Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, išskirtinė premjera – pristatomas interaktyvus trumpametražis muzikinis filmas „Knygnešio kelias”, kurio muzikinio takelio autoriai „G&G Sindikatas”.

Filmo kūrėjai kviečia patirti dvi istorijas ir filmą valdyti patiems, pasirenkant, kurią istoriją stebėti. Nuo šiandien filmą galima išbandyti interneto svetainėje www.knygnešiokelias.lt.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šis trumpametražis filmas unikalus tuo, jog žiūrovas yra ne pasyvus stebėtojas, o atvirkščiai – aktyvus dalyvis. Jis renkasi, kurią siužetinę liniją stebėti – slapčia knygas gabenančio knygnešio ar jį pagauti siekiančio žandaro. Tik aktyvus žiūrovo įsitraukimas leidžia pastebėti visas paslėptas užuominas ir pilnai suprasti istoriją.

„Interaktyvus sprendimas tapo mūsų projekto ašimi. Jis atnešė daugybę papildomų iššūkių, tačiau pelnė ir ypatingą žiūrovų susidomėjimą išankstinės peržiūros metu Vilniaus knygų mugėje. Šiuo atveju interaktyvumas leidžia patiems žiūrovams nuspręsti, kokią istoriją jie pamatys, įtraukia ir nepaleidžia iki pabaigos. Interaktyvumas lietuviškuose filmuose ir video klipuose naudojamas dar labai retai, tad labai džiaugiamės pozityviomis žiūrovų reakcijomis į neįprastą filmo formatą”, – teigė trumpametražio filmo režisierius Airidas Janušauskas.

Filme žiūrovai gali išgirsti vieną populiariausių „G&G Sindikatas” dainų „Laikas keistis”, kuri įrodo, jog istorija ir Hip Hopas gali puikiai derėti, o šios grupės tekstais keliamos problemos buvo aktualios ir daugiau nei prieš šimtą metų. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Rusų dramos teatro aktorius Vidmantas Fijalkauskas bei auksiniu scenos kryžiumi už vaidmenis spektakliuose apdovanotas Tomas Rinkūnas.

Projektą inicijavo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, kūrė Video agentūra TURBO, projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba. Filmą peržiūrėti galima adresu: www.kngynešiokelias.lt.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Tauragės apylinkės teismas išnagrinėjo Šilutėje veikiančios asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ įkūrėjos ir vadovės Andželikos Bajorinaitės skundą dėl didžiulį atgarsį šalyje sukėlusios šuns gelbėjimo operacijos. Teismas skundą tenkino ir panaikino nutarimą dėl savavaldžiavimo, kuriuo moteris nubausta 30 eurų bauda bei įpareigota šuns savininkams atlyginti 150 eurų žalą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutiškė policijos pareigūnų buvo nubausta už tai, kad pernai vasarą savavališkai paėmė grandine prie medinės dėžės bulvių lauke, esančiame Tauragės r. Trumpininkų kaime, prirakintą D. R. šunį.

Moteris su nutarimu nesutiko ir kreipėsi į teismą. Ji nurodė, kad 2017 m. birželio mėn. socialiniame tinkle “Facebook” pamatė straipsnį apie laukuose apgyvendintą šunį. Apie paliktą apleistą ir neprižiūrėtą gyvūną ji nedelsiant informavo policiją ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą. Minėtoms institucijoms juo nepasirūpinus, manydama, kad šuo neturi šeimininko, ir nematydama kitos išeities gyvūną pati nuvežė į veterinarijos gydyklą, kur jam buvo suteikta neatidėliotina pagalba. Laukuose paliktas šuo galėjo ir neišgyventi.

Teismas konstatavo, jog policijos pareigūnai formaliai sureagavo į informaciją apie laukuose be priežiūros paliktą šunį. Jie įspėjo šeimininkus, šie pažadėjo šunį pasiimti, tačiau pareigūnai nekontroliavo, ar toks pažadas buvo įvykdytas. Be to, nesiėmė ir jokių tolesnių veiksmų. Apie šunį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neinformavo ir su šios srities specialistais dėl tokiomis sąlygomis laikomo šuns nesikonsultavo.

Teismas, be kita ko, įvertino ir šuns laikymo sąlygas. Tiek vaizdo medžiaga, tiek liudytojai patvirtino, kad medinė dėžė buvo nepritaikyta tokio dydžio šuniui. 14 metų vokiečių aviganis sirgo įvairiomis ligomis, sunkiai valdė užpakalinę kūno dalį. Teismas šeimininkų motyvus, jog ligotą šunį jie paliko tam, kad saugotų pasėlius nuo laukinių žvėrių, įvertino kritiškai.

A.Bajorinaitės veiksmus, kai praėjus trims dienoms nuo pranešimo pareigūnams ji šunį paėmė ir išsivežė, teismas įvertino kaip veiksmus, kurių ji ėmėsi esant būtinojo reikalingumo aplinkybėms. Gyvūnus globojanti moteris manydama, kad šuo bešeimininkis, ir duodama nurodymą paimti bei nuveždama jį pas veterinarijos specialistus, o po konsultacijų su jais duodama sutikimą šunį migdyti, siekė pozityvių tikslų – pagerinti jo laikymo sąlygas, pasirūpinti sveikata, o galiausiai ir nutraukti jo kančias.

