Policijos nuotr.

Nuo birželio pradžios iki rudens, kiekvieną savaitgalį, policijos pareigūnai šalies keliuose vykdys reidus, kurių metu bus tikrinamas transporto priemonių vairuotojų blaivumas.

Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje neblaivūs vairuotojai sukėlė 70 eismo įvykių – 21 daugiau nei 2011 – aisiais per sausio – balandžio mėnesius. Juose žuvo 7 žmonės (3 daugiau), 101 buvo sužeistas (39 daugiau).

Kitą savaitę, birželio 4 – 10 dienomis, daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, vykdoma Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) inicijuota saugaus eismo akcija, kuri taip pat skirta kontroliuoti vairuotojų elgesį prie vairo ir tikrinti jų blaivumą.

Vasaros reidų metu policija taip pat tikrins, ar vairuotojai nėra apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Parengta pagal policijos inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savivaldybės stebimuose Šilutės rajono vandens telkiniuose mikrobiologės taršos lygis neviršija Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Šią vasarą reguliariai bus tiriamas keturių maudymosi vietų vanduo: Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės ties Rusne, Kuršių marių ties Kintais ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu.

Pirmieji vandens mėginiai buvo paimti praeitą trečiadienį, gegužės 23 d.

Šią savaitę Savivaldybė sulaukė tyrimo rezultatų: žarninių enterokokų koncentracija 100 mililitrų vandens visuose mėginiuose buvo kelis kartus, o žarninių lazdelių (Escherichia coli) – keliasdešimt kartų mažesnė už leistiną normą.

Tyrimo rezultatų lentelė…

Šilutės rajono maudymosi vietų vandens kokybės stebėjimo grafikas…

VVKD nuotr.

Pats didžiausias ir galingiausias Vidaus vandens kelių direkcijos (toliau – VVKD) laivas – žemsiurbė „Nemuno-11“ pradėjo Nemuno upės vagos valymo darbus.

Beveik 50 m ilgio, 10,8 m pločio ir 8 m aukščio laivas, pastatytas Čekijos Respublikoje 1997 metais, primena trijų aukštų gyvenamąjį namą. Tai nesavaeigis laivas, kurio nuvilkimui į numatytas darbo vietas naudojami Kaune pastatyti nauji vilkikai „Jogaila“ ir „Gediminas“. Vilkikai, pritaikyti dirbti sekliose upės vietose, žemsiurbę aptarnauja viso darbo proceso metu.

Žemsiurbe „Nemuno-11“ atliekami Nemuno upės farvaterio seklumų, kurias paprastai suformuoja įvairūs nešmenys iš upės dugno ir krantų, valymo darbai. Ji dirba vakuuminio siurblio principu, o nusiurbtas gruntas 400 metrų ilgio gruntolaidžiu supilamas į sąvartas prie kranto. Tokio galingumo žemsiurbės techninis našumas yra apie 900 kub. m per valandą.

Nemuno vagos nuo Kauno iki Atmatos žiočių valymo darbai, siekiant pašalinti seklumas farvateryje ir atstatyti vidaus vandenų kelio garantinius matmenis, bus atliekami visą 2012 m. navigacijos laikotarpį. Tai užtikrins reikiamas saugios laivybos sąlygas.

Parengta pagal VVKD inf.

Šilutės gražinimo draugija siūlo toliau tvarkyti Lietuvininkų gatvės skverą. (Egidijaus Vidrinsko nuotr.)

Pagrynių bendruomenės pirmininko Vyganto Kamarausko vadovaujama Šilutės seniūnijos vietos bendruomenės taryba (toliau – VBT) balsų dauguma nusprendė, kad Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programos (toliau – programa) lėšomis Šilutės seniūnijoje turėtų būti finansuojami tik išliekamąją materialinę vertę turintys vietos bendruomenių projektai.

Galutinė projektų atranka planuojama pirmadienį.

Šilutės seniūnijos VBT buvo pateikta iš viso per 10 pasiūlymų, kaip panaudoti Šilutės seniūnijos vietos bendruomenių projektams skirtus pinigus. Atmetus taip vadinamus minkštuosius projektus, jų sąrašas sutrumpėjo maždaug trečdaliu.

Daugiau apie VBT pateiktus pasiūlymus str. „Šilutės vietos bendruomenės tarybai teko sunki užduotis“.

VBT atrinktų projektų aprašai su sąmatomis iki birželio 8 d. turės būti pateikti Savivaldybės administracijai tvirtinti. Visi projektai turės būti įgyvendinti iki šių metų galo.

