silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono ir Neringos savivaldybių tvarios žuvininkystės plėtros strategiją įgyvendinančią VšĮ „Pasienio žuvys“ iš jos veiklą vos nesužlugdžiusios dalininkų interesų klampynės ištraukė „saliamoniškas“ sprendimas skirti daugiau pinigų pirmam kvietimui ir iš naujo vertinti Vietos projektų atrankos komiteto atmestas paraiškas.

Konfliktas įsiplieskė šių metų birželį, kai VšĮ „Pasienio žuvys“ Vietos projektų atrankos komitetas, galimai vadovaudamasis siaurais asmeniniais interesais, o ne pirmumo balais išreikštu gautų paraiškų tinkamumu finansuoti,

Skaityti toliau

savaip paskirstė ES milijonus: dvi aukščiausio nepriklausomų ekspertų įvertinimo sulaukusios paraiškos buvo atmestos, tuo tarpu kai kurie projektai su žymiai mažesniais pirmumo balais buvo pripažinti tinkamais finansuoti.

Iš karto po šio posėdžio VšĮ „Pasienio žuvys“ direktorė Edita Narevičiūtė iš komiteto sprendimais nepatenkintų pareiškėjų sulaukė perspėjimų, kad bus kreipiamasi į teismą. Iškilo grėsmė, kad gali būti sustabdytas paramos mokėjimas tvarios žuvininkystės plėtros Lietuvos pamaryje strategijai įgyvendinti.

Tačiau VšĮ „Pasienio žuvys“ ir iš šios padėties rado išeitį: Valdybos sprendimu, trys paraiškos bus vertinamos iš naujo, dar tiek pat dalyvaus naujoje atrankoje.

Iš viso buvo pateikta 17 paraiškų finansinei paramai gauti pagal Šilutės rajono ir Neringos savivaldybių tvarios žuvininkystės plėtros strategiją, kuriomis buvo prašoma beveik dvigubai didesnės pinigų sumos (per 2,3 mln. litų) nei buvo skirta pirmam kvietimui – 1,482 mln. Lt. VšĮ „Pasienio žuvys“ Vietos projektų atrankos komitetas tinkamais finansuoti tuomet pripažino 12 projektų.

Praeitą savaitę įvykusiame VšĮ „Pasienio žuvys“ neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime išrinkta nauja šios viešosios įstaigos valdyba: iš pasiūlytų 13 kandidatūrų dalininkai patvirtino 11, 12 – tas bus renkamas vėliau.

E. Narevičiūtė tikisi, kad su naujos sudėties valdyba VšĮ „Pasienio žuvys“ administracijai geriau seksis dirbti.

Šilutės rajono ir Neringos savivaldybių tvarios žuvininkystės plėtros strategijai skirta daugiau kaip 6 mln. litų parama.

Susiję str.: “Europos milijonų dalybos Lietuvos pamaryje pakvipo teismu”

Ne į temą

Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, šį pirmadienį, Šilutės senjorams buvo surengtas koncertas, merė Daiva Žebelienė juos vaišino arbata.

Oresto Lidžiaus nuotr.

R. Ambrozaitis (iš kairės) su D. Žebeliene kažkaip išvengė jų pirmtakus nuolat persekiojusios kritikos, kaltinimų ir pamokymų, kaip tvarkyti Savivaldybės ūkį. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės merės Daivos Žebelienės koalicija, tik prieš savaitę paminėjusi savo valdymo pirmąjį 100 – dienį, vakar, trečiadienį, surengė pirmąjį susitikimą su vietos bendruomene.

Nors į jį susirinko kaip niekada daug žmonių, dabartinė rajono valdžia kažkaip išvengė jos pirmtakus nuolat persekiojusios kritikos, kaltinimų ir pamokymų, kaip tvarkyti Savivaldybės ūkį.

Skaityti toliau

Jungtinio demokratinio judėjimo (toliau – JDJ) aktyvistai, kurie buvusiam merui Virgilijui Pozingiui nuolat kvėpuodavo į nugarą, net ir tie šį kartą buvo nusiteikę geranoriškai ir taikiai. Atrodė, kad ir jie supranta, jog 100 dienų – tai toks laikotarpis, per kurį kalnų nenuversi (visomis prasmėmis), juolab kad ir tam reikalingų įrankių – finansinių išteklių paveldėta gerokai per mažai (Savivaldybės skolos siekia beveik pusę metinių pajamų į biudžetą), todėl pagrindinis Žebelienės koalicijos rūpestis šiuo metu yra užkaišioti pirmtakų paliktus plyšius ir sutelkti kuo daugiau jėgų Savivaldybei nuo dugno atsispirti. O gal jiems – žmonėms iš JDJ padarė įspūdį D. Žebelienės išvarymas iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ už politinį nepaklusnumą pagėgiškio Seimo nario Kęsto Komskio globojamai Šilutės „tvarkiečių“ grietinėlei?..

Kad ir kaip ten bebūtų, pirmoji D. Žebelienės komandos vieša akistata su rinkėjais praėjo palyginti sklandžiai ir neskausmingai.

Ne į visus klausimus buvo iš karto atsakyta, dalis jų palikta kitiems susitikimams, kuriuos Žebelienės koalicija žada rengti reguliariai.

