www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje didėja ketvirtą savaitę iš eilės.

47-ąją šių metų savaitę (lapkričio 19-25 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 71,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 66,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 47-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

47-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti du vaikai ir du suaugę asmenys.

Apie gripą

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja.

46-ąją šių metų savaitę (lapkričio 12–18 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 65,1 atv./10 tūkst. gyventojų.
Klaipėdos apskrities rodiklis – 57,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 46-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

Praėjusią savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti du asmenys. Iš jų – vienas asmuo iki 17 metų, vienas – suaugęs.

Apie gripą

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dėl gripo į ligoninę praėjusią savaitę paguldyti keturi asmenys.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) praėjusią savaitę padidėjo visoje Lietuvoje.

45-ąją šių metų savaitę (lapkričio 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 58,1 atv./10 tūkst. gyventojų. Klaipėdos apskrities rodiklis – 55 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

Praėjusią savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti trys vaikai ir vienas suaugęs asmuo.

Apie gripą

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo.

43-ąją šių metų savaitę (spalio 22–28 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 68,1 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 67,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 65,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 43-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

43-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti du asmenys, iš kurių – vienas vaikas iki dvejų metų amžiaus, kitas – suaugęs asmuo.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lankydamiesi vis labiau gražėjančioje VšĮ Šilutės ligoninėje pastebime ne tik sutvarkytus, moderniai įrengtus skyrius, bet ir entuziastai dirbančius jaunus medikus. Šie veržlūs ir perspektyvūs gydytojai, padedami vyresniųjų kolegų, sėkmingai skinasi kelią bei užsitarnauja pacientų pasitikėjimą, rašo Deimantė Gruodė str. „Šilutės ligoninėje – jaunų gydytojų desantas“ portale lsveikata.lt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kartais pajuokauju: galime dar keletui ligoninių pasiūlyti specialistų, bet tikrai to nedarysime, nes juos gerbiame ir branginame“,- šypsosi Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

40-ąją šių metų savaitę (spalio 1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 62 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų Lietuvoje buvo daugiau – 67,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 40-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

Nuo 2018 m. 40-osios savaitės pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis 2018–2019 m. gripo sezonui. 40-ąją 2018 metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuotas vienas asmuo 2–17 m. amžiaus grupėje.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI apskrityse

www.silutesligonine.lt nuotr.

Praėjusią savaitę Šilutėje įvyko naujai išrinktos Klaipėdos chirurgų draugijos valdybos organizuojama konferencija apie kraujavimo iš virškinamojo trakto diagnostikos ir gydymo aktualijas.

Tądien H. Šojaus konferencijų salėje garsūs šalies chirurgai, ir VšĮ Šilutės ligoninės gydytojai dalijosi patirtimi, aptarė išskirtinius ligos atvejus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Ši konferencija naudinga ne tik gydytojams chirurgams, bet ir bendrosios praktikos slaugytojoms, kitų sričių specialistams. Žinoma, nagrinėjame aktualias temas, bendraujame, susipažįstame su vietiniais gydytojais, problemomis…“, – susitikimo metu kalbėjo jau antrus metus Klaipėdos chirurgų draugijai pirmininkaujantis Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas doc. dr. Paulius Žeromskas.

Ši mokslinė praktinė konferencija naujai Klaipėdos chirurgų draugijos valdybai – trečioji. Pirmosios buvo organizuojamos Tauragėje, Polocke, Venspilyje. Tačiau garsūs šalies chirurgai Šilutėje pranešimus apie kraujavimą iš virškinamojo trakto skaitė pirmą kartą.

Draugijos tradicija

Prieš konferenciją VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus tarė sveikinimo žodžius susirinkusiems, už dalyvavimą ir organizuotumą dėkojo Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkui ir kurso draugui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Mindaugui Kiudeliui. Žinoma, padėkota buvo ir Šilutės ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjui Algiui Starkui, vyr. gydytojo pavaduotojui medicinos reikalams Tomui Grenoveckui, kurių dėka Klaipėdos chirurgų draugijos rengiama konferencija įvyko būtent Šilutėje. „Tai gal ir dėsninga, nes Šilutės ligoninėje visada buvo aukšto lygio chirurgija. Simboliška ir tai, kad pirmasis ligoninės vadovas Erichas Šojus, Hugo Šojaus sūnus, irgi buvo chirurgas“, – pastebėjimais dalijosi D. Steponkus.

Susirinkusiuosius Lietuvininkų tarme pasveikino H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė. Svečiai buvo supažindinti su Šilutės krašto istorija, o pertraukos metu konferencijos dalyviai galėjo pasigrožėti Hugo Šojaus dvaru.

„Dėmesį stengiamės skirti ir kultūriniam istoriniam to krašto paveldui. Kiekvienas miestas, kaimelis turi savo istoriją, savitumą, todėl visos mūsų konferencijos prasideda nuo kultūrinio aspekto. Ne išimtis ir Pamario kraštas“, – atskleidė doc. dr. P. Žeromskas.

Temos aktualumas

Pirmasis apie tai, kas sukelia kraujavimą į virškinamąjį traktą, kaip atpažinti, diagnozuoti ir gydyti ligą, kalbėjo prof. M. Kiudelis. Jo teigimu, kraujavimas iš viršutinės virškinamojo trakto dalies gali nutikti įvairaus amžiaus žmonėms, įskaitant ir vaikus. „Tai nėra liga, o simptomas, todėl yra daugelis ligų, kurios būtent ir sukelia šį simptomą. Aišku, tai sukelia grėsmę gyvybei ir reikalauja skubaus gydymo“, – pranešimo metu sakė prof. M. Kiudelis, pridurdamas, jog kraujavimo priežastys gali būti pagydomos radikaliai, tačiau tik laiku atpažinus ir pradėjus taikyti gydymą.

Pranešimą apie kraujavimą iš apatinės virškinamojo trakto dalies skaitė LMSU doc. Linas Venclauskas. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja Ilma Vilčinskaitė pasakojo apie opaligės šiuolaikinį konservatyvų gydymą, gyd. Albinas Tamošiūnas – apie kraujuojančio skrandžio vėžio gydymo galimybes, o apie kraujavimo iš skrandžio gydymo galimybes ir invazinę radiologiją kalbėjo Mindaugas Lesutis. Pranešimą skaitė ir Šilutės ligoninės gyd. Paulius Vaitiekūnas – apie kraujavimų iš virškinamojo trakto sergant kitomis lėtinėmis ligomis gydymo ypatumus ir profilaktiką, Šilutės ligoninės patirtį ir galimybes gydant kraujuojančius gastroduodenines opas, kiti konferencijos dalyviai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rudenį VšĮ Šilutės ligoninės chirurgai ir traumatologai pacientus pasitinka atsinaujinusiame skyriuje. Iki šiol veikę atskiri Chirurgijos ir Traumatologijos skyriai sujungti į vieną – Chirurgijos-traumatologijos skyrių.

