www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuva vis dar neranda recepto pilietinei visuomenei stiprinti, teigia Pilietinės visuomenės institutas.

2015 metų Pilietinės galios indekso tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva vis dar neranda recepto pilietinei visuomenei stiprinti – pilietinė visuomenės galia ir toliau stagnuoja, tačiau į tyrimą įtraukti papildomi klausimai atskleidžia, jog svarbiu veiksniu auginant visuomenės pilietinę galią gali būti plačiau skleidžiami asmeniniai kvietimai prisidėti prie pilietinių veiklų.

Apskaičiuota 2015 m. pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė yra 33,4 balo iš 100 galimų ir ji beveik nepakito lyginant su 2014 m., kai pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė buvo 34,0 balo. Praėję metai pasižymėjo smukusiu visuomenės pilietiniu aktyvumu: ženkliai sumažėjo aukojančiųjų labdarai, mažiau gyventojų nurodė dalyvaujantys aplinkos tvarkymo talkose, sumenko įsitraukimas į vietos bendruomenių veiklas. Net trečdalis (34 proc.) apklaustųjų nurodė nedalyvavę nė vienoje iš vardintų 18 pilietinių veiklų. Taip pat mažiau žmonių būtų nusiteikę imtis veiksmų, jei jiems ar visai visuomenei iškiltų rimta problema. Visgi praėjusiais metais pagerėjo rizikų vertinimo indeksas – lyginant su 2014 m., mažiau gyventojų mano galintys susilaukti neigiamų pasekmių dėl pilietinės veiklos.

Šalia pagrindinio Pilietinės galios indekso klausimyno, į 2015 m. tyrimą įtraukti papildomi klausimai leido detaliau ištirti gyventojų dalyvavimą pilietinėse veiklose atsižvelgiant į jų narystę įvairaus pobūdžio bendruomenėse ir organizacijose. Paaiškėjo, jog 22 proc. Lietuvos gyventojų dalyvauja vienoje organizacijoje ar sambūryje, 10 proc. – keliuose, tačiau net 68 proc. respondentų nepriklauso jokiam. Daugiausia (6 proc.) žmonių nurodė esantys vietos bendruomenės nariai, 4 proc. priklauso profsąjungai, po 3 proc. nurodė dalyvaujantys sodininkų, daugiabučių bendrijose ir Caritas veikloje, kitus sambūrius minėjo 2 ar mažiau procentų žmonių.

Duomenys parodė, kad dalyvaujantys bent kokioje visuomeninėje organizacijoje, net nepriklausomai nuo jos pobūdžio, turi daug daugiau pilietinės galios nei jose nedalyvaujantys: dalyvaujančių vienoje organizacijoje pilietinės galios indeksas siekia 39 balus, dviejose – 49, trijose ar daugiau – net 56 balus, o nedalyvaujančių pilietinė galia nesiekia nė 30 balų.

Apibendrindama tyrimo rezultatus, Pilietinės visuomenės instituto direktorė, VU TSPMI dėstytoja dr. Ieva Petronytė teigia: „Itin svarbiu veiksniu auginant visuomenės pilietinę galią yra asmeninis kvietimas prisidėti prie pilietinių veiklų, nes asmeniškai pažįstamų, artimųjų pakviestieji daug aktyviau įsitraukia į įvairias pilietines veiklas, o į kuo didesnį ratą organizacijų, sambūrių žmogus įsijungia, kuo daugiau jų veiklų sudalyvauja – tuo didesnė jo ir visos visuomenės pilietinė galia. Tuo tarpu apklausos duomenys atskleidžia, kad tik 26 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus buvo paraginti savo pažįstamų ar artimųjų sudalyvauti kokioje nors pilietinėje veikloje ir tik 17 proc. savo pažįstamus ir artimuosius paskatino patys“.

Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų prof. dr. Ainės Ramonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. Mindaugo Degučio parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų.

Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis. 2015 m. lapkričio mėn. tokią apklausą tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „VILMORUS“.

www.civitas.lt inf.

vmvt.lt nuotr.

Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais.

Kiaušiniai yra vienas geriausių maisto produktų. Pagal savo kokybę jie skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases.

A klasės kiaušinių lukštas ir po juo esanti odelė – švarūs, nepažeisti, baltymas – švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ir pašalinės medžiagos – neleistinos. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos.

Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.

Jeigu kiaušinių rūšiavimo metu jie neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. Viešojo maitinimo įstaigose B klasės kiaušinių naudoti negalima.

A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas: XL – labai dideli (73 g ir didesni), L – dideli (63–73 g), M – vidutiniai (53–63 g), S – maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tada ant pakuočių turi būti nurodyta, jog tai – ,,skirtingų dydžių kiaušiniai“.

Kiaušinių ženklinimas

Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokiais kiaušiniais dažniausiai prekiaujama turgavietėse.

Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka.

I. Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:

1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).

2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).

3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.

0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).

II. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, kiaušiniai įvežami ir iš kitų ES valstybių.

III. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

Verta žinoti

Vištų kiaušiniai turi apvalkalą aplink lukštą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų. Kiaušinius prieš vartojimą būtina plauti. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze – žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos.

Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos. Kiaušinio lukšte yra mikroskopinių porų, ypač jo bukajame gale, todėl vištų kiaušinio lukštas tik dalinai apsaugo nuo pašalinių medžiagų patekimo juos verdant, kai pažeidžiama apsauginė plėvelė. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo.

Perkant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas – 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C – +18°C temperatūroje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.

Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę – švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni – iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje – kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius. Gerai išvirtus kiaušinius reikia laikyti šaldytuve.

vmvt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausiomis dienomis bus vis šilčiau, šeštadienį užklups mišrūs krituliai, tačiau Velykos bus sausos ir šiltos – temperatūra sieks daugiau nei 10 laipsnių šilumos. Taip LRT radijui pasakojo sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Ketvirtadienis bus ramus. Dvelks silpnas, nepastovios krypties vėjas, debesų bus nedaug, kritulių nesulauksime. Temperatūra kils iki 4–7 laipsnių, vakarų Lietuvoje – iki 8 laipsnių.

