www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liga diagnozuota šeštadienį 65 metų šilutiškiui. Jis gydomas ligoninėje Klaipėdoje.

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, pirmuosius ligos simptomus vyriškis pajuto praėjusios savaitės pirmoje pusėje ir iš karto užsiregistravo tyrimui dėl Covid-19. Tyrimas jam atliktas penktadienį, o kitą dieną sulaukta patvirtinimo, kad vyras yra užsikrėtęs koronavirusu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirminiais duomenimis, vyriškis turėjo kontaktų su grįžusiais iš užsienio.

Epidemiologinis tyrimas dėl šio atvejo tęsiamas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 11 d. Šilutės rajone patvirtintas naujas įvežtinis COVID-19 atvejis.

Šįkart susirgo 21 metų jaunuolis, buvęs komandiruotėje Nyderlanduose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jaunuolis į Lietuvą grįžo rugpjūčio 8 dieną, iškart laikėsi griežtos saviizoliacijos.

Šiuo metu jaučiasi gerai, gydosi ir izoliuojasi namuose (kolegos iš vienos konkuruojančios firmos praneša, kad Bikavėnų kaime).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Džiugi žinia kraštiečiams ir aplinkinių rajonų gyventojams – Šilutės ligoninė įsigijo naują, modernų 128 sluoksnių kompiuterinės tomografijos aparatą, kuris pakeitė iki šiol naudotą 1 sluoksnio prietaisą.

Rugpjūčio 6 d. įvyko oficialus šios naujos įrangos pristatymas, kuriame dalyvavo ir Šilutės r. savivaldybės vadovybė: meras Vytautas Laurinaitis, vicemeras Sigitas Šeputis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis paaiškino, kad naujasis prietaisas Radiologijos skyriuje buvo sumontuotas ir pirmieji bandymai atlikti dar vasarį, tačiau dėl pandemijos oficialųjį renginį teko atšaukti. Nežiūrint to, pacientai buvo tiriami naujuoju tomografu, tokių tyrimų iki šiol jau atlikta apie tūkstantį.

Modernusis 128 pjūvių kompiuterinis tomografas vertingas tuo, jog leidžia medikams greičiau, efektyviau diagnozuoti įvairius sveikatos sutrikimus, ypač tiriant ir gydant ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą.

„Prieš tai turėjome vieno pjūvio ir spiralinį aparatą, kuriuo galėjome tirti viską, tačiau tiriamas laukas buvo labai ribotas. Dabar įsigytas 128 pjūvių aparatas, kuriuo tiksliau atliekami galvos smegenų, kaklo, krūtinės ląstos, pilvo, dubens, stuburo, galūnių ar kitos srities radiologiniai tyrimai. Šia pažangia įranga gaunama geresnė radiologinių vaizdų kokybė, tai leidžia gydytojams tiksliau pamatyti smulkesnius pakitimus“, – kalbėjo Radiologijos skyriaus vedėjas Darijus Pundžius.

Pasak vedėjo, 128 sluoksnių kompiuterinis tomografas yra ir saugesnis, mat jonizuojančia spinduliuote pacientas veikiamas trumpesnį laiką. Pacientai gauna išsamius ir kokybiškus tyrimus, leidžiančius tiksliau nustatyti diagnozę ir paskirti efektyvų gydymą.

„Džiugu, kad neatsiliekame nuo nuolatinio diagnostikos tobulėjimo. Būtina atsinaujinti tiek medicininiu, tiek technologiniu požiūriu. Niekas nestovi vietoje, tad privalome žengti koja kojon su technologijomis, neatsilikti, žiūrėti į priekį“, – džiaugėsi Radiologijos skyriaus vedėjas, pabrėždamas, kad Šilutės ligoninė – antroji tarp regionų įsigijo 128 sluoksnių kompiuterinį tomografą.

Eilių nėra

Įsigijus modernią įrangą, į Šilutės ligoninę tirtis kompiuteriniu tomografu atvyksta pacientai ir iš aplinkinių rajonų: Pagėgių, Šilalės ar Tauragė. Nors, anot vedėjo, darbo padaugėjo, tačiau eilių šiems tyrimams nėra.

„Pas mus eilių nėra. Pacientai priimami tą pačią dieną, todėl išsitirti atvyksta onkologiniai pacientai net iš Klaipėdos. Galima išankstinė registracija tiek telefonu, tiek internetu. Žinoma, būtinas gydytojo specialisto siuntimas“, – informavo D. Pundžius.

Padėkota vadovams

Modernią įrangą, anot gydymo įstaigos vadovo V. Šileikio, pavyko įsigyti su Šilutės r. savivaldybės pagalba – pritarė ir iš biudžeto skyrė lėšų naujam kompiuteriniam tomografui įsigyti.

„Noriu padėkoti rajono savivaldybės vadovams už pagalbą įsigyjant šį prietaisą. Kompiuterinis tomografas – brangus įrenginys, jo kaina viršija pusę milijono eurų. Dėkoju, jog prisidėjote pirmuoju įnašu. Tai apie 10 proc. sumos. Tai labai didelė pagalba ir svarbi ne tik mums, bet visiems rajono gyventojams“, – svečiams iš savivaldybės dėkojo V. Šileikis.

Kadangi įrenginys labai brangus, nuspręsta naująją aparatūrą pirkti išsimokėtinai. Pasak Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo, visą sumą turėtų pavykti sumokėti per dvejus metus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Permaininga vasara dažnai verčia mus prisiminti pirtį ir mėgautis jos malonumais atvėsus orui. Ar tikrai žinome šių malonumų naudą sveikatai, apie pirties veiksnius ir kaip saugiai naudotis pirtimi, kad ji stiprintų sveikatą, didintų organizmo atsparumą ligoms ir neigiamam aplinkos poveikiui?

Pirties atsiradimo pradžia galėtume laikyti jau akmens amžių, kai buvo naudojami garai, atsiradę ant karštų akmenų užpylus vandens.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Higienos, profilaktikos ir gydymo tikslais pirtys buvo naudojamos nuo seniausių laikų. Įvairių kraštų pirtys skiriasi savo konstrukcija ir įrengimu, skiriasi ir vandens bei šilumos procedūros. Pas mus geriausiai žinomos šių šalių pirtys: tradicinė lietuviška pirtis, japoniška pirtis (kubilas, furoja, furo), suomiška pirtis (sauna), rusiška garinė pirtis, turkiška pirtis (hamama), gruziniška pirtis (sieros vandens vonios), indėniška pirtis. Žmogaus kūnas pirtyje gali būti sušildomas pačiais įvairiausiais būdais: karštu oru, karštais garais, karštu vandeniu, prisotintu siera karštu vandeniu, karštomis pjuvenomis, karštu smėliu ar akmenimis, infraraudonaisiais spinduliais ir kt.

Pirtys dar gali būti skirstomos pagal psichoemocines savybes: individuali, kur pirties procedūros atliekamos vienam asmeniui; bendruomeninė, kurioje ugdomas bendruomeniškumas, gerinamas grupės mikroklimatas, mažinama ar panaikinama socialinė atskirtis; porinė arba šeimos, kur harmonizuojami šeimos santykiai; šventinė-proginė, kurioje su pirtininko pagalba harmonizuojami socialinės grupės narių santykiai, gerinamas emocinis klimatas, mažinama socialinė atskirtis. Lietuvoje paplitusios keturių rūšių pirtys: sauna, garinė, japoniška ir infraraudonųjų spindulių.

Kokie pirties veiksniai ir jų poveikis sveikatai?