Šilutės muziejaus nuotr.

Šilutės muziejininkai parengė projektą „Macikų lagerio – karcerio muziejaus ekspozicijos atnaujinimas“. 2012 m. kovo mėnesį projektas pateiktas kultūros rėmimo fondui. Gegužės mėnesį paaiškėjo konkurso rezultatai, – šiam projektui įgyvendinti skirta 4000 litų (bendra projektos suma 5738 Lt.).

Ši finansinė parama suteiks galimybę pasitelkti naujausias technologijas bei parengti modernią kilnojamą parodą, atspindinčią 1939 – 1955 metų Macikų lagerio – karcerio istorijos laikotarpį.

Parodoje, bus galima susipažinti ir su rezistencinio laikotarpio atspindžiais Šilutes rajone.

Šiuo metu jau vyksta su projektu susiję darbai, ruošiama ekspozicija.

Muziejaus inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Iš gausybės pasiūlytų projektų, kurių bendra vertė kone tris kartus didesnė už skirtų pinigų sumą, Šilutės seniūnijos vietos bendruomenės taryba (toliau – VBT) turės atrinkti labiausiai tinkamus finansuoti pagal respublikinę Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programą (toliau – programa).

Prieš savaitę išrinkta Šilutės seniūnijos VBT šiandien, trečiadienį, rinkosi į pirmąjį darbinį posėdį, kuriame VBT nariai ir kitų organizacijų atstovai pristatė savo pasiūlymus dėl programos lėšų panaudojimo.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus prašo 16 500 litų informaciniams stendams mieste įrengti ir sporto inventoriui – lauko treniruoklių komplektui.

Dienos paslaugų centro direktorė Ona Klasauskienė norėtų gauti 2 700 litų socialiai pažeidžiamų asmenų (jų priskaičiuojama apie 80) meno, šviesos, muzikos ir piešimo ant vandens – Ebru terapijos projektui įgyvendinti.

Traksėdžių bendruomenė (pirmininkė Eglė Paulauskienė) pageidauja dengtos autobusų stotelės prie mokyklos, kuri, seniūno manymu, gali kainuoti iki 10 tūkst. litų, arba tinklinio aikštelės vaikams.

Šyšos kaimo bendruomenei (VBT atstovauja Aurelija Jakštaitė) reikia vieno kito tūkstantuko senosioms kaimo kapinaitėms aptverti ir jose palaidoto žvejo, lietuvininkų evangelikų liuteronų sakytojo, lietuvių tautosakos pateikėjo Augusto Dievilaičio gimimo 115 – sioms metinėms paminėti.

Šilutės gražinimo draugija siūlo toliau tvarkyti skverą prie Lietuvininkų gatvės, tarp Šilutės kredito unijos ir senojo muziejaus, minimaliomis sąnaudomis įrengiant jame parkelį šeimoms su vaikais. Pinigų reikia medžiagoms ir naujiems želdynams, o visus pagrindinius darbus draugijos nariai siūlosi patys padirbti.

Naujakurių mikrorajono seniūnaitė Lijana Šerpytienė atnešė net trijų organizacijų pasiūlymus: Naujakurių bendruomenė norėtų iš pagrindų sutvarkyti savo parką, pastatant jame naujų suoliukų ir lauko treniruoklių, įrengiant paplūdimio tinklinio ir vaikų žaidimo aikšteles, taip pat reikėtų sutvarkyti krepšinio aikštelę. Kiek visa tai atsieitų, dar niekas neskaičiavo; „Emericho“ draugija norėtų gauti 1000 litų svečiams iš Vokietijos priimti ir kalėdiniam renginiui Šilutės kultūros ir pramogų centre; Estradinės dainos ir saviraiškos klubui „Spindulys“, kuriam vadovauja pati L. Šerpytienė, nepamaišytų kokie 1300 litų klubo ansamblio kelionėms į respublikinius festivalius ir konkursus iš dalies finansuoti.

Pagrynių bendruomenė (pirmininkas Šilutė sen. VBT vadovas Vygantas Kamarauskas) norėtų sutvarkyti gamtos paminklo – Pagrynių ąžuolo aplinką: įrengti laužavietę, pastatyti medinių suolų ir stalų, šiukšliadėžių, suremontuoti ąžuolą juosiančią tvorelę ir kita. Viskam reikėtų iki 5000 litų.

