P. Vaitiekūnas, Šilutės ligoninės abdominalinės chirurgijos gydytojas. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Pilvo pūtimas, erzinantis pilvo skausmas, silpnumo jausmas, mieguistumas, viduriavimas, sumažėjęs kūno svoris – tai pagrindiniai simptomai, kurie gali byloti apie rimtos ligos pradžią – storosios žarnos vėžį.

Deja, dėl šių priežasčių žmonės kreiptis į gydytojus neskuba.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Ankstyvojoje stadijoje ligos simptomai nėra ryškus. Tačiau pastebėjus kraujavimą iš storosios žarnos ar jaučiant stiprų pilvo skausmą, dažniausiai būna jau per vėlu”, – sako Šilutės ligoninės abdominalinės chirurgijos gydytojas Paulius Vaitiekūnas ir ragina nedelsti profilaktiškai pasitikrinti.

Storosios žarnos vėžys arba kitaip kolorektalinis vėžys – antroji pagal dažnumą Europoje mirties priežastis tarp vyrų ir moterų. Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius nuolat didėja.

Pacientai nejaučia stiprių ligos požymių, todėl dažnai aptinkamas vėlyvos stadijos storosios žarnos vėžys, kai gydymo efektyvumas mažesnis.

Gyd. P. Vaitiekūnas akcentuoja, kad storosios žarnos vėžys yra vienas sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų, tačiau gydymo efektyvumą lemia ligos stadija. „Jeigu nustatoma ankstyvosios stadijos liga, didžioji dalis pacientų pasveiksta”,- sako chirurgas.

Lietuvos gyventojai, 50 m. ir 74 m. amžiaus vyrai ir moterys, gali pasitikrinti pagal valstybės finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kuriems vieną kartą per dvejus metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas, pacientui po dvejų metų vėl rekomenduojama pakartoti tyrimą, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą – abdominalinės chirurgijos gydytoją ar endoskopuotoją, kuris atliks kolonoskopiją.

Gydytojo pastebėjimu, kai testas žmogui teigiamas, daugelis nerimauja, jog jam nustatytas vėžys. „Nereikia pulti į paniką, nes teigiamas testas rodo, jog žmogui yra tam tikra storosios žarnos liga. Tai gali būti polipai, erozijos, gerybiniai augliai ar vėžys”, – informuoja gyd. P. Vaitiekūnas.

Po teigiamo testo rezultato, pacientas siunčiamas kolonoskopijos tyrimui.

Kolonoskopijos metu lanksčiu prietaisu – endoskopu – apžiūrima storoji žarna.

Pasiruošimas kolonoskopijai

Svarbu tinkamai pasiruošti kolonoskopijai, nes tik gerai išvalytą žarną galima gerai apžiūrėti ir pastebėti mažiausius pakitimus. Tris dienas iki tyrimo reikėtų nevalgyti sėklų, grūdų, riešutų, vaisių ir daržovių, valgyti mažai skaidulų turinčio maisto: baltą duoną, pieno produktus, kiaušinius, ryžius, vištieną, žuvį. Dieną prieš tyrimą reikia nevalgyti, skaidrių skysčių galima gerti be apribojimo. Vakare reikia išgerti žarnyną valančių vaistų, o tyrimo dieną nieko nevalgyti ir negerti. Jei žmogus kasdien geria vaistus, pavyzdžiui, kraujospūdžiui mažinti, juos reikia užgerti tik gurkšniu vandens. Jei tyrimas atliekamas po pietų, vieną dozę žarnyną valančių vaistų geriau išgerti tyrimo dieną anksti ryte, o likus 6 valandoms iki tyrimo nieko negerti.

Šilutės ligoninėje storosios žarnos endoskopinis tyrimas atliekamas taikant bendrinę narkozę. Jeigu tyrimas bus atliekamas suteikus nejautrą – būtina atvykti su lydinčiu asmeniu, kuris palydės Jus namo.

Taigi, laiku nustačius storosios žarnos vėžį, skiriamas gydymas yra veiksmingas ir užkerta kelią ligos progresavimui bei plitimui.

Šiuo metu visuomenėje itin daug kalbama apie skiepus nuo tymų. Diskutuojama ir Seime – pirmadienį šiuo klausimu surengtos dvi konferencijos: vienoje jų dalyvavo medikai ir ragino gyventojus skiepytis, o kitoje kalbėta apie tariamą skiepų žalą.

Vis tik šalies medikai pabrėžia, kad nuo Lietuvoje siaučiančio tymų protrūkio gali išgelbėti patikimiausias būdas – skiepai. Pateikiame pagrindinius faktus apie tymus ir rekomendacijas gyventojams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. PSO duomenimis, prieš pradedant vakcinaciją iki 1980 m. pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių. Užpernai (2017 m.) visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų grupėje.

Kas sukelia?

Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.

Kaip užsikrečiama tymais?

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymai viena lengviausiai plintančių ligų.

Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 min., yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių imuniteto neturinčių asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiuoju, suserga tymais. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti tiki 18 žmonių.

Kokie yra tymų simptomai?

Tymų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų (7-18-21d.). Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu (38-39°C), vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta.

Sergant tymais dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).

Tymų protrūkis dėl žemo skiepijimosi lygio?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad net du trečdaliai šiemet Lietuvoje patvirtintų tymų atvejų nustatyti Kaune ir Kauno rajone. 77 proc. čia susirgusių tymais vaikų buvo neskiepyti, 19 proc. – dar per maži skiepyti. 80 proc. susirgusių suaugusiųjų skiepijimo būklė nežinoma, 12,4 proc. – neskiepyti.

