A. Skardžius suabejojo rinkimų skaidrumu. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Sekmadienį balsuoti atėję Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardos žmonės nusprendė, kad jų interesus Seime gins vienas iš dviejų: arba daugiausiai rinkėjų balsų pelnęs dabartinis Seimo narys „tvarkietis“ Kęstas Komskis, arba socialdemokratas Artūras Skardžius.

Pastarasis teigia, kad rinkimai šioje apygardoje skaidrumu nepasižymėjo, ir kviečia Vyriausios rinkimų komisijos prievaizdus atkreipti į tai dėmesį.

Lems asmenybės

K.Komskis vakar „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad rinkėjų pasitikėjimas juo bei partija „Tvarka ir teisingumas“ džiugina.

Skaityti daugiau…

.

.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo praeito trečiadienio Šilutės rajone pradėtos šildyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o oficialus šildymo sezonas visame rajone prasidės šį penktadienį, spalio 19 d.

Spalio mėnesį šilumos energijos kilovatvalandė Šilutės rajono gyventojams kainuoja 23,71 ct (kaina nurodyta su PVM), o karštas vanduo – 19,46 Lt/kub.m.

Pernai šildymo sezonas Šilutės rajone prasidėjo spalio 18 d. ir tęsėsi visus šešis mėnesius, iki šių metų balandžio 20 d.

VSAT nuotr.

Pagėgių rinktinės pasieniečiai sulaikė dešimt vandens transporto priemonių variklių, kurie, įtariama, yra vogti Skandinavijos šalyse. Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo įtarimai pareikšti trims Šilutės miesto ir rajono gyventojams.

Penktadienio naktį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Pagėgių rinktinės operatyvininkai kartu su policijos pareigūnais Tauragėje sulaikė mikroautobusą „Mercedes Benz“. Jį vairavo 23 – ejų Šilutės gyventojas.

Automobilyje pareigūnai rado septynis vandens transporto priemonių variklius. Jų įsigijimo dokumentų šilutiškis neturėjo.

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo VSAT Pagėgių rinktinėje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Automobilis ir varikliai saugomi Pagėgių rinktinėje. Vairuotoją pasieniečiai buvo dviem parom uždarę į areštinę. Pareiškus įtarimus dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo jis vėliau buvo paleistas.

Tęsiant ikiteisminį tyrimą Pagėgių rinktinės operatyvininkai, Ikiteisminio tyrimo skyriaus bei Specialiosios paskirties užkardos pareigūnai penktadienį atliko kratą Šilutės savivaldybės Uostadvario kaime. Pas ten gyvenantį 29 – erių vyrą buvo rastos ir paimtos dvi valtys su pakabinamais varikliais bei dar trys vandens transporto priemonių pakabinami varikliai. Uostadvario gyventojas nebuvo sulaikytas, tik apklaustas.

Beje, juknaitiškių bute VSAT pareigūnai rado ir paėmė apie 10 litrų skysčio, turinčio naminės degtinės kvapą.

Sulaikyti daiktai saugomi Vileikių užkardoje.

Įtariama, kad visi pakabinami valčių varikliai yra vogti Skandinavijos šalyse.

VSAT inf.

Arvydas Jakas:

“Bet aš vistiek myliu Lietuvą”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės „Rotary“ klubo nariai, tęsdami pernai rudenį užgimusią tradiciją viešai pagerbti miestui, jų manymu, labiausiai nusipelniusius žmones, rytoj vėl kviečia šilutiškius į šventinį renginį evangelikų liuteronų bažnyčioje – bus įteikta antroji visų laikų didžiausio Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus (H. Sheu) skulptūros, puošiančios jo vardo dvaro rūmų prieigas, kopija.

Kaip ir pernai, į Šilutės rotarių įsteigtą metų mecenato nominaciją pretenduoja trys juridiniai ir fiziniai asmenys: įvairiapusišką veiklą plėtojantis Šilutės moterų Soroptimos klubas, Evangelikų liuteronų labdaros organizacija “Šilutės Sandora” ir Savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis. Pastarasis nominuotas už… prieštaringai vertinamų skulptūrų statymo Šilutės mieste iniciatyvas.

A. Balčyčio pastarųjų metų iniciatyvos:

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į antrą LR Seimo rinkimų turą vienmandatėje Šilutės – Pagėgių rikimų apygardoje taip pat išėjo socdemas Artūras Skardžius.

Išankstiniais duomenimis, „tvarkietis“ Kęstas Komskis surinko per  27,26 proc. balsavime dalyvavusių rinkėjų pirmumo balsų – 5160.  A. Skardžiaus kraitėje  - 2750 arba  15,62 proc.  balsų.

Trečias „darbietis“ Saulius Stankevičius –  2222 arba 12,62 proc. balsų.

Šilalės – Šilutės rinkimų apygardoje pirmoje pozicijoje įsitvirtino taip pat „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis – per 40 proc. rinkėjų balsų (duomenis jau pateikė 42 apylinkės iš 43). Antrame rinkimų ture jam gali tekti susiremti su Jonu Gudausku (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – per 18 proc. arba Albinu Ežerskiu (Lietuvos socialdemokratų partija) – per 16 proc. balsų.

Daugiau www.vrk.lt.

Antrasis rinkimų turas – po dviejų savaičių, spalio 28 d.

Susiję str.: “Balsų pirkimas Šilutėje: šešėlis krenta ant dviejų partijų”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tik pusdienį penktadienį Nemuno žemupyje sušvito saulė, laivų neblaškė vėjai, ir upėje ties Uostadvariu visu korpuso ir gruntolaidžio ilgiu išsirangė žemsiurbė „Nemuno 11“. Ji užgulė dugno seklumas. Variklių gaudesys dusliu aidu ritosi link žiočių, iki kurių – tik trys kilometrai. Per jas iš Kuršių marių link Minijos žiočių vis sklendė pramoginiai laivai, vienišos jachtos ir žvejų kateriai.

„Žemsiurbė pagilins laivakelį į Uostadvario žiemos uostą, kad dugno sąnašos netrukdytų “, – užkalbintas sakė vietinis gyventojas, ilgametis vidaus vandens kelių prižiūrėtojas kapitonas Steponas Gintalas. Pasak jo, kai šis laivakelis bus garantinio 1,5 metro gylio, žemsiurbę vilkikas per žiotis nutemps į dešinįjį intaką Miniją. Ši pakankamai gili upė įteka į Atmatą kitapus Uostadvario.

Bet ir čia vietomis formuojasi seklumos, jas reikia pašalinti. Minija nuo žiočių iki Lankupių yra 9 km ilgio valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias. Juo iki Povilų ir Mingės prieplaukų nuolat kursuoja maži ir dideli, 80-120 žmonių galintys talpinti, turistinius maršrutus aptarnaujantys laivai.

Etikos komisija sprendimo priėmimą dėl Tarybos narės S. Skutulienės įgaliojimų nutraukimo anksčiau laiko atidėjo kitai savaitei. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija sprendimo priėmimą dėl Tarybos narės Stasės Skutulienės įgaliojimų nutraukimo anksčiau laiko atidėjo kitai savaitei.

Politines įkapes S. Skutulienei sukirpo buvę jos bendražygiai socialdemokratai. Pastarieji užsimanė atimti iš savo buvusios lyderės Tarybos nario mandatą už tai, kad ši praleido penkis iš eilės Tarybos posėdžius.

Su tokiu pareiškimu socdemų frakcija kreipėsi į merę Daivą Žebelienę ir Tarybą rugsėjo pabaigoje įvykusio posėdžio metu. Tarybos pirmininkė D. Žebelienė socialdemokratų pareiškimą savo ruožtu perdavė Etikos komisijai svarstyti.

