Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Durpių pramonę stekena krizė ir prasti orai

Publikuota: 2011 gruodžio 03 Kategorija: Gamyba, Verslas

Durpių įmonių asociacijos nuotr.Durpių įmonių asociacijos nuotr.

Lietuvos durpių pramonę pastaruosius 3 metus stekena krizė ir lietingos vasaros – gavyba sumažėjo, žaliavą tenka vežtis iš užsienio.

Durpininkų teigimu, dabar pagrindinė jų užduotis – kaip nors išgyventi iki geresnių orų. Tada bus galima lengviau atsikvėpti. Jeigu tik Seimas nesugalvos apkrauti įmones didesniais mokesčiais, praneša LTV „Panorama“ ir lrt.lt.

2008-ųjų pabaigoje smogusi krizė durpių pardavimą sumažino iki trečdalio. Tad teko mažinti ir gavybą. Šilutėje įsikūrusi bendrovė sako durpių anksčiau per metus prikasdavusi apie 400 tūkst. kubinių metrų. Šiemet – kone perpus mažiau. Lyg būtų negana ekoniminio nuosmukio, durpininkus ėmė žlugdyti ir prasti orai.

„Mes dar jautriau reaguojame nei žemdirbystė. Geri metai buvo prieš 4–5 metus, jeigu gerai prisimenu, bet pastarieji treji metai mūsų pramonei buvo ypatingai prasti. Prasti dėl didelių kritulių kiekių vasaros metu“, – sako Kazimieras Kaminskas, bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ generalinis direktorius.

„Durpes reikia išdžiovinti – krosny neišdžiovinsi, reikia lauke džiovint“, – teigia bendrovės „GJ Magma“ vadovas dr. Ginutis Juozapavičius.

Iš durpių, kurių paprastai gegužę prasidėjęs gavybos sezonas trunka iki rudens, gaminami įvairūs substratai. Lietuvoje jų dėl prastai išplėtotų šiltnamių ūkių, parduodama tik apie 5 procentus visų produktų. Visa kita eksportuojama.

Durpininkai džiaugiasi, kad paklausą išlaiko šalys, kuriose derlius imamas dukart per metus. Vis dėlto išlikti rinkoje sudėtinga. Didžiausi konkurentai – latviai ir estai.

„Jų pozicija iš dalies geresnė. Šiek tiek lengvesnė mokesčių našta, taip pat ir resursų daugiau turi, galbūt ir lengvesnė logistika jiems“, – sako K. Kaminskas.

Kol orai negailestingi, kad įvykdytų užsakymus ir neprarastų klientų, durpes vietos įmonės veža iš užsienio. Taip durpininkai tikisi išgyventi iki sausų vasarų.

Tačiau įmones gąsdina valdžios planai keliskart didinti mokestį už naudingąsias iškasenas. Toks siūlymas jau Seime.

„Prieš 2 metus buvo didintas mokestis visoms naudingoms iškasenoms du kartus, dabar dar yra variantas iki penkių kartų. Tai reiškia – per keturis metus – 10 kartų. Kokia ekonomika gali atlaikyti šitokius drastiškus augimus?“ – klausia G. Juozapavičius.

Durpininkų teigimu, ateinantys metai net ir be didesnio apmokestinimo bus ne ką lengvesni nei šie, mat pranašaujama nauja krizės banga.

lrt.lt

14 skaitytojų komentarų
Edvardas 2011 gruodžio 3d., 21:4384.32.215.247
Seimūnai būtų šaunuoliai, jeigu įgyvendintų savo norus. Durpių išvėžimas įšvežimas iš Lietuvos neduoda apčiuopiamos naudos. Durpių įmonės savo rajono gyventojams už gaunamų iškasenų
( Lietuvos iškasenos priklauso visiems mums) šimtakeriopą pelną per dvidešimt metų tesugebėjo pakeisti pavadinimą iš Lietuviško į sūdiska vokišką ar dar kitaip. Būtinai reikia apmokestinti, nes būsime su durpėmis parduoti… Pažiūrėkim — neliko nė vieno briedžio, žalčiai iš durpyno šliaužia į sodus, nes ir JIEMS ten neliko vietos, nebėra ir spanguolių. Greitai įrašysime į Raudonąją knygą. Geras sumanymas apmokestinti parsidavėlius…

Patinkantis. Įvertink komentarą: Thumb up 12 Thumb down 7

Atsakyti

to Joo (Edvardui) 2011 gruodžio 3d., 22:3284.15.177.149
Joo, kodėl mėtai pėdas, tavo stiliaus ar braižo nepaslėpsi po svetimu vardu.