Šiose savivaldybėse fiksuojamas ir nepakankamas vaikų skiepijimo lygis, kad būtų užtikrintos sąlygos tymų protrūkiams išvengti. Sergamumo ir skiepijimosi ryšys akivaizdus ir kitose savivaldybėse.

„Visuomenei saugu, kai 95 iš 100 žmonių turi atsparumą tymams. Vadinasi, kad kai didžioji dalis žmonių yra atsparūs, tie keletas, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali būti paskiepyti, pavyzdžiui, kūdikiai, ir tie, kuriems dėl nepakankamo individualaus organizmo imuninio atsako nesusiformavo atsparumas, bus saugūs, nes tymų virusas tiesiog neturės galimybės plisti“, – pabrėžia sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Nustatyta, kad žemiausias paskiepijimo procentas dvejų metų amžiaus vaikų grupėje 2018 metais buvo Varėnos (83,0 proc.), Jonavos (84,2 proc.), Kretingos (84,8 proc.) rajonuose, Palangos mieste (85,2 proc.), Rietave (85,3 proc.), Birštone (85,7 proc.), Prienų rajone (87,8 proc.), Klaipėdos mieste (88,2 proc.), Telšių rajone (88,4 proc.), Kauno mieste (89,4 proc.), Kaišiadorių rajone (89,8 proc.).

Septynerių metų amžiaus vaikų grupėje žemiausias paskiepijimo procentas pernai buvo Šakių rajone (83,5 proc.), Kalvarijoje (83,8 proc.), Kauno mieste (85,4 proc.), Varėnos (86,4 proc.), Kaišiadorių (86,4 proc.), Širvintų (87,7 proc.), Prienų (87,8 proc.), Kauno (88,2 proc.), Telšių (88,2 proc.), Panevėžio (88,2 proc.), Jonavos (88,5 proc.) rajonuose, Birštone (88,9 proc.), Klaipėdos mieste (89,9 proc.).

Tėvai, o šiose savivaldybėse gyvenantys – ypač, raginami naudotis valstybės teikiama vaikų apsauga nuo užkrečiamų ligų ir pasirūpinti jų sveikata ir saugumu. Tėvams su vaiku reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kur vaikas yra registruotas.

Ligonių kasų apmokamomis vakcinomis vaikai Lietuvoje skiepijami iš viso nuo 14 užkrečiamųjų ligų.

Lietuvoje šiuo metu ligonių kasų lėšomis MMR (tymų, epideminio parotito ir raudonukės) vakcina skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (pirmoji dozė – 15-16 mėn., antroji dozė – 6-7 m.) ir sąlytį su tymais sergančiu žmogumi turėję asmenys, kurie turi būti paskiepyti per 72 val. nuo sąlyčio, įskaitant medicinos personalą, turėjusį kontaktą su pacientu, sergančiu tymais. Taip užkertamas kelias tolesniam tymų plitimui.

Vakcinos šioms tikslinėms grupėms yra pakankamai ir nepritrūks. Be to, šiuo metu Valstybinė ligonių kasa vykdo viešojo pirkimo procedūras papildomam vakcinos kiekiui įsigyti. Kai tik paaiškės, kad įvyko Valstybinės ligonių kasos organizuojamas tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos pirkimas ir jos galimi anksčiausi pristatymo terminai, nedelsiant bus svarstomas kitų tikslinių grupių skiepijimas.

Kovo 29 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso nuo metų pradžios patvirtinta 310 tymų atvejų, iš jų 149 – Kauno mieste, 47 – Kauno rajone, 41 – Vilniaus mieste, po 9 – Vilniaus ir Kaišiadorių rajonuose.

Gyventojams rekomenduojama

Pajutus pirmuosius ligos požymius, nedelsiant užsidėti ir ligos užkrečiamumo laikotarpiu (4–5 dienos iki ir 4 dienos po bėrimo atsiradimo) dėvėti medicininę kaukę, kad kuo mažiau virusų patektų į aplinką.

Laikytis kosulio etiketo ir nepamiršti rankų higienos reikalavimų.

Užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą ir valymą.

Vengti masinio susibūrimo uždarose patalpose, daugiau būti gryname ore.

Sąlytį su sergančiu tymais turėjusiems asmenims, įsivertinus savo skiepijimų ar sirgimo būklę, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti per 72 val. nuo sąlyčio.

Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir pasiskiepyti, jeigu nesusergama.

Skiepytiems tik viena tymų vakcinos doze bei asmenims, nežinantiems ar sirgę tymais, rekomenduojama įsivertinti savo specifinį imunitetą prieš tymus, t.y. atlikti kraujo ėminio serologinį tyrimą dėl tymų IgG antikūnų kiekio nustatymo.

VšĮ Šilutės ligoninės ortopedai traumatologai Alius Pauža (kairėje) ir Gintaras Drūlia. Medikai informuoja moteris apie galimybę vėl turėti sveikas ir gražias pėdas. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Pėdos pirmojo piršto iškrypimas, lotyniškai vadinamas Hallux valgus, – viena labiausiai paplitusių moterų pėdų deformacijų, dėl kurios skauda pėdas, jos tinsta, parausta. Jei jaučiate šiuos simptomus, Šilutės ligoninės ortopedai traumatologai ragina nedvejoti ir kreiptis – kartu bus rastas sprendimas, kaip sumažinti skausmą ir pėdos deformaciją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Simptomai ir priežastys

Iššokęs kojos piršto kauliukas sukelia daug nepatogumų: moterys negali avėti mėgstamų batų, dažnai tenka pirkti naują avalynę, net keliais dydžiais didesnius batus. Atšilus orams, nešiojama laisva avalynė, basutės ar šlepetės, kurios nespaudžia kojos, todėl dažniausiai skausmai moteris vargina žiemą.