Tarybos nario Juozo Sauspreškio vadovaujama Etikos komisija į posėdį rinkosi šį penktadienį. Jame dalyvavo tik trys komisijos nariai iš penkių. Vienas jų – Alfonsas Vanagas priklauso Tarybos socdemų frakcijai, kurios pareiškimo svarstyti kaip tik ir susirinko Etikos komisija, todėl jam tarsi ir derėjo nusišalinti, tačiau šis politikas, J. Sauspreškio padrąsintas – esą jis tik dalyvaus svarstyme, bet nebalsuos, – liko prie posėdžių stalo.

Tačiau balsuoti ir neprireikė, mat komisija bendru sutarimu nusprendė neskubėti teisti S. Skutulienės, bet paprašyti jos iki kito ketvirtadienio pateikti įrodymus, kad ji nuo birželio 12 d. iki rugsėjo 21 d. iš tikrųjų gydėsi.

Šilutės r. savivaldybės tarybos veiklos reglamente (28 str. 6 p.) įtvirtinta nuostata, kad Tarybos nariai privalo informuoti Tarybos sekretoriatą apie nedalyvavimą posėdyje ne vėliau kaip 1 val. iki posėdžio ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti Savivaldybės tarybos nario pareigas, kai „jis be pateisinamos priežasties praleidžia iš eilės 3 Savivaldybės tarybos posėdžius, – pagal Savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą“ (87 str. 3 p.).

Į kitą posėdį komisija planuoja rinktis po savaitės, kitą penktadienį. Į jį bus kviečiama ir pati S. Skutulienė.

Susiję str.: “Šilutės Taryboje žvanga kardai, laužomos ietys…”

Organizatorių nuotr.

Antradienį ir trečiadienį Šilutės I-ojoje ir Vydūno gimnazijose vyko projekto „Man ne dzin“ organizuotos pilietiškumo paskaitos, kuriose gimnazistai išreiškė savo valią balsuodami simuliaciniuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

Projektas „Man ne dzin“, gyvuojantis jau aštuntus metus, prieš kiekvienus rinkimus Lietuvoje organizuoja renginius, kuriais siekiama jaunimui suprantama kalba parodyti, kodėl svarbus jų, kaip vienos iš didžiausių visuomenės grupių, dalyvavimas rinkimuose. Šilutėje pirmą kartą surengta rinkimų simuliacija, kuria buvo siekiama supažindinti jaunuolius su balsavimo rinkimų apylinkėse tvarka ir paskatinti juos kritiškai įvertinti kandidatus į Seimo narius.

Skaityti daugiau…

Spalio 16 – oji – Mažosios Lietuvos genocido diena.

2006 m. liepos 19 d. LR Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuriuo Spalio 16-oji diena skelbiama atmintina Mažosios Lietuvos gyventojų genocido minėjimo diena. 2007 m. spalio 19 d. LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „Dėl lietuvių tautos genocido Mažojoje Lietuvoje ir Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo“.

Joje ji „primena, kad Seimas 2006 m. pripažino 1944-1948 metais įvykdytą Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą, kurio metu buvo nužudyta 320 tūkst. gyventojų, tarp jų virš 130 tūkst. lietuvių kilmės, tačiau šis kraupus įvykis dar nėra pripažintas tarptautiniu mastu“.

Geografiškai Mažoji Lietuva yra šiaurinė Rytprūsių dalis – Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai. Tai pirmosios lietuviškos knygos, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos, pirmųjų lietuviškų periodinių leidinių, pirmųjų lietuviškų mokyklų, pirmosios lietuviškos tautinės organizacijos, lietuvių literatūrinės kalbos gimtinės žemė.

Čia iki XIX vidurio mažlietuviai (lietuvininkai) sudarė kaimo gyventojų daugumą. 1932 m. mūsų iškilusis filosofas ir rašytojas Vydūnas rašė, kad Prūsų (t. y. Mažojoje) Lietuvoje Tilžės, Ragainės, Įsruties, Gumbinės, Geldapės, Labguvos ir Vėlavos apskrityse gyvena per 400 tūkstančių lietuviškos kilmės žmonių, iš kurių per 100 tūkstančių dar kalba lietuviškai. Štai į tokią žemę 1944 metais atėjo raudonasis maras. Stalininė valdžia Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštų priklausomybę traktavo kiek skirtingai ir čionai atėjusi kiek skirtingai juose elgėsi. Mat prieškario Lietuvos dalimi buvęs Klaipėdos kraštas turėjęs atitekti sovietinei Lietuvai.

O Karaliaučiaus kraštas priklausė vokiečiams, su kuriais reikėjo susidoroti be jokio gailesčio. Puolant Karaliaučiaus kraštą, 1944 m. spalio 16 d. buvo perskaitytas „3-jo Baltarusių fronto Karinės tarybos ir politinės valdybos kreipimasis į raudonarmiečius, seržantus, karininkus ir generolus“: „Mūsų fronto kariuomenė, vykdydama Vyriausiojo Kariuomenės Vado, Sovietų Sąjungos maršalo draugo Stalino įsakymą, šiandien pereina į ryžtingą priešo puolimą. Mes einame į Rytų Prūsiją. Išmušė valanda, kai Raudonoji armija istorinę kovą už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę perkelia į hitlerinės Vokietijos teritoriją, į fašistinio žvėries urvą. 3-ojo Baltarusių fronto kariams teko didžiulė garbė pirmiesiems įžengti į Vokietijos žemę, kad kartu su visa Raudonąja Armija pribaigti sužeistą vokiečių žvėrį ir įtvirtinti ilgaamžę rusų ginklo garbę.

Tokia buvo genocido veiksmų pradžia. Baigėsi jis tuo, kad Karaliaučiaus krašte vietos gyventojų neliko visai. Ignoruojantys Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą, neretai teigia, kad nuo jo nukentėjo tik Vokietijos reicho vokiečiai, tarsi aukos būtų skirstomos pagal tautybę ir lietuviams visada buvo daromos išimtys. Pateiksime jų prisiminimus. Kai generolo K. K. Rokosovskio II Baltarusių fronto 31-oji armija 1945 m. sausio 26 d. ties Tolkemita prasiveržė prie Aistmarių, sausumos kelias pabėgėliams trauktis į Vokietijos gilumą buvo uždarytas. Daugybė Karaliaučiaus krašto ir centrinės Rytprūsių dalies civilių gyventojų bandė, vieni Aistmarių pakrante, kiti ledu traukti prie Piliavos (vok. Pillau) uosto, kad iš ten laivais pasitraukus į Vokietiją.

Apie savo, beje nesėkmingą, bėgimą Aistmarių ledu rezistentui Petras Cidzikui 1999 metais pasakojo iš Mielkiemio kilęs septyniasdešimtmetis Jonas Petraitis: „Traukėmės Aistmarių ledu. Suskaičiavau keturiolika gurguolių, kurių nebuvo matyti nei pradžios, nei galo. Kiek čia galėjo būti dešimčių ar šimtų žmonių, sunku pasakyti“. Vežimų, rogių ir sunkvežimių vilkstines bombardavo ir kulkosvaidžiais apšaudė rusų lėktuvai. Viena Mažosios Lietuvos bėglė prisiminė: „Per ledą ėjome 27 valandas, vis klupdami ant arklių stipenų ir žmonių lavonų. Daug vežimų įlūžo ir nuskendo, nes rusai iš lėktuvų nuolat šaudė. Arkliai baidėsi ir šokdavo į atsivėrusiais properšas. Aš už rankų laikiau du savo vaikus. Baisus buvo tas bėgimas“.

Klaipėdiškis Aleksandras Mykolaitis rašė: „Subombardavus Karaliaučių ir aš atvykau į Roženavą (Rozenau) prie Alenšteino (dabartinio Olštyno), kur jau buvo mano šeima… Pasislėpėme bulvių rūsyje… Grįžę į sodybą radome šūviu į kaktą nužudytą šeimininkę (ji negalėjo parodyti jokio pasipriešinimo rusams ir šiaip jau buvo nepakanti naciams). Jos vaikai liko našlaičiais. Priėjęs šiek tiek kalbantis vokiškai rusų kareivis, pasigailėjęs, patarė vykti į Alenšteiną, nes kaimuose visus gali išžudyti. Privažiavus Alenšteiną, kelias apie kilometrą iki miesto, buvo pilnai nuklotas civilių žmonių lavonais, galvomis į kelio vidurį. Važiuojant per sutraiškytas jų galvas nebildėjo net rusų tankų vikšrai. Atrodė, kad jie tokiu būdu buvo nužudyti.