Teismas taip pat panaikino nutarimo dalį, kuria šilutiškė buvo įpareigota šeimininkams atlyginti turtinę žalą – 100 eurų už šunį ir 50 eurų už pavadėlį bei antkaklį. Atmesdamas šį įpareigojimą teismas motyvavo, jog šuo buvo senas, ligotas, jo būklė pablogėjo ne dėl A. Bajorinaitės veiksmų. Be to, mergina apmokėjo visas išlaidas, susijusias su gyvūno gydymu, eutanazija, kurios neišvengiamai būtų tekę jo savininkams. Be to, šeimininkai nepateikė jokių pavadėlio ir antkaklio vertės įrodymų, todėl ir už tai gyvūnų globėjai atlyginti nereikės.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausiu metu iš Arkties plūstelės šalčių banga, tad kol kas pavasarine šiluma nesimėgausime, LRT radijui pasakojo sinoptikė Alva Nagelytė.

Penktadienį temperatūra išliks neigiama – svyruos tarp 0 ir 4 laipsnių šalčio. Žvarbus šiaurės, šiaurės rytų vėjas gins šalčio bangą iš Arkties, kuri Lietuvą pasieks šeštadienio naktį. Vėjo greitis sieks 8–12 m/s.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį temperatūra svyruos tarp 8–13 laipsnių šalčio. Vėjas pūs iš šiaurės rytų, išliks stiprokas. Dieną temperatūra svyruos tarp 0–5 laipsnių šalčio.

Sekmadienio naktį bus 8–13 laipsnių šalčio, o dieną dėl saulės temperatūra jau bus teigiama – svyruos tarp 0 ir 4 laipsnių šilumos.

Pirmadienio naktį temperatūra svyruos tarp 4 ir 9 laipsnių šalčio. Dieną ji kils iki 1–6 laipsnių šilumos.

Antradienį daugelyje rajonų turėtume sulaukti sniego.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vis drąsiau į mūsų namus skverbiasi pavasaris. Nepajusime, kaip pulsime ieškoti lengvesnio apdaro, patogesnio apavo, išsiilgę žalumos skubėsime gamtos glėbin, imsime planuoti atostogų kelionių maršrutus… Norint pabėgti nuo metų rutinos nebūtinos tolimos šalys. Kartais pakanka vienam ar su draugais dienai apsilankyti tokioje pažįstamoje mūsų Šilutėje. Skeptikas suabejos: „ O ką įdomaus rasiu čia“, bet juk kone kiekvienas senasis miesto namas turi savo istoriją, savo paslaptis. Praskleiskite jas su Krašto paveldo gidu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Krašto paveldo gidas http://www.krastogidas.lt/ – tai Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos sukurtas interaktyvus žemėlapis-mobili programėlė ir informacinė svetainė, kuriose galima rasti nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus apie Vakarų Lietuvos kultūros paveldo objektus (esamus, buvusius, bet jau išnykusius) bei teminius maršrutus, kuriais siūloma keliauti.

2017 m. į Krašto paveldo gido pildymą įsijungė ir Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka. Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus specialistai parengė apžvalginius informacinius straipsnius apie 34 Šilutės miesto objektus (pastatai ir statiniai, skulptūros ir paminklai, aikštės ir parkai, gamtos paminklai, išnykę objektai), paskelbė 55 jų nuotraukas. Publikuojama keletas autentiškų senosios Šilutės fotografijų iš viešosios bibliotekos ikonografijos rinkinio bei šilutiškio Sauliaus Stankevičiaus asmeninės kolekcijos.

Keliautojų patogumui parengti du maršrutai: „Šilutės knygininkų atminimo takais“ ir „Dvarininkas Hugo Šojus – Šilutės miesto mecenatas“. Pirmasis maršrutas skirtas norintiems pažinti savitą, laiko suformuotą Šilutės miesto istorinį veidą, kultūrinę aplinką, aplankant XIX–XX a. knygininkų atminimo vietas. Antrasis kviečia pasivaikščioti dvarininko H. Šojaus mecenatystės takais ir aplankyti miestui jo dovanotose žemėse pastatytus išlikusius statinius. Šiemet Krašto paveldo gidą ketinama papildyti informacija dar apie 20 Šilutės objektų: statinių, memorialinių, sakralinių vietų, technikos paveldo vertybių.

Interaktyvus Krašto paveldo gidas gali tapti partneriu ir pagalbininku besimokančiam ar bestudijuojančiam jaunimui, keliautojui, mokytojui, dėstytojui, ekskursijų vadovui, šeimai. Juo naudojantis galima lengvai ir patogiai pažinti savo kraštą, kultūros ypatumus bei smagiai ir naudingai praleisti laisvalaikį.

www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.

Birželio 3 d. Švėkšnoje vyks jau šeštasis vestuvių muzikantų festivalis.

Festivalis tradiciškai rengiamas vienoje gražiausių Žemaitijos vietų – Švėkšnos parke.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Renginio organizatorius Vytautas Raibys kviečia muzikantus registruotis iš anksto el. paštu raibysvytautas@gmail.com arba tel. 8 614 92516.

Apie festivalį – www.sveksnosfestivalis.lt.

Bikavėnų bibliotekos nuotr.

Pavasarėjančią kovo 10-ąją į Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bikavėnų filialą rinkosi jaunieji bibliotekos lankytojai. Vyko kūrybiniai užsiėmimai „Laisvės spalvos“.