Patinkantis. Įvertink komentarą: Thumb up 8 Thumb down 3

Atsakyti

Nepraustaburniui Edvardui 2011 gruodžio 4d., 00:2484.32.215.37
Kalbi kaip tikras Lietuvos nacis, gali eit su bliūdeliu ir krimsti tas durpes jei tik dantis turi. Nei tu žinai kiek kokių mokesčių sumoka nei tu ką. Iš durpių uždirba masė žmonių, žmonės gauna algas, mokami mokesčiai Sodrai, uždirba vežėjai ir t.t. Pasidomėk durpių-kraiko fabriko istorija ir sužinosi, kad jį įkūrė ne kas kitas kaip vietiniai gyventojai, kurių tautybė vokiečiai. Jei tau labai skauda dėl durpių gali kovoti ir prieš medienos išvežimą, miškai mūsų turtas! Dėl bulvių, vynuoginių sraigių, baravykų. Durpyne yra ir spanguolių ir žalčių, o briedžiai deja, su tuo visiškai nesusiję. Jei jums vokiečiai asocijuojasi su šūdais tai labai atsiprašau vokiečių tautybės žmonių, žinokite ne visi taip mano.

Svarstytinas. O kaip tu manai? Thumb up 10 Thumb down 8

Atsakyti

Nepartinis 2011 gruodžio 4d., 15:4378.59.63.123
Kategoriškai nesutinku su išdėstyta pozicija.Bulves, vynuogines sraiges mišką ir kt parduoda lietuvis, vadinasi be viso to, ką palieka lietuvai vokietis(uždirba masė žmonių, žmonės gauna algas, mokami mokesčiai Sodrai, uždirba vežėjai ir t.t.), Lietuvoje lieka lietuvio uždirbtas PELNAS. To pelno pinigus lietuvis išleidžia Lietuvoje, vadinasi iš to papildomai dar uždirba pavyzdžiui restorano virėjas, parduotuvės pardavėjas , buto remontininkas ir pan.) Deja vokietis tuos visus pelno pinigėkius išsiveža į vokietiją. tuomet pavyzdžiui restorano virėjas parduotuvės pardavėjas ir kt nebegauna pajamų ir lieka be darbo. Jie jauni emigruoja ir dirba ten, ir nebemoka mokesčių, nebėra kam išlaikyti pensininkų ,valdžios aparato. Tuomet valdžia mums, dar bent kiek krutantiems pavyzdžiui padidina PVM mokestį. Dėl tokio požiūrio lietuvėlė baigia nusigyventi ir išsivaikščioti.

Svarstytinas. O kaip tu manai? Thumb up 7 Thumb down 4

Nepartiniui 2011 gruodžio 4d., 17:0284.32.215.37
Kiek tu manai išveža? 100%? Uždirbti pinigai toliau sėkmingai investuojami. Nustebsi sužinojęs, kad pelnas kurį “išsiveža” bus 2-5 %. Mes galime ir toliau filosofuoti, didžiausius Lietuvos pinigus išsiveža rusai, mes perkam naftą, dujas, šildome neapšiltintus butus, mums lieka tūkstančiai tonų atmosferos taršos, o pinigų srautai milijardais dunda į Rusiją. Kiek supratau Edvardui skaudą dėl pelkės, bet jos niekas nelies, niekas nekas, o durpynas ne už kalnų bus rekultivuotas ir dar po 20 metų atsistatys ekosistema. Bet ar nebus, kad po teik metų ten nesiveis krokodilai ir anakondos dėl mūsų neatsakingos atmosferos taršos.

Svarstytinas. O kaip tu manai? Thumb up 7 Thumb down 4

Atsakyti

Nepartinis 2011 gruodžio 4d., 18:1678.59.63.123
Nėra svarbu kiek, bet išveža. Visa kita ne į temą ir labai nusišnekėjai. Tu man papasakok kuo užpils iškastas duobes? Ir tai skaitysis rekultivacija? Ir buvusi ekosistema atsistatys durpėmis? Iš Rusijos tai už pinigus gauname prekę. Beje niekas neverčia iš ten pikti, gali pirkti ir iš Lenkijos ar kitur. O ką gauname iš Vokietijos? Duobę. Ir patikėk, nenustebau. Nesvarbu kad investuoja, investuoja tik sau, ir išvažiuodami viską išsiveš. Juk jie pavyzdžiui nieko neinvestuoja į kelią Šilutė -Klaipėda, bet juo intrensyviai naudojasi.

Svarstytinas. O kaip tu manai? Thumb up 6 Thumb down 3

Nepartiniui 2011 gruodžio 4d., 19:0884.32.215.37

O tu investuoji į kelią Šilutė-Klaipėda? Ar bent žinai iš kur ateina lėšos į kelių fondą? PVM didinamas dėl kitų priežasčių, reikia prieš rinkimus padidinti pensijas, pensininkai aktyviausi rinkėjai, rinkimai ant nosies. Nežinau tiksliai, bet Šilutės rajone yra 10 000 dirbančių žmonių, 30 000 pensininku. Gal rišam tą temą :)

Įvertink komentarą: Thumb up 3 Thumb down 3

Nepartinis. 2011 gruodžio 4d., 21:0078.59.63.123
Nebūtina man į tą kelią investuoti, nes juo beveik nesinaudoju, bet aš investuoju į kitą kelią. Kalbėdamas apie pensijas smarkiai klysti, nes pensijos mokamos ne iš valstybės biudžeto kur patenka PVM mokestis, bet iš sodros biudžeto, kuris sunyko, nes labai didelė dabingo amžiaus žmonių dalis išvyko ir nebėra kam uždirbti ką matau ir pats pripažįsti.