Pirtyje mus veikia šiluma, kuri stiprina ir gydo organizmą (gydymas šiluma vadinamas termoterapija). Pagrindinė pirties nauda – prakaitavimas: jis atvėsina kūną ir pašalina nereikalingus medžiagų apykaitos produktus (atlieka detoksikacinę funkciją). Žmogaus kūnas turi dviejų rūšių prakaito liaukas: ekrinines ir apokrinines. Ekrininės, kurių yra daugiau nei 2 mln., yra visame odos paviršiuje, jų išskiriamas prakaitas bekvapis, išgaruoja vėsindamas kūną. Įprastą dieną ekrininės liaukos išskiria apie 1 litrą prakaito. Pirtyje tokį prakaito kiekį jos išskiria per 15 min. Apokrininės prakaito liaukos pradeda funkcionuoti organizmui bręstant, jos daugiausia išsidėsčiusios pažastyse, gaktos, galvos srityse ir išskiria prakaitą, turintį riebalų ir kitų organinių medžiagų (hormonų, feromonų), todėl jis turi specifinį kvapą (kuris ypač gali sustiprėti ir būti nemalonus dėl bakterijų poveikio). Prakaitavimas ne tik reguliuoja kūno temperatūrą. Dešimtys iš tūkstančio žmonių sukurtų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, pesticidai, vaistai, įvairūs tirpikliai, dioksinai ir kt., patenka į mūsų kūną per maistą, geriamąjį vandenį ir orą, kad ir kaip sveikai stengtumėtės gyventi. Vienas iš šių medžiagų pašalinimo iš organizmo būdų yra prakaitavimas.

Pirties nauda neapsiriboja detoksikacija. Pirties šiluma, didindama kūno temperatūrą, sukelia įvairių fiziologinių pokyčių visose organizmo sistemose. Pirtis gerina kraujotaką, ląstelių aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis.

Pirtis gerina odos būklę, malšina skausmą, nuima raumenų spazmus, didina judesių amplitudę. Infraraudonųjų spindulių pirties šiluma kartu su oksigenoterapija naudojama nutukimo, diabetinės neuropatijos, diabetinės pėdos profilaktikai ir gydymui. Vykdomi moksliniai tyrimai, kaip viso kūno termoterapija (pirties šilumos poveikis), didindama natūralių vėžinių ląstelių naikintojų T limfocitų aktyvumą, gali padėti gydant vėžinius susirgimus. Vėžinės ląstelės yra jautresnės šilumos poveikiui, turi padidėjusį kraujagyslių kiekį, todėl į šias ląsteles, suaktyvėjus kraujotakai, patenka daugiau aukštesnės temperatūros kraujo ir chemoterapinių medžiagų.

Apibendrinant pirties poveikį galima teigti, kad pirtis:

nuima stresą, nes pirties aplinka veikia atpalaiduojamai;
mažina raumenų ir sąnarių skausmus, nes išsiskiria endorfinai, kurie mažina šiuos skausmus;
padeda pasišalinti medžiagų apykaitos produktams ir nuodingosioms medžiagoms (detoksikuojamasis poveikis), nes pirtyje kūnui šylant suintensyvėjusi kraujotaka šilumą „neša“ į odos paviršių;
valo odą, nes kūnui prakaituojant nuo odos paviršiaus nuplaunamos mirusios odos ląstelės, oda tampa švaresnė, ima geriau funkcionuoti;
lemia gilesnį miegą, nes lėtai krentant endorfinų lygiui, mažėja pakilusi kūno temperatūra, pasireiškia raminamasis pirties poveikis;
teikia rekreacinę ir socialinę naudą, nes pirties aplinka ne tik atpalaiduoja, sveikatina, bet ir skatina atvirą, intymesnį, ramų pokalbį;
gerina kardiovaskulinės sistemos veiklą, nes veikiant šilumai ir kūnui kaistant, odos kraujagyslės išsiplečia, suintensyvėja širdies veikla;
degina kalorijas, nes kalorijų sunaudojimas padidėja dėl didesnio deguonies poreikio audiniuose ir pagreitėjusios širdies veiklos;
padeda išvengti peršalimo ligų, nes pagreitėja baltųjų kraujo kūnelių, kurie padeda kovoti su ligomis, užmušti virusus, gamyba;
gerina bendrą savijautą ir ištvermę, nes po pirties 7,1 proc. padidėja kraujo plazmos ir 3,5 proc. raudonųjų kraujo kūnelių tūris.

Nepamirškime saugiai naudotis pirtimi

Neikite į pirtį sočiai privalgę ar visiškai alkani.
Prieš pirtį ir pirtyje nevartokite alkoholio.
Išėjus iš kaitinimosi patalpos atsigerkite šalto vandens (nuo 2 iki 4 stiklinių), vaisių ar daržovių sulčių, kad atkurtumėte skysčių trūkumą, susidariusį intensyviai prakaituojant.
Neikite į kaitinimosi patalpą vieni, nepalikite joje vaikų be suaugusiojo priežiūros.
Prieš pirmą kartą eidami į kaitinimosi patalpą, palįskite po šiltu dušu.
Kaitinimosi patalpoje rekomenduojama galvą pridengti kepure, atsisėsti naudokite karščio nesugeriančius patiesalus, o kieno jautresnės rankos – apsimaukite pirštines.
Geriausia kaitintis gulint – taip geriau atsipalaiduoja visi raumenys.
Buvimo kaitinimosi patalpoje laikas yra individualus, paprastai jis būna apie 10–20 min., infraraudonųjų spindulių pirtyje – apie 30 min.
Buvimas kaitinimosi patalpoje kaitaliojamas su buvimu vėsioje patalpoje ar vandenyje. Bendras maudymosi pirtyje laikas paprastai – nuo 45 iki 120 min.
Pirtis neturi sukelti nemalonių jutimų, silpnumo. Pajutę silpnumą, iš karto išeikite iš kaitinimosi patalpos, atvėskite. Silpnumui nepraeinant, kvieskite medicinos pagalbą.
Garinėje pirtyje galima ant akmenų pilti vandenį, vanotis įvairių medžių, krūmų ir kitų augalų vantomis.
Po pirties rekomenduojama apsiprausti po dušu (nuplauti druskos ir prakaito likučius), su šampūnu išplauti plaukus. Tinka pasitepti kūną drėkinamuoju losjonu.
Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems padidėjusį arba sumažėjusį arterinį kraujo spaudimą, sergantiems cukriniu diabetu (diabetinė pėda, diabetinės neuropatijos) ar turintiems kitų sveikatos problemų, prieš einant į pirtį reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tokiems žmonėms geriau tinka infraraudonųjų spindulių pirtis, kurioje žemesnė temperatūra.

Pavojai pirtyje

Nudegimai.
Reprodukcijos sutrikimai.
Grybelinių infekcijų plitimo pavojus.
Pirtis negydo gripo ir peršalimo ligų, o yra tik profilaktinė priemonė.
Būkite atsargūs pirtyje gerdami vandenį, nes kai kurių šalių (pavyzdžiui, Turkijos, Alžyro) pirtyse prausimuisi naudojamo vandens kokybė neatitinka geriamajam vandeniui keliamų reikalavimų.
Pirtis netirpdo riebalų, ji nėra tinkama priemonė numesti svorį. Po pirties svoris sumažėja dėl dehidratacijos.
Atsargiai su ledinio vandens (sniego) procedūromis! Tokių procedūrų turėtų vengti neužsigrūdinę, sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis.
Hipertermija (bendras organizmo peršilimas, šilumos smūgis).
Pirtyje negerkite alkoholinių gėrimų. Tai gali sukelti ūmius sveikatos sutrikimus, įskaitant širdies aritmijas, hipotenziją, staigią mirtį. Pirtis netinka ir pagirioms: pagirių stadijoje išlieka padidėjusi rizika.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Siekiant pristabdyti koronaviruso plitimą, nuo šeštadienio, rugpjūčio 1-osios, grąžinamas privalomas kaukių dėvėjimas uždarose viešosiose vietose (viešajame transporte, uždarose prekybos, paslaugų teikimo vietose ir kt.). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai primena, kad netaisyklingas veido kaukės dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Veido kaukių dėvėjimas yra viena iš infekcijos šaltinio kontrolės priemonių, kuri sumažina infekcijos plitimą visuomenėje, nes sumažina kvėpavimo takų lašelių išsiskyrimą iš užsikrėtusių asmenų, kurie dar neturi simptomų ar kurie yra besimptomiai infekcijos nešiotojai.

