatai. Pasak specialistų, karštą dieną pažeidžiamiausi yra vaikai iki 2 metų ir žmonės, turintys sveikatos problemų (ypač susijusių su kraujotaka), 65 amžiaus ir vyresni žmonės.

Trečiadienį temperatūra Lietuvoje kils iki 24-29 laipsnių, birželio 5-6 d. prognozuojamas 24-31 laipsnių karštis, birželio 7 d. − iki 25-30 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visuomenės sveikatos specialistai per karščius rekomenduoja laikytis šių atsargumo priemonių:

stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai;
dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Rekomenduojama gerti negazuotą vandenį arba natūralias sultis be pridėtinio cukraus;
viešose erdvėse vandenį gerti tik iš geriamojo vandens pastatomų fontanų;
nevartoti alkoholio ir kofeino;
vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų;
einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru;
dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius;
naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi. Tepti kūną ne mažesnio nei 15 SAF (saulės apsaugos faktoriaus) kremu, lūpas – balzamu su SPF;
poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais;
nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau;
riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 15 valandos;
palaikyti namų aplinką vėsią. Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje;
sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Pasitarti su šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo.

Skubiai kreiptis į medikus:

Paklodės

Pamario pagr. mokyklos nuotr.

Pamario pagrindinės mokyklos mokiniai gegužės 25 – birželio 1 dienomis lankėsi licėjuje Zespolu Szkół Ogólnoksztalcących Nr. 13 Gdanske. Čia vyko Erasmus+ tarptautinio projekto „Raise your Voice, Cross your Borders” partnerių iš Portugalijos, Lenkijos, Italijos bei Olandijos mokymai apie politiką ir laisvę.

Mokytojai ir mokiniai dalyvavo edukacijose Europos Solidarumo Centre, Antrojo pasaulinio karo muziejuje, Štuthofo koncentracijos stovykloje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tarptautinėse grupėse pritaikydami Europos Parlamento modelį vykdė debatus apie žodžio laisvę socialiniuose tinkluose, šalių politinius lyderius ir partijas, labiausiai prisidėjusias prie šalies politinės laisvės, taip pat pristatė plakatus apie požymius, kurie parodo valstybės laisvę.

Visi projekto partneriai susitiko su buvusiu Lenkijos prezidentu ir solidarumo lyderiu Lech Wałęsa, Gdansko jaunimo tarybos prezidente. Projekto partneriai vieni kitus mokė dainų, kurios labiausiai asocijuojasi su jų valstybių kova už laisvę, pristatė apie laisvę rašiusius žymiausius poetus ir jų kūrinius.

Projekto koordinatorė mokytoja Iveta Ambrulaitienė

Iš‘spaudos.

Čia, pamary, Lietuvos pakrašty, Šilutės krašte, kur vanduo ir žmonės kuria veržlų gyvenimą, yra tokia tradicija: gyventojams, sulaukusiems garbaus amžiaus, dovanojamos gėlės, vitaminai ir čekiai:
šimtamečiams – po 244 eurus, sulaukusiems 95-eriu – perpus mažiau – po 122 Eur, 90-mečiams – po 61 Eur, juos pasirašo meras Vytautas – rajono savivaldybės vardu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kolegos iš vienos konkuruojančios firmos praneša, kad mero Vytauto parašas ant čekių jau ima piktinti pamario krašto žmones: esą taip sudaromas įvaizdis, kad tai yra ne rajono savivaldybės, bet mero Vytauto dovana – tai žmonių klaidinimas, ne kitaip, arba, kaip rašo kolegos iš jau minėtos (nors ir nepaminėtos) konkuruojančios firmos, tai reklama už dyką (arba savivaldybės biudžeto sąskaita – aut. pastaba), ir dar Vytautui piešiamas dosnaus mero įvaizdis.
Galbūt, sakau, žmonės mažiau piktintųsi, jeigu tokius čekius pasirašytų savivaldybės administracijos direktorius, kuris, anot jo pareigybės aprašymu, tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, tačiau Šilutė šiuo metu tokio neturi, yra tik laikinai einanti…
„Laikinai einanti“, – nieko paguodžiančio.
O jeigu kokia garbaus amžiaus močiutė ne taip supras ir puolusi į neviltį nebesulauks naujo čekio?
Kam skaudinti žmones – lai bus „meras Vytautas“, juolab kad jis to vertas, nes tik jis gali vienu viešai ištartu sakiniu perrašyti miesto istoriją, pridėdamas jam porą šimtų metukų, nes tik iš jo mes sužinome, kad Šilutė pagaliau tapo ambicingu miestu, kuriame taip gera gyventi, nes tik jis yra buvęs „tikras“, o dabar – „mūsų“.
Ačiū jam už laimę, patiriamą gyvenant čia, pamary, Lietuvos pakrašty, Šilutės krašte, kur vanduo ir žmonės kuria veržlų gyvenimą.
Aleliuja!

Ir ko čia pykti.
Orestas

J. Subačius ir A. Malinauskas - Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų čempionato nugalėtojai. (A. Poteliūno nuotr.)

Justinas Subačius ir Arnas Malinauskas, Šilutės aeroklubo lakūnai, 2019 m. Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos čempionate, lėktuvų klasėje, iškovojo pirmąją vietą.

Lietuvos čempionatas vyko birželio 1 d. Ignalinos aerodrome. Jame, be lietuvių, taip pat dalyvavo ir dvi lėktuvų įgulos iš Ukrainos.

Dalyviams teko parodyti savo gebėjimus dviejose – navigacijos ir tiksliojo tupdymo rungtyse.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutiškiai pilotai Ignalinoje skrido J. Subačiaus nuosavu lėktuvu „Sky Ranger”. Jie iškovojo pirmąją vietą ir teisę atstovauti Lietuvai rugpjūčio mėnesį ten pat, Ignalinoje, vyksiančiame Europos ultralengvųjų orlaivių čempionate.

Deja, Šilutės aeroklubas vis dar be vietos po saule, – mat Lietuvos kariuomenė delsia atnaujinti sutartį dėl aerodromo ir angaro perdavimo pamario aviatoriams panaudos pagrindais, – todėl, anot J. Subačiaus, jam su kolega, kaip ir prieš nacionalinį čempionatą, gali tekti ieškoti kitos vietos treniruotėms.