Šilutės bendrijos „Heidė“ vadovė Gerlinda Stungurienė pranešė, kad jų organizacija šių metų spalį planuoja organizuoti keturių dienų stovyklą Šilutės, Gardamo, Rusnės ir bičiulių iš Vokietijos vaikams. Stovyklautojai tvarkytų kurias nors iš senųjų krašto kapinaičių. Prašoma suma – 20 tūkst. litų.

Grabupių bendruomenei užtektų ir 2100 litų. Anot šios bendruomenės lyderio Vlado Kainovaičio, pinigų reikia dviem krepšinio lentoms su lankais ir tinkleliais, vienam tinklinio tinklui, trim litrams dažų ir dviem teptukams. Visus darbus padirbsiantys patys bendruomenės nariai.

Visa bėda, kad visiems Šilutės seniūnijos bendruomenių projektams numatyta skirti tik apie 28 tūkst. litų. Todėl Šilutės seniūnijos VBT teks išspręsti nelengvą užduotį – atrinkti projektus, kurie labiausiai tenkina vietos bendruomenių poreikius.

Visų vienuolikos Šilutės rajono seniūnijų VBT projektams skirta beveik 94 tūkst. Lt. Projektų aprašai su sąmatomis iki birželio 8 d. turės pateikti Savivaldybės administracijai tvirtinti.

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors savaitgalį ir švies saulė, tačiau prognozuojami lietingi orai. Rodos, krituliai nesitrauks ir kitos savaitės pradžioje.

Atėjusi kalendorinė vasara šilumos ir gerų orų neatneš. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penktadienio dieną trumpas lietus prognozuojamas visoje šalyje.

Vilniuje, Kaune, Panevėžyje sušils iki 15-16, Šiauliuose – 13, Klaipėdoje – 11 laipsnių šilumos.

Šeštadienio naktį taip pat daugelyje rajonų iškris kritulių, šiek tiek smarkiau palynos pajūryje.

Šeštadienio dieną protarpiais lietus numatomas visur. Aukščiausia temperatūra pakils Panevėžyje – iki 15 laipsnių šilumos. Kitur laikysis 10-13 laipsnių šiluma.

Sekmadienio orai primins šeštadienio orus. Vėlgi numatomas lietus su protarpiais išlendančia saule.

„Vakarų ekspresas“

Gorainių kaime užfiksuotas 103 km/h greičiu lekiantis automobilis. (Policijos nuotr.)

Antradienį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tikrino automobilių važiavimo greitį keliuose Tauragė – Žygaičiai – Vainutas ir Šilalė – Šilutė. Per kelias valandas nustatyta 19 greičio viršijimo atvejų, iš jų 15 Šilutės rajono ribose, 4 – Tauragės rajone.

Net 16 greičio viršijimo atvejų nustatyta gyvenvietėse, kur leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km per valandą greičiu.

Dauguma pažeidėjų važiavo vidutiniškai 30 km/h didesniu greičiu už leistiną.

Didžiausias greitis gyvenvietėje – 103 km/h užfiksuotas Šilutės rajone, Gorainių kaime. Pusšimčiu kilometrų per valandą greičiau nei galima vienas automobilis skriejo ir Tauragės rajono kelyje.

Transporto priemonių greitis buvo fiksuojamas mobiliąja įranga.

Tauragės AVPK inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Už ES milijonus iš esmės atnaujintą Šilutės mažųjų laivų uostą koncesijos pagrindu administruojančiai UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ nieko gero nežada (bent kol kas) ir šis, prieš daugiau kaip mėnesį prasidėjęs navigacijos Lietuvos vidaus vandens keliais sezonas.

Investuota beveik 13 milijonų litų

Prieš ketvertą metų įgyvendinus iš ES fondų finansuojamą projektą (bendra projekto vertė – 12 916 232 Lt) Šilutės uoste buvo ne tik rekonstruota 100 vietų prieplauka (48 – iose vietose įrengtos geriamojo vandens ir elektros stotelės), bet ir sutvarkyta 4,7 ha teritorija, išvalyta ir vandens turizmui pritaikyta 5 km vandens kelio Šyšos upe.

Uoste įrengta 50 vietų automobilių ir 4 vietų autobusų stovėjimo aikštelė, pastatytas elingas su uosto administracinėmis ir buitinėmis patalpomis.

Vėliau jau koncesininko lėšomis uoste buvo įrengta mobili degalinė, atidaryta lauko kavinė.

Žodžiu, čia rasi viską, ko gali prireikti ruošiantis į kelionę laivu ar grįžus iš jos, kaip ir dera vienam moderniausių Lietuvos mažųjų laivų uostui.