Tarp jų galėjo būti žmonių ir iš Didžiosios ir iš Mažosios Lietuvos, nes Alenšteine buvo labai daug pabėgėlių“. Ne ką linksmesni 85-mečio HermonoStepaičio iš Ragainės apskrities Lindikų kaimo 1967 m. užrašyti prisiminimai. Jis pasakojo: „Lindikų kaimo gyventojų didžiuma buvo lietuvininkai, kaip pvz., Pempeitis, Naujoks, Augaitis, Maurušaitis, mokytojai Mykolaitis ir Sakaitis, ūkininkai Šturmaitis, Vilimaitis ir kiti. <…> 1944 m., vokiečių žandarų įsakymu, visi Ragainės apylinkės kaimai buvo evakuoti. Iš pradžių išvarė gyvulius, o vėliau vežimais turėjo kraustytis ir gyventojai. Tačiau 1945 m. mus užklupo rusai. Čia jie labai nežmoniškai elgėsi su moterimis ir mergaitėmis. Mano kaimynas Krūtinaitis mėgino apginti savo žmoną nuo išniekinimo.
Įpykęs rusas jį nušovė ant vietos. Tokiu būdu rusai nušaudavo 5 ar 6 prūsų lietuvių ūkininkus, kurie gynė savo moteris ir dukras“. Tilžėje (rus. Sovietsk) gyvenusi mažlietuvė H. N. režisierei A. Kalinauskienei papasakojo kaip žuvo nenorėjusi trauktis jos mama. Netoli Ragainės miesto 20 sužvėrėjusių rusų kareivių išprievartavo ją, o po to jos, vaiko, akivaizdoje apipylė benzinu ir sudegino…Mažlietuviai kentėjo ir nuo nacių ir nuo bolševikų. Dovydas Kiauka (1897-1989) iš Antleičių kaimo apie apsitraukimą vežimais ir susitikimus su „rusais“ savo dar neišleistuose prisiminimuose aprašė tokį įvykį. Kai iš Plaškių kaimo gyventojo Merūno buvo atimti du arkliai jis panoro juos atgauti. Priėjęs kareivis paklausė „ar tai tavo arkliai?“

Tas atsakęs „Taip, mana“. Kareivis išsitraukęs brauningą šovė. Pašautasis kritęs Kiaukai po kojomis. Toliau Kiauka prisiminė „Prie vokiečių kaip nevokietis ir hitlerininkų priešas tapau mušamas ir buvau paskirtas būti nužudytas. O prie rusų į mane žiūrėjo kaip į vokietį hitlerininką ir ne vieną kartą pridėję šautuvą prie galvos ir krūtinės norėjo nušauti“. Karo pabaigos raudonąjį terorą ištvėrę išlikę Karaliaučiaus krašto gyventojai buvo renkami į Karaliaučiaus, Įsruties, Prūsų Ylavos, Gastų, Tolminkiemio ir kitas koncentracijos stovyklas. Rusų literatūroje jos pateikiamos kaip rūpinimosi civiliais vokiečių gyventojais priemonė, kur šie ne tik dirbo, bet buvo maitinami, turėjo medicininę priežiūrą. Iš tikrųjų, jie ten buvo naikinami – kentė alkį, šaltį, ligas. Karaliaučiaus gyventoja E. L., buvusi Ylavos stovykloje nuo 1945 m. gegužės iki spalio mėnesio, pasakojo: „Tai buvo pėstininkų kareivinės iš aštuonių didelių apgriautų korpusų. Teritorija buvo aptverta spygliuotos vielos tvora, visuose kampuose aukštai iškelti bokšteliai su sargybiniais.

Ketvirtame ir penktame korpusuose buvo laikomi vyrai, o kituose moterys, vaikai ir seneliai. Kai aš gegužės 16 d. buvau atgabenta į lagerį, jame jau buvo apie 14000 žmonių, o birželio mėn. pabaigoje liko tik apie 6000. Per tą laiką iš bado ir ligų mirė 8000 kalinių. Kasdien iš lagerio riedėdavo vežimėliai, kuriuose buvo sukrauti lavonai. Juos gabendavo už tvoros ir versdavo į iškastus didžiulius griovius, apipildami kalkėmis“. Ylavos lageris veikė iki 1949 m. pradžios. Kaip žinome, karo metu bet kokio genocido objektas yra civiliai, kariuomenėje netarnaujantys gyventojai – vaikai, moterys, seneliai. Ginkluoto konflikto t. y. karo metu jų teisinę padėtį nusako dešimtys įvairių tarptautinių sutarčių ir deklaracijų.

Teisinėje praktikoje dažniausiai remiamasi Hagos 1899–1907 m. taikos konferencijų konvencijomis bei deklaracijomis dėl neleistino elgesio su civiliais karo veiksmų rajone, dėl karo aukų apsaugos, kurias vėliau papildė ir konkretizavo 1949 m. Ženevos konvencija bei jos 1977 m. papildomi protokolai. Sovietinis genocidas yra išskirtinis tuo, kad jį vykdžiusi pusė ne tik visiškai nepaisė tarptautinių sutarčių ir konvencijų, bet ir tuo, kad Sovietų Sąjungos valstybės turto ir pareigų perėmėja Rusijos federacijos valstybė, Ženevos konvencijos signatarė (!?) ne tik nepasmerkė savo pirmtako įvykdytą sovietinį genocidą, bet iki šiol neigia jo buvimo faktą.

Gal keista, o gal ir ne, bet niekas iš lietuvių istorikų Mažosios Lietuvos gyventojų genocido temos nenagrinėja. Kai kas iš jų, pvz., istorikas Alvydas Nikžentaitis netgi teigia, kad mažlietuviai nebuvo genocido Rytprūsiuose auka, apie kokį nors sovietinį terorą mažlietuvių atžvilgiu nieko nežinoma, jokie dokumentai to nepatvirtina. Klaipėdos universiteto istorikas H.Vitkus, pripažįsta, kad sovietinių karinių ir administracinių struktūrų nusikaltimų prieš vietinius Karaliaučiaus krašto gyventojus būta, bet raudonarmiečiai prievartavo ne tik vokietes ir mažlietuves. Buvo prievartaujamos ir į Vokietiją darbams atvežtos rusės, ukrainietės, baltarusės. Ar tai galėtų pateisinti sovietinį smurtą, leistų jį ignoruoti? Kiek Karaliaučiaus kraštas neteko civilių gyventojų dėl sovietinio genocido?

Esame paskaičiavę, kad iki Rytprūsių karinės operacijos jame buvo apie 430 tūkst. civilių gyventojų (prieš pat karą čia iš viso gyveno 900 tūkstančių). 1947-1949 m iš krašto buvo deportuoti likę 102 tūkstančiai (taigi, kas nežuvo, tas neteko savo tėviškės). Taigi išeina, kad „dingo“, t. y. susidorota su beveik 328 tūkstančiais (kiti tyrinėtojai pateikia kiek mažesnius arba gerokai didesnius aukų skaičius). Pagal Vydūną, lietuvių kilmės žmonių prieškariniame Karaliaučiaus krašte būta beveik 40%. Taigi dėl sovietinio genocido Karaliaučiaus krašte netekome visų per 130 tūkstančių lietuvių kilmės žmonių.

