www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiau nei 11 proc. Lietuvos pensininkų vis dar dirba. Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo – jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas, apskaitos vienetų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus išeina į pensiją. Kai žmogus išėjęs į pensiją toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija, arba netekto darbingumo pensija.

Šį mėnesį dirbantys pensininkai gaus naujo dydžio pensijas, atnaujintas atsižvelgiant į praeitais metais papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Kadangi pensijos perskaičiuojamos nuo sausio, pradėjus mokėti atnaujintą pensiją nuo liepos, bus sumokėta taip pat nepriemoka už pirmuosius šešis šių metų mėnesius.

Pavyzdžiui, jeigu pernai dirbusio pensininko darbo užmokestis visus metus buvo maždaug minimalios mėnesio algos dydžio (2021 m. – 642 eurai), žmogus įgijo vienų metų stažą ir maždaug pusę pensijos apskaitos vieneto. Tokiu atveju pensija padidėja maždaug 9 eurais, o atnaujinus ją nuo liepos, už pirmus šešis šių metų mėnesius žmogus gaus ir maždaug 54 eurų nepriemoką. Vėliau kiekvieną mėnesį žmogus gaus 9 eurais padidėjusią pensiją.

Svarbu prisiminti, kad kiekvieno sumokėtos socialinio draudimo įmokos skirtingos, todėl individualios pensijos pokytis bus skirtingas.

Savo sukauptą stažą ir apskaitos vienetų skaičių kiekvienas žmogus gali pasitikrinti prisijungęs prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.

Pensijos gali padidėti ne visiems dirbantiems

Daliai senjorų ir neįgaliųjų, kurie pernai dirbo, pensijos po atnaujinimo gali nepadidėti, arba padidėti mažiau negu vidutiniškai.

Taip yra dėl to, kad 2018 metais, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos, daliai gavėjų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė. Tokiu atveju naujinama perskaičiuotoji pensija – jeigu ir po naujinimo ji yra mažesnė, toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.

Netekto darbingumo pensijos dėl naujinimo padidės tik tuo atveju, jei gavėjo 2021 metų pensijų socialinio draudimo įmokų suma viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų už šiuos metus skaičių.

Mažiausias pensijas gaunantys senjorai, kurių visų gaunamų pensijų suma nesiekia 267 eurų, gauna mažų pensijų priemokas. Jeigu po naujinimo jų pensijos vis tiek neperkops 267 eurų, jiems ir toliau bus mokama priemoka, kad žmogaus, įgijusio būtinąjį stažą, visų gaunamų pensijų suma su priemoka sudarytų 267 eurus.

Dirbančiųjų pensijos didesnės

Per pastaruosius kelerius metus darbo rinkoje likusių ir senatvės pensiją gaunančių žmonių skaičius stabilus – dirba daugiau nei 11 procentų pensininkų. Daugiau dirba vyrų (beveik 14 procentų) nei moterų (10 procentų). Sulaukus pensinio amžiaus dirbti dažniau lieka tie, kurie yra įgiję didesnį stažą ir tie, kurių senatvės pensija didesnė. Šiuo metu dirbančiųjų pensininkų vidutinis darbo stažas – 40,6 metų.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra apie 606 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. 71 tūkst. iš jų dirba. Vidutinė dirbančiųjų pensininkų pensija siekia 556 eurus. Palyginti, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu yra 511 eurų.

Lietuvoje taip pat yra apie 125 tūkst. netekto darbingumo pensijos gavėjų, iš jų dirba 42 tūkstančiai. Šių žmonių vidutinė pensija – 300 eurų.

Liepą dar daugiau žmonių gaus didesnes pensijas

Nuo liepos padidėjimą pajus ir kiti pensijų bei socialinių išmokų gavėjai. Šių žmonių pensijos padidėjo dėl papildomo indeksavimo, kuris buvo pritaikytas birželio mėnesį. Kadangi dalis išmokų mokama ne už einamąjį, o už praeitą mėnesį, kai kurios nuo birželio padidintos pensijos ir kompensacijos bus mokamos liepą.

Liepos mėnesį didesnes pensijas gaus tie gyventojai, kurie gauna išankstines senatvės pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pirmo ir antro laipsnio valstybinę pensiją, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.

Didesnių išmokų taip pat sulauks šalpos senatvės pensijų, šalpos kompensacijų, šalpos neįgalumo pensijų, šalpos našlaičių pensijų gavėjai. Padidės ir kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gyventojai, kurie šių metų pradžioje gavo „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau sustabdytų įmokų atnaujinimą, iki birželio 30 d. turi laiko apsispręsti, ar nori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime.

Pasitikrinti, ar šiemet buvote įtraukti į pensijų kaupimą, galima prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui arba paskambinus informacijos numeriu 1883. Žmonėms, kurie neperskaito informacijos asmeninėse paskyrose, siunčiami registruoti laiškai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į pensijų kaupimą šiemet įtraukti beveik 89 tūkstančiai gyventojų. Tai žmonės, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ir tie, kurie 2019 metais atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Įstatymas numato, kad asmenys įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų.

Pranešimus apie siūlomą automatinį įmokų atnaujinimą gavo ir tie gyventojai, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Tokių žmonių yra beveik 175 tūkstančiai. Šie žmonės anksčiau jau buvo kaupimo dalyviai, tik sustabdė įmokų pervedimą.

„Šiais metais gyventojai greičiau nei iki šiol perskaito pranešimus savo asmeninėse paskyrose. Jei pernai likus savaitei iki termino pabaigos pranešimus asmeninėse paskyrose buvo perskaitę tik 40 proc. gavėjų, šiais metais, kai apsispręsti liko daugiau nei dvi savaitės, informaciją jau perskaitė beveik 65 proc. įtrauktųjų.

Daug žmonių jau priėmė sprendimą, tačiau labai svarbu, kad tai padarytų visi suinteresuotieji, todėl raginame pasitikrinti informaciją „Sodros“ paskyrose ir nelaukti iki paskutinės minutės“ – sako „Sodros“ Registrų tvarkymo skyriaus vedėja Leonora Lizūnienė.

Naujai įtraukti į kaupimą gyventojai turi tris pasirinkimo variantus – jie gali patys sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodros” atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje arba asmeninėje „Sodros” paskyroje pateikti prašymą kaupime nedalyvauti.

Gyventojai, kuriems siūloma atnaujinti įmokas, taip pat gali apsispręsti: nieko nedaryti ir tuomet nuo liepos 1 d. jų įmokų pervedimas bus atnaujintas automatiškai, nelaukdami birželio 30 d. atnaujinti įmokų pervedimą arba atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo.

Nenorintys dalyvauti kaupime turėtų prisijungti prie savo asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui. Naujai įtraukti gyventojai ir tie asmenys, kuriems siūloma atnaujinti įmokų pervedimą, savo paskyrose mato automatiškai sugeneruotus prašymus atsisakyti kaupimo. Tereikia paspausti mygtuką ir atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.

Jei žmogus apsispręs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, priklausomai nuo pasirinkto kaupimo tarifo, į pensijų fondą bus pervedama 2,7 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir valstybės paskata – 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), arba 3 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir 1,5 proc. VDU iš valstybės lėšų. Įmokos bus pradėtos skaičiuoti nuo liepos 1 d.

Kaupimas antroje pakopoje – valstybės siūlomas būdas kaupti pensijai papildomai. Pensijų kaupimo antroje pakopoje esmė – užtikrinti, kad sulaukus pensijos amžiaus, šalia „Sodros“ senatvės pensijos, būtų galima gauti papildomas stabilias garantuotas pajamas visą likusį gyvenimą. Sprendimą dėl kaupimo kiekvienas žmogus turi priimti pats, įvertinęs visas aplinkybes.

Informacija dėl maisto produktų ir higienos prekių iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalijimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalijami Cintjoniškių g. 11A (Šilutės turgaus „Urmo bazėje“), Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2022 m. birželio 27, 28, 29 d. nuo 9 iki 13 valandos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai ir higienos prekės bus dalijami seniūnijose nuo 2022 m. birželio 27 dienos.

Gyventojų prašoma maisto produktus ir higienos prekes atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų ir higienos prekių per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai ir higienos prekės bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Birželį senatvės pensijų, netekto darbingumo (invalidumo) ir našlaičių pensijų gavėjai sulaukia didesnių sumų. Šios socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, nuo birželio jos papildomai padidintos 5 procentais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija siekia apie 482 eurus (padidėjo 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidėjo 25 eurais). Vidutinės netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos, priklausomai nuo asmenims nustatyto netekto darbingumo lygio, papildomai didėjo nuo 10 iki 21 euro. Socialinio draudimo bazinė pensija lygi 225,84 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertė – 4,94 euro.

Kiekvieno žmogaus pensijos augimas priklauso nuo jo įgyto stažo ir pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir yra apskaičiuojamas individualiai.

Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, pensijos kas mėnesį mokamos iki mėnesio 26 d. Gavėjai, kurie gauna pensijas į banko sąskaitas, pavedimų sulauks nuo birželio 8 d. iki birželio 13 d. Žmones, kurie pasirinko gauti pensijas į namus arba jas atsiimti pašto skyriuose, mokėjimai pasieks nuo birželio 10 d. iki birželio 26 d.

Nuo liepos padidėjimą pajus kitų pensijų ir socialinių išmokų gavėjai – žmonės, kurie gauna išankstines senatvės pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pirmo ir antro laipsnio valstybinę pensiją, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Didesnių išmokų taip pat sulauks šalpos senatvės pensijų, šalpos kompensacijų, šalpos neįgalumo pensijų, šalpos našlaičių pensijų gavėjai. Padidės ir kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams. Visos šios išmokos mokamos už praeitą mėnesį, todėl nuo birželio padidintos pensijos ir kompensacijos bus mokamos liepą.

Ką reikia žinoti mažiausių pensijų gavėjams

Pensijų padidėjimas visuomet sukelia klausimų socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas ir pensijų priemokas. Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2022 metais jis siekia 267 eurus. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tada priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.

Gali būti, kad kai kurie mažiausių pensijų gavėjai birželį sulauks didesnių nei įprasta sumų, o liepą išmokėta suma vėl bus tokia pati kaip gegužę. Taip yra dėl to, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį, įvertinus visų praeitą mėnesį gautų pensijų ir išmokų dydžius.

Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija šiais metais siekė 250 eurų ir buvo mažesnė nei 267 eurų, tad jis gaudavo ir 17 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams. Visa žmogaus gaunama suma buvo 267 eurai. Po indeksavimo pensija padidėjo 12,50 euro ir nuo birželio siekia 262,50 euro. Taigi, birželį pensininkas gaus padidėjusią pensiją už birželio mėnesį, o mažiausios pensijos priemoką – 17 eurų – už gegužės mėnesį. Visa suma birželio mėnesį – 279,50 euro.

Liepos mėnesį žmogus gaus pensiją už liepos mėnesį – 262,50 euro ir priemoką už birželio mėnesį. Kadangi jo padidėjusi pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, bus primokama tiek, kad visų išmokų suma būtų ne mažesnė nei 267 eurai. Taigi, liepą žmogus, kaip ir anksčiau, gaus 267 eurus. Jei po padidėjimo gavėjo pensija bus didesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, priemoka nebebus mokama.

lrv.lt nuotr.

Siekiant sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, nuo birželio mėnesio padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Papildomai 5 proc. padidėjo ir socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

„Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu išaugo ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, tarp jų ir žmonėms su negalia. Dirbančių žmonių su negalia pajamas didins ir ūgtelėjęs neapmokestinamasis pajamų dydis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis siekia 46 eurus, tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siekia 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėjo 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios padidėjo iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtelėjo 21 proc., palyginti su 2021 metais. Taip pat padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas žmonėms su negalia. Turintiems 30-55 proc. darbingumo lygį NPD padidintas 120 eurų, iki 810 eurų, turintiems 0-25 proc. darbingumo lygį – 130 eurų, iki 870 eurų.

Visos šios priemonės sudaro labai reikšmingą pagalbos paketą žmonėms su negalia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, didžiausias antiinfliacinių priemonių poveikis skurdo mažinimui yra būtent žmonėms su negalia – beveik 2 su puse procento.

Padidėjo šalpos neįgalumo pensijos

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų, 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė padidėjo iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėjo ir šalpos išmokos žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus padidėjo 51,75 euro.

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Padidėjo tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ – 138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,8 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

Tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius.

Padidėjo netekto darbingumo ir senatvės pensijos žmonėms su negalia

Nuo birželio pradžios 5 proc. padidėjus visoms socialinio draudimo pensijoms, padidėjo ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos žmonėms su negalia.

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ PADIDĖJIMAS. Vidutinė senatvės pensija nuo vasaros pradžios padidėjo iki 482 eurų, o vidutinė senatvės pensiją su būtinuoju stažu – iki 510 eurų.

Vidutinė senatvės pensija nuo šių metų pradžios padidėjo nuo 414 eurų iki beveik 460 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu nuo metų pradžios siekė 486 eurus, pernai jos dydis buvo 441 euras.

SENATVĖS PENSIJA NEĮGALIAJAM. Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir netekto darbingumo lygis. Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

NETEKTO DARBINGUMO PENSIJA. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį, jei jis turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

Nuo birželio pradžios netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams taip pat padidėjo, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.

Kompensacijos už būsto šildymą

Dvejiems metams, iki 2024 m. balandžio pabaigos, pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas asmens nuosavybės teise turimas turtas. Pratęsus šį terminą, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kitą šildymo sezoną kompensacijos už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės maždaug penktadaliu, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia, taip pat ir žmones su negalia.

Nuo birželio valstybės remiamų pajamų dydis padidintas nuo 129 iki 147 eurų. Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui.

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (258 Eur – kai VRP 129 Eur; 294 Eur – kai VRP 147 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur – kai VRP 129 Eur; 441 Eur – kai VRP 147 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Taip pat auga pensijos ir socialinės išmokos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo birželio mėnesio didėja vaiko pinigai, socialinė parama mokiniams, vienkartinės išmokos vaikui ir nėščiai moteriai, papildoma išmoka vaikams iš gausių ir nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams su negalia, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui ir kitos socialinės išmokos. Šių išmokų ūgtelėjimą lemia nuo vasaros pradžios dar kartą šiemet didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Visi baziniai socialinių išmokų dydžiai šiemet didėja 15 proc., palyginti su praeitais metais.

„Nuo vasaros pradžios didesni vaiko pinigai bei papildomai iki 540 eurų padidintas neapmokestinamas pajamų dydis, tikiuosi, bent šiek tiek padidins šeimų pajamas ir sušvelnins Rusijos vykdomo karo Ukrainoje keliamos infliacijos įtaką Lietuvos gyventojams”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis bus 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 147 eurus. Šie baziniai dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinių išmokų dydžius ir nustatant teisę gauti tam tikrą paramą, t. y., nustatant pajamų ribą, kurios neviršijus, asmuo ar šeima įgauna teisę gauti valstybės paramą.

SVARBU! Nuo birželio 1 d. padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, didesnio dydžio socialinės išmokos vaikus auginančias šeimas pasieks liepos mėnesį, nes išmokos mokamos už praėjusį mėnesį.

Vienkartinė išmoka vaikui. Kiekvienam Lietuvoje gimusiam vaikui mokama vienkartinė išmoka didėja 44 eurais, iki 506 eurų. Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Ši išmoka priklauso ir įvaikinus vaiką, neatsižvelgiant į tai, ar ji jau buvo išmokėta vaikui gi]mus. Taip pat ši išmoka skiriama, kai vaikui nustatoma globa šeimoje ar šeimynoje iki jam sukanka pusantrų metų ir išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą.

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, todėl negali pretenduoti į motinystės išmoką iš „Sodros“, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, bus mokama vienkartinė 295 eurų dydžio išmoka. Nuo birželio 1 d. ji padidėja 25 eurais.

Vaiko pinigai ir papildomai skiriama išmoka vaikui. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, vadinama vaiko pinigais, sieks 80,5 euro. Papildomai skiriama išmoka vaikui prie vaiko pinigų, mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams, turintiems negalią, sieks 47 eurus. Išmoka vaikui priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Gimus dvynukams, trynukams ar dar daugiau vaikų, vienam iš tėvų kas mėnesį mokama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui iki vaikams sukanka dveji metai. Kai gimsta dvynukai, per mėnesį išmoka sieks 184 eurus, jeigu trynukai – 368 eurus, jei ketvertukas– 552 eurus, t. y., išmoka didinama 184 eurais už kiekvieną atžalą.

Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui. Jeigu vaiko tėtis, mama, įtėvis ar įmotė yra pašaukti arba savanoriškai atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, tokio kario ar karės vaikui kas mėnesį bus mokama 69 eurų dydžio išmoka. Tuo atveju, jei pradinę karo tarnybą atlieka abu tėvai ar įtėviai, išmoka nėra didinama.

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Kai vaikas auginamas vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris dėl mokymosi ar studijų neturi sukaupęs socialinio draudimo stažo vaiko priežiūros išmokai iš „Sodros“ gauti, tuomet jam kas mėnesį iki vaikui sueina dveji metai skiriama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.. Nuo vasaros pradžios ši išmoka sieks 276 eurus.

Mokinių nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Vyresnių klasių mokiniai turės teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį bus mažesnės nei 220,5 euro. Su šia pajamų riba taip pat skiriamas nemokamas maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 92 eurų dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.

