SBA nuotr.

SBA grupei priklausantys „Šilutės baldai“, kaip ir visos grupės įmonės, dalyvauja socialinės atsakomybės projekte, kuriuo siekiama padėti išsaugoti pasaulyje mažėjančią bičių populiaciją. Ant bendrovės pastato stogo miesto centre jau įkurdinti du aviliai. Juose apgyvendinta arti šimto tūkstančių bičių iš SBA projekto kuratoriaus, Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidento dr. Algirdo Amšiejaus bityno.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bites ant „Šilutės baldų“ stogo prižiūri įmonės darbuotojas, II cecho autokrautuvo vairuotojas Sigitas Katutis, kuris savo namuose taip pat turi avilių. S. Katutis pats jas atsivežė iš Kauno rajono, o sukelti spiečius į avilius padėjo bendrovės direktorius Eimuntas Jankauskas.

„Mūsų darbštų įmonės kolektyvą papildė tūkstančiai bičių darbininkių. Turėdami du avilius nors nedidele dalimi prisidedame prie bičių populiacijos išsaugojimo, nes dėl plačiai žemės ūkyje naudojamos chemijos, ligų ir nepaaiškinamų šeimų žūčių pasaulyje jos sparčiai nyksta. Dabar, kai auginame bites, „Šilutės balduose“ galėsime vieni kitus vadinti ne tik kolegomis, bet ir bičiuliais“, – sako įmonės direktorius E.Jankauskas.

Šilutėje apgyvendintos bitės yra specialiai išvestos, neagresyvios „Bakfost“ linijos, retai spiečiasi, tad miestiečių ir įmonės gyvenimo jos netrikdo. Ant įmonės stogo darbuotojai aviliams įrengė specialią terasą su užuovėja, kad bičių neblaškytų vėjas.

SBA grupės įmonėse bei verslo centruose visoje Lietuvoje iš viso įkurdinta 19 avilių. Be „Šilutės baldų“ bitės apgyvendintos „Germanikoje“ Šilutės rajone, ant „Klaipėdos baldų“ stogo, „Šatrijoje“ Raseiniuose, „Kauno balduose“, „Visagino linijoje“ bei „Utenos trikotaže“, taip pat ant verslo centrų „Kauno dokas“ ir BLC Kaune.

SBA inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

100 proc. Šilutės rajone vėjų jėgainių parką valdančios bendrovės „Vėjų Spektras“ akcijų įsigijo Šveicarijos „Quaero Capital“ valdomas investicijų fondas „Quaero European Infrastructure Fund“, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Sandorio vertės šalys neatskleidžia.

Tai pirmoji šio fondo investicija Baltijos šalyse.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

SBA grupės įmonės įkurdins miestuose bites ir kviečia jungtis prie šios iniciatyvos.

Siekdama prisidėti prie nykstančių bičių išsaugojimo viena didžiausių šalies verslo grupė SBA, kuriai priklauso ir „Šilutės baldai“, imasi iniciatyvos ir ant valdomų verslo centrų bei įmonių įkurdins bičių avilius. Pirmosios bičių šeimos ant pastatų stogų Kaune ir Klaipėdoje apsigyvens jau po pusantros savaitės. Kiek vėliau jos bus įkurdintos ir kituose miestuose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

SBA miesto bitininkystės projekto kuratoriumi sutiko tapti bitininkas, VDU Žemės ūkio akademijos docentas, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus.

„Europoje ir Amerikoje bitės dažniausiai žūva dėl žemės ūkyje plačiai naudojamų chemikalų, parazitų ir nepaaiškinamo šeimų nykimo sindromo. Miestuose bitėms saugiau, nes čia nenaudojama tiek chemikalų, žaliuosiuose plotuose didesnė augalų įvairovė. Specialistai ištyrė miestuose bičių suneštą medų ir jis puikios kokybės. Tad iniciatyvos, padedančios gausinti nykstančią nuo seno Lietuvoje mylimų bičių populiaciją – labai sveikintinos“, – teigia A. Amšiejus.

„Esame verslo grupė, kuriai sugyvenimas su gamta ir kuo mažesnis poveikis aplinkai yra vieni svarbiausių principų. Bičių nauda gyvybei žemėje ir žmonijai neįkainojama, tačiau dėl žmogaus veiklos ir ligų jos nyksta. Norėdami prisidėti prie jų išsaugojimo, nusprendėme imtis šios iniciatyvos ir įkurdinti bičių šeimas ant stogų. Kviečiame ir kitus biurus ar didesnius įmonių plotus valdančius socialiai atsakingus šalies verslus bei organizacijas aktyviai jungtis prie pasaulio didmiesčiuose išplitusio miestų bitininkystės judėjimo“, – sako SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė.

Pirmieji bičių aviliai ant SBA biurų pastatų ir įmonių įsikurs jau gegužės 20-ąją. Jei neprapliups lietus, jie bus iškelti ant BLC verslo centro Kaune ir ant „Klaipėdos baldų“ Klaipėdoje stogų. Miestuose bus įkurdintos specialiai išvestos, neagresyvios „Bakfost“ linijos bitės.

Bites prižiūrės patys SBA valdomų verslo centrų ar gamybos įmonių darbuotojai, tarp kurių yra daug bičių bičiulių. Suneštu medumi bus vaišinami klientai, kolegos ir verslo partneriai. Planuojama, kad per mėnesį avilius pasistatys visos SBA grupės baldų ir tekstilės įmonės ir dauguma biurų pastatų.

