Šeštadienį pagrindinėse miesto gatvėse šeimininkaus pėstieji.

Gegužės 28 d., šeštadienį, bus ribojamas transporto eismas Šilutės mieste.

Bus uždaryta visa Lietuvininkų gatvė, Tilžės gatvė nuo Vydūno gatvės, taip pat Klaipėdos gatvė iki Kalinausko gatvės ir Turgaus gatvė (Senojo turgaus aikštė).

Bus įrengtos Šilutės miesto apvažiavimo nuorodos.

Savivaldybės administracija prašo vairuotojų sekti kelio ženklus ir iš anksto atsiprašo už laikinus nepatogumus.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės r. savivaldybės „pasiūtos“ terbos skirtos ne ubagams, bet ateinantį savaitgalį vyksiančių jubiliejinių renginių svečiams, – kad turėtų kur įsidėti pamario sostinėje įsigytas lauktuves namiškiams, pirmiausiai, naująjį fotografijų albumą „Fotoskrydis. Šilutės kraštas“.

Į šį albumą sudėta lygiai 100 nuotraukų su tiesiog užburiančiais Šilutės krašto vaizdais, užfiksuotais iš paukščio skrydžio. Albumas išleistas 1500 vienetų tiražu, jis bus platinamas Šilutės muziejaus turizmo informacijos centre, H. Šojaus dvaro rūmuose. Albumo kaina – 49 litai.

Ten pat bus galima įsigyti ir perpus pigesnių leidinių su tokiomis pat, bet mažesnio formato nuotraukomis.

Naująjį fotografijų albumą ir jam įsidėti pritaikytą terbą Šilutės žurnalistams šį trečiadienį pristatė pats rajono meras Virgilijus Pozingis.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Artinantis Šilutės jubiliejaus iškilmėms, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje kone kiekvieną dieną randasi naujų akcentų: vos tik centrinėje miesto dalyje buvo sustatyti „Šilutės butų ūkio“ bendrovės dovanoti suoliukai, kai pylimo šlaite ties senojo turgaus aikšte išdygo 10 metrų ilgio medinė poilsio aikštelė su suoliukais, savo forma primenanti senųjų kuršių burvaltę – kurėną.

Šį gražų akcentą Šilutei irgi padovanojo mieste veikiančios verslo įmonės: „kurėną“ pagal bendrovės „Nemuno deltos projektai“ parengtą brėžinį pagamino ir į pylimo šlaitą įmontavo Liepio firma „Stamela“.

Šventinį savaitgalį ant šio „laivo“ stiebo bus iškelta burė – Šilutės jubiliejaus vėliava, vėliau, kaip dera senųjų kuršių burvaltėms, prie stiebo smaigalio bus pritvirtinta vėtrungė.

Tačiau tai dar ne visos vietos verslininkų dovanos miestui: „Šilutės butų ūkio“ bendrovė, be minėtų 20 suoliukų, dar nupirko 10 vėliavų su Šilutės atributika, kurios prieš šventinį savaitgalį bus iškeltos centrinėje miesto dalyje, ant šios įmonės administruojamų daugiabučių namų sienų.

Šventinių dovanų miestas sulaukė ir iš komunalines atliekas rajone tvarkančios bendrovės „Cityservice“, – ši įmonė Tilžės gatvės skverui parūpino suoliukų su atlošais.

Iki jubiliejinių Šilutės renginių dar liko kelios dienos, todėl visai tikėtina, kad per tą laiką mieste atsiras ir daugiau naujų gražių akcentų.

Šilutės kredito unijos valdyba: (iš kairės, pirmoje eilėje) pirmininkė G. Kimbrienė, pavaduotoja D. Bernotienė, (antroje eilėje) S. Grinčinaitis, A. Elijošius, J. Bandzienė.

Gegužės 28 d. sueina 15 metų, kai Šilutėje buvo įkurta kredito unija. Iš pradžių ji vadinosi Šilutės ūkininkų kredito unija “Ūkininko sėkmė” ir teturėjo 52 narius, o jos aktyvai siekė vos 15 tūkst. litų.

