Skaidrumo 'Jonvabalis' kelio į Šilutę dar nerado. (silutesetazinios.lt montažas.)

Praeitais metais startavusi skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai“, kuri skatina savanoriškai atskleisti visuomenei daugiau informacijos apie ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, Šilutės rajono savivaldybės dėmesio lig šiol nesulaukė.

Šilutės rajono valdžios nesudomino ir neseniai pasibaigęs dvi savaites trukęs skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ bei Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuotas konkursas, kuriuo siekta išaiškinti daugiausiai informacijos apie ES investicijų panaudojimą gyventojams atskleidžiančią savivaldybę.

Šiame konkurse dalyvavo 441 projektas iš 28 Lietuvos savivaldybių. Nugalėtoja pripažinta Neringos savivaldybė, kuri gyventojams – per „Jonvabalius“ – pateikė išsamios informacijos net apie 80 proc. savo teritorijoje per pastaruosius penkerius metus įgyvendintų projektų.

Nutarėme pasidomėti, kodėl Šilutės rajono savivaldybė lig šiol neprisijungė prie šios skaidrumo iniciatyvos.

Šį pirmadienį sulaukėme tokio turinio atsakymo:
„Atsakydami į Jūsų paklausimą dėl „Jonvabalių“ inicijuoto konkurso, informuojame, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija dėl veiklos viešinimo be jokių išlygų vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis bei Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480, t.y. sistemingai ir nuosekliai skelbia visus vykdomus ir įgyvendintus projektus jau nuo 2008 metų (Savivaldybės portalo nuorodoje „PROJEKTAI-Vykdomi projektai-Įgyvendinti projektai“). Taip pat kiti įgyvendinami projektai (pavadinimas, vertė, finansavimas, išmokėta lėšų) yra skelbiami tinklalapyje www.esparama.lt, kur nuoroda yra paskelbta Savivaldybės portale toje pačioje nuorodoje „PROJEKTAI“, todėl papildomai įsitraukti į įvairias dubliuojančias akcijas ar iniciatyvas dėl darbo laiko ir žmogiškųjų resursų trūkumo nėra prasmės“.
Šį raštą parengė Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Šukytė, jį pasirašė administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Apie skaidrumo konkursą: www.esinvesticijos.lt: “Paaiškėjo, kurioje savivaldybėje atskleidžiama daugiausiai informacijos apie ES investicijas”

Dalis pakartotiniams savivaldos rinkimams Šilutės rajono savivaldybėje besirengiančių politinės kampanijos dalyvių, nesulaukdami teisėsaugos organų išvadų dėl galimo rinkėjų papirkimo ir galimo rinkimų rezultatų klastojimo pamario krašte per kovo 1 d. vykusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, nusprendė kreiptis į LR Prezidentę, Generalinė prokuratūrą, Vyriausiąją rinkimų komisiją ir Generalinį policijos komisarą, kad ikiteisminiai tyrimai būtų kuo greičiau užbaigti, kaltieji dėl sužlugdytų rinkimų būtų nubausti, o apie jų darbelius – kieno naudai buvo daromi įstatymų pažeidimai – būtų viešai paskelbta.

Rinkėjas, be jokios abejonės, irgi dar prieš pakartotinius rinkimus norėtų sužinoti, kas tie „didvyriai“, kurių pastangomis savivaldybės tarybos ir pirmieji tiesioginiai mero rinkimai nuėjo šuniui ant uodegos. Jam tai padėtų apsispręsti, už ką balsuoti, o kam atsukti nugarą.

Būtų gerai, kad ikiteisminiai tyrimai būtų užbaigti bent jau prieš pat pakartotinius rinkimus, o bylos (jeigu teisėsaugos organams užteks pagrindo pareikšti kaltinimus) būtų perduotos teismui.