Pasak J. Grašienės, SBA skiria ypatingą dėmesį verslo tvarumui ir aplinkai: grupės verslo centrai statomi žaliųjų pastatų filosofijos pagrindu, visos įmonės naudoja tik žaliąją elektrą, įrengia saulės jėgaines, tekstilės grupė vienintelė Lietuvoje dalyvauja „Greenpeace“ „Detox“ projekte, kurio tikslas nulinė tarša.

SBA nuotr.

Iš SBA baldų sektoriaus įmonių sparčiu augimu šiemet išsiskyrė Šilutės rajone įsikūrusi korpusinių baldų gamintoja „Germanika“. Padidinusi efektyvumą bei naujos baldų šeimos gaminius pradėjusi gaminti įmonė pardavimus I-ąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, padidino 22 proc. iki 13,5 mln. Eur.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

SBA valdomos didžiausios Baltijos šalyse baldų grupės įmonių pardavimai šių metų I ketv., palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, ūgtelėjo 3,5 proc. arba 2,5 mln. – iki 74,2 mln Eur, tačiau buvo 2,7 proc. mažesni nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį (76,2 mln. Eur). „SBA baldų kompanija“ ir jos valdomos įmonės toliau tęsia prieš kelerius metus pradėtą plačią robotizacijos programą, kurios vertė vien šiemet sudarys pustrečio milijono eurų.

Anot SBA viceprezidento Egidijaus Valentinavičiaus, be gamybos pajėgumų didinimo, vienas svarbiausių šių metų baldų grupės gamybos uždavinių – asortimento plėtra ir tolesnės investicijos į robotizaciją.

Vien per šiuos metus į gamybą numatyta įdiegti 18 robotų, o investicijos į juos viršys 2,5 mln. Eur. Metų pabaigoje „SBA baldų kompanijos“ valdomuose „Klaipėdos balduose“, „Šilutės balduose“, „Germanikoje“, „Visagino linijoje“ ir „Mebelain“ numatoma jau veiks arti 60 robotų, o bendra į robotizaciją investuotų lėšų suma artėja prie 7 mln. eurų.

Robotizuojant ir automatizuojant gamyba darbuotojų skaičius įmonėse nemažėja. Priešingai, plečiant gamybos apimtis ir perkeliant žmones į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, darbuotojų poreikis augo.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šių metų „Baltijos Lean Forume“ už didžiausią pasiektą pažangą šešiose kategorijose apdovanotos lietuviškos bendrovės: „Šilutės baldai“, „Kurana“, „Baltic Petroleum“, „Girteka Logistics“, „Domeina“ ir „Baltic Food Partners“.

Anot pranešimo, laimėtojai buvo nustatomi tarp efektyviausiai Lean metodus taikančių įmonių, įvertinant pernai pasiektus rezultatus, našumo augimą, planų įgyvendinimo tikslumą ir darbuotojų įtraukimą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Japonijos korporacijoje „Toyota“ gimusi Lean vadybos filosofija jau 50 metų taikoma visame pasaulyje garsiausiose tarptautinėse korporacijoje. „Lean vadybos taikymas pagrįstas nuolatiniu tobulėjimu, drąsa pripažinti problemas ir gebėjimu jas spręsti.

Vienas iš svarbiausių Lean metodologijos terminų yra Kaizen, kurį trumpai galima apibūdinti kaip nuolatinės tobulėjimo kultūros įmonėje puoselėjimą. Taikant Kaizen principus siekiama, kad kiekvienas darbuotojas įsitrauktų į įmonės procesų analizę ir nuolat siūlytų, kaip galima efektyviau organizuoti darbą.

„Metų Kaizen“ nominacijoje šįkart laimėjo AB „Šilutės baldai“. Vienas šios įmonės darbuotojų pasiūlė palengvinti staklių operatoriaus darbą ir sumažinti nereikalingą vaikščiojimą, panaikinant esminę priežastį – netinkamą staklių išdėstymą. Ši idėja išsiskyrė drąsa kelti klausimus, ar taip, kaip įranga sumontuota gamybinėse erdvėse, išties yra geriausia darbuotojui. Šios problemos sprendimas įmonėje virto konkrečiais patobulinimais ir iš naujo standartizavo darbą su staklėmis. Dėl to darbo našumas pakilo 28 proc., o per metus šių patobulinimų sukurta nauda įvertinta 19 tūkstančių eurų.

Patogiai bei kokybiškai kasdienybei yra reikalingi įvairūs baldai. Sekcijos – taip pat ne išimtis. Vis dėlto, jų pasirinkimas šiandien sudaro stulbinančią įvairovę, tad nieko keista, kad išsirinkti ne visada paprasta. Juo labiau kad sekcijos yra vienas gaminių, kuris perkamas tikrai ne vieneriems metams. Vadinasi, jis turi pateisinti daug įvairių lūkesčių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taigi, klausimas iš tiesų svarbus: kaip išsirinkti tobulai jums ir jūsų namams atitinkančią sekciją? Tai padaryti bus kur kas paprasčiau, jei pasinaudosite šiomis įžvalgomis.

Ką norėsite sutalpinti?

