Policija ieško be žinios dingusio Šilutės gyventojo Donato Andriulaičio.

D. Andriulaitis, gim. 1977 m., šių metų kovo 27 apie 19 val. išėjo iš namų Šilutėje, H. Zudermano g., ir iki šiol negrįžo.

Ieškomasis yra vidutinio kūno sudėjimo, apie 186 cm ūgio, akys mėlynos spalvos, trumpų plaukų, pliktelėjęs. D. Andriulaitis ant kairės rankos peties turi tatuiruotę, randą kairėje kojoje nuo klubo iki kelio bei randą dešinėje krūtinės pusėje.

Išeidamas iš namų ieškomasis vilkėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodą sportinį švarkelį bei mėlynai pilkos spalvos užtraukiamą striukę. Avėjo pilkai mėlynos spalvos sportinius batelius.

Gyventojų, žinančių apie dingusiojo buvimo vietą ar galinčių suteikti kitos informacijos, prašoma pranešti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai Vaidai Višinskaitei tel.: 8 441 61226, el. paštu: vaida.visinskaite@policija.lt arba atvykti į Šilutės rajono policijos komisariatą, esantį Lietuvininkų g. 31, Šilutėje, 72 kab.

Savivaldybės taryba nepritarė Šilutės PSPC vadovo L. Indriuškos veiklos ataskaitai. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės taryboje nėra vietos argumentams: sprendimai čia priimami organizuotoje politikų grupėje, iš anksto susitarus.

Mikroklimatą Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – PSPC) rajono valdžia gerina menkindama jos vadovo autoritetą: Savivaldybės taryba ketvirtadienio posėdyje nepritarė šios įstaigos vadovo Liutauro Indriuškos 2013 metų veiklos ataskaitai.

Rimtų argumentų, kodėl PSPC vadovas nusipelnė tokio viešo pažeminimo, bent jau pastarajame Tarybos posėdyje nebuvo išsakyta. Nebent vicemero Virgilijaus Pozingio asmeninę neigiamą nuomonę apie pernai rudenį įvykusio konkurso į PSPC vadovus sąlygas ir šios įstaigos darbo kokybę laikytume priežastimi nepritarti vadovo veiklos ataskaitai.

Tarybos dauguma, nepritardama L. Indriuškos ataskaitai, tarsi pareiškė nepasitikėjimą juo. Tačiau, anot Tarybos sekretoriaus Jono Jauniaus (vėliau telefonu tai patvirtino ir Savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vedėjas Arvydas Bielskis), kokių nors tiesioginių teisinių pasekmių dėl tokio Tarybos politikų sprendimo L. Indriuška neturėtų sulaukti.

„Tai labiau teorinis ženklas, kad PSPC vadovas turi galvoti, kaip toliau bendraus su savo darbdaviu“, – sakė telefonu J. Jaunius.

Pasigenda argumentų

Pats L. Indriuška teigia nematantis jokių priežasčių, kodėl Taryba turėtų nepritarti jo ataskaitai. „PSPC vadovu pernai realiai dirbau tik dvi savaites, ir man nebuvo iškelta jokių užduočių, dėl kurių neįvykdymo dabar turėčiau būti baudžiamas, – teigė telefonu Šilutės PSPC vadovas. – Vienintelis klausimas – mikroklimatas įstaigoje. Tačiau Tarybos komitetuose ir dėl to kažkodėl nebuvo jokių klausimų“.

Paklaustas, ar nesvarstąs apie galimybę pakartotinai teikti Tarybai savo veiklos ataskaitą, L. Indriuška atsakė, jog pirma norėtų sužinoti, kas konkrečiai nepatinka rajono valdantiesiems.

Kas kaip balsavo dėl Šilutės PSPC vadovo 2013 metų veiklos ataskaitos

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

L. Indriuška PSPC vadovo pareigas oficialiai pradėjo eiti tik nuo praeitų metų gruodžio 9 d. Iki to laiko jis darbavosi PSPC viešųjų pirkimų organizatoriumi, o nuo praeitų metų vasaros, kai iš pareigų buvo atleista Jadvyga Ažukaitienė, dar ir laikinai ėjo šios viešosios įstaigos vadovo pareigas.

Lygiai prieš metus tokioje pat situacijoje, kaip dabar L. Indriuška, buvo atsidūrusi jo pirmtakė: 2013-ųjų kovo gale Taryba nepritarė jos veiklos ataskaitai. Ir tai tapo jos išvarymo iš PSPC pradžia.

Beje, L. Indriuškos laukia dar vienas išbandymas, kai Taryboje bus tvirtinama Šilutės PSPC finansinės veiklos ataskaita.

Susiję: “Šilutės PSPC: Išvarymas. Pabaiga”,
“L. Indriuška įsitvirtina naujose pareigose”

Algirdo Poteliūno nuotr.

Šilutės rajono seniūnijose veikiančių bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, vietos bendruomenės gyventojų poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės institucijų ir savivaldybės įstaigų atstovai, seniūnaičiai ir kiti aktyvūs gyventojai kviečiami į susirinkimus, kuriuose bus renkamos naujos vietos bendruomenių tarybos.

Į vietos bendruomenių tarybas seniūnijose bus renkama nuo 9 iki 16 narių.

Susirinkimų metu taip pat bus laukiama pasiūlymų, kokiems viešiesiems vietos bendruomenės poreikiams tenkinti šiemet galėtų būti panaudotos Vietos bendruomenių savivaldos programos lėšos – Šilutės rajonui skirta 99 000 Lt.

Pernai metais iš Vietos bendruomenių savivaldos programos Šilutės rajonui buvo skirta 96 600 Lt. Už juos įgyvendinta per 50 įvairių projektų („Oficialu: Vietos bendruomenių savivaldos programos įgyvendinimo Šilutės rajone 2013 metų rezultatai“).

15min.lt nuotr.

Į Šilutę atvykęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ginčų nepripažįstančiu tonu atsakė tik į vieną klausimą. Apie skalūnų dujas. Į kitus atsakinėjo su gera humoro doze, rašo Aldona Aleksėjūnienė str. “Jokių šansų aplinkos ministrą įbauginti skalūnų dujų baubu” portale lrytas.lt.

Savivaldybės salėje jis griežtai atmetė iš Tauragės rajono atvykusio garsiojo skalūnų dujų gavybos priešininkų sambūrio vado Jono Nairanausko įtikinėjimus, jog žvalgyti Šilutės ir Tauragės rajonų sandūroje numatytus plotus, ieškoti juose skalūnų naftos ar dujų – per anksti. Nes dar nėra sukurta saugių technologijų, geriau palaukti, žemės gelmių turtai, pasak J. Nairanausko, nedings.

V.Mazuronis jį pavadino savo „draugu Jonu“ ir jo pretenzijas atmetė. “Aš gerbiu jūsų nuomonę, bet pasilieku prie savos“, – tarė, išsakęs trumpą atkirtį. Pasak ministro, netgi Europos Komisija nereikalauja tokių griežtų saugiklių, kuriuos sukūrė Lietuva.

youtube.com stop kadras.

Kontrastingų spalvų vandens paukščiai, įrašyti į Lietuvos Raudonąją Knygą, retos ir saugotinos urvinės antys – jau turškiasi Nemuno žemupyje. Kaip ir Kuršių nerijos pakrantėse, rašo Aldona Aleksėjūnienė str. „Pamario aktualijos: urvinės antys – po dvi, o gandrai – dar be porų“ portale grynas.lt.

Šen ten jau girdisi melodingi jų tuoktuvių balsai, pereinantys į gagenimą. Urvinės antys potvynio apsemtose teritorijose jau laikosi poromis. Jos grįžo iš žiemaviečių gerokai anksčiau už gandrus.

Sekliose užlietų Šyšos pievų salelėse urvinių ančių šiemet pastebimai daugiau, nei ankstesniais metais.

Gamtinininkai džiaugiasi – šių paukščių Lietuvoje iš viso peri tik apie 30-50 porų, tad populiacijos gausėjimas reiškia, kad gerėja gyvenimo sąlygos. Gal rečiau tapo lapių ar usūrinių šunų grobiu, kai aplink – mažiau vikrių žąsų knibždėlynas.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos opozicijos pirmininkas Arvydas Jakas ketvirtadienio posėdyje perskaitė pareiškimą, kuriame negailima kritikos dabartiniams Savivaldybės vadovams dėl mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą rajone branginimą. Meras Šarūnas Laužikas atkerta: „Ar tikrai Tarybos nariai, pasirašantys tokius pareiškimus, patys nėra padarę klaidingų sprendimų?“

Tarybos opozicijos pareiškimas (kalba netaisyta)

2013 m. gruodžio mėn. 22 d. Šilutės rajono savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) surengtoje spaudos konferencijoje aiškiai išdėstė savo poziciją dėl 2013 m. gruodžio mėn. 19 d. Šilutės rajono savivaldybės tarybos naujosios valdančiosios daugumos skubėjimo pakelti gyventojams mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Opozicija pabrėžė, kad pastarojo mokesčio kėlimas yra ne kas kita, o dabartinių Šilutės rajono savivaldybės vadovų bandymas lengviausiu keliu išspręsti Šilutės rajono savivaldybės skolų grąžinimo problemas gyventojų sąskaita. Čia būtina priminti, kad šios skolos susidarė dėl tų pačių savivaldybės vadovų Šarūno Laužiko ir Virgilijaus Pozingio kompetencijos ir atsakomybės stokos 2009 m. birželio mėn. 25 d. savivaldybės taryboje priėmus sprendimą dėl vietinės rinkliavos už komunalines atliekas surinkimą ir tvarkymą nuostatų ir vietinės rinkliavos dydžių patvirtinimo.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos vadovai Šarūnas Laužikas ir Virgilijus Pozingis bei visa valdančioji dauguma , neatsižvelgdama į tarybos opozicijos siūlymus atidėti buitinių atliekų rinkliavos mokesčio dydžių pakėlimą ir ieškoti būdų spręsti šią problemą ne gyventojų sąskaita, privertė Šilutės rajono žmones 2014 m. pavasarį pasitikti su daugiau nei 50 procentų padidėjusiomis sąskaitomis už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), kreipdamasi į Šilutės rajono merą Šarūną Laužiką ir mero pavaduotoją Virgilijų Pozingį , ragina valdančiąją daugumą viešai prisiimti atsakomybę už savo nekompetentingą bei neatsakingą veiklą sprendžiant Šilutės rajono buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei artimiausiame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje pateikti konkrečių veiksmų planą, kaip bus gerinama komunalinių atliekų surinkimo tvarka ir mažinama gyventojų mokestinė našta.