Tačiau būtų dar geriau, jeigu teisingumo ratai pradėtų suktis dar greičiau, ir kaltieji dar iki pakartotinių rinkimų sulauktų pelnyto atpildo, o politikai, kurių naudai buvo daromi įstatymų pažeidimai, būtų išbraukti iš kandidatų sąrašų.

Žinoma, Rinkėjui to mažiausiai reikia. Rinkėjas nori žinoti tiesą. Jis nori būti gerbiamas ir nori gerbti kitus. Rinkėjas nori gerbti savo valstybę.

O pakartotiniai savivaldos rinkimai rinkimai jau ne už kalnų – birželio 21 d.

Rinkėjas Orestas

Praėjusiais metais tapęs tarptautiniu, šiuolaikinę minimalistinę muziką propaguojantis Kintų muzikos festivalis 2015 – 2016 metams tapo Belgijoje esančios tarptautinės organizacijos „Europe for festivals, festivals for Europe“ (EFFE) nariu. Tarptautinė festivalių komisija jau ketvirtą kartą vyksiantį festivalį įvertino kaip aukštos meninės kokybės renginį, darantį stiprų poveikį vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Europos Festivalių Asociacijos iniciatyva EFFE vienija net 31 Europos valstybės geriausius, aukštu meniniu lygiu pasižyminčius festivalius, kuriai priklauso ir keletas Lietuvoje vykstančių festivalių. Šios organizacijos nariai turi galimybę reprezentuoti savo šalį bei joje vykstančio festivalio renginius tarptautinei auditorijai.

Kintų muzikos festivalyje jau yra koncertavę tokie muzikantai, kaip smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, kontraktą su „Universal music“ turintis akordeonistas Martynas Levickis, vienas pirmųjų Europos minimalistų vokietis Peter Michael Hamel, fortepijoninis trio „Kaskados“ ir kiti. 2014-ais metais festivalis pažymėjo garsaus amerikiečių kompozitoriaus Terry Riley 80 – metį, o šiemet pagrindinis dėmesys kryps į garsiausio Europos minimalizmo kompozitoriaus Arvo Pärt muziką.

Kintų muzikos festivalio organizatorių inf.

www.kintaimusicfestival.com

Policijos nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai operatyviai išaiškino 67 metų vyriškį, užpuolusį kelias senoles.

Vakar, gegužės 18-ąją, į Šilutės komisariatą kreipėsi dvi garbaus amžiaus moterys, kurias užpuolė nepažįstamas vyras. Užpulta buvo ir dar viena moteris, tačiau pastaroji į teisėsaugos institucijas nesikreipė.

82 metų moterį, einančią miškeliu į Šilutės miesto kapines, šalia Nemuno g., iš nugaros užpuolė vyriškis ir kietu daiktu, įvyniotu į maišelį, trenkė per galvą. Panašiai nukentėjo ir 88 metų senolė, kurią tą pačią dieną apie 16.30 val. nepažįstamas vyras suėmė už plaukų ir mėgino nutempti į šoną. Užpuolikas bandė moterį išžaginti, tačiau jo kėslai neišdegė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už pasikėsinimą išžaginti įtariamajam gresia laisvės atėmimas iki 7 metų, o už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Tauragės AVPK inf.

Šilutiškių penketas Rygoje. (R. Lukošiaus nuotr.)

Savaitgalį Rygoje vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre dalyvavo ir 5 Šilutės klubo „Kumikata“ atstovai. Net keturiems iš jų pavyko užkopti ant nugalėtojų pakylos: iškovotas vienas aukso ir trys sidabro medaliai.

U-10 amžiaus grupėje ėmėsi Pijus Jogminas (svorio kategorija iki 29 kg) ir Mantas Sungaila (per 46 kg). Pijus laimėjo pirmąją kovą, tačiau antrąją pralaimėjo, todėl buvo priverstas pasitraukti iš turnyro. Užtat Mantas sėkmingai pasiekė finalą ir tik lemiamoje dvikovoje nusileidęs sportininkui iš Latvijos pelnė turnyro sidabrą

Kur kas geriau sekėsi vyresniems klubo draugams. Svorio kategorijoje iki 66 kg finale susitiko treniruočių draugai Dominykas Šatkus ir Edvardas Sagalec. Pastarasis buvo pranašesnis ir tapo turnyro čempionu.