Šilutės rajono gyventojams visa chirurginė pagalba teikiama trečiame aukšte profesionalių ir kvalifikuotų gydytojų komandos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjo Algio Starkaus, Šilutės raj. gyventojų skaičius mažėja, todėl šie pokyčiai būtini. Jis aiškino, kad tokie pasikeitimai naudingi gydymo įstaigai ir pacientams. Užtikrinamos efektyvesnės ir laiku suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.

„Neracionalu išlaikyti dideles patalpas ir sprendimai priimti galvojant apie suteikiamų paslaugų efektyvumą mažesnėmis sąnaudomis. Juk kartu su gyventojais mažėja ir suteikiamų paslaugų skaičius”,- apie teigiamus pasikeitimus kalbėjo Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Algis Starkus, pridurdamas, jog dirbdami drauge gydytojai padės ne tik asistuodami vieni kitiems, bet ir suteiks efektyvesnes paslaugas Šilutės raj. gyventojams.

Ankščiau Chirurgijos ir Traumatologijos skyriuose buvo po 18 lovų, o nuo šiol pacientams chirurginė pagalba teikiama sujungtame 22 lovų skyriuje. Atnaujintame skyriuje dirba 6 chirurgai, 7 traumatologai, ginekologė ir urologas. Nuo šiol visa chirurginė pagalba teikiama viename skyriuje.

Kaip ir iki šiol, skyriuje teikiama planinė ir ekstrinė pagalba. Chirurgas informavo, jog pacientų registracija vykdoma savaitę į priekį. Be to, skyriuje teikiamos dienos chirurgijos paslaugos, po kurios pacientas jau po 48 val. išvyksta į namus. „Užsiregistravęs pacientas atvyksta į ligoninę, mes jį išoperuojame sutartu laiku ir po dviejų dienų jis išvyksta namo. Vienas išvyko po operacijos namo, į jo vietą priimamas kitas, kuris taip pat neužtrunka ilgiau nei dvi dienas“, – sakė gyd. A. Starkus, tęsdamas, jog skyriuje dirba stipri gydytojų komanda, o kartu su anesteziologais-reanimatologais ir operacinės darbuotojais darbas vyksta sklandžiai ir efektyviai. Vedėjas pridūrė, kad po stiprių traumų ar sužalojimų pacientai gydymo įstaigoje praleidžia tiek, kiek reikia.

Chirurgai, traumatologai pacientus konsultuoja kitose gydymo įstaigos skyriuose „Skyriuje dirbantys gydytojai yra dalis viso sudėtingo ligoninės mechanizmo, jie operuoja, prižiūri skyriaus pacientus, vieni konsultuoja pacientus konsultacinėje poliklinikoje, kiti Priėmimo-skubios pagalbos ar Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose, kiti tam tikromis valandomis endoskopuoja, o sutartu laiku susitinkame operacinėje“, – apie intensyvų darbą pasakojo gyd. A. Starkus.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje ypač daug kalbama apie planuojamas gydymo įstaigų reformas, po kurių rajoninės ligoninės virs slaugos skyriais arba jų visai neliks. Toks Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) požiūris kelia nerimą gydymo įstaigų vadovams. Esą vis dar nėra aiškių kriterijų, į kuriuos atsižvelgę ligoninių vadovai žinotų, koks gydymo įstaigų tolimesnis likimas. Negana to, sklando žinia ir apie juodąjį ligoninių sąrašą, į kurį patenka naikintinos ligoninės. Šios kalbos sėja paniką tarp medikų bei pacientų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pokalbis su Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (toliau – LGVS) Tarybos pirmininku Dariumi Steponkumi, vadovaujančiu VšĮ Šilutės ligoninei.

-Pasklidus žiniai apie tariamą „juodąjį” ligoninių sąrašą, į kurį patenka įvairaus lygio ligoninės, tarp kurių ir Šilutės ligoninė, sukėlė nerimą ne tik šalies gydymo įstaigų vadovams, bet ir medikams, pacientams. Kaip sureagavote apie jį sužinojęs?

-Kai mane pasiekė žinia apie vadinamą juodąjį ligoninių sąrašą, nenustebau. Šią informaciją žinojau ankščiau, dar prieš paskelbiant jį žiniasklaidoje. Suprantama, kad visuomenė nerimauja, nes neva sąrašuose tos gydymo įstaigos, kurias planuojama uždaryti. Vienareikšmiškai norėčiau nuraminti tiek gydytojus, tiek pacientus, kad Šilutės ligoninė nėra sąrašuose ir niekas jos tikrai neuždarys. Svarbu pabrėžti, kad paviešinta informacija yra 2016 metų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ¬VASPVT suvestinė. Tokia informacija apie šalies gydymo įstaigas yra renkama kasmet. Be to, ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) atstovai minėjo, kad visos problemos, kurios buvo skelbiamos 2016-aisiais, buvo išspręstos.

Mūsų ligoninė neigiamame kontekste buvo paminėta tik viename punkte – dėl teikiamų akušerijos-ginekologijos ir neonantologijos paslaugų. Šiuo metu šių paslaugų mes nebeteikiame. Jų atsisakėme žinodami, kad rajone nepavyks įvykdyti visų reikalavimų, kurie buvo nurodyti Akreditavimo tarnybos. Vienas jų – Akušerijos-ginekologijos skyriuje per metus nebuvo nė 300 gimdymų. Kitose srityse mūsų įstaiga nebuvo pažymėta.

-Jau kurį laiką SAM neigia, kad juodasis ligoninių sąrašas egzistuoja. Tačiau sako, kad kai kurioms gydymo įstaigoms reikės pakeisti profilį ir tapti slaugos ligoninėmis. Kas keičiasi Šilutės ligoninėje?

-Ligoninė privalo reaguoti į tuo metu vyraujančią situaciją tiek rajone, tiek Lietuvoje apskritai. O šiuo metu šalyje yra nemažai garbaus amžiaus žmonių, kuriems reikia slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų. Dėl to svarbu prisitaikyti, ką mes ir darome. Jei vėliau reikės daugiau gimdymo paslaugų, tai jas vėl atnaujinsime. Gydymo įstaigos išlikimas priklauso nuo to, kaip ji gali reaguoti į pokyčius. Na, o Ministerijos požiūris, kad rajoninės ligoninės turi virsti slaugos ligoninėmis, nėra priimtinas.

-Kodėl nesutinkate?

-Nesutinku dėl kelių aspektų. Pirmiausia, slauga tai nėra vien tik sveikatos priežiūros paslauga. Tai daugiau socialinė sfera. Tačiau nuo seno sveikatos apsaugos funkcija buvo spręsti socialines problemas. Kai žmogus yra senas ir turi daug sveikatos problemų ir dar neturi kur gyventi ar gyvena vienas, tai kaip juo pasirūpinti – guldyti į ligoninę. Aišku, dabar tai yra sprendžiama, atsiranda mobilios slaugos specialistų komandos, kurios atvažiuoja į namus ir prižiūri pacientą.