Šį pareiškimą pasirašė Tarybos opozicijos pirmininkas Arvydas Jakas ir pavaduotojai Saulius Vytuvis bei Algirdas Gečas.

Mero komentaras „Šilutės ETA Žinių“ prašymu (gautas el. paštu, kalba taip pat netaisyta)

1. Dėl KRATC akcijų.

Savivaldybės taryba leido pasirašyti „KRATC tarpsavivaldybinę jungtinės veiklos sutartį“ (2002-06-13 sprendimas Nr. T1-377). Sutartis pasirašyta tik 2003-07-31, Šilutė turėjo tik 0,004 proc. visų akcijų – galimybės įtakoti KRAC sprendimus nėra.
Be Tarybos pritarimo A. Jakas 2005-05-31 pasirašo papildomą sutartį, kurioje buvo nustatyti „Pagrindiniai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimo principai“.

Vėliau buvo kelis kartus atsisakyta galimybės pirkti KRAC akcijų ir padidinti Savivaldybės įtaką (Tarybos 2006-07-20 sprendimas Nr. T1-1227, 2006-12-21 sprendimas Nr. T1-1402, 2007-01-25 sprendimas Nr. T1-1430).

Visi šie sprendimai sudarė nepalankias sąlygas Savivaldybei toliau savarankiškai spęsti klausimus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymu.

2. Dėl atliekų tvarkymo kainų.

Tarybos 2002-11-21 sprendimu Nr. T1-450 patvirtintas komunalinių (buitinių) atliekų šalinimo Šilutės miesto buitinių atliekų sąvartyne, esančiame Rumšų kaime tarifas: 2 Lt 50 ct už 1 m3 palaidų (nesupresuotų) komunalinių atliekų šalinimą.

2006-06-22 (sprendimas Nr. T1-1195) tarifas padidintas iki 15 Lt už 1 m3 palaidų. Kuo buvo pagrįstas toks didinimas tada, ne krizės metais?

Klausimas. Ar tikrai Tarybos nariai, pasirašantys tokius pareiškimus, patys nėra padarę klaidingų sprendimų?

tiesa.com nuotr.

Emigrantai užsienyje neretai pasijunta vieniši. Už šeimos, draugų ir artimųjų trūkumą stipresnis yra tik meilės stygius. Jos neretas tautietis ieško interneto pažinčių svetainėse, kuriose tyko gausybė pavojų. Į emigracijoje leidžiamo laikraščio „Tiesa“ redakciją kreipėsi Londone gyvenanti Daiva, skaudžiai nukentėjusi nuo mylimo vaikino, su kuriuo susipažino internete ir kartu apsigyveno.

„Ryte jis keldavosi anksčiau, pagamindavo pusryčius, atnešdavo man į lovą kavos. Visada paruošdavo pietus į darbą, o grįžusi rasdavau tvarkingus namus, pagamintą vakarienę ir šiltą glėbį“, – pasakojimą apie gyvenimą kartu su Nerijumi Dambrauskiu save vadinančiu vaikinu pradėjo pašnekovė. Daiva teigė tikėjusi, kad jai nusišypsojo laimė sutikti tokį nuoširdų ir mylintį širdies draugą. Apsalusi nuo puikių santykių moteris tvirtino pamiršusi savisaugą ir tiesiog įsimylėjusi.

Ministras V. Mazuronis (antras iš kairės, šalia jo Šilutės r. savivaldybės meras Š. Laužikas) žada dar labiau spausti brakonierius. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio manymu, tos drastiškos priemonės – mokesčių už gamtai padarytą žalą padidinimas, kurių ministerija jau ėmėsi, siekdama pažaboti Lietuvoje nelegalią žvejybą ir medžioklę, su kaupu pateisino lūkesčius: atsirado galimybė skirti daugiau pinigų žuvims veisti ir kitoms gamtosauginėms problemos spręsti, o patys brakonieriai, ministro žodžiais tariant, vienas po kito siunčiami į nokdauną.

„Tas šokas, ką mes padarėme, mano, manymu, pasiekė tikslą, – teigė ministras V. Mazuronis šį penktadienį priešpiet Šilutėje įvykusiame susitikime su rajono savivaldybės administracija ir krašto gyventojais. – Tikslas – ne tik baudos – anksčiau ar vėliau jos vis tiek bus surinktos. Tikslas – perlaužti situaciją… Brakonieriai – nokdaune“.

Tačiau, anot ministro, ties pasiektu neketinama sustoti. Esą Seimą jau pasiekė siūlymas dar labiau sugriežtinti brakonierių atsakomybę, konfiskuojant jų transporto priemones ir kt.

Susitikime Šilutėje taip pat kalbėta apie pradėtą vykdyti reformą regionų aplinkos apsaugos departamentuose. Jiems paliekama vienintelė – kontrolės funkcija. Planuojama gausinti aplinkosaugininkų gretas, suteikiant inspektorių statusą miškininkams bei pasitelkiant gausesnes neetatinių inspektorių pajėgas. Pastariesiems ketinama supaprastinti priėmimo į gamtosaugininkų gretas sąlygas.

Tapti visuomeniniais aplinkos apsaugos inspektoriais ministras žada pakviesti ir savivaldybių merus. „Parodykime, kad viską padarėme šioje srityje. Po to galbūt jūsų pavyzdžiu paseks departamentų ir skyrių vadovai“, – kalbėjo ministras.

Ministras V. Mazuronis priminė, kad apie pastebėtus nusikaltimus prieš gamtą jau galima pranešti trumpuoju telefono numeriu 112.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tai turėtų sudominti ir specialiąsias tarnybas!

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, krašto „darbiečių“ lyderis, Savivaldybės viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių savininkas Saulius Stankevičius ketvirtadienio posėdyje atvirai prabilo apie tai, kas viešojoje erdvėje seniai sklando – Savivaldybė yra valdoma interesų grupių.

Iš S. Stankevičiaus pasisakymo: „Paėmus bent 7 metus, kai aš dalyvauju politikoje, tai matosi didelis chaotiškumas projektų rengime, pasiruošime, ir visa kita.
Neaišku, kada, kaip praeina, kieno iniciatyva, kokios grupės pasislėpusios.
Aš manau, kad vis dėlto trūksta aiškaus kontakto projektų rengime su visuomene.
Šiai dienai paruošiama yra grupelėse mažose, mažose interesų grupelėse, nė vienas projektas nepraeina be interesų – jūs patys tą žinot.
Po to vyksta kova Taryboj.
Vėlgi Petras pasikviečia Joną, Jonas – Marytę, ir taip toliau.
Ir tuo klausimu geros kartais idėjos būna praganomos arba užmušamos…“

Esame įsitikinę, kad šis Tarybos politiko viešas pasisakymas turėtų sulaukti ne vien tik jūsų, gerbiami skaitytojai, dėmesio.

Posėdžio vaizdo įraše pasirinkti nuorodą „Dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T1-692 panaikinimo (2014-03-27 16:26:30.0)“, S. Stankevičiaus pasisakymas nuo 155 min 30 s.

Posėdžio vaizdo įrašas: http://www.silute.lt:50080/index.php?836649693

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sekmadienį Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus įvestas vasaros laikas. Trečią valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.

ve.lt nuotr.

Praeitą vasarą Šilutės rajono savivaldybė kreipėsi į teismą dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) valdybos sprendimų panaikinimo. Ginčo objektu buvo tapęs padidintas Dumpių sąvartyno „vartų mokestis“. Tačiau vėlesnėse diskusijose savivaldybės administracija ir KRATC rado kompromisą, kuris buvo įteisintas abiems pusėms priimtina taikos sutartimi.

Šilutės rajono savivaldybė pripažino dėl atliekų priėmimo į sąvartyną susidariusią skolą ir pasiūlė jos grąžinimo grafiką.

KRATC iš savo pusės neskaičiuos delspinigių nuo nesumokėtos sumos ir netaikys skolai įstatymo leidžiamų 9 proc. metinių palūkanų.

Teismui patvirtinus taikos sutartį, nebeliko ginčo ir Šilutės rajono savivaldybės iškeltoje byloje, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 dieną neskundžiama nutartimi bylinėjimąsi tarp šalių nutraukė, t.y. Šilutės rajono savivaldybės ieškinį paliko nenagrinėtą.

Analogiškas bylas dėl „vartų mokesčio“ padidinimo 2013 metais KRATC buvo iškėlusios ir kitos Klaipėdos regiono savivaldybės. Tačiau 2014 m. vasarį ir kovą Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė Palangos miesto, Kretingos, Skuodo ir Klaipėdos rajonų savivaldybių ieškinius. O dar 2013 metų gruodį apeliacinės instancijos teismas su KRATC valdybos sprendimu nesutikusias savivaldybes įpareigojo mokėti padidintą „vartų mokestį“.

