J. Ažukaitienė teigia pasitikėjusi ne kalbomis apie Ūkio banką, bet Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiama oficialia informacija apie padėtį šalies finansų sistemoje. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) patalpų remontui ir naujai technikai Ūkio banke taupytus milijonus praradusios VšĮ PSPC vyr. gydytoja Jadvyga Ažukaitienė šiandien sulaukė netiesioginių kaltinimų kompetencijos stoka.

Virgilijaus Pozingio, buvusio Šilutės rajono savivaldybės mero, vadovaujamas Tarybos Kontrolės komitetas ketvirtadienį priešpiet rinkosi į posėdį, kuriame tebuvo planuota išklausyti informacijas apie Savivaldybei pavaldžios VšĮ Šilutės PSPC finansinę būklę po Ūkio banko žlugimo ir Tarybos šiems metams nustatytus žemės mokesčio tarifus. Tačiau, kaip ir buvo galima numanyti, PSPC reikalų aptarimas virto šis įstaigos vadovės J. Ažukaitienės „draugišku teismu“. Ypač aktyviai reiškėsi du buvę Savivaldybės merai – tai tas pats V. Pozingis ir Arvydas Jakas.

Pastariesiems dar ir šiandien kyla klausimas: kam VšĮ Šilutės PSPC kaupė pinigus banke? Esą geriau jau būtų didinusi atlyginimus savo darbuotojams, gerinusi darbo ir gyventojų aptarnavimo sąlygas tiek pačioje įstaigoje, tiek jos filialuose kitose rajono gyvenvietėse.

Kitas klausimas: kodėl VšĮ Šilutės PSPC Ūkio banke laikė tokią pinigų sumą – beveik 2,1 mln. Lt (vasario 24 d. duomenimis). Esą Lietuvoje jau seniai buvo neoficialiai kalbama, kad Ūkio bankui artinasi paskutinioji, todėl J. Ažukaitienė, kaip įstaigos vadovė, turėjusi pasirūpinti PSPC milijonų saugumu.

A. Jakas kėlė J. Ažukaitienės, kaip vadovo, kompetencijos klausimą. Tačiau buvo priverstas pripažinti Sauliaus Stankevičiaus tiesą: „Jeigu jau kalbame apie kompetenciją, tai pažiūrėkime į Tarybos narių kompetenciją…“

Tiesa, ir S. Stankevičius teigė manantis, kad J. Ažukaitienė padarė klaidą, kad tokią pinigų sumą laikė viename banke. Anot jo, ir Savivaldybės įstaigų vadovams derėtų vadovautis verslo įmonių taisykle: turimus pinigus paskirstyti į kelias sąskaitas skirtinguose bankuose, kad vieno iš jų žlugimo atveju būtų išsaugota bent jau didžioji pinigų dalis.

Pastarąjį klausimą„Šilutės ETA Žinios“ iš karto po Ūkio banko žlugimo uždavė vienam iš Savivaldybės tarybos į VšĮ Šilutės PSPC stebėtojus deleguotam politikui. Šis tuomet teigė, kad PSPC stebėtojų taryboje apie Ūkio banką (te)buvo užsiminta…

J. Ažukaitienė Kontrolės komitetui aiškino, kad PSPC milijonus laikė Ūkio banke todėl, kad anksčiau su juo nebuvo jokių problemų, be to, šio banko paslaugų įkainiai buvę palankesni už kitų. Esą ji pasitikėjusi ne kalbomis, bet Lietuvos banko interneto svetainėje publikuojama oficialia informacija. Perspėjimų dėl Ūkio banko, Šilutės PSPC vyr. gydytojos teigimu, ten niekada nebuvo pasirodę.

Negalime nepriminti, kad J. Ažukaitienei pradėjus vadovauti VšĮ Šilutės PSPC, ši įstaiga pradėjo dirbti pelningai. Praeitus metus ji uždirbo daugiau kaip 157 tūkst. Lt pelno. Einamųjų įsiskolinimų neturi.

PSPC piniginių lėšų likutis trijuose bankuose vasario 27 d. siekė 2,359 mln. Lt, iš jų beveik 2,1 mln. Lt prapuolė Ūkio banke. Iš jame laikytos pinigų sumos PSPC greičiausiai teatgaus indėlių draudimu apdraustą sumą – 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt).

Beje, nemažai pinigų Ūkio banke “įsūdė” ir Šilutės rajono savivaldybės administracija – per 500 tūkst. Lt

Susiję str.: “„Buratino nuotykis“ Šilutės PSPC atsirūgo milijoniniu nuostoliu”,
“Ūkio banko krizė Šilutės savivaldybės veiklos neparalyžiuos”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kalendorius mums sako, kad penktadienį – jau pirmoji pavasario diena. Tiesa, tik kalendorinio. Kol kas tikrojo pavasario mums teks palaukti. Tačiau žiema, kurią regime praktiškai visoje Lietuvoje, vargu, ar užtruks ilgai, nes jos ženklai ir siekiai labai silpni.