Šiame turnyre dalyvavo per 800 įvairaus amžiaus dziudo imtynininkų iš Olandijos, Indijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pakartotiniams rinkimams Šilutės rajono savivaldybėje besirengiančios septynios politinės partijos ir vienas visuomeninis rinkimų komitetas surinko daugiau nei reikia juos palaikančių rinkėjų parašų, todėl jų pretendentai būti kandidatais į savivaldybės tarybą ir merus dar šią savaitę turėtų būti paskelbti oficialiais kandidatais.

Šilutės rajono savivaldybės rinkimų komisija patikrino visų 8 likusių politinės kampanijos dalyvių pateiktus parašų rinkimo lapus. Anot šios komisijos pirmininko Vytauto Žiogo, visi politinės kampanijos dalyviai surinko pakankamai parašų – reikėjo ne mažiau kaip 310 kiekvienam, – todėl dar šiandien vakare visi duomenys bus perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Birželio 21 d. vyksiančiuose pakartotiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvaus Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“.

Visi 8 politinės kampanijos dalyviai yra iškėlę savo kandidatus į savivaldybės merus.

Šį kartą mero posto sieks šie politikai:
Tomas Budrikis (Darbo partija),
Arvydas Jakas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)),
Jonas Jatautas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis),
Vytautas Laurinaitis (partija „Tvarka ir teisingumas“),
Alfredas Stasys Nausėda (Lietuvos socialdemokratų partija),
Virgilijus Pozingis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga),
Sandra Tamašauskienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai),
Daiva Žebelienė (visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“)

Kovo 1 d. įvykusių savivaldos rinkimų rezultatai Šilutės rajono savivaldybėje buvo panaikinti dėl šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų (“VRK: Šilutės rajono rinkėjams dėl savivaldybės tarybos ir mero teks apsispręsti iš naujo”).

Apklausa

Jeigu rinkimai vyktų šį savaitgalį, kurį iš šių aštuonių rinktumėte Šilutės rajono savivaldybės meru?

Pakartotiniai savivaldybės tarybos ir tiesioginiai mero rinkimai Šilutės rajono savivaldybėje vyks 2015 m. birželio 21 d.

Politinės reklamos “Šilutės ETA žiniose” įkainiai: http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/99_lt/Ikainiai/ZpIkainiaiEilutes4205.html

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutė – ne kokia nors Klaipėda, kad savo svarbiausiai šventei ruoštųsi iš anksto ir dar visais kanalais garsiai apie ją trimituotų (ir ko čia mums betrimituoti po tokių plačiai nuskambėjusių kovų dėl išlikimo valdžioje), todėl čia viskas daroma tyliai ir greitai.

Gegužės 4 d., iki miesto šventės likus vos 4 savaitėms, mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu buvo sudaryta Šilutės miesto 2015 metų šventės organizacinė grupė (o ką darysi, kad anksčiau meras neturėjo laiko dėl jau minėtos priežasties). Jos pirmininku savivaldybės vadovas, žinoma, pasiskyrė save (darbo grupės sudėtis).

Po dviejų dienų, gegužės 6 d., jau buvo pradėta renginio „Kožna žuvis turi savo žuvininką…“ organizavimo ir įgyvendinimo paslaugos pirkimo procedūra. Šio pirkimo būta supaprastinto ir mažos vertės, todėl jis buvo vykdomas apklausos būdu. Jame buvo pakviestos dalyvauti trys savivaldybei pavaldžios kultūros įstaigos (juk taip greičiau ir paprasčiau): Kintų Vydūno kultūros, Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos bei Šilutės kultūros ir pramogų centrai. Kadangi pirmosios dvi įstaigos nepateikė jokių pasiūlymų, pirkimo laimėtoju gegužės 12 d. buvo pripažintas Šilutės kultūros ir pramogų centras, o kitą dieną, gegužės 13 d., su šia įstaiga buvo sudaryta 16 681,06 eurų (beveik 57 600 Lt) vertės sutartis (siūlomų kviesti tiekėjų sąrašą pateikė pirkimų organizatoriai iš Viešųjų pirkimų skyriaus kartu su Kultūros skyriumi, atsižvelgę į tai, kas veikia šioje srityje, turi patirties ir kt.).