Nepaisant, kad teismų sprendimai yra palankūs KRATC, bendrovė visoms savivaldybėms siūlė ir tebesiūlo siekti taikaus susitarimo. Taikos sutartį su KRATC jau yra pasirašiusi ir Kretingos rajono savivaldybė.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nemuno deltos regioninis parkas etnografinio palikimo požiūriu yra unikalus, jame slypi savitu grožiu gamtos, kultūros paveldo ir viena už kitą įdomesnės vietovės. Šis kraštas persipynęs istoriniu, etniniu ir etnografiniu palikimu. Parko teritorija apima įvairialypę Mažosios Lietuvos, kuri atspindi įvairių krašto sričių tradicines gyvensenos ypatybes, dalį: pradedant pirmuoju kryžiuočių statytu Ventės rago švyturiu, kurį jau nuplovė Kuršių marių vanduo, buvusiais pelkininkų kaimais, Europos pelkėtyros lopšyje Aukštumalos aukštapelkėje, tebegyvenančiais gyventojais buvusioje Bismarko gyvenvietėje, kurie kiekvienais metais užpilami potvynio vandenimis ir nepakartojama lietuviškąja Venecija – Minijos kaimu.

Todėl kviečiame pažinti Pamario krašto kultūrinį paveldą keliaujant Nemuno deltos etnologinio – kultūrinio paveldo keliu „Potvynio apsupty“.

Atvykę į Rusnės salą pirmiausia susižinosite, kaip užauginama žuvis: Rusnės salos žuvivaisos įmonės specialistai parodys, kaip auginami eršketai ir kt. Toliau vyksite pas Simą Knapkį, tautinio paveldo puoselėtoją, kuris papasakos ir pademonstruos, kaip gaminami tradiciniai pamario krašto laivai – kurėnai. Susipažinę su pamario laivais, nuvyksite pas žolininkus Valentiną ir Valdą Baužas, kurie ne tik papasakos, kaip žolelėmis išsigydyti įvairiausias ligas, bet ir pasiūlys išgerti žolininkės paruoštos arbatos, o pageidaujantys galės jos ir nusipirkti. Pastiprinę sveikatą vyksite susipažinti su Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalu – rūkytu karšiu, sužinosite, kaip jis ruošiamas, paragauti, ar net įsigyti. Šiek tiek užkandę vyksite pas nendrių pjovėją Alfonsą Edmundą Demerecką, kuris išsamiai supažindins su nendrių pjovimo, apdirbimo ir panaudojimo galimybėmis. Sužinoję, kaip galima panaudoti vandens plotuose augančias nendres vyksite į Pakalnės kaimą, Rusnės saloje, kur paragausite tradicinės Pamario krašto žuvienės.

Į PROGRAMOS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:
1. Nemuno deltos regioninio parko lankytojo bilietas;
2. Edukacinė programa;
3. Degustacijos;
4. Kelionės vadovo paslaugos.

Išankstinė registracija: a.jakstaite@nemunodelta.lt arba telefonu: 8 441 75050; 8 647 26719
Kaina vienam žmogui – 50 Lt.
Mokinių ir neįgaliųjų grupėms taikoma 20 proc. nuolaida.
Programos trukmė 6 val.
Jums pageidaujant maršrutą galima keisti ir koreguoti.
Rekomenduojamos grupės nuo 10 žmonių.

NDRP inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės žemės ūkio mokykla panašesnė ne į Lietuvos, bet į Danijos ar Olandijos profesinio mokymo įstaigą: naujas ryškiomis spalvomis švytintis pastatas, kurio viduje – jauku, itin tvarkinga, daug gėlių ir besišypsantys veidai. Rodos, čia viskas einasi kaip iš pypkės, o problemos ir rūpesčiai pralekia pro šalį.

„Bet taip nėra, – tikina mokyklai nuo 1994-ųjų vadovaujantis Algimantas Abromaitis. – Niekas nenukrito iš dangaus, viską atkakliai ir kruopščiai darėme patys. Džiaugiamės, kad mums pavyko renovuoti mokyklos pastatą. Juk labai svarbu, kokioje aplinkoje žmogus mokosi ir dirba. Kurdami grožį, palaikydami tvarką kartu ugdome ir jaunus žmones.“

Pasak direktoriaus, svarbiausias tikslas – kad mokykloje būtų saugu ir gera, o parengti specialistai pateisintų darbdavių lūkesčius, būtų konkurencingi šiuolaikinėje darbo rinkoje.

prezidentas.lt nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį ryte atvyko į Seimą, ten ji perskaitė penktąjį savo metinį pranešimą. Jame prezidentė pareiškė, kad gynybai finansavimą iki 2 proc. reiktų didinti per penkerius metus. Prezidentė taip pat kritikavo prokuratūrą, Valstybinę mokesčių inspekciją bei valdančiuosius.

Prezidentės metinis pranešimas

Mieli Lietuvos žmonės – laisvos Lietuvos piliečiai,

Gerbiamieji Seimo nariai,

pastarosiomis dienomis žodžiai Laisvė, Nepriklausomybė, Suverenitetas, teritorinis vientisumas ir Taika įgavo naują vertę.

Daugiau nei pusę amžiaus taikiai sugyvenusi Europa – ir už tai gavusi Nobelio premiją – vėl susidūrė su agresija. Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne.

Išgyvendami tai, kas vyksta Ukrainoje, dar kartą įsitikinome, kokia trapi yra laisvė.

Ji saugi tiek, kiek sugebame ją apsaugoti ir sustiprinti.

Jau 24-erius metus turime galimybę kurti savo šalį taip, kad mūsų laisvė netaptų vienadienės naudos, politinio godumo, svetimos propagandos ar šalies interesų nepaisančių grupuočių įkaite.

Kad niekas neabejotų, jog mūsų jaunos demokratijos valstybė yra pasirengusi naujiems iššūkiams, o Lietuvos laisvė – patikimose rankose.

Stiprindami savo šalį, visi kartu mes jau padarėme labai daug.

Priimti gyvybiškai svarbūs mūsų žmonėms sprendimai, būtini tam, kad galėtume saugiai kurti savo ir mūsų vaikų gyvenimą Lietuvoje.

Šiandien, apžvelgdami mūsų ekonomikos ir verslo pasiekimus, istorines permainas šalyje, kultūros ir sporto laimėjimus, tarptautinės bendruomenės įvertinimus, galime didžiuotis savo Lietuva.

Esame savarankiški ir gerbiami tarptautinėje bendruomenėje, užtikrintai einame demokratiškos ir teisinės valstybės keliu.

Nepraėjo nė ketvirtis amžiaus, kai atkūrėme valstybingumą.

Pažiūrėkime, kuo esame stiprūs, o kur vis dar pažeidžiami, kad galėtume nesiblaškydami ir nepasiduodami svetimoms įtakoms spartesniu ir platesniu žingsniu eiti į priekį.

Brangieji,

taikus sąjungininkų naikintuvų gausmas, švenčiant Kovo 11-ąją, simboliškai brėžė narystės NATO ir Europos Sąjungoje – vertybiškai naujos atkarpos mūsų valstybės gyvenime – dešimtmetį, kuriame laisvė ir saugumas – neatsiejami.

Ukrainos pamoka – įpareigojimas mums visiems – visomis išgalėmis toliau saugoti savo laisvę.

Grėsmės akivaizdoje visi perkainojome savo vertybes. Ir, neabejoju, kiekvienoje širdyje nubudo pareiga – pirmiausia savo artimui, o drauge ir savo Tėvynei.

Pasipriešinti ar prisitaikyti. Šį sprendimą reikės daryti visiems – tiek pasaulio galingiesiems, tiek kiekvienam žmogui.

Perkainojome ne tik vertybes. Naujomis akimis pažvelgėme į viską, ką darėme iki šiol.

Šiomis nerimo dienomis vykdydama konstitucinę pareigą apžvelgti padėtį šalyje ir užsienio politiką, kviečiu visus sąžiningai akistatai su realia situacija šalies viduje ir aplink mus.

Įvertinkime, ką davė mūsų sutelktos pastangos ir kiek gali kainuoti aplaidumas ar laiku nepriimti sprendimai.

Prasidėjus galios demonstravimui ir provokaciniams veiksmams Lietuvos pašonėje, pasitikrinome savo užsienio politikos įdirbį.

Pasitikrinome ir nustojome bijoti. Esame ne vieni su mūsų nenuspėjama kaimynyste.

Pirmiausia – tai ištesėtas sąjungininkų duotas žodis – kad Baltijos šalių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra nuolatinis JAV ir NATO rūpestis. Poreikiui atsiradus, iš karto gautas karinis ir politinis pastiprinimas.

Šiuo metu turime visas reikiamas karinio saugumo garantijas.

Tiesioginė grėsmė regiono saugumui išryškino ir kaimyninio bendradarbiavimo svarbą. Puikiai suprasdami, kad regiono stiprybė – vienybėje, visi kartu – lietuviai, lenkai, latviai ir estai vienodai įvertinome grėsmes ir suvienijome savo pastangas saugumui užtikrinti.

Lietuva per pastaruosius metus sustiprino ryšius su visais savo draugais ir sąjungininkais Europoje ir pasaulyje. Įsitikinome, kad pagrindinis ir saugiausias mūsų užsienio politikos kelias – partnerystė su Europos Sąjungos šalimis, JAV ir bendradarbiavimas NB8 formatu. Ten, kur esame gerbiami ir mumis pasitikima.

Mūsų narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje palaikė net 187 pasaulio šalys iš 193.