Visų pirma, sniego sluoksnis – visai šviežias ir purus – slūgsta palijus ar stojus rūkui. Ledas ant vandens telkinių taip pat plonas ir silpnas, pakraščiuose jau gerokai atšutęs. O raistai, žemapelkės visa žiemą alsavo savo klampynėmis, kurios dabar jau atgijo.

Jeigu bandysite narplioti žvėrių pėdas, pamatysite, kad tokiose vietose, kaip ir ten, kur ledas plonas, jų takų nėra. Tokioje vietoje rizikuodami savo gyvybe gali vaikščioti tik žmonės, bet ne laukiniai žvėrys.

Pavasarį skubina, žiemos būtį trumpina saulė. Šią žiemą jos regėjome be galo mažai, todėl dabar net pro debesis trykštantys spinduliai yra labai laukiami ir svarbūs. Diena jau ilga, saulė pakyla ir šviečia iš aukštai, jos spinduliai karšti. Todėl beregint numargsta šlaitai, kalvų šonai, o laukuose iš po sniego išneria kupstai.

Dabar plikas žemės grumstas jau skleidžia ypatingus, tik ankstyvam pavasariui būdingus kvapus. Kas geriau jaučia gamtos kvapus ir dabar būna miškuose, gali užuosti daugelį naujų, nežiemiškų kvapų ir aromatų. Ne patys švelniausi ir silpniausi – rujojančių lapių palikti kvapų ženklai. Dar po dviejų savaičių eglynuose taip dvelks voverių vestuvių ženklai.

Mes esame įpratę, kad pirmosiomis kovo dienomis į Žuvintą sugrįžta gervės. Įdomu, ar jos liks ištikimos savo įpročiams ir šiemet. O šiaip galime tikėtis karvelių uldukų, kurie visada sugrįžta labai anksti. Ežeruose Lietuvos pietuose jau galima žvalgytis parlėkusių pilkųjų žąsų. Jos labai ištvermingos – sugrįžusios nesitraukia net nuo užklupusio šalčio.

Žinoma, būtų labai negerai, jei paukščiai sugrįžtų per anksti, dar ne laiku. Tačiau visada reikia tikėti gamtos išmintimi ir protu.

Prieš pavasarį mūsų dienotvarkėje – pavasario darbai. Paskubėkime tvarkyti gandrų lizdus, kelti inkilus. Greitai darbų bus labai daug, todėl gamtai ir paukščiams laiko gali pritrūkti.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius

“Vakarų ekspresas”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kalendorinė žiema – jau prie paskutinės šio metų laiko paros slenksčio. Pavasarį liudija ne tik pailgėjęs šviesus paros metas. Pulsuojantys sniego ir ledo tirpsmo lašai judina gamtą iš sąstingio.

Pamario krašte sniego ir ledo tirpsmo srautai, išsilieję potvyniu sausio pradžioje ir per du mėnesius du kartus slūgę ir vėl kilę, šiemet keliautojams įsiėdė kitu sąstingiu. Kaip niekad ilgai trukusiu perkėlos kelyje Šilutė-Rusnė darbu žiemos potvynio skandinamame septintajame kilometre.

Kaip reta ankstyvas šiųmetis potvynis Nemuno žemupyje įmonei “Klaipėdos regionų keliai“ vien automobilių kilnojimui per užlietą kelio ruožą jau atsiėjo daugiau kaip trečdalį milijono litų. Bet atokvėpio vandens stichija vis tiek dar nežada. Atvirkščiai – artina kitų pakilimų ir vargų rekordus.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vilkyčių bendruomenės centro “VILTIS” kreipimasis.

„Jau beveik dveji metai Vilkyčių bendruomenės centras „VILTIS“ dalyvauja teismuose prieš Čiutelių, Grumblių ir Lankupių vėjo jėgainių parko galimai neteisėtas statybas.

2012-08-06 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pradėjo vėjo jėgainių parko patikrinimą. Patikrinimo metu mums buvo atsakyta, kad, kol vyks teisminiai procesai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Čiutelių, Grumblių ir Lankupių vėjo jėgainių parko tinkamu naudoti nepripažins.

2013-03-19 Šilutės rajono apylinkės teisme bus pirmasis svarstomasis posėdis. Iki šiol visi posėdžiai buvo tik parengiamieji.