Šiuo metu unijos narių skaičius jau yra perkopęs 7000, o jos aktyvai išaugo iki 62,23 mln. litų. Narių indėliai šiandien siekia 53,37 mln. litų, jiems išduota beveik 33 mln. Lt paskolų.

Ypač sparčiai Šilutės kredito unija (KU) augo per pastaruosius 8 metus, kai kaimiškose rajono vietovėse buvo steigiamos nutolusios KU kasos. Nuo praeitų metų jos veikia visose rajono seniūnijose.

Apie augantį krašto gyventojų pasitikėjimą šia kredito įstaiga liudija ir dar vienas faktas, – nuo 2008 metų, kai pasauliskartu su visa Lietuva paniro į gilią ekonominę krizę, Šilutės KU narių skaičius padidėjo beveik 1300, o jos aktyvai bemaž padvigubėjo.

Jau kuris laikas Šilutės KU veikia elektroninės bankininkystės sistema, vykdomos operacijos užsienio valiuta. Nemažai KU narių naudojasi unijos debetinėmis ir kreditinėmis kortelėmis. Žodžiu, čia vykdomos visos bankinės operacijos, kokių tik gali prireikti kasdieniame žmogaus gyvenime.

Gražus sutapimas, kad gegužės 28 d., kai Šilutės KU sueis lygiai 15 metų, Šilutės miestas švęs savo 500 metų sukaktį.

Šią – šventinę savaitę nauji unijos nariai priimami be stojamojo mokesčio.

Užsakymo Nr. 2011.05.24

Editos Dembinskienės, VšĮ 'Ekstremalus sportas', nuotr.

Ateinantį savaitgalį Ventėje liesis burlenčių sporto aistros – Kuršių mariose tris dienas (nuo penktadienio) sportininkai rungsis burlenčių formulės klasės rungtyse.

Tai pirmojo tarptautinių burlenčių taurės „Baltic Cup“ etapo varžybos.

„Baltic Cup“ varžybos – tai pasaulinės burlenčių formulės klasės „Formula Windsurfing“ taurės Baltijos lyga, susidedanti iš trijų etapų. Lietuvos etapas yra pirmasis, kiti vyks Latvijoje ir Estijoje.

Galutinis varžybų nugalėtojas paaiškės susumavus visų trijų etapų rezultatus.

“Baltic Cup” varžybos yra išskirtinės tuo, kad kiekvienas etapas traktuojamas kaip pasaulio taurės „Formula Windsurfing“ etapas, o kiekvieno etapo taškai turi įtakos burlentininko pozicijai pasauliniuose reitinguose. Todėl sportininkams svarbus yra ne tik galutinis rezultatas, bet ir kiekviename etape surinkti taškai.

“Baltic Cup” varžybas Lietuvoje VšĮ “Ekstremalus sportas” organizuoja jau šeštus metus iš eilės. Praėjusiais metais absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo 34 metų latvis Janis Preissas.

“Vakarų ekspresas”

Seniūno pavaduotojas A. Ivanauskas (kairėje) taksistams: 'Jums bus skirtos keturios vietos prie bibliotekos'. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Jubiliejinėms 500 metų iškilmėms besirengianti Šilutė vieną kartą ryžosi iškelti taksistus iš vienintelės centrinėje miesto dalyje jiems skirtos aikštelės, kurią dar pernai buvo numatyta prijungti prie dabar jau baigiamo tvarkyti skvero su fontanu.

Taksi aikštelės vietoje buvo planuojama pastatyti Šilutės 500 metų sukakčiai skirtą meninį akcentą. Todėl dar pernai aikštelė buvo paaukštinta ir išgrįsta naujomis betoninėmis trinkelėmis.

Nepaisant to, kad vėliau Šilutės Rotary, Inner Wheel ir Soroptimos klubų siūlomos dovanos - skulptūros – šioje vietoje buvo atsisakyta, aikštelė buvo toliau tvarkoma.

Bėda ta, kad niekas nepasirūpino iš karto iškelti taksi aikštelės į kitą vietą. Todėl dabar, kai miesto seniūnija užsimojo tai padaryti per vieną dieną, kilo taksistų nepasitenkinimas.

