Tauragės AVPK nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai prašo gyventojų atpažinti vagystėmis įtariamus asmenis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2018 m. vasario 11 d. apie 14 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Šilutėje, Lietuvininkų g., iš neužrakintos saugojimo spintelės pavogta vaikiška kuprinė, priklausanti moteriai, gim. 1992 m., kurioje buvo planšetinis kompiuteris „Lenovo TAB 3 Essemtial“, planšetinio kompiuterio įkroviklis ir įvairūs vaiko žaislai.

Nusikalstamą veiką galimai įvykdė vaizdo kameromis užfiksuota moteris (nuotrauka dešinėje).

.

2018 m. vasario 16 d. apie 17.40 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Šilutėje, H. Šojaus g., vyras, gim. 1992 m., ant saugojimų spintelių pasidėjęs pirkinių maišelį, kuriame buvo įvairūs pirkiniai, apsipirkęs parduotuvėje jo neberado.

Nusikalstamą veiką galimai įvykdė vaizdo kameromis užfiksuotas vyras (nuotrauka kairėje).

.

Atpažinus asmenis, vaizduojamus nuotraukose, ar turint reikšmingos informacijos, prašoma pranešti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai Jūratei Kaktienei, tel. nr. 865548287 arba el. paštu jurate.kaktiene@policija.lt arba:
Policijos budėtojų telefonu (8 446) 20 270;
Anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8 446) 61 952;
Bendruoju pagalbos telefonu 112.

eismoinfo.lt nuotr.

Vandens lygis krašto kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 391 metras, pakilo iki 6 cm (9 val.), praneša portalas eismoinfo.lt.

Vandens lygis Leitės upėje jau viršijo stichinį lygį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad vandens lygis Nemune žemupyje dar turėtų kilti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau prasidėjo tas trumpas laikotarpis, kai, bundant pavasariui, iš klevų tekinama sula. Po savaitės kitos „prabus“ ir beržai. Jie sulauks dar daugiau sulos tekintojų. Gamtosaugininkai primena, kad tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno po ranka pasitaikiusio klevo ar beržo.

Valstybinėje žemėje, kaip nustato Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, sulą leidžiama tekinti tik iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų ir kurių skersmuo ne plonesnis kaip 20 cm.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jeigu medis bus nukirstas ne vėliau kaip po metų, jo skersmuo gali būti ir mažesnis.

Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Norintieji leisti sulą privačiam savininkui priklausančioje žemėje, tai gali daryti tik gavę jo sutikimą.

Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skyles reikia užkimšti.

www.youtube.com stop kadras.

Patarimai, kaip tinkamai pastatyti automobilį.

Ar esate susidūrę su galvosūkiu, kaip tinkamai ir saugiai pastatyti automobilį aikštelėje? Kaip pasirinkti tinkamą vietą? Na ir, žinoma, priimti sprendimą, ar tilpsite tarp kitų automobilių? Vairuotojams, o ypač nepatyrusiems, automobilio statymas yra pakankamai rimtas iššūkis, tad būtina atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak specialistų, pirmiausia vairuotojas turi galvoti apie kitus eismo dalyvius. Svarbu įvertinti, ar per arti kito pastatytas automobilis nesudarys papildomų sunkumų kitam vairuotojui įlipti į savo automobilį.

„Kiekvienas vairuotojas turi tinkamai įvertinti galimas visų savo veiksmų rizikas bei pasekmes kitiems eismo dalyviams. Automobilio statymas reikalauja ne tik gerų vairavimo įgūdžių, maksimalios dėmesio koncentracijos, tinkamo rizikos įvertinimo, bet ir vairuotojų kultūros kelyje“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos doktorantė Justina Slavinskienė.

Statant automobilį, išskirtinį dėmesį atkreipkite į vietą bei nuspręskite, koks parkavimosi būdas čia tinkamiausias. Štai prie prekybos centrų rekomenduojama automobilį statyti galu tam, kad išvažiuojant jūsų matymo laukas būtų geresnis, o manevras – saugesnis.

„Labai svarbu nepamiršti, jog pastatyti automobilį reikia taip, kad greta esančių automobilių vairuotojai nepatirtų nepatogumų tiek įlipant, tiek išlipant iš jo. Tuo tarpu kai automobilio statymas atliekamas kelyje, svarbu neužtrukti ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviamsׅ“, – teigia „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Kai automobilis statomas lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui už stovinčio automobilio, pirmiausia sustoti reikia lygiagrečiai stovinčiai transporto priemonei, nuo jos paliekant tinkamą tarpą. Jūsų automobilio galas turi būti vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu. Sustojus ratai turi būti tiesūs. Prieš pradedant manevrą būtina apsidairyti, o kai manevruojant automobilio priekis yra labiausiai išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį, svarbu negaišti laiko bei netrukdyti artėjančioms transporto priemonėms.

„Statant automobilį lygiagrečiai, reikia įvertinti, ar paliktas tarpas tarp automobilių yra pakankamas, jog būtų galima saugiai pastatyti automobilį. Visgi, jei abejojate, ar tilpsite, geriau pasirinkite kitą stovėjimo vietą“, – sako S. Šuminas.

Tuo atveju, kai automobilį pasirinkote statyti priekiu statmenai, sustokite tada, kai iki nusižiūrėtos stovėjimo vietos liko maždaug dvi vietos. Tuomet apsidairykite ir pradėjus judėti vairą sukite sklandžiai, kad į stovėjimo vietą būtų galima įvažiuoti iš karto. Jei šį manevrą atliksite atbuline eiga, pirmiausia sustokite mažiausiai už dviejų vietų iki norimos stovėjimo vietos, o tik tuomet pavažiuokite į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras. Pradėjus sukti vairą važiuokite atgal ir būtinai praleiskite kitus eismo dalyvius.