Apie socialinę paramą skirtingais gyvenimo atvejais informaciją rasite vienoje vietoje: www.kasmanpriklauso.lt.

Didėja pensijos ir socialinės išmokos: kada jos pasieks šalies gyventojus?

Nuo vasaros pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau birželio mėnesį, o kiti liepos mėnesį. Bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėja 15 proc., šalpos pensijų bazė – 21 proc., palyginti su 2021 metais.

„Pirmaisiais vasaros mėnesiais gyventojus pasieks šeštadaliu didesnės pensijos ir socialinės išmokos, penktadaliu didėjančios šalpos pensijos, vidutinę pensiją gaunančių senjorų pajamos per metus ūgtels 700 eurų. Didėjant valstybės remiamų dydžiui, kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas plėsis dar maždaug penktadaliu. Įvertinus pasaulines kainų ir infliacijos augimo tendencijas, Vyriausybė dar praėjusį rudenį ėmėsi strategijos didinti gyventojų pajamas, iš dalies kompensuoti išaugusias energijos išteklių kainas ir tokiu būdu bent iš dalies sušvelninti Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltus geopolitinius, infliacijos padarinius“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė ministrė Monika Navickienė.

Senatvės, netekto darbingumo ir kitos socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jų gavėjai didesnių pensijų sulauks jau birželį. Už praėjusį mėnesį mokamos išankstinės pensijos, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos. Šias pensijas gaunantys žmonės padidintas pensijas gaus liepos mėnesį. Padidintos išmokos vaikams, socialinė pašalpa, šalpos išmokos ir tikslinės kompensacijos gyventojus pasieks liepos mėnesį, nes jos skaičiuojamos už praėjusį mėnesį.

Didesnės pensijos

Nuo vasaros pradžios socialinio draudimo pensijos papildomai dar didėja 5 proc., iš viso šiemet pensijos auga šeštadaliu, palyginti su pernai. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija pasieks apie 482 eurus (padidės apie 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidės apie 25 eurais). Vidutinės netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos, priklausomai nuo asmenims nustatyto netekto darbingumo lygio, papildomai didės nuo 10 iki 21 euro. Socialinio draudimo bazinė pensija sieks 225,84 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertė – 4,94 euro.

Nuo vasaros karių, pareigūnų valstybinės pensijos padidės 5 proc. Dešimtadaliu ūgtels pirmojo ir antrojo laipsnių pensijos, tiek pat procentų didės ir mokslininkų bei nukentėjusių asmenų pensijos.

Didesnės socialinės išmokos

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis sieks 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didės iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didės 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios didės iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtels 21 proc., palyginti su 2021 metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko infliacijos pasekmių švelninimo priemonių poveikio vertinimą, kurio rezultatai parodė, jog didžiausią teigiamą poveikį pajus pažeidžiamiausios visuomenės grupės – neįgalieji, senatvės pensininkai, vieniši asmenys, vieniši tėvai su vaikais. Numatytos priemonės pasižymi taiklumu, kurių didžiausią naudą pajus vidutines ir žemesnes pajamas turintys namų ūkiai.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 11,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 51,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus neįgaliuosius ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ – 138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė didės nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padės 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,2 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS – 147 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 129 eurai, 2021 m. – 128 eurai). Nuo birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį nuo 129 iki 147 eurų, prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis padidės nuo 109 eurų iki 125 eurų.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Nuo metų vidurio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį iki 147 Eur (dabar yra 129 Eur), kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplės dar maždaug penktadaliu (21 proc.).

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA – 46 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 42 eurai, 2021 m. – 40 eurų). Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą ( išmoka vaikui (vaiko pinigai), vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, vaiko laikinosios priežiūros išmoka, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui). Vaiko pinigai didės iki 80,5 eurus, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidės iki 127,88 euro.

Didės ir socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

lrv.lt nuotr.

Siekdama sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, Vyriausybė pritarė siūlymui nuo birželio mėnesio didinti bazinius socialinių išmokų dydžius. Tai padės apsaugoti vidutines ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių perkamąją galią, kad jų gyvenimo kokybė neprastėtų, turės teigiamą poveikį žmonių su negalia, vienišų tėvų, senjorų skurdo mažinimui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didės piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, didesnis šalies gyventojų skaičius turės teisę į būsto šildymo kompensacijas.

„Vyriausybė jau antrą kartą per mažiau nei metus, pritaria bazinių socialinių išmokų dydžių padidinimui. Dar vienu didinimu siekiama, kad augtų įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia, vienišiems tėvams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis sieks 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didės iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didės 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios didės iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtels 21 proc., palyginti su 2021 metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko infliacijos pasekmių švelninimo priemonių poveikio vertinimą, kurio rezultatai parodė, jog didžiausią teigiamą poveikį pajus pažeidžiamiausios visuomenės grupės – neįgalieji, senatvės pensininkai, vieniši asmenys, vieniši tėvai su vaikais. Numatytos priemonės pasižymi taiklumu, kurių didžiausią naudą pajus vidutines ir žemesnes pajamas turintys namų ūkiai.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 150 eurų 2021 m. – 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 11,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 51,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus neįgaliuosius ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ – 138 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 126 eurai, 2021 m. – 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė didės nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padės 31,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 22,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės iki 151,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 82,2 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS – 147 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 129 eurai, 2021 m. – 128 eurai). Nuo birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį nuo 129 iki 147 eurų, prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis padidės nuo 109 eurų iki 125 eurų.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Nuo metų vidurio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį iki 147 Eur (dabar yra 129 Eur), kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplės dar maždaug penktadaliu (21 proc.).

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA – 46 EURAI (nuo 2022 m. sausio – 42 eurai, 2021 m. – 40 eurų). Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Vaiko pinigai didės iki 80,5 eurus, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidės iki 127,88 euro.

Didės ir socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

socmin.lrv.lt.

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems teisės aktų pakeitimams, – tai padės ateityje į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Pokyčiai, kuriais siekiama kuo greičiau padėti darbo ieškantiems žmonėms ir jį siūlantiems darbdaviams surasti vieniems kitus, įsigalios nuo liepos 1 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pokyčiai ir naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrė M. Navickienė pabrėžia, kad, visų pirma, svarbu atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti žmones: „Jeigu siekiame, kad darbdaviai kuo greičiau surastų tinkamus darbuotojus, Užimtumo tarnyba turi identifikuoti aktyviai ieškančius darbo bedarbius, kuriems be papildomų priemonių ar paslaugų galėtų būti siūlomas tinkamas darbas“. Tai padės darbdaviams greičiau surasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojus, o darbuotojams – jų lūkesčius atitinkančias darbo vietas.

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą. O štai darbo rinkai besirengiantiems žmonėms bus suteikta individuali kompleksinė pagalba, glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda. Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje.

Geresnės paslaugos darbdaviams

Dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką (kartais net ilgiau nei 10 metų). Planuojama tokių asmenų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims ir kartu su savivalda bei nevyriausybinėmis padėti išspręsti jų įsidarbinimo problemas. Tikimasi, kad tai pagerins Užimtumo tarnybos paslaugas darbdaviams, – jiems bus siunčiami tik motyvuoti ir tikrai darbo ieškantys gyventojai.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Privalomojo sveikatos draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir asmenys, kurie dirba nelegaliai, t. y. turi pajamų, tik vengia mokėti mokesčius valstybei.

Ypatingas dėmesys – ilgalaikiams bedarbiams

Užimtumo tarnybos duomenimis, apie trečdalis skirtingų socialinių grupių bedarbių įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Atskyrus pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis, pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama kompleksinė pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.

Pokyčiai Užimtumo tarnyboje

Nors Užimtumo tarnybos struktūra nesikeis, planuojama keisti klientų aptarnavimo skyriuose dirbančiųjų profilius: daugės atvejo vadybininkų bei darbuotojų, dirbančių su darbdaviais.

Taip pat bus iš esmės keičiamas klientams teikiamų paslaugų modelis, – daugiau dėmesio skiriama tiems, kuriems reikalingas aktyvesnis bendravimas ir intensyvesnės konsultacijos.

Tie darbo ieškantys žmonės, kurie turi didesnes galimybes darbo rinkoje, daugiau paslaugų gaus skaitmeniniais kanalais, o Užimtumo tarnybos darbuotojai intensyviau paslaugas teiks vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių darbo rinkoje klientams.

Bedarbio statusas ir tinkamas darbas

Pirmus 9 mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas.

Siūlomas darbo užmokestis pirmus 3 mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo (nors per tą laikotarpį ir buvo išsiregistravęs iš Užimtumo tarnybos) atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.

Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau paskatų dirbti neturi.

Dirbantiems – mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo galimybės

Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas.

Plečiamos paslaugos ir išmokos

Didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 Eur) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.