Deja, ekonominės naudos iš šio pamario krašto perlo kol kas maža. Anaiptol, pirmieji trys navigacijos sezonai uostą administruojančiai bendrovei nešė tik nuostolius. Stebuklo nesitikima sulaukti ir šią vasarą.

Nuostoliai didėja

2011 m. plaukiojimo sezono metu UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ su laivų savininkais buvo sudaręs 123 laivų švartavimosi ir stovėjimo paslaugų sutartis, uostą aplankė 89 svečių laivai iš užsienio šalių – Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir įvairių Lietuvos miestų. 15 laivų žiemą buvo saugomi elingo pastate. Pernai uoste surengti 7 viešieji renginiai: koncertai, šventės, lietuviškų filmų festivalis „Sidabrinės gervės naktys“.

Nors bendra metinė uosto apyvarta siekė apie 100 tūkst. litų, Šilutės vandens turizmo centras metus baigė su 38 tūkst. litų nuostoliu. 2010 – siais jo būta maždaug 18 tūkst. litų mažesnio – nepilnai 20 tūkst. Lt.

Pasak UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ direktoriaus Rimgaudo Višinsko, uosto reikalai ne ką geriau klojasi ir šiemet.

„Kol kas viskas praeitų metų lygyje: išpirkta apie 70 procentų vietų, tačiau šiandien užpildyta tik apie pusė prieplaukos, – teigė R. Višinskas, – greičiausiai dėl palyginti prastų orų“.

Greitų prošvaisčių nesitiki

R. Višinsko manymu, bendriems ekonominiams uosto rodikliams neigiamą įtaką daro ekonominis sunkmetis, kurio pradžia maždaug sutapo (kokia likimo ironija!) su uosto rekonstrukcijos pabaiga.

„Valstybė, kai nesurenka mokesčių, juos didina. O mes negalime sau to leisti, nes padidinę laivų švartavimo ir laikymo įkainius iš karto prarastume dalį klientų, – teigė R. Višinskas. – Kai kils ekonomika, ir žmonės turės daugiau galimybių pirkti geresnius laivus ir daugiau jais plaukioti, tada ir mūsų uostas atsigaus“.

Tačiau greitų prošvaisčių R. Višinskas nesitiki.

Vien prieplaukos negana

R. Višinsko teigimu, Šilutės uostas dabar turi vienintelį privalumą – čia patogu ir saugu laikyti laivus. Deja, tam, kad kažkas norėtų į jį atplaukti, vien to negana.

„Norint, kad kažkas atplauktų, reikia išplėtoti Šilutėje turizmo infrastruktūrą, nes dabar beveik neturime ką parodyti atvykėliams, – įsitikinęs R. Višinskas. – Galbūt H. Šojaus dvaras, jeigu po remonto jame bus įrengta kokių nors įspūdingų ekspozicijų, taps tuo traukos objektu?..“

R. Višinskas neslepia, jog svarsto apie galimybę įrengti Šilutės uoste viešbutį vandens turistams. Tačiau, anot jo, kol kas tai tik atsargus mėginimas pažvelgti į uosto perspektyvą.

Pasigenda veiksmo

Pamario Magelanas kintiškis buriuotojas Andrius Varnas, kuris savo gamybos jachta „Ragainė II“ apiplaukė aplink pasaulį ir per dvejus metus pabuvojo įvairiuose uostuose keliuose Žemės kontinentuose, pritaria nuomonei, kad Šilutės uosto geografinė padėtis – strategiškai gera. Tačiau, anot jo, Šilutei trūksta ne tik lankytinų objektų, bet ir uosto reklamos bei veiksmo, pavyzdžiui, įvairių laivų regatų ir kitokių renginių.

„Pavyzdžiui, pas mus, Mingėje, irgi buvo laikas, kai mažai kas užsukdavo į jachtų prieplauką. Užtat dabar, kai per sezoną rengiame net keturias regatas, negalime atsimušti norinčiųjų prisišvartuoti Minijos upės pakrantėje, prie mūsų klubo, jau nekalbant apie iš vandens turistų citadelės – Nidos pro šalį praplaukiančius laivus, – teigė A. Varnas. – Pavyzdžiui, šį sekmadienį mūsų klubo filmavimo kameros Minijos upėje užfiksavo beveik 300 įvairių laivų, nors dabar čia nėra ką pamatyti – vyksta naujų krantinių statybos. Tačiau vis tiek vienas kitas sustoja prie kavinės“.