Slauga tikrai nėra rajono ligoninių ateitis. Neteisinga SAM pozicija, kad neuždarys ligoninių, nes jos taps slaugos gydymo įstaigomis. Slaugos poreikis bus didelis kone artimiausius 5 metus. Po to, ši paslauga nebus tokia reikalinga dėl to, kad bus labiau orientuotasi į garbaus amžiaus pacientų priežiūra namuose ar socialinių struktūrų, socialinės globos namų atsiradimą.

Tai suprasdami, Šilutės ligoninėje neketiname plėsti Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus. Šiuo metu jis yra pakankamai didelis – 60 lovų. Mes sieksime pagerinti sąlygas skyriuje gulintiems pacientams. Tiesa, įvyko keletą pokyčių – senajame pastate, buvusiame Traumatologijos skyriuje, išplėsime Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Žmonės gulės erdvesnėse palatose ir bus geresnė jų priežiūra. Traumatologijos skyrius persikels į buvusio Akušerijos-ginekologijos skyriaus patalpas. Tai naujos šiuolaikiškos patalpos, kuriose bus ypač plėtojama ortopedija. Taigi, mes keičiamės ne taip, kaip galbūt norėtų SAM.

-Medikų sąjūdžio nariai bei kiti aktyvistai stebisi, kad nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų aišku, kurios gydymo įstaigos egzistuos, kurios – ne. Jei vis tik kriterijų nėra, tai koks SAM tikslas – apjuodinti rajonines ligonines?

-Jei pastebėjote, juodajame sąraše nebuvo paminėtos didžiosios šalies gydymo įstaigos. Pavyzdžiui, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir kitų sąraše nėra. Juose viskas gerai? Tikrai ne. Akivaizdu, kad tikslas buvo išviešinti ir tokiu būdu apšmeižti rajonines ligonines. Nors buvo paminėtos ir kelios didelės ligoninės – Tauragės, Marijampolės, Alytaus – su savo kitomis problemomis. Kalbant apie sąrašuose esančias ligonines, tai jose dirbantiems medikams dingsta motyvacija, o pacientai tiesiog jaučiasi nesaugūs. O juk kiekvienais metais vykdoma VASPVT priežiūra neleistų gydymo įstaigai dirbti, jeigu joje būtų dirbama ne pagal reikalavimus. Tokia ligoninė tiesiog būtų uždaryta – nutrauktas finansavimas ir paslaugų teikimas.

Kalbant apie Šilutės ligoninę, jei 2016-aisiais nebūtume susitvarkę ir toliau teikę akušerijos-ginekologijos paslaugas, nors netenkiname reikalavimų, mūsų lauktų toks pat likimas – iškart būtų stabdoma veikla, licenzijos. Tai tik pavyzdys, jog gydymo įstaigos tikrai tvarkosi ir reaguoja į savo trūkumus, sprendžia problemas. Aišku, gaila, tačiau neigiamos informacijos paskelbimas ir jos tikslas – apšmeižti rajonines ligonines – pasiteisino.

-Faktas, kad kai kuriose gydymo įstaigose yra neužtikrinamos sveikatos priežiūros paslaugos visą parą. Kokia situacija yra Šilutės ligoninėje?

-Pas mus sveikatos priežiūros paslaugos, kurias mes teikiame, yra užtikrinamos visą parą. Kitose gydymo įstaigose jos irgi yra užtikrinamos. Pavyzdžiui, buvo skelbiama, kad Plungės ligoninėje visą parą nedirba chirurgas. Tuo metu ten budėjo net aukštesnės kvalifikacijos chirurgas, todėl toks paslaugos buvo užtikrintos dar geresnės ir kokybiškesnės. Taigi, informacija, pakliuvusi į nekompetetingas rankas, gali būti pateikiama kitaip. Šiuo atveju taip ir įvyko – dar labiau pablogino visuomenės požiūrį į sveikatos apsaugą.

Negerai, nes žmogus negali sėsti į lėktuvą nepasitikėdamas pilotu. Taip ir čia – pacientas, atėjęs gydytis, privalo pasitikėti mediku. Jis turi būti užtikrintas, kad gydytojai visose gydymo įstaigose dirba taip, kaip iš jų reikalauja tiek SAM, tiek VASPVT, tiek VLK. Šilutės ligoninėje yra užtikrinamos paslaugos visą parą, kokybiškos ir aukščiausio lygio. Žmonės gali drąsiai kreiptis.

-SAM surinko duomenis apie mirštamumo rodiklius, patekus į ligonines dėl miokardo infarkto. Paaiškėjo, kad kai kuriose gydymo įstaigose nuo miokardo infarkto ar insulto miršta visi pacientai. Pakomentuokite.

- Paskelbta informacija, kad Kretingos ligoninėje miršta visi pacientai nuo miokardo infarkto, neteisinga. Tuo metu įstaigoje buvo vos keturi pacientai, kurie mirė, tačiau tai buvo tokie pacientai, kurių nebuvo įmanoma nuvešti į infarktų ar insultų centrą. Tiesa, šią informaciją galima ir kitaip skelbti. Santariškių klinikose mirė kone 500 pacientų, o Kretingos ligoninėje tik keturi. Tai reiškia, kad Santariškės – mirties fabrikas? Ne, tikrai ne. Ten didelis pacientų ir mirčių srautas. Tačiau tikslas buvo apšmeižti Kretingos gydymo įstaigą, kuris buvo pasiektas. Medikų bendruomenė su baime laukia tolesnių veiksmų, kas šį kartą bus skelbiama ir kurią gydymo įstaigą siekiama apjuodinti. Mano nuomone, tokia neteisinga informacija ar mitais parengti teiginiai padarys nepataisomą žalą sveikatos priežiūros sistemoje.

-Tame šalies ligoninių sąraše pateikiama ir jų finansinė būklė. Aišku, ne visos jame išvardintos ligoninės dirba „į minusą”, tačiau minėta Šilutės ligoninė. Kokia iš tikrųjų gydymo įstaigos padėtis ir kaip tvarkotės?

-Taip, mes turėjome finansinių sunkumų. Ministerija mus pavertė įkaitais, kai privalėjome padidinti darbo užmokestį daugiau nei mums buvo skirtas finansavimas. Tuo metu mes buvome įkritę į finansinę duobę, vykdydami nepagrįstus nurodymus. Kai turi kelti atlyginimus daugiau negu gauni lėšų už suteiktas paslaugas. Laimei, šią problemą išsprendėme, ir galiu drąsiai teigti, kad šiais metais dirbame pelningai. Mes esame viešoji įstaiga ir tikrai nesame pelno siekianti organizacija, nes visas savo turimas lėšas investuojame į darbuotojų darbo užmokestį, į pacientams saugias sveikatos priežiūros paslaugas, įrangą.

-Viešumoje nuskambėjo ir kai kurių valdančiųjų nuomonė, jog rajoninių ligoninių pertvarka prasidės po savivaldybių tarybų rinkimų. Kaip jūs galvojate?