Šio baldo paieškų tikrai neturėtumėte pradėti ieškoti, kol neatsakysite į svarbų klausimą: ko ir kiek norėsite sutalpinti? Visų pirma, reikia pastebėti, kad kuo daugiau daiktų ar reikmenų pageidaujate sutalpinti, tuo didesnis baldas jums yra reikalingas (tokiais atvejais gali praversti dviejų ar trijų dalių sekcijos). Taip pat svarbu ir tai, kas bus talpinama: pavyzdžiui, jei šis baldas jums yra reikalingas tik indams bei stalo įrankiams sutalpinti, tokiu atveju jums tikrai tiks sekcija indauja. Jei norite sutalpinti tokius daiktus, kurie neturėtų būti matomi pašalinių akims, jums turėtų tikti sekcija komoda. Na, o tuo atveju, jei planuojate talpinti daug garso bei vaizdo aparatūros arba dekoratyvių suvenyrų, tokiu atveju pirmenybę teikiate sekcijai, turinčiai atviras erdves.

Derinkite prie bendro namų stiliaus

Jei jūsų tikslas yra sukurti harmoningą namų aplinką, tokiu atveju, renkantis sekciją, tikrai vertėtų atsižvelgti ir į namų stilių. Štai, pavyzdžiui, jei jūsų namuose vyrauja klasikinis stilius, tai būtent taip ir turėtų atrodyti sekcija; lygiai tas taps pasakytina ir apie kitus stilius – būtent prie jo derinkite naująjį baldą.

Ką verta žinoti apie spalvas?

Jei jūsų tikslas yra idealiai namams tinkanti sekcija, tokiu atveju verta atkreipti dėmesį ir į spalvas. Kalbant apie jas, būtina prisiminti keletą svarbių detalių: jei norite, kad baldai – sekcijos sudarytų harmoningą vaizdą, rinkitės tokios pat spalvos, kaip ir patalpoje esančios sienos. Ir priešingai, jei norite, kad sekcija taptų išskirtiniu akcentu, tokiu atveju, rinkitės kontrastuojančios spalvos baldą. Beje, prisiminkite ir tai, kad šviesios spalvos sekcija optiškai padidins patalpą, ir priešingai: tamsios spalvos baldas sudarys įspūdį, kad patalpa – mažesnė, nei iš tiesų. Tačiau ir tai dar ne viskas, ką verta žinoti apie spalvas: štai, pavyzdžiui, juodos spalvos sekcija atrodys ypač solidžiai; o šiltų atspalvių sekcija – kurs raminančią be jaukumu spinduliuojančią atmosferą.

Iš kokios žaliavos pagamintą sekciją geriausia rinktis?

Dar vienas dalykas, kurį verta apgalvoti prieš pasirenkant sekciją, yra žaliava. Nors šiandien sekcijos gaminamos iš įvairių žaliavų, verta pastebėti, jog ypač puikus pasirinkimas yra tos, kurios pagamintos iš MDF plokštės. MDF sekcija – tai baldas, kuris pasižymi tvirtumu, patikimumu, saugumu, ekologiškumu bei patrauklumu.

O ką daryti, jei vietos nedaug?…

Deja, su šia problema susiduria didelė dalis žmonių. Vis dėlto yra ir gera žinia – šią, iš pirmo žvilgsnio nepatrauklią, situaciją tikrai galima koreguoti savo naudai. Būtent tokiais atvejais puikiai tinka baldai: sekcijos – transformeriai, kurie gali atlikti ne tik sekcijos, bet ir kito baldo, pavyzdžiui, stalo, funkciją; taip pat idealiu sprendimu gali tapti ir sekcijos su spinta.

Ką rinktis, jei domina sekcija pigiau?

Na, o tuo atveju, jei jūsų tikslas yra sekcija pigiau, visada pravartu įvertinti pasiūlymus, kuriems yra taikoma akcija. Dar daugiau, sudominti gali ir sekcijos internetu, kadangi tokie sprendimai padeda taupyti ne tik pinigus, bet ir laiką.

Taigi, jei artimiausiu metu ruošiatės įsigyti sekciją savo namams, tačiau nesate apsisprendę, kokia ji turėtų būti, pats metas įsiminti šiuos patarimus. Jų laikydamiesi būsite tikri, kad išsirinktas baldas – sekcija nenuvils, priešingai – patikimai tarnaus bei džiugins ne vienerius metus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sprendimą, ką daryti su neseniai įsigyta buvusia Šilutės bioetanolio įmone, naujieji savininkai žada priimti per vienus metus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Buvusios Šilutės bioetanolio gamybos įmonės „Biofuture“ turtą praėjusių metų gruodį už neskelbiamą sumą įsigijo „Kurana“, bioetanolį, biodujas, elektros ir šilumos energiją Pasvalio rajone gaminanti bendrovė („Trumpai: parduota!“).
Tačiau džiūgauti, kad šioje įmonėje bus atnaujinta gamyba ir Šilutėje bus įkurta naujų darbo vietų, dar per anksti.
Mat, kaip teigia UAB „Kurana“ Administracijos padalinio vadovė Neringa Čergelytė, atsakydama į mūsų paklausimą el. paštu, „metų bėgyje bus atlikta esamos situacijos analizė ir priimti sprendimai dėl įsigytos gamyklos“.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Akcinėje bendrovėje „Šilutės baldai“ pagamintas specialus stalas, prie kurio popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metu bus ruošiamasi šv. Mišioms Kauno Santakos slėnyje.

Kauno šv. Jurgio kankinio konvento Mažesniųjų Brolių Pranciškonų ordino vienuoliai pateikė detalius nurodymus, kaip tiksliai turi atrodyti, kokių gabaritų būti ir kokias funkcijas atlikti specialus stalas-spinta.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Estetinę baldo formą suteikė ir kompiuterinį stalo vaizdą sukūrė architektė Asta Prikockienė. Ji yra Kauno Bernardinų vienuolyno komplekso (Kauno šv. Jurgio konvento) restauravimo darbų projekto autorė.

