J. Girksio nuotr.

Švėkšnos „Dvaro šventė“ prasidėjo įžanginiu poezijos ir muzikos vakaru „Gėlė ir vėjas“, kurį jau 4 metus iš eilės organizuoja Tradicinių amatų centras Švėkšnoje.

Penktadienio vakaras lepino visus susirinkusius ne tik saulėtu dangumi, bet ir vėju, kuris puikiai atgaivino po dienos karčių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jaukus vakaras prasidėjo nuo dviejų parodų pristatymo – Daugpilio muziejininkų surengtos parodos „Platerių dvarai Latvijoje“, kurią iš Latvijos į Lietuvą atviliojo V. Astrauskienė, ir V. Ališauskaitės-Norkuvienės fotografijų paroda „Šimtmetį menantys vingiai“, kurioje autorė senolių portretais perteikė jų kasdienybės šviesą, vienatvę, džiugesį ir laimę, taip paminėdama Lietuvos šimtmetį.

Fotografijos paliko didelį įspūdį kiekvienam atvykusiam į renginį. Po parodų pristatymo Tradicinių amatų centro kiemelį užliejo nuostabaus aktoriaus, režisieriaus ir labai šilto žmogaus Sigučio Jačėno skaitomos eilės, jam improvizuotai akomponavo bei džiazo ritmu foną sudarė vienas žymiausių Lietuvos džiazo pianistų Saulius Šiaučiulis.

Šis nuostabus duetas visos programos metu šiltai bendravo su žiūrovais, stebino programos įvairumu ir netikėtomis improvizacijomis. Žiūrovai dar ilgai nesiskirstė namo, jie bendravo su atlikėjais, apžiūrinėjo parodas, vaišinosi gaivinančiu vandeniu bei šilauogėmis.

Renginio organizatoriai dėkoja visiems prisidėjusiems, kuriant ramuma dvelkiantį vakarą – Švėkšnos bibliotekai, V. Raibiui, V. Volockienei, Švėkšnos seniūnui A. Šepučiui, V. Astrauskienei ir H. Černiauskienei.

J. Girskio nuotr.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalinimo.

Šilutės miesto gyventojams maistas bus dalinamas Žuvų g. 1, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2018 m. rugpjūčio 7, 8 ir 9 d. nuo 9 iki 13 valandos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalinami seniūnijose nuo 2018 m. rugpjūčio 7 dienos.

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jo atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje vandens telkiniuose šiemet jau nuskendo keturi vaikai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien per praėjusias tris paras vanduo šalyje pasiglemžė 6 žmonių gyvybes, tarp jų ir vieno vaiko.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Leisdami laiką prie vandens, žmonės skaudžių nelaimių dažniausiai nesitiki, – sako Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas. – Štai penktadienį vakare nuskendo vienas iš keturių vaikų, drauge besimaudžiusių upėje, Rusnės saloje. Kartu su juo skendo ir kitas vaikas, bet jam pavyko išsigelbėti. Narai, nuskendusio vaiko kūną rado už 5 metrų nuo kranto, 4 metrų gylyje. Nors daugelis žino, kad ten gan pavojinga maudytis, nes yra seklių, duobėtų vietų, bet per karščius dažnai atsargumo nepaisoma. Beje, vaikai laiką leido ne vieni, bet skaudžios nelaimės, deja, nepavyko išvengti.“

Pasak Šilutės ugniagesių vadovo R. Mačijausko, iškylaujant prie vandens visada reikia labai atsakingai pasirinkti maudymosi vietą: „Būta atvejo, kai prie Nemuno su dviem dukromis atvykęs tėtis, joms nusirengus, leido mergaitėms šokti į vandenį. Ir jos abi ėmė skęsti. Vandens gylis toje vietoje buvo 2-3 metrai.“

Kita žūčių vandenyje priežastis, jo teigimu, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis. Tai ypač būdinga paaugliams, kurie šiek tiek pramokę plaukti, stengiasi kuo toliau nutolti nuo kranto. Deja, mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi. „Kartais vaikai nuskęsta ir tėvų akivaizdoje. Viena mama, apėmus stresui, net neįstengė ištiesti rankos, kad išgelbėtų savo skęstantį vaiką,“ – prisiminė dar vieną skaudų įvykį R. Mačijauskas.