Jei dėvite medicininę kaukę

Ką daryti?

Prieš liesdami kaukę – nusiplaukite rankas.
Patikrinkite ar kaukėje nėra skylių.
Raskite priekinę kaukės pusę, kurioje yra metalo gabaliukas arba standus sulenkimas.
Įsitikinkite, kad spalvota kaukės pusė yra išorėje.
Metalinę dalį ar standų sulenkimą priglauskite prie nosies ir įsitikinkite, kad gerai prigludo.
Kaukė privalo uždengti burną, nosį ir smakrą.
Įsitikinkite, kad tarp kaukės ir veido nėra tarpų.
Venkite kaukę liesti rankomis.
Nusiimkite kaukę suėmę už galinių raištelių.
Patraukite kaukę nuo veido ir laikykite toliau nuo savo aprangos.
Nieko nelaukdami išmeskite panaudotą kaukę į šiukšliadėžę, kuri užsidaro.
Nusiėmus kaukę – nusiplaukite rankas.

Ko nedaryti?

Nedėvėkite pažeistos ar drėgnos kaukės.
Nedėvėkite kaukės, kuri nedengia nosies.
Nedėvėkite kaukės, kuri nepriglunda prie veido.
Nelieskite kaukės priekinės dalies.
Nenusiimkite kaukės, kai kalbatės su kitais asmenimis ar darant kitus darbus.
Nepalikite panaudotos kaukės, kur ją gali pasiekti kiti asmenys.
Nenaudokite tos pačios kaukės pakartotinai.

Jei dėvite nemedicininę (medžiaginę) kaukę

Ką daryti?

Prieš liesdami kaukę – nusiplaukite rankas.
Patikrinkite ar kaukė nėra pažeista arba nešvari.
Užsidėję kaukę įsitikinkite, kad tarp veido ir kaukės nėra tarpų.
Dėvima kaukė būtinai turi dengti burną, nosį ir smakrą.
Venkite kaukę liesti rankomis.
Prieš nusiimdami kaukę – nusiplaukite rankas.
Nusiimkite kaukę suėmę už galinių raištelių.
Patraukite kaukę nuo veido.
Kaukę sudėkite į švarų, sandariai uždaromą plastikinį maišelį.
Nusiėmus kaukę – nusiplaukite rankas.
Išimdami panaudotą kaukę iš maišelio, imkite tik už raištelių.
Kaukę plaukite bent kartą per dieną. Darykite tai su muilu ar skalbikliu, naudokite karštą vandenį.

Ko nedaryti?

Nedėvėkite kaukės, kuri atrodo pažeista.
Nedėvėkite kaukės, kuri nepriglunda prie veido.
Nedėvėkite kaukės, jei ji nedengia nosies.
Nenusiimkite kaukės, jei šalia (1 m. atstumu) yra kitų žmonių.
Nedėvėkite kaukės, su kuria jums sunku kvėpuoti.
Nedėvėkite nešvarios ar drėgnos kaukės.
Savo kauke nesidalinkite su kitais asmenimis.

ULAC medikai pabrėžia, kad kaukės turėtų būti naudojamos kartu su kitomis prevencinėmis priemonėmis: kruopščia rankų higiena (dažnu rankų plovimu su muilu ir vandeniu ar rankų dezinfekavimu alkoholiniu antiseptiku), fizine distancija, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketu. Infekcijos perdavimo rizika išlieka kai kaukė nusiimama netinkamai, kai užterštos kaukės tvarkomos netinkamai bei dėl padidėjusio žmonių polinkio liesti veidą dėvint kaukę.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo rugpjūčio 1 d. apsaugines veido kaukes vėl bus privaloma dėvėti viešajame transporte ir uždarose prekybos ir paslaugų teikimo vietose. Tokiam sprendimui trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Tokios prievolės neturės viešojo maitinimo įstaigų ir kultūros bei sporto renginių lankytojai. Taip pat bus numatytos išimtys toms paslaugoms, kurios negali būti suteiktos dėvint kaukę (pvz., barzdos skutimui).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šie pakeitimai įsigalios šeštadienį, rugpjūčio 1 d., sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu.

lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutėje nustatytas naujas susirgimo koronavirusu atvejis.

COVID-19 diagnozuotas sekmadienį iš Švedijos grįžusiam per 50 metų amžiaus šilutiškiui. Jis – saviizoliacijoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės ligoninėje atnaujintas planinių stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų teikimas. Visu pajėgumu dirba visi ligoninės skyriai, padidintas gydytojų specialistų konsultacijų skaičius.

Atšaukus Lietuvoje karantiną, ir toliau išlieka paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per karantiną galiojusių suvaržymų nebelieka, tačiau sveikatos priežiūros įstaigų darbui ir toliau taikomi tam tikri apribojimai – žmonių srautų valdymas, saugaus atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas ir kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygos.

„Koronavirusas niekur nedingo. Jis vis dar yra tarp mūsų, todėl ir toliau svarbu gyventojams būti sąmoningiems ir laikytis visų būtiniausių saugumo priemonių. Ligoninėje taip pat yra taikomi įvairūs apribojimai, taikoma griežta infekcijų kontrolė, tačiau darome viską, kad gyventojams būtų suteikta jiems reikalinga pagalba“, – sakė vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis.

Šiuo metu Šilutės ligoninėje atnaujintos visos sveikatos priežiūros paslaugos, skyriuose daugėja pacientų, didinamas gydytojų specialistų konsultacijų skaičius. Taip pat didinamos planinių operacijų apimtys, įvairių tyrimų – endoskopijų, kompiuterinės tomografijos, radiologinių, laboratorinių – skaičius.

Užsiregistruoti pas gydytoją – telefonu arba internetu

Gydytojų specialistų konsultacijoms pacientai registruojami telefonu arba internetu. Norinčiųjų skaičius, anot registratorių, didelis, todėl sulaukiama įvairių pastabų dėl patiriamų trukdžių. Per dieną registratorės sulaukia apie 2-3 tūkst. skambučių, todėl prašoma pacientų kantrybės. Pacientai gydytojo specialisto konsultacijai gali registruotis ir internetu, adresu: http://ipr.silutesligonine.lt/.

Pastebima, jog nemaža dalis pacientų užsiregistravę į konsultaciją neatvyksta. Šiais atvejais susidaro tušti tarpai ir pacientų eilės, todėl prašoma apie neatvykimą informuoti Konsultacinės poliklinikos registratores. Tai galima padaryti el. paštu: registratura@silutesligonine.lt arba telefonu 8 441 610 40.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pasaulyje ir Lietuvoje daugėja užsikrėtimų naujuoju koronavirusu atvejų, tad Vyriausybės COVID-19 valdymo komitetas pirmadienį nusprendė siūlyti Vyriausybei trečiadienį nuspręsti, jog veido kaukes vėl bus privaloma dėvėti uždarose viešose vietose. Naujausiais duomenimis, sekmadienį Lietuvoje nustatyta dar 11 užsikrėtimo atvejų, penki iš jų susijęs su ligos židiniais, penki – įvežtiniai, dėl dar vieno užsikrėtimo dar aiškinamasi.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į parduotuvę – tik su kauke

Po pirmadienį įvykusio Vyriausybės COVID-19 valdymo komiteto posėdžio spaudos konferencijoje dalyvavęs teisingumo ministras, kuris šią savaitę pavaduoja ir sveikatos apsaugos ministrą, Elvinas Jankevičius teigė, kad nuspręsta siūlyti Vyriausybei gražinti prievolę dėvėti veido kaukes.