Iš užsienio atvykusiems darbuotojams, taip pat ir iš emigracijos sugrįžtantiems lietuviams bei juos pasikvietusiems darbdaviams bus papildoma paskata – išmoka, padėsianti į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, pavyzdžiui, IT, inžinerinių profesijų, susijusių su orlaivių techniniu aptarnavimu, laivų remontu ir statyba.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ I ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidžia ir iššūkius, su kuriais susiduria vaikus auginančios šeimos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1 666 eurus (1051 euras į rankas).

„Darbo pajamos augo sparčiau nei pernai, kai tokiu pat metu fiksuotas metinis augimas siekė 10,7 proc. Vis dėlto didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti pajamų augimą. Kovo mėnesį vidutinių darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o metinė infliacija – 15,7 proc.“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Vidutinės darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc. ir siekė 1 677 eurus (per 1057 į rankas). Biudžetiniame sektoriuje pajamos padidėjo 9,7 proc. ir pasiekė 1 611 eurų ( beveik 1021 į rankas).

„Sparčiau nebiudžetiniame sektoriuje augantys atlyginimai – natūrali tendencija. Čia darbo pajamos priklauso nuo ekonomikos rodiklių, rinkos tendencijų. Biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo pajamų augimas reguliuojamas įstatymų, susijęs su bazinės algos dydžio pokyčiais“ – primena Kristina Zitikytė.

Daugėjo uždirbančių mažiau nei minimumą

Palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų mėnesio atlyginimą, kuris nuo šių metų pradžios – 530 eurų į rankas. Pernai kovą tokių darbuotojų buvo 93 tūkstančiai, šių metų kovą – 113 tūkstančių.

„Šio rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su rekordiniu išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičiumi, fiksuotu šių metu pirmą ketvirtį. Žmogus, turintis laikiną nedarbingumą, statistikoje matomas kaip dirbantis visą mėnesį, tačiau jo pajamos tuo laikotarpiu gali sumažėti“ – daro prielaidą „Sodros“ analitikė K. Zitikytė.

Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo sparčiau ūgtelėjo mažiausiai uždirbančių darbo pajamos. Tačiau mažiausių ir didžiausių pajamų atotrūkis vis dar skiriasi daugiau nei 6,5 karto.

Tarp mažiausiai uždirbančiųjų – valytojai ir parduotuvių pardavėjai, kurių didesnė dalis, tikėtina, dirba ne visu etatu. Daugiausiai uždirba įmonių vadovai (5 314 eurų), gydytojai specialistai (5020 eurų), reklamos ir rinkodaros specialistai (3 853 eurai).

Kai kurie veiklos sektoriai traukėsi

Darbuotojų labiausiai padaugėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 30 proc., bei informacijos ir ryšių veikloje – 22 proc.

„Pastarasis veiklos sektorius sparčiai auga trečius metus iš eilės. Didėja ir apdraustųjų skaičius, ir vidutinės darbo pajamos. Pastarąjį ketvirtį jos padidėjo 17 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir pasiekė 2 855 eurus prieš mokesčius. Informacijos ir ryšių sektorius yra vienas jauniausių – amžiaus vidurkis čia – 37 metai“ – pasakoja K. Zitikytė.

Tuo tarpu transporto veikloje pastebėtas apdraustųjų skaičiaus mažėjimas – ši veikla susitraukė 3,4 proc., tai yra dirbančiųjų sumažėjo daugiau nei 5 tūkstančiais. „Šis mažėjimas gali būti susijęs su geopolitine padėtimi ir iššūkiais, kuriuos šiuo metu patiria šis sektorius. Visgi bendras šalyje dirbančių sunkiasvorių automobilių vairuotojų skaičius nesumažėjo“ – paaiškina K. Zitikytė.

Moterys gimdo vėliau ir dažniau gauna motinystės išmoką

Nors pastaraisiais metais gimstamumas Lietuvoje mažėja, motinystės išmokos gavėjų skaičius išlieka panašus. Taip yra dėl to, kad daugiau pagimdžiusių moterų gauna motinystės socialinio draudimo išmoką. 2010 m. motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2021 m. šis rodiklis pasiekė 86 proc..

Kaip pastebi K. Zitikytė, šiandien moterys gimdo ir gauna motinystės išmoką vėlesniame amžiuje, kai jau būna įgijusios motinystės socialinio draudimo stažą.

„2005 m. motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiais metais – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna labiau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti“ – sako „Sodros“ ekspertė.

Vos 5 procentai vaiko priežiūros išmokos gavėjų pasirenka ją gauti vienerius metus

Pernai išmoką gavo 24,8 tūkst. žmonių. Beveik visi, 95 procentai, vaiko priežiūros išmokos gavėjų rinkosi išmoką gauti dvejus metus. 23,5 tūkst. pasirinko gauti išmoką dvejus metus, o 1,3 tūkst. – vienus metus.

Dirba beveik visi vaiko priežiūros išmoką gaunantys vyrai

Prieš 12 metų vaiko priežiūros išmokas gavo 7 proc. vyrų, pernai – 24 proc. Vis dėlto gilesnė analizė rodo, kad jokio proveržio, prižiūrint vaikus pirmaisiais gyvenimo metais, tarp lyčių neįvyko. Kovo mėnesį tarp dvejus vaiko priežiūros metus pasirinkusiųjų pirmaisiais metais buvo vos 4 proc. vyrų.

Dauguma vyrų renkasi antruosius vaiko priežiūros metus, kai leidžiama turėti darbo pajamų ir dėl to nesumažėja išmoka. Antraisiais metais tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų – beveik 40 proc. vyrų (arti 8 tūkst.). Vis dėlto net 90 proc. šių vyrų dirba. Tai reiškia, kad vaikus, bent jų darbo valandomis, prižiūri ne jie.

Šių tėčių vidutinės darbo pajamos – per 1700 eurų į rankas. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka antraisiais vaiko auginimo metais kovo mėnesį buvo beveik 500 eurų ant popieriaus.

„Vyrų sprendimas išeiti vaiko priežiūros „atostogų“ yra finansinis, o ne susijęs su noru daugiau įsitraukti į auginimą. Jie paprasčiausiai tampa išmokos gavėjais, o vaikus toliau prižiūri kiti: mamos, kiti artimieji, auklės“ – sako K. Zitikytė.

Dauguma senelių, gaunančių anūko priežiūros išmoką, taip pat dirba

Tokia pati situacija ir su seneliais vaiko priežiūros atostogose: 92 procentai renkasi vaiko priežiūros atostogas antraisiais anūko metais ir 95 procentai šių senelių dirba. Jų vidutinės pajamos – per 1 300 eurų į rankas. Senelių vidutinė anūko priežiūros išmoka – beveik 548 eurų į rankas. Senelių tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų po truputį daugėja: 2019-aisiais jų buvo beveik 670, o šiemet – per 1100.

Statistika rodo, kad ir tėčiai, ir seneliai gaudami vaiko priežiūros išmoką dažniausiai dirba. Tokia situacija nesudaro sąlygų mamai grįžti anksčiau į darbo rinką.

Moterų darbo pajamų augimas lėtėja ir net krenta 27–38 metais

Didžiausias vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų atotrūkis yra fiksuojamas 27–38 metais. Tai yra amžius, kai daugumai gimsta ir auginami vaikai. Didžiausias atotrūkis trunka daugiau nei dešimtmetį. Pikas pasiekiamas 32 metais, kai vyrų darbo pajamos 34 proc. didesnės nei moterų. Darbo pajamos tarp lyčių susilygina tik apie 50-uosius metus.

Sudėtinga mamoms ir grįžus į darbą: besitęsiantis atotrūkis patvirtina prielaidą, kad dėl vaiko priežiūros atostogų atlyginimai dažnai įsišaldo. Pradėję lankyti darželius vaikai neretai serga, o beveik 80 procentų sergančių vaikų slaugos atvejų tenka moterims. Dėl to vėl sumažėja mamų pajamos.

Mažesnės darbo pajamos, ilgos pertraukos darbe – mažesnė senatvės pensija

„Moterys augindamos vaikus daro ilgesnes pertraukas profesiniame gyvenime, vėliau slaugo mažamečius vaikus. Tai lemia mažesnes pajamas jauname ir darbingame amžiuje bei mažesnę senatvės pensiją. Moterų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 20 proc. arba 88 eurais“ – sako Kristina Zitikytė.

Dabartinė vaiko priežiūros sistema tik pagilina mažų pensijų problemą. 2 neperleidžiami mėnesiai motinai ir tėvui, kurie siūlomi įstatymų pakeitimuose, turėtų paskatinti moteris truputį anksčiau grįžti į darbo rinką, o vyrus – daugiau prisidėti prie vaikų auginimo.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Seimas, siekdamas mažinti dėl infliacijos kilusius neigiamus ekonominius ir socialinius padarinius, priėmė Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymą, kuriuo nutarta nuo birželio 1-osios nustatyti papildomą senatvės pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą. Priimtas įstatymas leis senatvės pensijas padidinti 5 proc.