Daug tai ar mažai? Palyginimui pasakysim, kad dėl nacių Holokausto žuvo 195 tūkstančiai Lietuvos žydų. Nenorėčiau priešpastatyti žydų ir lietuvių netektis. Tačiau, žydų iš nacių patirtos netektys kasmet prisimenamos aukščiausiu lygiu, o mažlietuvių, kurie patyrė ir nacių ir bolševikų smurtą, dažnai ignoruojamos… Mes netekome visų pagrindinės Mažosios Lietuvos dalies, Karaliaučiaus krašto, lietuvių kilmės gyventojų. Dėl bolševikų partijos teroro. Jei tai ne genocidas, tai kas tada?

Vytautas Šilas yra Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas

mazoji-lietuva.lt

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Trečiadienį pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo Šilutėje figūruoja Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“. „Šilutės ETA Žinioms“ tai patvirtino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Simona Šniaukštaitė.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną policija Šilutėje sulaikė vieną rinkėją su iš anksto pažymėtu rinkimų biuletenio pavyzdžiu. Vėliau buvo nustatyti du asmenys, kurie grupei rinkėjų pažadėjo sumokėti už tai, jei jie balsuos už vienos iš partijų kandidatus. Jiems pareikšti įtarimai dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise ( LR BK 172 str.).

Įstatymas numato, kad tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pagėgių sąskaitoje – per 200 balsų.

Per abi išankstinio balsavimo dienas Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje pilietinę pareigą renkant LR Seimą ir balsuojant referendume dėl Visagino AE atliko daugiau kaip 1279 krašto rinkėjai.

Dar 194 vokai su balsavimo biuleteniais gauti specialiuoju paštu.

Iš anksto balsavo iš viso 1473 arba beveik 3,9 proc. visų apygardos rinkėjų.

Aktyviau balsuota tik Vilniaus Senamiesčio (13,36 proc.), Centro (9,44 proc.) ir Vilniaus – Trakų (5,92 proc.) rinkimų apygardose.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje yra iš viso apie 38 tūkst. rinkėjų.

A. Jakas (kairėje), R. Plikšnys ir S. Juodzevičius (jo nuotraukoje nėra) kviečia krašto gyventojus neparsiduoti tamsiosioms politinėms jėgoms, bet patiems pareikšti savo pilietinę valią renkant LR Seimą. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Trys kandidatai į LR Seimą vienmandatėje Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje – Raimondas Plikšnys, Arvydas Jakas ir Saulius Juodzevičius, reaguodami į vakarykščius pranešimus apie masinį rinkėjų balsų pirkimą per išankstinį balsavimą Šilutėje, šiandien, ketvirtadienį, drauge raštu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Valstybės saugumo departamentą, Policijos departamentą, Generalinę prokuratūrą ir Vyriausiąją rinkimų komisiją su prašymu užtikrinti tvarką ir sustabdyti nusikalstamą veiklą rinkimų metu šioje rinkimų apygardoje.

Šilutiškiai kandidatai į Lietuvos parlamentą reiškia susirūpinimą dėl rinkimų įstatymo pažeidimų ir masinio balsų pirkimo per išankstinį balsavimą Šilutėje.

„Šitokie faktai ne tik daro gėdą mūsų kraštui, bet ir griauna demokratinės valstybės pagrindus, – teigiama jų kreipimęsi, – todėl prašome visas įmanomas valstybės struktūros pajėgas imtis neatidėliotinų priemonių demokratinių rinkimų užtikrinimui balsavimų metu“.

R. Plikšnys, A. Jakas ir S. Juodzevičius taip pat kreipėsi į Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardos rinkėjus, kviesdami juos nelikti abejingais savo bei visos šalies ateičiai ir patiems pareikšti savo pilietinę valią spalio 14 d., sekmadienį, renkant atstovus į Respublikos parlamentą, kad tamsiųjų politinių jėgų užmačios neaiškios kilmės pinigais prasimušti sau kelią į Seimą nueitų perniek.

Dėl abiejų šių atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Būta ir daugiau pranešimų apie galimą rinkėjų papirkinėjimą Šilutėje.

Susiję str.: “Šilutėje rinkėjai balsuoti važiuoja ir taksi automobiliais…”

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

1919 metų spalio 10 – ąją buvo priimtas pirmasis Lietuvos savivaldybių įstatymas. Nors pirmuosius netvirtus žingsnius vietos savivalda žengė dar anksčiau, savivaldos istoriją pradėta skaičiuoti nuo šios datos, o minėti nuo 2007 m.

Šilutės rajono savivaldybėje šios dienos paminėjimas tapo didele ir ypatinga diena. Iš ryto Savivaldybės vadovai užleido savo kėdes ketvirtąja valdžia tituluojamai žiniasklaidai: Merės krėsle sėdėjo „Šilutės naujienų“ korespondentas Sigitas Grinčinaitis, Administracijos direktoriaus rolę perėmė ir netgi įsakymą dėl šildymo sezono pradžios ikimokyklinėse įstaigose pasirašė „Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas. Administracijos direktoriaus pavaduotojo Vyganto Kamarausko darbo subtilybes pamėgino „perkąsti“ internetinio laikraščio „Šilutės ETA žinios“ korespondentas Orestas Lidžius. Kanceliarijos vedėjos Danos Junutienės vietą užėmė „Šilokarčemos“ korespondentė Gerda Belokopytova, Komunikacijos skyriaus Romualdo Eglinsko – Andrius Vaišnoras, Socialinės parmos skyriaus vedėjos Virginijos Paulauskienės – Birutė Mickienė, abu pastarieji iš „Šilokarčemos“ redakcijos, ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Indros Pranaitienės stažuotoja vienai valandai buvo „Žinios1“ korespondentė Ingrida Slavickaitė. Mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio kabinete intensyviai dirbo „Šilutės televizijos“ laidų vedėjas Marijus Budraitis.

Antroji šventės dalis tęsėsi Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje, kur Savivaldybės bendruomenės atstovų komandos dalyvavo „Protų mūšyje“ – turnyre. Atskira komanda „Desantas“ buvo sudaryta ir iš svečių: iš Lietuvos savivaldybių asociacijos bei savaitraščio „Savivaldybių žinios“ redakcijos kolektyvo narių. Šios komandos kapitonu buvo šilutiškiu save vadinantis ir taip besijaučiantis Arūnas Valinskas. Komandoms teko atsakyti į daugelį gana nelengvų klausimų Pamario krašto istorijos, įžymių žmonių, muzikos temomis. Visi viktorinos dalyviai turėjo išskirtines aprangas, komandos pavadinimą, kapitoną. Medikų komanda „Špricas“ netgi pusiau gyvą pacientą įspūdžiui sustiprinti ir galbūt griežtosios komisijos širdims sušvelninti atsigabeno. Vertinimo komisija, kurios pirmininke buvo Savivaldybės merė Daiva Žebelienė, nugalėtojais pripažino Šilutės pirmosios gimnazijos komandą „Pelėdžiukai“ (kapitonas – Tarybos narys, istorijos mokytojas ekspertas A. Gečas), o nuo jų vienu tašku atsiliko savivaldybininkų komanda „Biurokratai“ (kapitonas – Administracijos direktorius R. Ambrozaitis). Tarybos narių komanda „Be politikos“ (kapitonė – V. Bubilienė) dovanų gavo paskatinamąjį prizą, anot šmaikščiosios turnyro vedėjos Sandros Jablonskienės, kai kurias žmogaus savybes atspindintį moliūgą. Paskatinamuosius prizus gavo ir kitos komandos: vydūniečiai – bulvių krepšį, „Desantas“ – F. Bajoraičio viešosios bibliotekos firmines skareles, žurnalistai – rūkytą liežuvį, „Biurokratai“ – pilną krepšį rausvašonių obuolių, o medicinos darbuotojai – stilingai papuoštą butelaitį. Pirmosios gimnazijos komandos nariams – turnyro nugalėtojams Merė įteikė bilietus į Klaipėdos dramos teatro spektaklį, o A. Valinskas – kvietimą dalyvauti televizijos žaidime „TAIP ir NE“.