Todėl suaugusieji neturėtų pamiršti, kad vaikai prie vandens telkinių dažnai pamiršta be tokį atsargumą. Net ir trumpas pokalbis mobiliuoju telefonu, kai vaikas vandenyje, gali kainuoti jo gyvybę. Taip pat vaikams būtina paaiškinti, kodėl vandenyje negalima stumdytis, nardinti vienas kitą žaidžiant.

www.meteo.lt nuotr.

Remiantis ilgalaikiais oro temperatūros stebėjimais, Lietuvoje rugpjūčio pirmoji savaitė neretai būna pati šilčiausia metuose. Šią vasarą mes turėsime progą tuo įsitikinti, kadangi bus itin palankus karščiams formuotis atmosferos slėgio laukas. Prognozuojama, jog liepos pabaigoje prasidėję karščiai tęsis ir pirmą rugpjūčio savaitę.

Vidutinė oro temperatūra numatoma net iki 3 laipsnių aukštesnė nei įprastai (18,5°C), todėl dienomis ji gali pakilti iki 26-30 laipsnių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai itin pavojingas laikas, kuomet reiktų pasirūpinti savo sveikata ir neperkaisti Saulėje. Vėliau karščiai kiek atslūgs, tačiau šilumos turėtų užtekti visą mėnesį. Oro temperatūra bus aukštesnė bent 1 laipsniu, lyginant su daugiamečiais duomenimis.

Pagal daugiamečius duomenis vidutinė paros oro temperatūra antroje rugpjūčio pusėje siekia 16-18 laipsnių. Tačiau čia reiktų įvertinti ir paros oro temperatūros svyravimus: dienomis ji gali pakilti iki 21-25 laipsnių, naktimis nukristi iki 10-15 laipsnių.

Kartu su karščiais labai tikėtinos ir vasarai būdingos intensyvios liūtys, kadangi dideli šilumos ir drėgmės kiekiai leis formuotis galingiems lietaus debesims. Vis dėlto tokios liūtys būna labai lokalios, ir kritulių pasiskirstymas Lietuvoje bus netolygus: vieni regionai gali gauti dvigubai daugiau lietaus, nei likusieji. Konkrečių miestų nurodyti neįmanoma, kadangi viskas priklausys nuo to, kur debesys pasieks savo vystymosi maksimumą. Vertinant iš klimatologinės pusės, galima pasakyti, jog didesnė tikimybė yra Pietvakarių ir Pietų Lietuvoje. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis numatomas mažesnis (iki 30 proc.), lyginant su daugiamečiais duomenimis, t.y. 77 mm. Remiantis šiandienine prognoze, sausiausia turėtų būti pirmoje rugpjūčio pusėje, vėliau kritulių kiekis bus įprastas šiam metų laikui.

Savaitės orai: LRT.lt: „Tropiniai orai trauksis nenoriai: nuo antradienio atvės vos po kelis laipsnius“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, jog 2018 m. liepos 27–31 d. Lietuvoje numatoma kaitra. 2018 m. liepos 27–28 d. vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose aukščiausia temperatūra dienomis kils iki 30–32 ºC, o 2018 m. liepos 29–31 d. kaitra apims daugelį rajonų – oras įkais iki 30–33 ºC.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaitrią dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau).
Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais.
Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri.
Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos.
Palaikyti namų aplinką vėsią. Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Pasitarti su šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:

esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

www.youtube.com stop kadras.

Tik tikras meras gali sau leisti elgtis mieste kaip savo kieme.
Tik tikras meras gali sau leisti griebti žmogui iš rankų telefoną.
Nes jis vienintelis yra toks – tikras meras.
Todėl jis ir nusipelnė pusketvirtos minutės eterio televizijos LNK informacinėje pokalbių laidoje „Labas vakaras, Lietuva“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O mes sakome jums: „Labas vakaras, Šilute“.
Dar mes sakome: „Malonaus žiūrėjimo“ – https://www.youtube.com/watch?v=rdw5opRxKPc.

Iš Degučių kaimo kilusi Greta Undžytė šiuo metu Šilutės ligoninėje atlieka jau trečiąją savo praktiką Traumatologijos skyriuje. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Prieš ketverius metus baigusi Šilutės pirmąją gimnaziją Greta Undžytė pasirinko gydytojos specialybę Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune. Iš Degučių kaimo kilusi mergina šiuo metu VšĮ Šilutės ligoninėje atlieka jau trečiąją savo praktiką Traumatologijos skyriuje.