A. Varnas sakė esąs įsitikinęs, kad bent dalį visų tų laivų būtų galima nukreipti į Šilutės uostą, – tereikia sugalvoti būdą jiems prisivilioti.

Roberto Kubiliaus nuotr.

Per karšių nerštą Nemuno deltos regioniniame parke, nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d., aplinkosaugininkai nustatė net 268 pažeidimus.

Brakonieriams skirta daugiau kaip 26 tūkst. litų baudų, jiems taip pat teks atlyginti per 25 tūkst. litų žalą žuvų ištekliams, praneša Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – KRAAD).

199 žvejai nubausti už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimus, 53 žuvies mėgėjai žvejojo draudžiamais būdais bei įrankiais, 16 meškeriotojų pažeidė saugomų teritorijų režimą.

Iš pažeidėjų konfiskuoti 42 tinklai, kurių bendras ilgis – 3 035 m, taip pat 6 valtys ir 10 meškerių, aptikti 86 besavininkiai tinklai, jų bendras ilgis – 5440 m.

Iš kairės: Evaldas, Vytautas, Andrius. (Igno Mikalausko nuotr.)

Respublikinėse moksleivių radijo bangomis valdomų sklandytuvų varžybose Šeduvos aerodrome (Radviliškio raj.) Šilutės Vydūno gimnazijos komanda – abiturientai Andrius Barzdys, Evaldas Briedis ir antros klasės gimnazistas Vytautas Šarlauskas – iškovojo antrą vietą.

„Diena pasitaikė labai vėjuota, daugelio varžybų dalyvių modeliai tiesiog sulūžo ore arba atsidūrė ant žemės. Bet vydūniečiams sekėsi sutramdyti vėją ir per visus skrydžius (vienuolika turų) nesulaužė savo sklandytuvų, nepatyrė jokių avarijų,“ – Šilutės Vydūno gimnazijos interneto svetainėje įspūdžiais iš varžybų dalijasi vydūniečių aviamodeliuotojų komandos vadovas, mokytojas Ignas Mikalauskas.

Visi trys šilutiškiai pateko į varžybų finalą, kuriame nusileido tik Vilniaus pirmajai rinktinei, kuri į orą kėlė gamyklinius apie 1200 eurų kainuojančius sklandytuvus.

Mūsiškiai gi varžybose dalyvavo su savo gamybos sklandytuvais, sumeistruotais Vydūno gimnazijoje, padedant mokytojui I. Mikalauskui.

Igno Mikalausko nuotr.

ve.lt nuotr.

“Lietuvos geležinkeliai” ragina šilutiškius iš Klaipėdos kuo greičiau pasiimti išardytą, į kultūros paveldo sąrašą įtrauktą metalinį pėsčiųjų tiltą. Tuo metu Šilutės valdžia reikalauja, kad geležinkelininkai metalines konstrukcijas atvežtų savo lėšomis.

2009 m. išardytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį iki šiol rūdija Klaipėdos geležinkelio stotyje po atviru dangumi. Geležinkelininkams atsibodo jį saugoti, o šilutiškiai neturi pinigų jo transportavimui, nors dar praėjusį dešimtmetį pamariškiai išreiškė pageidavimą, kad ši vertybė būtų sugrąžinta jų miestui.

Nori atsikratyti

Albertas Šimėnas, laikinai einantis AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus pareigas, paragino šilutiškius kuo greičiau apsispręsti ir perimti šią vertybę.

“Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Jūsų savivaldybė nėra pateikusi mūsų bendrovei savo sprendimo dėl demontuoto tilto konstrukcijų perėmimo Šilutės rajono savivaldybės nuosavybėn, maloniai prašome jį pateikti artimiausiu metu”, – savo rašte, adresuotame Šilutės savivaldybės merui Virgilijui Pozingiui, rašė A. Šimėnas.

Tačiau V. Pozingis, nors ir pripažindamas, kad tiltas Šilutei reikalingas, vengia tiesaus atsakymo ir tiesiog atsirašinėja. Savo rašte “Lietuvos geležinkeliams” jis prašo pateikti duomenis, kiek kainuotų tilto pervežimas iš Klaipėdos į Šilutę, kiek kainuotų tokio ypatingo krovinio pervežimo projekto parengimas ir kt.