Jas greičiausia teks būtinai dėvėti uždarose vietose – viešajame transporte, prekybos centruose, parduotuvės ir pan. Gali būti pasiūlymas įvesti privalomas kaukes ir kavinėse, dėl to dar žadama tartis su kitomis institucijomis.

„Siekdami mūsų žmones apsaugoti nuo viruso, siekdami nesuardyti ekonomikos, siekdami, kad mūsų žmonės neprarastų darbo vietų, siūlysime trečiadienio posėdyje pataisyti nutarimą ir įvesti keletą papildomų nedidelių reikalavimų viešose uždarose vietose dėvėti kaukes ir laikytis tam tikrų kitų saugos reikalavimų – atstumų vienas nuo kito. Tai lems, mes tikimės, kad susirgimų skaičius Lietuvoje vis tiktai nedidės ir mes galėsime toliau vystytis ir gyventi.

Tai bus privalomumas, ne rekomendacija. Nes delsti nėra ko, susirgimų skaičius didėja, nėra ko delsti“, – sakė E.Jankevičius.

Sprendimas, jeigu bus priimtas Vyriausybės posėdyje trečiadienį, įsigalios tą pačią dieną arba ketvirtadienį, nes esą tiek įstaigos, tiek žmonės yra pasiruošę.

Pasiekė beveik 5 atvejus 100 tūkst. gyventojų

Šalies vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė teigė, kad penktadienio duomenimis, Lietuvos rodiklis buvo 3,7 atvejai šimtui tūkstančių gyventojų, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad pirmadienio duomenimis jau bent aštuonias dienas sergamumo rodiklis buvo didesnis nei trys.

„Šios dienos duomenimis, jis jau siekia 4,9 šimtui tūkstančių per 14 dienų“, – apie sergamumo rodiklį sakė L.Ašoklienė, paklausta, ar jau Lietuva pasiekė tą penkių atvejų ribą šimtui tūkstančių gyventojų, kai įvedama prievolė nešioti kaukes.

Tam, kad Lietuva pasiektų penkių atvejų 100 tūkst. ribą, keturioliką dienų turėtų būti kasdien po 7 susirgimo atvejus.

E.Jankevičius teigė, kad matoma tendencija, kaip susirgimų skaičius didėja tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir pasaulyje, todėl esą nėra reikalo laukti. Esą nebūtina laukti, geriau anksčiau atlikti tam tikrus veiksmus ir taip saugotis.

„Trečiadienio posėdyje bus diskutuojama dėl dar vieno papildomo kriterijaus įvedimo, kada reikia dėvėti kaukes. Kalbu apie tai, kai susirgimų skaičius yra nenustatytas, iš kurio šaltinio jie. Jeigu neturime tikslios informacijos, kaip užsikrėtė žmogus, jeigu tokių atvejų Lietuvoje daugės, jie pasieks tam tikrą ribą, tai būtų papildomas kriterijus ir būtų privalomai įvestas kaukių dėvėjimas“, – teigė teisingumo ministras.

Verslo neuždarinės

Ministras taip pat sakė, kad delsti nenorima ir dėl to, jog kitu atveju vėliau gali tekti uždarinėti verslą, jeigu susirgimų skaičius vėl išaugs.

„To mes tikrai nedarysime, ekonomika turi gyvuoti, darbo vietos turi likti, žmonės turi dirbti, eiti į darbą. Todėl mums reikia išmokti gyventi su apsaugos priemonėmis, tą mes ir darysime“, – sakė E.Jankevičius, tvirtindamas, kad klausimas dėl nuobaudų už pažeidimus yra šiuo metu antraeilis: „Mums svarbu pažadinti žmonių sąmoningumą ir aš tikiu, kad visi priims šias prievoles teigiamai, nes jos reikalingos apsaugoti mus pačios ir mūsų Lietuvos ekonomiką.“

Daugiau privalomų priemonių kol kas ministras nežada, esą bus stebima situacija ir reaguojama, ar susirgimų skaičius mažės, ar didės.

Dėl Lenkijos neprognozuoja

Paklausta, ar viena artimiausių Lietuvos kaimynių Lenkija nepateks artimiausiu metu į šalių, iš kurių grįžus teks karantinuotis, sąrašą, L.Ašoklienė teigė, kad penktadienį ten buvo 12 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų – tad riba nepasiekta.

„Pažiūrėjus į Lenkijos kreivę nėra, kad jį būtų kaip Bulgarijos, Rumunijos ar Kroatijos, tokia staigiai kylanti. Ji yra pakankamai pastovi, todėl prognozuoti, kad gali perkopti artimiausiu metu 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų truputį rizikinga. Panašu, kad jie stabiliai laikosi ties tuo 11-12-13 atvejų 100 tūkst.“, – kalbėjo vyriausioji šalies epidemiologė.

Nuo penktadienio išsiplėtė paveiktų šalių sąrašas ir dabar paveiktomis šalimis laikomos tos šalys, kur yra 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų 14-ą dienų. Į tokių šalių sąrašą patenka 11 Europos šalių.

„Artėja prie to sąrašo pagal sergamumo rodiklius ir Jungtinė Karalystė, ir Prancūzija, Slovėnija, Lenkija, kurių sergamumo rodikliai yra virš 10-ies. Sunku prognozuoti, kaip per savaitę pasikeis šių šalių sergamumo rodikliai, bet planuojant bet kurią kelionę šiuo metu reikia atkreipti dėmesį ne tik į tą šalį, kur vykstate ir kokie reikalavimai taikomi toje šalyje, bet ir per kurias vykstama. Juo labiau ir Lietuvoje išvykstant atrodo, kad situacija ramesnė, o grįžus jau privaloma izoliacija“, – kalbėjo L.Ašoklienė.

Prioriteto nuotolinėms konsultacijoms atsisakys

Jis taip pat teigė, kad komiteto posėdyje kalbėta ir apie tai, jog būtina didinti sveikatos paslaugų prieinamumas savivaldybėse, nes pacientai nori patekti pas gydytojus, o tam tikromis aplinkybėmis paslaugų teikimas stringa.

„Todėl mes Vyriausybės posėdyje keisime nutarimą ir nebebus teikiamas prioritetas nuotolinei konsultacijai. Tai mes keisime ir žmonės galės patekti į įstaigas greičiau, paprasčiau ir tik antrinė ar vėlesnė konsultacija galės vykti nuotoliniu būdu. Tas tikrai nuims įtampas savivaldybėse“, – kalbėjo E.Jankevičius.

Ministro teigimu, siekiant didinti paslaugų prieinamumą bus peržiūrimos ir kitos rekomendacijos gydymo įstaigoms: „Bus peržiūrėtos ir kitos rekomendacijos, kur yra nustatytas tam tikras laikas tarp vieno paciento apžiūros ir kito. Tas laikas galėtų būti nustatytas tik tarp karščiuojančių pacientų, o jei nėra kitų simptomų, tas laikas galėtų trumpėti.“

Kaip praneša BNS, Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių metų birželį apsilankymų pas šeimos gydytoją buvo beveik 60 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai. Maždaug 68 proc. paslaugų mažiau suteikta viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose, privačiose – 45 proc. mažiau.

Gydytojų specialistų konsultacijų birželį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, ligoninėse suteikta 42 proc. mažiau, poliklinikose – beveik 47 proc. mažiau. Privačiose sveikatos priežiūros įstaigose skirtumas buvo mažesnis – 29 procentai.