Penktadienio naktį vėjas išliks silpnas, o dieną jis truputį sustiprės ir pūs iš pietų. Temperatūra naktį kris iki 3–8 laipsnių šalčio. Dieną oras sušils iki 4–9 laipsnių šilumos.

Šeštadienį padaugės debesų, sulauksime ir kritulių. Temperatūra naktį bus įvairi: rytiniuose rajonuose truputį pašals, o vakariniuose, yra tikimybė, išliks teigiama temperatūra. Dieną temperatūra svyruos tarp 3–8 laipsnių šilumos.

Velykų diena turėtų būti kur kas malonesnė. Kritulių tikimybė bus nedidelė. Naktį temperatūra priartės prie nulio, o dieną turėtų pasiekti daugiau nei 10 laipsnių šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Velykos lepins šiluma“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sekmadienį, 3 valandą nakties, laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn.

Vasaros laiku gyvensime iki spalio pabaigos.

Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.

Po ketvirtadienio paprastai ateina penktadienis.

Pavasaris ateina iš pietvakarinių sričių
Penkiolikos kilometrų per dieną greičiu.
Stintos į nerštavietes traukia kur kas lėčiau,
Bet pamary pasirodo gerokai anksčiau.
Bendro tarp jų viena tiktai-
Kol kas pas mus jų visai skystai.

A. Galvonaitė šįryt sakė, kad pervažiavo Lietuvą, bet nepamatė nė vieno gandro. O ko ji tikėjosi? Gal kad tie stovės prie kelio ir prašys pavežti iki Bitėnų?

Rytoj bus Gandro diena.
Rytoj bus ir Didysis penktadienis.
Rytoj 16 val. Šilutės seniūnijos salėje rajono savivaldybės vadovai pristatys savo 2015 metų veiklos ataskaitas.

Beje, Rambyno-Bitėnų apylinkės geriausiai atspindi Mažosios Lietuvos etnokultūrinio regiono kraštovaizdį. Bent jau taip nusprendė konkurso organizatoriai iš Aplinkos ministerijos ir Etninės kultūros globos tarybos: http://www.am.lt/VI/index.php#a/16998

www.glis.lt nuotr.

Pirmoji pasaulyje mokslinė studija apie pelkes parašyta apie Nemuno deltoje esančią Aukštumalos pelkę. Prieš daugiau nei šimtą metų vokiečių kalba parašyta knyga išversta į lietuvių kalbą, tad joje pateikta informacija apie pelkėje vykstančius natūralius procesus dabar pasiekiama visiems.

Su ypatingu kruopštumu parengtoje išsamioje studijoje aprašoma aukštapelkė, kuri šiandien gali būti laikoma etalonu pelkių atkūrimu besirūpinantiems gamtosaugininkams – joje aprašoma natūrali, žmogaus veiklos mažai paveikta pelkė.

Knygos pristatymas Nemuno deltos regioniniame parke – šį ketvirtadienį, kovo 24 d. (“Pirmosios pasaulyje monografijos apie pelkes, išverstos į lietuvių kalbą, pristatymas”).

Sumanymas paskelbti K. A. Vėberio monografiją lietuvių kalba kilo dabartiniams Aukštumalos pelkės tyrinėtojams ir Lietuvos gamtos fondo specialistams rengiant LIFE+ programos projektą „Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“. Projekto vadovas Nerijus Zableckis įsitikinęs, kad knygos išleidimas yra reikšmingas įvykis mokslininkų bendruomenei. „Lietuvoje dažnai trūksta pradinės informacijos apie vertingas gamtines teritorijas. Priešingai nei, tarkime, Švedijoje, negalime bet kada prireikus iš archyvų ištraukti XVI-XVII a. žemėlapių. Šiame 1902 m. publikuotame mokslo veikale surinkta labai tiksli informacija apie tuometinę pelkės būklę. Iš jos galime sužinoti, kaip ši pelkė atrodė dar nepaliesta žmogaus veiklos, kokia anuomet buvo jos augalija, kraštovaizdis. Lygindami šią informaciją su šiandienine pelkės būkle, galime labai aiškiai matyti per šį laiką pelkėje įvykusius pokyčius. K. A. Vėberio aprašyta pelkė mums yra tartum nuoroda, kokios pelkės būklės turėtume siekti atkurdami pelkę“, – sako Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Nerijus Zableckis.

Projekto metu numatyta užtvenkti išlikusią aukštapelkės dalį sausinančius griovius ir taip sukurti palankesnes sąlygas kiminams bei kitiems aukštapelkėms būdingiems augalams augti, skatinti durpėdaros procesą, stabdyti durpių klodo skaidymąsi, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą; 100 ha plote kertama aukštapelkei nebūdinga augmenija. „Tai padės pagerinti Aukštumalos telmologiniame draustinyje saugomos aukštapelkės būklę, tiesa, ji, deja, jau niekuomet nebetaps tokia, kokią ją prieš 114 metų dar spėjo aprašyti K. A. Vėberis. O kokia ji buvo daugiau nei prieš šimtmetį, Jūs sužinosite skaitydami šią knygą“, – taip į knygos skaitytojus įžanga kreipiasi dr. Romas Pakalnis, daug laiko ir energijos skyręs Aukštumalos moksliniams tyrimams, kurį tarptautinė mokslininkų bendruomenė žino kaip „tą laimingąjį žmogų, kuris dirba Aukštumaloje“.

Apie šią knygą mokslininkas sakosi žinojęs dar jaunystėje, tačiau anuomet nesupratęs jos svarbos ir reikšmės. Vėliau siekė, kad šiam reikšmingam mokslo veikalui būtų parodytas deramas dėmesys. Padėjo ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės: durpių kasybos verslo atstovų susidomėjimas pelkės atkūrimu – socialiai atsakingo verslo paramos dėka mokslininkai galėjo imtis mokslinių tyrimų ir eksperimentų pelkėje. Atsirado tvirtų R. Pakalnio pasekėjų – dr. Jūratė Sendžikaitė, lietuviškojo knygos leidimo mokslinė redaktorė, ir dr. Leonas Jarašius. Mokslininkas įsitikinęs: jei ne dešimtmetį vykdyti moksliniai tyrimai pačioje pelkėje, ši knyga nebūtų išvydusi dienos šviesos.