Vaikai buvo pakviesti savo gimtinei nupiešti spalvingus piešinius, taip prisidėti prie sveikinimų, skirtų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Patys jauniausi vaikai piešti dar nesugebėjo, todėl bibliotekininkė buvo paruošusi jiems užduotį – nuspalvinti Gedimino pilį. Linksmai bendraudami, kalbėdami apie Lietuvą, vaikai nupiešė ne po vieną piešinį. Jų piešiniuose dominavo ryškios spalvos, gimtinės vaizdai, jie nepamiršo savo piešiniuose pavaizduoti Lietuvos trispalvės: kas vaivorykštę, kas oro balioną, kas širdutes spalvino geltonai, žaliai ir raudonai.

Baigę piešti savo piešinius, vaikai vaišinosi saldumynais ir gėrė arbatą. Bibliotekininkė kiekvienam renginio dalyviui įteikė po mažą dovanėlę. Dar ilgai užsiėmimo dalyviai dalinosi įspūdžiais ir neskubėjo į namus. Vaikų piešti piešiniai iki kovo 24 dienos džiugins Bikavėnų bibliotekos lankytojus.

Kompiuterinės grafikos klasėje vyks maketavimo, dizaino, nuotraukų apdorojimo ir piešimo užsiėmimai.

Kompiuterinės grafikos klasėje vyks maketavimo, dizaino, nuotraukų apdorojimo ir piešimo užsiėmimai. Ateityje mokymo programą planuojama papildyti vaizdo įrašų montavimo pamokomis.

Nebus užmiršti ir krašto mokytojai, čia vyks jiems skirti seminarai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kompiuterių ir programinės įrangos įsigijimą finansavo Šilutės rajono savivaldybė.

Švėkšnos tradicinių amatų centro nuotr.

Kovo 14 dieną Švėkšnos tradicinių amatų centre pakvipo pavasariu. Skambant pavasario šauklių giesmėms, vyko velykinių margučių dažymo vašku edukacija.

Gausus būrys susirinkusių dalyvių susipažino su pagrindiniais kiaušinių marginimo būdais bei technikomis, simboliais ir spalvų reikšmėmis. Edukatorė, neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ingrita Riterienė papasakojo ne tik apie velykinių kiaušinių perduodamas marginimo tradicijas, bet ir buvo paruošusi mįslių, kurias reikėjo įminti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į kiaušinių marginimo vašku edukaciją atvyko „Diemedžio” ugdymo centro mokiniai ir jų mokytojos, miestelio gyventojai. Geros nuotaikos ir įspūdžių pakako visiems.

——————————————————————————————————————————————————————-

15min.lt nuotr.

„Pilietiškai žiūrint – didžiausia nesąmonė, nusikaltimas“, – sako buvęs ilgametis Šilutės miškų urėdas Stepas Bairašauskas, išvydęs, jog vardan Rusnės kelio rekonstrukcijos griūva kone šimtmetį čia žaliavę Rusnės alėjos medžiai. Pirmąjį jų nupjovė pats Šilutės rajono meras. Urėdas įsitikinęs, jog susiformavusi šių medžių šaknų sistema buvo tarsi armatūra, mat po keliu – kelių metrų gylio durpynai. Urėdas prognozuoja, jog iškirtus medžius šiame kelyje atsivers panašios bėdos kaip Gedimino kalne.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiomis dienomis Rusnės kelyje griūva paskutinieji iš kone 300 čia augusių medžių – juodalksnių, uosių, beržų, klevų. Šie medžiai buvo suformavę unikalią ir bene vienintelę tokią išlikusią medžių alėją, vadinamą Rusnės alėja. Urėdo S.Bairašausko teigimu, ji yra saugotina.

„Mano galva, pirmiausia, čia pažeidžiami įstatymai. Ten yra regioninis parkas, nuostatai, jo tvarkymo planas. Parko nuostatai patvirtinti Vyriausybės. Yra nurodyta, kas saugotina, tad ši alėja irgi saugotinas objektas.

Tai vienintelė išlikusi kelių alėja. Dabar gi jau nebus, jau beveik sunaikinta… – kalbėjo buvęs urėdas. – Rinkimai artėja – mero, prezidento. Čia labai gera agitacinė propaganda. Juk apsemti gyventojai būna, sukilo ažiotažas. Ta dalis, kur alėja – beveik niekad nebūna vandens, mašinos čia traktoriais nekeliamos. Gal kartą yra buvę 10 cm vandens. Mašinas kelia, kur žemuma, kur statys estakadą, iki jos juk eina nuvažiuoti.

Į Sovetską Panemunėje yra trys tiltai. Kodėl trys? Dėl to, kad prabėgtų per potvynį vanduo, kad neišgriautų kelio.

Nemunas prie Rusnės yra išsišakojęs į tris dalis – Gilija, Skirvytė, Atmata. Čia tik Atmata teka, kur apsemia potvynio vanduo, čia bus statoma estakada. Ji seniai buvo reikalinga, bet niekas nesiėmė, o dabar kai jau pradėjo dirbti, tai kaip toje patarlėje: „Neina durnius į bažnyčią, o kai nueina, su kakta grindis pramuša besimelsdamas“ ir čia tas pats“.

S.Bairašauskas įsitikinęs, jog pirmiausiai reikėjo pastatyti estakadą, kurios ir pakaktų problemai išspręsti. Kelias, anot šio krašto gyventojo, yra pakankamai platus, neturi posūkių, o jei kažkam atrodo siauras, galima apriboti greitį. Urėdas įsitikinęs, jog naujo kelio kur kas labiau reikia iš Šilutės į Žemaičių Naumiestį, jis siauras, vingiuotas ir labai prastas.

Laukia Gedimino kalno likimas?