Svarstytinas. O kaip tu manai? Thumb up 5 Thumb down 5

? 2011 gruodžio 3d., 22:5078.61.57.176
Iki naujo direktoriaus buvo viskas gerai,

Svarstytinas. O kaip tu manai? Thumb up 5 Thumb down 4

Atsakyti

Edvardas 2011 gruodžio 3d., 23:2484.32.215.247
KAIP RODO paskaičiavimai mums užtenka penkių procentų tų iškasenų, tegul devyniasdešimt penki lieka ateities kartoms, o ne pasiukams…

Svarstytinas. O kaip tu manai? Thumb up 7 Thumb down 5

Atsakyti

E.V. dejuojantiems tautiečiams 2011 gruodžio 4d., 17:3084.15.182.109
Eksporto įmonės pan. kaip durpynas dirba su 10-15proc. pelningumu nuo apyvartos ir tai skaitoma sėkmingu verslu. Taigi, tarkim jeigu tokios vokiško kapitalo įmonės metinė apyvarta 10mln. litų tai iš jų tikėtina 7-8mln.litų atlyginimų, mokesčių, gamybinių išlaidų forma lieka Lietuvoje. Pelnas ar jis vokiečio ar lietuvio investuojamas ten kur savininkas pasirenka, dažnas lietuvaitis savo pelną investuoja svetur, o taupusis vokietis kartą investavęs lietuvoje vėl pasirenka mūsų kraštą. Daugiau tokių įmonių kaip Šilutės durpynas ir mes klestėsime.

Svarstytinas. O kaip tu manai? Thumb up 8 Thumb down 5

Atsakyti

tikra tiesa 2011 gruodžio 4d., 18:3678.59.63.123

Tikrai, kiek girdėjau jau beveik milijonas lietuvių savo raumenis investavo užsienyje: Airijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje. Parduokim visą žemę vokiečiams , tapsim samdiniais ,skaičiuosim svetimus milijonus ir klestėsime.

Įvertink komentarą: Thumb up 4 Thumb down 3

Atsakyti

Edvardas 2011 gruodžio 4d., 21:2762.212.200.135
Tema be galo. Nėra laiko čia malti suduko. Suprantu taip, liaudiškai – durpyne žmonės gauna darbą dulkėse už skatiką,, o plaučių vėžį už dyką. Po to jie niekam nereikalingi, nes jie invalidai. Jie niekam nebereikalingi. Indeliai SNORE , snoriukai Anglijoje, gaunasi biiiiiiiiiiiiiiiiiiiii, kada pabėgs iš LIETUVOS tie praustaburniai ir “DIDŽIOSIOS RAIDĖS” . AČIŪ!
BŪTŲ GERIAU, KAD GREIČIAU>>>

Svarstytinas. O kaip tu manai? Thumb up 6 Thumb down 7

Atsakyti

NUO VĖBERIO LAIKŲ 2011 gruodžio 5d., 09:4484.32.215.247
Pagrindinės grėsmės kylančios Aukštumalės telmologinio draustinio ekosistemai yra pelkės eutrofikacija, kurios priežastis – intensyvi melioracija bei vykdyta durpių gavyba, sukėlusi neigiamą pelkių augalijos kaitą. Iš natūralios pelkės, kurios plotas buvo beveik 2500 ha, liko tik apie 900 ha. Ši dalis yra paskelbta telmologiniu draustiniu. O likusi … Belieka laukti, kuomet, baigus jos eksploataciją, ji virs į ežerą.
Aukštumalos aukštapelkė, kaip ir visa Nemuno delta, jau seniai domino įvairių sričių specialistus. 1900 m. vokiečių botanikas Karlas Albertas Vėberis visapusiškai ištyrė šią aukštapelkę ir 1902 metais išleido pirmą pasaulyje pelkėtyros knygą – monografiją “Vegetation und Entstehung des Hochmoors von Augstumal”, kuri 2002 m. buvo išversta į anglų kalbą ir pakartotinai išleista pavadinimu “C.A. Weber and the Raised Bog of Augstumal” (K.A. Vėberis ir Aukštumalos aukštapelkė). Todėl Aukštumalos pelkę drąsiai galima vadinti pelkėtyros mokslo lopšiu. Apie šio lopšio, kaip gamtinio komplekso, išsaugojimą buvo galvojama jau nuo Vėberio laikų.

Svarstytinas. O kaip tu manai? Thumb up 5 Thumb down 4

Atsakyti

Rašyti komentarą