Mes, Vilkyčių bendruomenės centro „VILTIS“ nariai gavome informacijos, jog 2013 m. vasario 27 dieną bus vykdoma Čiutelių, Grumblių ir Lankupių vėjo jėgainių parko pridavimo valstybinei komisijai procedūra. Komisijai vadovavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus Šilutės poskyrio vyriausiasis specialistas Egidijus Černeckis. Apie vykdomą pridavimą valstybinei komisijai tiesiogiai informuoti nebuvome. Įtardami galimus neteisėtus valstybinės komisijos veiksmus, išsikvietėme žiniasklaidos atstovus.

Komisijos nariai, pamatę bendruomenės atstovus, akivaizdžiai sutriko. Patikrinę vieną iš parko jėgainių, skubiai susėdo į automobilius. Egidijus Černeckis nieko nekomentavo, tik trumpai užsiminė, jog vyksta į Savivaldybę peržiūrėti dokumentų. Nusprendėme dalyvauti ir mes. Sėdome į automobilius ir važiavome iš paskos valstybinės komisijos atstovams. Kelyje automobiliai ėmė nesuprantamai keisti kryptis ir skirstytis. Iš bene keliolikos automobilių kolonos privažiavę Šilutės miestą matėme tik tris. Savivaldybės pastatą pravažiavo ir reguliuojamoje Šilutės sankryžoje dar keli stebimi automobiliai išsiskirstė skirtingomis kryptimis. Kaip vėliau paaiškėjo, po neilgai trukusių gaudynių, visi komisijos nariai vėl susibūrė į vieną vietą. Vėjo jėgainių parko dokumentaciją jie nusprendė svarstyti ir tikrinti Šilutės restorane „GILIJA“. Bendruomenės nariams ir žiniasklaidai atėjus į minėto restorano patalpas, komisijos nariai dar labiau sutriko. Padavėjai jau buvo pakeliui su karštais patiekalais. Keli komisijos nariai mus bandė stabdyti alkūnėmis ir neįleisti į banketinę salę. Šiaip taip patekę vidun, Egidijui Černeckiui norėjome įteikti dokumentus, kurie, kaip manėme, turėjo didelės įtakos valstybinės komisijos priimamam sprendimui. Tačiau dokumentus priimti buvo atsisakyta. Ne gana to, iškvietus apsaugą mes buvome išvaryti.

Taigi, valstybinės komisijos posėdis vyko paslapčia, Šilutės restorane „GILIJA“.

Mūsų nuomone valstybės tarnautojai yra vieši žmonės ir jų darbas turi būti viešas. Atsižvelgiant į tokį jų elgesį, prašome imtis veiksmų ir užtikrinti valstybės tarnautojų veiklos viešumą. Ar toks jų elgesys gali būti tinkamai vertinamas? Ar Egidijus Černeckis teisėtai vykdė valstybinės komisijos posėdį?“

Aiškinsimės

Šilutės rajono aplinkos agentūros vedėja Galina Misevičienė telefonu teigė, kad vakar „Gilijoje“ ji priėmimo dokumentų nepasirašė, tai padariusi šiandien, kai vėjo energetikai jai pristatė trūkstamus dokumentus.

Plačiau apie valstybinės komisijos posėdį „Gilijos“ restorane žiūrėkite šiame tv.lrytas.lt reportaže: http://www.youtube.com/watch?v=M3T7gIg93B4&feature=youtu.be

Susijęs str.: “lrytas.lt: vėjo jėgainių parką valdininkai vertino restorane Šilutėje”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo padidino stintų sužvejojimo kvotą.

Iki šiol vienam žmogui per parą buvo leidžiama sugauti ne daugiau kaip 7 kilogramus šių agurkais kvepiančių žuvelių. Įsakymui įsigaliojus per parą bus leidžiama ištraukti trimis daugiau: 10 kilogramų stintų.

„Tokį sprendimą paskatino gausūs žvejų ir kitų visuomenės atstovų prašymai. Suprantama, prieš nutariant padidinti kvotą buvo kreiptasi į mokslininkus. Gautos pastarųjų išvados, jog stintų sužvejojimo kvotos padidinimas nesukels neigiamų padarinių, nekils pavojaus šių žuvų populiacijai, nes ji yra pakankamai didelė“, – teigia ministras V. Mazuronis.

Žvejoti stintų į pajūrį tradiciškai susirenka nemažai žmonių ne tik iš Klaipėdos ar Palangos, tačiau ir daugelio kitų Lietuvos miestų. Aplinkos ministras primena, jog žmonės turėtų būti labai atsargūs, nes ledas tolydžio plonėja.