-Pacientai ir ligos nelaukia rinkimų. Jiems reikia gydytis čia ir dabar, todėl kokia kvailystė, kai kalbama apie rinkimus. Sveikatos sistemoje pokyčiai turi vykti nuolat ir nepaisant rinkimų ar žvaigždžių išsidėstymo. Keistis reikia, o Šilutės ligoninė tą ir daro.

Aišku, ministerijos pozicija turi įtakos, tačiau mes, medikai, darome viską, kas reikalinga pacientams. Be abejo, būtų lengviau daryti tai, jei sveikatos apsaugos sistema nebūtų siejama su politinėmis peripetijomis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad nuo š. m. rugpjūčio 3 d. kai kuriose Baltijos jūros pakrančių vietose Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje, o taip pat ir Lietuvoje susidarė palankios sąlygos tam tikroms Vibrio bakterijoms daugintis. Šiaurės Europos šalyse šiais metais jau užregistruoti keli Vibrio vulnificus infekcijos atvejai. Visi susirgę asmenys užsikrėtė maudymosi metu ir yra vyresni nei 65 metų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sušilęs iki +20° C jūros vanduo, kuriame yra mažai druskos, yra ideali aplinka tam tikroms Vibrio bakterijų rūšims daugintis. Šias sąlygas vasaros mėnesiais galima rasti upių žiotyse ir vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.

Užsikrečiama maudantis vandenyje, kuriame yra daug bakterijų, valgant termiškai neapdorotus, bakterijomis užterštus jūros produktus.

Vibrio vulnificus bakterija gali sukelti žaizdos infekciją, pirminę septicemiją ar diarėją (viduriavimą). Ši infekcija gali būti rimta grėsmė sveikatai žmonėms, kurių imunitetas yra silpnas, sergantiems lėtine kepenų liga, vėžiu, taip pat senyvo amžiaus žmonėms. Vaikams infekcijos pasireiškimo atvejai itin reti.

Vibrio vulnificus nesukelia choleros (Vibrio cholerae). Cholera – tai ūmi žarnyno infekcija, kurią sukelia toksiną gaminančios Vibrio cholerae bakterijos.

Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja rizikos grupių asmenims vengti maudynių šiltoje Baltijos jūroje, vartoti gerai termiškai apdorotus jūros produktus. Pajutus ligos požymius, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, jog 2018 m. liepos 27–31 d. Lietuvoje numatoma kaitra. 2018 m. liepos 27–28 d. vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose aukščiausia temperatūra dienomis kils iki 30–32 ºC, o 2018 m. liepos 29–31 d. kaitra apims daugelį rajonų – oras įkais iki 30–33 ºC.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaitrią dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau).
Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais.
Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri.
Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos.
Palaikyti namų aplinką vėsią. Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Pasitarti su šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:

esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Iš Degučių kaimo kilusi Greta Undžytė šiuo metu Šilutės ligoninėje atlieka jau trečiąją savo praktiką Traumatologijos skyriuje. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Prieš ketverius metus baigusi Šilutės pirmąją gimnaziją Greta Undžytė pasirinko gydytojos specialybę Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune. Iš Degučių kaimo kilusi mergina šiuo metu VšĮ Šilutės ligoninėje atlieka jau trečiąją savo praktiką Traumatologijos skyriuje.

Daugelis medicinos studentų svajoja apie praktiką didžiosiose šalies gydymo įstaigose, tačiau G. Undžytė pasirinko mokytis iš rajoninės ligoninės gydytojų, specialistų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Maža ligoninė, kolektyvas darnus, nedidelis studentų srautas – tai svarbu renkantis praktiką. Be to, ir patiems gydytojams įdomu pabendrauti su studentais, juos mokyti“, – apie savo pasirinkimą atlikti praktiką Šilutės ligoninėje kalbėjo būsimoji medikė.

Sužavėjo iškart

Pirmoji praktika Šilutės ligoninėje G. Undžytei paliko gerą įspūdį, todėl ji vėl sugrįžo antrą ir šį kartą trečią kartą praktikai. Jos teigimu, gydymo įstaigoje gera atmosfera, žmonės supratingi, atsidavę darbui, paslaugūs. Ji juokavo, kad praktika tai nėra vien tik ligų istorijų nešiojimas iš vieno kampo į kitą.

Praktikų metu būsimoji medikė stebėjo gydytojus dirbančius operacinėje. Praleidus dvi savaites kartu su ortopedais-traumatologais, mergina neįsivaizdavo, kad šios srities gydytojų darbas ją sužavės: „Niekada net nesvajojau, kad mane gali sudominti ortopedija-traumatologija. Jei ir nemoki po antro kurso siūti žaizdų, rišti mazgų, skyriuje dirbantys gydytojai nelieka abejingi ir skyria laiko, moko. Jie dalinasi savo patirtimi: pasakoja, kokių atvejų yra turėję, kokios gali būti komplikacijos. Man patinka dirbti su jais, nes tai darbas ne tik iš vadovėlių, bet ir žinios iš gydytojų, jų patirties“.

Žinios, įspūdžiai

Anot G. Undžytės, praktikų metu kiekvienas studentas nori įgyti praktinių įgūdžių. Ne išimtis ir ši studentė, kuri žinojo, jog galimybę pasireikšti ir sužinoti naujo turės Traumatologijos skyriuje. „Kai išmokau siūti, o operacinėje jaučiausi užtikrintai ir saugiai asistuodama gydytojui supratau, kad Šilutė ligoninė pateisino mano lūkesčius. Kiekvienais metais atvykstant pas tuos pačius gydytojus, kurie jau žino, kiek aš moku ir sugebu, kiek atsakomybės man galima perleisti, vis sunkina užduotis. Jų dėka aš sukaupiau didelį žinių bagažą, įgyjau savarankiškumo, nebijau prisiliesti prie paciento, žinau kaip su juo bendrauti“, – sakė G. Undžytė ir paaiškino, kad studentas gali dalyvauti bet kurioje skyriaus veikloje, jei tik yra noro.

Mergina save apibūdina kaip sudėtingą asmenybę. „Esu užsispyrusi, nes kai užsibrėžiu tikslą, privalau jį ir įgyvendinti. Matyt tai priežastis, kodėl nebijau sunkaus darbo“, – sakė praktikantė. Ji prisiminė, kad pirmąsyk atvykusi į Šilutės ligoninę išgirdo medikus sakant, kad privalu užsiauginti storą odą. „Aš žinau, kad iš paciento gali sulaukti visko. Kai žmogus yra neblaivus ar su tavimi elgiasi nepagarbiai, ar nesupranta, ko tu iš jo nori, tada sunku dirbti. Pirmus kartus sunku matyti kenčiantį nuo skausmo, bet vėliau supranti, kad tokia yra simptomatika ir ėmiesi veiksmų, kad sumažinti pacientui skausmą“, – apie sunkumus darbe pasakojo G. Undžytė ir pridūrė, kad po truputį darosi atsparesnė panašiems išgyvenimams.