Po smagios viktorinos visi skubėjo į Šilutės seniūnaičių sąšauką „Seniūnaitis šiandien – patarėjas, pagalbininkas, bendruomenės telkėjas“ Kultūros ir pramogų centre. Prie atskirų stalų susėdę seniūnaičiai, seniūnai, dvasininkai, žurnalistai, korespondentai aptarinėjo seniūnaičių veiklos aktualijas, statusą, vaidmenį bendruomenės gyvenime. Buvo vaišinamasi kava, sausainiais, o scenos centre stovinti mūsų krašto vėtrungė pasipuošė prasmingomis sentencijomis apie linkimas įgyvendinti tradicijas aprašytais kaspinais, kuriuos užkabino seniūnai. Bendrumo dvasią stiprino nuoširdūs pokalbiai prie kavos puodelio. O sustojus prie Šilutės rajono savivaldybės pastato bendrai nuotraukai, apsiniaukusį dangų praskrodė skaisčios saulės spinduliai.

Paskutiniai intensyvios šventinės dienos akcentai sudėti ir, kaip lietuvių liaudis sakydavo, viščiukai suskaičiuoti (mat, ir Savivaldos diena rudenio metu minima) buvo nuo didžiosios Šilutės kultūros ir pramogų centro salės scenos, kur Savivaldybės merė Daiva Žebelienė ir Administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis teikė padėkas, sakė padėkos ir sveikinimo žodžius bendruomenės nariams ir Savivaldybės darbuotojams. Gražus dirbančio žmogaus pagerbimas ir jo atsakingo darbo įvertinimas buvo itin šiltas ir prasmingas.

Savivaldybės merės Daivos Žebelienės padėkos raštai įteikti:

Lietuvos savivaldybių asociacijai – už produktyvų bendradarbiavimą, supratingą ir geranorišką reagavimą į Šilutės krašto savivaldybininkų pasiūlymus, pastabas įgyvendinant esminį vietos savivaldos tikslą – kurti žmogaus gerovę.

Lietuvos jūrų muziejui – už turiningą edukacinių renginių „Mano jūra – tolima ir artima“ ciklą, kur mus jungiantis vanduo taikiai plukdo mūsų idėjų, projektų bei darnios partnerystės laivus.

Kristinai Toleikienei, laikraščio „Šilokarčema“ redaktorei – už padovanotą puikų akcentą, garsinantį mūsų kraštą, už parodą „Ernstas Vilhelmas Berbomas – vėtrungių tėvas“.

Remigijui Šemekliui, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigui, už geranoriškumą ir pagalbą puoselėjant kultūrinius sumanymus;

Marijui Budraičiui, prodiuseriui, renginių vedėjui, už Šilutės krašto populiarinimą ir gražių idėjų įgyvendinimą;

Orestui Lidžiui, „Šilutės ETA žinių“ leidėjui, už operatyvų savivaldos aktualijų viešinimą vietos bendruomenei;

Simonai Pužaitei, „Šilutės naujienų“ korespondentei, už operatyvų savivaldos aktualijų viešinimą vietos bendruomenei;

Rimantui Jaruškevičiui, Šilutės jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkui, už pilietinį aktyvumą, dėmesį savivaldos problemoms.

Daliai Užpelkienei, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorei, už ambasadorišką darbą telkiant kraštiečius ir Šilutės visuomenę puikioms idėjoms įgyvendinti, už naujoves, diegiamas bibliotekinio darbo srityje;

Rimantei Vitkauskaitei, Šilutės kultūros ir pramogų centro vadybininkei, už iniciatyvas ir darbus sutelkiant jaunimą prasmingai veiklai;

Donatui Jauniui, Šilutės šaulių 8-osios kuopos vadovui, už puikų ir nuoširdų darbą su jaunimu bei patriotizmo ir pilietiškumo perteikimą jaunajai kartai;

Sigitui Jakštui, Gardamo seniūnijos Žakainių seniūnaičiui, už aktyvią visuomeninę veiklą organizuojant šventes kaimo bendruomenei, ūkininkams ir geranorišką bendradarbiavimą su vietos savivaldos institucijomis;

Vytautui Plačui, Usėnų seniūnaičiui, už aktyvią veiklą, svarų asmeninį indėlį plėtojant vietos savivaldą;

Audronei Milerienei, Usėnų seniūnijos Žemaitkiemio seniūnaitei, už aktyvią veiklą, svarų asmeninį indėlį plėtojant vietos savivaldą;

Marinai Lodusovai, Katyčių seniūnaitei, už kultūrinio gyvenimo puoselėjimą ir aktyvų dalyvavimą vietos savivaldoje sprendžiant seniūnaitijos problemas;

Nijolei Stanelienei, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Degučių bendruomenės tarybos narei, už aktyvią veiklą bendruomenėje „Rytdiena“, renginių organizavimą ir vedimą;

Sigitai Ežerinskienei, Vainuto seniūnijos Bikavėnų seniūnaitei, už aktyvų socialinių problemų sprendimą, švarinimosi talkų ir renginių organizavimą;

Jonui Sudeikiui, Vainuto seniūnijos Balčių seniūnaičiui, už aktyvų socialinių problemų sprendimą, švarinimosi talkų ir renginių organizavimą;

Elenai Venskienei, Juknaičių seniūnijos Pašyšių seniūnaitei, už kaimo bendruomenės telkimą gražesniam bendravimui;

Daliai Barkauskienei, Kintų seniūnaitei, už aktyvią veiklą ir bendradarbiavimą;

Alytei Stirbienei, Katyčių seniūnijos Stubrių seniūnaitei, už aktyvų dalyvavimą vietos savivaldoje sprendžiant seniūnaitijos problemas;

Vytautui Laurinavičiui, Saugų bendruomenės „Saugų artuma“ pirmininkui, seniūnijos renginių organizatorių ir vedėją.

Administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio padėkos įteiktos:

Alfonsui Šepučiui, Švėkšnos seniūnui, už aktyvią visuomeninę veiklą, puikų bendravimą su vietos bendruomene įtraukiant ją į visas seniūnijos gyvenimo veiklos sritis, nuoseklų Švėkšnos metraščio rengimą;

Jonui Budreckui, Žemaičių Naumiesčio seniūnui, už nenuilstamą triūsą ir rūpestį gražinant seniūnijos aplinką, didelį indėlį į vietos bendruomenės socialinę, kultūrinę ir šviečiamąją veiklą;

Algirdui Ivanauskui, Šilutės seniūno pavaduotojui, už nuoširdų bendradarbiavimą gražinant Šilutę;

Vladui Rimkui, Šilutės seniūnijos inžinieriui, už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, aktyvų dalyvavimą Šilutės seniūnijos bendruomenės veikloje;

Violetai Astrauskienei, Saugų seniūnijos raštvedei, už kompetenciją, nuolatinį Savivaldybės administracijos seniūnijų raštvedžių metodinį konsultavimą ir aktyvią visuomeninę veiklą;

Aleksandrui Dulskui, Rusnės seniūnijos specialistui, už ilgametį darbą ir aktyvią veiklą bendruomenės gyvenime;

Birutei Pocevičienei, Gardamo seniūnijos specialistei, už ilgametį sąžiningą darbą vietos savivaldoje, aktyvų bendradarbiavimą su kaimo bendruomenėmis, sėkmingą projektų rengimą ir lėšų pagal juos įsisavinimą iš įvairių fondų;

Vaidilutei Dūdienei, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos specialistei, už aktyvią veiklą Žemaičių Naumiesčio bendruomenės taryboje, miestelio švenčių organizavimą;

Romualdui Eglinskui, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjui, už įvairiapusį bendradarbiavimą;

Janinai Valienei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjai, už ilgametį ir nepriekaištingą darbą;

Romualdui Renčeliauskui, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjui, už aktyvų dalyvavimą organizuojant ekstremaliųjų situacijų prevenciją ir Šilutės rajono savivaldybės gyventojų saugos stiprinimą;

Sigitui Šepučiui, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjui, už ilgametį sąžiningą darbą;

Danai Junutienei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kanceliarijos vedėjai, už ilgametį sąžiningą darbą;