Ne į temą

Rudens idilė.

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiausiai paramos iš gyventojų, skiriant iki 2 proc. nuo sumokėto pajamų mokesčio, šiemet sulaukė evangelikų liuteronų labdaros organizacija „Šilutės sandora“ – per 15,5 tūkst. litų.

Į didžiausių paramos gavėjų trejetuką taip pat pateko Šilutės ligoninė (per 13,5 tūkst. Lt) ir bokso klubas „Kovotojas“ (daugiau kaip 9500 Lt).

Šiuos ir kitus paramos gavėjus, išskyrus politines partijas, šilutiškiai parėmė iš viso maždaug 345 tūkst. litų.

Skaityti toliau

Politinėms partijoms šilutiškiai skyrė  per 27 tūkst. Lt paramą.  Daugiausiai pinigų atiteko Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, Lietuvos socialdemokratų partijai ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Parengta pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijis inf.

Sigitas Mikutavičius.

Į Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas paskirtas (jau) buvęs Pagėgių savivaldybės policijos vadovas Sigitas Mikutavičius.

Naujasis Šilutės „angelų sargų“ viršininkas policijos sistemoje darbuojasi nuo 1992 metų.

Jis ne kartą yra skatintas piniginėmis premijomis, apdovanotas pirmojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu “Tėvynės labui” bei trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu “Angelas sargas”.

Į pareigas Šilutėje S. Mikutavičius paskirtas

Skaityti toliau

vietoj į pensiją šių metų birželį išlydėto Stasio Mickevičiaus.

Ketvirtadienį S. Mikutavičius bus pristatytas Šilutės žiniasklaidai, susitiks su Savivaldybės vadovais.

N. Endrikaitienė tapo pirmąja Lietuvoje rajoninės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininke moterimi. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutiškė medžioklės žinovė Nijolė Endrikaitienė tapo pirmąja Lietuvoje rajoninės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininke moterimi.

N. Endrikaitienė į Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos (toliau – MŽD) pirmininkus išrinkta šį trečiadienį draugijos valdybos sprendimu. Ji šiose pareigose pakeitė anapilin išėjusį ilgametį pamario krašto medžiotojų ir žvejybos mėgėjų vadovą Stanislovą Būdvytį.

Naujoji draugijos pirmininkė Šilutės rajono MŽD veikloje dalyvauja nuo 1980 metų: iš pradžių ji čia darbavosi žuvininkės pareigose,

Skaityti toliau

o 1998 – iais buvo paskirta medžioklės žinove.

N. Endrikaitienė tikina, kad pirmininko pareigos jos negąsdina – esą tiesiog nuo šiol jai vienai teks rūpintis visais draugijos reikalais.

„Valdyba manim pasitikėjo. Pamėginsiu, ir žiūrėsim, kaip seksis, – šypsosi Šilutės rajono MŽD pirmininkė. – Kita vertus, pirmininkas teatlieka techninį darbą, o visus sprendimus priima valdyba. Todėl tikiuosi, kad viskas bus gerai“.

Šilutės rajono MŽD priklauso 17 medžiotojų klubų ir 2 būreliai. Jų veikloje dalyvauja beveik 700 medžiotojų, iš jų 5 – moterys.

N. Endriukaitienė irgi medžiotoja, tačiau į tikrą medžioklę teigia išsiruošianti labai retai.

Dauguma pamario krašto medžiotojų, anot N. Endrikaitienės, – sąžiningi ir padorūs žmonės. Tačiau yra ir… Bet tai jau kita tema.

N. Endrikaitienė į Šilutės rajono MŽD pirmininkus išrinkta ketverių metų kadencijai.

ve.lt nuotr.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta” praeitą savaitę surengė skubų posėdį Klaipėdoje, bendrovėje „Transkona”, kuriame apsvarstyta padėtis į kyšininkavimo skandalą įsivėlusioje Šilutės techninių apžiūrų stotyje ir nutarta imtis neatidėliotinų priemonių padėčiai ištaisyti.

Posėdyje dalyvavo asociacijos direktorius Gintautas Šlėderis, bendrovės „Transporto studijos” direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius, UAB „Transkona” valdybos pirmininkas Vladas Pleskovas, technikos

Skaityti toliau

direktorius Algimantas Idzelis, vyriausias kontrolierius Rimantas Jurkus.

UAB „Transkona” vadovai, siekdami sustiprinti vizualinę kontrolę Šilutės TAS, nutarė iki šio spalio pabaigos sumontuoti vaizdo kameras darbo procesui kontroliuoti.

Asociacijos „Transeksta” vadovai įsipareigojo neatidėliotinai Klaipėdos techninės apžiūros įmonėje įdiegti planuotą Vidaus kokybės kontrolės modulį, leisiantį užtikrinti didesnę apžiūros procesų analizę ir kontrolę, kontrolierių ir atsakingų už kontrolę darbuotojų atsakomybę.

Vidaus kokybės kontrolės sistemą sudaro: kontrolinės apžiūros atlikimas, atliktų techninių apžiūrų duomenų analizė, kontrolierių rizikos vertinimas, jų priskyrimas rizikos grupėms, rizikos valdymas ir minėtų duomenų naudojimas atliekant kontrolierių darbo metinį ir neeilinį vertinimus.