Antradienio rytą prie Tilžės gatvės skvero atvykusiems seniūnijos vadovams teko išklausyti taksistų priekaištų dėl neva žlugdomo jų verslo. Tačiau seniūnas Raimondas Steponkus su pavaduotoju Algirdu Ivanausku buvo neperkalbami, – taksi automobiliams bus skirtos keturios vietos toje pat gatvėje, arčiau bibliotekos, o likusieji galės laukti savo eilės gretimos Dirvų gatvės aikštelėje.

Tą pačią dieną iš aikštelės grindinio buvo iškastas kelio ženklas „Taksi stotelė“, nuplautos stovėjimo vietas žyminčios linijos.

Šeštadienį čia vyks miesto jubiliejaus renginiai, o po švenčių aikštelės erdvė bus užpildyta vazonais su gėlėmis.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Vietoj ilgai lauktų muzikos improvizacijų šilutiškiai Muziejų nakties renginių lankytojai buvo priversti visą valandą klausytis grupės iš Klaipėdos „Credo“ įvairiomis kalbomis atliekamo popso.

Muziejų nakties renginiai šiųmetėje Lietuvos kultūros sostinėje vyko savaitę vėliau nei kitur – gegužės 21 d. ir vadinosi „Džiazas, šviesa, architektūra“.

Jeigu pastarųjų dviejų sudėtinių renginio dalių Šilutės Muziejaus naktyje netrūko, – muziejaus ekspozicijos ir parodos buvo pristatytos žvakių šviesoje, ant gražiai apšviestų H. Šojaus dvaro sienų buvo eksponuojami jaunųjų Šilutės dailininkų sukurti senosios miesto architektūros maketai, lauko ekrane buvo rodomas filmas „Šilutės vizitinė kortelė – moderno (jugend) stiliaus architektūra“, – tai pirmųjų tikro džiazo melodijų šio žanro muzikos gerbėjai išgirdo tik tuomet, kai grupė „Credo“ po valandą trukusio pasirodymo nulipo nuo scenos ir paleido fonogramą…

Nors daugumai į renginį susirinkusių šilutiškių šis nesusipratimas nuotaikos ir nesugadino, tačiau būta ir tokių, kurie po trečios ar ketvirtos klaipėdiškių atliktos dainos pakilo eiti namo.

Nusivylimo neslėpė ir šio renginio organizatoriai. Anot Šilutės muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės, „Credo“ kartą jau buvo koncertavusi H. Šojaus dvaro rumuose ir užsirekomendavo kaip puiki džiazo muzikos grupė. Esą todėl ji ir vėl buvo įtraukta į Muziejų nakties renginių programą.

Tačiau po pastarojo pasirodymo ši grupė į Šilutės muziejaus rengiamus džiazo vakarus vargu ar bebus kviečiama.

Sekmadienį Šilutės policijoje užregistruoti trys pranešimai apie įsilaužimus į daugiabučių gyventojų namus. Visais trim atvejais vagys į butus pateko išlaužę balkonų duris.

Šiuos nusikaltimus sieja ir dar viena detalė, – vagys darbavosi dieną.

Lietuvininkų g. gyventoja namuose pasigedo įvairių auksinių papuošalų ir aukso laužo. Jai padaryta 2200 litų žala.

Penkiskart didesnį grobį vagys išsinešė iš buto Kęstučio gatvėje, – pavogė nešiojamąjį kompiuterį “HP”, įvairių auksinių ir sidabrinių papuošalų, automobilio “BMW” raktą su pulteliu ir 866 litų, kuriuos buto šeimininkė slėpė spintoje, kosmetikos dėžutėje. Vagių grobio vertė – 11 530 Lt.

Iš buto Knygnešių gatvėje vagys išnešė 630 litų grynaisiais ir 129 Lt vertės ausines “Cass TD 80″.

Plėšikų pėdsakų policijai dar nepavyko aptikti.