„Mums riečiasi nosys pagalvojus, kad šis svarbus mokslo įvykis yra susijęs su Lietuva, bet čia tėra menkas lietuvių nuopelnas. Knygos autorius apie lietuvius rašė: malonus, bet mažiau energingų žmonių tipui priskiriamas lietuvis pasirodė esąs nepakankamai pajėgus tapti šios ar panašios pelkinės dykros viešpačiu, kaip kad atkakliai savo tikslo siekiantis žemutinis saksas šiaurės vakarų Vokietijoje“, – pasakoja knygą iš vokiečių kalbos vertusi biomedicinos mokslų daktarė Dalytė Matulevičiūtė. Pasak jos, anuomet Aukštumalos pelkė, skirtingai nuo nusausintų ir žemės ūkiui naudojamų šiaurės vakarų Vokietijos aukštapelkių, buvo dar mažai paveikta žmogaus, todėl ir buvo pasirinkta tyrimams. Šia knyga K. A. Vėberis griovė iki tol vyravusias pelkėtyros mokslo nuostatas. Iki tol buvo manoma, kad norint suprasti pelkės kaip ekosistemos sandarą, funkcionavimą, būtina ištirti kuo daugiau pelkių, tačiau neskirta dėmesio išsamiems tyrimams. Dėl to iš negausių paviršutiniškų duomenų darant apibendrinimus, būdavo daug spekuliacijų, keliamos nepagrįstos hipotezės. Pavyzdžiui, pelkėje atlikus gręžinį, grąžtui atsirėmus į vieną kamieną, buvo daroma išvada, kad tam tikrame gylyje yra ištisinis medžių sluoksnis, taigi pelkė išsivystė iš miško. Iš tiesų tas vienas grąžto pasiektas medis galėjo būti vienas iš nedaugelio pelkėje augusių medžių. Tai suprasdamas K. A. Vėberis teigė, kad nors bendriems dėsningumams išaiškinti ir svarbu apžiūrėti kuo daugiau pelkių, bet būtina bent vieną pelkę ištirti detaliai. Jis pasirinko Aukštumalą.

„Daugeliui kyla klausimas, ar galima Vėberio aprašytą pelkę lyginti su šiuolaikine Aukštumala – juk nuo to meto daug vandens melioracijos grioviais nutekėjo. Žinoma, šiandien nuvykę į Aukštumalą neberasime Vėberio aprašytos pelkės šlaito ir klampynių, dabar jų vietoje ant mineralizuotų durpių klodų ošia berželiai, smarkiai apsausinti juodalksnynai. Ir pelkės apylinkių augalija labai pasikeitusi, gerokai sumažėjęs pačios aukštapelkės plotas. Tačiau iki šių dienų išliko knygoje aprašytos paprastosios pušies pelkinės ekologinės formos. Knyga padeda suprasti, kaip pelkė funkcionuoja, kodėl, nepaisant sausinimo, jos likučiai dar tebėra gyvi, kas joje yra nepavaldu laikui, o kas yra negrįžtamai sunaikinta dėl ilgalaikio sausinimo“, – sako knygos vertėja, biomedicinos mokslų dr. Dalytė Matulevičiūtė. Kaip sakė pats knygos autorius, „kol egzistuoja natūrali augalija, tol pelkė tam tikra prasme yra panaši į lėtai pulsuojantį ir į išorinius poveikius savitu būdu reaguojantį organizmą. Kai tik ji sunaikinama, prasideda stagnacija ir nuolatinis nykimas“.

Išvertusi ne vieną dešimtį mokslinių veikalų, D. Matulevičiūtė prisipažįsta dar niekad taip nesižavėjusi autoriaus genialumu. Tačiau tai buvo ir pirmas kartais, kai retsykiais jai norėjosi keiksnoti autorių – iš kantrybės ją vedė itin manieringas XIX pabaigos aristokratų kalbos stilius ir griozdiškos sakinių konstrukcijos – kai kurie sakiniai tęsėsi po 13 eilučių, tad nespėjus perskaityti sakinio pabaigos jau buvo sunku prisiminti pradžią. Ji tikisi, kad pavyko ne tik pačiai suprasti, bet ir suprantamai perteikti informaciją skaitytojams lietuvių kalba.

K. A. Vėberio drąsa prieštarauti tuo metu vyravusioms mokslinėms nuostatoms žavisi ir knygos lietuvių kalba mokslinė redaktorė dr. Jūratė Sendžikaitė. Knygos pristatyme ji pasakojo, kad Vokietijoje, Berlyno apylinkėse gimęs ir augęs būsimasis profesorius mokslo žinių sėmėsi Berlyno, Viurcburgo ir Strasbūro univesitetuose, privačiai mokino matematikos ir aritmetikos, dėstė Hohenvesteldo žemės ūkio kolegijoje, o vėliau – net 30 savo gyvenimo metų skyrė įvaioriapusiams pelkių moksliniams tyrimams, dirbdamas Bremeno pelkių tyrimo stotyje. Didžiąją laisvalaikio dalį skyrė botaniniams tyrinėjimas, domėjosi geologija, o įgytas įvairiapusis išsilavinimas jam labai pravertė vykdant mokslinius tyrimus, taip pat ir Aukštumaloje. 1909 m. K. A. Vėberiui suteiktas profesoriaus titulas.

Dar niekada anksčiau vienos pelkės tyrimams nebuvo skirta tiek daug laiko: didžioji darbų dalis atlikta 1898 m. vasarą, iki kitų metų rudens medžiaga buvo analizuojama, dar kartą į pelkę 1900 m., vasarą mokslininkas vyko siekdamas užpildyti pastebėtas informacijos spragas. Informacija buvo renkama daugybe skirtingų metodų, o mokslininko kruopštumo ir surinktos informacijos tikslumo vertėtų pasimokyti šiuolaikinių mokslo veikalų autoriams. Taip surinkta išsami informacija leido ne tik apibūdinti pelkės būklę, leido padaryti pagrįstus apibendrinimus, atsiskleidžiančius ne tik Aukštumalos, bet ir apskritai aukštapelkės eksositemos raidą, žmogaus veiklos poveikį jai. Nustatyti dėsningumai nepavaldūs laiko tėkmei – tai, kas parašyta monografijoje, galioja ir dabar.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Kaip juokauja meteorologai, Lietuvoje pavasaris prasideda kovo 23-ąją, Pasaulinę meteorologijos dieną. Šia proga Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) skelbia fotografijų konkursą „Pavasaris ir vanduo“ ir kviečia visus jame dalyvauti.