Susiję str.: „Priėjo liepto galą“

Projekto vadovė S. Domanskienė (dešinėje): 'Norėtųsi didesnės darbų spartos, tačiau tuomet nukentėtų kokybė'.(Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės H. Šojaus dvaro pastatų komplekso ir teritorijos sutvarkymo bei pritaikymo viešiems turizmo poreikiams projekto autorė ir vadovė, architektė Saulutė Domanskienė bei techninės priežiūros vadovas Ramūnas Sarulis teigia, kad priekaištų statybinkams dėl jų darbų kokybės neturi. Tačiau ir jiems norėtųsi, kad rangovai dirbtų sparčiau.

Ketvirtadienį priešpiet H. Šojaus dvaro pagrindiniuose rūmuose įvyko kasmėnesinis gamybinis pasitarimas, kuriame aptarta, kaip įgyvendinamas projektas, suderinti tolesni darbai.

Skaityti toliau

Po pasitarimo S. Domanskienė ir R. Sarulis skyrė laiko pokalbiui su Šilutės gražinimo draugijos nariais.

R. Sarulio teigimu, iki rugpjūčio pabaigos rangovai tebuvo įvykdę apie 50 proc. plano. Pagrindinė tokio atsilikimo nuo grafiko priežastis – papildomi darbai, kurių neįmanoma suplanuoti rengiant techninį projektą.

„Norėtųsi didesnės darbų spartos, – neslėpė S. Domanskienė, – tačiau tuomet nukentėtų kokybė. Dabar dėl to neturiu jokių priekaištų. Jeigu ir toliau taip eisis, dvaras bus kaip saldainiukas“.

Blogiausia, kad besibylinėjant su ankstesnį rangos konkursą laimėjusia bendrove dėl sutarties nutraukimo buvo prarasti dveji metai. Todėl dabar statybininkai priversti dirbti triskart greičiau.

„Žiūrint į galutinį terminą – visi darbai turi būti užbaigti iki kitų metų balandžio pabaigos, atsilikimas nuo grafiko labai didelis. Tačiau nereikia pamiršti, kad pradinis rangos darbų terminas buvo 3 metai, – priminė R. Sarulis. – Dabartiniai rangovai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Kita vertus, jie žinojo, kur eina…“

H. Šojaus dvare ketinama įkurti Mažosios Lietuvos kultūros centrą.

Susiję str.: “Šilutė rytoj: klausimų vis dar daugiau nei atsakymų”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės autotransporto techninių apžiūrų stoties kontrolieriams pareikšti įtariamai dėl kyšininkavimo.

Rugsėjo 11 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, autotransporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą vykdančios UAB „Transkona“ Šilutės techninių apžiūrų stotyje sulaikė šios įmonės kontrolierių J. D., kuriam po apklausos paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Skaityti toliau

Įtarimai dėl galimo kyšininkavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 ir 4 dalys) pareikšti dar dviem tos pačios įmonės kontrolieriams.

Įtariama, kad šie „Transkonos“ darbuotojai už automobilių technines apžiūras sistemingai gaudavo neteisėtą atlygį iš vairuotojų.

Vienas iš UAB „Transkona“ vadovų šilutiškis Algimantas Idzelis trečiadienio rytą atrodė labai sutrikęs. Jis teigė, kad dar nėra gavęs jokios oficialios informacijos apie vakarykštę STT operaciją Šilutės techninių apžiūrų stotyje, nei apie jo pavaldiniams pareikštus įtarimus, todėl susilaikė nuo bet kokių komentarų.

Siekiant sumažinti galimybių techninių apžiūrų kontrolieriams piktnaudžiauti, ir Šilutės techninių apžiūrų stotis prieš kelis metus buvo kompiuterizuota – kompiuterine įranga tikrinama automobilių stabdžių sistema, žibintų šviesos bei išmetamosios dujos. Deja…

Įtariamiesiems gresia netekti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Geriausią žuvienę šiemet išvirė K. Stasiulionis iš Elektrėnų. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Ketvirtojo respublikinio žuvienės virimo čempionato nugalėtoju pirmą kartą tapo ne pamario krašto atstovas – absoliučiu čempionu pripažintas Elektrėnų komandos „Elektrinis ungurys“ vyriausiasis virėjas Kazimieras Stasiulionis.

Šiame čempionate Šilutės mažųjų laivų uoste samčius surėmė 24 komandos iš visos Lietuvos. Vienos virė tradicinę žuvienę, kitos, mėgstančios didesnę daržovių ir prieskonių įvairovę, – žuvies sriubą. Todėl ir jų kulinarijos šedevrai buvo vertinami atskirose kategorijose.

Skaityti toliau

Prie žuvienės puodo šį kartą nesimatė pernykščio čempionato nugalėtojo rusniškio Raimondo Plikšnio, mat pagal čempionato nuostatus jis turėjo praleisti šias varžytuves ir buvo įtrauktas į vertinimo komisijos sudėtį, kuriai, kaip ir pernai, vadovavo kraštietis europarlamentaras Zigmantas Povilas Balčytis. Todėl R. Plikšnio vietą prie liberalų komandos puodo vėl teko užimti 2010 – ųjų žuvienės virimo čempionato laimėtojui Jonui Purliui.

