Krašto naujienos internete
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Balandžio 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Ovidijus Normantas vedė nuotolinę pamoką Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos 6c klasės mokiniams, kurių informatikos mokytoja yra Selestina Sirtautė.
Nuotolinės pamokos metu pristatyti robotikos užsiėmimai, vykstantys F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.
R. Nalivaikos, www.vivmu.lt, nuotr.Pandemijos metu vis daugiau žmonių atsigręžia į gamtą ir dažniau laiką leidžia miške. Į gamtą traukia ir šeimos, ir sporto entuziastai, ir norintys pavedžioti savo augintinius ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore. Vis dėlto, kai kurie pamiršta, jog svečiuojasi ten, kur gyvena daugybė skirtingų gyvūnų, o juos susitikę – ne visada elgiasi taip, kaip derėtų.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.1906 m. šią dieną buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus.
Lietuvoje ši šventė neretai švenčiama kovo pabaigoje. Lietuvos ornitologų draugija kasmet paskutinį kovo dešimtadienį organizuoja Paukščių dienas, kurių metu visi norintys ir besidomintys sparnuočių gyvenimu stebi paukščius, susipažįsta su jų gyvenimu ar kelia inkilus.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti.
Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Pempės istoriniame ir etnokultūros kontekste.
Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – plačiai žinomas paukštis, kurį tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juolab kad tai vienas pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Todėl Lietuvos kaimo gyventojams pempė istoriškai, kartu su dirviniu vieversiu, buvo pavasario šauklio simbolis.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Net ir galiojant karantino suvaržymams teisinių žinių konkursas „Temidė“ šiemet įvyko. Tiesa, kaip ir daugelis renginių šiuo metu, jis vyko virtualioje erdvėje.
Konkursą Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Tauragės AVPK Šilutės policijos komisariato bendruomenės pareigūnėmis Nerija Ropiene ir Jurgita Kaktiene, šiemet rengė jau ketvirtus metus.
Stop kadras.Išgyventa tremtis ir sugrįžimas į pasikeitusius namus sovietų okupuotoje Lietuvoje – vaizdingame istorikės, muziejininkės Rozos Šikšnienės pasakojime.
Šilutės ir Ramučių evangelikų liuteronų bendruomenių gyvenimas ir istorija sovietmečiu.
Kam įdomu – prašom: https://www.lrt.lt/mediateka…
www.vivmu.lt nuotr.Pavasarį grįžta paukščiai, tad sutikime juos svetingai. Valstybinių miškų urėdija kovo 15-19 dienomis kviečia iškelti inkilus sugrįžtantiems paukščiams.
am.lrv.lt nuotr.Prasidedant intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui, kovo 15 d. įsigalioja draudimas šalinti saugotinus želdinius ar jų dalis. Jeigu medį ar kitą augalą šalinti būtina, gyventojai turi gauti ornitologo eksperto pažymą ir savivaldybės leidimą.
Aplinkos ministerija ragina nepjauti ir visų kitų nesaugotinų medžių, krūmų – sparnuočiams reikia ramybės. Jeigu nėra galimybės nenupjauti augalo, ministerija prašo įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų.
Praėję metai parodė, kaip greitai mums įprasta situacija gali apsiversti aukštyn kojomis. Ir jei kovos su pandemija būdą jau daugiau mažiau radome, tai visa eilė aplinkosauginių, darnaus vystymosi, taršos problemų vis dar reikalauja pasukti galvą. Todėl jau penktus metus pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ vyresnių klasių moksleivius kviečia į „Žaliąją olimpiadą“.
Pempė. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)Nuo senovės kovo 10-ąją Lietuvoje švenčiama keturiasdešimties paukščių diena, simbolizuojanti paukščių parskridimas. Tikima, kad šią dieną į Lietuvą jau būna sugrįžę svetur žiemojusių 40 paukščių rūšių.
Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei, ši šventė buvo pervadinta 40 šventų kankinių diena, IV a. atidavusių gyvybę už krikščionybės išpažinimą. Liturginę ir liaudišką šventę apibendrinus buvo sakoma, kad kankinių garbei atskrenda 40 paukščių.
Stop kadras.Ekspedicijos liuteronų istorijos pėdsakais 22-asis pasakojimas – apie Šilutės miesto istoriją.
Koks vaidmuo Šilokarčemos (Heydekrug) istorijoje tenka visuomenės ir kultūros veikėjui Hugo Šojui? Kaip buvo pastatyta ir kuo ypatinga Martyno Liuterio evangelikų liuteronų bažnyčia? Kas pasaulinio garso rašytoją ir dramaturgą Hermaną Zudermaną sieja su šiuo kraštu?
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu vis dar stebimi migruojantys kovai, o kai kur jau ir lizdus kraunantys.
Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.
www.vivmu.lt nuotr.Šylant orams netrukus pasitiksime ir grįžtančius paukščius. Valstybinių miškų urėdija kovo 15-19 dienomis skelbia inkilų kėlimo šventę ir dalijasi svarbiausiais patarimais, kokie inkilai tinkamiausi paukščiams, bei kaip juos tinkamai iškelti.
Lietuvoje inkilų kėlimo pradininku laikomas gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas, kuris organizuotai pradėjo kelti inkilus jau 1922 metais. Dabar inkilus kelia ne tik miškininkai ar gamtininkai, bet ir daugybė paukščiams norinčių pagelbėti gamtos mylėtojų.
'Šoferiukų' nuotr.Šilutės geležinkelio stoties pastate įsikūrusi vairavimo mokykla savo langus uždengė istorinėmis nuotraukomis.
Spauskite „Skaityti toliau“ ir patys įvertinkite.
Pažinti saugomas teritorijas, suvokti, kas yra saugojama, keliauti po nacionalinius ir regioninius parkus bus lengviau. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM kuria naują interneto svetainę – saugoma.lt ir šiuo metu visuomenei pristato bandomąjį jos variantą.
Sukūrus naują interneto svetainę saugoma.lt bus sudarytos galimybes platesniam visuomenės informavimui, saugomų teritorijų žinomumo, gamtosauginio sąmoningumo didinimui.
Lietuvos pajūrio regionas grimzda iki 2,5 mm per metus greičiu. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)Kaip skelbiama UNESCO 2020 m ataskaitoje, žemės paviršiaus grimzdimas tampa vis aktualesne problema daugelyje pasaulio vietų. 2040 metais šis procesas reikšmingai paveiks 19 proc. visų pasaulio gyventojų gyvenimo sąlygas.
Tačiau po žodžiu „žemės grimzdimas“ minėtoje ataskaitoje sudėtas labai platus spektras geologinių reiškinių, kurie vyksta dėl įvairių priežasčių. Jas reikia aptarti detaliau ir įvardinti reiškinius, dėl kurių reikėtų susirūpinti.
Signataras Kazimieras Steponas Šaulys.1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos tautinės tarybos pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės Aktas yra vienas reikšmingiausių XX a. lietuviškų dokumentų. Akte buvo skelbiama, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.
Vincentas Sakas – apie Mažosios Lietuvos šiupinius.
Kam įdomu – prašom: https://drive.google.com….
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Taisyklė nekalbėti su nepažįstamais, kurią nuo mažų dienų vaikams diegia tėvai, turėtų galioti ir realiame, ir skaitmeniniame pasaulyje. Vis dėlto dažnai jauni žmonės lengva ranka į virtualius draugus priima visai nepažįstamus žmones – Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad 9 iš 10 „Facebook“ vartotojų yra gavę kvietimą draugauti iš nežinomo asmens, o kas antras jį priėmė.
Loading ...