Pačią stalo konstrukciją sukūrė ir medžiagas jai parinko „Šilutės baldų“ meistrai. Tai išskirtinis savo sudėtingumu baldas: visi jo dydžiai – nestandartiniai, tad reikėjo specialiai jam gaminti medienos ruošinius, lankstus, furnitūrą. Antras iššūkis buvo konstrukcinių detalių gausa – daug skirtingos paskirties stalčių, vietų daiktams pasidėti, pvz., vienas stalčius šiame balde sveria net 20 kilogramų.

Visas stalas ištapytas vienuolyne rastais XVI a. sienų tapybos elementų motyvais – čia ir gyvybės medis, įvairūs paukščiai, susiję su garsiuoju šv. Pranciškaus pamokslu paukščiams.

Kurdami stalą-spintą turėjome pagrindinę idėją – ne atnešti ką nors naujo, o panaudoti tai, kas būdinga visam senajam konventui – šv. Jurgio kankinio bažnyčios ir vienuolyno ansambliui.

Stalas- spinta skirtas liturginiams rūbams ir liturginiams indams, unikalus tuo, kad bus statomas patalpos – šv. Jurgio konvento zakristijos centre, tai labai archaiška tradicija skirta tam, kad nebūtų užstojama sienų tapyba.

Ši tradicija pasikeitė tik apie XIX a., kai liturginiams reikmenims spintas pradėta statyti patalpų šone, prie sienos.

Stalas 150 x 300 cm bus perskirtas ažūrine tvorele, ant kurios – Pranciškonų Observantų (Mažųjų Brolių Pranciškonų) herbas – sukryžiuotos Jėzaus Kristaus ir šv. Pranciškaus rankos kryžiaus fone. Taip suteikiamas sakralinis dėmuo šiam baldui, ir parodoma, jog jis – išskirtinai pranciškonų.

Šis darbas – mūsų dovana Mažesniųjų Brolių Pranciškonų ordinui – Kauno šv. Jurgio konventui popiežiaus vizitu Lietuvoje proga, prie kurio bus ruošiamasi šv. Mišioms Santakos slėnyje.

Meninė baldo idėja – bažnytinės dailės istorijos menotyrininkės Rimos Valinčiūtės-Varnės.
Baldo tapyba – dailininkės restauratorės Rasos Kutkaitės.
Baldą sukūrė ir pagamino „Šilutės baldų“ meistrų komanda, kartu su fabriko direktoriumi Eimuntu Jankausku ir technologu Viktoru Sverdlenko.

www.sba.lt nuotr.

AB „Šilutės baldai“ veikti pradėjo moderni MDF plokščių kalibravimo linija. Į naują, du kartus greitesnę ir dar tiksliau veikiančią įrangą bendrovė investavo 1,5 mln. EUR.

Sparčiai augant užsakymų kiekiui ir gamybos apimtis didžiausias Šilutės krašto darbdavys investuoja ne tik į naujas linijas, bet ir į darbuotojų motyvavimą. 2017 m. pabaigoje įvedus naują atlygio sistemą, darbo užmokestis bendrovėje vidutiniškai išaugo 10 proc., o šiemet jis pakeltas dar 6,5 proc.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šilutės baldai“ – vienas lanksčiausių baldų fabrikų visame regione. Esame įdiegę net 12 skirtingų baldų gamybos technologijų, šiandien gaminame 60-ies skirtingų pavadinimų baldus. Tai labai svarbus konkurencinis pranašumas, nes gebame greitai išvystyti ir įvesti į gamybą naujus produktus – to negali pasiūlyti dauguma kitų baldų fabrikų. Užsakymų skaičius auga, tad investicijos į gamybos efektyvumą yra būtinos ir mes jas nuosekliai įgyvendiname“, – pasakojo AB „Šilutės baldai“ direktorius Eimuntas Jankauskas.

Per pastaruosius penkerius metus investicijos „Šilutės balduose“ siekė 11,26 mln. EUR, 2018 m. fabrike suplanuotos 2,8 mln. EUR investicijos. Didžiausia jų – naujoji kalibravimo linija.

„Ypač moderni kalibravimo linija veiks ne tik 2 kartus greičiau nei turėta įranga, bet ir dar tiksliau. Gaminant baldus svarbus kiekvienas milimetras, o naujoji linija suteiks itin tikslius matmenis MDF plokštei, milimetro dalies tikslumu formuos kraštų profilius, šlifuos“, – modernią liniją pristatė E. Jankauskas.

„Šilutės baldų“ rezultatai nuosekliai auga – 2017 m. bendrovės pardavimai padidėjo 14,2 proc., fabrikas per metus pagamino produkcijos daugiau nei už 37 mln. EUR. Šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai irgi džiugina – pardavimai nuosekliai didėja.

„Mūsų stiprybė – kūrybinga ir labai patyrusi darbuotojų komanda. Patys kuriame daugelį techninių sprendimų, patys, jei reikia, galime pasigaminti ir reikiamą įrangą. Todėl nuolat investuojame ne tik į naujausias technologijas, bet ir motyvacinę sistemą, sąlygas darbuotojams“, – sakė AB „Šilutės baldai“ direktorius.