Ypač pasiteisino regioninio bendradarbiavimo investicija – tapome ekonomiškai stipriausio ir saugiausio Europoje – Šiaurės ir Baltijos šalių regiono (NB8) dalimi.

Tai nauja geopolitinė trajektorija, kuriai daugiau dėmesio pradeda skirti ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Taigi, Lietuva pereina į naują, platesnio strateginio bendradarbiavimo su JAV lygį.

Stiprūs politinio ir ekonominio bendradarbiavimo ryšiai Lietuvą sieja su Vokietija, turime strateginės partnerystės sutartį su Prancūzija.

Narystė NATO ir Europos Sąjungoje – neabejotina mūsų stiprybė. Tai patvirtino pats gyvenimas. Tai ne tik karinio, politinio ir ekonominio saugumo garantijos mūsų žmonėms, bet ir demokratiškomis vertybėmis, abipusiu pasitikėjimu ir pagarba grįsti santykiai su kitomis valstybėmis.

Pasaulis pasitiki Lietuva – pasitikėkime savimi labiau ir patys.

Pirmiausia turime susitelkti ir vieningai pasirengti naujiems iššūkiams.

Būtina skubiai atnaujinti visų politinių jėgų Nacionalinį susitarimą ne tik dėl šalies užsienio ir saugumo politikos, bet ir dėl adekvataus gynybos finansavimo. Esame pajėgūs per artimiausius penkerius metus pasiekti dviejų procentų finansavimą šalies gynybai.

Nėra kito kelio – kol ateis pagalba, mes patys turime gebėti apsiginti.

Lietuva ir kitos šalys jau dabar patiria atvirą informacinį karą.

NATO gynybos planai neapgins mūsų nuo dezinformatorių, melo ir provokacijų.

Atsparumą propagandos mašinai turime išsiugdyti patys. Antraip net nekalta Sovietų Sąjungą šlovinanti dainelė gali virsti atvira destrukcija.

Informacinėmis atakomis apšaudomoje Lietuvoje viešumas yra veiksmingiausias atkirtis.

Čia stipriausias mūsų skydas galėtų būti atsakinga pilietinė šalies žiniasklaida, kuri nepagarbą mūsų valstybei priimtų kaip asmeninį iššūkį ir nepraleistų nepasitikėjimą Lietuva sėjančių melo strėlių.

Todėl kreipiuosi į visus žiniasklaidos savininkus ir vadovus, į kiekvieną šalies žurnalistą ir apžvalgininką asmeniškai – padėkite mūsų žmonėms atskirti melą nuo tiesos, aiškiai ir suprantamai informuokite visuomenę apie kėslus prieš mūsų valstybę, būkite atsvara priešiškų jėgų dezinformacijai ir propagandai.

Didžiausias priešininkas informaciniame kare – prarastas laikas. Todėl nusikalstama, kad net ir po kelių kibernetinių atakų Elektroninių ryšių ir informacijos saugumo įstatymas dūlėjo Vidaus reikalų ministerijos stalčiuose.

Duomenų ir informacijos apsauga globalizacijos ir skaitmeninių technologijų amžiuje – mūsų nacionalinio saugumo reikalas.

Informacinis karas patikrino ir šalies žvalgybos tarnybų budrumą.

Prieš metus priimtas naujas Žvalgybos įstatymas įpareigojo užtikrinti greitą reakciją net į menkiausius pavojaus signalus, kuriais gali būti pažeidžiamas valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia.

Tačiau net atvira agresija Lietuvos pašonėje nepriverčia Valstybės saugumo departamento (VSD) imtis veiksmingos grėsmių prevencijos šalinant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla iš užsienio ar šalies viduje.

Stumdoma atsakomybė už grėsmių prevenciją mažina politinį ir ekonominį Lietuvos atsparumą.

Delsimas, savigriova ir trumparegiškumas yra blogiau nei neprognozuojamas kaimynas.

Daugiau nei 20 metų delsėme siekti tikro energetinio savarankiškumo.

Tačiau rudenį, įveikęs visus priešiškus štormus ir svetimomis rankomis inspiruotų komisijų keltas audras, į Lietuvą parplauks mūsų energetinės Nepriklausomybės simbolis – specialus laivas suskystintųjų gamtinių dujų terminalui.

Šis geopolitinis ir pirmasis Baltijos regione – Lietuvos, Norvegijos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo projektas – istorinių permainų mūsų šalies energetikos sistemoje rezultatas.

Tai visos Lietuvos pastangas vainikuojanti sėkmė, po kurios egzistencinę grėsmę keliančios rusiškos dujos Lietuvai tampa tiesiog nebūtinos.

Per kelerius metus Lietuva sugebėjo užsitikrinti ne tik dujų, bet ir elektros tiekimo alternatyvas. Jau kitąmet – 2015-aisiais – pradės veikti elektros tiltas su Švedija – Lietuva elektros tinklais susijungs su Vakarų Europa.

Tai – energetinės priklausomybės pabaiga.

Energetinis savarankiškumas – būtina valstybės klestėjimo sąlyga. Tai ne tik teisingos elektros, dujų ir šildymo kainos. Tai – saugi ir konkurencinga Lietuva.

Tačiau labiau nei ginčai su „Gazpromu” šalį alina vietinių energetinių oligarchų apetitai.

Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo.

Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazpromas”, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų.

Pažabojusi interesų grupių piktnaudžiavimą energetikos sektoriuje, kuriame sukasi 12 milijardų litų, Lietuva taptų konkurencinga ir klestinčia Europos valstybe.

Ryžtinga valstybės politika reikalinga ne tik dėl atominės ar skalūninės energetikos ateities, bet ir dėl šilumos sektoriaus.

Nors atsirado pirmieji nepriklausomi šilumos gamintojai, išskaidytas šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikimas, sustabdyta monopolininkų ir jiems atidirbinėjančių namų administratorių savivalė, penkerių metų pastangos sumažinti šilumos ir komunalinių paslaugų kainas vis dar nepakankamos.

Kai kuriuose regionuose ne savivaldybė valdo šilumos tiekėjus, o šilumos oligarchai diktuoja sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams.

Todėl labai rimtai svarstytinas dalies šilumos ūkio didžiuosiuose miestuose perėmimas valstybės žinion. Pagaliau turi atsirasti ir viena bendra šilumos ūkio programa valstybėje.

Padėti Lietuvai sustiprėti ekonomiškai ir apsiginti nuo grobstytojų – mūsų visų bendras reikalas.

Korupcijos vėžiui sukurti priešnuodžiai – veikia, kova vyksta be jokių išlygų. Už korupcinius nusikaltimus vien pernai teismai skyrė beveik milijoną litų baudų.

Jau ištirtos ir 34 baudžiamosios bylos dėl neteisėto praturtėjimo, kuriose inkriminuoto turto vertė daugiau nei 11 milijonų litų.

Visa tai leido Lietuvai pagal korupcijos suvokimo indeksą pakilti į 43 vietą tarp 177 valstybių.

Nuosekli Lietuvos kova su stambiąja korupcija labai gerai įvertinta ir Europos Komisijos ataskaitoje. Tačiau vis dar esame paskutinėje vietoje pagal gyventojų smulkiąją korupcinę praktiką, kuri labiausiai įsigalėjusi sveikatos priežiūros įstaigose, savivaldybėse, policijoje.

Korupciniai įpročiai neleidžia skaidriai organizuoti darbo ir racionaliai panaudoti turimų lėšų.

Vien sveikatos apsaugai kasmet skiriame 5 milijardus litų. Dar 2 milijardus žmonės prisimoka patys. Esame apsirūpinę brangiais ir moderniais medicinos prietaisais.

Tačiau kokybiška sveikatos priežiūra daugumai žmonių vis dar prieinama tik už papildomą mokestį.

Tyrimai rodo, kad net 79 procentai šalies žmonių mano, kad kyšis padeda spręsti problemas.

Kol neišmokome gimti be kyšio, įsidarbinti be kyšio, statyti be kyšio, pasenti be kyšio – esame pažeidžiami, nes paperkami.

Tik tuomet, kai nė vieno iš mūsų nesaistys korupciniai ryšiai, niekas negalės pirkti ar parduoti Lietuvos.

Sugriežtinus konkurencinius įstatymus sumažėjo galimybių monopolijų piktnaudžiavimui, užkirstas kelias nesąžiningai veiklai. Konkurencijos taryba pastaraisiais metais skyrė baudų už 80 milijonų litų – 2 kartus daugiau nei per visą savo gyvavimo laikotarpį – ir apsaugojo vartotojus nuo 186 milijonų litų nuostolių.

Daugiau pinigų žmonių gerovei atsirado skaidrėjant viešiesiems pirkimams. Viešumas šioje srityje, kur sukasi 14 milijardų litų, sumažino piktnaudžiavimų dvigubai. Tačiau savivaldybėse dar daug neskaidrių pirkimų, ypač biokuro ir atliekų tvarkymo srityse.

Jeigu ir Valstybinė mokesčių inspekcija būtų akyla ne tik smulkiajam verslui, bet ir milijoniniams pelnams, turėtume dar bent puse milijardo pilnesnį valstybės iždą.

Skaidrūs, konkurencingi, inovacijomis ir asmenine žmonių iniciatyva grįsti verslai taip pat didina Lietuvos atsparumą.

Per šalį sparčiai ritasi baltoji verslo banga, nešanti garbingo mokesčių mokėjimo, skaidrių atlyginimų, viešųjų pirkimų, sąžiningos konkurencijos ir etiško verslo kultūrą.

Daugėja aktyvių ir išradingų verslo gazelių, sumaniai prisitaikančių prie tarptautinės rinkos pokyčių ir konkuruojančių produkcijos kokybe.