Lilijai Valaitienei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai, už ilgametį sąžiningą darbą;

Zitai Tautvydienei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus Turto poskyrio vedėją, už nepriekaištingai ir sąžiningai atliekamą darbą;

Ingridai Jokšienei, Komunikacijos skyriaus vyriausiajai specialistei, už aktyvią visuomeninę veiklą ir puikias iniciatyvas;

Jurgitai Skobienei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiajai specialistei, už aktyvią veiklą įgyvendinant kultūrinius projektus ir puikų komandinį darbą;

Danguolei Gustienei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyriaus vyriausiajai specialistei, už ilgametį ir nepriekaištingą darbą tvarkant Savivaldybės iždo buhalterinę apskaitą;

Vidai Kubaitienei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiajai specialistei, už nepriekaištingą ir puikiai atliktą darbą organizuojant, lydint bei globojant Šilutės rajono savivaldybės meno kolektyvų delegaciją 2012 m. Lietuvos moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“;

Rasutei Tarozienei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kanceliarijos vyresniajai archyvo tvarkytojai, už iniciatyvą ir darbų koordinavimą sutvarkant pagal naujausius reikalavimus archyvo saugyklas;

Albinui Bučinskui, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vairuotojui, už ilgametį sąžiningą darbą;

Bronei Šimašiūtei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterijos buhalterei, už ilgametį darbą;

Lidijai Beitaitei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterijos buhalterei, už ilgametį darbą;

Kristinai Šadauskaitei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei, už nuoširdų darbą ir rūpinimąsi globojamais vaikais;

Gretai Paulavičiūtei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiajai specialistei, už iniciatyvumą ir atliktą didelį papildomą darbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant Savivaldybės interesams teismuose;

Rasai Tumaitienei, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiajai specialistei, už gerą savo darbo išmanymą.

Renginius Šilutės kultūros ir pramogų centre vedė Administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, kuriai Padėkos vakare buvo įteiktas Kultūros ministro Arūno Gelūno Padėkos raštas.

Renginį pabaigė visad jaunas ir smagus dainininkas Egidijus Sipavičius, kuris pristatė Lietuvos jūrų muziejaus projektą „Mano jūra – tolima ir artima“ ir kurio koncertą šilutiškiams dovanojo Lietuvos jūrų muziejus.

Daugiau nuotraukų…

Šilutės r. savivaldybės administracijos inf.

Leitės upė nuo tilto ties Kūlynais. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Per Šilutės rajoną vingiuojanti Leitės upė dėl gausių kritulių ties Kūlynais (Juknaičių sen.) išsiliejo iš krantų ir apsėmė maždaug 50 metrų kelio iš Užlieknių į Paleičius atkarpą.

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo Romualdo Renčeliausko, trečiadienio vakare vandens gylis apsemtame kelio į Paleičius ruože jau siekė 15 cm, prie kelio pastatyti apie tai įspėjantys ženklai.

Vandens gylis Leitės upėje per praeitą parą padidėjo 6 cm ir ketvirtadienio rytą siekė 244 cm – stichinė riba viršyta 14 cm .

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo pirmadienio, spalio 15 d., keičiamas vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršruto „Macikai – Traksėdžiai“ darbo grafikas: mokinių mokymo dienomis šio maršruto autobusai užsuks į Šilutės miesto Naujakurių kvartalą.

Anot UAB „Šilutės autobusų parkas“ direktoriaus Artūro Stonkaus, pagrindinė autobusų sustojimo vieta Naujakuriuose greičiausiai bus įrengta prie parduotuvės, šalia buvusios mokyklos. Autobusai čia užsuks pakeliui į Traksėdžius maždaug 10 minučių po 7 – tos ir 5 min. po 8 – tos ryto. Tikslus atvykimo laikas bus nurodytas autobusų sustojimo vietoje dar šią savaitę.

Autobusų maršruto „Macikai – Traksėdžiai“ darbo grafikas pakoreguotas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgus į Naujakurių bendruomenės prašymą.

Liudo Mockaus nuotr.

Išankstiniame balsavime Seimo rinkimuose ir referendume dėl Visagino atominės elektrinės Šilutėje fiksuojami pirmi galimi rinkimų įstatymo pažeidimai.

Trečiadienio rytą Šilutės rajono savivaldybės, kur vyksta išankstinis balsavimas, kieme kurį laiką buvo stebimas neįprastas reiškinys: rinkėjai grupėmis lipo iš taksi automobilių…

Policijai įkliuvo vienas rinkėjas, atvykęs balsuoti su (galimai) iš anksto užpildytu balsavimo biuleteniu.

Daugiau galimų pažeidimų, anot Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardos komisijos pirmininko Raimondo Steponkaus, iki pietų nebuvo užfiksuota.

Tačiau pastabų iš šalies sulaukė pačios rinkimų komisijos ir politinių partijų deleguoti balsavimo stebėtojai: vienu metu rinkėjai į balsavimo kabinas ėjo po du tris, bet niekas nenorėjo to matyti.

Šilutėje per pirmą dieną balsavo 482 Šilutės – Pagėgių, 34 Šilalės – Šilutės ir 16 kitų rinkimų apygardų gyventojų. Pagėgiuose išankstiniame balsavime dalyvavo iš viso 132 rinkėjai, iš jų 3 – iš kitų rinkimų apygardų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas
(Policijos departamento pranešimas)

Šiandien 10 val. Šilutėje, Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutės r. savivaldybės patalpose, kur įrengta išankstinio balsavimo patalpa, atvyko balsuoti pilietis Z. J. su iš anksto pažymėtu rinkimų biuletenio pavyzdžiu. Pasak piliečio, pažymėtą biuletenį jam davė iš matymo pažįstama moteris, pažadėjusi už balsavimą, pagal pažymėtą rinkimų biuletenį, po balsavimo sumokėti 20 litų. Taip paperkant pilietį sutrukdyta realizuoti savo teisę rinkti, tokiu būdu trukdant pastarajam pasinaudoti rinkimų ir referendumo teise. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 172 str. 1 d.

10 val. 20 min. Tauragės aps. VPK Šilutės r. policijos komisariate gautas pranešimas, kad Šilutės r. galimai vienos valandos bėgyje už pinigus bus vežami balsuoti rinkėjai nurodytu automobiliu. Apie 15.00 val. buvo sulaikyta grupė asmenų, kurie gavo atlygį už tai, kad balsuotų už tam tikrą politinę partiją. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 172 str. 1 d.

14 val. 22 min. Tauragės aps. VPK Šilutės r. policija gavo pranešimą, kad Šilutėje, Dariaus ir Girėno g. 1, užfiksuotas galimas rinkėjų papirkinėjimas. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Pareigūnai dar kartą įspėja, kad nustačius atvejus, kuomet bus bandoma papirkti rinkėjus, šių asmenų atžvilgiu bus vykdomi atitinkami policijos veiksmai. Primename, kad LR baudžiamojo kodekso 172 str. numatyta, kad trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

Atsakomybės neišvengs ir tie, kurie sutinka perleisti savo balsą už pinigus ar kitokį atlygį. Rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 1000 iki 2000 litų.

Daugiau…

Liudo Mockaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balsavimas iš anksto Seimo rinkimuose ir referendume dėl Visagino atominės elektrinės (toliau – VAE) statybų Lietuvoje vyks trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos visų šalies savivaldybių patalpose.

Balsuoti iš anksto gali visi rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę.

Taip pat trečiadienį prasideda balsavimas specialiuose paštuose. Čia balsuoja esantieji sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose, arba atliekantieji karo tarnybą, taip pat esantieji sulaikymo ir įkalinimo įstaigose. Balsavimas specialiuose paštuose vyksta nuo trečiadienio iki penktadienio.

Penktadienį ir šeštadienį vyks balsavimas namuose: balsuoti galės neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, taip pat sukakę 70 metų ir vyresni, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę.

ve.lt nuotr.