2017 m. pabaigoje „Šilutės baldai“ tapo viena pirmųjų gamybos įmonių Lietuvoje, kuri atsisakė darbuotojų skirstymo pagal kategorijas ir įvedė pareigybes bei kiekvienos jų skirtingus valandinius tarifus, nustatomus atsižvelgiant į darbuotojo rezultatus bei tobulėjimą ir peržiūrimus mažiausiai 2 kartus per metus.

Įdiegus naująją sistemą darbo užmokesčio fondas „Šilutės balduose“ išaugo 10 proc., o nuo šio birželio 1 dienos buvo padidintas dar 6,5 procentais.

„Atlygio sistemos lankstumas yra labai svarbus – darbuotojai žino, kad nuo jų pastangų, iniciatyvos, noro tobulėti tiesiogiai priklauso darbo užmokestis, o geriausių specialistų atlyginimai per pusmetį išaugo daugiau nei 30 proc.“, – džiaugėsi E. Jankauskas.

Be nuosekliai augančio darbo užmokesčio, „Šilutės baldai“ darbuotojams siūlo daug kitų skatinimo priemonių – visi įmonės gamybos darbuotojai yra apdrausti nelaimingų atsitikimų draudimu, kuris galioja ne tik darbo metu, bet ir laisvalaikiu, ne tik Šilutėje, bet ir bet kurioje pasaulio vietoje. Taip pat nuo 2018 m. balandžio visi fabriko specialistai ir vadovai įmonės sąskaita apdrausti sveikatos draudimu. „Šilutės balduose“ dirbantiesiems dotuojamas maitinimas, apmokamos pagrindinės stomatologo paslaugos, jie aprūpinami darbo drabužiais ir avalyne, transportu į darbą ir iš jo. Įmonėje vykdomos kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programos – visa tai leidžia darbuotojams tobulėti ir uždirbti daugiau.

Permainos 'Šilutės balduose': A. Dijokienę keičia E. Jankauskas. (SBA nuotr.)

Į UAB „Šilutės baldai“ direktoriaus pareigas grįžta Eimuntas Jankauskas.

Koncerno SBA baldų grupės įmonei Baltarusijoje „Mebelain“ nuo 2014 m. vadovavęs Eimuntas Jankauskas grįžta į Lietuvą, kur paskirtas vieno didžiausių šalyje baldų fabrikų UAB „Šilutės baldai“ direktoriumi. „Šilutės baldams“ vadovavusi Asta Dijokienė toliau dirbs SBA baldų grupėje.

Naujuoju „Mebelain“ direktoriumi paskirtas pastaraisiais metais „SBA baldų kompanijai“, o anksčiau „Visagino linijai“ vadovavęs Gintautas Vitkevičius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Koncerno SBA baldų grupėje veikianti vadovų rotacijos programa leidžia mūsų aukščiausio lygio specialistams nuolat tobulėti, įgyti naujų kompetencijų ir patirčių bei sėkmingai jas pritaikyti įmonėse. Eimunto Jankausko komandiruotė į Mogiliovo sritį truko daugiau nei trejus metus – jo patirtis leido suburti ir išmokyti kolektyvą, o „plyno lauko“ investiciją per trumpą laiką paversti sėkmingai veikiančiu fabriku. Tuo tarpu Astos Dijokienės vadovaujami „Šilutės baldai“ ne tik pagerino veiklos rezultatus, bet ir, kas labai svarbu, tapo svarbiu Šilutės bendruomenės nariu, ne vieno bendruomeninio projekto iniciatoriumi. Ir Astos, ir Eimunto įgyta nauja patirtis yra labai svarbi SBA baldų grupei“, – sakė koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Nuo 1996 m. SBA baldų grupėje dirbanti A. Dijokienė yra dirbusi „Šilutės baldų“ gamybos technologe, o vėliau tapo atsakinga už pardavimus SBA baldų grupės įmonėse – nuo 2004 m. ji dirbo „SBA baldų kompanijos“ pardavimų grupės vadove.

Nuo 1987 m. SBA baldų grupėje dirbantis Eimuntas Jankauskas yra dirbęs AB „Klaipėdos baldai“ gamybos direktoriumi, vėliau – šios įmonės vadovu. 2008-2014 m. E. Jankauskas buvo AB „Šilutės baldai“ direktoriumi.

„Dveji su puse metų Šilutėje man buvo nuostabūs ir kaip specialistei, ir kaip žmogui. Turėjau galimybę dirbti vienoje seniausių šalyje baldų įmonių ir įgyti gamybos vadovės patirties, diegti LEAN metodus, iš kurių pasisemti patirties šiandien į „Šilutės baldus“ važiuoja įmonių atstovai iš visos Lietuvos. Bet, svarbiausia, kad kartu su nuostabiais Šilutės žmonėmis įgyvendinome ne vieną bendruomeninę idėją, o mūsų „Šilutės siena“ nuskambėjo net plačiau nei kada tikėjausi“, – sakė A. Dijokienė.

„Sugrįžimas į Šilutę man yra sugrįžimas namo iš ilgiausios gyvenime komandiruotės. Ačiū Astai, kuri „Šilutės balduose“ įgyvendino ne vieną įspūdingą idėją ir pakėlė įmonę į naują lygmenį. Džiaugiuosi galėsiantis pratęsti projektus ir gimtinėje pritaikytą per šiuos metus įgytą patirtį“, – sakė E. Jankauskas.

Koncerno SBA valdomų penkių Lietuvoje veikiančių fabrikų ir dviejų baldų gamyklų Baltarusijoje ir Rusijoje, pardavimai 2017 m. siekė 271,9 mln. eurų ir buvo 30 mln. eurų didesni, nei 2016 m., kai pardavimai sudarė 241,47 mln. eurų.