Nuo 2022 m. vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija sieks apie 482 eurus (padidės apie 22 eurus), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidės maždaug 25 eurais).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Nuo 2022 m. sausio 1 d. senatvės pensijos didėjo daugiau kaip 11 proc. Vis dėlto dabartinės ekonomikos raidos tendencijos rodo, kad nuo 2022 m. sausio mėn. įvykusio pensijų indeksavimo nepakaks infliaciniam spaudimui, kurį patiria senyvi ir neįgalūs asmenys, sumažinti. Norint pensijų perkamąją galią palaikyti nepakitusią ar mažai pakitusią, būtinos papildomos tikslinės priemonės neįgaliųjų ir senyvų asmenų pajamoms didinti“, − pažymi iniciatoriai aiškinamajame rašte.

Skaičiuojama, kad šių pensijų papildomam indeksavimui papildomai reikės apie 53 mln. eurų „Sodros“ biudžeto ir 52,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Papildomam valstybinių pensijų indeksavimui prireiks beveik 5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

„Valstybės kontrolė savo naujausiose išvadose yra pažymėjusi, kad infliacija labiausiai veikia pensinio amžiaus ir mažas pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią. Gali išaugti skurdo rodikliai. Pastebėtina, kad šis antiinfliacinis planas turi ir daugiau sudedamųjų dalių, kurios nėra tvirtinamos Seime, nėra keičiami įstatymai, nes dydžiai yra koreguojami Vyriausybės teisės aktais. Pajamų augimas numatomas ne tik pensinio amžiaus žmonių grupei, keičiama ir didinama šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė, valstybės remiamos pajamos ir kiti svarbūs socialiniai dydžiai, nuo kurių priklauso ypač mažų pajamų žmonių gavėjų pajamos, pajamų apskaičiavimas“, − svarstymo metu Seimo posėdyje yra sakęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Šiuo metu ir socialinio draudimo pensijos, ir valstybinės pensijos indeksuojamos kasmet nuo sausio 1 dienos.

Kartu priimtomis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisomis (projektas Nr. XIVP-1504(2) sutarta nustatyti papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą ir pagal jį indeksuotus socialinio draudimo bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžius, taikomus nuo 2022 m. birželio 1 d.

Įstatyme 2022 m. VSDF biudžete pensijų išlaidas nutarta padidinti 67,7 mln. eurų, asignavimus iš valstybės biudžeto socialinio draudimo pagrindinei (bendrajai) pensijos daliai kompensuoti nuspręsta padidinti 52,4 mln. eurų.

„Pagal atnaujintą ekonominės raidos scenarijų laukiama, kad 2022 m. šalies darbo užmokesčio fondas augs 0,4 proc. punkto mažiau, nei buvo planuota tvirtinant 2022 m. VSDF biudžetą. Tačiau dėl geresnių 2021 m. rezultatų laukiama, kad 2022 m. VSDF biudžeto pajamos bus 145,8 mln. eurų didesnės, nei planuota. 2021 m. darbo užmokesčio fondas išaugo 13,2 proc., nors laukiamas šalies darbo užmokesčio fondo augimas buvo 9,5 proc. Dėl padidėjusio darbo užmokesčio atitinkamai didėja ir VSDF biudžeto išlaidos“, − pažymima aiškinamajame rašte.

Įstatymo pakeitimais patvirtintas papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientas ir pagal jį indeksuoti socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodikliai: papildomo pensijų indeksavimo koeficientas – 1,05, bazinės pensijos dydis – 225,84 euro, pensijų apskaitos vieneto vertės dydis – 4,94 euro.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pasitikrinkite pašto dėžutes – „Sodra“ siunčia registruotus laiškus tiems gyventojams, kurie metų pradžioje įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje arba jiems siūloma atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų pervedimą. Laiškai siunčiami žmonėms, kurie iki šiol neperskaitė pranešimų savo asmeninėse „Sodros“ paskyrose. Apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime galima iki birželio 30 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Balandį „Sodros“ laiškus siunčiamus įprastu paštu gaus beveik 83 tūkst. gyventojų.

Iš viso metų pradžioje pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba sustabdytų pensijų kaupimo įmokų atnaujinimą gavo beveik 264 tūkst. gyventojų. Daugiau nei pusė, tai yra 157,5 tūkst., jau perskaitė pranešimus savo asmeninėse paskyrose www.sodra.lt/gyventojui.

Į pensijų kaupimą įtraukti beveik 89 tūkstančiai gyventojų. Tai žmonės, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ir tie, kurie 2019 metais atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Įstatymas numato, kad žmonės įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų.

Šiuo metu per 49 tūkst. gyventojų dar nepriėmė sprendimų dėl dalyvavimo pensijų kaupime. Jie gali tai padaryti iki birželio 30 d. Jei iki to laiko pranešimų gavėjai nieko nedarys, tuomet nuo 2022 m. liepos 1 d. pradės kaupti antroje pakopoje. Priklausomai nuo pasirinkto kaupimo tarifo, į pensijų fondą bus pervedama 2,7 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir valstybės paskata – 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), arba 3 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir 1,5 proc. VDU iš valstybės lėšų.

39,5 tūkst. žmonių, arba 44 proc. visų įtrauktųjų, jau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Tai padaryti itin paprasta. Prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, matomas prašymas atsisakyti kaupimo. Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“.

Šiais metais pranešimus iš „Sodros“ gavo ne tik tie gyventojai, kurie įtraukti į pensijų kaupimą. Žinutes apie siūlomą automatinį įmokų atnaujinimą gavo žmonės, kurie anksčiau dalyvavo pensijų kaupime, tačiau 2019 metais neterminuotai sustabdė įmokų pervedimą. Tokių žmonių yra beveik 175 tūkstančiai.

Nuo kitų metų liepos 1 d. jų įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jei iki birželio 30 d. jie neatsisakys įmokų pervedimo atnaujinimo. Atsisakius įmokų pervedimo atnaujinimo šiais metais, ši procedūra bus kartojama dar du kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo įmokas sustabdžiusio asmens amžiaus – tai yra net ir tuomet, kai žmogui bus daugiau nei 40 metų.

Kiek daugiau nei pusė – 89 tūkst. žmonių – jau atsisakė atnaujinti įmokų pervedimą, pateikę prašymus asmeninėse „Sodros“ paskyrose. 85,5 tūkst. žmonių dar nepareiškė savo sprendimo.

Jeigu asmuo buvo įtrauktas į pensijų kaupimą arba jam siūloma automatiškai atnaujinti įmokas, jis gali nelaukti liepos 1 d. ir bet kada sudaryti pensijų kaupimo sutartį arba atnaujinti pensijų įmokų pervedimą. Tokia galimybe pasinaudojo 760 žmonių įtrauktų į pensijų kaupimą ir 840 žmonių savarankiškai atnaujinusių įmokų pervedimą.

Dar 3009 žmonės, kurie šiais metais nebuvo įtraukti į pensijų kaupimą, naujai sudarė pensijų kaupimo sutartis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, pasaulio ekonomika, vis dar besitvarkanti su pandemijos padariniais, patyrė dar vieną smūgį. Siekiant sušvelninti augančių kainų ir paslaugų poveikį labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims, Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo vasaros papildomai didinti socialinio draudimo bei valstybines pensijas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Nuo šių metų pradžios pakėlėme pensijas labiau, nei numato įstatymas. Tačiau suprantame, kad pagyvenusius žmones ir žmones su negalia vis dar labiausiai paliečia augančios kainos, jie patiria skurdo riziką. Todėl siūlome padidinti jų pajamas ir kuo labiau sušvelninti neigiamą kylančių kainų poveikį. Tikimės, kad gausime pritarimą Seime ir nuo birželio 1 dienos pensijos augs“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

KAS SIŪLOMA?

Pritarus ministerijos siūlymams, nuo 2022 metų vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija siektų apie 482 eurus (padidėtų apie 22 eurus), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidėtų apie 25 eurais). Vidutinės netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos, priklausomai nuo asmenims netekto darbingumo lygio, papildomai didėtų nuo 10 iki 21 euro. Socialinio draudimo bazinė pensija sieks 225,84 Eur, o pensijų apskaitos vieneto vertė – 4,94 Eur.

KADA DIDESNĖS PENSIJOS PASIEKS ŽMONES?

Ir socialinio draudimo pensijos, ir valstybinės pensijos bus pradėtos indeksuoti jas mokant už birželio mėnesį.

Papildomai indeksuotos socialinio draudimo pensijos bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip 2022 m. liepos mėnesį išmokant kartu nepriemoką, jeigu tokia susidarys.