Birželį daugiau kaip 80 proc. stacionarinių paslaugų apimčių atnaujinusios buvo 14-a šalies ligoninių. 70–80 proc. paslaugų apimčių pasiekė 19 ligoninių, 50–70 proc. – 26, o devynios ligoninės teikė mažiau nei pusę stacionarinių paslaugų.

Viešose vietose kaukės nėra privalomos nuo birželio 17 dienos, tačiau buvo rekomenduojama jas dėvėti.

Pirmadienį pranešta, kad sekmadienį nustatyta dar 11 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai.

S. Žumbio, VE.lt, nuotr.

Nuolat stebint epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, siekiama užtikrinti visuomenės saugumą vietose, kur didesni žmonių susibūrimai gali kelti riziką užsikrėsti koronaviruso infekcija (COVID-19). Todėl viešojo transporto priemonėse rekomenduojama vadovautis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendime numatytomis būtinomis sąlygomis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors dalis jų yra rekomendacinio pobūdžio, tikimasi, kad visuomenės sąmoningumas, padėjęs sėkmingai įveikti pirmąją koronaviruso bangą Lietuvoje, palaikys stabilią situaciją šalyje ir toliau.

Pirmiausia, sprendime pabrėžiama, kad viešajame transporte negali dirbti žmonės, kurie serga arba jiems pasireiškia ūmių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, arba jiems yra taikomas reikalavimas dėl privalomos ar rekomenduojamos izoliacijos. Dėl saugumo rekomenduojama juos atskirti pertvaromis nuo keleivių arba išlaikyti ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą. Jeigu minėtųjų pertvarų nėra, darbuotojams taip pat rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Prekiauti kelionės bilietais viešojo transporto priemonėse nepatariama.

Pažymėtina, kad viešojo transporto priemonėse rekomenduojama vežti tiek keleivių, kiek yra sėdimųjų vietų. Jei vežami stovintys keleiviai, tarp jų turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 1 metro atstumas. Taip pat patariama nesėdėti veidu į veidą. Pastarosios rekomendacijos negalioja sutuoktiniams, artimiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams.

Keleiviams, išskyrus vaikus iki 6 metų amžiaus, viešajame transporte rekomenduojama dėvėti veido kaukes, respiratorius ar kitas apsaugančias priemones. Kiekvienoje viešojo transporto priemonėje privaloma įrengti keleiviams gerai matomoje ir naudoti patogioje vietoje rankų dezinfekavimo priemones ir aiškiai matomoje vietoje pateikti informaciją apie prevencines koronaviruso infekcijos priemones.

Keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietose rekomenduojama sužymėti laukimo vietas eilėje. Tarp eilių turi būti ne mažiau kaip 1 metro atstumas.

sam.lrv.lt inf.

www.silutesligonine.lt nuotr.

Trečiadienį įteikti apdovanojimai Klaipėdos regiono medikams, kurių pastangos padėjo sėkmingai suvaldyti COVID-19 pandemiją.

Medaliai „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“ įteikti ir 5 Šilutės medikams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutiškiai, kuriems įteikti medaliai „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“:

Danutė Vitkauskienė, Šilutės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja,
Virginija Andrijauskienė, Šilutės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja,
Jūratė Pozingienė, Šilutės mobilaus patikros punkto koordinatorė,
Viktoras Šileikis, Šilutės ligoninės vyriausiajam gydytojas,
Kristina Surplė, Šilutės visuomenės sveikatos biuro direktorė.

Daugiau – http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/iteikti-apdovanojimai-klaipedos-regiono-medikams.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liepos 10 dieną Šilutės ligoninėje svečiavosi Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubo (LKA KK) nariai, kurie liepos 6-ąją pradėjo kelionę dviračiais aplink Lietuvą „LT-102 No COVID-19“.

Dviračių entuziastai padėkojo Šilutės ligoninės medikams už ištvermę ir pareigą, kovojant su koronaviruso infekcija priešakinėse linijose. Ligoninės bendruomenei įteikė Lietuvos istorinę vėliavą ir pačių pagamintus Lietuvos vienius – vienybės vėliavėles.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Lietuvos vienius gaminome patys ir norime, kad juos turėtų kiekvienas šalies medikas. Tai mūsų vizitinė kortelė, kurią dovanojame jums. Puoselėdami istorinę atmintį, dovanojame ir Lietuvos istorinę vėliavą. O misija mūsų paprasta – dėkojame už jūsų atsidavimą, darbą. Didžiuojamės Lietuvos medikais“, – kalbėjo LKA KK prezidentas Rolandas Lubys ir įteikė medikų bendruomenei dovanas.

Gražius žodžius keliautojams tarė ir Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis, jis pasidžiaugė dviratininkų apsilankymu, linkėjo sveikatos ir sėkmingai užbaigti kelionę.

LKA KK nariai dviračiais aplink Lietuvą keliaus dvi savaites, kelionėje jie lankysis šalies gydymo įstaigose, aplankys istorines vietoves, kultūros paveldo objektus.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Birželio 29 d., kai buvo imami mėginiai, Atmatos upės ties Rusne vandenyje žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekis viršijo nustatytą higienos normą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų maudyklų – Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. – vandens mikrobiologinės taršos rodikliai tądien neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Reikia laiko, kad vėl įšoktum į bėgius, sako Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Karantino sąlygos ligoninėje dar kurį laiką išlieka: toliau reguliuosime karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautus, gulinčiųjų stacionare lankymas dar irgi nėra laisvas. Rizika, į kurios veiksnius reikia atsižvelgti, vis dar išlieka“, – atsipalaiduoti nežada Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis, paklaustas, ar Vyriausybei atšaukus visuotinį karantiną tvarka gydymo įstaigoje smarkiai pasikeis.

Karantino laikotarpiu dėl COVID-19 ligos ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, išskyrus būtinąją pagalbą, kaip ir gydytojų specialistų konsultacijos buvo teikiamos nuotoliniu būdu. Šiuo metu įstaigoje jau atnaujintos planinės stacionarinės paslaugos: esant reikalui, pacientai guldomi į skyrius, atliekamos planinės operacijos, pradėtos ir planinės specialistų konsultacijos. Kaip sako ligoninės vyriausiasis gydytojas, iš pradžių įstaigoje pacientų srautas siekė iki 50 procentų, dabar jis padidėjo iki 80 procentų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutiškės moterims jau nebereikės vykti į Klaipėdą ir laukti eilėse, norint atlikti krūtų echoskopiją. Nuo liepos mėnesio Šilutės ligoninėje konsultuos, echoskopuos chirurgas-onkologas Anatolijus Dementjevas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iki šiol Šilutės ligoninėje krūtų echoskopija atliekama nebuvo, tačiau, anot Šilutės ligoninės vadovybės, stebimas šios procedūros poreikis. Šilutės ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas Edgaras Padimanskas ragina Šilutės rajono gyventojas pasinaudoti šia galimybe ir pasitikrinti neišvykstant iš miesto.

„Tai nauja paslauga, kuria pacientės galės pasinaudoti nuo liepos mėnesio. Gera žinia ta, kad moterims nebereikia vykti į kitą miestą ar laukti eilėse. Tai galimybė pacientėms krūtų echoskopiją atlikti daug greičiau. Taip pat pasitarti su gydytoju, kuris tikrai atsakys į visus klausimus”, – sakė E. Padimanskas.