„Deformacija vystosi ne vienerius metus, todėl žmonės nejaučia pirmųjų simptomų ar nepastebi kojų pokyčių. Ilgainiui pradeda tinti nykščio srityje, ima skaudėti“, – aiškina VšĮ Šilutės ligoninės ortopedas traumatologas A. Pauža. Pasak specialisto, kojos nykščio sąnario deformaciją sukelia siaura, spaudžianti avalynė, kasdienis avėjimas aukštakulniais. Įtakos turi ir paveldimumas. Jei kauliukas buvo iškrypęs mamai, didelė tikimybė, kad iššoks ir dukrai.

Ortopedas traumatologas G. Drūlia, pabrėžia, kad paveldimas yra ne iššokęs kauliukas, bet pats pėdos tipas. Anot specialisto, gali vaikščioti su kokiais tik nori batais, tačiau vis tiek deformacijos nepavyks išvengti. Beje, deformuoti pėdos kauliukai dažniausiai vargina moteris, vyrus – rečiau.

Ortopediniai įtvarai negelbsti

Nuo skausmo ir diskomforto kenčiančios moterys dažnai pasikliauna interneto reklamomis, kuriose skelbiami nuo deformacijos gelbstintys ortopediniai įtvarai. Gydytojo A. Paužos nuomone, tikėtis, kad juos užsidėję pacientai išgydys kojos piršto deformaciją, naivu. Tai – laikinas sprendimas.

„Žmonės tiki, kad įtvarai padeda sumažinti deformaciją, deja, turiu juos nuvilti. Tarpupirščiais ir kitais įtvarais šio proceso sustabdyti neįmanoma. Ar galima sulėtinti – sunku atsakyti. Įtvaras skirtas tik tam kartui. Jį užsidėjus vaizdas pagerėja – pirštas tiesus, tačiau įtvarą nuėmus – vėl tas pat. Argi žmogus nešios įtvarą visą gyvenimą?“ – retoriškai klausia ortopedas traumatologas A. Pauža.

Gydytojai vieningai teigia, kad šiai problemai spręsti yra patikimesnių sprendimo būdų negu nešioti įtvarus su viltimi, kad deformacija toliau nesiplėtos. „Norime, kad moterys žinotų, jog iš tikrųjų gali nebekentėti skausmo. Nereikia bijoti operacijos ar sveikimo laikotarpio. Žinokite, jog yra galimybė vėl turėti sveiką gražią pėdą“, – praneša ortopedas traumatologas G. Drūlia.

Patikimas sprendimo būdas

Europoje taikomos trys populiariausios Hallux Valgus deformacijų operacijų metodikos, kurios taikomos ir Šilutės ligoninėje. Ortopedai traumatologai aiškina, jog pagal deformacijos dydį, sprendžiama ir operacijos apimtis. Jos metu koreguojama piršto ašis, minkštieji audiniai.

„Jei žmogus nesikreipia laiku, vystosi ir kitų pirštų deformacija. Tada pacientės akimirksniu atskuba pas mus, mat nebegali iškęsti skausmo“, – sakė A. Pauža.

Iššokusio kojos piršto kauliukų deformacijų yra pirmo, antro, trečio laipsnių. Kai tėra pirmas laipsnis – operacijos nereikia. Antro ir trečio laipsnių deformacijoms jau būtina operacija. „Kuo ilgiau pacientas atidėlios, tuo didės nykščio, kitų pirštų deformacija, pakis pėdos ašis, kentės kelio, klubo sąnariai, skaudės nugarą.

Prasidėjus kojos piršto deformacijai, Šilutės ligoninės medikai pacientams rekomenduoja nedvejoti ir kreiptis į juos ir kartu nuspręsti, kokio gydymo imtis. „Pirmieji skausmai – tai signalas, kad reikalinga pagalba. Negydomi kauliukai tik dar labiau darosi skausmingi ir deformuojasi kiti pėdos pirštai bei visa pėda“, – sakė A. Pauža. Jam antrino ir kolega, pridurdamas, kad pajutus pirmuosius pėdos deformacijos požymius ir skausmą, svarbu kuo ankščiau kreiptis į ortopedą traumatologą. Tada gydymo eiga bus lengvesnė ir greitesnė.

Kitą dieną po operacijos – namo

Pastebima, jog ne visi pacientai ryžtasi operacijai, nes baiminasi, kad nebegalės vaikščioti. Ortopedai traumatologai informuoja, jog pacientui atliekama operacija tik kartu su gydytoju suderinus patogiausią dieną ir laiką. Priklausomai nuo deformacijos sudėtingumo, operacija trunka apie 1 valandą. Kitą dieną, gydytojui įvertinus rezultatus, pacientas išleidžiamas namo. Esant poreikiui, pacientui pritaikomas įtvaras, su kuriuo galima vaikščioti, tačiau tik remiant kulną.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2019 m. devintąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 66,9 atv. 10 tūkst. gyventojų,  Šilutės rajone – 81,7 atv. 10 tūkst. gyventojų.

Šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 32 savivaldybės iš 60.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau: nvsc.lrv.lt: „Lietuva paskelbė gripo epidemijos pabaigą“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybėje skelbiama gripo epidemijos pabaiga.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodikliui sumažėjus iki 85,1 atv./10 tūkst. gyventojų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centras vakar rekomendavo Šilutės rajono savivaldybei atšaukti vasario pradžioje rajone paskelbtą gripo epidemiją.

Šiandien savivaldybės administracija paskelbė apie gripo epidemijos pabaigą Šilutės rajone.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodikliui sumažėjus iki 85,1 atv./10 tūkst. gyventojų, Šilutės rajono savivaldybei siūloma atšaukti vasario pradžioje rajone paskelbtą gripo epidemiją.