“Vakarų ekspresas”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kaip užsitikrinti, kad šimtamilijoninės investicijos nenueitų perniek, o brangaus projekto nesužlugdytų prasidėję teisminiai ginčai ir gyventojų protestai? Panašu, kad vėjo jėgainių parkų vystytojai turi atsakymą. Galutinį sprendimą dėl elektrinių parko ateities turinčius priimti valdininkus jie pakvietė posėdžiauti į restoraną.

Šilutės rajone, Saugų seniūnijoje, ką tik pastatytos vėjo jėgainės jau sukasi, liko paskutinis žingsnis – parką tinkamu naudoti turi pripažinti valstybinė komisija. Trečiadienį apžiūrėti ir įvertinti objektą atvykę įvairių institucijų specialistai sutriko išvydę ir vietos gyventojų atstovus bei žurnalistus.

Nenoromis paaiškinę, kad peržiūrėti dokumentų vyks į Šilutės rajono savivaldybę, komisijos nariai, mėtydami pėdas susirinko reikalų užbaigti į sutartą vietą – Šilutės centre esantį viešbutį, kur jų jau laukė padengtas vaišių stalas.

ve.lt nuotr.

Aplinkos ministerija jau turi iš visų Lietuvos savivaldybių surinktus siūlomų renovuoti daugiabučių sąrašus. Iš viso savivaldybės nurodė daugiau nei 2 tūkst. namų, kuriems yra reikalingi atnaujinimo darbai, praneša delfi.lt ir pateikia visų siūlomų atnaujinti daugiabučių sąrašą.

Šilutės rajono savivaldybės parengtame sąraše – 26 adresai:
Šiloko g. 7, Juknaičiai,
Šiloko g. 6, Juknaičiai,
Vengrų g. 3, Juknaičiai,
Vengrų g. 1, Juknaičiai,
Šiloko g. 4, Juknaičiai,
Liepų g. 19, Šilutė,
Taikos g. 10, Šilutė,
Taikos g. 11, Šilutė,
Laisvės al. 4, Šilutė,
Laisvės al. 5, Šilutė,
Laisvės al. 10, Šilutė,
Laisvės al. 2, Šilutė,
Laisvės al. 6, Šilutė,
Laisvės al. 9, Šilutė,
Laisvės al. 3, Šilutė,
Laisvės al. 7, Šilutė,
Laisvės al. 1, Šilutė,
Laisvės al. 8, Šilutė,
Kalinausko g. 11, Šilutė,
Aukštumalės g. 1, Šilutė,
Aukštumalės g. 3, Šilutė,
Vytauto g. 29, Šilutė,
Pramonės g. 9, Šilutė,
Kudirkos g. 23, Šilutė,
Knygnešių g. 5, Šilutė,
Cintjoniškių g. 9, Šilutė.

Skaityti daugiau…

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis, atsižvelgdamas į Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus rekomendaciją, paskelbė gripo epidemijos pabaigą Šilutės rajone nuo šio trečiadienio, vasario 27 d.

Tuo pačiu įsakymu Savivaldybės administracijos direktorius atšaukė visus masiniams renginiams epidemijos metu taikytus apribojimus.

Primename, kad sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Šilutės rajone praeitą savaitę besiekė 65,7 atvejų 10 000 gyventojų (epidemija skelbiama, kai šis rodiklis viršija 100).

Šeimos skveras - viena iš viešųjų Šilutės miesto erdvių, kur siūloma uždrausti rūkyti. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Pagaliau ir Šilutės rajono savivaldybė prisiruošė skelbti mieste pirmąsias dvi nerūkymo zonas: taip vadinamame Šeimos skvere centrinėje Lietuvininkų gatvėje ir Tilžės gatvės skvere su fontanu.

Tokiam pasiūlymui antradienį pritarė Savivaldybės narkotikų kontrolės komisija. Anot Savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vyr. specialisto – Savivaldybės gydytojo Mariaus Bartkaus, dabar bus rengiamas sprendimo projektas dėl nerūkymo zonų paskelbimo minėtose viešosiose vietose.

Savivaldybės taryboje šis sprendimo projektas turėtų būti svarstomas kovo mėnesį.

Sumanymas uždrausti rūkyti tam tikrose Šilutės miesto vietose gimė 2011 – ųjų vasarą Savivaldybės narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės komisijoje (dabar Savivaldybės narkotikų kontrolės komisija). Buvo vykdomos gyventojų apklausos, įdėjai nustatyti mieste nerūkymo zonas pritarė Taryba.

Nerūkymo zonų paskelbimo tikslas – visuomenės narių auklėjimas, prevencinė priemonė, bandymas ne tik įrodyti, kad rūkymas kenkia žmogui, bet ir siekis pakeisti rūkaliaus įpročius. Tai galimybė formuoti visuomenės tradicijas, keisti požiūrį į rūkymą.