AB „Šilutės baldai“ pardavimai 2017 m. išaugo 14,2% ir siekė 37,2 mln. EUR. „Mebelain“ pardavimai 2017 m. pasiekė 20 mln. EUR ir buvo 38,7% didesni nei 2016 m.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo 2017 m. spalio 1 d. didžiausias Pamario krašto darbdavys – AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią atlygio sistemą. Ankstesnę sudėtingą 7 kategorijų ir vienodų valandinių tarifų sistemą pakeitė kur kas lankstesnė sistema. Dėl šių pokyčių darbo užmokesčio fondas „Šilutės balduose“ nuo spalio 1 d. padidėjo 10 proc., pranešama portale www.sba.lt.

„Šilutės baldai“ yra pirmoji SBA baldų grupės ir viena nedaugelio Lietuvos pramonės įmonių, kurioje taikoma ši lanksti atlygio sistema.

Skaityti toliau

„Situacija darbo rinkoje ir šiuolaikiniai darbo santykiai reikalauja kitokio požiūrio į darbo užmokesčio sistemą – ji turi būti lanksti, teisinga, lengvai suprantama vadovams ir darbuotojams. Todėl atsisakėme ankstesnio darbuotojų skirstymo pagal kategorijas. Nuo spalio 1 d. visiems „Šilutės baldų“ specialistams, atsižvelgdami į jų kvalifikaciją suteikėme vieną iš keturių pareigybių, o darbuotojų atlygis priklausys ir nuo pareigybės valandinio tarifo. Priklausomai nuo darbuotojo rezultatų ir tobulėjimo bei kitų sąlygų, jų yra trys. Valandiniai tarifai peržiūrimi mažiausiai du kartus per metus“, – pasakoja „Šilutės baldų“ direktorė Asta Dijokienė.

Pasak įmonės vadovės, prieš keičiant atlygio sistemą buvo tartasi ir diskutuota su darbuotojais.

„Ankstesnė sistema buvo per mažai lanksti – norint paskatinti kokybiškiau, greičiau dirbantį specialistą, vienintelis būdas padidinti atlyginimą buvo kelti kategoriją. O tai reikalavo daug papildomų biurokratinių sprendimų – reikėjo vadovo teikimo, užduočių formulavimo, egzaminų, vertinimų ir pan.. Dabar, kai kiekvienoje pareigybėje yra 3 skirtingi tarifai, nustatyti aukštesniam užtenka tiesioginio vadovo teikimo, kuris patvirtinamas aukštesnio lygio vadovo įsakymu“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įdiegus naująją sistemą paprasčiau tapo ne tik gauti didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių.

„Šilutės baldai“ – vienas universaliausių baldų gamintojų Lietuvoje. Čia dirba daug aukštos klasės specialistų, tad nenuostabu, jog įdiegus naująją atlygio sistemą, darbo užmokesčio fondas įmonėje padidėjo 10%.

„Nebuvo nė vieno darbuotojo, kuriam įdiegus naująją atlygio sistemą darbo užmokestis sumažėtų, o geriausiems specialistams jis padidėjo iki 30 proc. be jokių kategorijų egzaminų“, – pasakojo A. Dijokienė.

Naujoji atlygio sistema tapo dar vienu įmonės pranašumu pritraukiant naujus darbuotojus.

Visi „Šilutės baldų“ gamybos darbuotojai yra apdrausti nelaimingų atsitikimų draudimu, kuris galioja ne tik darbo metu, bet ir laisvalaikiu. Įmonės darbuotojams dotuojamas maitinimas, apmokamos pagrindinės stomatologo paslaugos, jie aprūpinami darbo drabužiais ir avalyne, transportu į darbą ir iš jo. Įmonėje vykdomos kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programos – visa tai leidžia darbuotojams tobulėti ir uždirbti daugiau.

„Stengiamės ne tik sukurti geriausias sąlygas darbui ir tobulėjimui, bet ir palengvinti gamybos procesus. Nuolat investuojame į naujas technologijas – tai leidžia padidinti našumą ir kartu automatizuoti fiziškai sunkius darbus, kuriuos anksčiau turėdavo atlikti žmonės“, – pasakojo A. Dijokienė.

Per pastaruosius 5 metus į „Šilutės baldai“ gamybą investavo 10 mln. eurų. Prieš tris metus pabaigtas medžio masyvo cecho modernizavimas leido žymiai pagerinti rezultatus, čia gamyba, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 50 proc.

„Investicijos „Šilutės balduose“ tęsiamos ir toliau – šiemet paleista pilnai automatizuota nauja lentų rūšiavimo linija. Tai leido visiškai atsisakyti fizinio darbo, o specialistus nukreipti prie kitų projektų. Ši linija unikali – ją projektavo patys „Šilutės baldų“ specialistai, o pagamino viena Lietuvos įmonių“, – pasakojo AB „Šilutės baldai“ direktorė A. Dijokienė.

Įmonės pardavimai per pirmuosius devynis 2017 m. mėnesius išaugo 15,6 proc. Planuojama, kad šiemet jie pasieks 39,4 mln. eurų.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ketvirtadienio pavakarę Prekybos namuose „Eksa“ pristatyta nauja žieminių drabužių kolekcija moterims.