Iš parko tvenkinio trykštančių vandens srovių per šią miesto šventę neišvysime. (Liudo Mockaus nuotr.)

Tilžės gatvės skvero fontanas atgims šią savaitę, jo atidarymo ceremonija planuojama trečiadienį arba ketvirtadienį.

Tuo tarpu iš H. Šojaus dvaro parko tvenkinio trykštančių vandens čiurkšlių, kurios tiek daug metų džiugino šilutiškius ir miesto svečius, dėl gedimo vamzdynuose per šią miesto šventę neišvysime.

Anot Šilutės seniūno pavaduotojo Algirdo Ivanausko, tvenkinio dugne prakiuro metalinis vamzdis, kuriuo į fontanus buvo tiekiamas vanduo. Gedimas pastebėtas atliekant jų bandymus.

Tvenkinio fontanus buvo planuojama atnaujinti įgyvendinant H. Šojaus dvaro parko sutvarkymo projektą. Tačiau dabar, anot A. Ivanausko, bus ieškoma kitų galimybių jiems sutvarkyti.

Seniūno pavaduotojas tikisi, H. Šojaus dvaro parko fontanus pavyks atgaivinti dar šią vasarą.

Susiję straipsniai: “Šilutės fontanas atgims naujomis spalvomis”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiausiai nuo Nemuno potvynio nukentėjo krašto keliai, – jų remontui jau skirta 400 tūkst. litų parama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Dar daugiau kaip 200 tūkst. Lt Šilutės r. savivaldybė norėtų gauti iš Finansų ministerijos ūkio subjektų ir gyventojų patirtiems nuostoliams kompensuoti.

„Šilutės polderių“ bendrovė paskaičiavo, kad potvynio apgadintų Alkos, Pakalnės ir Sausgalvių vasaros polderių pylimų remontas gali atsieiti beveik 206 tūkst. litų.

Daugiau kaip 34 tūkst. litų iš Vyriausybės rezervo norėtų gauti ir „Šilutės autobusų parko„ bedrovė, – specialiajam sunkvežimiui, kuriuo potvynio metu keleiviai buvo gabenami apsemtu keliu į Rusnę, remontuoti.

Nuo vandens stichijos nukentėjo ir 4 potvynio zonoje gyvenančių šeimų namai, – jų nuostoliai įvertinti beveik 5 340 Lt.

Prašymas skirti daugiau kaip 246 tūkst. litų paramą Šilutės rajono ūkio subjektų ir gyventojų patirtiems nuostoliams kompensuoti artimiausiu metu bus išsiųstas į Finansų ministeriją.

Šilutės liberalsąjūdiečiai prieš rinkimus į savivaldybių tarybas visa burna rėkė, kad dar yra galimybių atpiginti Šilutėje centralizuotai tiekiama šildymą. Bet niekas (arba beveik niekas) nenorėjo jais tikėti.

Tačiau tereikėjo Edvardą Vitkauską, vietinių liberalų lyderį, paskirti į Šilutės šilumos tinklų bendrovės stebėtojų tarybą (tai nutiko šį ketvirtadienį), kai kitą dieną rajoninėje spaudoje pasirodė pranešimas, kad šildymo kainos Šilutėje mažės…

Be pykčio
Orestas.

Roberto Kubiliaus nuotr.

Rusnės salą supančias ir ją raižančias Nemuno deltos upių atšakas, ypač Skirvytę, meškeriotojai iš visos Lietuvos yra pamėgę dėl gausių laimikių.

Deja, ne visi laikosi mėgėjiškos žūklės taisyklių, o godžiausieji niekaip nenori paleisti atgal į vandenį ant kabliuko užkibusių sterkų ir karšių. Nors draudimas juos meškerioti baigiasi tik šeštadienį, rašo GRYNAS.lt.

Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento inspektorius Romualdas Skirmantas, lydimi vieno Šilutės policijos patrulio, ketvirtadienį apvažiavo visą Rusnės salą, patikrino meškeriotojų laimikius, žūklės priemones ir leidimus.