Kodėl jis taip neryžtingai trypčioja vietoje, sužinoti negalėjome, mat meras šią savaitę dirba saulėtoje Turkijoje. Oficialiai teigiama, kad V. Pozingis išvyko į tarnybinę komandiruotę į Konaklį, miestą, kurį su Šilute sieja miestų partnerystės ryšiai. Beje, mero darbdavė, Šilutės rajono savivaldybės taryba, praėjusią savaitę nepatenkino V. Pozingio prašymo išleisti jį atostogų. Todėl meras išleido potvarkį, kuriuo pats save komandiravo į Turkiją.

Prieš kelis mėnesius V. Pozingis yra sakęs, kad į senąją vietą ties geležinkelio stotimi tiltą grąžinti nėra prasmės, nes žmonių srautai esą jau susiformavo kitose vietose.

“Pagal vieną pasiūlymų, jį būtų galima pastatyti per Šyšos upę ties stadionu arba ties naujuoju uosteliu. Tačiau kol neturime konkretaus projekto, tol tiltas mums nereikalingas. Mes neturime lėšų saugoti išardytas jo konstrukcijas. Mat jam reikalinga ypatinga apsauga, uždara aikštelė, vaizdo stebėjimo kameros ir kita”, – teisinosi meras.

“Reikėtų, kad meras paprašytų “Lietuvos geležinkelių” konstrukcijas atgabenti savo lėšomis. Tai būtų labai gražus jų poelgis, žinant, kad tiek metų jie tuo tiltu naudojosi. Be to, tai valstybinė, labai pelningai dirbanti bendrovė, kuri yra daugelio kultūrinių renginių mecenatė, tad tilto konstrukcijų transportavimas būtų labai gražus poelgis”, – vylėsi A. Jakas.

Į Šilutę – pro Tauragę?

Geležinkelininkai, 2008 m. pradėję naujo pėsčiųjų tilto Klaipėdoje statybas, senąjį buvo numatę paprasčiausiai supjaustyti į metalo laužą. Tačiau paveldosaugininkų pastangomis tiltas buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Todėl geležinkelininkams teko pakoreguoti tilto išardymo projektą, o metalo pjaustykles atidėti į šalį. Tiltas buvo kruopščiai išardytas, o jo dalys lig šiol saugomos specialioje aikštelėje Klaipėdos geležinkelio stoties teritorijoje.

“Vakarų ekspreso” žiniomis, geležinkelininkai svarstė įvairius variantus, kaip konstrukcijas nugabenti į Šilutę.

Bendrovės specialistų teigimu, vienintelis būdas – automobilių keliais pro Kryžkalnį ir Tauragę. Tačiau kiek galėtų kainuoti tokia kelionė, niekas nebuvo suskaičiavęs.

“Vakarų ekspresas”

Susiję str.: “Šilutė kratosi kultūros vertybės”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK), neseniai pradėjusi tyrimą dėl ilgametės Komskio „tvarkiečių“ bendražygės Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Dainoros Butvydienės veiklos, šį antradienį pradėjo narplioti ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ skyriaus pirmininko, Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojo Vaido Pavilonio galimo interesų konflikto peripetijas.

Abu šie pamario krašto „tvarkiečių“ vadukai (D. Butvydienė yra partijos skyriaus pirmininko pavaduotoja – red. pastaba) į etikos sargų akiratį pakliuvo dėl panašių priežasčių: D. Butvydienė, eidama Šilutės r. savivaldybės tarybos nario pareigas, praeitų metų gegužės 19 d. balsavo už savo paskyrimą į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojus, o V. Pavilonis, 2011 – ųjų balandžio 15 d. Tarybos posėdyje teikiant jo kandidatūrą į vicemerus, svarstė dėl „savo kaip mero pavaduotojo darbo užmokesčio dydžio bei priedų nustatymo“.

Beje, kaip matyti iš 2011 – ųjų balandžio 15 d. posėdžio V. Pavilonio vardinio balsavimo lapo, šis politikas nepasikuklino ir balsavo už savo paskyrimą į mero pavaduotojus.

A. P. Paliušis taip pat nesutiko atskleisti, kas V. Pavilonį apskundė VTEK.

Susiję str.: “Pagėgių šviesos Šilutėje skleidėją stabdo etikos sargai”

Projekto dalyviai prieš susitikimą Savivaldybėje. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekte „Besikeičiantis pasaulis“ dalyvaujanti Šilutės pirmoji gimnazija šį pirmadienį sulaukė gausaus būrio projekto partnerių iš šešių Europos šalių – Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Austrijos, Turkijos ir Ispanijos.

Po pietų įvairiomis Europos kalbomis kleganti jaunuolių masė, lydima savo pedagogų, atvyko į Šilutės rajono savivaldybę. Čia jie buvo palydėti į Tarybos posėdžių salę, kur netrukus pasirodė ir savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Skutulienė.