Rusnės kelias buvo nutiestas 1872 metais. Teigiama, jog durpingoje vietoje jo sutvirtinimui buvo klojami šakų pundai, tuomet formuotas kelio pylimas.

Urėdo teigimu, išpjovus Rusnės medžių alėją čia ateityje atsivers panašios bėdos kaip ant Gedimino kalno, nes medžių šaknynas durpingoje vietoje atliko armatūros funkciją.

„Pradėkime nuo Gedimino kalno – irgi buvo apaugęs medžiais. Ar buvo kokių problemų, kai buvo medžiai? Sudarkė, pradėjo žemes knisti, o laikė medžių šaknys. Dabar pila betoną, deda armatūrą, kuri atliks medžio šaknų vaidmenį.

Rusnėje šį visą pylimą laiko medžių šaknys, kad giliau negrimztų. Pradžioje, gal bus nieko, bet šaknys supus, pylimas sės gilyn, bus problema kaip su Gedimino kalnu. Mano nuomone, čia kai raus kelmus, ar nereikės betonuot, armatūrą dėt, kad pylimas nesmegtų gilyn. Protingi žmonės daro, aš miškininkas, bet žinau, kad medis irgi turi reikšmę tokiose vietose, ypač durpynuose.

Sako, atsodins, bet medis auga šimtą metų, tos šaknys taip greit nesustiprins to pylimo. Pasodins 5-10 metų medžius, jie pylimo tikrai nelaikys. Pinigus galima buvo tikrai panaudot žymiai efektyviau“, – įsitikinęs urėdas.

Skauda širdį

Šilutiškis, kraštovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas neslepia šių dienų įvykius Rusnės alėjoje pasitinkantis labai skaudžiai.

„Skaudžiai vertinu ir tiek. Šilutė ir Klaipėdos kraštas – Mažoji Lietuva, čia toks išskirtinumas kelių buvo, kad jie visi buvo apsodinti medžiais. Labai nebe daug turime tokių kelių, kurie išliko su medžių alėjomis. Šioje vietoje labai skaudžiai išgyvenu, nes mes paprasčiausiai naikiname krašto savitumą, kuo jis yra išskirtinis nuo kitų regionų“, – sako E.Vidrinskas. Vokietijoje tokie medžių alėjomis apaugę keliai yra saugomi, medžiai aptveriami.

Medžius atsodins

E.Vidrinskas sako, jog jį ramina ir džiugina tik tai, jog Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė susitarimą, jog medžių alėja bus atsodinta.

„Rengiantis rekonstrukcijos darbams teks iškirsti eismo saugai pavojų keliančius 288 senus, alėją sudarančius medžius. Kraštovaizdžiui atkurti tiek pat medžių vėl bus pasodinta abipus kelio palei visą rekonstruojamą ruožą, išskyrus tik estakadą. Medžių atsodinimo ir vėliau nuolatinės jų priežiūros bei apsaugos klausimai numatyti šiandien pasirašytame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos memorandume.

Memorandume numatyta, kad Kelių direkcija ne tik užtikrins medžių prie kelio Šilutė–Rusnė atsodinimą, bet rūpinsis ir kitų unikalių, su keliais susijusių Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio elementų išsaugojimu. Medžių juostos bus saugomos, prižiūrimos ir atnaujinamos prie regioniniame parke esančių Kintų –Ventės, Rusnės – Pakalnės ir kitų kelių“, – rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.

E.Vidrinskas tikina, jog ši jį pasiekusi žinia yra tarsi laimėjimas, nes eismo saugumo sumetimais kelininkai galėjo naikinti medžius, esančius prie kelio.

„Toks požiūris galbūt keičia ir šalies žinybų poziciją. Šis kelias iš Šilutės į Rusnę pateko į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją, čia papildomos sąlygos buvo keliamos iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos“, – teigė kraštovaizdžio architektas ir Šilutės gražinimo draugijos pirmininkas.

E.Vidrinskas pats vyko apžiūrėti nukirstų medžių, skaičiavo rieves, dauguma jų apie 80 metų amžiaus. Kai kurie jų sveiki, tačiau tikrai daug medžių, pasak pašnekovo, sužalotų, paveiktų puvinio.

„Nėra kalbos, kad juos reikia saugoti. Jie pažeisti nuo žmogaus veiklos, ne nuo augimo sąlygų. Tiek atsitrenkę automobiliai juos žalojo, tiek kelių tarnyba valydama sniegą, greideriuodama užkabindavo“, – sakė šilutiškis.

Medžių negaili

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, nupjovęs pirmąjį Rusnės alėjos medį, 15min tikino šių medžių vardan kilnaus tikslo negailintis, juolab, kad bus atsodinti nauji.

“Rekonstravus kelią bus žymiai patogiau, gražiau ir saugiau Rusnės bendruomenei, turistams ir svečiams. Labai gera mintis ir geras darbas. Jei medį nupjauni, galima atsodinti ir užaugs. Pačiu laiku daromi darbai, o čia jokio pylimo nėra, ne Gedimino kalnas ir medžių šaknys jokios reikšmės neturi. Priešingai, medžiai auga važiuojamojoje kelio dangoje, jų šaknys gadina dangą”, – sakė meras.

Rusnės estakada bus statoma krašto kelyje Nr. 206 Šilutė–Rusnė, kuris vienintelis veda į Rusnės salą. Rekonstruojamame 5 km ilgio kelio ruože bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, apie 1,8 km ilgio kelio atkarpa prie estakados bus paaukštinta. Atsižvelgiant į Šilutės rajono turizmo ir rekreacijos poreikius, ties rekonstruojamu keliu ir per estakadą bus nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Pačiame žemiausiame kasmet užliejamame kelio ruože bus pastatyta gelžbetoninė sijinė 750 m ilgio dviejų eismo juostų estakada. Projekto vertė apie 9.4 mln. eurų.

Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka organizuoja šeštąjį literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ konkursą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kas trejus metus vykstančio konkurso tikslas – skleisti, aktualinti naujausią šilutiškių autorių grožinę ir humanitarinę kūrybą, populiarinti poeto, publicisto, kultūros veikėjo, pirmosios kilnojamosios bibliotekos Mažojoje Lietuvoje įkūrėjo Fridricho Bajoraičio vardą, už grožinę kūrybą skiriant jo vardo literatūrinę premiją.

Konkurse kviečiame dalyvauti iš Šilutės krašto kilusius, jame gyvenančius ar kitaip su kraštu susijusius literatūrinės ir akademinės kūrybos autorius – prozininkus, poetus, literatūrologus, mokslininkus, knygų vertėjus, sudarytojus, iliustruotojus, 2015 metų spalio mėn. – 2018 metais išleidusius naują knygą ar kompaktinę tekstų plokštelę. Vieną savo leidinio egzempliorių, dedikuotą bibliotekai ar jos skaitytojams, iki šių metų birželio 30 d. prašome pristatyti į Fridricho Bajoraičio viešąją biblioteką konkurso vertinimo komisijai.

Spalio 11–12 dienomis Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyksiančiame baigiamajame renginyje bus paskelbtas 2018 m. šventės-konkurso laureatas – Fridricho Bajoraičio literatūrinės premijos laimėtojas ir nominantai.

Kūrėjus kviečiame registruotis tradiciniu arba el. p.: Nijole.Budreckiene@silutevb.lt, Virginija.Veiveriene@silutevb.lt, tel. (8 441) 78 214, (8 441) 45 966 arba apsilankant bibliotekoje (Tilžės g. 10, LT–99172 Šilutė). Išsamesnė informacija tinklapyje www.silutevb.lt.

Laukiame ir tikimės aktyvaus Jūsų dalyvavimo, gražaus bendradarbiavimo, įsimintinų literatūrinių susitikimų!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Informacija – mūsų, išvados – jūsų.

Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija neužtikrina skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, yra niekinė, teigia savivaldybės administracijos direktorius socdemas Sigitas Šeputis. Tačiau skųsti tos išvados teismui jis neketina.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), įvertinusi Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus, susijusius su viešuoju pirkimu „Šilutės rajono Melioratorių alėjos ir Aukštaičių gatvės apšvietimo darbai“, nustatė viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.
„Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė vasario 22 d. str. „Oficialu: Šilutės savivaldybė neužtikrina skaidrumo viešuosiuose pirkimuose“.
Savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) atstovai, susipažinę su šia VPT išvada, nusprendė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT).
„Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė kovo 7 d. str. „Opozicionieriai toliau čirškina padus rajono valdžiai“.
Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktorius S. Šeputis kalbas apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus (joms pagrindo suteikia VPT išvada – red. pastaba) vadina burbulu.
Anot S. Šepučio, 2015 m. Klaipėdos STT tikrino Viešųjų pirkimų skyriaus darbą ir su viešųjų pirkimų vykdymu savivaldybės administracijoje susijusią dokumentaciją ir pateikė išvadą, kad viskas gerai.
S. Šepučio teigimu, 2016-ųjų pradžioje buvo parengtos naujos viešųjų pirkimų taisyklės (jos galioja ir dabar), kurios buvo suderintos su STT.
Be to, kaip teigė administracijos direktorius, jis kreipėsi į vieną advokatų kontorą, kuri išaiškinusi, kad VPT išvada yra niekuo nepagrįsta ir niekinė, nes esą viešųjų pirkimų įstatymo nuostatuose nėra papildomų sąlygų ir įpareigojimų dėl mažos vertės pirkimų, o tokie pirkimai – mažos vertės – nedarantys įtakos konkurencijai, todėl gali būti neskelbiami.
VPT savo neįpareigojančiu raštu negali pakeisti įstatymo nuostatų, teigė S. Šeputis.
Tačiau, anot jo, VPT išvada nebus skundžiama teismui, nes esą advokatai neįžvelgia tam reikalingo pagrindo…

www.silutesligonine.lt nuotr.

Naujas pareigas T. Grenoveckas pradės eiti po mėnesio.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kovo 7 d. įvyko konkursas į VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojo medicinai pareigas. Konkurse dalyvavo trys kandidatai: urologas Edgaras Padimanskas, Traumatologijos skyriaus vedėjas Viktoras Šileikis ir chirurgas Tomas Grenoveckas.

L. Indriuška (dešinėje) teisiasi su V. Laurinaičiu, siekdamas apginti savo garbę ir orumą. ( www.silutesetazinios.lt montažas)

Šilutės teismas pradeda nagrinėti civilinę bylą „Dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo“ – Liutauras Indriuška, buvęs Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas, teisiasi su Vytautu Laurinaičiu, Šilutės rajono savivaldybės meru.