Tai jau paskutinis – septynioliktasis – siužetas, kuris skirtas automobilio pastatymui ir apsisukimui. Jį rasite čia: http://bit.ly/2GmsFu2.

www.regitra.lt inf.

M. Urmuleivičiui (kairėje) įteikta 'Sidabrinės nendrės' premija, V. Jovaišai suteiktas Šilutės garbės piliečio vardas. (Šilutės r. savivaldybės nuotr.)

Šilutiškiai kovo – 11-osios dienos rytą pradėjo Šv. Kryžiaus parapijos katalikų bažnyčioje, kurioje laikė pamaldas už Lietuvą.

Po pietų, 14 val., į Šilutės kultūros ir pramogų centrą miestiečiai rinkosi pažiūrėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos skirto renginio, kurio pradžioje kartu su mišriu kameriniu choru „Vox Libri“ buvo sugiedota Tautiška giesmė.

Iškilmėse už profesinę ir visuomeninę veiklą, ypatingus nuopelnus Šilutės miestui Garbės piliečio vardas buvo suteiktas Vytautui Jovaišai. Nominantas žinomas kaip buvęs ilgametis Šilutės vaikų muzikos mokyklos direktorius, Šilutės rajono dainų švenčių organizatorius ir vyriausiasis dirigentas, Šilutės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) mišraus choro „Pamario aidas“, kuriam 2010 m. įteikta „Sidabrinės nendrės“ premija, vadovas ir dirigentas, pilietinių patriotinių dainų chorams ir vokaliniams ansambliams autorius, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, nusipelnęs pedagogas, kultūros veikėjas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilutės filialo valdybos narys.

„Sidabrinės nendrės“ apdovanojimas už reikšmingus nuopelnus Šilutės kraštui, Lietuvos sportui, už išugdytas kelias kartas jaunų žmonių, atsidavusių kūno kultūrai, sportui, įteiktas Medardui Urmulevičiui. Tai vienas žinomiausių, didelę patirtį turinčių Šilutės sporto mokyklos trenerių, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokytojas-metodininkas, savo ir auklėtinių pasiekimais garsinančių Šilutės kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Treneris bendradarbiauja ir padeda sudarant respublikinių, apskrities, rajono varžybų kalendorius, programas. Kūno kultūros ir sporto komitetui, sporto metodikos kabinetui yra paruošęs metodinę medžiagą „Iš darbo patirties šuolio į aukštį rungtyje“ (1974 m.). Taip pat teikia metodinę pagalbą krepšinio, stalo teniso ir lengvosios atletikos sporto šakų atstovams.

Šių metų laureatai dėkojo savo šeimoms, auklėtiniams, žmonėms, kurie teikė jų kandidatūras. Plojimais ir šūksniais buvo vainikuoti Medardo Urmulevičiaus žodžiai „Mes daug geriau gyvensime, jei kiekvienas sąžiningai dirbsime savo darbą“.

Renginio šventinę nuotaiką padėjo sukurti Šilutės meno mokyklos fanfarinis pučiamųjų orkestras „Pamarys“, choreografijos grupė „Pamarietė“, mišrus kamerinis choras „Vox Libri“, neformalaus vaikų švietimo jaunimo muzikos grupė „Prieskonis“.

Organizatorių nuotr.

Kovo 11-oji – atgimusios Lietuvos šventė, garbės ir orumo atkūrimo diena, kuri kiekvieno lietuvio širdyje yra ne tik istorinė data, bet ir visų kartų ateities šauklys.

Tradicinių amatų centre kovo 12-ąją dieną rinkosi švėkšniškiai, norėdami paminėti vilties ir laisvės šventę. Renginį pradėjo jaunosios kartos atstovė iš Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos Dominyka Ambroževičiūtė, kuri pristatė savo darbų parodą „Mada tautiškai“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiai jaunai mados fotografei puikiai pavyko suderinti tautinius kostiumus ir šiuolaikinę modernią fotografiją. Papasakojus apie darbo užkulisius ir idėjos gimimo istoriją, Dominyka palinkėjo visiems susirinkusiems atrasti tautinio kostiumo emociją kasdienybėje.

Žemaitijos regiono tautinius kostiumus pristatė ir Inkaklių kaimo kapela „Ašvėlė“, kurie visus susirinkusius pasveikino eilėmis. Na, o Švėkšnos miestelio seniūnas Alfonsas Šeputis dar kartą apžvelgė visam Šilutės rajonui svarbų praėjusių metų įvykį – šimtmečio žygį ir pristatė Šilutės TV filmą „Nepriklausomybės akto kelionė“.

Po filmo peržiūros Tradicinių amatų centro darbuotojos visus vaišino kava bei saldumynais ir ragino pasitaikius progai pakalbėti apie savo Lietuvą, apie joje gyvenusius ir gyvenančius žmones, kurie visais laikais garsino mūsų šalį ir tebegarsina. Valstybę kuriame mes ir ji tokia, kokios esame verti. O didžiuotis tikrai turime kuo.

J. Andriejauskaitės, 15min.lt, nuotr.

Klaipėdos apygardos teisme pirmadienį nuosprendį išklausė įspūdingą ginklų ir šaudmenų kolekciją į Lietuvą atsivežęs vokietis Christophas Gawronas, nuo 2006 metų gyvenęs Šilutės rajone. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjęs svetimtautis glaudėsi pas ūkininkus ir dirbdavo už maistą. Pro akis nepraslydo Ch.Gavrono ginklai, apie kuriuos policijai pranešė viena senolė. Vokietis netruko sprukti, tačiau po penkerių metų buvo pargabentas į Lietuvą ir nuteistas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasiremdamas lazdele į teismą atvykęs 45-erių Ch.Gawronas nesiskundė sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur gyvena vienutėje, teigė nesąs alkanas, sušalęs, o lietuviškoms sriuboms galintis pasakyti tik pagyrimo žodžių.