Savo profesinę šventę LHMT darbuotojai šiandien pažymi kartu su pasaulio meteorologų bendruomene. Lietuva, kaip ir dar 184 valstybės ir 6 teritorijos, priklauso Pasaulinei meteorologijos organizacijai, veikiančiai kaip specializuota Jungtinių Tautų agentūra.

Nacionalinės hidrometeorologijos tarnybos kiekvieną paros akimirką visame pasaulyje renka ir analizuoja duomenis apie orus, klimatą, vandenis. Šie duomenys – vertinga ir gyvybiškai svarbi informacija, padedanti apsaugoti žmonių gyvybes, jų pragyvenimo šaltinius.

LHMT gimimo data laikomi 1921 metai, kai Kaune buvo įkurta Centrinė meteorologijos stotis. Mūsų hidrometeorologai gali pasigirti ilga ir turtinga stebėjimų istorija. Vilniaus universitete jau 1770 m. pradėta reguliariai matuoti oro temperatūrą, šiek tiek vėliau – kritulius. Prie upių pirmosios vandens matavimo stotys buvo įsteigtos 1810 m. Net didieji karai nenutraukdavo meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų. Pradėjusi nuo meteorologijos ir hidrologijos, LHMT dabar naudojasi pažangiausiomis technologijomis, naujausiais mokslo laimėjimais, plėtoja biometeorologinių prognozių sritį.

Pasaulinės meteorologijos dienos devizu šiemet pasirinktas šūkis „Karščiau, sausiau, drėgniau. Ateities veidas“. Juo siekiama atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į klimato kaitos pasekmes ir būtinybę švelninti šią kaitą.

Apie fotografijų konkursą

Autoriai gali teikti po vieną spalvotą fotografiją, kurioje atsispindėtų tema „Pavasaris ir vanduo“, siųsdami ją el. paštu viktorija.lieguviene@meteo.lt arba žinute socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje “Meteo.lt”. Fotografijų laukiama iki balandžio 29 d., o laimėtojai bus apdovanoti LHMT prizais – knygomis ir LHMT atributika.

Visas konkurso taisykles rasite čia:
http://www.meteo.lt/documents/20181/129594/Konkurso+taisykl%C4%97s/be9a89ff-1ec5-485d-9fda-615143b75d26

www.youtube.com stop kadras.

Sėkmingai debiutavęs nacionalinės „Eurovizijos“ konkurse, Valdas Lacko toliau skinasi kelią į gerbėjų širdis. Perėjęs ugnį ir vandenį, kuomet konkurso atrankų scenoje virė dramos ir aistros, rusniškis Valdas Lacko džiaugiasi, jog didžiojoje scenoje įgijo ne tik neįkainojamą patirties bagažą, bet ir pagausino gerbėjų būrį, praneša portalas 15 min.lt.

Visada nuoširdus ir atviras atlikėjas iš Rusnės sėkmingai debiutavo šių metų nacionaliniame „Eurovizijos“ konkurse ir buvo tituluotas šių metų „Eurovizijos“ atradimu.

Norėdamas ir vėl pamaloninti savo ištikimus klausytojus, dainų autorius ir atlikėjas pristato naują dainą „Meilė dar gyva“, kurią sukūrė kartu su kompozitoriumi Pauliumi Jasiūnu.

Video: Valdas Lacko – “Meilė dar gyva”

„Šį kūrinį skiriu klausytojams, kuriems gyvenime svarbiausia nuoširdumas, atsidavimas ir ištikimybė. Į dainą sudėjau tai, kuo pats gyvenu ir tikiu. Labai viliuosi, jog ši daina bus ne tik naujas mano kūrinys, bet ir dar viena pažintis su naujais mano dainų klausytojais. Tikiuosi, kad ji pasieks ne tik žmonių ausis, bet ir širdis“, – sako Valdas.

Atlikėjas neslepia, kad ir pasibaigus „Eurovizijos“ konkursui, jo gerbėjų ratas plečiasi toliau. Rusniškis sulaukia laiškų su nuoširdžiais sveikinimais ir linkėjimais iš įvairaus amžiaus, įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių. Didėjantis klausytojų ratas Valdą dar labiau įkvepia naujiems darbams ir kūrybai.

15min.lt inf.

Ministrų kabinetas, trečiadienį ryte susirinkęs į posėdį, nutarė Lietuvoje paskelbti gedulą, taip solidarizuojantis su nuo teroro atakų nukentėjusia Belgija ir pagerbiant teroro išpuolių aukas.

Gedulas šalyje skelbiamas kovo 24 d., ketvirtadienį, nuo 7 iki 22 val.

lrv.lt inf.

Svajoti dar niekas neuždraudė. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Pertvarkos vėzdas dabar jau skaudžiausiai žada tvoti tik Pašyšių pagrindinei mokyklai, kurią siūloma reorganizuoti į pradinę, o Gardamo ir Traksėdžių pagrindinės mokyklos tokio likimo dar kurį laiką gali išvengti. Tačiau ir joms gresia tapti kitų mokyklų skyriais.

Toks sprendimo projektas parengtas atsižvelgus į rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano projekto rengimo darbo grupės pasiūlymus ir Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas. Jis jau svarstomas Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetuose.

Jeigu savivaldybės taryba pritars tokiai mokyklų tinklo pertvarkai, tai jau nuo šių metų rugsėjo 1 d. Pašyšių pagrindinė mokykla bus reorganizuota į pradinę mokyklą ir bus prijungta prie Juknaičių pagrindinės mokyklos, Gardamo pagrindinė mokykla taps Žemaičių Naumiesčio gimnazijos, o Traksėdžų pagrindinė mokykla – Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos progimnazijos skyriais su 1-8 klasėmis.