Kovo 14 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis.
L. Indriuška dalyvavo teismo posėdyje (kartu su savo advokate).
V. Laurinaitis – ne, atvyko tik jo advokatas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Laiko atvykti į teismo posėdį nerado ir trečioji šalis – laikraščio „Tauragės kurjeris“, kuriame buvo paskelbti L. Indriušką užgavę V. Laurinaičio žodžiai, atstovai.
Iš „Tauragės kurjerio“: „Tai čia jis (L.Indriuška, – red.) žaidžia. Jis tiesiog nori trukdyti konkursui. Aš jį atleidau. Teismo procesai tebevyksta – Šilutės apylinkės teismas pripažino, kad teisėtai atleidau, Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad neteisėtai atleidau, tai mes kreipėmės į Aukščiausiąjį Teismą ir lapkričio 22 dieną numatytas bylos nagrinėjimas. Jis yra piktybiškas žmogus, mums nieko naujo. Tai kenkėjas, – L.Indriušką apibūdino Šilutės savivaldybės meras“.
Taip pat (Šilutės meras): „Jo vadybiniai gebėjimai labai prasti, įstaigoje buvo įtampa, kolektyvas buvo nusiteikęs prieš. Negalėjom ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai…“
Apie tai buvo rašyta str. „Indriuška apsigalvojo“.
V. Laurinaičio advokato teigimu, „Tauragės kurjeryje“ publikuoti atsakovo (V. Laurinaičio) žodžiai – tai tik jo (V. Laurinaičio) nuomonė, susiformavusi viešojoje erdvėje buvusios informacijos pagrindu.
Kaltas V. Laurinaitis ar ne, spręs teismas.
Kitas teismo posėdis numatytas balandžio pabaigoje.
Jame jau turėtų dalyvauti ir pats V. Laurinaitis.

L. Indriuška jau ne pirmą kartą teisiasi su Šilutės meru.
Pernai, prieš Kalėdas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutarė, kad L. Indriuška buvo neteisėtai atšauktas iš Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigų - „Šilutės meras pralaimėjo karą prieš Indriušką“.
L. Indriuška iš minėtų pareigų buvo atšauktas 2016 metų rudenį mero potvarkiu.
Tačiau, kaip jau buvo rašyta, meras dėl to nesijaučia nei kaltas, nei kam nors skolingas – „Meras nekaltas. Tikrai tikrai“.

Skiriu žmogui, kuriam „MB“ skamba lyg įžeidimas.

Kas buvo – jau buvo.
Nors nepražuvo.
Nors ir dar bus.
Kam sukti galvą:
Kas bus, jeigu bus?
Kas bus – tai ir bus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bet laikas – ne brolis.
Laikas brangus.
Laikas vėl burti.
Toks jis žmogus.
Kas bus, jeigu bus?
Jei bus – gerai bus.
O jeigu nebus?
Vis tiek kažkas bus.

Paaiškinu:
žmogus, kuriam „MB“ skamba lyg įžeidimas, jau pradėjo „burti“: kas bus pradėjus įgyvendinti Šilutės miesto istorinės dalies kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo projektą, „jeigu iš po nakties medžiai bus aprišti…“
O jeigu nebus?
Vis tiek kažkas bus?

Šiemet 1,3 mln. gyventojų pajamas deklaruos vieno mygtuko paspaudimu, praneša Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad 1,8 mln. šalies gyventojų Elektroninio deklaravimo sistemoje (deklaravimas.vmi.lt) jau suformuotos preliminariosios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visiškai užpildytos deklaracijos, kurias belieka tik pateikti, šiemet paruoštos 1,3 mln. gyventojų. Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse deklaracijos suformuotos 360 tūkst. gyventojų.

„Daugumai gyventojų pajamų ir turto deklaravimas už 2017 neturėtų sukelti įtampos, nes deklaracijos tvarka ir forma, lyginant su praėjusiais metais, nesikeičia, o deklaravimo naujovės aktualios palyginti nedidelei daliai žmonių. Deklaravimo startas šiemet taip pat skelbiamas anksčiau, tad iki deklaracijų teikimo termino pabaigos – gegužės 2 d., bus ir kiek daugiau laiko“,- sako Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė, pažymėdama, jog įvertinus dalies gyventojų poreikį kasmet deklaraciją pateikti atvykus į VMI – padidino konsultantų pajėgas sostinėje, o deklaravimo laikotarpiu visuose VMI padaliniuose įtvirtino taisyklę: konsultantai dirba tol, kol aptarnaujamas paskutinis mokesčių mokėtojas.

Pernai Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse 142,3 tūkst. gyventojų prašė grąžinti beveik 18,5 mln. eurų permokos. VMI 138,5 tūkst. regiono gyventojų grąžino 17,26 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio permokos. Pernai 95,5 tūkst. regiono gyventojų paramai skyrė beveik 2,6 mln. eurų, iš jų 129,7 tūkst. eurų – politinėms partijoms.

Iš 704 tūkst. gyventojų, kurie privalėjo pateikti deklaracijas, apie 80 proc. tai padarė laiku. VMI dėkoja jiems už tai. Savo pareigas laiku vykdantys gyventojai sutaupo biudžeto lėšas, kasmet skiriamas siųsti laiškams, priminimams bei kitoms administracinėms procedūroms.

Klaipėdos AVMI primena, jog pajamų deklaracijas, kaip ir kasmet, privalo pateikti gyventojai, kurie pernai vykdė individualią veiklą ar gavo pajamų, nuo kurių būtina sumokėti mokesčius, taip pat individualių įmonių, ūkinių bendrijų, mažųjų bendrijų savininkai bei gyventojai, kuriems, buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamasis pajamų dydis ir dėl to privalu sumokėti dalį gyventojų pajamų mokesčio arba susigrąžinti šį mokestį. VMI skaičiavimu, dėl NPD taikymo šiais metais turi deklaruoti apie 253 tūkst. gyventojų. Lengvatomis gali pasinaudoti asmenys, kurie praėjusiais metais mokėjo įmokas už iki 2008 m. gruodžio 31 dienos paimtą būsto kreditą, už sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, III pakopos pensijų fondų įmokas ar pirmas studijas aukštojoje mokykloje.