Maždaug tuo pat metu, praeitos savaitės viduryje, pasirodė ir miesto šventės programa (PROGRAMA; jeigu kam nors iš jūsų ji nepatinka, žinote, kam reikšti pretenzijas). Ji sudaryta atsižvelgiant į gautus įvairių įstaigų ir organizacijų pasiūlymus. Programa aptarta Šilutės miesto 2015 metų šventės darbo grupės susirinkime.

Renginys bus finansuojamas tvarios žuvininkystės plėtrai Šilutės rajone ir Neringos savivaldybėje skirtomis Europos Sąjungos lėšomis: pagal VšĮ „Pasienio žuvys“ įgyvendinamos Žuvininkystės regiono plėtros strategijos „Šilutės rajono ir Neringos savivaldybių tvarios Žuvininkystės plėtros strategija“ I prioriteto “Žuvininkystės regiono konkurencingumo stiprinimas“ 1.3. priemonę ,,Žuvininkystės regiono darnus valdymas” 1,3.2. veiklos sritį „Žvejų ir su žuvininkyste susijusių asmenų bendruomenės telkimas bei vietos iniciatyvų rėmimas” (šiuos pinigus buvo numatyta skirti šiųmečiam žuvienės virimo čempionatui organizuoti, tačiau, spaudžiant ES lėšų panaudojimo terminams, buvo nuspręsta juos paskirti miesto šventei). Taip pat bus pasitelktos rėmėjų lėšos.

Parengta naudojant Šilutės rajono savivaldybės administracijos atsakymus į „Šilutės ETA Žinių“ paklausime iškeltus klausimus.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužės 22 d., penktadienį, 11 val. Šilutėje organizuojamas plaukimas baidarėmis Šyšos upe nuo Verdainės užtvankos iki mažųjų laivų uosto.

Plaukimo metu bus valoma Šyšos upė.

Mažųjų laivų uoste žygeiviai bus vaišinami žuviene ir punšu. Turizmo verslininkai turės galimybe kartu aptarti šių metų veiklos planus.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalinimo.

Šilutės miesto gyventojams maistas bus dalinamas Žuvų g. 1, Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2015 m. gegužės 25, 26, 27 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalinami seniūnijose nuo 2015 m. gegužės 25 dienos.

Mieli gyventojai, prašome maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jo atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Pirmadienį orai dar nedžiugins šiluma, tačiau antradienį jau sulauksime šiltų orų, LRT Radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė.

Anot sinoptikės, pirmadienį gali palyti šaltas lietus, stiprūs vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai daug kur sieks 15–19 m/s. Dieną temperatūra kils nuo 9 iki 13 laipsnių.

Antradienio naktis dar bus vėsi, vietomis su šalnomis, dangus giedrės, vėjas nurims, temperatūra naktį kris iki 1–3 laipsnių šilumos, pajūryje bus apie 6 laipsnius, kai kur šalnos sieks iki 1–3 laipsnių šalčio.

Užtat dieną jau turėtume sulaukti šiltesnio oro bangos. Daugės debesų, vakariniuose rajonuose gali trumpai palyti, stipriau pūs šiltas pietryčių vėjas. Temperatūra dieną kils nuo 16 iki 21 laipsnio, pietiniame šalies pakraštyje bus iki 23 laipsnių šilumos.