Vos atvėsus orams šiemet lyg iš gausybės rago pasipylė virusinės kvėpavimo takų ligos. “Negi jau visai nebeturime imuniteto šioms sezoninėms ligoms, kad vos tik rudeniui prasidėjus, žmonės ėmė masiškai sirgti: čiaudi, kosėja, sloguoja. Ką daryti, kad būtume stipresni šaltuoju metų laiku, kaip nesusirgti, o susirgus gydytis?” – paklausėme šilutiškio vaistininko, žinomo liaudies medicinos eksperto Virgilijaus Skirkevičiaus.

“Keičiantis metų laikams, pereinamuoju laikotarpiu, žmogaus organizmas patiria daug išbandymų. Tam reikia iš anksto ruoštis. Kai ateina šaltos, vėjuotos dienos, pagal Rytų mediciną, reikia mažinti vėją savyje, savo aplinkoje. Visų pirma stenkimės neperšalti, kojas laikykime sausai, būkime daugiau šilumoje, venkime drėgmės, skersvėjų. Šiuo laikotarpiu labai svarbi mūsų pačių elgsena, mintys, gyvenimo būdas, formuojantys atsparumą ligoms”, – pabrėžė V. Skirkevičius.

Kokia toji tinkama elgsena?

Žmogus turi išlaikyti harmoningą ryšį su gamta. Kai gamta ruošiasi žiemai, vis mažėja saulės, šaltėja dienos, ir žmogus turi prisitaikyti: sumažinti kasdieninį tempą, nebėgioti, nepersidirbti, vakarais ramiai pabūti namuose, vengti triukšmo, didelių susibūrimų, eiti anksti miegoti. Prisiminkime, kaip gyveno mūsų seneliai. Šaltuoju metų laiku vakarus žmonės praleisdavo tyliai, ramiai, dirbdami įvairius darbus šiltuose namuose, prie žvakės bendraudami šeimos rate, melsdamiesi.

Ir mums reikėtų vadovautis šia patirtimi. Patartina stengtis užmigti iki 22 valandos, jei nesimiega, išgerti puodelį šilto pieno, išsitrinti kūną šiltu aliejumi. Gerai išsimiegoję, nusiprausę po šiltu dušu, žvaliai jausitės nuo pat ryto, nereikės įprastinių rytinių stimuliatorių – stiprios kavos ar arbatos. Svarbiausi dalykai, kai ateina vėsus ir tamsus metas, tai paties žmogaus elgesys, santykiai su aplinkiniais žmonėmis, mityba ir tik po to kitos sveikatą stiprinančios priemonės. Rudens ir žiemos metu reikia kuo daugiau praleisti laiko su mylimais žmonėmis, dalintis dvasine šiluma vienas su kitu.

Turbūt svarbu ir tai, kokį maistą valgome?

Taip, labai svarbu. Patarčiau daugiau valgyti košių, mažiau žalių, daugiau termiškai apdorotų daržovių. Košės didina atsparumą ligoms, stiprina organizmą. Tik, aišku, reikėtų valgyti ne greitai paruošiamas košes, kurių pilnos parduotuvės, o virti normalias košes.

Rudenį ir žiemą labai naudinga maistui vartoti įvairias šaknis: salierų, pastarnokų, petražolių. Jas galima patroškinti, paruošti garuose. Šių augalų šaknys turi ir priešuždegiminių, priešvėžinių savybių, stiprina imunitetą.

Sveikatos profilaktikai neužmirškime ir česnako – po skiltelę reikėtų suvalgyti kasdien. Česnakas, svogūnas, imbieras labai tinka žmonėms, kurių rankos ir kojos nuolat šaltos. Karštiems žmonėms – jie paprastai miega iškišę pėdas iš po antklodės – imunitetui stiprinti labai tinka įvairios sėklos, prieskoniai, pavyzdžiui, kmynai, kalendra, krapai, kurie gerina kraujotaką, valo kraują. Svarbu, kad maistas būtų skanus. Jei valgysime susiraukę sveikus produktus, naudos mūsų organizmui bus mažai.

O kaip gydytis susirgus?

Gaila, bet kažkodėl mes nebeturime laiko net ligoms išsigydyti. Bėgame į darbą, nesigydome, manome, kad esame nepakeičiami, o paskui lengvos ligos virsta sunkiomis, atsiranda komplikacijų, daromės priklausomi nuo vaistų. Piliulės tik “užgesina” ligos simptomus, bet tikrosios negalavimų priežasties neišgydo. Tad kam rizikuoti savo sveikata ir net gyvybe?

Bet kokia liga yra ženklas keistis – keisti savo gyvenimą, elgesį, mitybą, santykius su žmonėmis. Tik dažniausiai žmogus to nenori daryti, neturi tam laiko. Pakilo temperatūra ar kraujo spaudimas, sutriko virškinimas, tuoj griebiamės vaistų, nors šie simptomai – tik apsauginė organizmo reakcija. Kai užpuola sezoninės ligos ar persišaldome, reikėtų pagulėti namuose, pagerti šilto pieno su medumi, sviestu, užsiplikyti pankolio arbatos, kuri stiprina imunitetą ir yra viena iš priemonių gripui gydyti. Pankolio arbata padeda išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių.

Medus irgi labai stiprina organizmo apsaugines reakcijas. Nuo seno lietuviai mėgo ne tonizuojančias, bet saldžias arbatas. Mat saldumas reiškia meilę, kurios žmonėms niekada nebūna per daug. Šilto parūgštinto vandens su medumi patartina gerti dėl virškinamojo trakto sutrikimų, kurie skatina gleivių susidarymą organizme. Kuo mažiau gleivių – tuo žmogus lengviau kvėpuoja. Kuomet vargina sausas kosulys, naudinga gerti arbatą su alijošiaus sultimis ir medumi, jei sunku atsikosėti – arbatą su imbieru ar debesylu, čiobreliais. Raudonėlio, čiobrelio arbatos, baziliko sultys gerina virškinimą, lengvina kvėpavimą. Viršutinius kvėpavimo takus atlaisvina ir eteriniai aliejai, išgarinantys aukštą temperatūrą. Augalų sėklų, šaknų gydomieji mišiniai labiau veikia apatinę kūno dalį – uždegimo organizme sukėlėjai pasišalina su šlapimu.

Trūkstant energijos, patariama vartoti daug česnako, gerti gudobelės ir ginkmedžio arbatų. Nereikėtų persistengti kovoje su virusais, pavyzdžiui, maišyti česnako, imbiero, citrinos, nes “uždegsime” organizmą. Taip pat nereikėtų vartoti aspirino kartu su imbieru, nes aspirinas skystina kraują, o imbieras kaitina organizmą. Beje, imunitetą labai stiprina ir išorinė kūno priežiūra – sveika odą tepti pašildytais sezamo ar kitais natūraliais aliejais tokiu būdu šildant organizmą.

Ar gydymuisi nuo peršalimo ligų pakanka tik vaistažolių?

Pasveikti mums padeda ir vaistažolės, ir cheminiai vaistai. Esant ūmiems procesams, smaugiant stipriam kosuliui ar pakilus aukštai temperatūrai, būtina imtis skubių priemonių, kreiptis į medikus, gerti vaistus. Žolelės veikia daug lėčiau ir švelniau, todėl labiau tinka lėtinėms, lengvesnėms ligoms gydyti.

Tik nereikėtų užsiimti savigyda, gerti vaistų saujomis ir ypač atsargiai reikėtų elgtis su antibiotikais. Laimei, pastaruoju metu antibiotikai nėra taip lengvai žarstomi į kairę ir dešinę, nes nesaikingas jų vartojimas jau padidino bakterijų atsparumą šiems vaistams. Su vaistažolėmis irgi reikia mokėti elgtis, jas pažinti, mokėti vartoti. Vaistažolių arbatas reikėtų gerti ne kelias dienas, kaip įprasta geriant tabletes, ir ne nuolat, kaip vartojame paprastą arbatą, o tam tikrais ciklais. Be to, vaistažolių vartojimas labai priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių.