Per praėjusią savaitę Šilutės rajone užfiksuoti 159 susirgimai gripu ir 168 ŪVKTI atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai šiandien taip pat rekomendavo atšaukti gripo epidemiją Akmenės, Rokiškio, Klaipėdos, Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybių teritorijose.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partnerio smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi bent 1 iš 3 moterų, tačiau joms išdrįsus apie tai prabilti, dalis visuomenės tokią žinią pasitinka kaltinimais – „ką jam pasakei?“, „pati kalta“, atskleidė 2018 m. pristatytas Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekiant paskatinti moteris prabilti ir ieškoti pagalbos, nebijant galimų išankstinių nuostatų ir neigiamų reakcijų, Lietuvoje pradeda veikti pirmasis virtualus smurtą patiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas MoterysMoterims.lt.

„Kai kurios smurto formos, deja, mūsų visuomenėje dažnai apskritai nėra laikomos smurtu. Mėlynėmis nusėtas kūnas – pakankamai akivaizdus įrodymas. Tačiau, pavyzdžiui, elgesys, kai moteriai neleidžiama susitikti su draugais, su ja kalbama žeminančiu ir paniekinančiu tonu ar kontroliuojamas kiekvienas jos žingsnis, dar vis laikoma gan įprastu reiškiniu. Tuomet sakome, „na, toks jau jis yra – pavydus“, – pasakoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė ir socialinės kampanijos „Moterys – moterims“ koordinatorė Ugnė Grigaitė. „Dažnai net pačios moterys to neatpažįsta ar sau neįvardija patiriančios smurtą. Neretai būna jaučiama kaltė, baimė ir gėda, pateisinamas partnerio elgesys ir neturima su kuo apie tai pasikalbėti.“

„Maža to, net ir atpažinusios smurtą, peržengusios savo vidinius barjerus, moterys dažnai nesulaukia pagalbos bei palaikymo iš aplinkinių ir neretai vėl nutyla. Todėl labai svarbu smurtą vis dar patiriančioms ar praeityje patyrusioms moterims sukurti saugią aplinką, kur jos galėtų būti geriau suprastos ir išklausytos“, – pabrėžia U. Grigaitė. „Mūsų tyrime dalyvavusios iš smurtinės aplinkos išėjusios moterys pačios išreiškė norą dalintis savo patirtimi tarpusavyje ir įkvėpti kitas moteris kreiptis pagalbos. Tai ir tapo paskata mums kartu su partneriais sukurti virtualią ir, jei pačios moterys norės, anoniminę savitarpio pagalbos platformą.“

Forume MoterysMoterims.lt smurtą patyrusios moterys galės ne tik dalintis asmeninėmis istorijomis ir patirtimis, kaip jos atpažino partnerio smurtą, kaip ištrūko iš tokių santykių, kaip pasikeitė gyvenimas iš jų išėjus, kas padėjo vėl atsistoti ant kojų, bet ir suteikti praktinių patarimų, kur kreiptis ir kaip bendrauti su pagalbą teikiančiomis institucijomis arba ką svarbu žinoti apie laikiną gyvenimą krizių centre ir pan. Moterys, įtariančios, kad prieš jas taikomas psichologinis, ekonominis, seksualinis ar fizinis smurtas, forume galės rasti naudingą informaciją, padėsiančią užduoti sau kontrolinius klausimus ir įvertinti situaciją.

„Forumas bus vieta, kurioje moterys galės jaustis saugios, dalintis patirtimi, patarimais, gauti palaikymą, kurio galbūt kasdienybėje stinga. Smurtą patyrusių bei iš smurto aplinkos išėjusių moterų patirtis yra neįkainojama kitoms moterims – toms, kurios galbūt šiuo metu dvejoja, nepasitiki savo jėgomis, kaltina save“, – sako lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

„Smurtinius santykius patyrusios moterys gali geriausiai suprasti, atjausti, patarti, emociškai palaikyti ir suteikti „techninės“ informacijos. Be to, juk svarbu papasakoti ir įkvepiančias sėkmės istorijas. Todėl labai raginame smurtą patiriančias ir iš smurtinių santykių jau išėjusias moteris apsilankyti šioje platformoje ir keistis patirtimi arba užduoti rūpimus klausimus“, – kviečia U. Grigaitė.

Apie socialinę kampaniją „Moterys – moterims“

Kampaniją „Moterys – moterims“ organizuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių galimybių plėtros centras ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“. Ši kampanija yra Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuoto judėjimo „Už saugią Lietuvą“ dalis. Moterys apie naują platformą bus informuojamos dvi savaites truksiančia reklamos kampanija televizijoje, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir viešosiose erdvėse.

Tai yra trečioji projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ kampanija. Pirmąja kampanija „Tai irgi smurtas“ buvo siekiama visuomenę supažindinti su skirtingomis smurto prieš moteris artimoje aplinkoje formomis. Antrąja kampanija „Palaikyk“ buvo siekiama mažinti viešai paplitusį nukentėjusiujų nuo smurtinių santykių kaltinimą.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Šilutės ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje jau kelios savaitės yra žymiai trumpesnės eilės ir mažiau triukšmo. Ir tai todėl, kad ligoninė įsigijo ir registratūroje įdiegė modernią eilių reguliavimo sistemą.

Tokios sistemos jau seniai nebe naujiena didžiųjų šalies miestų gydymo įstaigose. Ne naujiena jos ir Šilutėje, pavyzdžiui, rajono savivaldybės pastate stovi jau seniai. Tačiau rajono gydymo įstaigose tai vis dar retenybė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dabar į Šilutės ligoninės Konsultacinės poliklinikos registratūrą užėję žmonės pirmiausia stabteli prie eilių reguliavimo sistemos terminalo. Liečiamame ekrane jie gali pasirinkti vieną iš trijų jiems reikalingų krypčių: numerį 1 renkasi tai dienai jau užsiregistravę pacientai, nr. 2 – tie, kas nori iš anksto registruotis pas specialistą, o nr. 3 – tie, kas atvyksta profilaktiniam patikrinimui.