Pradeda populiarėti, ypač tarp jaunimo, socialinio verslo įmonės, siekiančios ne tik pelno, bet ir naudos visuomenei: įdarbinami socialiai pažeidžiami žmonės, kuriami ekologiniai verslai, teikiamos būtinos žmonėms paslaugos.

Padėti sąžiningiems ir pilietiškiems verslininkams įsitvirtinti visoje šalyje – ne tik „Lietuvos be šešėlio” ar „Skaidrumo linijos” reikalas, bet ir tiesioginė Vyriausybės pareiga.

Būtent toks verslas yra valstybės ekonomikos stiprybė ir atsvara korupciniams sandoriams bei šešėliniais mokėjimais ir dvigubomis buhalterijomis susaistytiems „biznieriams”.

Atsakingas ir skaidrus verslas neleis žeminti ir šantažuoti Lietuvos.

Pelno marža dažnai lygi rizikos maržai. Todėl pats laikas ieškoti tokios vietos verslui, kad nereikėtų gyventi baimėje ir už sviestą pardavinėti Lietuvos.

Juolab kad per pastaruosius metus padaryta labai daug ieškant patikimų rinkų, didinant Lietuvos žinomumą, plėtojant ekonominius ryšius ir užmezgant naujus kontaktus.

Lietuva jau pakviesta pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) – ekonomiškai stabilių ir patikimų valstybių klube.

Pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai Lietuvos diplomatinis horizontas labai išsiplėtė – tapome matomi, girdimi ir gerbiami. Lietuva išgarsėjo kaip darbšti, patikima, inovatyvi, turtingos kultūros ir modernaus verslo šalis.

Neišbarstykime šio įdirbio ir pasinaudokime juo.

Tarptautinis Lietuvos pripažinimas turi virsti šaliai naudingais projektais.

Jau dabar daugiau nei 75 procentai lietuviškų prekių keliauja į Europos Sąjungos šalis. O modernių lietuviškų lazerių eksporto keliai driekiasi į visus pasaulio kontinentus.

Europos Sąjungos valstybių investicijos Lietuvoje sudaro 82,5 procento visų investicijų šalyje. Vien Šiaurės šalys pas mus investavo beveik 17 milijardų litų.

Gyvybiškai svarbus yra skaidrių investicijų skatinimas ir pritraukimas į visus šalies regionus.

Tam reikia sutelktų šalies diplomatijos, valdžios ir verslininkų pastangų.

Viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje” vien pernai padėjo atsirasti 22 plyno lauko projektams įvairiuose šalies rajonuose. Per ketverius metus įdarbinta 9570 šalies žmonių.

Tačiau investicijos visiškai aplenkia Rietavo, Šilalės, Marijampolės, Pagėgių, Šalčininkų, Lazdijų, Jurbarko, Birštono, Rokiškio savivaldybes.

Investicijų pritraukimas turi tapti ir vietos valdžios tiesiogine atsakomybe. Ar Lietuva taps šalimi, į kurią veržiasi kapitalas, technologijos, inovacijos, kur geros sąlygos dirbti ir užsidirbti, priklauso nuo kiekvieno mero ir seniūno sumanumo ir pastangų.

Kai kuriose savivaldybėse dirba vos trečdalis gyventojų. Todėl socialinė atskirtis tampa grėsme valstybės saugumui.

Tik turėdami darbo mūsų žmonės bus nepažeidžiami ir jausis saugūs savo valstybėje.

Mūsų žmogiškieji resursai išties unikalūs. Net užsienio investuotojai pripažįsta, kad darbuotojai Lietuvoje – aukščiausio lygio. Pagal darbo jėgos išsilavinimą esame Europos Sąjungos geriausiųjų šešetuke.

Siunčiame pasauliui lietuviškus linkėjimus iš kosmoso, patentuoti lietuvių išradimai konkuruoja pasaulinėse rinkose, esame greičiausio interneto šalis, plėtojame 5 verslo ir mokslo slėnius, turime aukščiausio lygio laboratorijų.

Darbo kokybe ir išradimais pasaulyje konkuruojanti Lietuva – jau realybė, o ne ateities vizija. Tai suteikia naują pagreitį šalies ekonomikai ir ūkio modernizavimui.

Sumažinusi atotrūkį tarp mokslo ir verslo, modernizavusi studijų vadybą, profesinį rengimą priderinusi prie rinkos poreikių, Lietuva galės konkuruoti ne tik kvalifikuota darbo jėga, bet ir našumu bei technologijomis.

Investuodami į specialistus, padidinsime visos ekonomikos potencialą ir užtikrinsime Lietuvos ekonominį stabilumą.

Vien jaunimo įdarbinimui iki 2020-ųjų metų numatome skirti daugiau nei 400 milijonų litų. Išmintingai panaudoję juos aktyviems projektams, užtikrinsime, kad pirmoji darbovietė mūsų absolventams tikrai nebus Darbo birža.

Auganti ekonomika turi tapti darbo vietomis ir orų gyvenimą užtikrinančiomis pajamomis, kad žmonės jaustųsi saugūs šiandien ir būtų ramūs dėl savo šeimos ateities.

Mūsų ekonomika yra tvari, makroekonominiai rodikliai solidūs.

Turime visas galimybes dar spartesniam ekonomikos augimui.

Padarėme viską, kad mūsų šalis per ateinančius septynerius metus iš Europos Sąjungos biudžeto gautų 10-čia procentų didesnę paramą – net 44,5 milijardo litų.

Žemdirbiams ir kaimo gyventojams atiteks kone pusė visos šios sumos – net 17,24 milijardo litų.

Tačiau šalyje vis dar 500 tūkstančių hektarų apleistos ir dirvonuojančios žemės. Apskaičiuota, kad jeigu joje augtų javai ar kitos žemės ūkio kultūros, kasmet uždirbtume papildomą milijardą litų.

Įdarbinkime savo žemę patys ir nereikės bijoti, kad ją išpirks svetimi.

Bet europinė parama neamžina, ji palaipsniui mažės. Per 10 narystės Europos Sąjungoje metų jau pasiekėme 72 procentus Europos Sąjungos pragyvenimo lygio vidurkio.

Dabar Europos Sąjungos parama sudaro beveik ketvirtį mūsų valstybės metinio biudžeto. Todėl turime labai atsakingai ir protingai investuoti ją į ateitį ir užtikrinti, kad ekonominė gerovė pasiektų kiekvieną žmogų, o nenusėstų korumpuotų grupuočių kišenėse.

Viena didžiausių grėsmių šiandien yra ta, kad sunkiai Briuselyje išsiderėti pinigai gali būti paprasčiausiai išgrobstyti.

Įveikdami sunkmetį ir gelbėdami šalį nuo bankroto, aiškiai pamatėme, kad ne pinigų stygius didžiausia mūsų valstybės bėda. Labiau mus skurdina korumpuotos interesų grupės ir neapgalvotas pinigų švaistymas.

Lietuva gali tapti sąžiningų žmonių galimybių šalimi. Jeigu neleisime jų uzurpuoti sukčiams ir machinatoriams.

Prasidedant naujam europinės paramos skirstymo etapui matome, kad prasidėjo dirbtinė vadovų rotacija – partiniais kadrais bandoma pakeisti Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA), netgi neįgaliųjų vaikų globos namų, profesinių mokyklų, bibliotekų ir kultūros centrų vadovus.

Valdančioji dauguma, užsiėmusi kova už finansinės įtakos zonas, nebeturi laiko įsisenėjusioms žmonių problemoms spręsti.

Neįvertinus, kad pensijos dar nekompensuotos ir algos žmonėms neatkurtos, atgyja ikikriziniai partiniai apetitai ir neatsakingi populistiniai pažadai. Jie gali vėl nugramzdinti šalį į finansinį chaosą.

Tik turėdami atsakingą finansų politiką galime atlaikyti bet kokius iššūkius.

Euro įvedimas apribos politinį ir finansinį populizmą bei apsaugos valstybę nuo neatsakingo politikų elgesio. Euras neabejotinai taps ir svarbiu impulsu mūsų ekonomikai.

Apgalvotas valstybės lėšų naudojimas ir didžiausią ekonominę bei socialinę grąžą duodančios investicijos padarys mus dar stipresnius.

Gerbiamieji,

ginti valstybės ir sąžiningų šalies žmonių interesų vis ryžtingiau stoja nepriklausoma šalies teisėsauga.

Principingu požiūriu, griežtesnėmis atrankomis ir rotacija teisininkų bendruomenė valosi nuo korumpuotų ir atsitiktinių žmonių. Formuojasi profesionali, pilietiška kariauna, pasirengusi ginti valstybės interesus šalies viduje ir tarptautinėje erdvėje.

Teisėjo mantija vėl tampa garbingos teisminės valdžios simboliu, o ne priedanga nuo nebaudžiamumo.

Per penkerius metus pasikeitė net 86 procentai teismų vadovų, paskirta 115 naujų teisėjų.

Teismai modernėja: kompiuterizuotas bylų paskirstymas, startavo elektroninės bylos, tradicinius protokolus keičia skaitmeniniai įrašai. Spartesnio bylų nagrinėjimo praktika turi būti taikoma ir baudžiamosiose bylose.

Įsileidus visuomenės atstovus į teisėjų atrankas ir vertinimus, iš uždaro klano teisėjai virsta atvira bendruomene.

Sugrįžta ir žmonių pasitikėjimas teisingumu – dar prieš penkerius metus teismu šalyje pasitikėjo tik kas penktas pilietis. Šiandien jis išaugo dvigubai – nuo 24 iki 51 procento.