Žuvies sriubos kategorijoje pergalę šventė Šilutės socialdemokratų komanda, savo didįjį šaukštą patikėjusi Artūrui Skardžiui. Antrąją vietą užėmė Salantų „Riebžuvės“, trečioji atiteko Šilutės „Deims“ kolektyvui.

Absoliučioje įskaitoje, kaip jau buvo minėta, pergalę šventė antrą kartą čempionate dalyvaujantis K. Stasiulionis su „Elektrinio ungurio“ komanda. Jam buvo įteikta čempiono vėliava, specialus medalis ir savo forma samtį primenantis žiedas.

Andriaus Sirtauto video…

Susiję str.: “Šventės dalyviai Šilutėje išvirė tūkstantį litrų žuvienės”

Verdame

……………………………………………………………………………………………………………………………………..

Maitinamės

………………………………………………………………………………………………………………………………………

Pramogaujame

………………………………………………………………………………………………………………………………………

Švenčiame pergalę

………………………………………………………………………………………………………………………………….

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Buvusių savivaldybės merų Šilutės miestui dovanota metalinė žuvis ant vežėčių pradeda savo didžiąją klajonę po istorinį Šilokarčemos senamiestį.

Per pusę tonos sverianti „žuvis“ daugiau kaip tris mėnesius riogsojo prie H. Šojaus dvaro, o šį ketvirtadienį ji buvo perkelta į „ilgakojų gandrų“ kaimynystę senojo turgaus aikštėje. Vėliau šiai skulptūrai bus ieškoma naujos… laikinos vietos.

Milžiniška „žuvis“ į Šilutę buvo atboginta šių metų gegužės 25 d., miesto šventės išvakarėse. Nesumojęs, kur ją kitur padėti, šios dovanos

Skaityti toliau

miestui iniciatorius Algirdas Balčytis skulptūrą pastatė mažiausiai jai tinkamoje vietoje – prie Šilutės mecenatu vadinamo H. Šojaus dvaro.

A. Balčytis tuomet teigė, kad „žuvis“ šioje vietoje stovės laikinai, kol jai bus parinkta nuolatinė vieta.

Baigiantis liepai savivaldybė surengė gyventojų apklausą dėl vietos šiai skulptūrai: savivaldybės internetinėje svetainėje buvo pasiūlyti 9 variantai, daugiausiai (44,1 proc.) balsų surinko Šilutės žuvų turgaus aikštė (ties Šyšos vingiu).

Būtent kažkur ten pastatytą merų dovaną sako įsivaizduojantis ir Šilutės r. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas.

Į „gandrų“ kaimynystę Šyšos upės pakrantėje „žuvis“ perkelta rengiantis respublikiniam žuvienės virimo čempionatui. Vėliau, anot V. Bičkausko, greičiausiai jau po to, kai „Šilutės polderių“ žmonės senojo turgaus aikštėje baigs kloti prieštaringai vertinamą dviratininkų – pėsčiųjų taką, turėtų būti sudaryta komisija naujai laikinai skulptūros vietai parinkti, o galutinis „žuvies“ klajonės taškas paaiškės tik parengus Šilokarčemos senamiesčio sutvarkymo koncepciją – viziją. Tai gali užtrukti, ir ne vienus metus…

Oresto Lidžiaus nuotr.

Susiję str.: “Šilutėje – dar daugiau žuvies”, “Kur dėsim „žuvį“?”

Šeimos skveras - viena iš viešųjų Šilutės miesto erdvių, kur siūloma uždrausti rūkyti. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybė kartu su Visuomenės sveikatos biuru organizuoja pakartotinę gyventojų apklausą dėl draudimo rūkyti tam tikrose Šilutės miesto viešosiose vietose.

Nerūkymo zonų paskelbimo tikslas – tai lyg visuomenės narių auklėjimas, prevencinė priemonė, bandymas ne tik įrodyti, kad rūkymas kenkia žmogui, bet ir siekis pakeisti rūkaliaus įpročius. Tai galimybė formuoti visuomenės tradicijas, keisti požiūrį į rūkymą, rašoma Šilutės visuomenės sveikatos biuro pranešime.

Skaityti toliau

Visi žinome, kad rūkymas kenkia ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir nerūkantiems. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais pasyvusis arba, dar kitaip vadinamas, priverstinis rūkymas nužudo per 600 tūkst. žmonių. Beveik trečdalis jų – vaikai. Jeigu neužtenka šio svarbaus fakto, tai pridedame, kad rūkymas viešose vietose gali daryti neigiamą įtaką ir platinti šią priklausomybės formą. Pavyzdžiui, maži vaikai nuolat matydami rūkančiuosius gali tai priimti kaip savaime suprantamą ir įprastą dalyką, kas jau ir dabar vyksta.

Nerūkymo zonų kūrimas pasaulinėje praktikoje laikoma veiksminga rūkymo profilaktikos bei skatinimo mesti rūkyti priemone. Kiekvienas nerūkantis turi teisę kvėpuoti švariu, tabako dūmais neužterštu oru.