Medikai primena, kad krūties vėžys – viena iš dažniausių moterų onkologinių ligų, kurią tik laiku diagnozavus galima nesunkiai išgydyti. Pradžioje liga nesukelia jokių pojūčių, todėl moterys ir raginamos būti atsakingomis už savo sveikatą ir tikrintis ne tik kilus įtarimams, bet ir profilaktiškai.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dauguma Europos regiono gyventojų turi pasiruošti ilgai ir karštai vasarai. Remiantis Europos meteorologinių tarnybų prognozėmis, ši vasara bus šiltesnė ir sausesnė nei įprasta. Visuomenė, sveikatos priežiūros darbuotojai ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijos turi būti pasirengusios dideliam karščiui ir pasiruošusios imtis priemonių apsaugoti žmones nuo galimo karščio poveikio sveikatai. Šiais metais ši užduotis yra ypač svarbi atsižvelgiant į besitęsiantį koronaviruso infekcijos (COVID-19) protrūkį, kuris tik padidins ilgalaikio karščio sukeliamas problemas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nepaprastai karštų laikotarpių Europoje dažnis, intensyvumas ir trukmė nuolat auga, o tai kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai. Dėl klimato pokyčių per pastaruosius dešimtmečius padidėjo tikimybė, kad didelis karštis padarys stiprų poveikį sveikatai ir ateityje padėtis regione tik blogės. Remiantis naujausiais tyrimais, artimiausioje ateityje 31 didžiausiam Europos regiono miestui (Europos Sąjungos sostinėms, taip pat ir Londonui, Maskvai, Oslui, Ciurichui) padidės ekstremalaus karščio tikimybė, o per visus ateinančius dešimtmečius visi šie miestai taps vis labiau pažeidžiami. Mokslininkų nuomone, klimato kaita padidins ligų naštą, jei nebus sukurta veiksmingų prisitaikymo mechanizmų. Tokie mechanizmai padėtų išvengti padidėjusios sveikatos priežiūros sistemų, kurios jau dabar yra priverstos dirbti iki galimybių ribos dėl COVID-19 protrūkio, apkrovos.

Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, jog per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net sukelti mirtį. Jei išorinė šiluminė apkrova sutrikdo organizmo šilumos perdavimo mechanizmus, tada kūno vidinė temperatūra pakyla. Į temperatūros pakilimą net mažiau nei 1 C iš karto sureaguoja termoreceptoriai, esantys odoje, vidaus organuose ir audiniuose. Termoreceptoriai perduoda informaciją į pagumburyje esantį temperatūrą reguliuojantį centrą, kuris ją gavęs paleidžia du galingus šilumos perdavimo mechanizmus, dėl kurių paspartėja odos kraujotaka ir padidėja prakaitavimas. Išsiplėtus poodinėms kraujagyslėms smarkiai padidėja kraujo pritekėjimas į odą ir minutinis širdies tūris. Jeigu aplinkos oro temperatūra yra aukštesnė už odos temperatūrą, tai vienintelis galimas šilumos atidavimo būdas yra garinimas (prakaitavimas). Todėl bet kuris prakaituoti trukdantis veiksnys (pvz., didelė oro drėgmė, vėjo nebuvimas, pernelyg prigludę, oro nepraleidžiantys drabužiai, anticholinerginį poveikį turinčių vaistų vartojimas ir kt.) gali lemti kūno temperatūros pakilimą, dėl to gali nutikti mirtinai pavojingas šilumos smūgis arba paaštrėti lėtinių ligų simptomai karščiui jautrioms žmonių grupėms. Lengvo ir vidutinio laipsnio terminėms ligoms priklauso prakaitinė, terminis patinimas, terminis apalpimas, šilumos sukelti spazmai ir perkaitimas. Ištikus šilumos smūgiui mirtingumas yra 10–50 proc. visų atvejų, o 20–30 proc. atvejų gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai.

Remiantis UAB „Infraplano“ atlikta studija, tiriančia klimato kaitos keliamas grėsmes žmonių sveikatai, nustatyta tam tikrų ligų ir kitų pasekmių visuomenės sveikatai priklausomybė nuo karščio. Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją, nuo karščio priklauso:
1. Kraujotakos sistemos ligos (I00−I99);
2. Kvėpavimo sistemos ligos (J00−J99);
3. Inkstų ligos (N00−N99);
4. Psichikos ir elgesio sutrikimai (F00−F29);
5. Cukrinis diabetas (E10−E14);
6. Paskendimai (W65−W74);
7. Žarnyno infekcijos (A00−A09);
8. Šilumos smūgis (T67.0);
9. Odos ligos (L00−L99);
10. Akių jautrumas (H00−H06);
11. Odos piktybiniai navikai (C40−C43);
12. Nudegimai saulės spinduliais (L55−L55.9);
13. Kiti ūminiai odos pažeidimai, sukelti ultravioletinių spindulių;
14. Nudegimai (įvairių laipsnių: T20−T31);
15. Parazitų sukeliamos ligos: fascioliozė (B66.3);
16. Hepatitas A (B15).

Mirtingumo ir sergamumo rizika dėl karščio ir karščio bangų didžiausia yra vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems žmonėms, kurie jau anksčiau sirgo arba serga širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujotakos, kvėpavimo takų sistemų ligomis bei turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų; taip pat sergantiems onkologinėmis ligomis bei cukriniu diabetu, besilaukiančioms moterims, vienišiems (gyvenantiems po vieną) žmonėms, menkesnes pajamas gaunantiems asmenims, miesto gyventojams.

Neigiamas karščio poveikis sveikatai pastebimas visos karščio bangos metu, jau antrąją karščio dieną mirčių skaičius išauga apie 15 proc. Kaitra, trunkanti ilgiau nei 5 dienas, lemia nuo 1,5 iki 5 kartų didesnį neigiamą poveikį sveikatai negu trumpesnė, trunkanti iki 5 dienų. Mirtingumo rizika padidėja nuo 0,2 iki 5,5 proc. su kiekvienu papildomu temperatūros laipsniu pagal Celsijų, pakylančiu aukščiau regionui būdingos temperatūros ribos.

Sunkiausias karščio sukeltas klinikinis sindromas yra šilumos smūgis, kurio priežastis – ūmus termoreguliacijos centro nepakankamumas. Dėl to išsivysto hiperpireksija ir centrinės nervų sistemos disfunkcija, smarkiai pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema. Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir saulės smūgių neteko sąmonės, reikia guldyti jį ant šono, vėdinti, niekuo negirdyti bei skubiai kviesti greitąją pagalbą numeriu 112 arba patiems gabenti į artimiausios gydymo įstaigos priimamąjį. Jei pirmosios pagalbos veiksmai nepadeda ir sąmoningo žmogaus būklė nepradeda gerėti per kelias minutes, rekomenduojama kviesti greitąją pagalbą arba skubiai gabenti jį į artimiausią ligoninę. Jei žmogus atsigavo greitai, jaučiasi gerai ir nepastebima jokių ligos požymių, greitosios pagalbos kviesti nebūtina, jam rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Neigiamo karšto oro poveikio sveikatai galima išvengti laikantis PSO parengtų visuomenės sveikatos gairių ir COVID-19 apsaugos rekomendacijų.

Venkite būti karštyje

Karščiausiu paros metu stenkitės nevaikščioti lauke ir nedarykite dalykų, kuriems reikia didelio fizinio krūvio. Norėdami apsilankyti parduotuvėse, naudokite laiką, skirtą specialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, jei toks laikas yra paskirtas. Būkite pavėsyje, nepalikite vienų vaikų ar gyvūnų automobiliuose ir, jei reikia ir įmanoma, praleiskite 2–3 valandas per dieną vėsioje vietoje, išlaikydami mažiausiai 1 metro atstumą nuo kitų žmonių.

Laikykite namus vėsiai

Namų vėsinimui naudokite naktinį orą. Dienos metu sumažinkite šilumos apkrovą bute ar name: užtraukite užuolaidas ar žaliuzes ir išjunkite kuo daugiau elektros prietaisų.