Darbas su vaikais

Praktikantė atskleidė, kad susipažinusi su chirurgų darbu ją sužavėjo ir urologija. Pasak praktikantės, darbas Traumatologijos skyriuje reikalauja daug fizinės jėgos, tačiau jai arčiau širdies. „Suaugusiam žmogui, kuris sveria 100kg ar net daugiau, kažin ar galėčiau atstatyti rimtus lūžius, todėl galvoju ir apie vaikų ortopediją-traumatologiją“, – prisipažino ji ir pridūrė, kad rimtai svarsto ir apie urologės profesiją.

Blauzdos kaulų osteosintezės operaciją atliko ortopedas-traumatologas Gintaras Drūlia. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Osteosintezės operacija – tai kaulo anatominio ir fiziologinio vientisumo atkūrimas, panaudojant specialius implantus: medicininius sraigtus, vinis, plokšteles.

Kai yra atliekama osteosintezė su sąnariniu, blauzdikaulio, stipinkaulio, žastikaulio ir kitų kaulų lūžiu, tada operacija atliekama naudojant šiuolaikinius implantus – plokšteles su užrakinamais sraigtais, be kurių atlikti sudėtingas procedūras yra nepalyginamai sunkiau.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokia operacija buvo atlikta šilutiškiui, kuriam iš rentgeno nuotraukų ir kompiuterinės tomografijos buvo diagnozuotas intrasąnarinis skeveldrinis blauzdikaulio lūžis čiurnos srityje, nukritus nuo kėdės namuose.

Pacientui buvo įdėtos trys plokštelės: viena ant šeivikaulio, kita rakinama – ant blauzdikaulio, o trečioji – rekonstrukcinė plokštelė – suformuota pagal paciento blauzdikaulio kontūrus vidinėje dalyje.

Kraujo donorystės akcija vyks birželio 21 d. 12-17 val. prie Šilutės kultūros ir pramogų centro.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prieš duodant kraujo, reikia:
būti pailsėjus ir gerai jaustis,
būti pavalgius ir išgėrus daugiau skysčių,
sverti ne mažiau kaip 50 kg,
turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

www.smlpc.lt nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos perspėja, jog gegužės 30 dieną aukščiausia temperatūra daug kur pakils iki 30–32 laipsnių karščio.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atsižvelgiant į tai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio „Prognozės-UVI prognozės“ skiltyje.

Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:

esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

www.smlpc.lt nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atkreipia dėmesį, kad besidžiaugdami saulėtomis šiltomis dienomis, neturėtume pamiršti ir pavojų sveikatai, kuriuos kelia karštis ir saulė. Vienas iš jų kyla tuomet, kai organizmas netenka pernelyg daug vandens. Tad nors ir sakoma, jog šiluma kaulų nelaužo, primename, kokį pavojų organizmui kelia dehidratacija ir kaip elgtis, kad jos išvengtume.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apie vandens stygių įspėja ne tik troškulys

Daugiau nei pusę žmogaus kūno svorio sudaro vanduo. Dalį jo prarandame natūraliai, pavyzdžiui, prakaituodami, kvėpuodami, su ašaromis ir kt., o dehidratacija galima pavadinti tokią organizmo būklę, kai vandens prarandama daugiau nei įprastai ir daugiau nei gaunama geriant ir valgant. Dėl to organizmui tampa sunkiau atlikti kai kurias gyvybiškai svarbias funkcijas, pavyzdžiui, palaikyti pastovią kūno temperatūrą ar išskiri iš organizmo su šlapimu ir prakaitu įvairius medžiagų skilimo produktus. „Be to, kai organizmas praranda per daug vandens, pavyzdžiui, sportuojant karštą dieną ar saulės atokaitoje, gausiai prakaituojant per karščius, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.

Dehidrataciją gali sukelti įvairios priežastys. Tai ir aukšta aplinkos oro temperatūra (daugiau nei +25–28 °C), ir neefektyvi organizmo apsauga nuo aukštos aplinkos temperatūros, pavyzdžiui, dėl netinkamos – orui nelaidžios, daugiasluoksnės aprangos, specialių darbui skirtų drabužių ar uniformos ir pan., taip pat ilgai trunkantis vidutinio ar didelio intensyvumo fizinis krūvis. Gėrimų, kuriuose yra didelis kofeino kiekis, vartojimas, taip pat gali padidinti organizmo dehidrataciją, nes kofeinas, kaip ir alkoholis, suintensyvina skysčių šalinimą per inkstus.

„Kad vandens kiekis gerokai sumažėjo, galite įtarti, jei imsite jausti nedidelį nuovargį, nedidelį galvos skausmą, pakis nuotaika, pasidarys sunkiau sutelkti dėmesį“, – sako dr. A. Kranauskas.

Simptomai, kurie įspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją:

stiprus troškulys, išdžiūvusi burna ir sausas liežuvis;
bendras silpnumas ir galvos svaigimas;
širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“ (ekstrasistolija) ir pan.;
ženkliai sumažėjęs ar visai dingęs prakaitavimas;
vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas ar net apalpimas ir kt.

Gerkite daugiau skysčių

Nėra jokių ypatingų ar specialių dehidratacijos prevencijos priemonių. Vienintelis dalykas – gerokai padidinti skysčių suvartojimą (dažniau ir daugiau gerti), kad būtų palaikoma tinkama organizmo skysčių pusiausvyra.

Karštą dieną nuolat nedideliais gurkšniais gerkite skysčius, o sportuodami, fiziškai aktyviai atostogaudami ar dirbdami fizinį darbą lauke, kai nėra galimybės efektyviai aušinti kaistantį kūną, išgerkite daug daugiau skysčių, nei paprastai. Pavyzdžiui, jeigu paprastai per dieną išgeriate 3–5 stiklines, tai per karščius išgerkite ne mažiau kaip 6–10 stiklinių. Geriausiai tinka mineralinis vanduo be angliarūgštės arba kiti skysčiai, kuriuose yra šiek tiek ištirpusių druskų (elektrolitų).

Taip pat galima vėsintis ir atkurti organizmo skysčių pusiausvyrą šaltais ledais, ypač pagamintais iš vaisių sulčių ar vandeniu skiestomis sultimis. Kai oras labai karštas, geriau pasirinkti vėsius, bet ne „ledinius“ skysčius, nes nemažai žmonių dėl didelio temperatūrų skirtumo gali susirgti „peršalimo“ ligomis.

Be to, būtinai stebėkite orų prognozes ir atkreipkite dėmesį į sinoptikų perspėjimus apie ypatingai karštas dienas ir, jeigu yra galimybė, kitaip suplanuokite savo treniruotes ar fizinius darbus lauke, o jei galima – juos visai atidėkite. Venkite intensyvaus fizinio darbo ar ilgai trunkančių pratimų labai karštomis (apie +28-30 °C ir daugiau) dienomis, nes galite gauti ir šilumos ar saulės smūgį.

Išvengti nemalonių pojūčių, kuriuos galite patirti dėl karščio ir dehidratacijos, padės ir laisvi, šviesūs drabužiai iš natūralių audinių bei šviesus galvos apdangalas, apskritai būdami lauke stenkitės daugiau laiko praleisti šešėlyje ir vėjo perpučiamoje vietoje.