Iki savaitės pabaigos numatomi lietingi orai, vietomis sulauksime stiprių liūčių.

Daugiau: lrt.lt: „Sinoptikė: pirmadienis – paskutinė žvarbių orų diena“

Lauros Sėlenienės, 15min.lt, nuotr.

Žuvų žuvies titulas lynui suteiktas Klaipėdoje laivų paradui skirtų renginių šurmulyje. Tačiau tai nereiškia, kad nacionalinę žuvį galėjo rinkti vien klaipėdiečiai. Balsus už labiausiai patinkančią žuvį galėjo atiduoti visi norintys, mat rinkimai vyko internetu. Rinkėjų teismui buvo pateiktas 15 žuvų sąrašas.

Laura Sėlenienė, 15min.lt

Oresto Lidžiaus nuotr.

Skirta Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės įkūrimo dienai paminėti.

2015 m. gegužės 17 d., Šilutė.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Iškilus būtinybei stiprinti savo kariuomenės galią ir prezidentei paraginus, o Seimui priėmus sprendimą įvesti šauktinių kariuomenę, ėmė aiškėti, kiek daug popierinių patriotų turime savo šalyje. Paskelbus šauktinių sąrašus, daugelyje diskusijų, kilusių viešoje erdvėje, girdime begale dejonių pagrįstų argumentų, kurie vienaip ar kitaip teisina vengimą tarnauti Lietuvos kariuomenėje, o iš esmės, esant reikalui, – ir su ginklu ginti savo valstybę.

Ne su teniso rakete, ar krepšinio kamuoliu ir ne su užsienyje gautu diplomu ar nemenka sąskaita banke, o su ginklu ginamas savo kraštas, savo bendruomenė, savo mylima šeima bei artimi žmonės. Atrodo, tai yra elementari tiesa, galiojanti kiekvienoje nepriklausomoje valstybėje. Lietuvoje ji kelia diskusijų bangas, kurios daug kur būtų tiesiog nesuvokiamos. Viena iš tokių valstybių, kur jau galioja šauktinių kariuomenė yra Estija, esanti tokioje pačioje geopolitinėje situacijoje kaip ir Lietuva. Nekalbant jau nei apie Izraelį, nei apie Šveicariją, ar Turkiją…

Štai viena mergina skambina radijui ir aiškina, kad ji ir jos 25 metų draugas yra patriotai, bet jos draugas turi kažkokį ypatingą talentą, net kuria darbo vietas kitiems ir štai 9 mėnesius jis negalės jų kurti, kai jam teks tarnauti…

Daugiau: lrt.lt: “Vytautas Plečkaitis. Popieriniai Lietuvos patriotai”

Išgalvotas pasakojimas aktualia tema.

Silpnų nervų žmonėms geriau neskaityti.

- Sveiki, aš Jurgis (Jurgio vardas, žinoma, pakeistas). Esu kvailys…
- Sveikas, Jurgi!
- Nebekvailioju jau maždaug tris dienas…
(padrąsinantys plojimai)