Venkite kūno perkaitimo ir dehidratacijos

Dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius, naudokite natūralių audinių patalynę, dažniau eikite po vėsiu dušu ar į vonią ir reguliariai gerkite vandenį, bet tik ne saldintus, ne alkoholinius ir gėrimus be kofeino.

COVID-19 protrūkio metu nėra nieko geriau už gaivinančią vėsą

Stenkitės nevaikščioti lauke, jei oro temperatūra yra aukštesnė nei 25°C, nes nėra įrodymų, kad saulė ar karštis apsaugo ar gydo nuo COVID-19 infekcijos, tačiau rizika gauti saulės nudegimą ar ligą, atsirandančią dėl perkaitimo, yra didelė. Jūs galite užsikrėsti COVID-19 infekcija, nesvarbu, koks saulėtas ar karštas oras bebūtų, todėl geriau tinkamai saugoti save ir kitus: reguliariai plaukite rankas, kosėkite tik į alkūnės linkį ar servetėlę ir stenkitės neliesti veido.

Pasirūpinkite kitais žmonėmis

Rūpindamiesi savimi, nepamirškite pasidomėti, kaip laikosi jūsų šeima, draugai ir kaimynai, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia vieni. Pažeidžiamiems žmonėms karštomis dienomis gali prireikti pagalbos, o jei kam nors iš jūsų pažįstamų kyla pavojus, padėkite jiems, patarkite, palaikykite, tačiau laikykitės rekomendacijų dėl fizinio atstumo.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Trečiadienio naktį šalyje baigiasi tris mėnesius trukęs karantinas. Nuo birželio 17 d. įsigalioja valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimas. Jo metu bus taikomi tam tikri apribojimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Judėjimo per sieną kontrolė

Toliau galios judėjimo per sieną kontrolė, bus ribojamas reguliarių skrydžių ir keltų atvykimas į Lietuvą iš koronaviruso paveiktų valstybių. Į šalį bus įleidžiami tik tie Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiai ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantys asmenys, kurie atvyksta, jeigu jų gyvenamoje valstybėje sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) per pastarąsias 14 kalendorinių dienų neviršijo 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tokių šalių sąrašą kiekvieną savaitę skelbs valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas. Patikrinimai bus vykdomi oro uostuose, Klaipėdos jūrų uoste ir penkiuose išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos su Baltarusija ir Rusija kirtimo punktuose: bus matuojama atvykusiųjų temperatūra, jiems bus privaloma per 48 val. užpildyti keleivio kortelę, registruojantis elektroniniu būdu arba užpildant popierinę formą. Visiems iš šių šalių atvykusiems asmenims rekomenduojama 14 dienų izoliacija; bus sudaryta galimybė gauti nedarbingumo pažymėjimą, jei sutinkama su privaloma izoliacija. Iš kitų, t. y. koronaviruso nepaveiktų, šalių [BS1] atvykstantiems asmenims jokie ribojimai netaikomi. Jie informuojami ir konsultuojami, kaip elgtis, jei pasireikštų simptomų. Keleivių kontrolė vykstant per ES vidaus sienas (Latvija, Lenkija) nevykdoma.

Ūkinės veiklos ribojimai

Vyriausybė stengiasi padėti verslui išsaugoti jo likvidumą, tačiau, siekiant apsaugoti gyventojus nuo naujų galimų koronaviruso atvejų protrūkio, išlieka tam tikri ūkinės veiklos ribojimai. Viešose paslaugų ir prekybos vietose reikia laikytis saugus 2 metrų atstumo (gali būti mažiau, jei yra pertvara arba dėvimos asmens apsaugos priemonės), atstumai eilėse turi būti ne mažesni kaip 1 metras, prekybos vietose privaloma dezinfekuoti vežimėlius ir krepšius, darbuotojai ir klientai turi laikytis rankų higienos. Darbdavys turėtų drausti dirbti asmeniui, jeigu jis turi ligos simptomų arba jam paskirta izoliacija. Tiek lankytojams, tiek darbuotojams rekomenduojama dėvėti asmens apsaugos priemones (veido kaukes, skydus, respiratorius, pirštines ir kt.).

Laisvalaikio ir pramogų vietose eilėse taip pat turi būti ne mažesni kaip 1 metro atstumai, privaloma patalpų dezinfekcija, rankų higienos laikymasis, rekomenduojama darbuotojams dėvėti asmens apsaugos priemones. Draudžiama dirbti darbuotojams, turintiems simptomų arba jeigu jiems paskirta izoliacija. Tie patys ribojimai galioja lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veiklai.

Viešojo maitinimo įstaigoms (restoranams, kavinėms, barams, naktiniams klubas ir kitoms pasilinksminimo vietoms) taikomas saugus 2 metrų atstumas tarp asmenų, sėdinčių prie stalų (gali būti mažiau, jeigu įrengtos pertvaros), būtina patalpų dezinfekcija, rankų higienos laikymasis (plovimas ir / ar dezinfekcija). Darbuotojams draudžiama dirbti turint simptomų arba jeigu jiems paskirta izoliacija, rekomenduojama dėvėti asmens apsaugos priemones. Viešojo maitinimo įstaigose neribojamas joks maisto pateikimas (švediškas stalas, bufetas), nebelieka darbo laiko ribojimo.

Kultūros, pramogų, sporto ar kituose renginiuose leistinas dalyvių ir / ar žiūrovų skaičius nuo birželio 17 d. didinamas iki 150 žmonių uždarose erdvėse ir iki 700 atvirose, o nuo liepos 1 d. iki liepos 16 d. – iki 200 uždarose erdvėse ir iki 1 000 atvirose. Atlikėjai, organizatoriai ir aptarnaujantis personalas į šį kiekį neįskaičiuojami. Nuo birželio 17 d. uždaros erdvės negali būti užpildytos daugiau kaip 50 proc., dalyvių (žiūrovų) vietos turi būti išdėstomos šachmatiniu principu. Vyriausybė yra įsipareigojusi leistiną renginių dalyvių ir / ar žiūrovų skaičių didinti etapais, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją. Renginiai turi būti organizuojami ir vykdomi laikantis žmonių srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų.

Viešųjų ir administracinių paslaugų ribojimai

Atšaukus karantiną švietimo veikla neribojama, jei užtikrinamos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos. Visais atvejais reikia dezinfekuoti patalpas, laikytis rankų higienos, švietimo įstaigų darbuotojams negalima dirbti, jeigu jie turi ligos simptomų ar jiems paskirta izoliacija. Negalint užtikrinti nustatytų sąlygų, švietimo veikla tęsiama nuotoliniu būdu.

Socialinių paslaugų teikimo įstaigose taip pat privaloma laikytis visų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų: dezinfekcijos, rankų higienos ir kt. Draudžiama dirbti darbuotojams, turintiems simptomų arba jeigu jiems paskirta izoliacija.

Sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pasirengusios paslaugų atnaujinimo planą, įstaigos vadovo nustatyta tvarka turi būti valdomi lankytojų srautai. Toliau skatinamos nuotolinės paslaugos, sudarant galimybę pasirinkti paciento lūkesčius labiausiai atitinkantį sveikatos paslaugos teikimo būdą. Sveikatos priežiūros įstaigos turėtų sustiprinti infekcijų kontrolę, apsirūpinti ir naudotis asmens apsaugos priemonėmis, numatyti testavimo strategiją.

