mlietuva.lrv.lt nuotr.Gegužės 22-ąją pasaulyje minima Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Tai proga prisiminti, kad kiekviena rūšis – nuo menkiausio vabzdžio iki didžiausio žinduolio – yra reikšminga.
Kas yra biologinė įvairovė? Biologinė įvairovė apima visų gyvųjų organizmų įvairovę: augalus, gyvūnus, mikroorganizmus, jų gyvenamas buveines ir tarpusavio ryšius. Biologinę įvairovę galima įsivaizduoti kaip gyvą tinklą, kuriame viskas tarpusavyje susiję. Jei vienas jo siūlas nutrūksta, gali pradėti irti visa sistema.
Deja, reikia konstatuoti, kad šiandien biologinė įvairovė sparčiai mažėja… Klimato kaita, intensyvus žemės ūkis, urbanizacija ir tarša keičia natūralias buveines, o kartu nyksta ir daugybė rūšių, daugelis jų įtraukta į Raudoną knygą.
Biologinė įvairovė nėra tik gamtosaugininkų rūpestis. Ji tiesiogiai susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu – tuo, ką valgome, kuo kvėpuojame ir kaip gyvename. Kai nyksta rūšys ir buveinės, silpnėja visa sistema, nuo kurios priklausome ir mes.
Lietuvoje vienas svarbiausių biologinės įvairovės išsaugojimo būdų yra saugomos teritorijos. Tai nacionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai, rezervatai bei „Natura 2000“ teritorijos.
Svarbiausia saugomų teritorijų funkcija – išsaugoti buveines, nes būtent jos yra visos gyvybės pagrindas. Kai išsaugomas miškas, pelkė ar pieva, kartu išsaugoma ir visa ten gyvenanti rūšių bendrija. Tokios vietos tampa tarsi prieglobsčiu rūšims, kurios kitur nebegali išlikti dėl žmogaus veiklos poveikio. Ypač svarbios jos nykstančioms ar retoms rūšims, kurioms reikia specifinių sąlygų ir ramybės.
Biologinės įvairovės diena primena paprastą, bet labai svarbią tiesą – žmogus yra gamtos dalis, o ne jos šeimininkas.
vstt.lrv.lt inf.