- Pirmieji mano kvailybės simptomai pasireiškė prieš kokius dešimt metų… Prieš tai – dar kokius dešimt metų prieš tai – buvau anoniminis alkoholikas… Tiesą sakant, toks esu ir dabar. Tik į anų – anoniminių susirinkimus jau seniai nebevaikštau… Vartoju visiškai anonimiškai – vienas pats… Turiu gražią šeimą ir seną automobilį… Gyvenu iš to, ką uždirbu…
(plojimai)
- Viskas prasidėjo – kaip jau sakiau, prieš kokius dešimt metų, – prasidėjo nuo to, kad nusprendžiau imtis iniciatyvos – kad visiems būtų geriau… Jokio atlygio už tai, žinoma, neėmiau… Todėl kiekvieną kartą, kai tik ką nors nuveikdavau, būtinai atsirasdavo tokių, kurie apšaukdavo mane kvailiu… Ir tokių rasdavosi vis daugiau… Taip pat ir darbe… Kiek kartų mane kvietė, siūlė… „Dėkis prie mūsų,- sakydavo, – žmogumi tapsi. Pinigo daugiau turėsi ir bėdos nematysi“. Bet ne, aš juk ne toks – negaliu šitaip… Iš pradžių ir žmona su vaikais neleisdavo ramiai praeiti. „Na, ko tu spyriojies šitaip? – maldaujamai klausdavo. – Paimtum bent vieną sykį… O tai vis už dyką ir už dyką – viskas vardan tos… O apie mus ar kada pagalvoji?.. Kodėl kiti gali, o tu – vis ne ir ne?..“ Bet galiausiai ir jie su tuo susitaikė, – staiga susigraudino Jurgis, prisiminęs savo šeimą. – Todėl šiandien aš čia…
(plojimai)
Jurgis būtų galėjęs dar daug ką papasakoti iš savo – kvailio gyvenimo, bet jo mintys jau buvo kažkur toli – su šeima. „Prašau man atleisti,“ – teištarė jis ir, tyliai pakilęs nuo kėdės, išėjo…

Be pykčio,
Orestas

P.S. Šiandien – Šeimos diena. Su tuo visus ir sveikinu.

Gegužės 19 d., antradienį, 16.30 val. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, vyks priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijos posėdis (laikomas egzaminas).

Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, turintys nepriekaištingą reputaciją aplinkos apsaugos srityje (asmuo per paskutinius 10 metų nebuvo 2 kartus baustas už aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus; per paskutinius 3 metus nebaustas už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, žvejybą, reikalavimų pažeidimus; asmeniui nepanaikinti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai), neturintys teistumo už sunkius, labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai, taip pat kuriems per paskutinius vienerius metus nebuvo įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis už baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, nebausti administracinėmis nuobaudomis už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje, norintys saugoti aplinką bei šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos, išlaikę egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą programą.

Asmenys, pageidaujantys tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, pateikia:
motyvuotą prašymą suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimus;
asmenybę patvirtinančio dokumento kopiją;
dvi nuotraukas (3×4 cm formato).

Prašymo forma ir egzaminų programa patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 294 „Dėl Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos aprašo, Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarkos aprašo, Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius egzaminų programos, Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo formos ir Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo aprašymo patvirtinimo“.

Prašymo forma

klrd.am.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo penktadienio šalies saugomose teritorijose įvedamas neprivalomas lankytojo mokestis.

Jis penkioms dienoms kainuos eurą, mėnesiui – 10 eurų. Už 20 eurų lankytojai galės įsigyti metinį bilietą, kuris galiotų visuose parkuose. 25 eurus kainuotų metinis šeimos bilietas, galiojantis visose saugomose teritorijose.

Bilietus lankytojai galės įsigyti Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose bei visuose regioniniuose parkuose, išskyrus Trakų istorinį nacionalinį parką bei Pavilnių ir Verkių regioninius parkus.

Bilietus įsigyti galima ir aplinkosaugos leidimų sistemoje internetu, „Perlo“ terminaluose, „Tiketos“ kasose.

Daugiau: 15min.lt: “Saugomose teritorijose įvedamas savanoriškas mokestis”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Savaitgalį lietaus išvengti nepavyks, pūs stiprus vėjas, LRT Radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Anot sinoptikės, šiandien daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs. Stiprės žvarbokas vakarų, šiaurės vakarų vėjas, jo gūsiai stiprės iki 15–17 m/s. Temperatūra pakils tik iki 10–15 laipsnių šilumos. Pajūryje antroje dienos pusėje lietaus debesys turėtų pasitraukti, dažniau palepins saulutė, temperatūra kils iki 11 laipsnių šilumos.