L. Arlauskas. (KTU nuotr.)

Tarptautiniais duomenimis, cerebriniu paralyžiumi suserga maždaug 2 ar 3 naujagimiai iš 1000 gimusių. Ankstukai ir mažo svorio kūdikiai serga dar dažniau – fiksuojama nuo 40 iki 100 atvejų iš tūkstančio. Į kovą su šia neurologine liga KTU studijuojantis gabus jaunimas siūlo pasitelkti šiuolaikines technologijas, susijusias su dirbtinio intelekto sprendimais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Neuroena“ – taip vadinasi specialus KTU studentų sukurta išmaniojo kostiumo idėja. Kostiumas būtų skirtas mažinti raumenų skausmą ir jų kontrolės sutrikimus, kai raumenys įsitempia, tampa kieti, nebevaldomi, atsiranda nevalingi judesiai. Tokius simptomus sukelia cerebrinis paralyžius, kurio gydymui taikomi ir reabilitaciniai metodai.

Neurologinės ligos palengvinimui skirto kostiumo idėja gimė Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų komandai, kurią subūrė KTU Informatikos fakultete studijuojantis Lukas Arlauskas. Programų sistemas studijuojantis antrakursis cerebrinį paralyžių pažįsta ne iš statistikos – iš Šilutės kilęs L. Arlauskas juo serga nuo vaikystės.

„Šią ligą nuo mažens teko patirti pačiam, ja sergu ir šiuo metu. Vis dėlto, iki imdamasis projekto nežinojau apie ją tiek daug, kiek dabar,“ – pasakoja vaikinas, sutikęs išsamiau papasakoti apie projektą „Neuroena“.

Inovatyvus sprendimas neribotų judėjimo

L. Arlauskas sako puikiai žinantis sergančiųjų pojūčius, kai norint atlikti įvairius veiksmus, kūną skausmingai spazmuoja arba judesiai tampa nekoordinuoti. Būtent tokiai būsenai įveikti ir būtų naudojamas specialus elastinis išmanus kostiumas, o jame suderinti trys technologiniai sprendimai: transkutaninė elektrinė neurostimuliacija (TENS), funkcinė elektrostimuliacija (FES) ir dirbtinis intelektas.

„Visa esmė būtų specializuotai apmokytas neuroninis tinklas, kuris įrašytas į valdiklį. Pastarasis stebėtų tam tikrus paciento raumenų nukrypimus nuo normos ir švelnia elektros srove atpalaiduotų problemišką kūno sritį“, – paaiškina L. Arlauskas.

Studentas pasakoja, kad tiek funkcinė elektrostimuliacija, tiek ir TENS terapija nėra naujovė reabilitacijos praktikoje – su šiomis procedūromis jam pačiam yra tekę susidurti gydantis sanatorijose. Vis dėlto „Neuroena“ būtų kitoks ir naujoviškas, nes kostiumas neapribotų žmogaus judesių ir šiam netektų tik pasyviai gulėti.

„Problema yra ta, kad dabar uždėjus elektrodus, pacientas privalo gulėti. Dėl šios priežasties apribojamas žmogaus mobilumas“, – pastebi L. Arlauskas, kurio manymu, tai sukelia keblumų aktyviems pacientams, ypač jaunimui ir darbingo amžiaus žmonėms. Nuolatinės gulimosios procedūros ypač keblios tiems, kuriems reikia dirbti, mokytis ar atlikti buities darbus.

„Ne kiekvienas galime sau leisti reabilitacijos procedūras ir nuolat nukrypti nuo įprasto gyvenimo rutinos“, – sako jis.

Kostiumo idėjos kūrėjai numatė ne tik automatizuotą impulsų siuntimą, tačiau ir papildomą funkciją, patogią pačiam vartotojui. Naudodamasis „Neuroena“ sprendimu, besigydantis žmogus galėtų pats išmaniąja programėle kontroliuoti procesą – tereikėtų pasirinkti vieną iš skausmo mažinimo (TENS) arba diskinezijos (nevalingų judesių) mažinimo (NMES) režimų. Studentų manymu, kostiumą būtų galima pritaikyti ir kitų ligų gydymui, kurios turi panašius simptomus.

Svajoja apie plačiai naudojamą produktą

Pasak L. Arlausko, cerebrinis paralyžius gali paveikti platų spektrą įvairių organizmo funkcijų: nuo lingvistinių iki motorinės funkcijos sutrikimų. Kaip žmogų paveiks ši liga, priklauso nuo to, kuri dalis smegenų yra pažeista.

„Deja, šiuo metu liga dar neišgydoma, tačiau laikui bėgant simptomus galima lengvinti, taip kartu darniau integruojant žmogų į visuomenę. Aš noriu padėti sergantiems žmonėms, pats prie to prisidėdamas“, – teigia L. Arlauskas.

Jis patikslina, kad šiuo metu projektas „Neuroena“ – tik starto stadijoje. Inovatyvi idėja jau spėjo įveikti konkurentus tarptautiniame verslumo projekte-konkurse „Creazone Reinvent“, kuriame užėmė trečiąją vietą. „Ateityje planuojame dalyvauti startuolių konkursuose ir akseleratoriuose“, – patikslina.

KTU studentas džiaugiasi, kad su aktyviais bendraminčiais suvedė KTU Talentų Akademija GIFTed, kurioje sutiko kitus motyvuotus ir į naujovių kūrimą orientuotus studentus. Prie „Neuroena“ atsiradimo prisidėjo ir įvairiuose etapuose dalyvavo 12 komandos narių iš verslo ar akademinės bendruomenės, tarp kurių Tadas Skeltys, Saulė Gudžiūtė, Kemal Yegin, Ugnė Glinskytė, Antanas Ramanauskas, medicinos studijų trečiakursė iš LSMU Deimantė Krutulytė ir kiti.

Pasak L. Arlausko, jis svajojantis tobulinti sumanymą ir sėkmingai įveikti kelią iki realaus prototipo atsiradimo: „Tikiuosi sukurti tokį produktą, kurį būtų galima nešioti visą dieną ir jame įdiegtą neuroninį tinklą apmokyti taip, kad galėtų padėti kiek įmanoma daugiau žmonių“.

Vaikinas džiaugiasi, kad projektas suteikė galimybę pažvelgti į ligą iš mokslinės pusės ir įgyti vertingos patirties: „Deja, kai kurie šiuo metu cerebrinio paralyžiaus gydymui siūlomi būdai yra brangūs, sąlyginai nemalonūs, ilgai trunka, yra rizikingi arba turintys šalutinių poveikių. Todėl ir toliau noriu siekti padėti tiems, kuriems pasisekė mažiau ir liga juos pažeidė labiau“.

O gal geriau rinktis virintą vandenį arba pirkti vandens filtrus?

Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės yra geros ir kokybė reguliariai tikrinama, tad jį galima gerti iš čiaupo nevirintą. Tais atvejais, kai geriamojo vandens tiekėjai negali garantuoti, kad vanduo natūraliai švarus, geriamąjį vandenį dezinfekuoja (dažniausiai natrio hipohloritu) ir taip užtikrina vandens švarumą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tarša geriamajame vandenyje dažniau nustatoma tikrinant smulkiųjų vandenviečių (kurių vandens kokybė nėra reguliariai tikrinama) ar privačių šulinių vandenį.

Individualūs vandens gerinimo filtrai gali būti naudingi, tačiau renkantis juos būtina žinoti, kokias medžiagas norėsite iš vandens šalinti. Norėdami priimti geriausią ir niekieno neįtakojamą sprendimą, ar verta įsirengti vandens filtrus, turėtumėte ištirti geriamąjį vandenį laboratorijoje ir nepasikliauti vien filtrų pardavėjų atliekamais tyrimais. Renkantis filtrus pravartu žinoti, kad kai kurie filtrai labai suminkština geriamąjį vandenį, o jame buvę gyvybiškai svarbūs kalcio, magnio, kalio jonai yra pakeičiami mažai naudingu natriu. Toks labai minkštas vanduo praktiškai tampa mažai nuosėdų sudarančiu techniniu vandeniu, kuris tinkamiausias skalbyklėms, vandens šildymo sistemoms užpildyti.

vmvt.lt inf.