Krašto naujienos internete
Mielieji,Jau ketvirtis amžiaus mus skiria nuo tos dienos, kuomet tūkstančių širdžių šiluma ištirpdė ne tik 1991 m. sausio įšalą, bet ir sukruvintus geležinius agresorių gniaužtus. Tada mes buvome vieningi kaip kumštis ir iškovojome Laisvę – didžiausią kiekvieno žmogaus ir visos tautos vertybę. Ją reikia saugoti ir branginti kasdien.
Laisvės gynėjų dienos proga kviečiu semtis stiprybės ir vienybės iš tauriausių Lietuvos žemės vaikų, brangiausiai sumokėjusių už Tėvynės Laisvę.
Stop kadras.Režisieriaus B. Talačkos filmas apie Lietuvos radijo ir televizijos pastatų užgrobimą 1991 m. sausio 13 naktį, išvytų iš savo darbo vietų žmonių pastangas skleisti laisvos Lietuvos žodį.
Filme naudota Lietuvos ir užsienio korespondentų filmuota medžiaga.
Stop kadras.Režisieriaus B. Talačkos filmas apie Lietuvos radijo ir televizijos pastatų užgrobimą 1991 m. sausio 13 naktį, išvytų iš savo darbo vietų žmonių pastangas skleisti laisvos Lietuvos žodį.
Filme naudota Lietuvos ir užsienio korespondentų filmuota medžiaga.
Oresto Lidžiaus nuotr.Šeštadienio vakarą Šilutėje, prie H. Šojaus dvaro, suspindo gedulo žvakutės: su užuojauta ir palaikymu teroristų išpuolius patyrusiems Prancūzijos gyventojams.
Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.Spalio 16 d. Šilutės (H. Šojaus) dvare paminėta Mažosios Lietuvos genocido diena.
2006 m. LR Seimo nutarimu spalio 16-oji buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. Tradiciškai šią mūsų kraštui itin svarbią datą kasmet mini ir Šilutės Hugo Šojaus muziejus. Tądien organizuojami būtent šiai atmintinai datai skirti renginiai, kad praeitis nebūtų pamiršta, išliktų gyva ir būtų perduodama iš kartos į kartą.
uncensoredhistory.blogspot.com nuotr.Sovietų kariuomenės Mažojoje Lietuvoje vykdyti karo nusikaltimai sulaukė įvertinimo nepriklausomoje Lietuvoje. 2006 m. LR Seimo nutarimu spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Balandžio 1 d. minėsime Šilutės miesto mecenato, kultūros ir visuomenės veikėjo Hugo Šojaus (Scheu) (1845-1937) 170-ąsias gimimo metines. Šiai sukakčiai Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje parengta virtuali paroda „Hugo Šojus: asmenybė ir laikmetis”.
Sauliaus Sodonio nuotr.Sunku trumpai aprašyti žmogaus gyvenimą, kuris eidamas ir erškėčiais ir rožėmis barstytu keliu daugybę atliktų darbų paliko.
CURRICULUM VITAE (kūrikūlium vite)
(trumpas gyvenimo aprašymas)
Rusnės šviesuolis dr. Kazimieras Banys gimė 1927 m. spalio 2 dieną Pagausančio kaime, dabartiniame Jurbarko rajone.
1949 metais baigė Veliuonos gimnaziją. Mokytojavo Kymantų pradinėje mokykloje iki 1952 metų. Tais pačiais metais buvo areštuotas už antitarybinę veiklą, nes 1945 – 1949 metais buvo Kęstučio
Stop kadras.Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Šilutėje vyko pilietinė akcija ir simbolinis „Laisvės bėgimas“. Vėliau Šilutės kultūros ir pramogų centre ant scenos pasirodė Vytautas Laurinaitis su sveikinimo kalba (iš rašto), rajono mero regalijomis ant krūtinės ir Seimo nariu Kęstu Komskiu sau iš kairės…
Ir buvo Vytautas V. Landsbergis su sutuoktine Ramune Landsbergiene bei atlikėja Ieva Narkute. Jie parodė literatūrinę–muzikinę kompoziciją „Trispalvis“.
Edvardo Lukošiaus nuotr.Šiame žygyje, kaip visada, dalyvavo ir gausus būrys šilutiškių.
Kam įdomu – prašom: “Naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais” 2015″
……………………… Mielieji,
Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena.
Laisvė – tai didžiausia kiekvieno žmogaus ir visos tautos vertybė.
Istorija ne kartą įrodė, kad Laisvė veltui nedalijama,
todėl branginkime ir išsaugokime Ją.
Semkimės stiprybės ir vienybės iš tauriausių Lietuvos žemės vaikų,
brangiausiai sumokėjusių už Tėvynės Laisvę.
Atraskime jėgų būti vieningi šiandien, ryt ir visados.
Linkiu prasmingų ir gėrį kuriančių darbų, vertų iškovotos Laisvės.
silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Šilutės Afganistano karo dalyvių draugijos nariai 1979-1989 metų Afganistano kare žuvusių lietuvių atminimą nusprendė įamžinti nauju ąžuolynu.
Šiai Afganistano karo veteranų iniciatyvai pritarė miškininkai.