Tai leis sutaupyti daugiau kaip 180 tūkst. eurų mokinio krepšelio ir per 44 tūkst. eurų savarankiškų lėšų per vienus mokslo metus.

Dar apie 18 000 eurų bus sutaupyta, Inkaklių mokyklą-daugiafunkcį centrą prijungus prie Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos.

Tačiau visų problemų tai neišspręs, juolab kad reorganizavus minėtas mokyklas, dalis darbuotojų neteks darbo, jiems reikės mokėti išeitines kompensacijas. Todėl, anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės, visoms rajono mokykloms teks ir toliau veržtis diržus, kad turėtų iš ko atsiskaityti su savo darbuotojais už darbą gruodžio mėnesį.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiandien minima Pasaulinė vandens diena – tai proga visuomenei daugiau sužinoti apie vandens išteklius, imtis veiksmų, kad jie kuo racionaliau būtų naudojami. Šią dieną paskelbė Jungtinės Tautos 1992 metais, o Lietuvoje ji minima Aplinkos ministerijos iniciatyva nuo 2000-ųjų.

Šiemet pagrindinė Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir darbas. Beveik pusė žmonijos – apie 1,5 mlrd. planetos gyventojų – dirba su vandeniu susijusiuose sektoriuose.

Susijęs: “Medikai įspėja apie per vandenį plintančias infekcijas”

Žmonijai vanduo yra brangesnis už auksą. Kasmet dėl blogų higienos sąlygų ir prasto vandens tiekimo pasaulyje miršta daugiau kaip du milijonai vaikų, ketvirtadalis besivystančių šalių gyventojų skursta ir gyvena sveikatai kenksmingoje aplinkoje.

Mūsų šalis yra turtinga gėlo vandens išteklių. Esame bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Todėl šio vandens ištekliai yra aukso vertės. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai šalyje iš žemės gelmių buvo išgauta per 132 mln. kubinių metrų požeminio vandens. Mineralinis vanduo sudarė tik labai mažą jo dalį – išgauta 121,7 tūkst. kubinių metrų.

Geologai yra nustatę, kad saugiai, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros, Lietuvoje iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną. Tad šiuo metu sunaudojame tik apie 10 proc. galimo išgauti požeminio vandens. Kadangi tai atsinaujinantys gamtos ištekliai, nepriklausomai nuo galimų klimato kaitos scenarijų, jų pakaks ilgam. Todėl pagrindinis tikslas – išsaugoti ne požeminio vandens išteklių kiekį, bet jų kokybę. Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyta, kad siekiant išsaugoti visų rūšių požeminio vandens išteklius, reikia tobulinti šių išteklių tyrimus, vertinimą, aprobavimą ir apskaitą, inventorizuoti požeminio vandens taršos šaltinius, gerinti šių išteklių stebėsenos, naudojimo ir apsaugos nuo taršos kontrolės sistemą.

Akcija: išsitirkite savo šulinių ir gręžinių vandenį

Gerokai daugiau rūpesčių kelia paviršinių vandens telkinių būklė. Apie 65 proc. šalies upių ir ežerų neatitinka geros būklės reikalavimų. Dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos vandens telkiniai dumblėja, užauga augmenija, žydi, juose sumažėjusi žuvų įvairovė. Labiausiai jie nukenčia nuo žemės ūkio taršos – didelių nitratų azoto ir bendrojo azoto koncentracijų.

www.am.lt inf.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Tautodailininkės Birutės Baltutienės darbų paroda F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.

Koks pavasaris be Velykų? Jos laukiamos mažų ir didelių. Juk taip smagu po žiemos pamatyti ryškių, gaivališkų spalvų, paimti kiaušinį ir jį paversti margu, spalvotu margučiu. Marginimo būdų, spalvų yra įvairių, o raštų raštelių – galybė!

Kviečiame apsilankyti Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje ir idėjų pasisemti iš tautodailininkės Birutės Baltutienės (Šilutė) darbų parodos „Pavasario šaukliai: velykiniai margučiai ir verbos“.

Parodoje eksponuojami dažyti ir ornamentuoti margučiai, simbolizuojantys gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, žydėjimą. Spalvos ryškios: geltona, žalia, raudona, žydra, mėlyna, juoda ir kt., o raštai ir ornamentai – įvairiausi. Labiausiai stebina už vištos kiaušinius didesni margučiai. Paslaptis paprasta – tautodailininkė margino ir žąsų kiaušinius. Jie puikuojasi ir ant nedidukių, bet dailių verbų. Be to, parodoje galima išvysti medinių, vienspalvių margučių, net „margų apgavikų“!

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

(Oresto Lidžiaus nuotr.)

Didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs išmaniųjų telefonų pirkimas Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojams gimdo netikėčiausius pasiūlymus, kaip sumažinti savivaldybės biudžeto išlaidas ryšio priemonėms ir paslaugoms.

Antradienį po pietų į posėdį susirinkę Šilutės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto nariai domėjosi 172 išmaniųjų telefonų pirkimu. Mat buvo gautas savivaldybės tarybos narės Sandros Tamašauskienės paklausimas, ar šis pirkimas buvo būtinas ir ar jis ekonomiškai pagrįstas.

Šilutės ETA Žinios“ apie šį pirkimą rašė kovo 4 d. str. „Be komentarų: 172 išmanieji…“

Posėdyje taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Stasė Avižinienė, Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas ir tarybos sekretorius Andrius Jurkus.

Anksčiau savivaldybės administracija savo darbuotojus mobiliaisiais telefonais aprūpindavo pirkdama mobiliojo ryšio paslaugą. Tačiau, anot S. Šepučio, nuo 2014 metų draudžiama pirkti operatoriaus paslaugą kartu su prekėmis – tai yra telefonais. Todėl šiemet buvo skelbiamas atskiras pirkimas mobiliojo ryšio priemonėms įsigyti.

Esą iš trijų apklaustų operatorių vienintelė bendrovė (laimėjusi pirkimą), turėjo sandėliuose 50 vienetų mygtukinių (arba klavišinių) mobiliųjų telefonų. Bet visi jie buvo pagaminti dar 2013 metais, o naujų tokių esą niekas jau ir nebegamina – vien tik išmaniuosius (arba braukiamuosius). Todėl, pasitarus su specialistais, buvo nuspręsta pirkti vien tik išmaniuosius. Juolab kad perkant daugiau kaip 150 vienetų, pardavėjas pasiūlė, S. Šepučio žodžiais tariant, galingą nuolaidą.