„Žvejų mėgėjų nebuvo daug, bet įtarimą sukėlė keli, susispietę Skirvytės upės trečiosios krantinės pabaigoje, prie krūmynų“, – GRYNAS.lt pasakojo R.Kubilius.

Vyrai, iš tolo pamatę aplinkos apsaugos inspekcijos automobilį ar artėjančius pareigūnus, puolė krėsti tinklinius laimikių maišus, saujomis semti ir mėtyti atgal į vandenį gyvus karšius.

Skaityti daugiau…

Dėl gegužės 13 – ąją išėjusios iš namų ir nežinia kur dingusios 24 – erių Monikos Lopsaitės, Šilutės miesto H. Šojaus gatvės gyventojos, Šilutės policijos komisariatas prašo visuomenės pagalbos.

M. Lopsaitė yra 158 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ilgais šviesios spalvos plaukais. Buvo apsirengusi baltos spalvos sportiniais bateliais, mėlynos spalvos džinsinės medžiagos kelnėmis, juodos spalvos trumpa odine striuke, su savimi turėjo baltos spalvos rankinę.

Atsiliepkite, jei ką nors žinote apie galimą šios merginos buvimo vietą tel. 8-441 61226

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutė gyvena pasiruošimo šventei nuotaikomis. Seniūnija tvarko viešąsias miesto erdves, sodinami nauji gėlynai, statomi nauji suoliukai ir šiukšlių dėžės, kabinami jubiliejaus iškilmių plakatai, Šilutė puošiama vėliavomis, pranešama internetinėje svetainėje silute500.lt.

Maži darbai, į kuriuos daugelis neatkreipia dėmesio, aprengs Šilutę šventiniais drabužiais.

Paskutiniai darbai vykdomi miesto pradžioje, Tilžės g. esančiame skverelyje.

Jau kitą savaitę čia bus paleistas atnaujintas fontanas, įrengtas apšvietimas, todėl fontanas turėtų įspūdingai atrodyti vakarais.

Už darbų organizavimą atsakingas Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas informavo, jog komunalininkai užtaisė duobes gatvėse, “Klaipėdos regiono keliai” ir UAB “Šilutės komunalininkas” atnaujina skiriamųjų eismo juostų spalvą ne tik centrinėje gatvėje, bet ir visame mieste.

Skaityti daugiau…

VSAT nuotr.

Apie vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį pasieniečiai Skirvytės upėje sulaikė „ichtiandrą“, kuris iš Kaliningrado srities atplukdė 8 dėžes cigarečių.

Plaukiką Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasieniečiai tamsoje pamatė naudodami termovizorinę įrangą Šilutės rajono Rusnės miestelio ribose, netoli Skirvytės ir Atmatos išsišakojimo. Apie tai nedelsiant buvopranešta netoliese budėjusiai VSAT katerio įgulai.

Nors tvyrojo rūkas, pasieniečiai matė, kaip virtinę dėžių tempiantis „ichtiandras“ pradėjo plaukti nuo Rusijos kranto, kirto sieną ir artėjo prie Lietuvos. Kai jam iki kranto buvo likę keliolika metrų, Skirvytėje dideliu greičiu atskubėjo pasieniečių kateris. VSAT pareigūnai užkirto pažeidėjui kelią grįžti atgal. Krante tuo pat metu pasirodė pasieniečių patruliai.

Sulaikomas „ichtiandras“ nebandė nei bėgti, nei priešintis.

Hidrokostiumą vilkėjęs ir plaukmenis avėjęs vyras prisistatė 26 – erių Rusijos piliečiu. Į Lietuvą jis norėjo atplukdyti 8 dėžes, arba 4 tūkst. pakelių, cigarečių „Saint George 7“ ir „Saint George Light“ su Rusijos banderolėmis.

Dėl šio įvykio VSAT Pagėgių rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Ichtiandras“ uždarytas į areštinę.

VSAT inf.

Ketvirtadienio popietę Šilutėje, Tilžės gatvėje, automobilis „Mitsubishi Lancer“, vairuojamas 61 metų Gaidelių kaimo (Šilutės r.) gyventojo, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir trenkėsi į šalikelės medį.