Teismo salėje vokietis išgirdo laisvės netenkantis dvejiems metams, tiesa, jau kone metus jis yra suimtas ir šis terminas bus įskaičiuotas į bausmės atlikimo laiką. Bausmę vyras atliks pataisos namuose.

Teismo sprendimu iš jo konfiskuojama ir didelė ginklų bei šaudmenų kolekcija, ji bus perduota ginklų fondui. Vokietis neteks ir savo senučio „Mercedes“, kuriuo į Lietuvą atsigabeno kontrabanda laikomą krovinį.

Atsivežė daug ginklų

Šioje byloje nustatyta, kad Ch.Gawronas įsivežė į Lietuvą kontrabandą – didelį kiekį ginklų ir šaudmenų. Pavyzdžiui, medžioklinius šautuvus, šautuvą „Winchester“, šimtus kulkų ir kt. Įsivežęs šiuos ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, juos laikė pas įvairius Šilutės raj. gyventojus. Būtent pas vieną jų 2013 metų sausį kratos metu ir buvo rasti ginklai. Apie jų buvimą pranešė vietos gyventoja, išvydusi didžiulėje dėžėje laikomą įspūdingą ir pavojingą vokiečio turtą.

Anot teisėjo Daliaus Jocio, šioje byloje Ch.Gawronas paaiškino, jog yra sportinio šaudymo atstovas ir manė, jog minėtus ginklus ir šaudmenis gali vežtis kur nori kaip Europos Sąjungos pilietis. Byloje kaltinamasis pateikė Vokietijoje išduotus ginklų dokumentus, taip manydamas, jog tokių dokumentų pakanka ir jis gali laisvai vežiotis ginklus į Lietuvą, kaip Europos Sąjungos narę. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, galiojęs tuo metu, numatė, kad siekdamas įsivežti ginklus vokietis turėjo gauti Lietuvos policijos leidimą, o tokiu leidimu užsienietis nepasirūpino.

Į Lietuvą Ch.Gawronas atvyko 2006 metais. Teismas padarė išvadą, kad ilgą laiką gyvendamas Lietuvoje Ch.Gawronas suprato, jog toks leidimas reikalingas, tačiau juo nepasirūpino. Apžiūrėjus ginklų dokumentus teismas nepamatė, jog jie galiotų visoje Europos Sąjungoje. Teismas konstatavo, kad toks ginklų ir šaudmenų įvežimas neturint leidimo yra kontrabanda.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas konstatavo, kad jis padarė sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta tik laisvės atėmimo bausmė ir griežta, tačiau pritaikė Baudžiamajame kodekse numatytą išimtį, kurioje teigiama, jog jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas motyvuotai gali paskirti švelnesnę bausmę. Taip teismas ir pasielgė.

Byloje apklausti liudytojai vokietį apibūdino kaip ramų, nekonfliktišką žmogų. Šilutės seniūnija nurodė, jog neigiamos informacijos apie šį žmogų neturima. Ginklų vokietis Lietuvoje nenaudojo, niekam nedemonstravo, su savimi nenešiojo.

„Iš dalies nusikalstamą veiką lėmė ir kaltinamojo naivumas – manymas, jog ginklus ir šaudmenis galima įvežti į Lietuvą neturint policijos leidimo. Be to, teismas pastebėjo, jog kaltinamasis turi sveikatos problemų, sunkiai vaikšto, turi lazdelę, todėl atlikti ilgą laisvės atėmimo bausmę, jam kaip užsieniečiui, nemokančiam lietuviškai, būtų sunku“, – sakoma teismo sprendime.

Buvo pasprukęs

2013 metais, aptikus vokiečio ginklus, jam buvo pareikšti įtarimai ir kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, tačiau Ch.Gawronas iškeliavo į gimtinę ir, teismo manymu, ten pasislėpė. Paskelbus vyro paiešką jis į Lietuvą pargabentas tik po penkerių metų.

„Ši aplinkybė parodė, kad kaltinamasis nepaisė jam parodyto pasitikėjimo“, – sakė teisėjas D.Jocys.

Pavojingi ginklai

Prokurorė Edita Mikalainienė neslėpė ketinanti skųsti nuosprendį, nes už ginklų kontrabandą numatomos itin griežtos, iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės.

Jos teigimu, nors Šilutės rajono gyventojai tik geru žodžiu atsiliepdavo apie vokietį, vadindavo jį geriečiu, ekologu, kuris rūpinosi net ir varlėmis, toks ginklų kiekis sukelia nerimą.

„Bet kam tokiam geriečiui reikia tiek ginklų? Atsidurkime dabar kitoje barikadų pusėje… Neduok Dieve, jis būtų kažką padaręs, visi būtų sakę: „Kur žiūrėjote, su tokiais ginklais?“ – kalbėjo prokurorė.

Pasak jos, teisme vokietis nemotyvavo, kam jam šių ginklų reikėjo. Jis nurodė esantis šaudymo specialistas, šaudantis į skraidančias lėkštes. Prokurorės teigimu, tokiam pomėgiui tokių galingų, A klasei priskiriamų ginklų nereikia.

„Tai aukščiausios kinetinės galios ginklai. Kai kurie jų seni, tačiau visi veikia. Jei tai būtų antikvariniai, būtų galima kitaip vertinti. Atlikta ekspertizė – visi ginklai veikiantys puikiausiai“, – sakė E.Mikalainienė.