Šeštadienio naktį daugelyje rajonų palis, o dieną negausių palynojimų sulauks šiaurės rytiniai regionai. Pajūrį lietaus debesys pasieks nebent vėlyvą šeštadienio vakarą. Naktį bus 2–7 laipsniai šilumos, bet pietvakariniame šalies pakraštyje dirvos paviršiuje galima sulaukti šalnų. Diena temperatūra kils iki 11–16 laipsnių. Šilčiausia turėtų būti šalies pietvakariuose ir Žemaitijoje.

Sekmadienis bus lietingesnis. Šiaurės rytiniuose rajonuose naktį tikėtinos 0–2 laipsnių šalčio šalnos, kitur oro temperatūra sieks 3–8 laipsnius šilumos. Dieną stiprės vakarų, pietvakarių vėjas, vietomis jo gūsiai sieks 15–18 m/s greitį. Didžiausia gūsių tikimybė yra vakariniuose rajonuose. Temperatūra kils iki 9–14 laipsnių šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Sinoptikė: sulauksime trumpo lietaus ir žvarboko vėjo“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė yra pasirengusi padėti Šilutės rajono savivaldybei išspręsti gyventojų socialinės globos problemą. Sėkmingai sutvarkius formalumus, šios paslaugos galėtų būti teikiamos Švėkšnos psichiatrijos departamente, kur dirba žmonės, sukaupę nemenką tokio pobūdžio darbo patirtį.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje lankėsi Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, savivaldybės gydytojas Marius Bartkus. Sunerimę dėl nepakankamų socialinės globos paslaugų Šilutės rajone, jie ieško partnerių šiai problemai įveikti.

V. Laurinaitis teigė, jog pastaruoju metu ryškėja didžiulė problema dėl senyvo amžiaus žmonių, įskaitant ir turinčių psichikos negalią, apgyvendinimo socialinės globos namuose.

Įgyvendinant ES direktyvą, tokiose įstaigose įkurdinamiems asmenims turi būti užtikrinamas tam tikras plotas, todėl beveik visose šalies globos įstaigose tenka mažinti apgyvendinamų asmenų skaičių.

A.Šimelionis sakė, kad Šilutės rajono savivaldybė neatidėliotinai turi spręsti tokių asmenų apgyvendinimo klausimą, tačiau savo jėgomis to padaryti nelabai gali. M. Bartkus, paantrindamas A. Šimelioniui, sakė, kad Šilutės ligoninė, pasikeitus įstatyminei bazei, socialinės globos paslaugų teikti nebegali. Todėl Šilutės meras kreipėsi į Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovą, su prašymu rasti galimybę išspręsti problemą.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga sakė, jog Šilutės rajono vadovų susirūpinimas jam suprantamas. Jis pasiūlė galimą problemos sprendimą – socialinės globos paslaugas teikti dalyje šiuo metu esančių laisvų patalpų Psichiatrijos departamente Švėkšnoje.

„Tačiau paslaugų teikimą turėtų užtikrinti savivaldybė, nes tai jiems deleguota funkcija. Prieš tai su Sveikatos apsaugos ministerija reiktų išspręsti patalpų valdymo ir administravimo klausimą, kadangi būtent ji yra Psichiatrijos departamento pastatų savininkė“, – sakė J.Sąlyga.

Jis įsitikinęs, kad tai būtų daugeliui naudingas sprendimas.

Šilutės meras V. Laurinaitis itin palankiai vertino tokias galimybes. Pirmiausia jas žadama apsvarstyti Šilutės savivaldybės tarybos posėdyje. Sulaukus tarybos narių pritarimo, Šilutės savivaldybė kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl patalpų nuomos.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės inf.

Ta pačia tema: www.silute.lt: “Diskusijos dėl ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugų Psichiatrijos departamento patalpose”

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Nacionalinio projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ekspertai maksimalų 45 200 eurų finansavimą skyrė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektui „Bendruomenės „HUB‘as“ bibliotekoje „Atrask savo saviraiškos kodą“.