Daugelis medicinos studentų svajoja apie praktiką didžiosiose šalies gydymo įstaigose, tačiau G. Undžytė pasirinko mokytis iš rajoninės ligoninės gydytojų, specialistų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Maža ligoninė, kolektyvas darnus, nedidelis studentų srautas – tai svarbu renkantis praktiką. Be to, ir patiems gydytojams įdomu pabendrauti su studentais, juos mokyti“, – apie savo pasirinkimą atlikti praktiką Šilutės ligoninėje kalbėjo būsimoji medikė.

Sužavėjo iškart

Pirmoji praktika Šilutės ligoninėje G. Undžytei paliko gerą įspūdį, todėl ji vėl sugrįžo antrą ir šį kartą trečią kartą praktikai. Jos teigimu, gydymo įstaigoje gera atmosfera, žmonės supratingi, atsidavę darbui, paslaugūs. Ji juokavo, kad praktika tai nėra vien tik ligų istorijų nešiojimas iš vieno kampo į kitą.

Praktikų metu būsimoji medikė stebėjo gydytojus dirbančius operacinėje. Praleidus dvi savaites kartu su ortopedais-traumatologais, mergina neįsivaizdavo, kad šios srities gydytojų darbas ją sužavės: „Niekada net nesvajojau, kad mane gali sudominti ortopedija-traumatologija. Jei ir nemoki po antro kurso siūti žaizdų, rišti mazgų, skyriuje dirbantys gydytojai nelieka abejingi ir skyria laiko, moko. Jie dalinasi savo patirtimi: pasakoja, kokių atvejų yra turėję, kokios gali būti komplikacijos. Man patinka dirbti su jais, nes tai darbas ne tik iš vadovėlių, bet ir žinios iš gydytojų, jų patirties“.

Žinios, įspūdžiai

Anot G. Undžytės, praktikų metu kiekvienas studentas nori įgyti praktinių įgūdžių. Ne išimtis ir ši studentė, kuri žinojo, jog galimybę pasireikšti ir sužinoti naujo turės Traumatologijos skyriuje. „Kai išmokau siūti, o operacinėje jaučiausi užtikrintai ir saugiai asistuodama gydytojui supratau, kad Šilutė ligoninė pateisino mano lūkesčius. Kiekvienais metais atvykstant pas tuos pačius gydytojus, kurie jau žino, kiek aš moku ir sugebu, kiek atsakomybės man galima perleisti, vis sunkina užduotis. Jų dėka aš sukaupiau didelį žinių bagažą, įgyjau savarankiškumo, nebijau prisiliesti prie paciento, žinau kaip su juo bendrauti“, – sakė G. Undžytė ir paaiškino, kad studentas gali dalyvauti bet kurioje skyriaus veikloje, jei tik yra noro.

Mergina save apibūdina kaip sudėtingą asmenybę. „Esu užsispyrusi, nes kai užsibrėžiu tikslą, privalau jį ir įgyvendinti. Matyt tai priežastis, kodėl nebijau sunkaus darbo“, – sakė praktikantė. Ji prisiminė, kad pirmąsyk atvykusi į Šilutės ligoninę išgirdo medikus sakant, kad privalu užsiauginti storą odą. „Aš žinau, kad iš paciento gali sulaukti visko. Kai žmogus yra neblaivus ar su tavimi elgiasi nepagarbiai, ar nesupranta, ko tu iš jo nori, tada sunku dirbti. Pirmus kartus sunku matyti kenčiantį nuo skausmo, bet vėliau supranti, kad tokia yra simptomatika ir ėmiesi veiksmų, kad sumažinti pacientui skausmą“, – apie sunkumus darbe pasakojo G. Undžytė ir pridūrė, kad po truputį darosi atsparesnė panašiems išgyvenimams.

Darbas su vaikais

Praktikantė atskleidė, kad susipažinusi su chirurgų darbu ją sužavėjo ir urologija. Pasak praktikantės, darbas Traumatologijos skyriuje reikalauja daug fizinės jėgos, tačiau jai arčiau širdies. „Suaugusiam žmogui, kuris sveria 100kg ar net daugiau, kažin ar galėčiau atstatyti rimtus lūžius, todėl galvoju ir apie vaikų ortopediją-traumatologiją“, – prisipažino ji ir pridūrė, kad rimtai svarsto ir apie urologės profesiją.

