silutesbaldai.lt nuotr.

Modernizavus cechą jame atsiras nauji medienos supjovimo įrenginiai, automatinis skeneris, kuris automatiškai paskaičiuos pjovimo vietą. Tam numatyta skirti 11 milijonų litų.

Dėl pasiekto tikslumo, gaminiui pagaminti reikės mažiau medienos. Tuo pačiu mažės produkcijos savikaina bei didės darbo našumas, praneša SBA baldų grupė, kuriai priklauso ir AB “Šilutės baldai”.

Skaityti toliau

SBA baldų grupė į savo valdomas gamyklas šiemet yra numačiusi investuoti iš viso 41 mln. Lt.

Daugiau: sba.lt: “SBA baldų grupės variklis – 300 mln. litų investicijos”

'Eksa' žengia koja kojon su pasaulio mada. (Andriaus Vaišnoro nuotr.)

Šilutiškiai drabužių ir aksesuarų kūrėjai žengia koja kojon su pasaulio mada: naujausioje „Eksos“ lininių drabužių kolekcijoje vyrauja jūrinė (marinistinė) tema su dryžuotais motyvais.

Apie kolekciją

Naujojoje „Eksos“ lininių drabužių kolekcijoje – 9 įvairaus dydžio gaminiai moterims ir vyrams. Savito grožio jiems suteikia ne tik šiems prekybos namams būdingi puošybos elementai – mezginiai ir odos gabaliukai, bet ir natūralus gintaras.

Skaityti toliau

„Kurdami šią kolekciją, likome ištikimi savo stiliui, tačiau stengėmės neatsilikti ir nuo pasaulyje vyraujančių mados tendencijų, – sakė prekybos namų „Eksa“ vadovas Edvardas Vitkauskas. – Pavyzdžiui, vyriškos kelnės – jos siauros su jau suformuota – įsiūta priekine briauna. Pastaruoju metu tokios ypač populiarios Europoje.“

Jūrine tema sukurti drabužiai, E. Vitkausko manymu, turėtų būti prie širdies ir Lietuvos gyventojams, neišskiriant šilutiškių, kuriems jūra tiek pat artima, kaip Nemunas ar Kuršių marios.

Tačiau „Eksos“ veikla nėra orientuota į taip vadinamą masinę drabužių gamybą, išleidžiama kolekcija – ir viskas. Anot E. Vitkausko, tai ypač vertina žmonės, mėgstantys išsiskirti iš kitų.

Beje, kiekvienai kolekcijai Šilutiškiai drabužių ir aksesuarų kūrėjai užsako vis kitokius – kitokios tekstūros ir sudėties lino audinius. Šiųmetėje kolekcijoje, be kita ko, naudojamas linas su šilku.

Kartu su lininių drabužių kolekcija „Eksa“ išrankioms pirkėjoms paruošė ir naujų rankinių. Šiemet jos su keičiamo ilgio rankenomis ir lengvai transformuojamos į kuprines.

Naujos rinkos

Be jau įprastų prekybos vietų Šilutėje, Klaipėdoje ir Vilniuje, šią vasarą „Eksos“ lininių drabužių jau bus galima pamatyti (žinoma, ir įsigyti) Druskininkuose, taip pat dviejuose naujuose prekybos taškuose sostinėje ir uostamiestyje.

„Eksa“ šiemet pravėrė duris ir į Vakarų rinkas – jau išsiųsta pirmoji lino gaminių siunta į Norvegiją.

„Tokie tat mūsų atvirtimai nuo Rusijos, – paaiškino E. Vitkauskas. – Anksčiau vasarą intensyviai siūdavome kailinius Rusijos rinkai, o dabar (dėl visiems suprantamų priežasčių – red. pastaba) daugiau dirbsime su linu ir orientuosimės į Vakarus“.

Išplėtusi prekybos geografiją, „Eksa“ savo lininių drabužių gamybos apimtis tiksi bent jau padvigubinti.

Beje, šiemet dėl laiko stokos „Eksa“ nerengė naujos lininių drabužių kolekcijos pristatymo, apsiribota foto sesija su žaviąja Goda Paulavičiūte.

Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.699348426774959.1073741846.112478192128655&type=1

Andriaus Vaišnoro nuotr.

B. Degutis išlydėtas į pensiją. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Benediktas Degutis atšauktas iš AB „Biofuture“ generalinio direktoriaus pareigų. Penktadienį jis išlydėtas į užtarnautą poilsį.