Rūkymas kenkia ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir nerūkantiems. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais pasyvusis arba, dar kitaip vadinamas, priverstinis rūkymas nužudo per 600 tūkst. žmonių. Beveik trečdalis jų – vaikai. Jeigu neužtenka šio svarbaus fakto, tai pridedame, kad rūkymas viešose vietose gali daryti neigiamą įtaką ir platinti šią priklausomybės formą. Pavyzdžiui, maži vaikai nuolat matydami rūkančiuosius gali tai priimti kaip savaime suprantamą ir įprastą dalyką, kas jau ir dabar vyksta.

Susiję str.: “Šilutės „Šeimos skverą“ siūloma paskelbti nerūkymo zona”,
“Iš naujo: kur Šilutėje skelbti nerūkymo zonas?”

Susirūpinimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimo maisto pramonėje iššaukia įvairias reakcijas. Dalis pirkėjų net nenutuokia, kad jų perkamuose maisto produktuose yra GMO.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ramina, kad GMO tam tikruose produktuose yra leistini, jų poveikis sveikatai kruopščiai ištirtas mokslininkų laboratorijose, todėl pavojaus jie žmogui nekelia.

Nuo GMO gaišta tarakonai, žiurkės tampa nevaisingos

Skaitytoja Ligita savo laiške rašo esanti pasipiktinusi, kaip galima prekiauti GMO produktais. „Tai baisi paslėpta griaunamoji jėga, kurios padariniai žmonijai gali būti fatališki, – taip apie GMO rašo Ligita. – Pribloškė, kad tarakonai, gyvenantys žemėje tūkstančius metų, nuo modifikuotų sojos produktų gaišta… Žiurkės susilaukia labai silpnų palikuonių, kurių 80 procentų nesulaukia brandos, o tie, kurie susirgo, negalėjo susilaukti palikuonių – buvo visiškai nevaisingi. Ką gi, pensininkai, taupumo sumetimais perkantys gaminius pigesnius, turinčius GMO produktus, nepakeis Lietuvos demografinės padėties, tačiau taupo ir studentai“.

meslaisvi.lt nuotr.

Ūkio banko žlugimas Pagėgių savivaldybei atneš apie pusantro milijono litų nuostolį. Nutarta, kad netikėtai biudžete atsivėrusią skylę būtų galima kaišyti ne tik skolinantis pinigų iš banko, bet ir parduodant kokį nors savivaldybės turtą.

Pagėgių rajono meras Virginijus Komskis prakalbo apie galimybę parduoti Pagėgių pašonėje prie Nemuno upės esantį smėlio pylimą.

Nors smėlio grunto kiekis ir vertė nėra apskaičiuota, meras mano, kad biudžetą būtų galima papildyti milijonu litų.

Susijęs str.: “Pagėgiai Ūkio banke “palaidojo” apie 7 milijonus litų”

ve.lt nuotr.

Arba kaip Klaipėdoje dūlantį metalinį pėsčiųjų tiltą per geležinkelį grąžinti į jo istorinę vietą Šilutės geležinkelio stotyje geležinkelininkų sąskaita, sau prisiimant vien tik įsipareigojimus „dėl akių“.

Štai tokį galvosūkį antradienį po pietų pradėjo spręsti Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario Arvydo Jako vadovaujama darbo grupė demontuoto Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tilto perėmimo sutarties projektui parengti.

A. Jakas šį galvosūkį sugalvojo, tai, pasitaręs su kitais darbo grupės nariais, pats ir pasiūlė, kokiu būdu būtų galima pamėginti jį išspręsti.

Pirma. Lieka galioti Savivaldybės tarybos anksčiau priimtas sprendimas neperimti pėsčiųjų tilto iš „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės.

Antra. Įsipareigoti nieko neįsipareigojant: pagelbėti geležinkelininkams parinkti vietą pėsčiųjų tiltui Šilutės geležinkelio stotyje – mat tikrojoje istorinėje vietoje jo atstatyti niekaip neišeis, nes pamatų vietoje geležinkelio stoties pusėje dabar stovi prekybos paviljonas, – prisidėti rengiant projektinius pasiūlymus ir koordinuoti projektavimo darbus.

Štai ir viskas, ką, A. Jako manymu, Savivaldybė galėtų įsipareigoti sutartyje su „Lietuvos geležinkelių“ bendrove.