Užtat Šilutė turės dvi naujas žiedines sankryžas.

Rusnės gyventojai įsitikinę, kad estakada kraštą prikels naujam gyvenimui. Bendruomenės atstovai tiki, kad gyventojų skaičius nuo maždaug 1500 dabar gali išaugti net iki 10 000 jau per artimiausią dešimtmetį, rašo susisiekimo ministras savo feisbuko paskyroje.
10 000 tai 10 000 – svajoti niekam nedraudžiama.
Užtat Šilutėje netrukus atsiras dvi naujos žiedinės sankryžos – Cintjoniškių gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje rašo Šilutės rajono savivaldybės meras.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žinoma, žiedinė sankryža – ne estakada.
Užtat jos bus dvi.
O estakada – viena.
Užtat estakada.
Tačiau viena.
O naujos žiedinės sankryžos bus dvi.
Bet tik žiedinės sankryžos.
Užtat dvi.
O estakada – viena.
Ir ta pati stovės Šilutės seniūnijos teritorijoje…
Rusniškiai tiki, kad jų skaičius išaugs iki 10 000.
O mūsų, Šilutės miesto gyventojų, jau dabar yra pusantro karto tiek.
Tiek bėra likę.
Tačiau dabar.
O 10 000 rusniškių dar tik bus.
Po 10 metų.
Bet 10 000.
Užtat Šilutėje jau dabar yra pusantro karto tiek.
Tiek bėra likę.
Tačiau dabar.
O 10 000 rusniškių bus tik po 10 metų…
Užtat Šilutė turės dvi naujas žiedines sankryžas.
O rusniškiai – estakadą.
Bet tik vieną.
Tačiau estakadą.
Ir ta pati stovės Šilutės seniūnijos teritorijoje.
Įdomu, kiek gyventojų po 10 metų bus likę Šilutėje?…

P.S. Užtat Šilutė turės dvi naujas žiedines sankryžas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Regatos Kuršių mariose dalyviai pagerbs istoriko Aloyzo Každailio atminimą.

Lietuvos medinį burinį laivyną burianti Tradicinių ir istorinių laivų asociacija liepos 26–28 d. Kuršių mariose organizuoja regatą „Burpilis“.

Pavadinta senovinio pamario žvejų įnagio, skirto šlakstyti vandeniu bures ir taip didinti burvalčių greitį, vardu, ji ne tik pristato tradicinius Lietuvos marių ir upių laivų tipus, tačiau ir primena apie seną marių šiporių būdo savybę varžytis tarpusavyje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Regatoje dalyvaus Nacionalinės ekspedicijos dalyviai vytinė „Vytautas Didysis“ ir sielininkų valtis „Vytis“, Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „Süd-1“, E. Jonušo statytas Nidos simboliu tapęs kurėnas „Kuršis“, Šturmų gyvenvietės ambasadorius kurėnas „Sturm-1“, krovininis marių burlaivis reisinė „Dreverna“, venterinės valtys iš Kintų ir Rusnės, naujasis burlaivis „Germanika“.

Šių metų plaukimas skirtas pagerbti Lietuvos jūrinių tradicijų ir istorijos puoselėtojo Aloyzo Každailio (1943–2018) atminimą. Knygoje „Laivai ir jūrininkai“, kurios dėka Lietuva susipažino su laivais ir jūra, jis rašė: „Dar neseniai Kuršių marių bangas vagojo juodašonės lentinės burvaltės…jų savitą grožį galėjai įžvelgti savotiškame grubumo ir grakštumo derinyje. Storos, grubiai išpjautos ąžuolinės lentos – „šoninės“ – dailiu lanku rėmėsi į forštevinį – „ragą“, išdidžiai keliantį skiauterę virš marių bangų. Dramblotas plokščiadugnis korpusas švelniai apvalėjo į apačią, o „vainiką“, viršutinę borto lentą, puošė kalvio darbo apkaustai, pagražinti nesudėtingu ornamentu…Sumaniai buriuodami, žvejiškai sakant, žėgluodami, žvejai mokėjo įkinkyti šoninį ir net priešinį jūros vėją. Tada pavėjinėje pusėje už borto pūkštelėdavo „šliūžė“, padėdavusi suvaldyti plokščiadugnį kurėną, neleisdavusi bangoms ir vėjui nukreipti jį nuo kurso“.