Pavyzdžiui, jonažolė gali pakenkti strazdanotiems, nuolat karštį jaučiantiems žmonėms, ženšenis – stambiems, turintiems aukštą kraujospūdį, ežiuolė – žemą kraujospūdį turintiems žmonėms, kuriems dažnai šąla galūnės, ir kita. Kuomet nesame tikri, ar kokia nors vaistažolė tinka, geriausia ją vartoti mišinyje, kad sumažintumėte galimą šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, naudojant prakaitą skatinančius liepžiedžius ir aviečių lapus, į mišinį reikėtų įmaišyti ir priešingą poveikį turinčios mėtos arba medaus. Visiems vaistažolių mišiniams tinka ramunėlės.

Patarčiau kiekvienam žmogui labiau domėtis savo genetika, artimųjų persirgtomis ligomis, stebėti savo organizmo būklę, nes tokiu būdu galima tiksliau parinkti reikalingas gydomąsias ar organizmą stiprinančias medžiagas, atitinkamai keisti gyvenimo būdą. Nes kas tinka vienam žmogui gydyti, gali visiškai netikti kitam.

Jolanta Beniušytė, “Vakarų ekspresas”

Daugiau: Wowshop

Gripas yra virusinė viršutinių kvėpavimo takų liga, pasireiškianti karščiavimu, raumenų skausmu, galvos ir gerklės skausmais, sausu kosuliu, silpnumu. Rečiau būna sloga, akių skausmai, akių jautrumas šviesai. Pajutus šiuos simptomus būtina kreiptis į gydytoją.

Plintant gripui ir ŪVKTI, rekomenduojama reguliariai plauti rankas. Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis. Dažnai vėdinkite patalpas ir tinkamai apsirenkite. Venkite sąlyčio su sergančiais žmonėmis.

Primename, kad nemokama gripo vakcina asmens sveikatos priežiūros įstaigas turėtų pasiekti iki spalio vidurio. Šiuo metu pasiskiepyti nuo gripo asmens sveikatos priežiūros įstaigose galima mokama vakcina.

Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo simptomai?

Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ar sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę.

Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai – 48 val.).

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Kuo pavojinga gripo infekcija?

Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Antroji svarbi gripo viruso savybė, įtakojanti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:
•virusinę pneumoniją;
•virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimą);
•širdies raumens uždegimą (miokarditą);
•virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams);
•virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

Ką turėčiau padaryti, norėdamas pasiruošti gripo sezonui?

Pasaulio (ir Lietuvos) sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.

Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis kontrastinio vandens voniomis, česnakas, stiprinantys bendrą organizmo būklę preparatai, asmens higiena, nereikalingų kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nė viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.

Kas turėtų pasiskiepyti šį gripo sezoną?

Pagal statistiką, kiekvieniems 2000 susirgimų gripu atvejų tenka viena mirtis. Ji gali ištikti dėl pačios gripo infekcijos sukeltų komplikacijų ar bet kurio paūmėjusio lėtinio susirgimo. Didžiausias mirtingumas nuo gripo yra vaikų iki 2 metų amžiaus grupėje (35%). Šis rodiklis viršija sveikų suaugusiųjų mirtingumą kelias dešimtis kartų. Taip yra todėl, kad tokio amžiaus vaikų imuninė sistema mažai tesugeba pasipriešinti gripo virusui, nes ji dažnai dar nėra spėjusi su juo susidurti. Todėl kiekvienas vyresnis nei 6 mėnesių asmuo, turėtų pasiskiepyti gripo vakcina ir šį sezoną.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasiskiepyti rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:
•Nėščioms moterims;
•65 metų ir vyresniems asmenims;
•Asmenims iki 65 metų, sergantiems lėtinėmis širdies-kraujagyslių, plaučių, metabolinėmis, inkstų ligomis, bronchine astma, asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs.
•Asmenų, kurie serga sunkiomis ligomis, pvz., astma, diabetas ir plaučių ligos ir kt. šeimos nariams ir globėjams.
•Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Kada turėčiau pasiskiepyti gripo vakcina?

Rekomenduojama gripo vakcina pasiskiepyti prieš prasidedant 2012-2013 m. gripo sezonui, kiek galima anksčiau, kadangi reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai, kovai su gripo virusu.

Gripo sezono pradžios negalima nuspėti, tačiau žvelgiant retrospektyviai, gripo sezono pradžia laikoma ankstyvas spalio mėnuo, pabaiga – kovo–balandžio mėnesiai. Gripo vakcina yra gaminama privačių įmonių, todėl vakcinos pateikimo laikas rinkai gali skirtis priklausomai nuo daugelio aplinkybių vakcinos kūrimo procese. Gydytojai skatinami pradėti skiepyti gyventojus kuo anksčiau, kai tik gripo vakcina gydymo įstaigose tampa prieinama.

Tačiau tai nereiškia, kad po spalio mėnesio skiepytis neverta ar pavojinga. Skiepytis šiuolaikiška inaktyvuota vakcina nepavojinga, net jei žmogus yra infekuotas (t.y. užsikrėtęs), o pati liga dar inkubaciniame periode. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sustiprinti natūralios infekcijos.

Kodėl turiu skiepytis gripo vakcina kiekvienais metais?

Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi. Gripo vakcinos sudėtis koreguojama kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų.

Žmonių su nusilpusia imunine sistema organizmas nebegali tolygiai gaminti antikūnių visą gripo sezoną, todėl praėjus keliems mėnesiams nuo skiepijimosi rizika susirgti gripu išauga, tačiau ligos eiga būna lengvesnė. Ištyrus sveikų žmonių imuniteto atsaką į gripo vakciną, paaiškėjo, kad metų laikotarpyje organizmo atsparumas gripo virusams taip pat mažėja, tačiau vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui. Todėl svarbu yra pasiskiepyti kiekvienais metais, netgi, jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.

Ar yra vaistų nuo gripo, jei susirgau ?

Taip. Jeigu susirgote, yra antivirusiniai vaistai, kurie gali ligos simptomus padaryti švelnesnius ir padėti greičiau pasveikti. Šie vaistai taip pat gali apsaugoti nuo rimtų gripo komplikacijų

Kokio gripo sezono tikimasi šiais metais?

Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors gripo epidemijos registruojamos kasmet, jos pradžia, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant koks gripo virusas dominuoja tą sezoną ir kiek žmonių yra pasiskiepiję gripo vakcina.

Nuo kokių gripo virusų apsaugo šių metų gripo vakcina?

Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį Šiaurės ir Pietų pusrutuliui.

2012-2013 m. gripo sezonui skirtoje gripo vakcinos sudėtyje du gripo virusai keitėsi. Pandeminio gripo virusas išliko toks pats kaip ir 2011-2012 m. gripo sezoną.

A tipo virusai – labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. 2011-2012 m. gripo sezono metu Europoje vyravo gripo A (H3N2) virusas, numatoma, kad šio potipio tik kito štamo virusai vyraus ir 2012-2013 m. gripo sezono metu. A (H1N1) gripo virusas, sukėlęs 2009 m. pandemiją, ir toliau cirkuliuoja kai kuriose pasaulio dalyse. Tad pagal PSO rekomendacijas popandeminiam laikotarpiui pandeminio viruso komponentai taip pat įtraukiami į sezoninės gripo vakcinos sudėtį.

B tipo gripo virusai sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau – vaikams. B tipo virusai mažiau kintantys, palyginti su A tipu.

Tad naujam gripo sezonui rekomenduojamoje gripo vakcinos sudėtyje yra:
•A/Victoria/361/2011(H3N2) viruso fragmentai
•B/Wisconsin/1/2010 viruso fragmentai
•A/California/7/2009 (H1N1)pdm09 viruso fragmentai.
Parengė Imunoprofilaktikos skyrius

Daugiau informacijos:
Beata Bukotaitė
8 614 71720, beata@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
www.ulac.lt