Šioje kolekcijoje įvairūs natūralūs kailiai derinami tarpusavyje, taip pat su oda ir austinėmis medžiagomis, joje daugiau spalvų.
Anot „Eksos“ vadovo Edvardo Vitkausko, šie drabužiai skirti žaismingai žiemai – kai vieną dieną sninga, o kitą – lyja.
Tfu, tfu, tfu – kad tik neprikalbėtų…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitą savaitę ši kolekcija bus pristatyta specializuotoje mados, stiliaus ir grožio parodoje MOTERS PASAULIS 2017 Kaune.

„EKSA“ feisbuke

Rudens kolekcija

42 kadrai

——————————————————————————————————————————————————————-

Oresto Lidžiaus nuotr.

Penktadienio pavakarę prekybos namuose „Eksa“ pristatyta nauja vasarinių drabužių kolekcija moterims, kurią sudaro 17 lininių gaminių, neskaitant naujo modelio rankinių ir papuošalų.

Anot „Eksos“ vadovo Edvardo Vitkausko, šiųmetėje kolekcijoje daugiau spalvų ir tarpusavio derinių. Ji orientuota į įvairaus amžiaus pirkėją – nuo gimnazistės iki stilingos senjoros.

Kolekciją kūrė Lena Vitkauskienė.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugsėjo mėnesį „Eksa“ savo gaminius pristatys ir parodoje Marselyje (Prancūzija).

26 kadrai iš kolekcijos pristatymo

———————————————————————————————————————————————-

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugsėjo 14 d. Šilutės rajone atidarytas 60 MW galios vėjo jėgainių parkas. Jis priklauso kompanijos „Nelja Energia“ AS valdomai UAB „Šilutės vėjo projektai“ ir yra išsidėstęs Usėnų, Juknaičių bei Katyčių seniūnijų teritorijose.

Šiame parke pastatytos 24 „General Electric“ vėjo jėgainės. Jų aukštis – 110 m, o menčių ilgis – 60 m.

Parko atidaryme dalyvavo ir Šilutės rajono savivaldybės vadovai.

Skaityti toliau

„Ši diena yra kitokia diena, šiandien mes matome ilgo darbo rezultatus. Tikiuosi, čia ne pabaiga ir šis parkas vieną dieną bus dvigubai didesnis. Viliuosi, kad ateis diena, kai gamyba ir verslo aspektais mes pavysime Estiją. Dėkoju Šilutės rajono savivaldybei, Energetikos ministerijai, rangovams ir, žinoma, vietiniams žmonėms“, – atidarymo iškilmėse kalbėjo „Nelja Energia“ padalinio Lietuvoje UAB „4 Energia“ generalinis direktorius Tadas Navickas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

Parengta pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ties Juknaičiais pastatyto vėjo jėgainių parko galia siekia 60 MW. Tikimasi, kad jis, lyginant su 2015 m., metinę elektros gamybą iš vėjo šalyje pakels beveik 30 proc.

Prognozuojama, kad šio jėgainių parko metinė gamyba sudarys 230 GWh. Per praėjusius metus vėjo jėgainės Lietuvoje iš viso pagamino 806,3 GWh elektros energijos.

Parkas priklauso tarptautinei energetikos kompanijai „Nelja Energia“. Tai didžiausias šios įmonės parkas Baltijos šalyse.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak „Nelja Energia“ padalinio Lietuvoje UAB „4 Energia“ generalinio direktoriaus Tado Navicko, investicijos į Šilutės vėjo jėgainių parką viršija 100 milijonų eurų.

„Šilutės rajone yra vienos geriausių gamtinių sąlygų vėjo energetikai Baltijos šalių regione. Kartu su naujos kartos vėjo jėgainių technologijomis, didesniais jėgainių sparnais ir aukštesniais bokštais, tai gali leisti pagaminti 50 proc. daugiau elektros, palyginti su ankstesnės kartos jėgainėmis“, – tikina T. Navickas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiausia neatitikimų užfiksuota lenkiškuose pieno produktuose, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT).

VMVT atliko įvežamų pieno produktų laboratorinę kontrolę, kurios metu buvo tirti įvairūs pieno produktai.

Skaityti toliau

„Į Lietuvą įvežamuose pieno produktuose buvo nustatyta įvairių pažeidimų. Daugiausia neatitikimų užfiksuota lenkiškuose pieno produktuose. Apibendrinus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad lietuviški pieno produktai yra geresnės kokybės nei atvežti iš kitų ES valstybių. Lietuvoje visose pieno perdirbimo įmonėse įdiegtos savikontrolės sistemos. Siekiant, kad galutinis produktas patektų į rinką ne tik saugus, bet ir kokybiškas, labai griežtai kontroliuojama žaliava“, – sako VMVT direktorius Jonas Milius.

Tikrinant lenkiškus pieno produktus, buvo nustatyta kokybės ir ženklinimo pažeidimų. Pavyzdžiui, 5 proc. riebumo „Varškėje grūdeliais“ (gamintojas „SM Mlekovita“, Lenkija) rastas didesnis nei leistinas enterobakterijų skaičius. Tai rodo, kad nebuvo tinkamai laikomasi higienos reikalavimų arba užteršta gamybos linija.

Pasitaikė atvejų, kai pieno produktų ženklinimo etiketės klaidino vartotojus. Pavyzdžiui, vienoje pakuotės pusėje nurodytas pavadinimas „Bananų geriamasis jogurtas“, o kitoje – „Bananų skonio geriamasis jogurtas“. Vartotojai klaidinami, rašant, kad jogurtas su bananais, nors produkto sudėtyje nurodyta, kad panaudota tik bananų kvapioji medžiaga.