„O kai bus nepakeliamai karšta, ant galvos ir pečių užsimeskite vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį ar skarą, o savo marškinėlius ar kitą drabužį sudrėkinkite vandenyje ir apsivilkite. Jei turite galimybę, apipurkškite drungnu vandeniu iš purkštuvo gėlėms ar butelio, kad atvėsintumėte odos paviršių. Taip padėsite visam organizmui ataušti“, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras ir priduria, kad greičiausiai atvėsinti perkaitusį kūną padės vėsus dušas.

Juliaus Kalinsko, 15min.lt, nuotr.

Specialus pagalbos tinklas apims 35 šalies savivaldybes, tarp kurių – ir Šilutės rajono savivaldybė.

Lietuvos gyventojai bus apmokomi teikti pirmąją pagalbą staigios mirties ištiktam žmogui, esant ūmiems širdies ir kraujagyslių susirgimams bei traumoms, taip pat naudoti išorinį automatinį defibriliatorių ir stabdyti kraujavimą specialiomis priemonėmis, turniketais. Tokie mokymai vyks net 35 šalies savivaldybėse, o jiems pasibaigus šių savivaldybių teritorijose bus įrengtas specialus pagalbos tinklas su 120 defibriliatorių ir kraujavimo stabdymo priemonėmis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokius planus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavyks įgyvendinti panaudojant Europos Sąjungos (ES) paramą – gavus daugiau kaip 2 mln. eurų finansavimą projektui „Sveikatos išsaugojimo priemonių įgyvendinimas tikslinėse teritorijose“. Projektą įgyvendins Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Šio projekto metu mokymus baigę 6000 Lietuvos gyventojų ir vėlesniame etape – ir savanoriai bus prijungti prie bendro tinklo ir per specialias mobiliąsias programėles gaus informaciją apie netoliese nutikusią nelaimę. Taigi jie pirmieji nuskubės į nelaimės vietą ir suteiks pirmąją pagalbą, o esant galimybei panaudos ir arčiausiai nelaimės vietos esantį defibriliatorių. Kiekvienas iš defibriliatorių bus sujungtas su greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotimi ir automatiškai perduos iškvietimo signalą medikams. Efektyviai veikianti sistema leis pradėti žmogų gaivinti per minimalų galimą laikotarpį iki atvykstant profesionaliems medikams.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai didelis žingsnis į priekį sveikatos priežiūros sistemoje, nes iki šiol tokių specialių punktų su defibriliatoriais mūsų šalyje labai trūko. Nuo kitų metų jie bus labiau prieinami ir bus kur kas daugiau galimybių suteikti reikiamą pagalbą žmonėms.

„Jau seniai kalbama, kad išoriniai defibriliatoriai yra labai svarbūs ir gali išgelbėti ne vieną gyvybę. Kol kas defibriliatorius turi tik keletas prekybos centrų, oro uostai, pavienės įmonės, tačiau ne visi jie yra sujungti su GMP stotimis, o jų buvimo vieta dažnai yra neskelbiama viešai. Greitai situacija keisis, nes įgyvendinus šį projektą būtų sukurta efektyvi ir veiksminga sistema – specialus pagalbos tinklas su 120 defibriliatorių, sujungtas su GMP stotomis. Neabejotinai, tai sudarys geresnes galimybes gelbėti žmonių gyvybes“, – sako ministras A. Veryga.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas atkreipia dėmesį, kad Skandinavijos šalyse net 85–95 proc. gyventojų moka suteikti pirmąją pagalbą, o situaciją Lietuvoje galima vertinti kritiškai.

„Skubios pagalbos tarnybos ne visada gali pasiekti klinikinę mirtį patyrusį žmogų per kritines 6–7 minutes. Atsitiktinio praeivio atliktas pradinis gaivinimas padidina išgyvenimo tikimybę 2–3 kartus“, – teigia R. Sabaliauskas.

Pasak jo, planuojama, kad 35 savivaldybių gyventojai dar šiais metais bus apmokyti, kaip naudotis defibriliatoriais, o per kitų metų pirmąjį pusmetį šalies savivaldybėse bus įrengtas specialus pagalbos tinklas su defibriliatoriais.

„Kokiose vietose jie bus įrengti, galutinai bus apsispręsta tariantis su savivaldybėmis, su kuriomis glaudžiai bendradarbiaujame ir šiuo metu, esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis. Pirmiausia bus orientuojamasi į visuomeninės paskirties vietas bei erdves, pavyzdžiui, tokie punktai gali būti įrengti savivaldybėse, kultūros namuose, bažnyčiose, sporto bazėse, socialinio aprūpinimo vietose“, – sako R. Sabaliauskas.

Projekte numatomų mokymų svarbą pagrindžia nerimą kelianti vien miokardo infarktų statistika. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje miokardo infarktu suserga vis daugiau jaunų žmonių, jo nulemtų priešlaikinių mirčių pasitaiko jau nuo 25 metų amžiaus. 2017 m. nuo šio susirgimo mirė daugiau nei 1000 žmonių.

Vien Vilniaus mieste per mėnesį sulaukiama daugiau nei 10 tūkst. greitosios pagalbos iškvietimų, kurie yra susiję su ūmiomis širdies ligomis. Per parą iškvietimų dėl šių ligų skaičius svyruoja nuo 370 iki 420. Tad yra labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių mokėtų suteikti pirmąją pagalbą, kuri yra gyvybiškai svarbi.

Šį projektą numatoma įgyvendinti savivaldybėse, kur kraujotakos sistemos ligų ir išorinių mirties priežasčių rodikliai viršija bendrą Lietuvos rodiklį: Lazdijų r., Raseinių r., Jonavos r., Vilkaviškio r., Rokiškio r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Jurbarko r., Radviliškio r., Pagėgių, Molėtų r., Šalčininkų r., Vilniaus r., Ukmergės r., Šilutės r., Kupiškio r., Rietavo, Telšių r., Ignalinos r., Zarasų r., Prienų r., Elektrėnų, Alytus r., Kelmės r., Kalvarijų, Kazlų Rūdos, Pasvalio r., Širvintų r., Anykščių r., Trakų r., Šakių r., Kėdainių r., Varėnos r., Kaišiadorių r.

Be to, Europos Tarybos gaivinimo gairėse rekomenduojama naudoti automatinį išorinį defibriliatorių – ankstyva defibriliacija gali išsaugoti gyvybę daugeliui žmonių, patyrusių širdies sustojimą. Defibriliatoriumi nesudėtinga naudotis, nes paprastos balso instrukcijos vadovauja naudotojui per visą defibriliacijos procesą.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Sveikatos reformos traukinys ruošiasi išleisti paskutinį garą.

Šilutės rajono savivaldybės taryba jau kitą savaitę turėtų balsuoti dėl savo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo reorganizuoti Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą (toliau – PSPC) prijungiant prie Šilutės ligoninės pripažinimo netekusiu galios.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šį pirmadienį, gegužės 21 d., įvyko PSPC darbuotojų susirinkimas.