Projekto idėjų atrankai buvo pateiktos 57 paraiškos. Maksimali suma skirta tik 9 apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms, tarp kurių aukštai įvertinta ir šilutiškių bibliotekininkų idėja.

Dalinį finansavimą šilutiškių projekto veikloms įgyvendinti skyrė LR Kultūros ministerija – 5 726 Eur.

Dar šių metų sausį rajono Savivaldybės taryba pritarė, kad Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka dalyvautų projekte „Bibliotekos pažangai 2“, sutiko būti partnere bei prisidėti prie projekto 10 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurių nepadengia projekto finansavimas. Partnerei, Savivaldybei, projekte atstovaus ir jungtines veiklas koordinuos Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Projekto „Bendruomenės „HUB‘as“ bibliotekoje „Atrask savo saviraiškos kodą“ idėjas sumanė Informacijos skyriaus vedėja Laima Dumšienė (projekto vadovė), Vaikų aptarnavimo skyriaus vedėja Vita Gerulienė, Bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius Donatas Dobilinskas, Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė Sandra Jablonskienė ir projekto darbo grupė. Veiklas įgyvendins jungtinė bibliotekos specialistų komanda.

Esminis projekto tikslas – skatinti bendruomenės narių kūrybinę saviraišką ir motyvaciją tobulinant esamas ir kuriant naujas žinių edukacijos, neformalaus ugdymo paslaugas bibliotekoje.

Įsigijus naują įrangą, modernius 3D skenavimo ir spausdinimo, elektronikos, konstravimo įrenginius, interaktyvius ekranus, užsienio kalbos mokymosi programą, balsavimo įrangą biblioteka ženkliai išplės savo funkcijas ir sukurs naujų paslaugų paketą. Projekto pristatymo šventė bibliotekoje vyks jau lapkritį. Prisijunkite!

F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ketvirtadienį Šilutėje (prieš tai ir Pagėgiuose) lankėsi vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Čia jis susitiko su Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT), rajono policijos komisariato pareigūnais ir savivaldybės vadovais.

Savo vizitą Šilutėje ministras pradėjo Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Lydimas paties Šilutės PGT viršininko Rimanto Mačijausko, ministras apžiūrėjo šilutiškių ugniagesių gelbėtojų turimą techniką, vėliau tarnybos vadovo kabinete trumpai aptarė naujo gaisrinės pastato statybos Šilutės PGT kieme investicinį projektą.

Pastarajame pokalbyje jau dalyvavo ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis su administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu…

Šilutės PGT vadovo kabinete žvilgsnis kliuvo už spintos lentynoje, šalia ugniagesio šalmo, laikomo paveikslėlio su Kęsto Komskio atvaizdu…

Tiesą sakant, ministras S. Skvernelis ne kažin ką tegalėjo pasakyti apie naujo gaisrinės pastato statybas ir jos finansavimą, mat prieš tai jis nepasidomėjo tais reikalais.

Netrukus ministras S. Skvernelis mandagiai atsiprašė Šilutės rajono savivaldybės vadovų, kad nori pasišnekėti su vienais PGT pareigūnais, ir V. Laurinaitis su S. Šepučiu, pasitikslinę, kad su ministru dar susitiks savivaldybėje, išvyko.

Vietos žiniasklaidos barų artojų užkalbintas ministras S. Skvernelis teigė, kad į Šilutę (prieš tai ir į Pagėgius) atvyko tik pasižiūrėti, kaip laikosi ministerijai pavaldžių įstaigų padaliniai, sužinoti jų problemas.

Į ilgesnes kalbas ministras nesileido, pareikšdamas, kad, jeigu kokią žinią Šilutės pareigūnams jis ir atvežęs, tai tik jiems ir pašnibždėsiantis į ausį…

Vėliau telefonu susisiekėme su Šilutės PGT viršininku R. Mačijausku ir pasiteiravome, kodėl jis savo darbo kabineto spintos lentynoje laiko paveikslėlį su K. Komskio atvaizdu.

Oresto Lidžiaus nuotr.