Anot S. Šepučio, savivaldybė nė kiek nepralošė. Esą anksčiau, kai mobilieji būdavo įsigyjami kartu su paslauga, savivaldybė operatoriui per vienus metus sumokėdavo daugiau kaip 15 000 eurų. Per dvejus metus (savivaldybės darbuotojams mobilieji telefonai tarnauja 2-3 metus) – daugiau kaip 30 000 Eur. Nuo 2014 metų mobiliojo ryšio paslaugą teikianti bendrovė tenkinasi abonentiniu mokesčiu – per 2015 metus sumokėta 3350 Eur (kartu su interneto prieiga 67 abonentams ir 33 elektroniniais parašais), o pokalbiams taikomas nulinis tarifas. Per dvejus metus susidarytų nepilnai 7000 Eur. Lieka apie 23 000 Eur – maždaug tiek, kiek atsiėjo plačiai nuskambėjęs 172 išmaniųjų telefonų pirkimas.

„Gyvenimo kokybė gerėja, reikalavimai valstybės tarnautojams irgi didėja, – teigė S. Šeputis, kalbėdamas apie išmaniųjų pirkimą. – Čia darbo priemonė. Šiandien ji yra tokia…“

Be to, anot S. Šepučio, solidus valstybės tarnautojas turi būti aprūpintas pažangiomis darbo priemonėmis.

Tokių „solidžių“ Šilutės rajono savivaldybėje – per 170. Kitiems – anot S. Šepučio, savivaldybėje yra iš viso apie 360 darbuotojų – tarnybiniai mobilieji nereikalingi, jiems tokie ir nesiūlomi.

O kodėl tarnybinių mobiliųjų telefonų numeriai neskelbiami savivaldybės interneto svetainėje? Šį klausimą Kontrolės komiteto posėdyje iškėlė komiteto pirmininkas Zigmantas Jaunius.

Jokių problemų – viskas pataisoma.

Po to radosi pasiūlymas iš viso atsisakyti fiksuoto ryšio paslaugų ir visam savivaldybės aparatui pereiti prie mobiliojo ryšio. Esą galbūt taip būtų galima šiek tiek sutaupyti. Šio pasiūlymo autorius tas pats – Z. Jaunius.

Žinoma, kažkam iš rajono gyventojų tai nepatiktų, nes ne visi dar naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis. Mero pavaduotojui Algirdui Balčyčiui, ir tam pasirodė, kad gali būti perlenkta lazda. Tuo tarpu administracijos direktoriui S. Šepučiui pačiam pasidarė įdomu, kiek savivaldybei atsieina fiksuoto ryšio paslauga. Jis pasidomės ir praneš Kontrolės komitetui. Komitetas taip pat laukia iš jo informacijos apie galimybę atsisakyti fiksuoto ryšio paslaugos.

Kontrolės komiteto nario Arvydo Jako manymu, savivaldybė iš viso neturėtų pirkti mobiliojo ryšio priemonių savo darbuotojams. Esą geriau būtų sukurti kompensavimo mechanizmą, kad kiekvienas darbuotojas pats nusipirktų pageidaujamą aparatą, o iš savivaldybės biudžeto jam būtų kompensuojama, pavyzdžiui, iki 100 eurų išlaidų – esą ir darbuotojas liktų patenkintas, ir savivaldybė sutaupytų.

S. Šeputis pažadėjo apsvarstyti šį pasiūlymą po 2 metų, kai ateis laikas keisti tarnybinius mobiliuosius telefonus.

Kontrolės komitetas šiandieniniame posėdyje išgirstą informaciją perduos  savivaldybės tarybai.

Beje, bent jau Z. Jauniaus manymu, 172 išmaniųjų telefonų pirkimas nėra ekonomiškai pagrįstas.

Oresto Lidžiaus nuotr.

A. Šlekienės nuotr.

Velykos – tai gamtos atbudimo ir prisikėlimo šventė. Juk po žiemos, laukiant pavasario, mus džiugina net ir patys mažiausi pasirodantys daigeliai. Taigi, Velykų šventinį stalą Gėlių dizaino studijos „Nerine“ floristė Asta Šlekienė siūlo puošti natūraliais augalais, žalumynais, kurie pabrėš pavasarinės šventės išskirtinumą, pripildys namus Velykų dvasia ir suteiks mūsų šventiniam stalui puošnumo.

Nors klimatologai vis dar pranašauja žiemą, pavasarinę nuotaiką jau galima susikurti kiekvienuose namuose.

Puiki idėja artėjant šv. Velykoms pasisėti jaunų daigelių, tarkim pipirnės. Nestandartinius floristinius sprendimus iš gamtos siūlanti dizainerė atkreipia dėmesį, kad pikantiško skonio aromatingi lapeliai ne tik puošnūs, bet juose gausu ir įvairiausių vertingų maistinių medžiagų. „Jaunų daigelių žaluma ne tik suteiks namams pavasarinės gyvybės, bet ir bus vitaminų šaltinis jūsų Velykų stalui“.

Velykos yra prisikėlimo šventė, tad tikrai gražu ir prasminga šventinį stalą papuošti vainiku, kuris laikomas amžinybės simboliu. „Velykiniai vainikai yra lengvi, ažūriniai, jiems gaminti naudojamos natūralios medžiagos. Dar vienas pavasario pranašas – prasprogę kačiukai. Jie visuomet mums primena, kad jau pavasaris“, – sako daugiau kaip dešimt metų menu iš gėlių užsiimanti floristė.

Velykos neatsiejamos ir nuo gamtos prisikėlimo, gyvybės ir vaisingumo simbolio – kiaušinių. Yra be galo daug jų marginimo būdų: vieni piešia vašku, kiti kiaušinius margina skutinėdami, treti nepakartojamus raštus išgauna virdami kiaušinius, įvyniotus į įvairius žolynus. „Mūsų kiaušinukai floristiški: iš samanų pagaminome kiaušinio formą, po to ją apklijavome kačiukų pumpurais – paprasti, bet labai mieli“, – šypsosi dizainerė.