Bendrovės valdyba naujuoju įmonės vadovu išrinko AB „Biofuture“ technikos direktorių, energetiką Andrių Petruškevičių.

Skaityti toliau

B. Degutis bioetanolio bendrovės generalinio direktoriaus pareigas ėjo nuo 2011 m. gruodžio 30 d.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės kailių ir lino namuose “Eksa” kuriama nauja žieminių drabužių kolekcija.

Antradienio pavakarę ji pristatyta siaurame „Eksos“ darbuotojų ir draugų rate.

Skaityti toliau

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vėjo potencialas Lietuvoje neišnaudotas, įsitikinę vėjininkai. Jie sako, kad šiuo metu mūsų šalyje besisukančios daugiau nei 100 vėjo jėgainių pagamina mažiau nei 15 proc. Lietuvos elektros energijos poreikių, tačiau galėtų – ne mažiau nei 50 proc., rašo Rūta Levickaitė portale grynas.lt.

Ko reikia, kad vėjas kurtų tokią pridėtinę vertę?

Skaityti toliau

„Kai mūsų klausia: jeigu vėjo energetika tokia gera, ko trūksta, kad ji judėtų, visąlaik atsakau labai paprastai – trūksta politinės valios. Verslas turi ir patirties, ir raumenų, noro investuoti į šitą sritį. Turime daug sėkmingai įvykdytų projektų. Verslas nori tai daryti, visos aplinkybės kaip ir yra – ir kaina tinkama, ir technologijos brandžios, viskas kaip ir gerai“, – vardijo didžiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje valdančios bendrovės „4 Energia” vadovas Tadas Navickas.

Daugiau: grynas.lt: „Pavargę nuo gyventojų priekaištų, vėjininkai žvalgosi į Baltijos jūrą“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kai prekiauji kailiniais, metų laikai smarkiai koreguoja tiek apyvartą, tiek darbo apimtį. Visgi UAB prekybos namai „EKSA“ rado išeitį: šiltuoju metų laiku siuva ir prekiauja gaminiais iš lino, o šaltuoju – kailiniais, rašo Milda Tarcijonaitė str. “Kailiai ir linas – pelningas duetas” dienraštyje “Verslo žinios”.

Skaityti toliau

„Eksoje“ dirba 35 darbuotojai: siuvėjai, konstruktoriai, modeliuotojai. Bendrovės vadovas Edvardas Vitkauskas akcentuoja, kad įmonėje darbuotojų kaita minimali, todėl darbo jėgos trūkumu skųstis negali.

Susijęs: “„Eksa“ pristato: kai baigėsi mamutai, žmonės atrado liną… “

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės kailių ir lino namuose “Eksa” kuriama nauja vasarinių drabužių kolekcija.

Dalis naujų moteriškų lininių drabužių iš būsimos kolekcijos trečiadienio pavakarę pristatyta siaurame „Eksos“ darbuotojų ir draugų rate.

Anot Šilutės kailių ir lino namų „Eksa“ vadovo Edvardo Vitkausko sutuoktinės Lenos, ant kurios pečių gula pagrindiniai lininių drabužių kūrimo rūpesčiai, ši kolekcija bus pildoma visą vasarą.

Skaityti toliau

„Du visiškai vienodus modelius bus labai sunku rasti: skirsis spalva ir atskiros detalės, – per pristatymą sakė L. Vitkauskienė. – Mes taip pat paruošėme moterims įvairių papuošalų ir rankinių, derančių prie lininių drabužių“.

Per trumpas pertraukėles tarp modelio pasirodymų E. Vitkauskas pasakojo apie lino savybes ir jo atsiradimą žmonijos gyvenime. Jis kažkur perskaitęs, kad mūsų tolimi protėviai liną galėję atrasti prieš kokius 9000 metų, todėl priėjęs prie išvados, kad žmonės lininius drabužius pradėjo dėvėti iš karto po to, kai nusimetė kailius…

Savo pirmąją lininių drabužių kolekciją “Eksa” išleido prieš 3 metus, 2010 – ųjų vasarą.

Susiję: “Kailių namai “Eksa” išleido vasarinių drabužių kolekciją”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Akcinėje bendrovėje „Biofuture“ pradedamas įgyvendinti iš ES fondų iš dalies finansuojamas įmonės valdymo sistemos, pagrįstos šiuolaikinėmis vadybos metodikomis, sukūrimo projektas.