Vicemerui Algirdui Balčyčiui ir Tarybos nariui Dariui Soščekai to pasirodė maža. Jų manymu, iš to nieko neišeis jau vien todėl, kad praktiškai visą finansinę ir organizacinę naštą siūloma užkrauti geležinkelininkams. Tačiau administracijos atstovams – Ūkio sk. vedėjui Sigitui Šepučiui, vyr. architektui Edmundui Benečiui ir Personalo ir teisės skyriaus vedėjui Arvydui Bielskiui – paaiškinus, kad Savivaldybė daugiau nieko ir negalinti įsipareigoti, nes turtas – pėsčiųjų tiltas ir geležinkelio stoties teritorija priklauso „Lietuvos geležinkelių“ bendrovei, buvo nuspręsta (be balsavimo) pavesti Savivaldybės administracijai parengti sutarties projektą su A. Jako sugalvotais įsipareigojimais.

Primename, kad iš naujo atsigręžti į Klaipėdoje ne pirmus metus dūlančią kultūros vertybę – pėsčiųjų tilto konstrukcijas Šilutės valdžią paskatino miestelėnai. Praeitų metų rudenį, po to, kai Savivaldybėje buvo nuspręsta, kad to tilto Šilutėje iš viso nereikia, buvo inicijuotas gyventojų parašų rinkimas. Kreipimąsi į Savivaldybės vadovus ir Tarybą per palyginti trumpą laiką pasirašė 500 žmonių, norinčių matyti pėsčiųjų tiltą jo istorinėje vietoje.

Įmonės savininkas Albinas Knapkis savo ruožtu suorganizavo Savivaldybės direktoriaus Raimundo Ambrozaičio susitikimą Šilutėje su aukštas pareigas „Lietuvos geležinkelių“ bendrovėje einančiais vyrais.

R. Ambrozaitis po šio susitikimo teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ atstovai pasiūlė bendrovės lėšomis sumontuoti tiltą Šilutė geležinkelio stotyje, jeigu Šilutės r. savivaldybė sutiks parengti projektą. Tačiau vėliau Savivaldybei adresuotame geležinkelininkų rašte apie tokį susitarimą nebuvo nė žodžiu užsiminta, jame tebuvo pasiūlymas bendrovės lėšomis atgabenti tilto konstrukcijas į Savivaldybės nurodytą vietą. Taip pat buvo prašoma priimti Taryboje sprendimą dėl tilto konstrukcijų perėmimo Savivaldybės žinion.

Beje, merė Daiva Žebelienė savo potvarkiu A. Jako vadovaujamai darbo grupei yra pavedusi „iki 2013 m. gegužės 31 d. parengti sutarties projektą dėl demontuoto Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tilto perėmimo“.

Derybos tarp Šilutės r. savivaldybės ir geležinkelininkų dėl minėto tilto grąžinimo į pamario sostinę vyksta jau nuo 2008 – ųjų rudens, kai tilto konstrukcijos buvo įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Klaipėdai jis tapo nereikalingas, kai ten buvo pradėtas statyti naujas tiltas per geležinkelį.

Minėtas tiltas buvo pastatytas XIX a. pab. – XX a. pr. Šilutės geležinkelio stotyje. Vėliau jis buvo perkeltas į Klaipėdą.

Susiję str.: “Istorinis pėsčiųjų tiltas: būti ar nebūti jam Šilutėje?”,
“Derybose dėl istorinio pėsčiųjų tilto – naujas posūkis”,
“Šilutiškiai siekia susigrąžinti istorinį pėsčiųjų tiltą”

Vilniaus knygų mugėje gamtininkas Selemonas Paltanavičius pristatė dar vieną savo knygą vaikams: „Eime į gamtą!“. Kalbėdamas apie bites, meškų žiemos miegą, paukščius ir tai, kiek valandų reikia praleisti gamtoje, kad pastebėtum laukinį žvėrelį ar paukštį, gamtininkas vaikų klausinėjo apgaulingų klausimų – pavyzdžiui, kuo „dainuoja“ uodai ir kokio dydžio būna gegutės lizdas?

„Didelis… Ne, mažas!“, – pasigirdo keli nedrąsūs atsakymai.

Priešingai nei prieš gerus penkiolika metų mokyklos klasėje, kai visi vienas per kitą šaukdavo: „Gi gegutės lizdų nesuka!“

Skaityti daugiau…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

TV3 žinioms pavyko išsiaiškinti, kokios įmonės laikė pinigus žlugusiame Ūkio banke. Pasirodo Ignalinos atominė elektrinė ir „Lietuvos energija“ Ūkio banke turėjo beveik dvidešimt milijonų litų. Septynis milijonus banke turėjo Pagėgių savivaldybės ir jai pavaldžios įstaigos bei įmonės. Penkis milijonus banke laikė ir Kauno miesto savivaldybė. Seimo nariai piktinasi tokiu įmonių vadovų neatsakingumu ir žada kreiptis į teisėsaugą, rašo delfi.lt.