Regatos programa

Liepos 26 d. (ketvirtadienis)

9.30 val. kapitonų pasitarimas.

10 val. startas Kintų uosto prieigose.

15–16 val. tarpinis finišas Juodkrantėje (laivai stos prie „Ąžuolyno“ molo).

18 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lankymas ir filmo apie A. Každailį peržiūra.

Liepos 27 d. (penktadienis)

9.30 val. kapitonų pasitarimas.

10 val. startas į Klaipėdą.

15–16 val. finišas ties Kiaulės nugara ir stojimas baseine prie Kurhauzo.

17 val. A. Každailio ir L. Stulpino kapų lankymas Kopgalio kapinaitėse.

19–21 val. Jūros šventės atidarymas ir laivų plaukimas į Dangės upę prie Biržos tilto.

Liepos 28 d. (šeštadienis)

15 val. „Burpilis 2018“ etapo Kintai–Juodkrantė–Klaipėda apdovanojimai.

19–20 val. medinių burinių laivų paradas „Dangės flotilė“ tarp Pilies ir Biržos tiltų.

Liepos 29 d. (sekmadienis)

9 val. Pilies tilto pakėlimas ir laivų išplaukimas į Kuršių marias.

www.youtube.com stop kadras.

32 seniūnijos varžysis dėl geriausiųjų vardo Nacionalinio seniūnijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ finale.

Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą konkursą inicijavo Kultūros ministerija, siekdama skatinti bendruomeniškumą, stiprinti vietos savivaldą.

Iš viso konkurse buvo sulaukta per 60 paraiškų, kuriuose konkurso dalyviai pristatė per pastaruosius penkerius metus nuveiktus darbus, padėjusius suvienyti bendruomenę, įtraukti jos gyventojus į įvairias veiklas ir atnešusius lauktų pokyčių seniūnijos gyvenime.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Konkurso dalyviai teikė paraiškas keturiose nominacijose: „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui”, „Už tautinės savimonės puoselėjimą”, „Už kūrybiškumo ugdymą”, „Už saugią Lietuvą”.

Rusnė dėl geriausios seniūnijos vardo varžosi kategorijoje „Už kūrybiškumo ugdymą”.

Konkursui pateikti projektai atskleidžia, kaip bendromis pastangomis buvo gerinama gyvenamoji aplinka, saugomas tradicinis kraštovaizdis, tvarkomi kultūros paveldo objektai. Nemažai projektų susiję su vaikų ir jaunimo kūrybiškumo ugdymu bei įvairių užimtumo veiklų organizavimu. Seniūnijos nemažai dėmesio skyrė ir saugios kaimynystės iniciatyvų skatinimui, socialinės atskirties grupių įtraukimui į bendruomenės veiklas. Dalis konkurso dalyvių pristatė ilgus metus puoselėjamas krašto istorijos, kultūros ir tautinio paveldo iniciatyvas, gimtosios kalbos, tarmių išsaugojimo tradicijas.

Trečiame baigiamajame konkurso etape komisija aplankys atrinktus 32 nominantus ir išrinks geriausias seniūnijas kiekvienoje nominacijoje. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio mėnesį.

Šventė vyks liepos 27 – 29 d.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.bef.lt nuotr.

Liepos pradžioje jungtinė vokiečių, lietuvių ir latvių gamtininkų komanda lankėsi pamaryje, kur meldinėms nendrinukėms uždėjo specialius geolokatorius. Šių prietaisų pagalba bus nustatyta, kur žiemoja mūsų šalyje gyvenančios globaliai nykstančios meldinės nendrinukės.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimui vadovaujantis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas, daugiau nei 20 metų šios rūšies apsauga besirūpinantis dr. Martinas Fladė sako: „Kol kas mes nežinome, kur žiemoja šiaurės vakarinių populiacijų paukščiai. Tikslią informaciją turime tik apie dvi populiacijas vakarų Baltarusijoje ir centrinėje Ukrainoje – šių populiacijų paukščiai žiemoja Malyje. Yra tam tikrų indikatorių, rodančių, kad paukščiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir kai kurių Lenkijos teritorijų (pvz., Biebžos slėnio, Pomeranijos regiono) žiemą leidžia Senegale. Tą ir bandysime patikrinti.“

Specialiais geolokatoriais Lietuvoje pažymėti paukščiai iš Alkos polderio ir Kliošių kraštovaizdžio draustinio (Tyrų), o Baltarusijoje – iš Serveč pelkės. Iš viso mokslininkai šiuos prietaisus uždėjo 60 paukščių. Tyrime dalyvaujantys retieji giesmininkai taip pat buvo pasverti, apžiūrėti ir pažymėti specialiais žiedais.