Kadangi valstybinės pensijos mokamos už praeitą mėnesį, naujo indeksuoto dydžio pensijos būtų pradėtos mokėti 2022 m. liepos mėnesį.

KAIP YRA ŠIUO METU?

Ir socialinio draudimo pensijos, ir valstybinės pensijos indeksuojamos kasmet, nuo sausio 1 dienos.

Socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal 7 metų darbo užmokesčio fondo pokyčio vidurkį. Be to, esant „Sodros“ biudžeto pertekliui, socialinio draudimo pensijų individualioji dalis gali būti indeksuojama papildomai, šiam indeksavimui panaudojant ne daugiau kaip 75 proc. kalendoriniais metais planuojamo pertekliaus.

Valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metais paskutiniame paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje paskelbto praėjusių metų Suderintą vartotojų kainų indekso vidurkį.

Įvertinus socialinio draudimo pensijų gavėjų skaičiaus pokyčius, šių pensijų papildomam indeksavimui papildomai reikės apie 53 mln. eurų „Sodros“ biudžeto ir 52,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Papildomam valstybinių pensijų indeksavimui prireiks beveik 5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Priėmus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamus siūlymus, pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. birželio 1 d.

socmin.lrv.lt nuotr.

Informacija dėl maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo dalinimo.

Šilutės miesto gyventojams maisto produktai bus dalijami Cintjoniškių g. 11A (Šilutės turgaus „Urmo bazėje“), Šilutėje, Šilutės seniūnijos kaimų gyventojams – Šilutės seniūnijoje 2022 m. balandžio 11, 12, 13 d. nuo 9 iki 13 valandos. Kitų seniūnijų gyventojams maisto produktai bus dalijami seniūnijose nuo 2022 m. balandžio 11 dienos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gyventojų prašoma maisto produktus atsiimti nurodytu laiku. Asmenys, neatsiėmę maisto produktų per 3 darbo dienas, nebeturės galimybės jų atsiimti seniūnijose, kadangi maisto produktai bus atiduoti kitiems socialiai remtiniems asmenims.

www.silute.lt inf.

Organizatorių nuotr.

Jau šį penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose vyksianti „Maisto banko“ akcija yra kritiškai svarbi. Tik nuo žmonių gerumo ir aukojimo mastų priklausys, kiek ir kaip ilgai „Maisto bankas“ galės padėti sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Prognozuojama, kad dėl kylančių kainų paramos maistu gavėjų skaičius ženkliai išaugs.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Maisto bankas“ prašo visuomenę ištiesti pagalbos ranką ir kovo 25–26 dienomis apsiperkant parduotuvėse paaukoti ilgiau galiojančių maisto produktų. „Maisto aukojimai šios akcijos metu yra nepaprastai reikalingi. Labai prašome žmonių nelikti abejingais ir prisidėti tiek, kiek tik galit, nes nevyriausybinių organizacijų ilgo galiojimo maisto atsargos išseko, o paramos gavėjų skaičiai vis dar auga. Prognozuojama, kad jis gali išaugti net dvigubai“, – dalinasi „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

S. Gurevičius mano, kad skaičiai augs dėl dviejų aiškiai pastebimų tendencijų. „Sparčiai kylant maisto kainoms daug ir taip nelengvai besivertusių žmonių nebeišgali nusipirkti sau maisto, dėl to pagalbos maistu kreipiasi į mus. Taip pat tikėtina, kad greitu metu prie net 143 000 nuolat maistu remiamų Lietuvos gyventojų prisijungs ir Ukrainos karo pabėgėliai, kurie dėl įvairių priežasčių negalės dirbti – tarp atvykusių yra ir neįgaliųjų, senjorų, itin gausių šeimų. Todėl kovo 25–26 dienomis vyksiančios „Maisto banko“ akcijos metu visuomenės paaukotas maistas tampa gyvybiškai svarbus dešimtims tūkstančių žmonių“, – sako S. Gurevičius.

„Maisto banko“ direktorius primena, kad dėl pagalbos ukrainiečiams, parama Lietuvos gyventojams nebuvo nutraukta ir nesumažėjo. „Nors visuomenė nuolat mato mūsų aktyvią pagalbą Ukrainai, tačiau darbai Lietuvos žmonėms niekada nesustojo, mes iki šiol padedame tūkstančiams stokojančių Lietuvos gyventojų ir beveik 600 kitų nevyriausybinių Lietuvos organizacijų. Žmonėms dalinami nuo sunaikinimo išgelbėti trumpo galiojimo maisto produktai, tokiu būdu ne tik padedama sunkiau gyvenantiems, bet ir kovojama su maisto švaistymu. Žinome, jog ypač šiuo metu daugeliui kyla noras kaupti maisto atsargas spintelėse, bent kelioms dienoms apsirūpinti atsargomis norėtų ir daug stokojančių žmonių. Deja, jiems tai kelia didelį rūpestį ir baimę, kai jie žino, kad namuose esančio maisto neužtenka net vienai dienai“, – sako S. Gurevičius.

Kovo 25–26 dienomis apsiperkant didžiuosiuose prekybos tinkluose paaukoti ilgo galiojimo produktų bus galima net 69 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Šiemet „Maisto bankui“ talkina net 330 organizacijos, kurios renka paramą ir savo globojamiems žmonėms – mažas pajamas gaunančioms šeimoms, darbo netekusiems, neįgaliesiems ar senjorams. Parduotuvėse žmonių lauks skirtingų organizacijų savanoriai, jie mielai atsakys apie produktų poreikį, organizacijų globojamus žmones.

„Maisto bankas“ kviečia aukoti ir baltymais turtingus ilgo galiojimo maisto produktus – mėsos, žuvies konservus, taip pat augalinį maistą. Siekiama sudaryti kuo pilnavertiškesnį maisto krepšelį stokojantiems.

„Jei dar svarstote padėti ar ne, šį kartą nedvejokite, nes labai reikia kiekvieno iš jūsų pagalbos, kviečiame prisidėti kiek kas tik gali. Kai sandėliai visiškai ištuštėję ir paramos maistu prašančių žmonių atsiranda vis daugiau, negalime apsieiti be visų jūsų pagalbos“, – dalyvauti akcijoje prašo „Maisto banko“ direktorius.

Aukoti maisto produktus didžiuosiuose prekybos tinkluose galėsite kovo 25 d., penktadienį, 15–20 val. ir kovo 26 d., šeštadienį, 10–20 val.

„Maisto banko“ akcija Šilutėje

Organizatorių nuotr.

Kovo 25–26 dienomis tradiciškai prekybos centruose vyksianti „Maisto banko“ akcija šiemet kitokia – ilgo galiojimo maisto produktų reikia surinkti dar daugiau, nes jie padės išgyventi ne tik tūkstančiams skurstančių Lietuvos gyventojų, bet ir į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Maisto bankui“ talkins net 6 tūkstančiai savanorių, 330 socialinių organizacijų, padedančių mažas pajamas gaunančioms šeimoms, darbo netekusiems, neįgaliems ar pagyvenusiems žmonėms. Jau trisdešimt antrąjį kartą vykstanti akcija geram tikslui suvienija žmones iš visos Lietuvos! Aukoti maistą didžiuosiuose prekybos tinkluose visuomenė kviečiama net 69 Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

„Ši „Maisto banko“ akcija – ypatinga. Prasidėjus karui Ukrainoje sulaukiame labai daug klausimų apie tai, kaip kiekvienas gali prisidėti, padėti ukrainiečiams, ar gali atvežti maisto. Dėl sunkių logistinių bei maisto skirstymo procesų mes negalime priimti maisto iš fizinių asmenų kiekvieną dieną. Tačiau čia puikiai pasitarnauja jau dvidešimt metų vykstanti „Maisto banko“ akcija, kurios metu kiekvienas Lietuvos gyventojas galės paaukoti maisto, kuris bus skirtas tiek ukrainiečiams, tiek skurstantiems Lietuvos gyventojams“, – dalinasi „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius. Jis neslepia, jog šiuo metu paaukotų produktų reikės kaip niekada daug.

Akcija vyks kovo 25–26 dienomis didžiuosiuose prekybos tinkluose. Daugumoje „Maxima“, „Lidl“, „Iki“, „Rimi“, „Utenos prekyba“ parduotuvių, keliose „Norfa“ parduotuvėse rasite „Maisto banko“ stendus, prie kurių jūsų lauks savanoriai. Aukoti ilgo galiojimo maisto produktus bus galima beveik visoje Lietuvoje! Parama bus renkama net 69 Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

„Paramą renka įvairios nevyriausybinės organizacijos, todėl skirtinguose miestuose savanoriaus būtent tose vietovėse veikiančių organizacijų žmonės – savanoriai, o kartais net ir patys paramos gavėjai: senjorai iš globos organizacijų, vaikų globos šeimynos, vaikų dienos centrai, neįgaliųjų draugijos. Šiemet net 330 organizacijų padės rinkti maistą stokojantiems Lietuvos gyventojams bei Ukrainos pabėgėliams“, – pasakoja S. Gurevičius.