Pacientas pasiima bilietėlį ir laukia, kol jame nurodytas numeris užsidegs ekrane. Tuomet jis gali prieiti prie jį pasiruošusio aptarnauti darbuotojo.

„Vos tik sistema pradėjo veikti, iš karto iš pacientų sulaukėme puikių atsiliepimų. Dabar registratūroje daug mažiau triukšmo ir nesusipratimų dėl eilių“, – sakė jau kelis mėnesius Konsultacinei poliklinikai vadovaujantis gydytojas, ortopedas – traumatologas Viktoras Šileikis.

Ši naujovė buvo įstaigos informacinių technologijų specialisto Gyčio Narevičiaus mintis, jo galvoje kirbėjusi nuo tada, kai jis pradėjo dirbti Šilutės ligoninėje. IT specialistas sako supratęs, kad naujovė padės mažinti eiles, o kartu – ir kartais pasitaikančius pacientų nepasitenkinimno atvejus. Be to, taip jaukiau ir patiems pacientams, mat prie langelio jie gali prieiti tik po vieną, ir tuo metu niekas nelaukia už nugaros.

Eilių reguliavimo sistema nėra vienintelė naujiena Konsultacinėje poliklinikoje. Šiame padalinyje jau kabo nauji informaciniai stendai ir naujas kabinetų ženklinimas, nauja apranga pasipuošė medicinos registratorės, o šiuo metu joms ruošiamos ir naujos darbuotojų kortelės. Pasak Konsultacinės polinikos vedėjo V. Šileikio, netolimoje ateityje planuojama įdiegti ir daugiau modernių naujovių.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) Šilutės rajone praėjusią savaitę siekė 128,6 atv. 10 tūkst. gyventojų.

Gripo epidemija Šilutės rajone paskelbta šį pirmadienį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gripo epidemiją Lietuvoje jau yra paskelbusios daugiau kaip 20 savivaldybių iš 60.

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Gripo epidemijos metu rekomenduojama

Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną bei naudoti vienkartines nosinaites arba rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms).
Panaudotas nosinaites reikia nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
Stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Svarbu, kad rankos būtų plaunamos šiltu vandeniu ir su muilu.
Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.
Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
Dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.
Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.

Apie gripą

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gripo epidemiją skelbiančių savivaldybių sąrašas vis pildosi.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gripo epidemija jau paskelbta šiose savivaldybėse:

Alytaus m. (epidemija paskelbta 2019-01-29);
Šiaulių m. (epidemija paskelbta 2019-01-29);
Raseinių r. (epidemija paskelbta 2019-01-29);
Telšių r. (epidemija paskelbta 2019-01-29);
Lazdijų r. (epidemija paskelbta 2019-01-29);
Trakų r. (epidemija paskelbta 2019-01-28);
Elektrėnų (epidemija paskelbta 2019-01-28);
Kauno m. (epidemija paskelbta 2019-01-22);
Panevėžio m. (epidemija paskelbta 2019-01-22);
Ignalinos r. (epidemija paskelbta 2019-01-22);
Jonavos r. (epidemija paskelbta 2019-01-22);
Kėdainių r. (epidemija paskelbta 2019-01-22);
Ukmergės r. (epidemija paskelbta 2019-01-21);
Prienų r. (epidemija paskelbta 2019-01-21).

Nuo sausio 30 d. epidemija bus skelbiama ir Vilniaus mieste.

Šilutė – per žingsnį nuo epidemijos: ketvirtąją šių metų savaitę sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rajone siekė 97,1 atv. /10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Gripo epidemijos metu rekomenduojama

Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną bei naudoti vienkartines nosinaites arba rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms).
Panaudotas nosinaites reikia nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
Stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Svarbu, kad rankos būtų plaunamos šiltu vandeniu ir su muilu.
Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.
Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
Dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.
Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.

Apie gripą

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gripo sezonas šalyje jau įsibėgėjo. Medikai perspėjo, kad šiuo metu cirkuliuojantis gripo A viruso tipas – itin pavojingas dėl sunkios ligos formos, sukeliamų komplikacijų ar mirties rizikos. Didelį žmonių sergamumą gripu lemia dar ir tai, kad Lietuvoje skiepijimo nuo gripo aprėptys yra žemos, todėl didelė žmonių dalis, kurie nesirgo ar nesiskiepijo – neturi imuniteto šį sezoną cirkuliuojančiam gripo A viruso tipui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ligai būdinga staigi pradžia

Gripas – tai pavojinga ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu bei viena dažniausių epidemijomis pasireiškiančių ligų. Užsikrėtus ir susirgus gripu, didžiausia grėsmė – sunkios komplikacijos: plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas, sinusitas, inkstų uždegimas ir kt. Susirgus gripu, gali paūmėti dauguma lėtinių ligų (pavyzdžiui, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių), kurios taip pat gali lemti žmogaus sveikatos būklės pablogėjimą ar net mirtį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Ar jau pavėlavome skiepytis?

Kaip pasakojo ULAC visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepytis rekomenduoja viso gripo sezono metu, tačiau kai gripas yra smarkiai įsisiūbavęs, būtina kritiškai įvertinti situaciją.