Iš susirinkimo protokolo:

Savivaldybės taryba tašką daugiau kaip dvejus metus besitęsiančioje istorijoje turėtų padėti kitą ketvirtadienį.
Tačiau šios reformos atgarsiai dar kurį laiką bus girdimi: teismuose pralaimėjęs bylą dėl buvusio PSPC vadovo Liutauro Indriuškos atšaukimo iš pareigų, savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis dabar laukia Šilutės teismo sprendimo civilinėje byloje „Dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo“: merą į teismą padavė tas pats L. Indriuška.

www.silutesligonine.lt nuotr.

„Visada šalia, atsakingos, pasižyminčios tolerancija, ištverme ir kruopštumu. Ko gero, mažai kas jas pažįsta: dažniausiai jos slepiasi po chalatais, kepurėmis, o jų veidus visada dengia kaukės. Pacientai jų nemato, bet jaučia jų begalinį rūpestį”, – taip VšĮ Šilutės ligoninės gydytojai kalba apie anestezijos ir intensyviosios terapijos ir operacinės slaugytojas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gegužės 12-ąją viso pasaulio slaugytojai šventė Tarptautinę slaugytojų dieną. Ta proga Šilutės ligoninės gydytojai pasidalijo savo mintimis apie moteris, nuo kurių labai priklauso kiekvienos operacijos sėkmė.

Neįsivaizduoja darbo be jų

Pagrindinis anestezijos ir intensyviosios terapijos ir operacinės slaugytojų tikslas – kad pacientas būtų saugus, o operacija vyktų sklandžiai. Šilutės ligoninėje dirba 6 anestezistės ir 6 operacinės slaugytojos, kurios dar vadinamos instrumentatorėmis.

Operacinės slaugytojos užtikrina visos aparatūros veiklą, instrumentų pirminį paruošimą – juos dezinfekuoja, sterilizuoja, taip pat gelbėja gydytojams operacijų metu.

„Operacinės slaugytojos turi ne tik suruošti šimtus įvairių instrumentų, įrankių, bet ir žinoti jų paskirtį. Po operacijos juos vėl turi surinkti ir paruošti kitai operacijai. Juk pasibaigus operacijai gydytojai meta chalatus, nusimauna pirštines, o visa ta netvarka pasilieka joms – instrumentatorėms”, – apie slaugytojų kasdienybę pasakojo Reanimacijos ir intensyvios pagalbos skyriaus vedėja Audronė Pikžirnienė.

Jai antrina ir Chirurgijos skyriaus vedėjas Algis Starkus. „Į operacinę ateinu, kai jau viskas suruošta. Slaugytojos yra atsakingos už tai, kad nieko netrūktų. Be to, jos turi žinoti visą operacijos eigą ir kada paduoti reikiamą instrumentą”, – sakė chirurgas, ir pridūrė, kad be slaugytojų gydytojai neįsivaizduoja savo darbo. “Tai būtų tolygu, lyg sėdėti prie stalo be šakutės”, – juokavo A.Starkus.

Medikas atskleidė, jog susikalbėti operacijų metu nėra sunku, mat visos slaugytojos dirba daugiau kaip 20 metų. Jos jau iš žvilgsnio žino, ką kiekvienas gydytojas nori pasakyti, žino jų darbo stilių, todėl nereikia net prašyti – jos pačios žino, kokį kada paduoti instrumentą.

Praėjo visus etapus

Gydytojai pabrėžė, jog operacinės slaugytojos, anestezistės dirba sunkų ir įtemptą darbą, todėl jos nusipelno didžiausios pagarbos. Po operacijos ar prieš ją pacientai mato gydytojus ir išreiškia jiems dėkingumą, o slaugytojų nemato. Jie yra greitai įvežami į operacinę, o iš jos išvežami dar miegantys. Taigi, slaugytojos lyg nematomos, nes apie jas mažai kalbama, o jų darbas prasideda už uždarytų durų. Tačiau nuo jų priklauso visa operacijos sėkmė.

Operacijos metu labai svarbus ir anestezisčių, kurios yra anesteziologo – reanimatologo dešinioji ranka, darbas. Šilutės ligoninėje visos anestezistės jau yra senbuvės – jos dirba daugiau kaip 40 metų.

„Jos praėjo visus medicinos raidos operacinėje etapus: ir kai pas mus buvo teikiama tik inhaliacinė – garinė narkozė, ir vėliau, kai atsirado spinalė nejautra, intubacinės narkozės…” – prisiminė A.Pikžirnienė. Pasak gydytojos, ankščiau įstaigoje nebuvo gydytojo – anesteziologo, todėl narkozę teikdavo anestezistės. Jos sekdavo pulsą, spaudimą, ligonio būklę stebėdavo netgi pagal akių vyzdžių reakcijas.

Susipažinkite…

Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Elena Lepienė Šilutės ligoninėje dirba jau 48 metus.

„Mano pagrindinis darbas yra padėti anesteziologui – reanimatologui operacijos metu. Aš turiu stebėti, kaip veikia ir visa įranga operacinėje”, – sakė E.Lepienė. Pasak slaugytojos, darbas operacinėje yra įtemptas: nuolat turi būti pasiruošęs netikėtumamas.

Jos kolegė anestezistė Nijolė Saldauskienė Šilutės ligoninėje dirba daugiau kaip 43 metus. “Aš myliu šį darbą, man jis patinka”, – sakė anestezistė.

Instrumentatorė Ramutė Žičkuvienė 24 metus dirba mėgstamą darbą. Šilutės ligoninė jos pirmoji darbo vieta. Iš Rusnės kilusi operacinės slaugytoja pasidalino savo mintimis apie kasdienybę: “Kiekvienas gydytojas turi savo darbo specifiką, o mums prie to reikia prisitaikyti. Mes jau iš žvilgsnio ir mosto suprantame, kokio instrumento gydytojui reikia. Nėra lengvų ar sunkių operacijų, nes visada turi būti pasiruošęs netikėtoms situacijoms”, – sakė R.Žičkuvienė.

Jai pritarė ir kolegė Angelija Vaitkienė, kuri dirba operacinės slaugytoja nuo 1989-ųjų. „Nors tai sunkus, atsakingas darbas, tačiau aš jį myliu, ir kitoje srityje savęs neįsivaizduoju”, – sakė A.Vaitkienė.