Kitas toks atvejis nustatytas išnagrinėjus „Miško uogų geriamojo jogurto“ sudėtį. Gaminant šį produktą taip pat panaudotos tik kvapiosios medžiagos.

Kai kurių varškės produktų ženklinimo etiketėse nebuvo nurodytas varškės kiekis procentais, sudedamųjų dalių sąraše neišskirtos alergiją ir netoleravimą sukeliančios medžiagos. Be to, buvo įvežta pieno produktų, nepaženklintų valstybine kalba.

Laboratorinių tyrimų metu latviško vanilės skonio grietinėlės kremo „Karums“ (gamintojas SIA „Rigas Piensaimnieks”) sudėtyje buvo nustatyta konservanto – benzoinės rūgšties, kuris nenurodytas produkto sudedamųjų dalių sąraše, o vartotojai klaidinti užrašais ant pakuočių „Be konservantų“.

Minėtus produktus uždrausta realizuoti rinkoje.

Pasak J. Miliaus, kitų Europos Sąjungos valstybių atsakingos institucijos Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) yra ne kartą pranešusios apie Europoje išplatintą netinkamos kokybės lenkišką maistą, pasitaikė ir produktų klastojimo atvejų.

Pavyzdžiui, techninės paskirties druska buvo parduodama kaip druska maistui, o vafliuose rasta žiurknuodžių granulių.

Čekijos Respublikos atsakingos institucijos neseniai pranešė apie lenkiško sviesto klastojimo atvejį, kuomet nustatytas per mažas riebumas ir didesnis vandens kiekis nei buvo nurodyta ženklinimo etiketėse. Taip pat apie lenkiškame piene nustatytus antibiotikus (chloramfenikolį), svieste rastus patogeninius organizmus (listeria monocytogenes).

Vokietijos atsakingos institucijos informavo apie salmoneles lenkiškuose pieno milteliuose.

vmvt.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Klimato kaita koreguoja ir kailinių drabužių gamintojų veiklą.

Kailiniai niekur nedingo iš prekybos namų „Eksa“ gaminių asortimento, tačiau, kaip teigia šios įmonės vadovas Edvardas Vitkauskas, dėl besikeičiančių vartotojų poreikių ir jiems tenka ieškoti naujų veiklos krypčių.

Antradienio pavakarę „Eksos“ parduotuvėje Šilutėje įvyko naujausių gaminių pristatymas.

Lengvi kailinukai, liemenės, papuošalai ir kt. – viskas iš gamtos.

Skaityti toliau

Vienuolika kadrų iš naujų “Eksos” gaminių pristatymo

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

www.eksa.lt

Užsakymo Nr. 151215

‚Klasmann-Deilmann‘ nuotr.

Vokietijos durpių substratų, biokuro ir biomasės gamybos kompanija „Klasmann-Deilmann“ skelbia apie 11 mln. eurų dydžio investiciją Šilutėje: čia planuojama plėsti gamybines patalpas, įrengti naujas modernias receptūrų, maišymo, sijojimo, pakavimo linijas ir tyrimų laboratoriją bei eksperimentinį šiltnamį, praneša portalas 15 min. lt.

Per artimiausius trejus metus kompanija planuoja sukurti mažiausiai 20 naujų darbo vietų.

Skaityti toliau

Pasak „Klasmann-Deilmann“ koncerno vadovo, Dr. Norberto Siebelso, sparčią įmonės plėtrą ir augančias investicijas Šilutėje lėmė konkurencinga verslo aplinka, šalyje esantys resursai ir išvystyta infrastruktūra.

Daugiau: 15min.lt: „Pasaulinė durpių substratų gamybos lyderė „Klasmann-Deilmann“ plečiasi Lietuvoje“

Antradienį Kaune Lietuvos darbo birža apdovanojo šalies įmones, kurios per praeitus metus įkūrė daugiausia naujų darbo vietų, praneša portalas vz.lt.

Tradiciniuose septintą kartą rengiamuose apdovanojimuose buvo pagerbta 21 įmonė keturiose nominacijose: „Už iniciatyvą pradėti ir plėtoti verslą“, „Už naujų darbo vietų sukūrimą didžiausio nedarbo teritorijose“, „Už socialiai pažeidžiamų asmenų integraciją į darbo rinką“ ir „Už jaunimo integraciją į darbo rinką“.

Skaityti toliau

Kategorijoje „Už socialiai pažeidžiamų asmenų integraciją į darbo rinką“ tarp mažų ir vidutinių įmonių UAB „Šilutės automobilių keliai“ užėmė trečiąją vietą.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Keičiantis metų laikui, kinta ir verslų, kuriuos itin stipriai veikia sezoniškumas, asortimentas. Kaip prisitaikyti prie rinkos sąlygų, kiekvienas verslininkas ieško savojo recepto, rašo Milda Tarcijonaitė str. „Verslą rikiuoja pažiūrėję į termometrą” portale vz.lt.

Vienas iš autorės pašnekovų, Šilutės UAB „Prekybos namai „Eksa“ direktorius Edvardas Vitkauskas teigia, kad kailinių siuvimo verslo sezoniškumą lemia gyventojų įpročiai: į kailinių saloną išsiruošiama tik tuomet, kai atvėsta orai. Todėl esą siuvėjai priversti ieškoti alternatyvų.

Skaityti toliau

„Eksa“, be kailinių, taip pat siuva drabužius iš lino, kailines liemenes, rankines, kašmyro paltus…