Pasveikinusi atvykusiuosius ir pasidžiaugusi tarp septynių šalių mokyklų užsimezgusia gražia draugyste, vicemerė paprašė svečių pasidalinti pirmaisiais Lietuvos pamario krašte patirtais įspūdžiais.

Viena Šilutės viešnia teigė atkreipusi dėmesį į tai, kad mūsų kraštas mažiau urbanizuotas nei jos tėvynėje, kitai įspūdį paliko pamario lygumos, trečioji gi pažymėjo, kad Šilutės pirmoji gimnazija gerokai erdvesnė už jos mokyklą, tačiau čia mokosi žymiai mažiau mokinių, nė pati nenumanydama, kad palietė vieną opiausių pamario krašto (ir ne tik) problemų – mokyklos kasmet sulaukia vis mažiau mokinių.

Vicemerė S. Skutulienė, kalbėdama apie mokyklų tuštėjimą, teigė, kad, nors mokinių ir mažėja, savivaldybės politikai neskuba jų visiškai uždaryti.

„Daug krašto gyventojų dėl nedarbo šeimomis išvyksta į užsienį. Bet aš turiu vilties, kad jie sugrįš,“ – nepasidavė pesimizmui mero pavaduotoja.

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė, pristatydama daugiašalės mokyklų partnerystės projektą ir jos dalyvius, sakė, kad šis projektas vykdomas jau visus metus, o Šilutė prie jo prisijungusi tik nuo šio pirmadienio ryto, kai į gimnaziją atvyko visi projekto partneriai – kiekvienai šaliai Šilutėje atstovauja penki moksleiviai ir du pedagogai.

Susitikimo Savivaldybėje pabaigoje mero pavaduotoja S. Skutulienė užsienio šalių delegacijų vadovams padovanojo po gairelę su Šilutės r. savivaldybės simbolika ir leidinių apie pamario kraštą.

Iš Šilutės kilusio krepšininko D. Dulkio šią savaitę laukia pažintis su Lietuvos rinktinės žaidėjais. Tarp Kęstučio Kemzūros išsirinktų kandidatų patekęs naujokas komandos senbuvius gerbia, bet jų konkurencijos nebijo, rašo portalas lrytas.lt.

Tai – karštos ir įdomios dienos D. Dulkiui.

.

„Skambino Robertas Kuncaitis, sakė, karšius reikia traukti”, – nusijuokė gynėjas.

Tačiau ne tik žvejyba Šilutėje su Lietuvos rinktinės trenerio asistentu rūpi 24 metų krepšininkui, šiemet baigusiam Floridos valstijos universitetą.

Skaityti daugiau…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savivaldybės tarybai neišleidus Virgilijaus Pozingio 11 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, šis susiorganizavo savaitės trukmės komandiruotę į pamėgtąją Turkijos Konaklio savivaldybę.

Oficialiai pranešama, kad Šilutės r. savivaldybės meras V. Pozingis į saulėtąją Turkiją iškilo Konaklio savivaldybės mero Abdullah Sonmez kvietimu ir ten dalyvaus susitikime „Bendradarbiaujančių miestų naujų projektų rengimas“.

V. Pozingio komandiruotė prasidėjo šį pirmadienį – dieną, nuo kada meras norėjo išeiti kasmetinių atostogų.

Stebėtis dėl to, ko gero, pernelyg neverta, juolab kad po V. Pozingiui nepalankiai susiklosčiusio balsavimo Taryboje dėl atostogų praeitą ketvirtadienį jis nedviprasmiškai pareiškė, kad vis tiek išeis atostogų. Ir savo pažadą ištesėjo…

Savivaldybės tarybos sekretoriato vadovo Jono Jauniaus teigimu, mokesčių mokėtojams ši mero kelionė neturėtų nieko kainuoti, nes esą potvarkyje dėl komandiruotės, kurį pasirašė pats V. Pozingis, nėra jokio pavedimo buhalterijai dėl kelionės išlaidų apmokėjimo.

Kaip ten bebūtų, V. Pozingis dabar turi gražaus laiko pasiruošti ketvirtadienį jam pareikštos interpeliacijos svarstymui Taryboje.

Neeilinis Tarybos posėdis, kuriame bus balsuojama dėl nepasitikėjimo meru ir abiem jo pavaduotojais, turėtų būti sušauktas iki birželio 13 d.