Policijos pareigūnais šiuo metu pasitiki 69 procentai šalies gyventojų, o policijos imuniteto tarnybos modelis tapo pavyzdžiu visai teisėsaugai, kaip efektyviai kovoti su korupcija tarnybos viduje.

Sunkiausiai modernizacija pasiekia šalies prokuratūras. Čia tebeklesti vyresniųjų prokurorų valdžia, į sistemą neateina naujų žmonių, nesikeičia požiūris į žmogaus teises. Nepakankamai investuojama į profesinį tobulėjimą, neanalizuojama, kokiu keliu eina Europa ir pasaulis, vis dar sunkiai prasimuša naujos idėjos.

Vadovų rotacija ir čia duoda rezultatų, tačiau akivaizdu, kad rotuota nekompetencija ir lieka nekompetencija, negebančia atskirti realių grėsmių valstybei.

Todėl čia vis dar populiarus sovietinis baudžiamasis persekiojimas, nors teisė seniai pasikeitusi ir negali būti ginama iš jėgos pozicijų. Tokie žmogaus teises pažeidžiantys veiksmai jau sulaukia net tarptautinio atgarsio.

Pasaulyje populiarėja atkuriamojo teisingumo galimybės – derybiniai procesai, taikos susitarimai. O Lietuvoje tiriama viskas iš eilės ir būtinai siekiama nubausti.

Visa tai leidžia sulig kiekvienais rinkimais atsinaujinti politiniams įgeidžiams keisti teisėsaugos institucijų vadovus ir norams turėti teisėsaugą kaip įrankį sąskaitoms suvesti.

Padėtį pakeisti gali tik permainų ir iššūkio nebijančių teisininkų asmeninė atsakomybė, drąsa ir pasiaukojimas.

Principinga ir efektyvi valstybės ir žmogaus teisių apsauga, o ne akla savo pačių munduro gynyba turi tapti visos gausios daugiau nei 5 tūkstančių teisininkų bendruomenės misija.

Tik naudodami civilizuotus nacionalinius ir tarptautinės teisės instrumentus, nuosekliai eisime teisinės valstybės keliu.

Tuomet būsime pajėgūs užtikrinti Konstitucijos viršenybę ir pagarbą teisei.

Siauri partiniai interesai nebegalės pasitelkti ne tik teisėsaugos, bet ir teisėkūros. Politika netaps verslu, kur tvarkomi asmeniniai reikalai.

Šiandien Lietuvos politinis saugumas pinklėse, kurias pasispendėme, neatsakingai rinkdami arba apskritai nedalyvaudami rinkimuose.

O juk šalies ateitį pirmiausia lemia politinė valia.

Žengiame į šeštus laisvus Prezidento rinkimus. Pirmuosiuose 1993 m. dalyvavo beveik 79 procentai rinkimų teisę turinčių gyventojų.

Pastaruoju metu į rinkimus ateina vos pusė rinkimų teisę turinčių žmonių.

Per pastaruosius Seimo rinkimus balsuoti neatėjo ir valstybės ateičiai abejingi liko net 450 tūkstančių jaunų šalies žmonių nuo 20 iki 40 metų.

Tuomet valdžią mums išrenka svetimi pinigai. Jiems, o ne rinkėjams tampa atskaitingi šalies politikai.

Politinis Lietuvos saugumas ir branda prasideda nuo balsadėžės.

Jau vaduojamės iš politinės korupcijos voratinklio, partijos mokosi gyventi be verslo finansavimo.

Senąją nomenklatūrą keičia veiklus, laisvėje ir demokratiškame pasaulyje užaugęs ir išsimokslinęs jaunimas. Dar keleri metai ir jie stos prie valstybės vairo. Padėkime jiems neprarasti tikėjimo Lietuva.

Mieli bendrapiliečiai,

šiandien, kai mūsų literatūros lopšyje – Karaliaučiuje prieš Lietuvą žvanginami ginklai, atgyja ir Tolminkiemio muziejuje saugomi Kristijono Donelaičio laiškai. Juose amžinai gyvas priesakas, padėjęs Lietuvai išlikti.

Tai priminimas ir šiandieninės Lietuvos donelaičiams, maironiams ir marcinkevičiams, mūsų meno, kultūros, sporto žiedui, šalies intelektualams ir dvasininkijai, akademikams ir Nacionalinės premijos laureatams.

Jūsų vieta priešakinėse linijose, o ne šešėlyje.

Asmenybių indėlis ypač svarbus kuriant brandžią visuomenę, valstybės kultūrą, istorinės atminties politiką ir pagarbą vienas kitam.

Šiemet darbą pradėjo Lietuvos kultūros taryba – lėšų kultūrai skirstymas depolitizuotas. Patys menininkai spręskite, kurie projektai verti valstybės dėmesio ir gali sustiprinti Tautos dvasią.

Ne tik Valstybinės kalbos komisijos rūpesčiu, o kiekvieno iš mūsų priederme turi tapti ir pareiga lietuviškam žodžiui.

Būtent kalba yra pilietiškumo ir atsakomybės už savo šalį, tapatybės, kultūros puoselėjimo ir bendruomenių tarpusavio ryšio visame pasaulyje pradžia.

Pagalbos Lietuvai ir vienas kitam idėjos gimsta pasaulio lietuvių jaunimo susitikimuose ir verslo forumuose, istorinės atminties misijose. Lietuvos žmonių gerove įvairiose srityse rūpinasi ir šalies nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurių jau daugiau nei 10 tūkstančių.

Projektas „Globali Lietuva” tampa unikaliu valstybės stiprinimo reiškiniu.

Kad ir kur būtume, grįžkime į Lietuvą savo žiniomis, idėjomis, investicijomis ir patirtimis. Nė vienas žmogus neturi likti Lietuvos pažangos šalikelėje.

Jeigu išsivaikščiosime – mūsų vietą užims kiti, kam Lietuva nėra Tėvynė.

Mielieji,

Lietuva yra pati gražiausia ir geriausia šalis. Ir ji taps mūsų gerovės namais. Jeigu tikėsime Lietuva.

Sausio 13-osios gynėjai mums suteikė galimybę patiems kurti valstybę, o ne parduoti ar atiduoti ją kitiems.

Todėl reikia ne tik neužmirštuolės žiedo atlape, kad atmintume laisvės kainą.

Kiekvienas savo darbais ir gyvenimu privalome ją sustiprinti.

Aš, kaip ir jūs, noriu matyti Lietuvą savarankišką, skaidrią, demokratišką, gerbiamą visame pasaulyje ir teisingą kiekvienam žmogui.

Didžiuokimės savo unikalia šalimi ir stiprinkime ją, kad ir kur būtume.

Susitelkti šiandien turime visi: pokario, sovietmečio, persitvarkymo ir nepriklausomybės kartos, stipriausi valstybės protai, atsakingi verslininkai ir skaidrios politinės jėgos.

Jeigu tikėsime Lietuva ir veiksime kartu, mus ir toliau lydės sėkmė.

Tikėjimas Lietuva – mūsų visų stiprybė, išbandyta lageriais, tremtimis, okupacijomis, blokadomis ir sunkmečiais.

Dėkoju visiems, kas tikite Lietuva ir stiprinate jos laisvę!

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Jono Girskio nuotr.

Vasarą visi ir vėl trauks į Švėkšną, kur jau antrus metus skambės pernai didelio populiarumo susilaukęs vestuvinių ansamblių festivalis, rašo sveksnosnaujienos.lt.

„Manau, kad vestuvių ansambliai – nacionalinė Lietuvos vertybė. Festivalis sukvies ne tik gerai praleisti laiką, bet ir prisidėti prie šios muzikos išsaugojimo“, – sako festivalio organizatorius Vytautas Raibys.

Anot jo, nusprendus pirmą kartą sukviesti vestuvių muzikantus, tokio susidomėjimo sulaukti nebuvo tikėtasi.

„Vadinasi, žmonėms to reikia. 2013 m. festivalyje geranoriškai sutiko dalyvauti daug puikių muzikantų. O ir klausytojų nemažai susirinko. Todėl nusprendžiau, kad būtina tai pakartoti ir šią vasarą“, – pabrėžė jis.

V. Raibys žada priimti visus norinčius pagroti Švėkšnoje, ansamblius jis kviečia registruotis elektroniniu paštu raibysvytautas@gmail.com arba telefonu 861492516.

Festivalis vyks birželio 1d. Dalyviai registruojami iki gegužės 20 d.

Nuotraukos iš pernykščio festivalio

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės pastangos sutaupyti ugdymo įstaigoms skiriamas lėšas sutelkiant jas po vienu stogu, įplieskė nesantaikos ugnį – numatomais sprendimais pasipiktinę tėvai ir pedagogai baiminasi, kad iki galo neapgalvotos reformos, vietinių politikų delsimas greičiau išspręsti įsisenėjusias problemas, ieškoti alternatyvų pablogins vaikų mokymo sąlygas, rašo Gediminas Pilaitis str. „Politikų įžiebtos mokyklų pertvarkos įkaitais tapo vaikai“ portale lrytas.lt.

Viskas prasidėjo nuo idėjos suvienyti po Šilutę išsklaidytą Vaikų meno mokyklą – sumanyta po vienu stogu įkurdinti Muzikos ir Dailės skyrius, kurie daug metų veikia skirtingose miesto gatvėse, apgailėtinos būklės patalpose.

Rajono savivaldybės sprendimu numatyta abu skyrius perkelti į Žibų pradinės mokyklos pastatą, du aukštus pritaikius jaunųjų menininkų reikmėms.

15min.lt nuotr.

Penktadienį į Šilutę atvyksta LR Aplinkos ministrijos vadovas Valentinas Mazuronis.

11 val. ministras susitiks su Šilutės rajono savivaldybės vadovais mero kabinete.