„Lietuvoje, kur yra didelis skaičius sergančiųjų, prieš atliekant skiepus būtina įsivertinti esamą sergamumo gripu situaciją. Pasiskiepijus nuo gripo, imunitetas susiformuoja per dvi savaites, todėl asmenims, kurių aplinkoje yra daug sergančiųjų, net ir pasiskiepijus išlieka rizika susirgti.“

Vis daugiau įmonių pasirūpina savo darbuotojų saugumu

Klinikos „InMedica“ duomenimis, kasmet daugėja įmonių, siūlančių paskiepyti tam norą išreiškusius darbuotojus. Kaip pastebi klinikos komercinių projektų vadybininkė Sandra Mizaraitė, skiepijasi įvairių sričių darbuotojai ir konkrečių tendencijų neišskiria. „Paprastai skiepijasi tos įmonės, kurioms rūpi jų darbuotojų sveikata“, – sako S. Mizaraitė.

Šiemet prie šio sąrašo prisijungė ir vienas didžiausių prekybos tinklų IKI. Kaip pasakojo jo komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė, nemokamai paskiepyti tiek administracijos, tiek logistikos, gamybos ir parduotuvių darbuotojai.

„Kiekvieną dieną mūsų prekybos tinklo parduotuvėse apsilanko daugybė pirkėjų, todėl su jais bendraujantiems darbuotojams šaltuoju sezonu išauga rizika susirgti gripu. Norėdami apsaugoti mūsų darbuotojus, šiemet visiems jiems pasiūlėme nemokamai pasiskiepyti gripo vakcina. Susidomėjimas buvo labai didelis – savanoriškai pasiskiepijo 871 prekybos tinklo IKI darbuotojų“, – pasakojo komunikacijos vadovė.

Įmonės darbuotojai paskiepyti keturvalente, saugesne ir šiemet mūsų regionui rekomenduojama vakcina.

„Tikime, kad tai padės nesusirgti ne tik mūsų darbuotojams, bet taip galėsime iš dalies apsaugoti ir savo pirkėjus“, – teigė B. Čaikauskaitė.

Amžinas klausimas – ar skiepai apsaugo 100 proc.?

Trivalentė vakcina apsaugo nuo nuo dviejų A tipo potipių A(H1N1 pdm09 ir H3N2) bei vieno B tipo (Victoria linija). Keturvalentėje vakcinoje yra papildomai B tipo gripo viruso padermė (Yamagata linija). Šį gripo sezoną tiek Europoje, tiek Lietuvoje cirkuliuoja būtent A tipo gripo virusas.

Pasak S. Mizaraitės, vakcina nėra privaloma, tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas, tačiau rizikos grupės asmenims gripas yra pavojingesnis nei kitiems – tai 65 m. ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, arba sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Tai galioja ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

„Visgi apskritai skiepytis rekomenduojama visiems. Skiepytis keturvalente vakcina gali ir besilaukiančios ir maitinančios moterys, gali skiepytis senjorai, cukriniu diabetu, plaučių ligomis sergantys, kam yra padidinta rizika susirgti kvėpavimo, kraujagyslių ligomis“, – vardijo specialistė.

Skeptikams, kurie piktinasi pasiskiepiję ir vis tiek susirgę gripu, S. Mizaraitė turi paprastą paaiškinimą. „Nė viena vakcina 100 proc. neapsaugo nuo ligos, bet skiepai stipriai sumažina riziką gripo komplikacijų ir mirties riziką. Pasiskiepijus imunitetas susidaro per keturiolika dieną, todėl būnant nesaugioje aplinkoje, užsikrėsti tikimybė išlieka“.

Net pasiskiepijus yra svarbu nepamiršti ir nespecifinių profilaktikos priemonių – dažnai plauti rankas, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, reguliariai vėdinti patalpas ir drėgnu būdu valyti liečiamus paviršius.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis Šilutės rajone praėjusią savaitę jau siekė 78,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Nors tai dar ne epideminis lygis, tačiau, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) Šilutės skyriaus vedėjos Romos Jovaišaitės, sergamumas gripu ir ŪVKTI rajone didėja kiekvieną savaitę.
Praėjusią savaitę Šilutės rajone užfiksuoti 49 gripo ir 252 ŪVKTI atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Epidemija skelbiama, kai susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius per savaitę pasiekia 100 atv./10 tūkst. gyventojų.

Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę buvo 127,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Klaipėdos apskrities rodiklis – 112,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

Dėl gripo į ligoninę buvo paguldytas 171 asmuo, iš kurių – 25 vaikai iki 2 m., 72 vaikai 2–17 m. amžiaus grupėje ir 74 suaugusieji. Ligoninėje gydytos trys nėščiosios. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 11 asmenų.

NVSC specialistai rekomendavo Kauno ir Panevėžio miestų, Prienų, Kėdainių, Ignalinos, Šalčininkų ir Ukmergės rajonų savivaldybių teritorijose skelbti gripo epidemiją.

Apie gripą

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) didėja.

2-ąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 7–13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 93,3 atv./10 tūkst. gyventojų.
Klaipėdos apskrities rodiklis – 85,5 atv./10 tūkst. gyventojų

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 2-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

2-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 114 asmenų, iš kurių – 12 vaikų iki 2 m., 55 vaikai 2-17 m. amžiaus grupėje ir 47 suaugusieji. Ligoninėje gydytos dvi nėščiosios. Septyni asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.

Apie gripą

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vėl auga.

1-ąją šių metų savaitę (2018 m. gruodžio 31 d. – 2019 m. sausio 6 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 69,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 57 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 1-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

1-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 56 asmenys, iš kurių –13 vaikų iki 2 m., 23 vaikai 2-17 m. amžiaus grupėje ir 20 suaugusiųjų. Intensyvios terapijos skyriuje gydomas vienas asmuo.