Aukoti maisto produktus prekybos tinkluose galėsite kovo 25 d., penktadienį, 15–20 val. ir kovo 26 d., šeštadienį, 10–20 val. Maistą aukoti galima ir internetu, Barbora.lt platformoje, kurioje yra atrinkti patys reikalingiausi produktai ukrainiečiams. Juos „Barbora“ pristatys tiesiai „Maisto bankui“. Plačiau apie tai, kaip galite aukoti per Barbora.lt, skaitykite čia: https://www.maistobankas.lt/parama-maistu-per-barbora-lt/

Prisidėti galite ne tik maistu, skambindami trumpuoju numeriu galite 1343 paaukoti 3 eurus. Kiekvienas euras virsta į 15 porcijų maisto nepasiturintiems.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kovą apie 200 tūkstančių gavėjų sulauks vienišo asmens išmokos. Ją gaus visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir neįgalieji, negaunantys našlių pensijos. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus paskutinę kovo savaitę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Prasidėjus šio mėnesio pensijų mokėjimui, sulaukiame ir gyventojų klausimų dėl vienišo asmens išmokos. Kaip ir skelbėme anksčiau, pirmosios išmokos pasieks gyventojus iki kovo mėnesio pabaigos, planuojama – paskutinę kovo savaitę“ – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Klientai, gaunantys pensijas į namus arba pašte, šią išmoką gaus balandžio mėnesį kartu su pagrindine pensija.

Žmonės, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso nuo šių metų pradžios, kartu su kovo mėnesio išmoka gaus ir susidariusią nepriemoką už sausio ir vasario mėnesius.

Nuo šių metų sausio teisę į vienišo asmens išmoką įgijo apie 200 tūkstančių vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių. Ji skiriama remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie asmenų šeimyninę padėtį – nereikia kreiptis į „Sodrą“, teikti prašymą raštu ar telefonu.

Tik tais atvejais, kai paaiškės, kad Gyventojų registre nėra pakankamai informacijos arba ji netiksli, „Sodra“ paprašys pateikti papildomus duomenis arba tarpininkaus, kad šie duomenys būtų įrašyti į Gyventojų registrą.

„Jei žmogus žino, kad jam priklauso vienišo asmens išmoka, tačiau negaus jos šio mėnesio pabaigoje, prašome kreiptis „Sodros“ informacijos numeriu (+370) 5 250 0883 arba, iš anksto užsiregistravus, į klientų aptarnavimo skyrių. Konsultantai patikrins kiekvieną atvejį ir, jei reikės, susisieks su kitomis institucijomis dėl trūkstamų dokumentų. Gyventojams, kurie santuoką ar ištuoką registravo Lietuvoje, nereikia patiems kreiptis į metrikacijos skyrius ar kitas įstaigas“ – paaiškina Evaldas Mikutis.

Vienišo asmens išmokos dydis 2022 metais siekia 32 eurus – tiek, kiek sudaro ir socialinio draudimo našlių pensijos dydis. Žmonėms, gaunantiems našlių pensijas, vienišo asmens išmoka nebus skiriama – jie ir toliau gaus našlių pensijas. Vienišo asmens išmoką gaus tie žmonės, kurie negauna našlių pensijos arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė už vienišo asmens išmoką – tokiu atveju žmogus turi kreiptis į „Sodrą“ su prašymu stabdyti mažesnės našlių pensijos mokėjimą.

Širdies ligos vienos dažniausių ir pavojingiausių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje nuo jų miršta 17 mln. žmonių, kas sudaro trečdalį visų mirčių. Širdies problemas gali išduoti tam tikri simptomai. Tačiau ne visada juos lengva pastebėti. Dėl šios priežasties širdies ligos tampa tik dar pavojingesnės. Taigi kaip jas atpažinti?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Širdies ligos, susijusios su kraujagyslėmis

Aterosklerozė-liga kuria sergant arterijose susikaupia riebalinės plokštelės, kurios gali pažeistiširdies arba galvos smegenų kraujadysles. Dėl susikaupusių „apnašų“ kraujagyslės spindis susiaurėja arba užsikemša, tai gali sukelti širdies priepuolį (infarktą), trumpalaikį skausmą krūtinėje (krūtinės anginą) arba insultą.

Vyrų ir moterų širdies kraujagyslių , kitaip dar vadinamų, vainikinių arterijų ligos simptomai gali skirtis. Pavyzdžiui, vyrams dažniau pasireiškia krūtinės skausmas, o moterims – dusulys, pykinimas ir stiprus nuovargis kartu su diskomfortu krūtinėje. Bendri vainikinių arterijų ligos simptomai gali būti skausmas, spaudimas ir diskomfortas krūtinėje (krūtinės angina), dusulys. Tokią problemą taip pat gali išduoti skausmas, tirpimas, silpnumas arba šaltis kojose ar rankose, jei susiaurėjusios tų kūno dalių kraujagyslės. Aterosklerozei gali būti būdingas ir kaklo, žandikaulio, gerklės, viršutinės pilvo dalies ar nugaros skausmas.

Nenormalaus širdies plakimo sukeliamos ligos

Kartais širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai. Tokia būklė vadinama aritmija. Esant jai, gali būti juntamas plazdėjimas krūtinėje, stipresnis (tachikardija) arba silpnesnis (bradikardija) širdies plakimas, krūtinės skausmas ar diskomfortas. Dėl aritmijos taip pat gali pasireikšti dusulys, galvos svaigimas, alpimas, silpnumas, tamsumas akyse, mėtymas į šonus. Diagnozuoti šią ligą gali gydytojas kardiologas. Taigi jei pajutote bet kokius aritmijos požymius ar simptomus, būtinai pasikonsultuokite su šiuo specialistu.

Širdies defektų sukeliamos ligos

Sunkios širdies ydos paprastai pastebimos netrukus po gimimo. Vaikams jos pasireiškia blyškiai pilka arba mėlyna odos spalva (cianoze), patinimu kojose, pilve ar srityse aplink akis. Maitinimo metu kūdikiui gali atsirasti dusulys, lemiantis mažą svorio prieaugį. Ne tokios rimtos įgimtos širdies ydos dažnai diagnozuojamos tik vaikystėje arba suaugus. Jų požymiai ir simptomai paprastai nekelia pavojaus gyvybei. Tai gali būti lengvas dusulys ir greitas nuovargis užsiimant fizine veikla, rankų kulkšnių ar pėdų patinimas.

Širdies raumens ligos

Kardiomiopatija –paveldima arba kitų priežasčių sukeliama širdies raumens liga. Ankstyvosiose jos stadijose simptomų gali ir nebūti. Ligai progresuojant, gali pasireikšti dusulys aktyvumo ir ramybės metu, kojų, kulkšnių bei pėdų patinimas, nuovargis, nereguliarus širdies plakimas, galvos svaigimas, alpimas.

Širdies ligos, kurias sukelia infekcija

Širdies sienos vidinį sluoksnį (endokardą) pažeidžianti infekcija vadinama endokarditu. Juo sergant, gali pasireikšti karščiavimas, dusulys, silpnumas ar nuovargis, patinimas kojose arba pilve. Tokia infekcija taip pat gali sukelti širdies ritmo pokyčius, sausą arba nuolatinį kosulį, odos bėrimus ar neįprastas dėmes. Dažniausiai ši patologija atsiranda esant dantų ligoms.

Širdies sienos vidurinio sluoksnio uždegimas vadinama edokarditu, gali atsirasti po kitų persirgtų infekcinių ligų. Pagrindinis simptomas būna širdies skausmas, kurį gali lydėti rimto sutrikimai. Širdies sienos išorinio sluoksnio uždegimas vadinamas perikarditu. Gali atsirasti sergant kitomis ligomis. Pagrindiniai simptomai dusulys ir dažnas širdies plakimas.

Širdies vožtuvų pažeidimų sukeliamos ligos

Širdyje yra keturi vožtuvai: aortos, dviburis , plaučių ir triburis. Jie atsidaro ir užsidaro, kad kraujas tekėtų per širdį. Įvairios priežastys gali lemti vožtuvų pažeidimus ir sukelti jų apkalkėjimą, nesandarumą, netinkamą užsidarymą arba atsidarymą. Priklausomai nuo to, kuris širdies vožtuvas veikia netinkamai, gali pasireikšti tokie simptomai kaip nuovargis, dusulys, nereguliarus širdies plakimas, pėdų ar kulkšnių patinimas, krūtinės skausmas, apalpimas.