11 val. 15 min. – susitikimas su Savivaldybės administracijos darbuotojais, seniūnais, pavaldžių įmonių vadovais Savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje.

Apie 12 val. – spaudos konferencija Savivaldybės mažojoje posėdžių salėje.

13 val. 10 min. aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su viceministrais Almantu Petkumi ir Linu Jonausku vyks apžiūrėti Nemuno deltos regioninio parko.

Viceministrė Daiva Matonienė tuo pat metu vyks į VšĮ „Šilutės ligoninė“.

Nuo 14 val. 10 min. iki 15 val. viceministrė Daiva Matonienė lankysis UAB „Šilutės šilumos tinklai“, ten planuojamas susitikimas su renovuojamų daugiabučių namų bendrijų pirmininkais, UAB „Šilutės būstas“ vadovais, Savivaldybės architektūros skyriaus vadovais ir specialistais.

Iš asmeninės patirties: Nuo praeities šešėlių niekur nepabėgsi, tačiau su savo demonais vis tiek būtina kovoti. Kasdien.

Žmogus, drįstantis kalbėti visų vardu (Š. Laužiko pareiškimas), ir elgtis turėtų taip, lyg atstovautų ne vien tik žemiausio sluoksnio visuomenės atstovams.

Apie Šilutės rajono savivaldybės merą Šarūną Laužiką to, deja, nepasakysi. Anaiptol, susidaro toks įspūdis, kad, vertinant pagal menamą žmogiškosios – politinės degradacijos skalę, jis jau yra pasiekęs naują lygį.

Sunku dabar pasakyti, kada tiksliai tai įvyko – praeitų metų gruodį ar prieš 20 metų, kai jis peržengė politikos rubikoną, – tačiau tam tikri požymiai, verčiantys suabejoti šio žmogaus tinkamumu atstovauti visiems rajono gyventojams – Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2012 m. pradžioje Šilutės rajono savivaldybėje buvo 44160 gyventojų – kaip niekada išryškėjo pastaruoju metu, jam grįžus į rajono “sostą“.

Sakysite, kad jis tėra mūsų visuomenės veidrodis, ir nėra ko čia purkštauti? Galbūt. Bet tik tuo atveju, jeigu kalbėtume apie antrąją jo (veidrodžio) pusę, nes, mano giliu įsitikinimu, mūsų visuomenė, bendrai paėmus, dar nėra tiek degradavusi, kad būtų verta tik tokio vadovo.

Mano subjektyvia nuomone, meras turėtų būti moraliniu autoritetu ne tik Savivaldybės tarybos nariams, bet ir visai krašto visuomenei. Todėl ir reikalavimai jam turėtų būti keliami žymiai aukštesni nei kitiems.

Kalbant apie mūsų merą, deja, lieka tik apgailestauti…

Š. Laužikas savo elgesiu jau yra įrodęs, kad jis, kaip daugelis politikų, nevengia painioti viešuosius ir privačius interesus (pavyzdžiui, VTEK, „Teismas atmetė Šilutės rajono vicemero skundą dėl VTEK sprendimo“). Bet kad meras „perspjautų“ Savivaldybės tarybos keikūnus ir kitus, Algirdo Gečo žodžiais tariant, „liumpenus“, nusirisdamas iki „pletkų bobos“ lygio – Š. Laužikas tai akivaizdžiai pademonstravo kovo pradžioje surengtoje specialioje spaudos konferencijoje, viešai apkalbėdamas politinius oponentus (ši spaudos konferencija buvo plačiai nušviesta Šilutėje leidžiamuose laikraščiuose), kad ir kokie jie būtų, ir lig šiol nerado savyje drąsos pripažinti, kad suklydo, ir atsiprašyti (mano žiniomis, toks prašymas Š. Laužikui seniai įteiktas), – to, mano manymu, tai jau tikrai per daug.

Vis tiek be pykčio,
Orestas

P.S. Vienas išminčius yra pasakęs, kad žmonės gauna tokią valdžią, kokios vertas jų elgesys. Tačiau, to paties išminčiaus žodžiais tariant, patys žmonės verti geresnės.

ve.lt nuotr.

Kodėl sergame? Atrodo, tik papūtė vėjas ir jau leipstame kaip lapai, kamuojami užgulusios nosies, skaudančios gerklės ir kitų nemalonių negalavimų. Atsiduriame lyg užburtame rate: saujomis ryjame vaistus, paskui bandome atsigauti vartodami stebuklingus vitaminus ir nė nepajuntame, kaip įklimpstame į streso, įtampos liūną, o prieš akis nematyti šviesos tunelio gale…

O liga taip ir seka drauge, pačiu netikėčiausiu metu parodydama savo nagučius. Farmacininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius sako, kad visiems seniai žinoma tiesa – vidinė ramybė ir tinkama mityba daro stebuklus, o liga – mūsų gyvenimo rezultatas. Verčia susimąstyti, ką darome ne taip. Portalas Ji24.lt pakalbino šį liaudies medicinos žinovą.

– Dėl kokių priežasčių silpsta imunitetas? Kaip jam padėti? Kodėl susergame?

– Sutrinka santykis su aplinka, pažeidžiama pusiausvyra, t. y. žmogus netaisyklingai maitinasi, neteisingai elgiasi, neteisingai gyvena, todėl ir suserga. Tai – jo gyvenimo rezultatas. Dažnai sakau, kad angina – Dievo dovana. Temperatūra pakyla iki 40 °C ir išdegina visus nuodus bei toksinus, todėl greičiau pasveikstame. Tačiau visada išlieka rizika, ypač mažiems vaikams, kurių imunitetas dar nesusiformavęs. Taigi visada reikia būti pasiruošusiems.

Bet kuri liga yra lyg rodmuo, ženklas, kad gyvenai blogai, todėl ir turi tokį rezultatą. Nėra atsitiktinių dalykų. Pavyzdžiui, manau, kad kai šalta, drėgna, pučia vėjas, valgyti ledus – nusikaltimas protui. Gyventi reikia atsižvelgiant į savo aplinką, gamtą, organizmo siunčiamus signalus. Tą patį reiškia ir angina – būtina išspręsti konfliktą. Tačiau koks konfliktas gali kamuoti mažą vaiką, kuris dar tik eina į darželį? Reikia žiūrėti į temperamentą: gal mažylis flegmatikas, todėl jam svarbiausia pamiegoti, pavalgyti, o darželyje – nuolatinis šurmulys?

– Sakoma, kad kai organizme kaupiasi gleivės, pradedame sirgti. Dėl kokių priežasčių jos kaupiasi ir kaip to išvengti?

– Jau maždaug nuo vasario vidurio gamta pradeda busti, tuo metu keičiasi ir kepenų funkcija. Iki to laiko jų darbas buvo virškinti sunkesnį, riebesnį maistą, kad gautume daugiau šilumos, turėtume daugiau energijos, nesirgtume. O jei kepenys dirba blogai, tai veikia ir kitus vidaus organus, pavyzdžiui, inkstus, kasą, širdį. Dabar metas, kai mūsų organizmui reikia kitokio, lengvesnio, maisto.

Tam, kad greitai pasisotintų, žmogus griebiasi greitojo maisto, duonos, bandelių, picos, makaronų, o tai didina gleivėtumą. Gleivių perteklius ir sutirštėjimas ten, kur jos neturėtų to daryti, sukuria palankią terpę bakterijoms, todėl mus ir užklumpa liga. O jeigu dar šalta, drėgna ar sunervino kaimynas – imunitetas iškart pažeidžiamas.

– Kokią įtaką mums daro mityba?

– Pirma sveiko gyvenimo taisyklė – maisto kokybė. Jis turi būti šiltas, ypač jei lauke šalta. Mityba labai svarbi ir tuomet, kai užklumpa liga. Susirgai bronchitu – iškart atsisakyk produktų, kurie skatina gleivėtumą: rafinuoto maisto, greitai užplikomų košių, pieno gaminių, sunkinančių virškinimą, makaronų, picos, saldumynų… Dabar metas atsigręžti į žalumynus, o ne valgyti bulves, kuriose jau kaupiasi nuodingosios medžiagos. Stiebkimės į saulę! Netrukus pradės dygti kiaulpienės, dilgėlės – tai puikios žolės, kovojančios su krūties vėžiu, gerinančios kraujagyslių elastingumą, padedančios kaulams. Jeigu skrandis nevirškina maisto, tai gali būti susiję ir su tuo, kad turite problemų dėl emocijų. Pasikeitus mitybai, keičiasi ir elgesys su aplinkiniais.

– O jei kamuoja kosulys?

– Pagal Rytų mediciną, „kad kvėpavimas būtų lengvas, indas turi būti tuščias“. Taigi – laikykitės pasninko. Šiuo atveju net vėmimas padeda išvalyti organizmą. Tarkime, jei vaikas kosti, žiaugčioja, virkite mėtų ar ramunėlių arbatą ir duokite gerti. Tai gali padėti išvengti sunkaus, pūlingo, aštraus kosulio, iš skrandžio pašalinti organizmą nuodijančias gleives.

– Kaip greitai išgydyti slogą?

– Pavasarį sloga turi tekėti kaip beržo sula, o ne būti sutirštėjusi. Pastarajai slogai gydyti reikia griebtis tokių augalų, kurie skystintų gleives. Patys geriausi – čiobreliai, kovojantys su bakterijomis, turintys tam tikrų medžiagų, kurios žudo virusus, grybelius, stiprinantys kovą su bet kokia infekcija. Labai vertinga vartoti juos su degintu cukrumi. Nerafinuotas cukrus irgi minkština kosulį, padeda atsikosėti. Kosėdami žmonės griebiasi vaistų ir sirupo, tačiau pirmiausia reikia žiūrėti, ką valgome.