Jei nesate alergiški kvapams, Velykų stalą galima papuošti ir vienais gražiausių pavasarinių žiedų – jacintais. „Galima primerkti įvairių spalvų jacintų žiedų ir namai tikrai prisipildys šventiškos atmosferos. Itin gražiai ir estetiškai atrodo vaškuoti jacintų svogūnėliai, kuriuos puošia išlindę lapeliai. Tačiau ne visi gali mėgautis jų kvapu – kai kuriems žmonėms šių dailių gėlių kvapas sukelia alergiją, todėl laukiant svečių vertėtų pasidomėti ar tarp jų nėra alergiškų žmonių“, – įspėja floristė.

„Jie taip pat mums bus kaip vazelės, į kurias galėsime sumerkti pirmuosius pavasario žalumynus“, – sako ji ir linki ruošiantis Velykoms nepamiršti gamtos mums dovanojamo grožio, kuris sustiprins šventinę nuotaiką kiekvienuose namuose.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Jau septintus metus kovo pabaigoje „Vaikų linija“ inicijuoja „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“, kurios pagrindinis tikslas – keisti visuomenės nuostatas iš palankių patyčioms į nepalankias.

Kiekvienais metais didelis būrys įstaigų aktyviai įsijungia į šios savaitės vyksmą visoje Lietuvoje. Šiais metais prie akcijos prisijungė ir Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka bei jos filialai.

Kovo 16 d. į viešojoje bibliotekoje surengtą integruotą pamoką „Kaip atpažinti elektroninėje erdvėje patyčias“, rinkosi Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos trečiokai kartu su mokytoja Dalia Savickiene. Moksleiviams bibliotekos specialistė papasakojo kokios būna patyčios virtualioje erdvėje, kaip jas atpažinti, ir ką daryti, kad jų nebūtų bei kur kreiptis su jomis susidūrus, ugdė vaikų žinias ir įgūdžius priimant tinkamus sprendimus apie žmones, sutiktus internete, pasakojo, kokiose situacijose jie gali pasidalinti privačia informacija, mokė kaip patiems tinkamai elgtis internete. Pamokos pabaigoje susirinkusieji pasitikrino savo žinias atlikdami testą „Ar esi saugus internete?“

Degučių filiale vyko popietė vaikams ,,Išmokime gyventi be patyčių“. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Degučių skyriaus mokiniai diskutavo apie patyčias, kaip jos pasireiškia, ar mūsų maži „juokeliai“ draugų būryje kartais nevirsta į patyčias. Vaikai žiūrėjo filmuką ,,Kovojame su elektroninėmis patyčiomis“, kuriame mokoma būti draugiškais visur ir visada, nuo patyčių mokėti apginti ne tik save, bet ir draugus.

Kūrybinės dirbtuvėlės „Draugystės namas“ surengtos Gardamo filiale. Jose dalyvavo Gardamo pagrindinės mokyklos 3–4 klasių mokiniai ir jų auklėtojos Virginija Lidžiuvienė bei Sonata Lidžiuvienė. Dalyviai pasidalino mintimis apie patyčias, patiriamas mokykloje ar už jos ribų. Kai kurie vaikai prisipažino, kad ir patiems kartais kyla noras paerzinti ar pravardžiuoti klasės draugą. Pakalbėję apie patyčias vaikai priėjo prie išvados, kad reikia būti draugiškiems ir savo piešiniais kūrė draugystės namą.

Šilutės Žibų pradinės mokyklos Grabupių skyriaus mokiniai peržiūrėjo keletą trumpo metražo animacinio pobūdžio filmukų bei filmą „Skriaudėjo šokis“, kuriame akcentuojamas patyčių atpažinimas ir strategijos, vaikų reakcijos į patyčias. Pakalbėję apie tai ką matė, vaikai dar pažiūrėjo Kukio ir Medučio filmukus, kurie buvo sukurti tolerancijai skatinti.

Katyčių filiale Katyčių pagrindinės mokyklos mokiniai žiūrėjo filmą „Elektroninėje erdvėje bendrauk saugiai!“.

Kintų pagrindinės mokyklos mokiniams parodytas filmukas apie patyčias internete, kaip nuo jų apsisaugoti. Jie ant popieriaus lapų piešė savo rankos kontūrus ir ant kiekvieno nupiešto pirštuko surašė, į ką gali kreiptis, jei patirtų patyčias. Renginio metu buvo skaitomi tekstai apie įvairias situacijas, vaikai turėjo atpažinti skundimą ir pagalbos prašymą. Vyko diskusijos. Papasakota, kur vaikai gali kreiptis pagalbos ir kuo suaugusieji gali padėti, kai vaikai praneša apie patyčias.

Jauniesiems Juknaičių filialo lankytojams demonstruotas filmukas „Neskatink smurto, netoleruok patyčių“ ir prevencinis filmukas prieš patyčias „Naujokė“. Aptartos įvairios filme matytos situacijos, mokiniams kilusios tiek teigiamos, tiek neigiamos reakcijos ir emocijos.

Pašyšių filiale susirinkusieji žiūrėjo meninį filmą ,,Virtualūs priekabiautojai“, kur pasakojama apie paauglę Teilor, patiriančią užgauliojimus internetinėje erdvėje bei parodomi būdai kaip susidoroti su situacija.

Šylių filialas kartu su Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio Šylių skyriaus mokiniai renginio metu buvo mokomi pažinti savo jausmus, kalbėti apie juos, susidraugauti, spręsti konfliktus, prašyti pagalbos, padėti kitiems. Mokykloje vaikai piešė delniukus ir juos spalvino.

„Skundimas ar pagalbos prašymas?“ – toks užsiėmimas Traksėdžių filiale surengtas Traksėdžių pagrindinės mokyklos mokiniams. Vaikams pateiktos įvairios situacijos, jie turėjo pasakyti, ar tai yra skundimas, ar pagalbos prašymas. Atlikdami užduotį jie parašė, kaip jaučiasi tie vaikai, kurie patiria patyčias, kokie jausmai kyla tiems, kurie stebi patyčias ir kaip jaučiasi vaikas, besityčiojantis iš kitų.