Avarijos liudininkai tuoj pat iškvietė pagalbos tarnybas.

Skaityti daugiau…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į Šilutės r. savivaldybės kontroliuojamų įmonių stebėtojų tarybas šio ketvirtadienio posėdyje buvo paskirti vien tik valdančiajai koalicijai priklausantys politikai.

Opozicijos 12 – tukas, nuogąstaudamas, kad valdantieji politikos verslininkai taip siekia užvaldyti savivaldybės įmones, dar mėgino atkalbėti juos nuo tokio žingsnio ir pasiūlė į stebėtojų tarybas įtraukti nors po vieną opozicijos atstovą. Tokios pat nuomonės buvo ir laisvą nuo politinės priklausomybės mandatą turinti Stasė Skutulienė.

Tačiau rajono valdantieji oponentams parodė jų vietą…

Į „Šilutės šilumos tinklų“ bendrovės stebėtojus Tarybos dauguma delegavo Edvardą Vitkauską (Lietuvos liberalų sąjūdis), Juozą Sauspreškį (Valstiečių liaudininkų sąjunga, toliau – VL) ir Vaidą Pavilonį (partija „Tvarka ir teisingumas“, toliau – TT).

„Šilutės vandenų“ bendrovės stebėtojų taryboje rajono tarybai atstovaus Saulius Stankevičius (Darbo partija, toliau – DP), Algimantas Čeponis (VL) ir Gintaras Bružas (TT).

Į Šilutės autobusų parko stebėtojus paskirta Genovaitė Kimbrienė (VL), Darius Soščeka (DP) ir Daiva Žebelienė (TT).

Akcinių bendrovių stebėtojų tarybos renka bendrovių vadovus ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri bendrovių vadovų veiklą, sprendžia kitus įmonių veiklos priežiūros klausimus (Akcinių bendrovių įstatymas, 32 str. 1 d.).

Beje, opozicijos 12 – tuko nariams vietos neatsirado ir sveikatos priežiūros bei gydymo viešųjų įstaigų stebėtojų tarybose.

Susiję straipsniai: “Ant įtakos sferų dalybų stalo pirmos gula savivaldybės įmonės”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Baltijos jūros priekrantės ir vidaus vandenų – Kuršių marių ir Nemuno žemupio – žvejybos verslininkų ginčui, kurie gi iš jų labiausiai kalti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje taip stipriai sumažėjo stintų laimikiai, pasiekus kulminaciją – pasipylus atviriems kaltinimams vieni kitiems, – ėmė aiškėti, kad prie šveižiais agurkais kvepiančių laibašonių išteklių sumažėjimo labiausiai gali būti prisidėję mūsų kaimynai latviai.

Pirmasis tokią prielaidą šį ketvirtadienį Šilutėje vykusiame pasitarime iškėlė rusniškis ichtiologijos mokslų daktaras Arvydas Švagždys. Iš jo surinktų duomenų matyti, kad stintų sugavimai Baltijos jūroje, Latvijos teritoriniuose vandenyse, nuo 2007 – ųjų pradėjo smarkiai augti: 2006 m. – apie 700 tonų, 2007 m. – 1600 t, 2008 m. – 1800 t., 2009 m. – 1941 t.

Tuo tarpu mūsų jūros priekrantės žvejų laimikiai per pastaruosius 5 metus pastebimai sumažėjo – nuo daugiau 100 tonų stintų 2007 m. iki 17 tonų 2010 – aisiais. Mažiau besužvejoja ir Kuršių mariose bei Nemuno žemupyje tinklus traukiančios įmonės.

Stintų žvejybos pagyvėjimas Latvijoje sutapo su Lietuvos, Latvijai ir kitų ES naujokių prisijungimu prie Šengeno erdvės, kai tarp šių šalių buvo atidarytos vidinės ES sienos.

Anot A. Švagždžio, yra prielaidų manyti, kad latviai stintas jūroje gaudo ne mums įprastais statomais tinklaičiais, bet traukiamais tinklais iš didelių jūrinių laivų ir visą žiemą aprūpina Lietuvą šviežia žuvimi.

VU Ekologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Rimantas Repečka kolegą A. Švagždį papildė teiginiu, kad latviai tralais gaudo stintas jų maitinimosi vietose Baltijos jūroje galimai pažeisdami žvejybą reglamentuojančius ES teisės aktus. Esą jam pačiam ne kartą yra tekę įsitikinti, kad į Lietuvos prekybos tinklus latviai tiekia mežesnias žuveles, nei leidžia ES reglamentai.

Pasitarime nuskambėjo ir atvirų kaltinimų latviams dėl brakonieriavimo. Esą jie ne tik gaudo per mažas stintas, bet dar ir žvejoja draudžiamose vietose.

Visi pasitarimo dalyviai sutarė, kad tokie latvių žvejybos metodai gali turėti tiesioginės įtakos ir į mūsų vandenis atplaukiančių stintų populiacijai. Todėl buvo nutarta inicijuoti atsakingų Lietuvos institucijų kreipimąsi į Rygą dėl stintų žvejybos Baltijos jūroje sureguliavimo ir kontrolės.

Taip pat buvo nutarta inicijuoti trišalį – Lietuvos, Latvijos ir Rusijos Federacijos – kreipimąsį į Europos komisją dėl kvotų įvedimo stintų žvejybai, sustiprinti stintų žvejybos ir prekybos kontrolę, parengti stintų išteklių valdymo planą, tęsti stintų populiacijos stebėseną jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.

Šilutės garbės pilietis V. Vaicekauskas. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Garbės piliečio regalijos – medalis ir liudijimas – buvusiam gydytojui įteiktos rajono tarybos posėdžio metu šį ketvirtadienį.

Tokio miesto bendruomenės įvertinimo 87 – erių V. Vaicekauskas sulaukė už profesinę ir visuomeninę veiklą, taip pat už nuopelnus Šilutės rajono savivaldybei fiksuojant svarbias akimirkas foto ir video juostose, taip pat rengiant fotonuotraukų parodas, teikiant medžiagą Šilutės muziejui.

Naująjį Garbės pilietį sveikino rajono meras Virgilijus Pozingis, miesto seniūnas Raimondas Steponkus, Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus, kultūros darbuotojai, kolegos ir bičiuliai.

V. Vaicekauskas pasirašė miesto Garbės piliečių knygoje.

Lig šiol Šilutė turėjo du Garbės piliečius: 1991 metais šis vardas buvo suteiktas Jurgiui Plonaičiui, o 1999 metais – Jonui Jonaičiui (tikroji pavardė Šidlauskas).

Šilutės kamerinio dramos teatro jaunimo studija 6 – ajame Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų festivalio „Šimtakojis -2011“ finaliniame etape iškovojo diplomanto – laureato vardą, o šilutiškių parodytas spektaklis J. Tatte „Sankirta su pagrindiniu keliu arba pasaka apie auksinę žuvelę“ (režisierius Sergėjus Paciukas) buvo pripažintas kaip vienas geriausių vaidinimų.

„Šimtakojo“ festivalius organizuoja Lietuvos liaudies kultūros centras. Tai vienintelis toks renginys šalyje, vykstantis kas dvejus metus.

Kolektyvai, norintys dalyvauti šioje teatro šventėje ir pakliūti į finalą, turi pereiti kelis atrankos etapus, – savo mieste, rajone ir regione.

Anot Lietuvos liaudies kultūros centro koordinatorės Irenos Maciulevičienės, šiemet pradiniuose etapuose dalyvavo iš viso 153 kolektyvai, iš jų tik 24 – 7 vaikų ir 17 jaunimo teatrų – buvo atrinkti į baigiamąjį etapą – festivalio laureatų šventę, kuri vyko gegužės 13 – 14 d. Plungės kultūros centre.

Laureatų šventėje pasirodė vaikų ir jaunimo teatrų trupės iš Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Jurbarko, Alytaus, Jonavos, Pasvalio, Zarasų, Joniškio, Skapiškio (Kupiškio r.), Šiaulių, Klaipėdos, Plungės, Gargždų ir Šilutės.