„Geolokatoriai atrodo kaip mažos kuprinytės ar alpinisto diržas, minkštos gumos kilpomis pritvirtinamas paukščiui ant nugaros. Spacialiai šiam tyrimui pagaminti itin lengvi geolokatoriai tesudaro apie 2 proc. bendros nendrinukės kūno masės, todėl paukščiams judėti prietaisai visiškai netrukdo – uždėjus geolokatorių paukščiai lengvai nuskrenda“,– pasakoja Gintaras Riauba, gamtininkas iš Baltijos aplinkos forumo, dalyvavęs geolokatorių projekte.

Šie geolokatoriai fiksuoja saulės šiesą. Norint sužinoti paukščio maršrutą, kitais metais paukštį reikės pagauti dar kartą, nuimti geolokatorių ir jame sukauptus duomenis apdoroti specialia programine įranga, atlikti analizę. „Deja, bet mokslas dar neišrado tokių mažų ir lengvų prietaisų, kurie iškart galėtų fiksuoti paukščio buvimo vietą“, – sako Martinas Fladė. Geolokatorius yra 1 euro cento monetos dydžio ir sveria apie 0,4 g.

Mokslininkai prašo, pastebėjus paukščius su geolokatoriais, pranešti jiems, o paukščius žieduojantys ornitologai, sugavę geolokatoriais pažymėtus paukščius, turėtų juos pasverti, patikrinti paukščio būklę, nedėti papildomų žiedų, prietaiso ar žiedų nenuimti, informaciją apie paukščio sugavimo vietą ir kitus duomenis perduoti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui.

Lietuvoje šiam tyrimui talkina specialistai iš Baltijos aplinkos forumo, Ventės rago ornitologinės stoties, Žuvinto biosferos rezervato ir Kuršių nerijos nacionalinio parko.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Praturtėję lietuviai jaučiasi nebaudžiami, rašo Šarūnas Meškys str. „Vandens kelių gaideliai siaučia Pamaryje: praturtėję lietuviai jaučiasi nebaudžiami“ portale lrytas.lt.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono gyventojai skundžiasi, kad Nemuno deltoje upes raižo motorinių vandens transporto priemonių prisipirkę turtuoliai. „Jie laksto nekontroliuojami. Kelia bangas, plauna krantus, trikdo gamtos ramybę ir kenkia aplinkai. Juk šalia yra plaukiančių baidarėmis, valtimis ar mažesniais laiveliais, kuriuos greitaeigiai kateriai bloškia į krantą, sukelia pavojų būti apverstiems“, – portalui lrytas.lt pranešė Šilutės rajono gyventojas Laimonas.

Anot jo, tarnyba, kontroliuojanti „upių gaidelių“ elgesį – yra, tačiau nefunkcionuoja. „Tai pajuokos verta kontrolė. Nei radarų, nei prevencijos. Kateriai skraido kaip išprotėję, neretai jais plaukioja neblaivūs asmenys ir jaučiasi nebaudžiami“, – tikino vietos gyventojas.

Tai, jog motorinėmis vandens transporto priemonėmis žmonės čia laksto itin greitai, liudija ir užfiksuoti vaizdai. Portalo lrytas.lt žurnalistai mėgino vytis Šyšos upe lekiantį katerį skraidykle. Nors skraidyklės maksimalus greitis siekia iki 65 km/val., kateris upe lėkė dar greičiau, – jį vos pavyko pavyti. Tad greitis buvo pavojingas – ypač, kai tam tikrose upių atkarpose maksimalus leistinas greitis apribotas iki 5 km/val.

Pasirašytos sutartys su 3 naujais žaidėjais, praneša portalas nklyga.lt.

„Šilutės“ komanda, kurią artėjantį sezoną ir toliau treniruos Laimonas Eglinskas, tęsia komandos komplektavimo darbus.