Jeigu Šilutėje būtų įteisintos nerūkymo zonos, būtų sulaukta nemažai teigiamų rezultatų – palaipsniui mažėtų rūkančiųjų nurodytose vietose skaičius, mažiau žmonių būtų priversti rūkyti pasyviai, draudimas rūkyti viešosiose erdvėse lemtų rūkymo mažėjimą apskritai ir t.t. Naujosios taisyklės būtų priimtos ne tam, kad būtų lakstoma ir išrašomos baudos, o tam, kad keistųsi visuomenės požiūris į rūkymą.

Norint sužinoti Šilutės rajono savivaldybės gyventojų nuomonę apie nerūkymo zonų įteisinimą Šilutės rajono savivaldybė kartu su Visuomenės sveikatos biuru organizuoja pakartotinę gyventojų apklausą dėl draudimo rūkyti tam tikrose Šilutės miesto viešosiose vietose. Apie vykdomą apklausą artimiausiu metu bus pranešta ir rajoninėje spaudoje.

Apklausos organizatoriai nerūkymo zonomis siūlo paskelbti šias viešąsias miesto erdves: Tilžės gatvės skverą su fontanu, H. Šojaus dvaro parką, Šeimos skverą (Lietuvininkų gatvės parkelyje tarp kraštotyros muziejaus ir kredito unijos) arba visas prieš tai paminėtas teritorijas.

Kviečiame visus Šilutės rajono savivaldybės gyventojus nelikti abejingais ir aktyviai dalyvauti, pareiškiant savo nuomonę!

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės gražintojai kartu su vicemeru A. Balčyčiu (centre) apžiūrėjo, kaip tvarkomi H. Šojaus dvaro pastatai. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis tvirtina, kad miesto mecenatu vadinamo H. Šojaus dvaro pastatų komplekso remonto darbai vyksta pakankamai sklandžiai. Nepaisant to, ten triūsiančius statybininkus reikia nuolat kontroliuoti, priduria jis.

Asociacijos „Šilutės gražinimo draugija“ nariai ketvirtadienį priešpiet lankėsi už ES milijonus tvarkomo H. Šojaus dvaro statybų aikštelėje ir pirmą kartą iš arti apžiūrėjo, kaip vykdomas šio pastatų komplekso ir teritorijos sutvarkymo bei pritaikymo viešiems turizmo poreikiams projektas. Juos lydėjo šiuo

Skaityti toliau

projektu taip pat besidomintis savivaldybės vicemeras A. Balčytis.

Pastarojo teigimu, kol kas statybininkai darbuojasi nenukrypdami nuo projekto. Į šią statybvietę dažnai užsukantis vicemeras didesnių priekaištų rangovams neturi ir dėl darbų kokybės – tik nedidelių pastabų, kurių, anot A. Balčyčio, statybininkai geranoriškai paiso.

Apžiūrėjus tvarkomus H. Šojaus dvaro pastatus, mero pavaduotojas pažadėjo pakviesti Šilutės gražinimo draugijos narius į artimiausią bendrą užsakovų, projektuotojų, rangovų ir techninės priežiūros specialistų gamybinį pasitarimą, kuriame, kaip tikimasi, miesto paveldu besirūpinantys šilutiškiai turės progos susidaryti aiškesnį vaizdą apie projekto įgyvendinimą.

Įgyvendinus H. Šojaus pastatų komplekso ir teritorijos sutvarkymo bei pritaikymo viešiems turizmo poreikiams projekto pirmąjį etapą, bus sutvarkyti centriniai rūmai (vidaus freskos nebus restauruojamos), buvęs tarnų namas ir tvartas.Taip pat turėtų būti įrengti lauko inžinieriniai tinklai ir sutvarkyta dvaro sodybos teritorija. Visa šio projekto (pirmojo etapo) vertė – per 7,6 mln. litų.

H. Šojaus dvare ketinama įkurti Mažosios Lietuvos kultūros centrą.

Ne viskas gerai

Tą pačią dieną po pietų “Šilutės ETA Žinias” pasiekė dokumentas, kuriame juodu ant balto parašyta, kad H. Šojaus dvaro statybų aikštelėje ne viskas taip gražu, kaip Šilutės gražinimo draugijos nariams piešė mero pavaduotojas A. Balčytis: “Per liepos mėnesį Rangovas planavo atlikti darbų už 1 077 207,96 Lt. (be PVM), faktinė atliktų darbų vertė 402 995,20 Lt. (be PVM)<…> Darbų pažanga nepatenkinama…”

Susiję str.: „Šilutė rytoj: klausimų vis dar daugiau nei atsakymų“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės rajone išaiškinta nelegali komunalinių atliekų perkrovimo aikštelė.

Ji įrengta Grabupių kaime, už kelių kilometrų nuo Šilutės miesto, buvusio dabar jau bankrutavusios „Grabupėlių“ bendrovės mėsos perdirbimo cecho teritorijoje, vos už gero pusšimčio metrų nuo žuvies perdirbimo įmonės.