NAUJOVĖ. VMI atkreipia gyventojų dėmesį, kad šiais metais apsidraudę gyvybės draudimu ar papildomai kaupiantys III pakopos pensijų fonduose 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio galės susigrąžinti nuo bendros gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į pensijų fondus išlaidų sumos, neviršijančios 2 tūkst. eurų, o dėl tokių įmokų sumokėjimo grąžintina pajamų mokesčio permokos suma bus ne didesnė kaip 300 eurų.

„Svarbu pažymėti ir tai, kad mokesčių mokėtojai, kurie deklaruoja mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, jo nepamirštų ir sumokėti iki gegužės 2 dienos, nelaukdami VMI deklaracijos patvirtinimo“,- akcentavo Laimutė Mačernienė ir primena, jog pasinaudojusiems gyventojų pajamų mokesčio lengvata, permoką VMI grąžina iki liepos 31 d.

NAUJOVĖ. Kiek pasipildė turtą ir pajamas deklaruoti privalančių gyventojų sąrašas. Prievolė deklaruoti 2017 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą ir 2017 m. gautas pajamas atsirado visų biudžetinių įstaigų ir jų padalinių vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams, taip pat viešųjų įstaigų ir akcinių bendrovių, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams. PVM mokėtojais neįregistruoti (neprivalantys registruotis) ūkininkai ir jų partneriai, pageidaujantys, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos jiems būtų apskaičiuojamos įvertinus 2017 m. pajamas bei išlaidas, ir/arba kandidatuojantys į valstybės politikus, šiais metais turi deklaruoti visas iš žemės ūkio veiklos gautas pajamas bei su šia veikla susijusias išlaidas, nesvarbu, kokia suma ir iš kokio šaltinio (gyventojų ar juridinių asmenų) buvo gauta.

Klaipėdos AVMI pažymi, jog netrukus visi norintys galės pateikti pajamų deklaraciją ir per išmaniąją programėlę „e.VMI“ – šiuo metu dar vyksta gyventojų duomenų perkėlimo į „e.VMI“ procesas, kuris artimiausiu metu bus baigtas, o duomenys atnaujinti. Praėjusiais metais per „e.VMI“ pajamas deklaravo beveik 3,5 tūkst. gyventojų.

Išsamią informaciją apie pajamų ir turto deklaravimą gyventojai ras VMI interneto svetainėje www.vmi.lt (Gyventojams -> Aktualu -> Gyventojų pajamų ir turto deklaravimas už 2017 metus).

Klaipėdos AVMI primena, kad savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti adresu www.vmi.lt. Pasikonsultuoti su VMI specialistais mokesčių klausimais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

Informaciją apie VMI veiklą galite sekti ir socialinio tinklo „Facebook“ oficialiame VMI puslapyje www.facebook.com/Valstybinemokesciuinspekcija.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre šilutiškiai dziudoistai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo 4 bronzos medalius.

Trečiąsias vietas savo svorio kategorijose užėmė Juozas Leškys, Emilis Kovyrcovas, Martynas Ražaitis ir Domas Plikšnys.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitas tarptautinis dziudo turnyras tądien vyko Kijeve. Jame taip pat pasirodė Šilutės dziudo klubo atstovai. Deja, fortūna pašykštėjo pergalių, ir šilutiškiai liko be medalių.

Treneris dėkingas auklėtinių tėveliams už palaikymą ir pagalbą.

Stop kadras.

Į portalą lrytas.lt kreipėsi pasipiktinęs Šilutės rajono gyventojas Algis – jam skaudu žiūrėti, kaip dėl rekonstruojamo kelio iš Šilutės į Rusnę kertami ir su šaknimis verčiami visi iš eilės medžiai – net ir tie, kurie visiškai sveiki.

Vyras teigia, kad šitaip niokojamas Mažosios Lietuvos kraštovaizdis – medžių alėjos, kurios tapo išskirtiniu Nemuno deltos teritorijos bruožu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio teigimu, tiek Kelių direkcija, tiek projektuotojai pateikė įrodymų, kad atliekant rekonstrukciją medžiai trukdytų kelio darbams.

„Neradome bendro sutarimo išsaugoti medžius. Nebent kelią paliktume tokį pat siaurą. Todėl buvo nuspręsta rengti ir alėjos atkūrimo projektą: rekonstravus kelią šalia jo atsodinti medžius – kaip kadaise mūsų protėviai sodino, taip ir mes dabar pasodinsime kitoms kartoms“, – teigė A. Stanislovaitis.

Meras V. Laurinaitis. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Nemosuok Etikos komisijos vėzdu prieš kitą, nes pačiam gali kliūti.