Komandos treneris L. Eglinskas liepos 9-12 dienomis suorganizavo laisvųjų agentų vasaros lygą, kurios tikslas buvo suteikti galimybę pasirodyti žaidėjams, dar neturintiems sudarytų sutarčių artėjančiam sezonui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

204 cm lengvojo krašto puolėjo pozicijoje galintis rungtyniauti krepšininkas Paulius Poška su Šilutės krepšinio komanda sudarė dvejų metų sutartį. Paulius praėjusį sezoną rungtyniavo Vokietijoje, o 2016 metais su Lietuvos jaunimo rinktine (U-17) iškovojo pasaulio čempionato bronzą.

Prie komandos taip pat prisijungs Dovydas ir Tautvydas Rimkai (2001 m. gim.), kurie yra vieni perspektyviausių Šilutės jaunųjų krepšininkų. Jie taip pat dalyvavo Lietuvos krepšinio federacijos rengtame projekte „Talentų karta“. Dovydas buvo ir vienas iš 29 krepšininkų, kurie dalyvavo Laisvųjų agentų vasaros lygoje bei paliko labai gerą įspūdį tiek Šilutės vyr. treneriui, tiek ir kitiems treneriams.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šią savaitę bus tvanku, per šalį slinks lietus, vietomis gausus ir su perkūnija, LRT radijui sakė sinoptikė Edita Gečaitė.

Pirmadienį Lietuvoje bus nepastoviai debesuota. Daug kur, daugiausia pietiniuose ir rytiniuose rajonuose, trumpi lietūs, kai kur smarkūs. Vietomis perkūnija. Vėjas šiaurinių krypčių, 4–9 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai iki 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra – 23–28 laipsniai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį dar kai kur palis, vietomis griaudės perkūnija. Žemiausia temperatūra naktį – 14–19 laipsnių šilumos. Dieną daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, vietomis gausūs. Kais iki 23–28 laipsnių.

Trečiadienį ir ketvirtadienį naktimis vietomis palis, bus 15–20 laipsnių šilumos, o dienomis per šalį slinks trumpi lietūs su perkūnija. Trečiadienį dieną temperatūra sieks apie 23–28 laipsnius šilumos, ketvirtadienį – 25–29 laipsnius.

Penktadienį vietomis kais iki 30 laipsnių.

Vėsesnių orų neprognozuojama ir savaitgalį.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Iš naktinės „Mingės flotilės“ renginio sugrįžus.

Buvo šeštadienis, liepos 21-oji.
Metų ratas jau sukosi rudens link.
Saulė tądien leidosi 21 val. 41 min.
Dar pusvalandis, ir laivai, kurie visą vakarą kantriai laukė parado pradžios, smagiai atsispyrė nuo krantinių ir leidosi Minijos upės aukštupio link.
Netikėtai kilusio šurmulio išgąsdinta, ančių šeimyna, kuri glaudėsi ant farvaterį žyminčio plūduro, suskubo ieškoti ramesnės vietos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Po lankas abipus Minijos upės jau tyliai braidė migla.
Kol laivai apsigręžė ir išsirikiavo paradui, atėjo ir naktinės Mingės laivų flotilės pradžiai skirtas laikas – 22:30.
Laivų vilkstinės priekyje plaukė 25 metų sukaktį šiemet minintis kurėnas „Kuršis“.
Jam iš paskos sekė „Vytautas Didysis“, vytinės tipo upių laivas, kuris neseniai grįžo iš „Nacionalinės ekspedicijos“ Ukrainoje (kapitonas – rusniškis laivadirbys Simas Knapkis), kiti atkurti istoriniai burlaiviai ir ne tokią tolimą praeitį menantys buriniai bei motoriniai laivai.
Kai „Vytautas Didysis“ iškėlė priekinę burę, voras, tarsi tik to jis būtų laukęs, suskubo austi naują tinklą – tarp burės ir stiebo.
Maža mergaitė Nemuno deltos vandenų dievams paaukojo į laivą priklydusį žiogą…
Bet štai ir Atmatos upė.
Uostadvario žiburiai.
Pakrantėse įsitaisiusių žvejų laužai.
Ir laivai.
Daug laivų.
Organizatoriai suskaičiavo iš viso 52.
Visų nuotaika pakili.
Bet laikas sukti atgal.
Tylus variklių darbas ir laivuose iškeltų žibintų šviesos.
Daugiau, regis, nieko…
Tik staiga prieš akis iš tamsos išniro motorinis laivas.
Tik per plauką pavyko išvengti kaktomušos.
Linksma kompanija pasitaikė.
Bet žiogo auka nenuėjo veltui.
Labai tikiuosi, kad ir jie saugiai pasiekė krantą.