Šių slaugytojų darbu džiaugiasi ir gydytoja A.Pikžirnienė. „Šių anestezisčių patirtis ir įdirbis yra nepakeičiami. Žmogus turintis tokią patirtį ir stebėdamas pacientą, gulintį ant operacinio stalo, į numatomus pasikeitimus organizme reaguoja greičiau, nei spėja parodyti aparatas. Anestezisčių darbą ir patirtį mes labai vertiname”, – apie operacinės slaugytojas kalbėjo Reanimacijos ir intensyviosios pagalbos skyriaus vedėja.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis kasmet vis didėja. Sveikatos specialistai pabrėžia, jog siekiant efektyvaus gydymo, ypač svarbu vėžį aptikti dar ankstyvoje stadijoje. Tai pasiekti padeda modernūs radiologiniai medicinos diagnostikos metodai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VšĮ Šilutės ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas Darijus Pundžius patvirtino, jog šiuo metu pacientams vis dažniau diagnozuojami įvairūs onkologiniai susirgimai. Juos gydytojas nustato gydymo įstaigoje atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, kurių kasmet atliekama kone 4 tūkst. Jo teigimu, šiam tyrimui į Šilutės ligoninę atvyksta pacientai ir iš kitų rajonų.

Apie kompiuterinį tomografą

Radiologijos skyriaus vedėjas paaiškino, jog kompiuterinė tomografija (KT) – tai rengenologinis metodas, kurio pagalba sluoksniais galima pamatyti vidines organizmo struktūras, naudojant rentgeno spindulius. Jo teigimu, kai nepakanka duomenų, atlikus paprastą rengenologinį tyrimą bei echoskopiją, norint išsiaiškinti pažeidimų gilesnes struktūras ir priežastis, tokiu atveju tikslinga atlikti KT tyrimą.

„Pirmiausia yra daroma rengeno nuotrauka ar echoskopija, kuri žmogui nedaro žalos. Po to atliekamas rengenologinis tyrimas, o jei neaišku – tik tada KT tyrimas. Yra tokių atvejų, kai rengeno nuotraukos nepakanka diagnozuoti kilmei, proceso gilumui, priežasčiai išsiaiškinti“, – aiškino radiologas D. Pundžius.

Radiologas paaiškino, jog atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, žmogus gauna apšvitą. Tyrimas yra brangiųjų tyrimų sąraše, ir brangi įranga pagal poreikį atliekama tik tam tikrais atvejais.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pasaulyje ir Lietuvoje per kelerių metų laikotarpį gaunamos apšvitos problema tapo itin aktuali. Kaip ir kitur, Lietuvos gydymo įstaigose kasmet atliekama vis daugiau kompiuterinės tomografijos tyrimų. Žmonės nė nežino, kad spindulių dozės, kurias žmogus gauna atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, yra vienos didžiausių radiologinėje diagnostikoje. Apskaičiuota, kad vienos pilnos pilvo kompiuterinės tomografijos metu pacientas gauna tokią jonizuojančiosios spinduliuotės dozę, kokią gautų atlikus 250 paprastų rentgeno nuotraukų. „Žmogus šią dozę gali gauti ir vasaros metu vaikščiodamas kieme, esant giedrai dienai, per ketverius metus”, – pridūrė radiologas.

Anot D. Pundžiaus, šis tyrimas leidžia aptikti ligų židinius, smulkiausius pakitimus, nustatyti vėžio pradžią, tačiau žmogui duoda ir didelę apšvitą.

„Saugiausias ir paprasčiausiai atliekamas metodas yra echoskopija. Kuo trumpiau trunka tyrimas, tuo apšvita mažesnė”, – sakė radiologas.

Gydytojas ramina, jog Šilutės ligoninėje yra vienapjūvis spiralinis kompiuterinis tomografas, kuris pagreitina tyrimo laiką ir sumažina apšvitinimo dozę žmogui.

Kada būtinas tyrimas?

Radiologijos skyriaus vedėjas akcentuoja, jog minėtą tyrimą skiriantis gydytojas visada turi įvertinti naudą ir galimą žalą, dėl to privalu informuoti pacientą. Abejonių dėl tyrimo būtinybės neturėtų kilti tik tada, kai tai yra vienintelis būdas gydytojams pamatyti, kas dedasi žmogaus organizme, kai tyrimas padeda laiku nustatyti ligą, ją išgydyti ar net išgelbėti gyvybę. Anot D. Pundžiaus, kompiuterinės tomografijos tyrimas būtinas, kai pacientui reikia greitai nustatyti tikslią ligos diagnozę, kai yra planuojama chirurginė intervencija, kai po ūmaus susirgimo pirmosiomis valandomis tenka gelbėti paciento gyvybę.

„Jei atvežtas žmogus yra nukritęs be sąmonės ir įtariama galvos smegenų kraujagyslių patalogija. Spėjama, kad jam trūko kraujagyslė ir išsiliejo kraujas į smegenis arba užkimštas trombas ir pan. Auksinis standartas, tai reiškia per pirmąsias dvi valandas, reikia diagnozuoti tiksliai, kodėl pacientas be sąmonės”, – aiškino gydytojas radiologas.

Tai gali būti įvairios galvos smegenų-stuburo traumos, navikai, kraujotakos sutrikimai, ūminės pilvo-krūtinės ląstos kraujagyslių ligos, kaulų lūžimai, komplikuoti minkštųjų audinių ar vidaus organų pažeidimai.

Šilutės ligoninė yra ketvirtoje vietoje pagal kompiuterinio tomografo pritaikymo galimybes šalyje

Šilutės ligoninėje atliekami kompiuterinės tomografijos tyrimai: galvos smegenų, galvos smegenų kraujagyslių (taikant intraveninį kontrastavimą), stuburo, kaklo, dubens kaulų, krūtinės ląstos (plaučių), pilvo organų, įskaitant inkstų, skeleto kaulų bei sąnarių. Kompiuteriniu tomografu galima nustatyti ir kaulų tankį dencitometriniu matavimu, tačiau šis tyrimas yra mokamas. Visi tyrimai, socialiai draustiems pacientams, turintiems antro lygio gydytojo specialisto siuntimus, kompiuterinės tomografijos tyrimai atliekami nemokamai.

Radiologo teigimu, visada pacientai prieš procedūrą yra supažindinami su gaunamais spinduliais, su būtinumu atlikti KT tyrimą. Taip pat pacientas privalo pasirašyti ir sutikimo formą.

Ką turite daryti tyrimo metu?

Prieš pradedant tyrimą nuo tiriamosios srities reikia nuimti visus metalinius daiktus: sagučius, telefoną, akinius, pinigus ir pan. Tyrimo metu pacientas paguldomas ant nugaros ar pilvo ant aparato stalo. Prieš tyrimą arba jo metu jums gali būti sugirdoma arba suleidžiama į veną kontrastinė medžiaga. Visą reikiamą informaciją suteiks tyrimą atliekantis personalas.

Kas gali nutikti tyrimo metu?

Paprastai jokių pojūčių tyrimo metu ir po jo pacientas nejaučia, todėl galima grįžti prie įprastinės veiklos. Jei jums atliekamas kontrastinis tyrimas – t.y. tyrimo metu į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga – galite pajusti karščio bangą, metalo ar kartumo skonį burnoje. Šie jutimai laikini ir turi praeiti per kelias sekundes. Taip pat prieš tyrimą jei pacientui buvo pašalinių reakcijų ankstesnių tyrimų metu ar kvėpavimo problemų, ar sutrikusi inkstų funkcija. Radiologijos skyriaus personalas jums patars, ką daryti tokiu atveju.