Nederamu elgesiu tarybos posėdžių metu merą „tvarkietį“ Vytautą Laurinaitį kaltinanti tarybos konservatorė Sandra Tamašauskienė sulaukė atkirčio – meras apskundė ją Etikos komisijai (bent jau taip teigia pats meras).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

-Svarstomas biudžetas.
Administracija apie mėnesį dirbo, derino su įstaigų vadovais, ir pasakyti opozicijos lyderei trys žodžius, kad tai nesuderinta su savivaldybės strateginiu plėtros planu…
Aš suprantu, kad Tamašauskienei sudėtinga, kad ji nesupranta to biudžeto dokumento, bet gali pasiklausti.
Aš suprantu Gečą Algį, irgi iš opozicijos liberalų sąjudžio.
Tai buvo pakomentavimas.
Jiems atrodo, kad šitoj eilutėj per mažai lėšų, gal šiai įstaigai skyrėm per mažai lėšų.
Bet administracijos direktorius paaiškino, kodėl taip yra.
Tai buvo išanalizuotas biudžetas.
Bet neišanalizavus ir nesuprantant, kas yra parašyta, pasakyti tris žodžius, kad nesudarinta su savivaldybės strateginiu plėtros planu, tai tas pats, kad pasakytų „nebalsuosiu už biudžetą, nes meras negražiai apsirengęs“.
Negalima taip nesiskaityti su administracijos darbu…
Įdėjo tiek pastangų ir suformavo biudžetą, kad visos įstaigos yra patenkintos, niekas neturi jokių pretenzijų.
Todėl manau, kad ir iš opozicijos lyderės turėjo būti išsamesnis vertinimas – ne paviršutiniškai…

Maždaug taip ar panašiai kalbėjo meras vakar, kovo 13 d. įvykusios spaudos konferencijos metu.

Dar meras sakė, kad opozicijos pirmininkė pati pamelavo, tvirtindama, kad savivaldybės meras ir administracijos vadovai, dangstydami laiku nepadarytus jų pačių darbus, manipuliuodami informacija, ėmė ieškoti kaltų.
Juk ne savivaldybės rūpestis organizuoti kelio į Rusnę rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimą.
Jau nekalbant apie pasiūlymą kreiptis į Vyriausybę, kad kelias iš Šilutės į Rusnę būtų išimtas iš Nemuno deltos regioninio parko teritorijos.
S. Tamašauskienė tikrai turėjo žinoti, kad su tokiu pasiūlymu jau buvo pasirodęs liberalsąjūdietis Audrius Endzinas, ir jam buvo paaiškinta, kad toks žingsnis būtų klaidingas – darbai būtų užsitęsę dar 6-7 mėn.
S. Tamašauskienė taip pat turėjo žinoti, kad Etikos komisija atmetė jos skundą dėl, jos manymu, mero nederamo elgesio posėdžių metu.
Tai kodėl ji opozicijos spaudos konferencijoje nepasakė tiesos?
Juk Etikos komisija pasakė, kad niekas nieko neįžeidė.
Gal priešingai?
Gal opozicijos lyderė pasielgė nepagarbiai dėl biudžeto svarstymo ir su tais savo siūlymais?

-Ir aš esu pateikęs Etikos komisijai apskundimą dėl S. Tamašauskienės elgesio…
Opozicija turėtų siūlyti konkrečius siūlymus, kritikuoti, jeigu ko nepadarome, bet iš piršto išlaužti klaidingą informaciją – velniškai negražu…

Maždaug taip ar panašiai kalbėjo meras.

Į opozicionierių reikalavimą spaudoje paneigti visą paskleistą melą, atsiprašyti nepelnytai užsipultų piliečių ir pateikti išsamią bei objektyvią informaciją apie kelio Šilutė – Rusnė rekonstrukcijos problemas be asmeninių interpretacijų, žinoma, galima ir nusispjauti…

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus duomenimis, 2018 m. 10-ąją savaitę Šilutės rajone sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir sudarė 105,6 atvejų 10 000 gyventojų, tačiau sergamumas vis dar išlieka epideminis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis nei 100 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų, dėl šios priežasties nuo 2018 m. vasario 5 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta gripo epidemijos pradžia.

Primenama, kad Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų, įmonių, organizacijų vadovams gripo epidemijos laikotarpiu rekomenduojama:
Riboti masinius renginius;
Nutraukti pamokas bendrojo ugdymo įstaigose ir organizuotuose kolektyvuose, susirgus 30 proc. ir daugiau lankančių tą įstaigą vaikų;
Įmonėse ir organizacijose, ypač vaikų kolektyvuose, pagerinti patalpų vėdinimą, drėgną valymą ir dezinfekciją;
Riboti asmens sveikatos priežiūros įstaigose hospitalizuotų ir globos namuose gyvenančių asmenų lankymą.

Pakalnės atšakos Rusnaitės žiotyse vasarą. Šilutės valdžia nori išvalyti jose susikaupusius nešmenis. i(www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės valdžia imasi iniciatyvos keisti Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato ribas, kad atsivertų galimybė valyti Pakalnės ir Rusnaitės upes, tuo pačiu palengvinant išplaukimą laivais į Kuršių marias trumpiausiu keliu.

Šilutės rajono savivaldybė prisiėmė pareigą parengti Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų koregavimo planavimo darbų programą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Esą taip buvo nuspręsta pasitarus su Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovybe.

Anot mero Vytauto Laurinaičio, bus keičiamos Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato ribos, išimant iš rezervato Pakalnės upės atšakos Rusnaitės žiotis. Išvalius jose susikaupusius nešmenis, pramoginiams ir žvejybos laivams atsivers galimybė išplaukti iš Rusnės į Kuršių marias trumpiausiu keliu.

Apie tai kalbėta šiandien, kovo 13 d., savivaldybės vadovų surengtoje spaudos konferencijoje.

Planavimo dokumentų rengimas gali užtrukti ne vieną mėnesį – mero manymu, mažiausiai pusę metų – ir kainuos 5-6 tūkst. eurų.