Atliekų tvarkymo peripetijomis rajone besidominti iniciatyvinė šilutiškių grupė šioje nelegalioje šiukšlių perkrovimo aikštelėje apsilankė pirmadienį baigiantis darbo dienai.

Skaityti toliau

Buvusio mėsos perdirbimo cecho teritorijos vartai tuo metu jau buvo užrakinti. Tačiau į teritoriją nė nereikėjo patekti, kad įsitikintum, jog čia vežamos komunalinės atliekos: per tvorą gerai matėsi didelis konteineris su šiukšlėmis, tolėliau, prie arkinio sandėlio, buvo suverstas stiklo kalnas, riogsojo senų baldų kalnas…

Nedelsiant buvo susisiekta su aplinkosaugininkais. Atvyko Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Valentinas Ščerveninas ir vyresn. specialistas Pranas Sirtautas. Pirmasis per tvorą gerai matomas šiukšles įamžino fotojuostoje. Pažadėję kitą dieną pradėti tyrimą, pareigūnai išvyko. Paskui juos išvairavo ir visuomenininkai.

Tačiau netrukus visiems jiems teko apgręžti savo automobilius, mat iniciatyvinės grupės nariai pastebėjo nelegalios šiukšlių aikštelės link važiuojantį sukvežimį su milžinišku metaliniu konteineriu. Jų įtarimai pasitvirtino: vilkikas įvairavo į buvusio mėsos perdirbimo cecho teritoriją.

Kai į kiemą įlėkė aplinkosaugininkų visureigis, sunkvežimis jau buvo atkabinęs konteinerį ir suko vartų link. Tačiau buvo sustabdytas.

Nors nei ant MAN markės sunkvežimio, nei ant jo atvežto konteinerio nesimatė jokių įmonės ženklų, sunkvežimio vairuotojas neslėpė, kad krovinį čią atgabeno komunalinių atliekų surinkimo paslaugą Šilutės rajone teikiančios UAB „Ecoservice“ nurodymu.

Arkiniame sandėlyje riogsojo kelios milžiniškos komunalinių krūvos, viename kampe buvo sukrauta makulatūra. Priešingame sandėlio gale stovėjo krautuvas, ant grindų telkšojo dvokiančio skysčio (gal filtrato?) pelkė…

Iniciatyvinė grupė apie Grabupiuose įkurtą atliekų pekrovimo aikštelę sužinojo tą pačią dieną, per susitikimą su savivaldybės mere Daiva Žebeliene ir administracijos direktoriaus pavaduotoju Vygantu Kamarausku. Pastarojo teigimu, jis prieš dieną ar dvi buvo ten užsukęs, ir „Ecoservice“ darbuotojai jį patikinę, kad leidimas vykdyti šiukšlių perkrovimą buvusio Grabupių mėsos perdirbimo cecho teritorijoje kaip tik dabar tvarkomas.

Antradienį V. Ščerveninas informavo „Šilutės ETA Žinias“, kad UAB „Ecoservice“ yra tik pateikusi paraišką regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo, reikalingo atliekų perkrovimo veiklai vykdyti. O kadangi bendrovė šios veiklos Grabupiuose ėmėsi dar neturėdama TIPK leidimo, jai bus skirta nuo 2000 iki 4000 litų bauda. Įmonei taip pat bus įteiktas privalomasis nurodymas nutraukti veiklą buvusiame „Grabupėlių“ mėsos perdirbimo ceche ir išvalyti teritoriją.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės pirmosios gimnazijos bendruomenei šiųmetė Mokslo ir žinių diena buvo išskirtinė – jai vienintelei visame rajone teko garbė pamatyti savo kieme kaip niekada šventiškai nusiteikusių politikų – esamų Seimo narių, kandidatų į juos ir savivaldybės tarybos narių eiseną: vyko pompastiška naujos plieninės skulptūros kodiniu pavadinimu „Po skėčiu“ atidengimo ceremonija.

Skulptūra vaizduoja suaugusiojo į gyvenimo kelią lydimą vaiką. Na, bent jau taip teigia šio šiuolaikinio meno kūrinio sumanytojas ir

Skaityti toliau

užsakovas Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis…

Pastarojo sumanymą išpildė Linas Leščiauskas iš Klaipėdos. Tai tas pats kalvis, kurio rankų darbo žuvies skulptūra, padirbta to paties A. Balčyčio užsakymu, lig šiol neranda sau vietos Šilutėje. Ir pastarojo kūrinio kaina labai panaši į pirmojo – per 20 tūkst. litų.

Deja, jų veidai nublanko Seimo rinkimams besirengiančių, todėl ir į fotoobjektyvą įkyriai lendančių politikų šviesoje: parade dalyvavo Artūras Skardžius, Kęstas Komskis, Raimondas Plikšnys.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šioje vietoje bus įrengtas taip vadinamas pajautos takas. (Liudo Mockaus nuotr.)

Šilutės miesto Lietuvininkų gatvės parkelyje, tarp kraštotyros muziejaus ir kredito unijos, ketvirtadienį pradėti „Šeimos skvero“ įrengimo parengiamieji darbai: seniūnijos žmonės su dirbančiaisiais pagal viešųjų darbų programą paruošė pagrindą taip vadinamam pajautos takui – 16 metrų ilgio pažintiniam takeliui su skirtingomis dangomis.