Šiuo projektu siekiama padidinti gamybinius pajėgumus, efektyviau tvarkyti gamybos procesus, o įdiegti ISO 9000 ir 14000 standartai leis sumažinti neigiamą poveikį aplinkai bei efektyviai naudoti gamtos išteklius, bus užtikrinta priešgaisrinė ir darbų sauga.

Skaityti toliau

Iš ES fondų šiam projektui skirta 87 100 litų parama.

Kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys” šiemet skirti 85 aukso ir 15 sidabro medalių.

Vienas sidabro medalis atiteko ABF „Šilutės Rambynas“ „Pik – Nik“ plėšomo sūrio dešrelėms su vytintu kumpiu.

Skaityti toliau

Šių metų apdovanojimams buvo nominuota iš viso 80 įmonių dešimtyje vertinimo grupių iš 15 – os šalies ūkio šakų.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.

Paraiškas vertino Respublikinio mitybos centro, Standartizacijos departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Aplinkos vadybos ir audito instituto, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, Lietuvos vartotojų asociacijos, Kauno technologijos universiteto, Lengvosios pramonės centro, Kauno ir Vilniaus kolegijų, atskirų pramonės ir verslo asociacijų ekspertai.

„Šilutės Rambyno“ „Pik – Nik“ serijos plėšomos sūrio dešrelės įvairius apdovanojimus pelno nuo 2002 metų:

Bendrovėje 'Germanika' sumontuota nauja 'vilktų' korpusinių baldų linija. (ve.lt nuotr.)

Koncernas SBA į baldų gamybos įmonės „Germanikos“ plėtrą investavo 36 mln. litų: įdiegta „vilktų“ korpusinių baldų technologija, kuri leis įmonei tris kartus padidinti pardavimus, sukurta 240 naujų darbo vietų, į kurias pakviesti dirbti Šilutės ir aplinkinių regionų gyventojai.

Pranešama, kad sauguma naujųjų „Germanikos“ darbuotojų yra jauni žmonės, jų amžiaus vidurkis – 29 metai.

Šioje įmonėje darbo turės iš viso 400 žmonių.

Skaityti toliau

Planuojama, kad „Germanikoje“ pagamintų „vilktų“ baldų produkcijos pardavimai per 5 metus sieks 750 mln. litų. Visa pagaminta produkcija bus tiekiama Švedijos koncernui IKEA.

Susiję str.: „Baldininkai kuria naujas darbo vietas“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nematydama jokių prošvaisčių, kad biodegalų gamyba artimiausiu metu vėl imtų nešti pelną, Šilutės AB „Biofuture“ ruošiasi atnaujinti maistinio spirito gamybą. Tai patvirtino šios įmonės pardavimų ir finansų direktorius Gediminas Kvaraciejus.

Pradėti gaminti maistinį spiritą bendrovė norėtų jau nuo šių metų vidurio. Tačiau, anot G. Kvaraciejaus, viskas priklausys nuo naujos įrangos gamybos terminų ir papildomų investicijų dydžio.

Skaityti toliau

AB „Biofuture“ planuoja gaminti daugiau kaip 120 tūkst. litrų maistinio spirito per parą. Jis būtų tiekiamas klientams, pasiūliusiems geriausią kainą ir atsiskaitymo sąlygas, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

Ar Šilutėje dar bus gaminami bioedegalai, G. Kvaraciejaus teigimu, priklausys nuo tolesnės valstybės politikos – jeigu bus remiama bioetanolio gamyba, ir situacijos biodegalų rinkoje.

Kadangi biotenalio ir maistinio spirito gamybos technologijos panašios, todėl, pasak AB „Biofuture“ pardavimų ir finansų direktoriaus, įmonės personalo permainos neturėtų paliesti.

Bioetanolis koncernui „MG Baltic“ priklausančioje Šilutės bendrovėje buvo gaminamas nuo 2004 metų balandžio mėnesio. Įmonės gamybiniai pajėgumai siekė 40 tūkst. tonų per metus.

Beje, praeitų metų gruodžio 29 d. iš „Biofuture“ generalinio direktoriaus pareigų buvo atleistas ilgametis šios įmonės vadovas Antanas Samoška – G. Kvaraciejaus teigimu, darbdavio ir darbuotojo tarpusavio sutarimu. Nuo kitos dienos į jo vietą buvo paskirtas bendrovės vyriausiasis inžinierius Benediktas Degutis.