„Kiek aš žinau, Pagėgių savivaldybė ne vieną paskolą turėjo, kai pateko į kofinansavimą, buvo laimėjęs Ūkio bankas. Ir antras dalykas, po ilgesnio laiko, po „Snoro“ banko tiktais beliko vienas bankas, Ūkio bankas, viskas nebėra. O tai yra ir pašalpos, ir atlyginimai mokami, kad būtų patogu, kad būtų artimiausia, Pagėgių savivaldybė neturėjo pasirinkimo“, – sakė Seimo narys Kęstas Komskis.

Pagėgių vaikų globos namuose – neeilinis įvykis. Paprastai vaikai iš čia išvyksta į savo naujas šeimas, dažnai į užsienį. Bet šį kartą – viskas atvirkščiai. Jau kurį laiką čia nelegaliai gyvena septyniolikmetis Prancūzijos pilietis.

Vaikinas – buvęs Pagėgių vaikų globos namų auklėtinis. Jį prieš keletą metų įvaikino prancūzų pora.

Portalo lrytas.lt duomenimis, pasiturinti sutuoktinių pora įsivaikino tris tos pačios motinos paliktus vaikus. Tačiau kažkas nutiko Prancūzijos piliečių šeimoje. Su įtėviais gyvenęs septyniolikmetis paspruko iš namų. Praėjusią savaitę jis pravėrė Pagėgių vaikų globos namų duris.

Pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė 48 atvejus, kai į Lietuvą buvo įvežti nesaugūs maisto produktai. Teigiama, kad tokie produktai tesudarė 1 proc. bendros maisto produktų masės. Tačiau galima galvoti ir kitaip. Tarkime, 48 atvejus užfiksuoti pavyko. O dar kažkiek atvejų liko neužfiksuoti. Mūsų gyventojų išpirkti ir suvalgyti.

Kodėl taip galima manyti? Nes nė viena tarnyba niekada neužfiksuoja visų atvejų. Nei kontrabandos, nei mokesčių vengimo. Nei visų infekuotų ŽIV, nei visų neleistinoje vietoje pereinančių gatvę. Nei visų šį žiemos sezoną persirgusių gripu. Daugybė gyventojų pračiaudi ir prakosti nesikreipdami į gydytojus. Tad galima užfiksuoti tik bendrą tendenciją. O ji tokia. Mus žeminanti. Vakariečiai gamintojai bando Rytų Europos šalims, iš jų ir Lietuvai, tiekti prastesnės kokybės produktus. Bando ir jiems pasiseka. Kiek kartų pasiseka – net nežinome. Bet ir toliau bandys. Nes jų mentalitetas toks. Laikyti mus antrarūšiais. Matyt, su kitokiais skrandžiais ir visa virškinimo sistema.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Lietuvos žaliųjų judėjimo bei Tauragės regiono atstovus, kurie yra išreiškę susirūpinimą dėl skalūnų dujų žvalgybos darbų neigiamo poveikio aplinkai.

Premjeras patikino, kad jokios sutartys dėl skalūnų dujų žvalgybos nebus pasirašomos, kol Lietuvos mokslininkai nepateiks išvadų apie šio proceso įtaką gamtai. Lietuvos mokslų akademijos ekspertai šias išvadas žada pateikti kovo mėnesį.

„Galutiniai sprendimai bus priimti tik įvertinus ir aptarus mokslininkų pateiktą medžiagą. Dar kartą pabrėžiu, kad nebus atliekami tyrimai, kurie galėtų neigiamai paveikti gamtą, aplinką ir žmonių sveikatą“, – sako Ministras Pirmininkas.

Susiję str.: “grynas.lt: Premjeras: skalūninių dujų žvalgyba nebus stabdoma”

Lietuvininkų gatvė - viena triukšmingiausių Šilutės mieste. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio vadovaujama darbo grupė antradienio posėdyje nusprendė siūlyti Tarybai patvirtinti mieste vienintelę triukšmo prevencijos zoną – Cintjoniškių gatvėje.

Savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vyr. specialisto – Savivaldybės gydytojo Mariaus Bartkaus teigimu, triukšmo lygio matavimai Šilutės mieste parodė, kad garso slėgis, kitaip triukšmas, ribinių verčių neviršija tik toliau nuo gatvių esančiose miegamųjų kvartalų teritorijose. Tuo tarpu kitur, ypač teritorijose šalia gatvių, transporto priemonių keliamas triukšmas maksimalų leistiną lygį (nuo 60 iki 70 decibelų – dBA, priklausomai nuo teritorijos) viršija nuo 10 iki 20 dBA.