Darbai bus tęsiami penktadienį.

Po 2 – 3 savaičių šiame skverelyje bus pastatyti 3 nauji suoliukai su atlošais, kiek

Skaityti toliau

vėliau – dar ir pora įrenginių vaikams: įvairių laipynių komplektas ir sūpynės.

Šis projektas finansuojamas Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programos lėšomis. Šilutės „Šeimos skverui“ skirta per 9000 litų.

Vėliau, esant galimybei, skvere bus pastatyta daugiau žaidimų įrenginių vaikams ir suoliukų.

„Šeimos skveras“ rengiamas pagal Šilutės gražinimo draugijos projektą.

Susiję str.: „Šeimos skveras“: ledai pagaliau pajudėjo

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla moksleivių rudeninės praktikos metu, rugsėjo – spalio mėnesiais, senųjų Šilutės miesto kapinaičių koplytėlėje pertinkuos vidaus sienas, nudažys medines lubas, paremontuos grindis, išvedžios laidus patalpų apšvietimui, atliks kitų darbų.

Ketvirtadienį priešpiet į senųjų Šilutės miesto kapinaičių, kuriose palaidota daug vokiečių kilmės (ir ne tik) krašto gyventojų, koplytėlę rinkosi šio paveldo objekto sutvarkymu suinteresuoti asmenys: seniūnijos ir Šilutės gražinimo draugijos atstovai, Šilutės

Skaityti toliau

evangelikų liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis. Čia jie kartu su Turizmo ir paslaugų verslo mokyklos vadovais ir specialybių mokytojais aptarė planuojamus atlikti darbus.

Mokyklos direktorius Pranas Avižinis informavo, kad paruošiamuosius darbus būtų galima pradėti antrą rugsėjo savaitę.

Pinigų koplytėlės vidaus remontui surinko Vokietijos Beveršteto miesto vokiečių – lietuvių draugija su buvusiu šio miesto meru Martinu Bensenu (Martin Bensen) priešakyje – 1698,50 eurų jau pervesta į Šilutės gražinimo draugijos sąskaitą Šilutės kredito unijoje.

Atnaujintoje koplytėlėje galėtų būti sudėti kapinaičių kryžiai ir tvorelės, kuriuos apsaugoti nuo metalo rinkėjų nėra kitokios galimybės, taip pat galėtų būti įrengta ir ekspozicija.

Susiję str.: „Telkiamos tarptautinės pajėgos Šilutės paveldui tvarkyti“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Praėjus vos dviem dienoms po ekologinio baidarių žygio Nemuno deltoje, ketvirtadienio pavakarę Šilutės asociacija „Pamario delta“ pakvietė miestelėnus į naują aplinkos švarinimo akciją: buvo valomas Šyšos upės dugnas žemiau Verdainės užtvankos, tvarkomos pakrantės.

Susirinko palyginti gausus būrys talkininkų. Upės švarinimo akciją nuo kranto stebėjo čia kiekvieną mėnesį besitreniruojantys, todėl kiekvieną dugno akmenį šiame upės vagos išplatėjime mintinai žinantys Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai. „Jie

Skaityti toliau

ten nieko neras, nebent vieną kitą mašinos padangą ir tuščių butelių,“ – buvo įsitikinę nardymo profesionalai. Ir neapsiriko…

Šyšos upės dugną „šukavo“ du nardymo mėgėjai, vienas iš jų – rinkimams į LR Seimą besirengiantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, asociacijos „Pamario delta“ vadovas, verslininkas Saulius Stankevičius.

Kol vieni maišė upės vandenis, o kiti krante rinko šiukšles, į Šyšos pakrantę buvo atnešta šašlykinė…

Susiję str.: “Ekologinis žygis Nemuno deltoje – su ekstremaliais išbandymais”

……………………………………………………………………………………………………………………………………..

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, reaguodamas į „Šilutės ETA Žinių“ 2012 metų liepos 30 d. publikaciją „Be komentarų: Seimo narys R. Žemaitaitis: „Pinigai valdo Lietuvą““, pateikia savo paaiškinimą apie Lietuvos policijos sistemos pertvarką.

Skaityti toliau

Policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio raštas

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis liepos 30 d. spaudos konferencijoje Šilutės rajono savivaldybėje teigė: „Aš keliu dvi versijas: arba tikslas yra sutelkti prieš kovą su kontrabanda, arba kadrų pakeitimas ir po Seimo rinkimų kai kurių komisarų apskričių kadencijų pasibaigimas – tai užsigarantuoti didelio komisariato vietą…“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Londono vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Evaldas Petrauskas savo gimtąjame mieste – Šilutėje sutiktas kaip čempionas: į mažųjų laivų uostą pagerbti visą pasaulį nustebinusio kovotojo ir jo pirmojo trenerio Vinco Murausko susirinko tūkstantinė minia.

Jaunasis olimpietis ir jo treneris į iškilmių vietą atvyko raiti ant Šilutės motociklininkų klubo „Hellions“ plieninių žirgų. Pakilusiems ant šventinės pakylos jiems buvo uždėti ąžuolo vainikai.