Širdies liga gali sukelti grėsmę žmogaus gyvybei. Siekiant jos išvengti arba sėkmingai gydyti, svarbu reguliariai tikrintis sveikatą. Taigi nepamirškite to daryti ir jūs.

.

.

Užsakymo Nr. 220301

lrv.lt nuotr.

Šilutės rajone, anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, besikreipiančiųjų dėl būsto šildymo kompensacijų skaičius padidėjo 7 kartus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų padaugėjo beveik 40 proc. Tai rodo preliminarūs statistiniai duomenys, gauti palyginus 2021 m. ir 2022 m. sausio mėnesius. Sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai kompensaciją gali gauti nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildosi būstą: centralizuotai, malkomis, dujomis, elektra ar kt.

„Statistiniai duomenys nepalieka abejonių, kad šį šildymo sezoną valstybės pagalba šalies gyventojams yra prieinamesnė ir taiklesnė. Džiaugiuosi, kad dar rudenį priėmėme teisės aktų pakeitimus, kurie leidžia didesnei daliai sunkiau besiverčiančių žmonių skirti būsto šildymo kompensacijas. Padvigubėjęs valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, leidžia gauti didesnes kompensacijas ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamų žmonių pajamas”, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kaip rodo statistiniai duomenys, beveik 95 proc. visų gyventojų, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo kompensacijos, prašymai buvo patenkinti. Šiemet sausio mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų buvo 127 tūkst., jiems paskirstyta 6,4 mln. Eur. Palyginimui, pernai tuo pačiu laikotarpiu būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 91 tūkst. žmonių, išlaidos kompensacijoms mokėti sudarė 2,47 mln. Eur.

Palyginus 2022 m. sausio mėnesį su 2021 m. gruodžio mėnesiu matyti, kad dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos kreipėsi 5 kartus daugiau žmonių – atitinkamai gauta 149,7 tūkst. ir 30,4 tūkst. prašymų.

Labiausiai besikreipiančių dėl būsto šildymo kompensacijų skaičius augo Pagėgių r. (13,5 karto), Trakų r. (9 kartus), Palangos m. (8 kartus), Kėdainių r. (7,8 karto), Skuodo r. (7,6 karto), Vilniaus r. (7,3 karto), Šilutės r. (7 kartus) savivaldybėse.

Mažiausiai besikreipiančių dėl būsto šildymo kompensacijų skaičius didėjo Alytaus r. (2,6 karto), Kazlų Rūdoje (3 kartus), Šiaulių r. (3,1 karto), Varėnos r. (3,4 karto), Pasvalio r. (3,5 karto) ir Kretingos r. (3,5 karto).

SVARBU. Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama už praėjusį mėnesį ir įprastai skiriama 3 mėnesiams, taip pat gali būti grąžinama už 2 praėjusius mėnesius. Jei žinoma, kad per paramos teikimo laikotarpį asmens ar šeimos situacija nesikeis, kompensacija gali būti skiriama visam šildymo sezonui, pavyzdžiui, pensinio amžiaus asmenims.

Kaip skaičiuojama būsto šildymo kompensacija?

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Apskaičiuojant pajamas būsto šildymo išlaidų kompensacijai, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.

Kaip sužinoti, ar kompensacija priklauso?

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Kur kreiptis dėl kompensacijos?

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kai kam pensijos gali ir sumažėti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks ir išankstinių pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Kai kurie gavėjai vasarį gali sulaukti mažesnių sumų nei sausį – taip yra dėl to, kad padidėjus pensijai, sumažėja mažų pensijų priemoka.

Primename, kada ir kokias pensijas bei išmokas mokės „Sodra“ vasario mėnesį.

Kas jau gavo padidintas pensijas?

Nuo sausio mokamos indeksuotos senatvės, netekto darbingumo, našlių ir kitos socialinio draudimo pensijos. Pensijos didinamos kasmet, priklausomai nuo ekonomikos rodiklių, darbo užmokesčio fondo ir kitų veiksnių. „Sodra“ jau metų pradžioje perskaičiavo visas pensijas pagal naujus indeksavimo koeficientus. Kiekvienam gavėjui padidėjimas yra individualus – priklauso nuo sukaupto darbo stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų.

Kas padidintas pensijas gaus vasarį?

Nuo vasario didesnės sumos pasieks išankstinių pensijų, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijų gavėjus. Visos šios pensijos mokamos už praėjusį, o ne einamąjį mėnesį, todėl sausį šie gavėjai dar nepajuto padidėjimo.

Kas vasarį gali gauti mažesnę sumą nei sausį?

Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2021 metais jis siekė 260 eurus, o 2022 metais padidėjo iki 267 eurų. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tada priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.

Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei atnaujinta pensija didesnė nei 267 eurai. Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija pernai siekė 230 eurų ir buvo mažesnė nei 260 eurų, tad jis gaudavo ir 30 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams.

Po indeksavimo jo pensija 2022 metų sausį pasiekė 254 eurus. Pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jau sausį gyventojas gavo 254 eurų pensiją. Tuo tarpu priemokos mokamos už praėjusį mėnesį – taigi sausį gyventojas gavo priemoką už gruodį, kuri apskaičiuota pagal gruodžio mėnesio gaunamą pensiją ir siekė 30 eurų. Taigi sausį žmogus iš viso gavo 284 eurus.

Vasario mėnesį gyventojas gavo padidėjusią pensiją – 254 eurus ir priemoką už sausio mėnesį, kuri siekia 13 eurų, kad visa pensijų ir išmokų suma nebūtų mažesnė nei 267 eurai. Taigi, palyginti su sausiu gyventojas gavo mažesnę sumą, tačiau lyginant su 2021 metų gruodžiu ši suma padidėjo.

Kada mokamos vienišo asmens išmokos?

Nuo naujųjų metų mokama ir padidėjusi – 32 eurų dydžio – vienišo asmens išmoka. Sausį asmenys, kuriems vienišo asmens išmoka paskirta praėjusiais metais, gavo dvi išmokas – už gruodį ir už sausį. Taip yra dėl to, kad pasikeitus įstatymui, nuo naujųjų metų vienišo asmens išmoka mokama už einamąjį, o ne už praėjusį mėnesį. Išmoka mokama periodiškai kas mėnesį – vasarį jos sulauks tie gavėjai, kuriems išmoka buvo paskirta 2021 metais.

Šiais metais prašymo dėl vienišo asmens išmokos teikti nebereikia. Nuo 2022 metų pradžios vienišo asmens išmoka yra skiriama automatiškai, pagal turimus valstybės registrų duomenis. Gavėjai, kuriems ši išmoka priklauso nuo sausio, išmoką ir susidariusią nepriemoką gaus kovo mėnesį. Pavyzdžiui, jei žmogus įgijo teisę į išmoką 2022 m. sausio mėnesį, 2022 m. kovą jis gaus išmoką už einamąjį mėnesį bei susidariusią nepriemoką už sausio ir vasario mėnesius – iš viso 96 eurus. Vėliau išmoka bus mokama periodiškai kas mėnesį.

Tuo pačiu laiku vienišo asmens išmoką gaus ir tie asmenys, kurie prašymus pateikė pernai, tačiau teisę gauti išmoką įgijo tik šiais metais. Ji taip pat bus išmokėta tiems žmonėms, kurie teisę į išmoką įgijo nuo 2021 metų liepos ar vėlesnio mėnesio, bet nesikreipė dėl jos skyrimo.

lrv.lt nuotr.

Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

„Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra. Noriu pakviesti visus sunkiau besiverčiančius gyventojus į savo gyvenamosios vietos savivaldybę kreiptis dėl kompensacijos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tais atvejais, kai būste įrengtas geoterminis šildymas, tačiau elektros energijos suvartojimo apskaita patalpoms šildyti neįrengta (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas viešajame registre (Registrų centre).

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO? Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt

KELETAS PAVYZDŽIŲ: KAIP SKAIČIUOJAMOS BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS IR KAS JAS GALI GAUTI

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 489 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Pritaikius naują metodiką, jis pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 10,2 euro už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) jam bus kompensuojamos 100 proc.

Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 978 eurus senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 46,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m ) bus kompensuojamos 100 proc.

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis neįgalus asmuo gauna 214,5 euro šalpos neįgalumo pensiją (netekus 60 proc. darbingumo) ir vienišo asmens išmoką. Pritaikius naują metodiką, asmeniui už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

Pavyzdžiui, dviejų asmenų šeima, iš kurių vienas gauna 489 eurų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą, o kitas yra neįgalus ir gauna 305 eurų vidutinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 27,8 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus kompensuojamos.

Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima (du tėvai ir du vaikai), kai vieno iš tėvų darbo užmokestis – MMA (533 Eur į rankas), o kito iš tėvų – vidutinis darbo užmokestis (1060 Eur į rankas), už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 16,33 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (70 kv/m) bus kompensuojamos.