Moteris tikino neišgirdusi rimtų motyvų, kodėl vokiečiui skirti tik dveji metai nelaisvės. Tiesa, pats Ch.Gawronas situaciją vadina nesusipratimu, apie ją jis laiškus rašė į įvairiausias institucijas, tarp jų ir prezidentei.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prezidentė siūlo didinti viešojo sektoriaus skaidrumą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Valstybinės darbo inspekcijos vadovu Jonu Griciumi, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstove Ingrida Palaimaite ir viešojo valdymo ekspertais Vitaliumi Nakrošiu bei Viliumi Mačiulaičiu aptarė viešojo sektoriaus skaidrinimo klausimus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vyriausybė yra pasirengusi reformuoti viešąjį sektorių, tačiau šis sektorius – ne tik valstybės tarnyba, bet ir darbo sutarčių pagrindu dirbantys tarnautojai.

Pasak Prezidentės, viešojo sektoriaus reforma negali būti dalinė, ji turi užtikrinti skaidrumą visame sektoriuje ir stabdyti jame korupciją ir nepotizmą, kurie didina neteisingumo jausmą ir emigraciją.

Šiame sektoriuje priimant darbuotojus į pareigas pirmenybė neretai teikiama pažintims, giminystės ryšiams arba partinei priklausomybei. Tai problema, kurią įžvelgia ne tik specialistai, teisininkai, bet ir didelė visuomenės dalis.

Šalies vadovė yra gavusi ne vieną laišką, kuriame rašoma apie valstybės ar savivaldybių įmones ir jose įdarbintus vadovų giminaičius bei partiečius.

Net 45 proc. viešojo sektoriaus tarnautojų teigia susidūrę su situacija, kai politikai protegavo savo partijų narius, kad šie eitų pareigas.

Naujausiais „Transparency International“ Lietuvos skyriaus tyrimais, 4 iš 10 vadovų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse yra susiję su partijomis, o kai kuriose savivaldybėse daugiau nei trečdalis administracijos darbuotojų priklauso tai pačiai partijai.

Pastebima, kad viešojo sektoriaus darbuotojų kaita dažnai priklauso nuo politinių ciklų. Lyginant pastarųjų dešimties metų valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kaitą matyti, kad kai kurių įmonių vadovai keičiasi po kiekvienų rinkimų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, 17,66 proc. savivaldybių administracijų darbuotojus sieja santuokos ar kiti giminystės ryšiai. Dažnai šie ryšiai lemia ir nepagrįstą administracinio aparato didėjimą. Pagal „Spinter tyrimų“ apklausą 40 proc. žmonių mano, kad biudžetinių įstaigų ir savivaldybių darbuotojai sprendimus priima būdami šališki.

Todėl Prezidentė teiks Seimui Darbo kodekso pataisas, numatančias, kad į pareigas viešajame sektoriuje turi būti skelbiamos viešos atrankos.

Pagal šalies vadovės siūlomą naują tvarką viešos atrankos turėtų būti skelbiamos į pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat valstybės ir savivaldybių įmonėse bei valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse. Šiuo metu konkursai jau skelbiami užimant vadovų, jų pavaduotojų ir buhalterių pareigybes.

Iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė turėtų patvirtinti konkursų į pareigas paskelbimo, organizavimo ir vykdymo aprašą. Atrankos turėtų būti lanksčios, skaidrios ir neapsunkinančios institucijų nereikalingomis procedūromis, sudarančios sąlygas viešajame sektoriuje įsidarbinti kompetentingiausiems kandidatams.

Didinti viešojo sektoriaus atvirumą ir nepriklausomumą nuo politinių ciklų Lietuvai yra rekomendavusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), siūlydama užtikrinti atvirą ir skaidrią atranką, grindžiamą objektyviais kriterijais.

Dalis viešų įstaigų jau dabar savo sprendimu skelbia viešas atrankas, nors kol kas tai dar nėra privaloma.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pernai, prieš Šv. Velykos, Švėkšnos neįgaliųjų draugija eilinį kartą visus nustebino savo išmone – pastatė ir margučiais papuošė nepaprastą Velykų medį. Ant jo sūpavosi net 7551 margutis. Taip buvo pasiektas Lietuvos rekordas. Šiemet planuojama jį pagerinti.

Susiję: „Pažiūrėti didžiausio Velykų medžio Lietuvoje – į Šeduvą? Nieko panašaus – į Švėkšną! (nuotr.)“,
„Patvirtinta: Švėkšnoje pasiektas naujas rekordas“

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Penktadienį pradėti parengiamieji darbai prie miestelio bažnyčios. Čia kartu su Vytauto Raibio ir seniūnijos pagalba buvo atvežtas ir pastatytas Algimanto Pužo dovanotas medis, ant kurio ir bus sukabinti atgyjančios gyvybės simboliai – margučiai.

Velykų medis ‚sužydės” tarp Verbų sekmadienio ir Šv. Velykų.