Žemaičių Naumiesčio filiale vyko popietė ,,Patyčios – silpnųjų ginklas“. Išsiaiškinta, jog patyčios, tai ne tik pravardžiavimas, erzinimas, stumdymas, mušimas, bet ir ignoravimas, gąsdinimas, apkalbinėjimas. Ieškodami atsakymo į klausimą, kodėl patyčios yra kasdieninis reiškinys ir kas labiausiai jomis užsiima, moksleiviai nusprendė, jog vaikai, kurie priekabiauja prie kitų vaikų, dažniausiai turi savų problemų, jų šeimose patyčios yra priimtinas bendravimo būdas. Vaikai sužinojo, kaip reaguoti susidūrus su patyčiomis ir kaip lengviausia jų išvengti. Moksleiviai žiūrėjo filmą patyčių prevencijos tema „Nekentėk tyloje“, po kurio dalijosi savo išgyvenimais, mintimis, pastebėjimais.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyrius

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vieną didžiausių ir prasmingiausių miškininkų darbų – pavasarinį miškasodį Generalinė miškų urėdija ir visos 42 miškų urėdijos kviečia pradėti visuotine talka.

Visuotinė talka planuojama balandžio 16 d. Po jos turėtų sužaliuoti bent 100 hektarų ateities miškų.

Miškų urėdijų darbuotojai atsakingai rengiasi Nacionalinei miško sodinimo šventei. Jie įpareigoti pasirūpinti, kad potencialūs talkininkai iš anksto žinotų talkų vietas, talkai būtų parengta dirva ir sodinukų, nepritrūktų medelių sodinimo įrankių.

Iš archyvo: “Žuvusiųjų Afganistane atminimui, visų gyvųjų vardan…”

Kokias vaišes pagamins lengvai pavargusiems talkininkams miškų urėdijų darbuotojai, priklausys nuo jų sumanumo ir vaišingumo, tačiau malonių įspūdžių apie mišką ir miškininkus tikrai neturėtų trūkti.

Šilutės miškų urėdija

A. Karcevo 'Svajonių žuvis'.

Žuvininkystės tarnyba išrinko prieš mėnesį paskelbto piešinių konkurso „Mano svajonių žuvis“ nugalėtojus.

Šiame konkurse dalyvavo pradinių klasių moksleiviai iš septynių rajonų, kuriuose yra Žuvininkystės tarnybos poskyriai: Alytaus, Ignalinos, Kaišiadorių, Prienų, Šilutės, Švenčionių ir Vilniaus.

Iš Šilutės rajono nugalėtoju pripažintas Augustas Karcevas, Šilutės r. Rusnės specialioji m-kla, 3kl., mok. Nijolė Kairienė (jo piešinys nuotraukoje).

Kadangi Žuvininkystės tarnyba gavo net 735 vieną už kitą gražesnius piešinius, komisija nusprendė įsteigti penkis papildomus prizus, iš kurių du atiteko Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos pradinukams.

Dominyka Nausėdaitė, Vygantė Kojalytė, Austėja Macijauskaitė ir Karina Alkimavičiūtė (4B kl., mok. Irma Kelpšienė) nupiešė tautiškiausią žuvį (nuotrauka dešinėje)

Gabrielius Burinskas (1B kl., mok. Virginija Macijaukienė) nupiešė didžiausią žuvį (nuotrauka kairėje).

Daugiau – http://zuv.lt/index.php?820661244

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas, vadovaujamas tarybos nario konservatoriaus Zigmanto Jauniaus, šiandien po pietų renkasi į posėdį. Komitetas domėsis 172 išmaniųjų telefonų pirkimu savivaldybės administracijos darbuotojams.

„Šilutės ETA Žinios“ apie šį didelį atgarsį visuomenėje sukėlusį pirkimą rašė kovo 4 d. str. „Be komentarų: 172 išmanieji…“

Liudo Mockaus nuotr.

Keli priminimai, kaip tausoti Žemės išteklius.

Kovo 21 – 22 d. – pavasario lygiadienis, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose.

1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis, kuomet dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.

Galvoti apie Žemę ir tausoti jos išteklius turime nuolat. Tad kasdien reikėtų nusistatyti priminimą “Nepamiršk Žemės”. Nepamiršk jos:
kai neši išmesti šiukšles (rūšiuok),
kai perki skalbimo priemones (pirk draugiškas aplinkai, be kenksmingų fosforo junginių),
kai palieki be reikalo įjungtą šviesą ir elektros prietaisus budėjimo režimu per naktį (taupyk elektros energiją),
kai sėdi už automobilio vairo (gal galėtum dažniau naudotis viešuoju transportu?),
kai perki produktus plastiko pakuotėse (gal galėtum jų vengti ir keisti alternatyva? ) arba, tarkim, bananų kekę, atskiras prekes pakuoji į atskirus maišelius (visada nešiokis daugkartinį pirkinių maišelį – jų būna net labai originalių!),
kai išmeti šiukšlę į šiukšliadėžę poilsiavietėje (stenkis išsinešti tai, ką atsineši į gamtą ir išmesti ten, kur šiukšlės surenkamos dažniau ir jų neišnešioja paukščiai ir žvėrys),
kai įsigyji kosmetikos priemonių – panagrinėk sudėtį, kad dėl tavo pasirinktos kosmetikos nebūtų išnaudojami gyvūnai tiesioginiu ar netiesioginiu būdu, pvz. naudojant palmių aliejų. Žaliava palmių aliejui auginama plantacijose, kurios sukuriamos, iškirtus atogrąžų miškus ir vietoj jų plotą apsodinus palmėmis. Dėl miškų kirtimų sunaikinama unikali bioįvairovė: augalija ir gyvūnija. Daugybė rūšių nyksta. Bene didžiausia grėsmė kyla atogrąžų miškuose nuo seno gyvenantiems orangutangams.

www.vstt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai prašo atsiliepti oranžinės ir sidabrinės spalvos dviračio savininką.

Dviratis buvo rastas 2016 m. kovo 13 d. apie 21.47 val. paguldytas ant šlaito, esančio Šilutės r., Pagrynių k., Šilutės – Technikumo g. sankryžoje.

Tauragės AVPK inf.