Kadangi pažaboti triukšmą iš karto visame mieste būtų pernelyg sudėtinga, todėl M. Bartkus pasiūlė darbo grupei pradžiai imtis bent vienos, triukšmingiausios teritorijos ir nustatyti joje triukšmo prevencijos zoną, tuo pačiu įsipareigojant imtis priemonių akustiniam triukšmui sumažinti, pavyzdžiui, atnaujinant gatvės važiuojamosios dalies dangą, papildomai apželdinant jos pakraščius.

Cintjoniškių gatvės asfalto danga viena prasčiausių mieste – lopas ant lopo, viena jos atkarpa nuolat zuja sunkusis transportas, galiausiai ši gatvė ribojasi su miegamaisiais kvartalais. Todėl A. Balčyčio vadovaujama darbo grupė nusprendė siūlyti Tarybai būtent šioje gatvėje nustatyti triukšmo prevencijos zoną. Juolab kad seniūnija yra numačiusi atnaujinti šios gatvės važiuojamąją dalį, dalimis tiesiant ištisinę asfalto dangą. Jeigu bus skirta pakankamai pinigų kelių priežiūrai, šiuos darbus seniūnija pradėtų dar šiemet.

Darbo grupė triukšmo prevencijos zonoms nustatyti pritarė A. Balčyčio pasiūlymui sodinti mieste, prie gatvių, daugiau medžių, kurie ne tik švarina orą, bet ir „sugeria“ triukšmą. Pradžiai bent vietoj nulaužtų vėjo ir nupjautų. Pinigų medžiams, anot Ūkio skyriaus vyr. specialisto – gamtosaugininko Remigijaus Rimkaus, tikrai užteks.

Vicemeras A. Balčytis ir Savivaldybės gydytojas M. Bartkus pritaria idėjai mažinti transporto srautą centrinėje miesto dalyje, skatinant gyventojus daugiau vaikščioti arba sėsti ant dviračių. Tačiau tam reikia platesnės diskusijos ir rimtesnių sprendimų.

Skalūninių dujų verslas jaunimo akimis.

Pranešimas spaudai
“Lietuva, rinkis tvarią energiją ir saugok švarų vandenį“

15 Europos jaunimo aplinkosaugos organizacijų vienijantis tinklas „Jaunieji Žemės Draugai” šiandien išsiųstu laišku kviečia aukščiausius Lietuvos vadovus ir pareigūnus stabdyti skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje, ragina rinktis aplinką tausojančias alternatyvas bei remia nevyriausybinių organizacijų ir vietinių bendruomenių pasipriešinimą skalūnų dujų žvalgybai ir tolimesnei gavybai.

Jaunieji Žemės Draugai Lietuvos Prezidentei D. Grybauskaitei, ministrui pirmininkui A. Butkevičiui ir aplinkos ministrui V. Mazuroniui skirtame laiške ragina pažvelgti į problemos šaknis ir teikti prioritetus aplinką, žemės išteklius ir žmonių sveikatą tausojančiai energijai, t.y. vystyti atsinaujinančių išteklių energetiką, didinti energijos naudojimo efektyvumą, mažinti neracionalų energijos vartojimą, o Lietuvos pietvakarių regionuose plėtoti ilgalaikį gyventojų užimtumą užtikrinsiantį turizmą ir ekologinį žemės ūkį.

Laiške, remiantis moksliniais tyrimais ir Europos Parlamento atliktomis studijomis, išdėstomos pagrindinės su skalūnų dujų gavyba ir hidraulinio skaldymo technologija susijusios rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai, iš kurių didžiausias grėsmes kelia požeminio vandens ir oro tarša, atliekų tvarkymas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Teigiama, kad skalūnų dujų gavybos ekonominė nauda susijusių rizikų neatsveria, nes neįskaičiuojami visi aplinkos ir sveikatos apsaugos kaštai.

Ekologinis klubas “Žvejonė”
Jaunieji Žemės Draugai Lietuva
www.zvejone.lt

boksopasaulis.lt nuotr.

Evaldas Petrauskas panarinęs galvą sekmadienį paliko bokso ringą. Londono olimpinių žaidynių bronzinį prizininką šalies čempionato finale Vilniuje įveikė metais jaunesnis kaunietis Eimantas Stanionis.

Prieš finalinę Lietuvos pirmenybių kovą E. Petrauskas jautėsi ramus.

20-mečio boksininko pasitikėjimą kėlė pernai Londono olimpinėse žaidynėse iškovota bronza, kelias į finalą buvo tiesus, o prieš varžybas jį griausmingai sveikino žiūrovai.

Užkopęs į ringą E. Petrauskas nusišypsojo savo sužadėtinei ir mažylei dukrai, kurios bokso kovas stebėjo pirmojoje eilėje.

Skaityti daugiau…