G. Railos asmeninio albumo nuotr.

Penktadienį, kovo 9 d., Šilutės Vydūno gimnazijos salėje Šilutės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų skyrius surengė lietuviškos pjesės koncertą – konkursą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Konkurse dalyvavo 20 jaunųjų dūdorių iš Šilutės meno mokyklos, kurie grojo lietuvių autorių kūrinius, lietuvių liaudies dainas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mokinius paruošė mokytojai Gražvydas Raila, Edgaras Noreika, Arvydas Stakvilevičius ir Arnoldas Rumšas.
Konkurso dalyvių pasirodymus vertino Klaipėdos universiteto profesorius, trimitininkas Vilmantas Bružas, saksofono instrumento mokytojas Bronislovas Bučius, Pagėgių muzikos ir sporto mokyklos mokytojas Sigitas Stankus.
Nuoširdžiausi vertintojai – atlikėjų artimieji bei klausytojai, neabejingi pučiamųjų muzikai.
Visi dalyviai apdovanoti I, II, III laipsnio diplomais ir prisiminimo dovanėlėmis, skirtomis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienį į Lietuvą toliau plūs šilto oro masė, kai kur galime sulaukti ir pavasariškos 11–12 laipsnių šilumos, tačiau trečiadienį žiema dar primins apie save, LRT radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Pirmadienį didžiojoje šalies dalyje silpnai lynos, bet pasitaikys ir pragiedrulių. Popiet pradės labiau jaustis pietryčių vėjas, kuris bus gūsingesnis nei sekmadienį. Temperatūra kils iki 5–10 laipsnių šilumos. Vakariniuose rajonuose vietomis gali sušilti ir iki 11–12 laipsnių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienį lietaus neišvengsime. Pūs gūsingas vėjas – greitis sieks 15–16 m/s. Naktį temperatūra svyruos tarp 1–6, dieną bus 6–11 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį temperatūra svyruos tarp 0–5 laipsnių šilumos, o dieną bus 2–7 laipsniai šilumos. Vakarėjant oras ims šalti. Dieną į lietų įsimaišys šlapdriba, o vakare vietomis gali ir pasnyguriuoti.

Ketvirtadienio naktį temperatūra daug kur kris iki 0–5 laipsnių šalčio. Krituliai pamažu trauksis. Dieną oras sušils iki 0–5 laipsnių.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos ministerija kartu su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, siekdama pašalinti įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą teisinio reguliavimo spragas, parengė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Visuomenė kviečiama susipažinti ir pateikti pasiūlymus projektui.
Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos (projektas)

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Komunalinių atliekų tvarkymas – vienintelis viešųjų paslaugų sektorius, kurio kainodaros modelis iki šiol nėra aiškiai reglamentuotas, – sako aplinkos viceministras Dalius Krinickas. – Neaišku, nei kokiais terminais tvirtinama kainos už šių atliekų tvarkymą apskaičiavimo metodika, nei kuri institucija jas apskaičiuoja, nei kokie yra jų peržiūros ir pakeitimo pagrindai.“ Be to, pasak viceministro, nėra nustatyti ir sąnaudų atskyrimo principai, kurie leistų užtikrinti, kad už komunalinių atliekų tvarkymą gautos pajamos nebūtų nukreipiamos kitai veiklai finansuoti. Iki šiol šios sąnaudos nėra audituojamos; nenustatyta gyventojų informavimo ir skundų nagrinėjimo tvarka, skirtingų regionų „vartų“ mokesčiuose įskaičiuojamos skirtingos sąnaudų grupės.

Atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis siūloma regiono įmokų nustatymą už komunalinių atliekų tvarkymą, priežiūrą, išankstinių ginčų sprendimo ne teisme nagrinėjimą, atliekų deginimo įrenginių kainų nustatymą ir kitas funkcijas pavesti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

Ligi šiol ir organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą, ir tvirtinti įmokų dydį už šias paslaugas regiono ir savivaldybių lygiu yra įpareigotos savivaldybės. Tai numato Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymai. Kadangi šalyje kuriama regioninė komunalinių atliekų tvarkymo sistema, šios paslaugos kaina visuose regionuose turi būti apskaičiuojama remiantis tais pačiais principais. Todėl ir siūloma nustatyti vieningą regioninės kainodaros skaičiavimo ir tvirtinimo tvarką.

Be to, Atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis siūloma numatyti ekonomines sankcijas nustatytų reikalavimų nevykdančioms savivaldybėms, taip pat pažeidimų nustatymo bei baudų skyrimo tvarką. Nors savivaldybės privalo vykdyti Valstybinio atliekų tvarkymo plano joms nustatytas užduotis numatytais terminais, toli gražu ne visos reikiamai šią pareigą atlieka. Kadangi ligi šiol už tai nėra nustatytos sankcijos, atsakingos institucijos neturi veiksmingų svertų įpareigoti savivaldybes vykdyti teisės aktų reikalavimus. Šią problemą ir leistų išspręsti pakeistas Atliekų tvarkymo įstatymas.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Siekdami suburti besidominčius naujausiomis informacinėmis technologijomis Šilutės rajono vaikus ir jaunimą Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkai nuo vasario mėnesio pradėjo vykdyti projektą „Jaunųjų technologų akademija“.

Ši paslauga skirta jaunimo kūrybiškumui ugdyti, kelti iššūkį jaunam žmogui, skatinti domėjimąsi ir norą tobulėti informacinių technologijų srityje. „Jaunųjų technologų akademijoje“ vykdomos įvairios veiklos: robotikos, 3D modeliavimo, programavimo, bepiločių skraidyklių (dronų).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bibliotekoje kiekvieną savaitę vyksta robotų konstravimo ir programavimo užsiėmimai. Jų metu dalyviai susipažįsta su LEGO MINDSTORM EV3 robotų komplektais, patys konstruoja judančius, reaguojančius į aplinką robotus. Kovo 6 d. dalyvių sukonstruoti robotai dalyvavo Robotikos čempionate. Robotai turėjo įveikti jiems paruoštą užduotį – įkopti į kuo aukštesnį kalno lygmenį. Vėliau varžytasi „sumo“ rungtyje, kurioje dalyviai bandė išstumti priešininko robotą už rato ribų. Visi čempionato dalyviai apdovanoti saldžiais prizais.

Bibliotekoje vyksta programavimo užsiėmimai, kurių metu, padedant bibliotekinių procesų automatizavimo inžinieriui, jaunimas programuoja „Arduino“ sistemas, testuoja jų prototipus, mokosi kurti žaidimus, internetines svetaines. Įgyvendinant projektą galima dalyvauti užsiėmimuose su trimatėmis modeliavimo programomis ir 3D spausdintuvu, kurių metu projekto dalyviai mokosi modeliuoti specialia programa, kuria modelius-suvenyrus. Sukurtos suvenyrinės figūros, detalės atspausdinamos 3D spausdintuvu.