Tarpininkaujant Šilutės miškų urėdijos Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio vadovui, Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariui Sauliui Vytuviui, jau parinkta ir vieta ąžuoliukams sodinti – Kalkiškės miške, netoli buvusios Švėkšnos girininkijos.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.1988 m. liepos 30 d., sukvietus pirmąjį tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimą, buvo įkurtas Tremtinio klubas, kuris vėliau tapo Lietuvos politinių kalinių ir terminių sąjunga (LPKTS). 2014m. minimas šios sąjungos 25-metis.
Kaip rašė LPKTS valdyba savo sveikinime, „Ne kiekviena organizacija sulaukia tokio gražaus jubiliejaus, kokį švenčia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, per ketvirtį amžiaus išsaugojusi, išpuoselėjusi, išgryninusi savo gyvavimo tikslus, siekius ir idėjas, sukūrusi tvirtas tradicijas, subūrusi likimo brolius ir seseris.“ Tad šia proga Šilutės r. sav. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Monikos Žąsytienės nuotr.Rugsėjo pabaigoje per Lietuvą nuvilnijo renginių ciklas „Vardai“. Ši iniciatyva turi visiems priminti, jog Holokausto auka nėra tik skaičius. Rugsėjo 23 d. „Vardai“ buvo skaitomi Švėkšnos muziejuje. Holokaustas Švėkšnoje minimas kasmet, tačiau „Vardai“ buvo skaitomi pirmą kartą.
Kasmet, minint šią tragišką datą, būdavo paminimi skaičiai: skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus skaičius. Apie 300, netoli 400, virš 400… Šiemet buvo perskaityti 147 žmonių vardai. Visi šie asmenys būdu susiję su Švėkšna: čia gimę, gyvenę ar nužudyti Holokausto metu Švėkšnoje.
Ši graži proga dar kartą suvienijo bėgimo mėgėjus. (Rimos Lukošienės nuotr.)Rugpjūčio 23 d., šeštadienį, Šilutės miesto stadione vyko Šilutės sporto klubo „Leitė” suorganizuotos 1 val. bėgimo varžybos „Atrask save bėgime“, skirtos Baltijos kelio 25 – mečiui paminėti.
Prieš 25 metus, 1989 m. rugpjūčio 23 d., nuo Vilniaus iki Talino 620 kilometrų atstumu nusidriekė beveik 2 milijonų gyvų rankų grandinė, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną, skleisdama pasauliui žinią: „Bunda jau Baltija, bunda jau Baltija, – Lietuva, Latvija, Estija!“ – tai buvo „Baltijos kelias“.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos nuotr.Rugpjūčio 23 – iąją automagistralė Vilnius – Panevėžys – Saločiai skambėjo nuo gerų emocijų ir dainų. Tokia nuotaika vyravo pasitinkant “Baltijos kelio” jubiliejų Pumpėnuose, Pasvalio gatvės gale, kur rankomis susikabino Šilutės, Tauragės, Pagėgių savivaldybių pasiuntiniai.
Dalyvauti šioje akcijoje pirmieji pareiškė norą Šilutės jaunimo organizacijų atstovai, kuriuos sutelkė jaunimo koordinatorė R. Čiutienė. Puikiomis dainomis, “Baltijos kelio” prisiminimais ir aktyvumu išsiskyrė „Pamario aido“ kolektyvo nariai. Kartu vyko ir vienas iš pirmojo “Baltijos kelio” organizatorių, žurnalistas S. Mėlinauskas,
Virtualioje erdvėje ketvirtadienį prasidėjo interaktyvus projektas, kuris kviečia vėl susiburti tuos, kurie susikibę už rankų stovėjo „Baltijos kelyje“ prieš 25 metus. Nors prisiminimai apie „Baltijos kelią“ gyvi visų mūsų širdyse, dabar galime juos išgyventi dar kartą.
Iniciatyvos paskyroje Facebook.com/BaltijosKelias įkurta skaitmeninė archyvinių nuotraukų galerija, kurioje kiekvienas galės ne tik atgaivinti prisiminimus, bet ir pasidalyti jais – atsiųsti turimų nuotraukų iš
Antano Balvočiaus nuotr.Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas su šilutiškiais tremtiniais birželio 13-ąją padėjo gėlių ir uždegė žvakeles prie Macikų kryžiaus genocido aukoms atminti. Vėliau dalyvavo Šilutės muziejuje atidarant parodą „Tarpukario Lietuva karininko akimis (1930-1940)“.
Macikų lagerių kapinės. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)2013 m. Šilutės rajono savivaldybė kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru 2013 m. parengė projektą „Mirties namai 1939-1955 m. Prikeltos atminties žinia“ (House of Death 1939-1955. New of a Resurrected Memory).
Projektas buvo pateiktas ES programos „Europa piliečiams“ 4 veiksmui „Gyva Europos atmintis“ ir gavo per 60 ooo eurų finansavimą. Projektas tęsis 2014-2015 m.
Oresto Lidžiaus nuotr.Su menine programa, filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra, gyvais prisiminimais, kupinais Sausio 13-osios vienybės ilgesio, ir „gynėjų“ koše.