Juozažolės, raudonėliai, bazilikai, imbieras, česnakai kardamonas, krapai, kmynai – visa tai gerina virškinimą. Vadinasi, gerina kvėpavimą, galime lengviau įkvėpti, taip pat dezinfekuoja, tirpdo gleives, žudo bakterijas. Be to, išvardyti prieskoniai ir žolės turi savybių, būdingų antibiotikams.

Visi norime greitai pasveikti, bet tas greitumas gali būti didelė kliūtis. Svarbu neblokuoti slogos ir neskubėti, tarkime, galite išbandyti įsidėti į ausį sutrinto česnako. Tiesa, reikia jį suvynioti į marlę. Jeigu lašinsite jo sultis į nosį, sudirginsite gleivinę ir jausitės prastai. Česnaką ausyse palaikykite 20 minučių. Jis puikiai kovoja su bakterijomis, suaktyvina kraujotaką, tačiau patartina jo vengti žmonėms, kurie skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu.

– Kodėl vaikai taip dažnai serga? Tik nuėjo į darželį ir kaipmat bėda…

– Meilė, šiluma, apkabinimas – patys geriausi vaistai. Kai vaikas serga, mama turi pašildyti jam kojas, pamirkyti jas druskos tirpale. Dauguma sako, kad tai jau atgyvenę metodai, bet jie veikia. Vaikų imunitetas ir socialinis suvokimas formuojasi iki 21 metų, o nuo 42-ejų žmogus jau pradeda silpnėti. Mes žiūrime į organus, o ne į esmę, visumą. Reikia gydytis mamai ir vaikui, abiem kišti kojas į dubenį. Turite sukurti šeimos idilę, kad vaikas jaustųsi ramus ir saugus – juk mama yra šalia…

Kaip teigia kinų medicina, reikia maitinti ne tik burną ir nosį, bet ir akis, ausis, tada gijimo procesai pagerėja, pagreitėja. Neskubėkite mušti vaikams temperatūros, jeigu ji nėra labai aukšta, reikia vaiko organizmui leisti kovoti pačiam. Jeigu jis pats nugali ligą – sustiprėja, jeigu jam duoda antibiotikų – vėl suserga atėjęs į darželį. Taip yra todėl, kad vaikui pačiam neleidžiama iki galo pasveikti, kovoti su liga. Visą laiką bijoma, motina neturi kantrybės ir tam tikra prasme jos taip pat neturi gydytojai. Jie bijo, kad gali kažkas nutikti. Taigi, šiuo atveju reikia visiems nusiraminti ir stebėti vaiką tris dienas. Tinka gydytis aviečių, liepžiedžių arbata, puikiai veikia ir obuolių sultys, maišytos su čiobrelių arbata, medumi. Medus nėra saldiklis. Tai – vaistas, klasikinis antisklerotikas, todėl net būtinas seniems žmonėms. Be to, tirpdo gleives, padeda lengviau atsikosėti.

– Kas dar gali padėti pagyti?

- Mus gadina materializmas, vartojimas, skubėjimas, laiko neturėjimas. Išjunkite elektrą, dings kompiuteriai, televizoriai, pradėsite kalbėtis, kvėpuoti pilna krūtine. Šiuolaikinė medicina – kaip gaisrinė, gesinanti gaisrus (ligas), tačiau ką iš to turime? Nuodėgulius. Su augalais kitaip. Žmogui reikia pastangų išmokti viską ruošti, tarkime, čiobreliai turėtų būti geriami 21 dieną, kad duotų naudos. Visada galvokite, kaip gyvenate. Yra dalykų, susijusių su karma, tačiau liga – tai gyvenimo, kurį gyveni, rezultatas.

Scenoje džiazo kolektyvas iš Druskininkų.

„Žmogus savo esybėje yra gyvenimo didybė…“ (Vydūnas)

Vydūnas – vienas iš įstabiausių asmenybių, kvietęs rūpintis savo dvasine būkle ir sveikata, saugoti tautines vertybes, skatinęs neapsikrauti pasaulio vertybėmis, bet kilti aukštyn, pranašavęs, kad Lietuva turi būti viena iš žmoniškumo tautų. Tačiau šiandien šis mąstytojas, „gyvenimo tobulintojas“, dar neįvertintas tiek, kiek gali būti naudingas kiekvienam iš mūsų… Kasmet kovo pabaigoje nedideliame pamario miestelyje Šilutės rajone (bet ne didmiesčių arenose!) minimas Vydūno gimtadienis šiemet švęstas džiazo ritmu.

Kintai – pirmoji įžymaus lietuvių mąstytojo, rašytojo ir kultūros veikėjo Vydūno darbo vieta. Čia buvo jo kelio į didį žygį – „kelti garbėn lietuviškumą“ – pradžia. Šiandien tuose pačiuose pastatuose, „Vydūnnamyje“, ir toliau pulsuoja šio iškilaus lietuvio dvasia: čia įkurtas Vydūno muziejus, o tai – vienintelė vieta, kur saugoma didžiausia rašytojo gyvenimo ir kūrybos eksponatų kolekcija bei autentiška jo arfa. „Kultūra yra žmogiškumo prado įsigalėjimas mums žinomame pasauly. Kultūrą kurti kiekviena tauta gali savo būdu. Svarbu ne ieškoti naujų formų, o gyvesnio ir turiningesnio, tai yra vertingesnio turinio. Tik ne aplinkoje, o savo viduje“, – prieš daugelį metų parašytomis Vydūno mintimis vadovaujasi čia kuriantys menininkai, muzikantai, čia veikia meno mokyklos dailės ir muzikos skyriai.

Menas yra tarsi romantiškumo pranašas

Vydūno draugijos pirmininkė Rima Palijanskaitė, kovo 21-ąją dalyvavusi jau ne pirmame šventiniame renginyje Kintuose, priminė dviejų mūsų tautos genijų – Vydūno ir M. K.Čiurlionio – bendrystę. „Anuomet šie abu kūrėjai gėrė iš tų pačių išminties šaltinių, buvo ateities regėtojai, – apie jų sąsajas kalbėjo R. Palijanskaitė. – O štai Vydūnas Čiurlionį įvardijo kaip ypatingą menininką, išreiškusį lietuviškumo esmę, kvietusį nesusitelkti ties kasdienybe, bet viliojantį į gelmes, būties bekraštybę“.

„Du dalyku žmogui turėtų rūpėti, būtent: savo esmę nešti į gyvenimą ir ją dėl to gyvinti ir stiprinti. O abu vyksta kartu, jeigu daroma kuo nuoširdžiau. Ir abejaip aiškėja kultūra“, - kadaise sakė Vydūnas. Būtent tuo nuoširdumu susirinkusius į Kintus ir žavėjo Druskininkų džiazo kolektyvas: Linas Bankauskas (aranžuotojas ir gitaristas), Tomas Čiukauskas (tenorinis saksofonas), Ričardas Meškerys (bosinė gitara), Valdas Meškerys (mušamieji), Rokas Barzdžius (saksofonas). M. K. Čiurlionio miniatiūrų programa „Čiurlionis kitaiP“ – tai kompozitoriaus temos, pergrotos džiazo stiliumi, jas praplečiant improvizacijomis. Pasak atlikėjų, M. K. Čiurlionio preliudų ir styginių kvarteto temos, jų citatos yra palankios plėtoti improvizuojant. Koncerto programoje – septynių M. K. Čiurlionio preliudų aranžuotės, tarp jų – ir iš Druskininkų kūrybos periodo, styginių kvarteto temų ir ekspromto citatos aranžuotės, iš viso – devynios pjesės. Kūrybingas jaunimas, širdyje kiekvienas nešiojantis savąjį „Čiurlionį“, tvirtina, kad šio kompozitoriaus kūrinių atlikimas jiems yra tikras iššūkis, kai sudėtingiausia savaip perteikti ir interpretuoti jų nuotaiką, neiškraipant pagrindinių autoriaus motyvų.

Gyvenimas – tai kelionė tobuluman

„Šis aukšto meninio lygio koncertas – M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo dovana, – pasakojo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė. – Su šiuo fondu susipažinome 2008 metais, organizuojant Vydūno 140-ąsias gimimo metines. Tuomet buvome nustebinti netikėtai gražiu renginiu, kuomet fondas dovanojo grupės „Skylė” koncertą su folk-roko programa. Pasitinkant Vydūno 146 – ąjį gimtadienį fondas vėl nustebino kintiškius ir svečius, atveždamas į Kintus Druskininkų džiazo kolektyvo programą „Čiurlionis kitaiP”. Vydūnas savo laiku, kai pamatė M. K. Čiurlionio paveikslus, apibūdino trumpai: „Tai yra genijaus kūryba!”. Su šia programa turėjome puikią galimybę prisiminti ir susieti dviejų talentingiausių Lietuvos didžiavyrių ir lietuviškos dvasios puoselėtojų kūrybą, analizuoti jų laikmetį ir kūrybos pasaulį. Džiugu, kad jų kūryba tapo įkvėpimu naujos kartos, XXI amžiaus atlikėjams, o mums, nedidelio miestelio žmonėms, neįkainojama meno edukacijos ir gyvo garso muzikos pamoka.

Dėkojant M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo kūrybinei grupei ir jų globojamiems atlikėjams, linkėjimus norisi išsakyti Vydūno mintimis: „Tik kuriantis žmogus yra gražus. Viskas nuo kiekvieno vidinės gyvatos pareina, reikia neprarasti ir šventnamį savyje turėti, nuo to visa tauta šviesėja ir stiprėja…“

Indrės Zaleskytės ir Romo Tarvydo nuotr.