Nuo balandžio mėnesio bibliotekoje pradės veikti bepiločių skraidyklių (dronų) dirbtuvės. Jaunuoliai susipažins su skraidyklių valdymu, taisyklėmis bei jų, kaip pilotų, atsakomybe, drono konstrukcija, skrydžio charakteristikomis bei kitomis subtilybėmis, įgis praktinių pilotavimo įgūdžių. Dalyviai, naudodamiesi dronais, filmuos įvairius gamtos ir kultūros objektus, apdoros medžiagą, montuos trumpo metražo filmus ir bus įtraukiami į kitus kūrybinius procesus.

Projektu „Jaunųjų technologų akademija“ siekiama jaunimą įtraukti į bendrą netradicinę veiklą, skatinti jų saviraišką, komandinį darbą, partnerystę, bendradarbiavimą, iniciatyvas, vykdoma jų socializacija. Veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo senovės kovo 10-ąją Lietuvoje švenčiama keturiasdešimties paukščių diena, simbolizuojanti paukščių parskridimas. Tikima, kad šią dieną į Lietuvą jau būna sugrįžę 40 svetur žiemojusių paukščių rūšių.

Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei, ši šventė buvo pervadinta 40 šventų kankinių diena, IV a. atidavusių gyvybę už krikščionybės išpažinimą. Liturginę ir liaudišką šventę apibendrinus buvo sakoma, kad kankinių garbei atskrenda 40 paukščių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žmonės tikėdavo, kad jei tą naktį pašąla, stiprios šalnos dar truks 40 parų. Kad būtų geras javų derlius, Rytų Lietuvoje buvo paprotys šeimynai iškepti 40 bandelių. Žemaičiai per šią šventę vengdavo kur nors toli nuo namų važiuoti, – dar su kaimynais, ar net su saviškiais teksią pyktis.

Šiai dienai ir šiai progai nuo seniausių laikų lietuvių tauta yra sukūrusi įvairiausių dainų ir žaidimų, kad 40-ties paukščių diena būtų išskirtinai paminėta, pagarbinti parskridę paukščiai, kad žmonės ir ypač vaikai gerbtų ir mylėtų, pažintų ir neskriaustų sparnuočių.

Lietuvos ornitologų draugija kviečia stebėti ir sekti naujienas rubrikoje „Fenologiniai stebėjimai“.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Pakvipo baudžiamąja atsakomybe.

Iš portalo lrytas.lt: „Viena moteris nesunkiai nukentėjo antradienį Šilutės rajone susidūrus dviem lengviesiems automobiliams. Incidentas dar prieš vidurdienį įvyko Šilutės r., Vilkyčių miestelyje. Čia susidūrė automobiliai „Mercedes-Benz“ ir „Renault“. Po susidūrimo „Renault“ nulaužė kelio ženklą ir įlėkė į griovį, o „Mercedes-Benz“ atsidūrė greta esančios sodybos gyvatvorėje. Po susidūrimo medikų pagalbos prireikė „Renault“ vairuotojai“.
(„Avarija Šilutės r.: pranešimas apie susidūrimą policijai atskriejo iš Ispanijos“)

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš laikraščio „Šilokarčema“: „Šią savaitę įvyko dvi avarijos, kurių metu nukentėjo žmonės. Vienos jų galimas kaltininkas – Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, verslininkas Steponas Kazlauskas. Paklaustas, ar pažeidė eismo taisykles, dėl ko iš tikrųjų įvyko avarija ir nukentėjo žmogus, pašnekovas net supyko. „Ne tavo reikalas… Bl… Gerai?“, – kalbėjo pakeltu tonu „tvarkietis““.
(„S. Kazlauskas: avarijos – policijos ir mano, o ne rašytojų reikalas!“)

Iš policijos pranešimo: „2018-03-07 patikslinus eismo įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2018-02-27 d. apie 10.40 val. Šilutės r., Saugų sen., Vilkyčių k., Klaipėdos-Vilkyčių g. sankryžoje moteriai, gim. 1984 m., vairuojant automobilį „Renault Clio“, sankryžoje sukant į kairę, į jos vairuojamo automobilio kairįjį šoną atsitrenkė automobilis „Mersedes Benz“, vairuojamas vyro, gim. 1954 m. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Renault Clio“ vairuotoja, kuriai VšĮ Šilutės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje buvo diagnozuotas galvos sutrenkimas ir bendras kūno sumušimas, išleista gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.“

Iš Baudžiamojo kodekso: 281 str. 1 d.:“ Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė įgyvendina projektą „Šilutės miesto istorinės dalies kraštovaizdžio tvarkymas“, kurio tikslas – pagerinti Šilutės miesto teritorijos būklę, didinant kraštovaizdžio planavimo kokybę, stiprinant ir palaikant kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, atkuriant pažeistas teritorijas, didinant kraštovaizdžio vizualinį estetinį potencialą, praneša Regioninės plėtros departamentas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekiant tikslo bus vykdomos projekto veiklos: bus pakoreguoti Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai Šilutės mieste, lokalizuojant jame vietinio lygmens gamtinį karkasą; bus sutvarkyti Šilutės miesto istorinės dalies Tilžės g. ir Lietuvininkų g. želdiniai pagal parengtą kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo projektą; bus sutvarkyti trys Šilutės rajono apylinkės teismo pripažinti bešeimininkiai statiniai, esantys Šilutės miesto Nemuno gatvėje: smalos talpykla, smalos talpyklos bokštai, šalia esančios asfaltuotos aikštelės.

Projekto veiklų įgyvendinimui planuojama panaudoti apie 333.324,47 Eur, iš kurių 283.325,80 Eur sudarys Europos Sąjungos lėšos ir 49.998,67 Eur – Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšos.