Ačiū Minijos kaimo bendruomenei už šaunią šventę.

Orestas

27 kadrai

Ša, tik niekam nesakykit, kad aš jums tai sakiau…

Siekdamas neatsilikti nuo laikmečio, vakar išbandžiau šnekos atpažinimo programą – https://www.tilde.lt/snekos-technologijos.
Įkalbėjau „noriu noriu noriu būti didelis”.
O toji programa mano žodžius ėmė ir pavertė į štai tokį tekstą: „jaunučių meilužių”.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš nuostabos vos nenukritau nuo kėdės.
Tai bent programa!
Tai bent technologijos!
Bet suėmiau save į rankas ir ėmiau rimtai galvoti.
Gal ta programa ne tokia jau ir prasta?
Gal ji skaito žmonių mintis?
Baisu net pagalvoti, kokių staigmenų dar mums pažers technologijų pažanga.
Bet… škac, kvailos mintys!
Tuo metu apie tai, į ką toji programa pavertė mano žodžius, aš tikrai negalvojau.
Prisiekiu.
Be to, ir vidurio amžiaus krizės dar nejaučiu.
Bent jau man pačiam taip atrodo.
Nors, kai gerai pagalvoji…
Be to, ir atmintis jau ne ta…

Ša, tik niekam nesakykit.
Bent jau ne mano pačiai.
Mat po šlepete vis tiek geriau nei po padu.

Šviesaus visiems savaitgalio.

www.aukstumala.lt nuotr.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija (toliau – NDRPD) praneša, kad ekstremali situacija Šilutės rajone atšaukta ir vėl galima lankytis Aukštumalos pažintiniame take.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

NDRPD primena

Telmologiniuose draustiniuose draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus pažintinius takus).
Pelkėje negalima rūkyti (prisiminkite praėjusių metų gaisrą, kai išdegė dalis pelkės ir pažintinio tako).
Lankydamiesi Aukštumalos aukštapelkėje vadovaukitės principu „ką atsinešiau – tą ir išsinešiu“ – nešiukšlinkite.

Susijęs: „Dėl sausros uždarytas Aukštumalos pažintinis takas“

15min.lt nuotr.

Ketvirtadienio pavakarę specialiosios tarnybos sulaukė pranešimo apie tai, kad Ciparių kaime į elektros stulpą įsirėžė automobilis BMW. Pranešta apie nukentėjusius.

Atvykę į įvykio vietą medikai vieną, galimai neblaivų, incidento dalyvį išsivežė į ligoninę. Kiti du asmenys taip pat atrodė įkaušę, juos teko nugabenti pasitikrinti blaivumo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nė vienas iš jų trijų neprisipažino vairavęs automobilį. Paaiškėjo, kad jis priklauso vieno iš jų motinai.

Automobilis BWM važiavo nuo Ciparių kito kaimo link. Kelio vingyje vairuotojas nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į elektros stulpą.

Taip pat: lrytas.lt: „Su BMW nulėkė netoli: tikrąjį kaltininką išduos viena detalė“

Sužinok, kurioje Lietuvos teritorijoje jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti valstybės subsidiją.

Sužinok, kurioje Lietuvos teritorijoje jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti valstybės subsidiją.

Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybė subsidijuos būstą, kurio kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje.

Kadangi šiuo metu pagal Nekilnojamojo turto registrą didžiausia kvadratinio metro normatyvinė vertė siekia 1444 eurus, tai reiškia, kad į paramą galima pretenduoti, jei būsto kvadratinis metro normatyvinė vertė neviršija 505 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal įstatymus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurie yra ne vyresni kaip 35 metų amžiaus.

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
neauginančioms vaikų – 15 proc.;
auginančioms 1 vaiką – 20 proc.;
auginančioms 2 vaikus – 25 proc.;
auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo negali būti vyresni nei 35-erių metų.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Ji būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.

Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Pagal siūlymą, jauna šeima, kuriai suteikta subsidija būsto kredito pirmajam būstui įsigyti, negalėtų visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.

Sužinok, kurioje Lietuvos teritorijoje jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti valstybės subsidiją.

Kaip vyktų subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai

Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.
Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo ne vyresni kaip 35-erių metų, jie atitinka kriterijus.
Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.
Kredito įstaiga per du mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.