Susiję str.: “Bręsta Šilutės valdžios perversmas”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šventės programa…

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Penktadienį 464 Šilutės rajono bendrojo lavinimo mokyklų abiturientams nuskambėjo Paskutinis skambutis.

Šilutės pirmąją gimnaziją baigia 155 abiturientai, Vydūno gimnaziją – 115, Žemaičių Naumiesčio gimnaziją – 41, Švėkšnos „Saulės“ gimnaziją – 38, Kintų vidurinę mokyklą – 12, Vainuto vidurinę m –lą – 17, Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centrą – 86.

Šilutės gimnazistai, kaip visada, šią šventę pažymėjo masinėmis eitynėmis miesto gatvėmis ir kitokiais renginiais.

Lietuvoje Paskutinis skambutis nuskambėjo 46 tūkst. abiturientų. Iš jų 36,7 tūkst. baigia bendrojo lavinimo mokyklas, 9,3 tūkst. – profesinio mokymo įstaigas.

Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 5 d. užsienio kalbos (prancūzų) valstybiniu brandos egzaminu.

Brandos atestatui gauti abiturientai privalo išlaikyti du brandos egzaminus: vienas iš jų privalomas lietuvių kalbos (gimtosios) arba lietuvių kalbos (valstybinės), kitą egzaminą mokinys turėjo galimybę laisvai pasirinkti iš valstybinių matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių,) arba mokyklinių gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), dailės, muzikos, muzikologijos ir technologijų egzaminų. Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus, o iš viso laikyti ne daugiau kaip šešis.

2012 m. neišlaikiusiems lietuvių kalbos valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino bus galima laikyti lietuvių kalbos mokyklinį egzaminą pakartotinės sesijos metu.

Norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris valstybinius egzaminus.

“Vakarų ekspreso” ir “Šilutės ETA Žinių” inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Penktadienio rytą Šilutę pasiekė keturių šio rajono savivaldybės merų – trijų buvusių ir dabartinio – dovana miestui – per pusę tonos sverianti milžinišką žuvį karutyje, dardančiame per tiltą, vaizduojanti skulptūra.

Šią dovaną merų ketvertas – Šarūnas Laužikas, Algirdas Balčytis, Arvydas Jakas ir Virgilijus Pozingis – buvo viešai pažadėję šilutiškiams savivaldybių tarybų rinkimų įkarštyje praeitų metų pradžioje.

Savo pažadą politikai ištesėjo – žuvies skulptūra Šilutę pasiekė dieną prieš miesto šventę. Ji laikinai pastatyta priešais Šilutės pasididžiavimą – miesto mecenatu tituluojamo H. Šojaus dvaro rūmus. Parinkti „žuviai“ nuolatinę vietą bus prašoma miestelėnų – bus vykdoma apklausa.

Skulptūra nukalta iš juodojo metalo, ji visa padengta cinku ir nudažyta. Darbo autorius – kalvis Linas Leščiauskas iš Klaipėdos.

Š. Laužikas, A. Balčytis ir A. Jakas liko patenkinti kalvio darbu.

Tačiau linksmoji dalis čia ir baigėsi – dabar merų ketvertui teks sumažinti savo santaupas ir sumesti kalviui nei daug, nei mažai – po kokius 7 000 litų.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Liudo Mockaus nuotr.

Atkeliauja šiltesni, bet nelabai karšti orai, kai kur gali trumpai ir nestipriai palyti, Lietuvos radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė.

„Penktadienį orai bus saulėti. Ploni, šviesūs debesys plauks daugiau rytiniu šalies pakraščiu. Įdienojus temperatūra daugelyje šalies rajonų sieks 19–20 laipsnių. Truputį vėsiau – apie 18 laipsnių – bus šiaurės rytiniuose šalies rajonuose. Panaši temperatūra numatoma ir pajūryje. Pūs vidutinio stiprumo šiaurės rytų vėjas“, – prognozuoja sinoptikė.

Anot jos, šeštadienio naktis dar išliks vėsi, panaši kaip ir penktadienį. Naktį temperatūra sieks 2–7 laipsnius. Šilčiau bus Kuršių nerijoje: apie 10–11 laipsnių šilumos. Naktis bus dar giedra, tačiau dieną atplauks debesys, o įdienojus šiauriniuose rajonuose gali trumpai ir nestipriai palyti.

Šeštadienį dienos temperatūra numatoma tarp 17–22 laipsnių. Daugiau saulės ir šilumos bus pietiniuose šalies rajonuose, lyti neturėtų.

lrt.lt inf.