Įgyvendinus projektą (planuojama projekto pabaigos data 2018 metų pabaiga) bus pakoreguotas Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, bus sutvarkyti Šilutės miesto istorinės dalies Tilžės g. ir Lietuvininkų g. želdiniai, bus pašalinti bešeimininkiai statiniai. Pagerės Šilutės miesto teritorijos būklė, miesto gyventojų gyvenimo kokybė, sumažės vizualinė tarša.

Vietoj sveikinimo.

Kažkaip keista: Tarptautinė moters diena ir vėl atėjo kovo 8-ąją.
Sakysite, tai tik sutapimas?
Nė velnio – greičiau jau sąmokslas.
Ir ne koks ten vietinės reikšmės, kurių mūsuose vis dar pasitaiko, o tarptautinis.
Kūnas pagaugais nueina, vien apie tai pagalvojus…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O juk Kovo 8-oji visada galėtų ateiti penktadienį.
Dar geriau, jei nuo 10 ryto iki 8 vakaro.
Kad vyrams liktų laiko ir savo gyvenimo moterims…

www.youtube.com stop kadras.

Remiantis turimais duomenimis, pavasario potvynis prasidės antroje kovo mėnesio pusėje ir bus mažesnis už vidutinį, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Kovo 5 d. sniego dangos vandens atsargos Nemuno baseine sudarė 18–77 %, Neries baseine – 26–74 % normos. Pagal vandens atsargų kiekį, tik labai intensyvus sniego dangos tirpimas galėtų padidinti potvynio mastą, prie to prisidėtų ir dirvožemio įšalas (16–50 cm gylio), kuris neleis vandeniui susigerti, nes žemė įšalo šlapia.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kovo mėnesio orai, remiantis prognoze, turėtų būti 2 laipsniais šaltesni už normą, todėl sniego tirpimas neturėtų būti intensyvus. Palanki aplinkybė yra ir kol kas žemas Baltijos jūros vandens lygis, lengvinantis Nemuno tekėjimo sąlygas. Šių metų potvynio svarbus veiksnys gali būti ledo sangrūdos, mat Nemunas, nuo Lampėdžių iki žiočių, yra užšalęs.

Kovo 10 d. bus atlikti nauji vandens atsargų sniego dangoje matavimai, pagal jų rezultatus, prognozė bus koreguojama.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovo orų prognozė.

Netikėtai ilgam šalį sukaustęs šaltis atslūgo, tačiau sniegas iš dangaus vis drebia, o jau artėja kovo vidurys. Pastaraisiais metais šiuo metu jau buvome įpratę džiaugtis pavasariu. Kada jis ateis šiemet?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didžioji dalis žiemos buvo šiltesnė, tačiau vasaris – netikėtas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, paklaustas, ar smarkiai žiemos prognozės skyrėsi nuo realybės, teigė, kad pasikeitė tik vasario mėnesio prognozė.

„Į ilgalaikes prognozes reikia žiūrėti kaip į eksperimentines, jos pasitvirtina tik apie 55 proc. Kitaip tariant, prognozės reiškia didžiausią tikimybę. Be to, jos nuolat tikslinamos. Iš pradžių buvo prognozuojama artima normai vasario temperatūra, o vėliau jau buvo laukiama jo šaltesnio oro.

Beje, šis gruodis buvo 3 laipsniais, paskutinis gruodžio dešimtadienis – net 5 laipsniais šiltesnis už daugiametę normą, šiluma nusitęsė dar ir į pirmą sausio dešimtadienį, kuris taip pat buvo 5 laipsniais šiltesnis. Apibendrinant sausis šiltesnis buvo 1–2 laipsniais. Vasario pradžia nebuvo labai šalta, tačiau vėliau atėjo šalčio banga, todėl mėnuo buvo apie 3 laipsnius šaltesnis už daugiametę normą“, – dėstė pašnekovas.

Klimatologinis pavasaris vėluos

Dar vasario mėnesį kovo buvo laukiama 1–2 laipsnio vėsesnio už daugiametę normą. Įprasta kovo vidutinė daugiametė temperatūra yra 0,4 laipsnio, tačiau prognozuojama, kad ji gali išlikti neigiama – apie 1–2 laipsnius šalčio.

Pasak klimatologo, įprastai pavasaris Lietuvoje anksčiausiai prasideda pajūryje, jau kovo pirmomis dienomis, ir toliau keliauja per Lietuvą rytinės dalies link. Didžiojoje Lietuvos dalyje pavasaris ateina apie kovo vidurį, maždaug kovo 17 d., o vėliausiai Rytų Lietuvoje – po kovo 20 d.

„Pastaraisiais metais kovo mėnuo būdavo šiltas. Paskutinis toks šaltas jis buvo tik 2013 m. Taigi šiemet klimatologinio pavasario laukiama vėliau. Tačiau žmonės labiau pajunta ne klimatologinį, o su vegetacija susijusį pavasarį, kai ima atsigauti gamta. Jis būna balandžio pradžioje, maždaug apie pirmąjį jo dešimtadienį. Šiemet balandžio mėnuo prognozuojamas artimas daugiametei normai, tačiau pirmosios jo pusės laukiame vėsesnės. Antra balandžio pusė jau turėtų būti įprastesnė ir šiltesnė už daugiametę normą“, – teigė pašnekovas.

Visgi, jo manymu, greičiausiai gamta atsibus įprastai, nebent keletą dienų vėluos. Labiau laukiame vėluojančio klimatologinio pavasario. Šiuo metu žemę nuklojęs sniegas gali taip pat labai greitai nutirpti, kadangi laukiama šiokio tokio atšilimo.