Skaityti toliau

Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga E. Petrauskui už pasiekimus Olimpiadoje įteikė aukščiausią šalies bokso apdovanojimą – Lietuvos bokso garbė ženklą (Nr. 039) ir viešai pažadėjo, kad federacija, siekdama ištaisyti skriaudą, kompensuos V. Murauskui visas jo kelionės į Londoną išlaidas.

E. Petrauską ir jo pirmąjį trenerį taip pat sveikino nuolatiniai jų rėmėjai, Traksėdžių bendruomenė, Šilutės seniūnas, o Seimo narys Arūnas Valinskas, vykdydamas per šilutiškio olimpiečio išlydėtuves į Londoną duotą pažadą, scenoje pasirodė vilkintis suknelę…

Koncertavo Ž. Žvagulis, I. Starošaitė, I.Valinskienė.

Oresto Lidžiaus nuotr.

B. Degutis (antras iš dešinės) ne iš karto sugebėjo paaiškinti, kur įmonė deda skystąsias gamybos atliekas - vadinamąjį liuterinį vandenį. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutiškių iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti susitikimas su Šilutės bioetanolio bendrovės vadovu Benediktu Degučiu visų abejonių dėl šios įmonės veiklos poveikio aplinkai neišsklaidė.

Investuoja į gamtosaugą

AB „Biofuture“, kuri dar visai neseniai buvo linksniuojama kaip viena didžiausių per Šilutės miestą vingiuojančios Šyšos upės teršėjų gamybinėmis nuotekomis, per pastaruosius dvejus daug investavo į aplinkosaugą: įrengta triguba gamybos įrenginių aušinimo sistema – aplink įrenginius aušinimo skystis cirkuliuoja

Skaityti toliau

uždaru ratu, jis vėsinamas antruoju, taip pat uždaru ratu tekančio vandens, ir tik pastarajam atvėsinti naudojamas Šyšos upės vanduo, pertvarkyta paviršinių nuotekų šalinimo sistema, nukreipiant jas į vieną išleistuvą per paviršinių nuotekų valymo įrenginius, atlikta kitų darbų, kurie turėtų užkirsti kelią teršalų iš įmonės patekimui į upę. Tačiau neužkirto, ir šių metų liepos pabaigoje iš bendrovės lietaus kanalizacijos vamzdžio į Šyšą buvo išleistas nenustatytas kiekis teršalų.

Nors, kaip vėliau ištyrė aplinkosaugininkai, žalos Šyšos ekosistemai nebuvo padaryta, tačiau miestelėnams šis įvykis įvarė nerimo. Todėl nedelsiant buvo pasibelsta į „Biofuture“ vartus.

Šilutiškių iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti susitikimas su Šilutės bioetanolio bendrovės vadovu Benediktu Degučiu įvyko šį ketvirtadienį. Susitikime taip pat dalyvavo už gamtosaugą atsakingas AB „Biofuture“ darbų saugos vadovas Sigitas Majus ir koncerno “MG Baltic” komunikacijos vadovė Agnė Dvarionienė.

Anot B. Degučio, tą nelemtąjį penktadienį, liepos 27 d., į Šyšos upę ištekėjo nenustatytas kiekis buitinių nuotekų, kurios, įvykus gedimui požeminėse komunikacijose įmonės teritorijoje, pateko į lietaus kanalizacijos sistemą.

Įmonės direktoriaus teigimu, šiuo metu gedimas jau pašalintas, o paviršinių nuotekų šalinimo sistemoje įrengta sklendė, kuri, kol nelyja, laikoma uždaryta. Dar vieną apsauginę sklendę bendrovė ketina įrengti artimiausiu metu.

Kur dedamos atliekos?

Modernizavusi gamybos įrenginius, AB „Biofuture“ šiuo metu dirba 80 proc. pajėgumu – per parą pagamina 120 kubinių metrų aukštos kokybės dehidratuoto etilo alkoholio.

B. Degučio teigimu, 50 proc. grūdų perdirbimo atliekų – žlaugtų (per parą jų susidaro iki 800 kub. m) įmonė dabar perdirba į taip vadinamą sausą „keką“, kuris naudojamas kaip pašaras, likusią dalį, kaip ir anksčiau, išsiveža ūkininkai gyvuliams girdyti.

AB „Biofuture“ direktorius taip pat nesunkiai paaiškino, kur dedamas fuzelis – aukštesniųjų alkoholių mišinys, išsiskiriantis etilo alkoholio gamybos metu, dėl kurio išsiliejimo į aplinką prieš dvejus metus Šyšos upėje buvo kilusi ekologinė nelaimė: jis kaupiamas talpose, vėliau deginamas įmonės teritorijoje veikiančioje katilinėje.

Kur kas sudėtingesnis B. Degučiui pasirodė klausimas: kur dedamos kitos skystosios nuodingos gamybos atliekos – taip vadinamas liuterinis vanduo? Direktorius iš pradžių pasiskubino paaiškinti, kad ieškoma būdų, kaip jį išvalyti, ir tik patikslinus klausimą, akimirką padvejojęs, jis patikino, kad šios atliekos vežamos į Klaipėdos nuotekų valymo įrenginius…