Apie gripą

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Gydytoja-kardiologė A. Dmitrijevienė. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Širdies ritmo sutrikimai būdingi ne tik vyresniems, bet ir jaunesniems pacientams. Tai patvirtino prieš keletą mėnesių prie VšĮ Šilutės ligoninės kolektyvo prisijungusi gydytoja-kardiologė Audronė Dmitrijevienė. Ji pastebi, jog vis jaunesni pacientai skundžiasi įvairiais širdies permušimais, retu pulsu ar dusuliu, todėl, pajutus panašius simptomus, kardiologė ragina nedelsti ir atvykti konsultacijai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekiant kuo tiksliau diagnozuoti širdies sutrikimus, gydytoja A. Dmitrijevienė Šilutės ligoninėje atlieka Holterio 24 valandų monitoravimą.

-Kas yra Holterio 24 valandų monitoravimas arba tiesiog Holterio monitoravimas?

-Tai tyrimas, kai 24 valandas yra nepertraukiamai registruojama kardiograma. Holterio monitoravimas atliekamas norint įvertinti paros širdies ritmą, galimus ritmo sutrikimus. Tai leidžia atskirti pacientus, kuriems reikalingas širdies stimuliatorius ar defibriliatorius.

-Kam skiriamas šis tyrimas?

-Skiriamas tiems pacientams, kurie skundžiasi širdies permušimais, tahikardijomis, kai dažnai netenka sąmonės, fiksuoja retą pulsą pats žmogus arba gydytojas konsultacijos metu.

-Kaip atliekamas šis tyrimas?

-Pacientui ant krūtinės užklijuojami lipdukai – elektrodai. Jie plonais laidais sujungiami su mažu aparatu, kuris pritvirtinamas prie specialaus elastinio diržo, apjuosiamo per liemenį. Pacientas su juo miega, valgo, vaikšto, bėgioja, dirba… Gyvena ir dirba savo įprastus darbus. Tiesa, tuo paros metu negalima liesti elektrodų, praustis duše ar vonioje. Širdies ritmas įrašomas į aparato atmintį. Po paros laiko pacientas apsilanko dar kartą pas gydytoją, jam nuimamas aparatas. Tada aparatukas sujungiamas su kompiuteriu, kuriame yra specialios programos ir vykdoma analizė. Analizė gali užtrukti nuo 15 min. iki 3 valandų ar ilgiau.

-Kaip vertinami tyrimo rezultatai?

-Pirmiausiai, vertinant širdies ritmo sutrikimus, nustatoma, ar yra ir kiek yra „permušimų“ . Jei širdies „permušimų” yra mažai – jų nereikia gydyti antiaritminiais vaistais. Kitu atveju pasiūlau išsitirti kalio ir magnio kiekį kraujyje, pasitikrinti skydliaukę. Vertinant rezultatus įvertinamas, koks per parą buvo rečiausias pulsas (bradikardija), koks dažniausias (tachikardija). Dar gali būti aptinkami tokie ritmo sutrikimai kaip prieširdžių virpėjimas, plazdėjimas. Šis tyrimas labai svarbus siekiant patikslinti širdies ligos pobūdį ir paskirti patį efektyviausią gydymą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad prieš šventes išaugęs sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę sumažėjo.

52-ąją šių metų savaitę (gruodžio 23-30 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 42,7 atv./10 tūkst. gyventojų.
Klaipėdos apskrities rodiklis – 35,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 52-ąją savaitę registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

52-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 39 asmenys, iš kurių 11 vaikų iki 2 m., 17 vaikų 2-17 m. amžiaus grupėje ir 11 suaugusiųjų. Intensyvios terapijos skyriuje gydomi 2 asmenys.

Apie gripą

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Naujųjų metų sutiktuvės ligoninėje – ne pati geriausia pramoga. Tačiau kurdami šventinę nuotaiką, kartais savo neatsakingu ir neatidžiu elgesiu ją sugadiname ir naujametę draugų bei artimųjų kompaniją tenka iškeisti į ligoninės palatą. Ir tada ateina suvokimas, kad šventinės petardos ir įvairūs fejerverkai pakilią nuotaiką sukelia tik tada, kai su jais elgiamasi pagal instrukciją, atsargiai ir neeksperimentuojant.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

15-metis Pakruojo rajono gyventojas 2018-ųjų metų sutikimą atsimins visą gyvenimą. Jų sutikti jis atvažiavo pas savo seserį į Šiaulius. Siekdamas kuo įspūdingesnės šventės, vaikinas, konsultuojamas sesers vyro, nutarė pasigaminti įspūdingą petardą – išardė apie 20 mažo galingumo petardų, jų paraką subėrė į vieną kartoninį vamzdį ir apvyniojo izoliacija. Kai ruošiantis artėjančioms šventėms, sesuo, pastebėjusi petardas krapštantį brolį, liepė baigti tuos „žaidimus“, jaunuolis ją nuramino: „Nebijok, esu tai daręs ir anksčiau“.

Naujųjų metų sutiktuvių vakare, kai šventėje dalyvavę vyrai pakilo nuo stalo ir išėjo į Šiaulių pietinio mikrorajono daugiabučio namo kiemą, kartu su jais pakilo ir penkiolikmetis su savo pasigaminta petarda. Namo kieme jis paprašė, kad sesers vyras uždegtų rankoje laikytą petardą. Ugnis sprogimą sukėlė akimirksniu. Kartu su jo garsu jaunuolio ranką nutvilkė širdį griebiantis skausmas. Kilo didžiulis sąmyšis, artimieji lakstė po kiemą, ieškodami 15-mečio rankos dalių, atskubėjęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas nuvežė jį į Šiaulių ligoninę, po to išgabeno į Kauno klinikas. Po keturias valandas trukusios operacijos, diagnozuota, kad vaikinui pažeisti visi kairės rankos pirštai, ausies būgnelis, apdegusi krūtinė ir veidas.