Prognozuojamas atšilimas – greičiausiai laikinas

Pasak sinoptikų, šią naktį Lietuvoje dar vyraus nedidelis šaltukas – 0–5 laipsniai šalčio, daug kur kris nedidelis sniegas, tačiau jau penktadienio dieną kils iki 1–6 laipsnių šilumos. Tiesa, oras greičiausiai nebus labai malonus: krituliai kris intensyviau, vyraus šlapdriba.

Kaip teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Natalija Nikolajenko, orai šils ir toliau. Savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje temperatūra bus teigiama, šils iki 6 laipsnių ir daugiau, į lietų pereinanti šlapdriba keisis su saule, kurios daugiausia turėtų būti sekmadienį.

Tačiau, specialistės teigimu, tai dar nėra tikrasis pavasaris. Sniegas tikrai aptirps, tačiau šiuo metu jo danga pakankamai stora, todėl tikriausiai nebus taip, kad jo neliks.

„Šiuo metu prognozuojamas atšilimas, tačiau sunku pasakyti, kiek laiko šiluma išsilaikys. Šaltis gali sugrįžti, kadangi kovo mėnuo – pereinamasis iš žiemos į pavasarį, dar būna visko. Dar negalime sakyti, kad pavasaris atėjo“, – aiškino pašnekovė.

Urologas E. Padimanskas. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Taip teigia VšĮ Šilutės ligoninės gydytojas Edgaras Padimanskas.

Urologas perspėja, kad šia liga susirgę asmenys nejaučia jokių simptomų. Jo teigimu, šlapimo pūslės vėžys dažniausiai nustatomas per vėlai, todėl gydytojas ragina tiek vyrus, tiek moteris bent kartą per metus pasitikrinti savo sveikatą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasarį – 4 operacijos

Anot gydytojo, Šilutės rajono gyventojams bent kartą per mėnesį yra nustatomas šlapimo pūslės vėžys. Šią tendenciją E. Padimanskas stebi jau daugiau nei metus. Pasak urologo, ne tik besiskundžiantiems, bet ir apsilankiusiems profilaktiškai randama auglių šlapimo pūslėje. Deja, daugiausia piktų navikų. Per vasarį nustatyti nauji 4 augliai ir visi jie jau išoperuoti gydytojo E. Padimansko Šilutės ligoninėje. Urologas dar kartą patvirtina, kad iš šių 4 atvejų 2 navikai buvo diagnozuojami atsitiktinai konsultacijų metu. Vienos jų metu gydytojui apžiūrint paciento prostatą, buvo patikrinta ir šlapimo pūslė, kurioje rastas auglys. Kiti 2 asmenys skundėsi, kad šlapinasi krauju.

„Man nieko neskauda”

„Ši liga paslaptinga tuo, kad žmogui nieko neskauda. Pagrindinis požymis – šlapimas su krauju. Jis nesiskundžia, nes jaučiasi sveikas. Žmogus nesupranta iš kur tas kraujas ir numoja ranka. Svarsto, kad burokėlių suvalgė daugiau ar kito. Deja, jei jau pamatėte kraujo šlapime, tai signalas, kad augliukas jau pažengęs”, – perspėja urologas. Gydytojas aiškina, jog augliuką rasti geriausia, kai kraujo dar nėra. Tai lengviau tiek operuojančiam gydytojui, tiek pacientui. Navikai randami planinių echoskopijų metu. Vyrams virš 50 metų net ir nesijaučiant blogai, E. Padimanskas ragina kartą metuose apsilankyti pas urologą.

„Kai nustatome pirmą kartą, mes jį išpjauname ir išsiunčiame ištyrimui į Vilnių. Jei auglys yra labai agresyvus, peraugęs šlapimo pūslės raumenis, tai tada jau yra atliekama antroji operacija šalies trečio lygio ligoninėse. Tada yra šalinama visa pūslė, kad auglys neplistų. Jei augliukas yra mažiau agresyvus, tada paždaug po 6 savaičių, po pirmos operacijos, yra kartojama operacija be išorinio pjūvio”, – apie šlapimo pūslės vėžio gydymą aiškino urologas E. Padimanskas.

Žinoma kraujas gali pasirodyti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui dėl insktų akmenligės, tačiau būna jau kiti skausmai. Taip pat dėl šlapimo pūslės ūmaus uždegimo, bet juntamas skausmas pilvo apačioje ir kiti simptomai.

Taip pat urologas ragina ir moteris nebijoti kreiptis pas gydytoją dėl šlapimo nelaikymo. „Nebijokite, tai yra liga, kurią galime sutvarkyti”, – sako gydytojas E. Padimanskas.

Nuolat taiko naujoves

Jau dešimtmetį Šilutės ligoninėje dirbantis gydytojas E. Padimanskas nuolat dalyvauja įvairiose mokymuose, seminaruose ar programuose. Tokiu būdu gydytojas tobulėja ir naujoves taiko Šilutėje. Anot urologo, jam atvykus dirbti gydytoju į Pamario kraštą prasiplėtė urologija. „Ligoninėje buvo tik atviros prostatehtomijos, vėliau dalyvavau programoje „Ankstyvo prostatos vėžio dignostika”. Nuo tada įstaigoje pacientams atliekame prostatos biopsiją”, – prisiminė gydytojas E. Padimanskas.

Vėliau, įsigijus naują laparoskopą, buvo sukomplektuota visa urologinė laparoskopinė dalis. Kaip jis pats paaiškino, tai leido be išorinio pjūvio atlikti tiek prostatos, tiek netoli pažengusias šlapimo pūslės vėžio operacijas. Be to, Šilutės ligoninėje gydytojas pradėjo ir inkstų operacijas, o po ilgų mokymosi E. Padimanskas jau operuoja ir moteris nuo šlapimo nelaikymo. Prieš dvejus metus ši operacija buvo naujovė.