Durpių įmonių asociacijos nuotr.

Lietuvos durpių pramonę pastaruosius 3 metus stekena krizė ir lietingos vasaros – gavyba sumažėjo, žaliavą tenka vežtis iš užsienio.

Durpininkų teigimu, dabar pagrindinė jų užduotis – kaip nors išgyventi iki geresnių orų. Tada bus galima lengviau atsikvėpti. Jeigu tik Seimas nesugalvos apkrauti įmones didesniais mokesčiais, praneša LTV „Panorama“ ir lrt.lt.

2008-ųjų pabaigoje smogusi krizė durpių pardavimą sumažino iki trečdalio. Tad teko

Skaityti toliau

mažinti ir gavybą. Šilutėje įsikūrusi bendrovė sako durpių anksčiau per metus prikasdavusi apie 400 tūkst. kubinių metrų. Šiemet – kone perpus mažiau. Lyg būtų negana ekoniminio nuosmukio, durpininkus ėmė žlugdyti ir prasti orai.

„Mes dar jautriau reaguojame nei žemdirbystė. Geri metai buvo prieš 4–5 metus, jeigu gerai prisimenu, bet pastarieji treji metai mūsų pramonei buvo ypatingai prasti. Prasti dėl didelių kritulių kiekių vasaros metu“, – sako Kazimieras Kaminskas, bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ generalinis direktorius.

„Durpes reikia išdžiovinti – krosny neišdžiovinsi, reikia lauke džiovint“, – teigia bendrovės „GJ Magma“ vadovas dr. Ginutis Juozapavičius.

Iš durpių, kurių paprastai gegužę prasidėjęs gavybos sezonas trunka iki rudens, gaminami įvairūs substratai. Lietuvoje jų dėl prastai išplėtotų šiltnamių ūkių, parduodama tik apie 5 procentus visų produktų. Visa kita eksportuojama.

Durpininkai džiaugiasi, kad paklausą išlaiko šalys, kuriose derlius imamas dukart per metus. Vis dėlto išlikti rinkoje sudėtinga. Didžiausi konkurentai – latviai ir estai.

„Jų pozicija iš dalies geresnė. Šiek tiek lengvesnė mokesčių našta, taip pat ir resursų daugiau turi, galbūt ir lengvesnė logistika jiems“, – sako K. Kaminskas.

Kol orai negailestingi, kad įvykdytų užsakymus ir neprarastų klientų, durpes vietos įmonės veža iš užsienio. Taip durpininkai tikisi išgyventi iki sausų vasarų.

Tačiau įmones gąsdina valdžios planai keliskart didinti mokestį už naudingąsias iškasenas. Toks siūlymas jau Seime.

Durpininkų teigimu, ateinantys metai net ir be didesnio apmokestinimo bus ne ką lengvesni nei šie, mat pranašaujama nauja krizės banga.

lrt.lt

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bioetanolį gaminanti Šilutės UAB „Biofuture“ šiemet dirbo tik apie 5 mėnesius, o devynių mėnesių rezultatas – beveik 8 mln. Lt nuostolių, rašo „Verslo žinios“.

Anot „Biofuture“ bendrovę valdančio koncerno „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, įmonė patiria nuostolių dėl pernelyg brangios žaliavos ir nepakankamai aukštos bioetanolio kainos.

Jeigu padėtis nesikeis, tai, D. Mockaus teigimu, Šilutės bioetanolio gamyklą gali tekti ir vėl uždaryti.

Skaityti toliau

Milijoninius nuostolius, anot „Verslo žinių“, pastaraisiais mėnesiais skaičiuoja dar dvi Lietuvos biodegalų įmonės – „Mestilla“ bei „Kurana“.

PROCESAS. Bendrovėje 'Germanika' jau montuojama naujoji moderni įranga. (ve.lt nuotr.)

Koncernui SBA priklausanti Šilutės rajone veikianti baldų gamybos įmonė “Germanika”, įgyvendinanti 36 mln. litų vertės investicinį projektą, jau renka naujus darbuotojus. Rajone, kuriame nedarbo lygis viršija šalies vidurkį, bus sukurta apie 240 naujų darbo vietų.

Įmonėje “Germanika” diegiama naujausia Lietuvoje “vilktų” korpusinių baldų gamybos technologija. Įgyvendinus numatytą investicinį projektą, gamykla taps viena didžiausių darbdavių Šilutės rajone.

Skaityti toliau

Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio 1 d. šalyje buvo registruota 243,2 tūkst. bedarbių – 11,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Šilutės rajone šis rodiklis tuo metu siekė 13 proc.

“Pirmieji darbuotojai jau buvo apmokyti Vokietijoje, kur gaminama įmonei reikalinga įranga. Netrukus į šią šalį bus siunčiama kita grupė operatorių ir technikų. O sumontavus pirmąją įrangą mokymai bus atliekami ir pačioje įmonėje. Mums reikalingi ne tik patirties turintys operatoriai ar šaltkalviai, bet ir norintys išmokti dirbti su pačia naujausia ir šiuo metu moderniausia technika”, – sakė UAB “Germanika” direktorius Svajūnas Gečas.

Pasak jo, pirmąją pamainą, kuriai dar reikės apie 50 žmonių, ketinama suformuoti jau rugpjūtį, kad ji galėtų pradėti darbuotis nuo rugsėjo, kai bus pradėta gaminti testinė produkcija. Iš viso bus formuojamos keturios pamainos po daugiau nei 60 žmonių, kad gamybos procesas šioje naujoje linijoje truktų visą parą. Tokių apimčių procesą numatoma pradėti spalį.

Kaip ir kitose SBA koncernui priklausančiose baldų gamybos įmonėse, taip ir “Germanikoje” darbuotojams atvykti bus organizuojamas transportas. Jau dabar įmonėje yra organizuojamas darbuotojų maitinimas, kuris dalinai kompensuojamas.

Anot S. Gečo, pastačius naująją liniją “Germanikoje” bus gaminami miegamojo baldai iš medienos drožlių plokščių, padengtų dekoratyviniu impregnuotu popieriumi.

“Skirtingai nuo įprastų baldų, skydų kraštai nėra laminuojami kraštų juostele, o padengiami ta pačia plokštumos plėvele, tarsi detalę įvelkant. Tokie skydai atrodo visiškai vientisi, nėra jokių klijų siūlių, sujungimų. Naująja technologija pagaminti baldai atrodo labai estetiškai, yra puikios kokybės, atsparesni drėgmei. Tokių “vilktų” korpusinių baldų gamybos technologija atsirado vos prieš keletą metų ir šiuo metu yra naujausias rinkos “mados šauksmas”, – pasakojo pokalbininkas.

Pasak SBA baldų kompanijos generalinio direktoriaus Ričardo Kiaurakio, šis investicinis projektas leis SBA baldų kompanijai įsitvirtinti naujuose baldų rinkos segmentuose.

“Germanika” atkaklioje konkurencinėje kovoje su kitais Europos baldų gamintojais pernai rudenį laimėjo Švedijos koncerno IKEA konkursą miegamojo baldų gamybai. Naujos “vilktų” korpusinių baldų gamybos technologijos leis “Germanikoje” gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją, kuri šiandien yra itin populiari tarp vartotojų”, – sakė R. Kiaurakis.

Visa “Germanikoje” pagaminta produkcija bus tiekiama būtent baldų mažmeninės prekybos milžinei IKEA, su kuria SBA baldų kompanijos valdomos bendrovės bendradarbiauja jau daugiau nei dešimtmetį.

Planuojama, kad korpusinius baldus, baldų detales ir komponentus bei lukšto apklotus gaminančios bendrovės “Germanika” naujos produkcijos pardavimai per 5 metus sieks 670 mln. litų.

SBA baldų grupė yra didžiausia Baltijos šalyse grupė, valdanti baldų gamybos įmones. Šilutės rajone be UAB “Germanika” jai priklauso ir bendrovė “Šilutės baldai”, kurioje dirba daugiau nei 800 žmonių. Grupei taip pat priklauso įmonės “Klaipėdos baldai”, “Kauno baldai”, “Visagino linija” ir “Novo Mebel” (Rusija).

“Vakarų ekspresas”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dėl per aukštos grūdų kainos Šilutės AB “Biofuture” šią savaitę antrą kartą per pastaruosius keturis mėnesius buvo priversta visiškai nutraukti biodegalų gamybą.

Anot AB “Biofuture” valdybos pirmininko Artūro Listavičiaus, šiuo metu, kai pasaulio rinkose laikosi kaip niekada aukštos grūdų kainos, Šilutės įmonei tiesiog neapsimoka tęsti gamybos, – mat čia pagaminto bioetanolio savikaina dabar išeina aukštesnė už pirkėjų siūlomą kainą.

Skaityti toliau

“Grūdai labai brangūs, todėl mums neina nieko uždirbti. O sustabdę gamybą bent nuostolių mažiau patirsime, – “Šilutės ETA žinioms” telefonu sakė A. Listavičius. – Vis dėlto mes tikimės, kad ta žaliavų kainų beprotybė kada nors baigsis, ir mes galėsime atnaujinti gamybą.”

“Biofuture” bendrovės valdybos pirmininko teigimu, šiuo metu tokią pat krizę išgyvena ir kitos regiono biodegalų įmonės.

A. Listavičiui norisi tikėti, kad bioetanolio gamybą Šilutėje pavyks atnaujinti po kokių keturių savaičių. Tačiau jis neatmeta, kad šis terminas gali nusitęsti ir iki naujo grūdų derliaus. Esą viskas priklausys nuo bioetanolio gamybos žaliavos – grūdų kainos.

Pastarąjį kartą biodegalų gamyba šioje įmonėje buvo sustabdyta nuo 2010 – ųjų gruodžio vidurio iki šių metų vasario pabaigos.

Didžiausioje Rytų Europoje tarptautinėje specializuotoje maisto pramonės, gėrimų ir žaliavų parodoje „Prodexpo 2011“ Maskvoje AB “Vilkyškių pieninė” pelnė net tris apdovanojimus: tarptautiniame konkurse “Geriausias produktas – 2011″ įmonė gavo aukso medalį už sūrį “Prūsija” (Prussia), o konkurse “Rusijos prekybos tinklų pasirinkimas 2011″ apdovanojimai teko sūriams “Legenda” ir “Žalgiris”.

Skaityti toliau

Konkurse “Rusijos prekybos tinklų pasirinkimas 2011″ apdovanojimą gavo ir AB “Žemaitijos pienas” fasuotas kietasis sūris “Džiugas”.

Per praeitus metus “Vilkyškių pieninės” pardavimai išaugo 49 proc. ir sudarė 247 mln. litų.

Įmonės pardavimai auga ir šiemet. Vien per sausį parduota prekių už daugiau kaip 20 mln. litų – 18 proc. daugiau už 2010 – ųjų sausį.

Aštuonioliktus metus Lietuvoje veikianti bendrovė šiuo metu yra viena moderniausių sūrio gamyklų šalyje, užimanti apie 15 proc. vidaus sūrio gamybos rinkos. Apie 70 proc. šios įmonės produkcijos eksportuojama į Europos Sąjungos šalis, Rusiją, Kroatiją bei Izraelį.

liber.lt nuotr.

Girininkų kaime, Šilutės r., registruota UAB “Saulės gausa” Okslindžių kaime ketina statyti 99 kilovatų galios saulės fotoelektrinę.

Planuojama statyti saulės elektrinė bus sudaryta iš 550 saulės baterijų ir užims apie 0,5 hektaro plotą.

Nuo Juknaičių gyvenvietės – parko elektrinė bus nutolusi 1,6 kilometro, nuo Vyžių kaimo pirmųjų senųjų evangelikų liuteronų kapinių – 1,2 km.

Skaityti toliau

Per metus šioje elektrinėje planuojama pagaminti iki 100 000 kWh elektros energijos, kuri bus tiekiama į skirstomuosius tinklus.

15min.lt nuotr.

Smarkiai pabrangę grūdai ir rapsai varo į neviltį biodegalų gamintojus. Verslininkai prašo valstybės paramos – kitu atveju ketina nutraukti biodegalų gamybą.

Biodegalų gamintojai kaltina ūkininkus, kad šie atsisako parduoti grūdus ir rapsus už anksčiau suderėtą kainą, verslininkai su žemdirbiais santykius ketina aiškintis teismuose.

Biodegalų gamintojai dar prieš metus už grūdus mokėjo perpus mažiau negu dabar.

Skaityti toliau

 Augintojai pasirašė sutartis šiems metams, tačiau šiandien jų nesilaiko, nes kainos – jau kitos.

70 proc. bioetanolio savikainos sudaro grūdų kaina, bet bioetanolio, maišomo su benzinu, kaina beveik nesikeitė. „Negana to, valstybė sumažino subsidijas keletą kartų. Visame pasaulyje biodegalų gamintojai yra remiami, nes gamyba yra nuostolinga“, – teigė bendrovės „Biofuture“ pardavimų ir finansų direktorius Gediminas Kvaraciejus.

Užpernai valstybės subsidijos biodegalų gamintojams siekė 18 mln. litų. Šįmet jos sumenko iki 5 mln. Lt.

Pasak G.Kvaraciejaus, gamyklos brenda į vis didesnius nuostolius. Be to, gamintojai susiduria su aršia JAV gamyklų konkurencija, kuri rinkai gali pasiūlyti pigesnio etanolio.
Biodyzelino gamintojų padėtis taip pat išlieka sunki. Rapsų kaina per metus padidėjo ketvirtadaliu, tačiau iš jų gaminamo biodyzelino kaina nekilo.

Gamintojai mėgina įkalbinėti ūkininkus parduoti rapsus už suderėtą kainą. „Didžiausia problema, kad jie nesilaiko įsipareigojimų. Jeigu mes sutarėme kainą, tai reikia laikytis susitarimo. Mūsų ūkininkai baudų nebijo, tad problemą spręsime teismuose“, – sakė biodyzelino gamyklos „Mestilla“ prekybos ir logistikos vadovas Ramūnas Tinginys.

Lietuvos biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas sako, kad per metus biodegalų gamintojai vien tik gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių sumoka 8 mln. litų.

Biodegalų plėtrą pristabdė valstybės sprendimas apmokestinti akcizais privalomus maišyti biopriedus.

manoukis.lt inf.

O. Lidžiaus nuotr.

Šilutės UAB “Eksa”, kuri Lietuvoje ir Rytų Europoje žinoma kaip viena iš pirmaujančių kailių siuvimo ir realizavimo kompanijų, šį pavasarį ėmėsi siūti ir drabužius iš lino.

Pasak UAB “Eksa” vadovo Edvardo Vitkausko, šiam veiklos posūkiui bendrovė ruošėsi dvejus metus: tyrė rinką Lietuvoje ir užsienyje, stebėjo mados tendencijas, pati prekiavo kitų garsių Lietuvos firmų lininiais drabužiais.

Skaityti toliau

“Prekiaudami kelių garsių firmų drabužiais, matėme, kad žmonės, kurie vertina natūralų kailį ir odą, yra neabejingi ir natūraliam linui, – sakė “Šilutės ETA žinioms” E. Vitkauskas. – Todėl nusprendėme, kad galime patys siūti tokius drabužius. Juolab kad turime šio amato profesionalų ir visą tam reikalingą gamybinę bazę su konstravimo bei siuvimo įranga”.

Ieškoti naujų sprendimų įmonės veikloje, anot E. Vitkausko, paskatino ir pasaulinė ekonominė krizė.

“Mes negalime sau leisti siūti kailinius visus metus, nes sumažėjo jų pirkėjų. Tačiau nenorime ir savo darbuotojų palikti vasarą be darbo. Todėl turėjome ieškoti naujų sprendimų, – paaiškino E. Vitkauskas. – Kita vertus, atėję į rinką su lininiais drabužiais, mes pilnai įgyvendinome savo veiklos strategiją – savo salonuose prekiauti tik savo gaminiais”.

Pirmojoje “Eksos” lininių drabužių kolekcijoje – 13 modelių įvairių spalvų ir dydžių moteriškų palaidinių, švarkų, sijonų ir kelnių, papuoštų mezginiais iš natūralių medžiagų – lino ir medvilnės. Prie jų puikiai dera patogios rankinės iš natūralios odos ir lino.

Vyrams siūloma 3 modelių švarkų, palaidinių ir kelnių.

Šios lininių drabužių kolekcijos kūrimu daugiausiai rūpinosi įmonės vadovo žmona Lena Vitkauskienė.

“Eksos” vasarinių drabužių, pasiūtų daugiausiai iš itin aukštos kokybės itališko lino, nuo praeitos savaitės galima įsigyti šios bendrovės salonuose Šilutėje ir Klaipėdos prekybos centre “BIG”.

Šilutės visuomenei pirmoji įmonės lininių drabužių kolekcija buvo pristatyta šio trečiadienio pavakarę.