Ilgo gydymosi proceso metu jaunuolis suprato, kad teisus buvo jo tėvas, ne kartą sūnui aiškinęs ir iliustravęs internete rastais vaizdeliais bei rašiniais žiniasklaidoje, kokias pasekmes sukelia neatsakingas elgesys su petardomis ar kitomis sprogstamosiomis medžiagomis.

Dabar jis irgi pritartų savp tėvo ir policijos patarimams, kad saugiai sprogdinti galima tik legaliai įsigytus fejerverkus, petardas ir kitus pirotechnikos gaminius. Fejerverkus galima pirkti tik iš asmenų, turinčių policijos leidimus. Čia parduodami fejerverkai yra sertifikuoti, nustatyta tvarka paženklinti ir saugūs naudoti. Be to, reikia atidžiai laikytis instrukcijoje nurodyto saugaus atstumo, įvertinti vėjo stiprumą ir kryptį – kad nenukentėtumėte patys, kad nenukentėtų ir kiti šalia esantys žmonės, automobiliai, kitas turtas.

Parakas yra pavojingas dalykas. Jeigu jis netinkamai laikomas ar transportuojamas, sudrėksta, suskyla ir sprogsta neprognozuojamai. Nepirkite fejerverkų ar petardų atvirose prekybos vietose, kur yra drėgna. Prašykite parodyti sertifikatą, leidžiantį prekiauti tokiais gaminiais, jei įtariate, jog prekiaujama neoficialiai. Patikrinkite galiojimo laiką tų fejerverkų, kurie pas jus stovi garaže nuo praėjusių metų ir jokiais būdais nesigaminkite jų patys.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gyvos žuvys turi būti laikomos švariame, deguonies prisotintame (aeruotame) vandenyje. Jos neturi skleisti pašalinio kvapo, turi laisvai plaukioti. Tačiau kai kurių žuvų akvariumuose gali būti ir daugiau (pvz., karpių ar lynų), nes jos ne tokios reiklios aplinkai.

Šviežių žuvų oda turi būti blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, pelekai ir uodegos neapdžiūvę, nesusiklijavę, žiaunos – rausvos, akys neapsiblaususios.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šviežią žuvį paspaudus pirštu, duobutė tuojau pat turi išsilyginti, jei žuvis sena – paspaudimo vieta ilgai išlieka matoma. Nešviežios, pradedančios gesti žuvys skleidžia puvimo kvapą, jų oda paprastai būna matinė, žvynai pilkšvi, žiaunos raudonai rudos ar net murzinai žalios spalvos, akys įdubusios.

Sušaldytos žuvys dažniausiai užšaldomos dar jūroje, o šaldymo metu glazūruojamos (padengiamos apsauginiu ledo sluoksniu). Jei žuvys prieš sušaldymą buvo kokybiškos ir laikytos ne aukštesnėje kaip –18 °C temperatūroje, jų kokybė atšildžius beveik nesiskirs nuo šviežių. Todėl pasirenkant šaldytą žuvį, reikėtų atkreipti dėmesį, ar neperpildyti šaldymo įrenginiai, ar pakuotėse nėra sniego, jos nepažeistos, ar nesutrūkinėjusi glazūra. Žuvis turi būti kieta, natūralios spalvos, blizgėti. Apdžiūvę krašteliai, išblukusi ar pageltusi spalva rodo, kad žuvis nešviežia.

Renkantis silkes, reikėtų atkreipti dėmesį į jų spalvą – kad jos būtų nepageltusios, nepatamsėjusios, stipriai sūdytų žuvų paviršius gali būti nežymiai patamsėjęs su gelsvu atspalviu paviršiuje ir pjūvio vietose, raumenys kieti, o silpnai sūdytų – minkšti, tačiau nesuglebę, standūs. Pradedančių gesti silkių paviršius būna pasidengęs pilkomis ar gelsvomis apnašomis, oda lengvai plyšta, neskrostų silkių dažnai būna suplyšę pilvai. Dūmo skonio sūdytos silkės nuo tradicinių skiriasi tuo, kad jų gamybai naudojamos kvapiosios medžiagos, suteikiančios produktui dūmų aromatą.

Atidarius įvairias silkių užkandas (su daržovėmis, vaisiais, grybais, įvairiais prieskoniais, užpiltas marinatu, aliejumi, padažais), rekomenduojama jas suvartoti kuo greičiau, nes žuvų riebalai greitai oksiduojasi, gali pakisti šių konservų spalva, kvapas ir skonis. Pajutus pašalinį kvapą, tokių produktų geriau nevartoti.

Visus greitai gendančius maisto produktus namuose būtina laikyti šaldytuve. Sušaldytą žuvį atšildyti taip pat reikėtų šaldytuve, +1 °C – +4 °C temperatūroje. Lėtai atšildyta žuvis bus skanesnė, sultingesnė. Tačiau atitirpinimo procesas neturi užsitęsti per ilgai, nes su ledu pasišalina ir natūraliai žuvyje esantis skystis, ji tampa sausesnė, kepant trupa.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Didžiausias sergamumas gripu ir peršalimo ligomis – Kaune.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir vėl padidėjo.

49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 3–9 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 81,8 atv./10 tūkst. gyventojų.
Klaipėdos apskrities rodiklis – 72,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 49-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

49-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 28 asmenys. Iš jų 6 vaikai iki 2 metų ir 22 vaikai, kuriems 2–17 metų.

Apie gripą

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dėl gripo į ligoninę praėjusią savaitę paguldyti devyni vaikai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja.

48-ąją šių metų savaitę (lapkričio 26 d. – gruodžio 2 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 80,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Klaipėdos apskrities rodiklis – 73,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 48-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

Praėjusią savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti devyni vaikai ir vienas suaugęs asmuo.

Apie gripą

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse